Civilinė byla Nr. 3K-3-72/2006
Procesinio sprendimo kategorijos: 36.2; 36.3; 45.4
(S).
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Egidijaus Laužiko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „BMS“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2005 m. vasario 24 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „BMS“ ieškinį atsakovui Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl laidavimo rašto grąžinimo, trečiasis asmuo: UAB DK „PZU Lietuva“.
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „BMS“ nurodė, kad Kauno rajono savivaldybės administracija 2004 m. gegužės 28 d. paskelbė supaprastintą atvirą konkursą. Viešojo pirkimo komisija, išnagrinėjusi visus gautus pasiūlymus ir pretenzijas, trečiosios konkurso dalies laimėtoju paskelbė UAB „BMS“ ir pasiūlė pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį. Viešojo pirkimo - pardavimo sutartis su atsakovu nebuvo pasirašyta, nes atsakovas nepagrįstai nesutiko su UAB „BMS“ pasiūlymu atsiskaityti už prekės lizingo sutarties pagrindu. Ieškovo teigimu, 50 000 Lt garantas buvo pateiktas visam pasiūlymui užtikrinti, tačiau ieškovui įgijus teisę pasirašyti sutartį tik dėl trečiosios konkurso dalies, t. y. dėl 11 120,84 Lt, atsakovo reikalavimas sumokėti visą garanto sumą yra neproporcingas ir prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Ieškovas nurodė, kad ieškinio senaties termino nepraleido, nes su tapačiu ieškiniu į teismą kreipėsi 2004 m. rugsėjo 10 d., tačiau, ieškovui negavus teismo nutarties, kuria buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, ieškinys buvo atsisakytas priimti. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ieškovas prašė teismo įpareigoti atsakovą - Kauno rajono savivaldybės administraciją - grąžinti UAB DK „Lindra“ (dabar - UAB DK „PZU Lietuva“) 50 000 Lt laidavimo raštą. Be to, ieškovas prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą, jeigu paaiškėtų, kad jis praleistas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2005 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad Kauno rajono savivaldybės administracijos patvirtintos Kompiuterių ir kitos kompiuterinės įrangos pirkimo supaprastinto atviro konkurso būdu dokumentacijos 3, 4 punktuose buvo nustatytas reikalavimas, kad pasiūlymui užtikrinti tiekėjas turi pateikti banko arba draudimo kompanijos 50 000 Lt garantą. Vykdydama pirkimo dokumentacijos 3.4 punkto reikalavimus, UAB „BMS“ kartu su pasiūlymu pateikė UAB DK „Lindra“ laidavimo raštu suteiktą 50 000 Lt garantiją. Viešojo pirkimo komisija, išnagrinėjusi visus gautus pasiūlymus ir pretenzijas, trečiosios pirkimo objekto dalies laimėtoju paskelbė UAB „BMS“ ir pasiūlė pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį. Tačiau ieškovas viešųjų pirkimų dokumentacijoje nurodytomis sąlygomis atsisakė sudaryti pirkimo- pardavimo sutartį, t. y. atsisakė atsiskaityti lygiomis dalimis per trejus metus ir pasiūlė atsiskaitymą lizingo sutarties pagrindu. Teismas sprendė, kad atsakovas, vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi, pagrįstai atsisakė keisti apmokėjimo sąlygas ir pakartotinai 2004 m. liepos 21 d. kvietė ieškovą pasirašyti sutartį dokumentacijoje nurodytomis sąlygomis. Ieškovui nurodytu laiku neatvykus, atsakovas pagrįstai pareikalavo draudimo kompaniją sumokėti 50 000 Lt garantą, laikydamas, kad ieškovas pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 15 straipsnio 3 dalies nuostatas ir dokumentacijos 9.1 punktą, draudžiantį atsisakyti sudaryti sutartį pirkimo dokumentuose nustatytomis sąlygomis. Teismas nustatė, kad pagal draudimo polisą, pasiūlymo laidavimą bei laidavimo sutartį tretysis asmuo įsipareigojo sumokėti atsakovui 50 000 Lt, jeigu ieškovas vengs arba atsisakys pasirašyti sutartį. Dėl to ieškovo reikalavimas įpareigoti grąžinti laidavimo rašte nurodytą pinigų sumą yra nepagrįstas ir atmestinas. Be to, teismas pažymėjo, kad pagal CK 1.125 straipsnio 3 dalį iš