Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla Nr. eI3-1221-743/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00577-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 55.1.1; 55.1.3

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 17 d.

Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės, Astos Vailionės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. D. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

nustatė:

Pareiškėja skundu prašo: 1) panaikinti atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2024 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. SP1/2024-1 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas 2, ir skundžiamas sprendimas); 2) įpareigoti atsakovę Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė mokėjimo agentūra) išmokėti 518,45 Eur neišmokėtos paramos.

Skundas grindžiamas šiais argumentais.

Pareiškėja nurodo, kad ji pagal 2022 m. birželio 8 d. pateiktą paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraišką Nr. 22-1012608211-1 (toliau – ir Paraiška) gavo paramą, kurios teikimą administruoja Nacionalinė mokėjimo agentūra. Pastaroji 2023 m. liepos 25 d. priėmė sprendimą dėl susidariusios skolos sugrąžinimo Nr. SP1-2509 (11.2.12E) (toliau – ir Sprendimas 1), kuriame nurodė, kad įvertinusi 2022 m. birželio 8 d. pateiktą pareiškėjos paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraišką Nr. 22-1012608211-A1-1, nustatė, kad buvo išmokėta didesnė negu priklauso išmokų suma, todėl susidarė 518,45 Eur grąžintina išmokų suma. Pareiškėja nurodo, kad nesutikdama su Sprendimu 1, jį apskundė teismui. Teismui priėmus skundą, atsakovė Sprendimą 1 pripažino netekusiu galios, pareiškėja gi atsisakė nuo pateikto skundo ir teismas 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi administracinę bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkzLTEyMzEyLTg2MC8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI3-12312-860/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI3-12312-860/2023">eI3-12312-860/2023</a> nutraukė.

Pareiškėja pažymi, kad Sprendimą 1 pripažinus netekusiu galios, atsakovės neišmokėta paramos dalis turėjo būti išmokėta iki 2023 m. gruodžio 31 d., tačiau atsakovė to nepadarė, todėl 2024 m. sausio 10 d. prašymu ji priminė atsakovei apie jos pareigą išmokėti likusią 518,45 Eur sumą bei 0,36 Eur sumą, kuri buvo paskaičiuota kaip palūkanos už nesumokėtą skolą (iš viso – 518,81 Eur).

Pasak pareiškėjos, atsakydama į prašymą dėl skolos išmokėjimo, atsakovė 2024 m. vasario 5 d. pranešimu informavo pareiškėją, kad 2024 m. sausio 11 d. priėmė naują sprendimą Nr. SP1/2024-1 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (kaip minėta, – Sprendimas 2). Nurodė, kad pagal Sprendimą 2 susidariusi skola buvo išskaičiuota iš pareiškėjai grąžintinos sumos (518,45 Eur), todėl šios lėšos pareiškėjai grąžintos nebus, o 2024 m. sausio 31 d. į pareiškėjos atsiskaitomąją sąskaitą grąžino 0,36 Eur išskaičiuotų palūkanų, pažymėjo, kad, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos skola išskaičiuota išmokų mokėjimo metu, pareiškėja skolų Nacionalinei mokėjimo agentūrai neturi.

Pareiškėja pažymi, kad Sprendimas 2 savo turiniu iš esmės yra analogiškas Sprendimui 1. Pareiškėjos vertinimu, pirma, tokia administravimo praktika pripažintina ydinga, antra, Sprendimas 2 yra neteisėtas, pažeidžia teisinio apibrėžtumo principą, todėl turi būti panaikintas.

Pateikdama Sprendimo 2 neteisėtumo argumentus, pareiškėja pažymi, kad Sprendimas 2 pagrįstas tuo, kad, atsakovės nuomone, įvertinus pareiškėjos Paraišką nustatyta, kad pareiškėja deklaravo netinkamus paramai plotus, todėl dėl taikomų sankcijų dėl neteisingo ploto deklaravimo buvo išmokėta didesnė negu priklauso išmokų suma ir taip susidarė 518,45 Eur grąžintina išmokų suma.