konkurso rezultatų atsiradusiems reikalavimams pareikšti taikomas sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas. Pirmosios instancijos teismo teigimu, ieškovas į teismą kreipėsi praleidęs įstatymo nustatytą terminą pažeistai teisei ginti, ši aplinkybė yra pagrindas ieškiniui atmesti (CK 1.131 straipsnis). Ieškovo nurodyta priežastis, kad jis, padavus pirminį ieškinį, negavo teismo nutarties dėl trūkumų pašalinimo, nelaikytina svarbia priežastimi senaties terminui atnaujinti, nes savo pažeistas teises galėjo ginti pateikdamas pirminį ieškinį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „BMS“ apeliacinį skundą, 2005 m. birželio 28 d. nutartimi jį atmetė ir Kauno apygardos teismo 2005 m. vasario 24 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija konstatavo, kad Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnyje nustatyta, kad perkančioji organizacija gali pareikalauti, jog pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas CK nustatytais prievolių užtikrinimo būdais. Dėl to atsakovas pagrįstai pasiūlymui užtikrinti reikalavo garanto. Teismas sprendė, kad faktiškai tarp šalių ginčas kilo dėl to, kaip vertinti ieškovo pateiktą pasiūlymą, t. y. ar jis siūlė apmokėjimą papildomai sudaromos lizingo sutarties pagrindu, ar tokios apmokėjimo sąlygos pasiūlyme nebuvo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dokumentacijoje 8.3 punkte nurodyta, jog pirkėjas negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti konkurso pasiūlymo, sprendė, jog ieškovas nepagrįstai atsisakė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį dėl laimėtos konkurso dalies dokumentacijoje nurodytomis sąlygomis. Dėl to ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą grąžinti laidavimo raštą nėra pagrįstas ir negali būti tenkinamas. Tačiau, atsižvelgiant į ieškovo laimėtą ir nelaimėtas konkurso dalis (jų apimtis pinigine išraiška) bei garantijos sumą, galimas ginčas dėl negrąžintinos garantijos sumos dydžio. Dėl ieškinio senaties termino teisėjų kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovas praleido CK 1.125 straipsnio 3 dalyje nustatytą sutrumpintą vieno mėnesio ieškinio senaties terminą, taikomą iš konkurso rezultatų atsirandantiems reikalavimams. Tačiau, teisėjų kolegija sutiko su ieškovo argumentais, kad jis nuosekliai siekė ginti savo teises, todėl nusprendė ieškinio senaties terminą atnaujinti.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas UAB „BMS“ prašo teismo panaikinti Kauno apygardos teismo 2005 m. vasario 24 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 28 d. nutartį bei priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio nuostatas dėl perkančiosios organizacijos teisės pareikalauti pasiūlymo galiojimo užtikrinimo. Savo ieškinyje ieškovas kvestionavo šios atsakovo teisės įgyvendinimą, t. y. ieškovo manymu, ši teisė buvo įgyvendinta akivaizdžiai ja piktnaudžiaujant ir pažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Perkančioji organizacija, pasinaudodama savo pačios parengtų konkurso sąlygų prieštaravimais, Viešųjų pirkimų įstatymo bei CK nuostatomis, tiekėjo pateiktą pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantį pasiūlymą pripažino vienos konkurso dalies laimėtoju, nepagrįstai pakvietė jį sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį kitomis nei jo (tiekėjo/ieškovo) pasiūlytomis sąlygomis; šiam atsisakius tai padaryti, pareikalavo užtikrinimo, kuris buvo pateiktas visam pasiūlymui o ne vien šiai daliai įvykdymo. Be to atsakovas, ieškovui nesutikus pasirašyti sutartį kitomis, nei pasiūlytomis, sąlygomis, konkurso dalies laimėtoju pripažino kitą tiekėją ir pasirašė su juo pirkimo - pardavimo sutartį. Savivaldybė jokių nuostolių dėl tokių savo veiksmų nepatyrė. Dėl to savivaldybė privalėjo įvykdyti konkurso dokumentų 3.5. punkto reikalavimą, kad pirkimo konkurso nelaimėjusiems tiekėjams pasiūlymo užtikrinimo garantas grąžinamas po konkurso laimėtojo paskelbimo.
2. Dėl Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo bei lizingo pasiūlymo atmetimo kasatorius nurodė, kad savivaldybė, būdama profesionali viešųjų pirkimų organizatorė, negalėjo nekreipti dėmesio į faktą, kad lizingo mokėjimo grafiko pavyzdys buvo susiūtas kartu su kitais oficialiais UAB „BMS“ pasiūlyme esančiais dokumentais, todėl negali būti laikomas kitokio pobūdžio dokumentu nei kiti oficialūs UAB „BMS“ raštai. Kastorius nurodė, kad lizingo mokėjimo grafike yra nurodyta viso UAB „BMS“ pasiūlymo dydžio suma, t. y. 374 221,64 Lt, kuri išdėstyta trejų metų terminui. Šis faktas, savivaldybei elgiantis kaip rūpestingam ir atidžiam viešųjų pirkimo organizatoriui, turėjo jai sukelti pagrįstų abejonių dėl UAB „BMS“ pasiūlymo atitikties konkurso dokumentacijoje nurodytoms sąlygoms.
3. UAB „BMS“ 2004 m. liepos 15 d. raštu Nr. 167 pranešė, kad neatsisako savo pateikto pasiūlymo, kartu nurodė, jog pateikiant pasiūlymo kainas, šios buvo skaičiuojamos su AB „VB lizingas“ atsiskaitymo procentu”, t. y. nurodė, kad pasiūlymas teikiamas su sąlyga, kad savivaldybė už pateiktas prekes atsiskaitys lizingo sutarties pagrindu. Apeliacinis teismas, nepasisakydamas dėl UAB „BMS“ pateikto rašytinio įrodymo, pažeidė CPK 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą betarpiškumo principą - kad teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus t. y. kad teismas nustatytų tiesą byloje, t. y. užtikrintų, kad teismo sprendimo išvados atitiktų tikrąsias bylos aplinkybes.
4. Apeliacinis teismas, teigdamas, kad ieškovas nepagrįstai atsisakė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo principą, nes Viešųjų pirkimų įstatymą vertino tik savivaldybės naudai. Toks vienareikšmis įstatymo straipsnio vertinimas yra neteisingas ir nepagrįstas byloje surinkta medžiaga. Viešųjų pirkimų įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sudarant pirkimo-pardavimo sutartį negali būti keičiamos pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos. Taigi ši nuostata nustato abipusę šalių pareigą nekeisti pasiūlymo sąlygų. Teismas visiškai neįvertino aplinkybės, jog visų pirma UAB „BMS“ neatsisakė sudaryti pirkimo sutarties, o antra, savivaldybė, pripažinusi UAB „BMS“ konkurso nugalėtoja, pati neturėjo teisės pakeisti laimėjusiame pasiūlyme nustatytų pirkimo sąlygų. Taip apeliacinis teismas neatsižvelgė į visas byloje esančias aplinkybes ir todėl neteisingai, vienpusiškai interpretavo Viešųjų pirkimo įstatymo 15 straipsnio 3 dalį. Savivaldybė neturėjo teisės pripažinti UAB „BMS“ konkurso nugalėtoju, nes jo pasiūlymas turėjo būti atmestas jau pradinėje viešo konkurso stadijoje kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų. Dėl to neteisėtai laimėjusio konkursą UAB „BMS“ pasiūlymas negalėjo sukelti teisinių pasekmių laidavimo rašto teikėjui UAB DK „Lindra“.
5. Net ir tuo atveju, jei dėl pirkimo sutarties nesudarymo būtų buvusi UAB „BMS“ kaltė, savivaldybė negalėtų reikalauti iš UAB DK „Lindra“ visos garantijos dydžio sumos. Visam pasiūlymui užtikrinti UAB „BMS“ pateikė 50 000 Lt dydžio garantą. CK 6.78 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laidavimu gali būti užtikrinta ir dalis pagrindinės prievolės. Negali būti laiduojama už didesnę sumą, negu skolininkas skolingas. Laidavimas negali būti suvaržytas ir kitokiu būdu. Jeigu laiduojama suma viršija skolą, tai ji turi būti sumažinta iki skolos dydžio.
Prisidėjimu prie kasacini skundo trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“, pritardamas kasacinio skundo argumentams, prašo teismo kasacinį skundą tenkinti: Kauno apygardos teismo 2005 m. vasario 24 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 28 d. nutartį panaikinti bei priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti.
Atsakovo Kauno rajono savivaldybės administracijos atsiliepimas į kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartimi buvo nepriimtas ir grąžintas jį padavusiam asmeniui dėl CPK 347 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų nevykdymo.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinio teismo paskirtis yra spręsti teisės aiškinimo ir taikymo klausimus, šios funkcijos atlikimas sudaro sąlygas užtikrinti visoje valstybės teritorijoje vienodą teisės aiškinimą ir taikymą. CPK 353 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Taigi kasacinis teismas sprendžia tik teisės, o ne fakto klausimus. Šioje byloje kasacinio nagrinėjimo ribas lemia kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, taip pat atsiliepimo į kasacinį skundą pagrindas. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija nurodo, kad kasacine tvarka gali būti nagrinėjami tik tie kasaciniame skunde ir atsiliepime į skundą išdėstyti kasacijos pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys nurodomus pagrindus, kuriuose yra formuluojamos teisės taikymo ir aiškinimo problemos, reikšmingos vienodinant teismų praktiką, susijusią su teisės taikymu ir aiškinimu (interpretavimu). Šie kasaciniam teismui suteikti įgalinimai leidžia siekti kasacijos tikslų – vykdyti teisingumą konkrečioje byloje (kasacijos individualus pobūdis) ir užtikrinti harmoningą teisės plėtrą valstybėje (norminę reikšmę turintis kasacijos pobūdis).
Kasacinis teismas sprendžia, kad byloje yra keliami Viešųjų pirkimų įstatymo bei su juo susijusių procedūrų taikymo klausimai, įrodymo vertinimo taisyklių pažeidimai, todėl teisėjų kolegija dėl jų pasisako.
Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija gali pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, ir privalo pareikalauti, kad pirkimo – pardavimo sutarties įvykdymas būtų užtikrinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Prievolių užtikrinimo būdai yra specialios priemonės, garantuojančios pagrindinės prievolės įvykdymą, skatinančios skolininką tinkamai įvykdyti prievolę, o tam tikrais atvejais garantuoja kreditoriaus teisę į patirtų nuostolių dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo jos vykdymo. Prievolių užtikrinimo teise atsakovas pasinaudojo, nustatydamas, kad kiekvienas tiekėjas pasiūlymui užtikrinti pateikia banko arba draudimo kompanijos garantą 50 000 Lt sumai (b. l. 9). Teismai turėjo įvertinti tokio pasiūlymo galiojimo užtikrinimo tikslus – ar tai yra bauda ar galimybė kompensuoti galimus viešojo pirkimo subjekto nuostolius, jei laimėjęs konkursą tiekėjas nepagrįstai atsisakytų sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį ir dėl to perkančioji organizacija patirtų nuostolių, o jei šis laidavimas vertintinas kaip atliekantis baudinę funkciją, tai kaip tai yra suderinama su CK 6. 73 straipsnio 1 dalimi bei 6.258 straipsnio 2 dalimi. Bet šiuo aspektu (užtikrinimo tikslų) teismas įrodymų netyrė.
Pažymėtina ir tai, kad teismai netyrė, ar patyrė atsakovas dėl to kokių nors nuostolių, nevertino paties atsakovo teismo posėdžio apeliacinėje instancijoje metu duotų paaiškinimų šiuo klausimu.
Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl ieškovo keliamo klausimo, kad, nepasirašius sutarties, kurios suma 11 120, 84 Lt, savivaldybei būtų kompensuota 50 000 Lt, taigi pirkėjas nepagrįstai praturtėtų. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir pažymėjo, kad atsižvelgiant į ieškovo laimėtą ir nelaimėtas konkurso dalis bei garantijos sumą, galimas ginčas dėl negrąžintinos garantijos sumos dydžio, nesprendė dėl ieškovo ir trečiojo asmens teiginių, kad 11 120,84 Lt laimėto objekto dalis sudaro tik 3,2 proc. viso pasiūlymo, nevertino laidavimo rašto CK 6.78 straipsnio 2 dalies aspektu.
Viešųjų pirkimų įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad sudarant pirkimo sutartį negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos sąlygos. Apeliacinis teismas nurodė, kad prie pateikto į bylą ieškovo pasiūlymo pridėtas Vilniaus banko lizingo mokėjimų grafikas nelaikytinas apmokėjimo už prekes lizingo būdu pasiūlymu. Tačiau teismas nevertino to fakto, ar šis grafikas buvo pateiktas drauge su kitais dokumentais, ar turėjo būti vertinamas pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, t.y. ar perkančioji organizacija galėjo būti prašyta paaiškinti ar patikslinti savo pasiūlymą.
Dėl pirmiau išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina. Kadangi byla grąžintina nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie yra fakto klausimai, kasacinio teismo teisėjų kolegija nepasisako.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005 m. birželio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Lietuvos apeliaciniam teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Aloyzas Marčiulionis
Dangutė Ambrasienė
Egidijus Laužikas