Pareiškėja nurodo, kad parama jai išmokėta vadovaujantis įkainiais, patvirtintais Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 3D-732 „Dėl tiesioginių išmokų ir susietosios paramos už deklaruotus plotus mokėjimo 2022 m.“ Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 3D-386 „Dėl tiesioginių išmokų ir susietosios paramos už deklaruotus plotus mokėjimo 2022 m.“ už 2022 metais deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus buvo nustatyti mažesni įkainiai, atsakovė perskaičiavo paramą atgaline data ir nusprendė dėl susidariusios grąžintinos lėšų sumos. Sprendimas 2 grindžiamas motyvu, jog pareiškėja įsipareigojo neteisingai apskaičiuotą ir išmokėtą paramos sumą grąžinti Nacionalinei mokėjimo agentūrai, tačiau toks vertinimas pažeidžia bendrąjį principą lex retro non agit (lot. įstatymas atgal negalioja), nes parama pareiškėjai buvo išmokėta teisėtai ir pagrįstai, pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą ir juo nustatytus įkainius, o jos vėlesnis perskaičiavimas po pinigų išmokėjimo ir sprendimas grąžinti išmokų dalį yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Sprendime 2 nurodyta, kad parama gali būti mokama tik už deklaruotus ir einamaisiais metais paramos teikimo reikalavimus atitinkančius plotus, tuo tarpu pareiškėjos deklaruoti plotai einamaisiais 2022 m., neva, neatitiko paramos teikimo reikalavimų. Tokia išvada, pasak pareiškėjos, nepagrįsta. Pareiškėjos vertinimu, pagal Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897) (toliau – Taisyklės) 3.19 papunkčiu, neteisingas deklaravimas – didesnio žemės ūkio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame vykdo žemės ir (arba) miškų ūkio veiklą, deklaravimas.

Pareiškėjos nuomone, ginčo laukai nepagrįstai vertinti kaip atitinkantys GKODUS bl3, bl6, bl9 2022 m. 2022 m. ginčo laukai visiškai atitiko paramos teikimo reikalavimus, buvo vykdoma žemės ūkio veikla, ir išmokos buvo skirtos pagrįstai. Pagal Taisyklių 7 priedo 1.2.4 papunktį, kontrolinis užstatytos teritorijos žemės sklypas ne mieste bl6. Sprendime 2 daroma nepagrįsta išvada, kad pareiškėja deklaravo užstatytą teritoriją. Pažymi, jog ginčo atveju teritorijos užstatymo plotas nurodytas žemės sklypo nekilnojamojo turto registro pažymoje, o neužstatyta teritorijos dalis yra naudojama žemės ūkiui. Dar daugiau, aktualios teritorijos užstatymas deklaruojamų plotų aspektu galėtų būti skaičiuojamas įvertinant konkretaus statinio užstatytą plotą ir 1 m teritoriją aplink statinį, kuri skirta jam eksploatuoti. Tačiau visa kita teritorija yra naudojama žemės ūkiui, ganoma. Dar daugiau, kai kurie pastatai žemės sklype buvo pastatyti ir įregistruoti tik 2023 m. pradžioje, o iki tol plotas buvo pagrįstai deklaruotas ir naudojamas žemės ūkio veiklai.

Pareiškėja tvirtina, kad pagal Taisyklių 7 priedo 1.2.5. papunktį, kontrolinis miško žemės sklypas bl3 – sklypas, kurio didžiąją dalį užima miško žemė (miškai, medžių grupės, krūmynai). Sprendime 2 daroma nepagrįsta išvada, kad ginčo teritorijos dalis užimta miško žeme ir atitinka GKODĄ bl3. Miškų kadastro duomenyse jokie deklaruoti plotai nėra ir nebuvo priskirti miško žemei. Taip pat faktiškai visa deklaruota teritorija 2022 m. buvo naudojama žemės ūkiui.

Pagal Taisyklių 7 priedo 1.2.6 papunktį, kontrolinis mišrusis žemės sklypas bl9 – sklypas, kurio didžiąją dalį užima žemės ūkiui nenaudojama žemė (pelkėtos teritorijos, karjerai, laikinai įmirkę plotai ir pan.). Visa deklaruota teritorija 2022 m. buvo naudojama žemės ūkiui, todėl skundžiamas Sprendimas 2 niekuo nepagrįstas.

Pareiškėjos vertinimu, valstybės įmonės Žemės ūkio duomenų centro (toliau – Žemės ūkio duomenų centras) papildomai pateiktuose duomenyse šie laukai nepagrįstai įbraižyti kontroliniame žemės sklype kaip atitinkantys GKODUS bl3, bl6, bl986. Remiantis Taisyklių 86 punktu, teisė gauti išmokas neprarandama, jei nustatyti reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios.

Pažymi ir tai, kad Paraiškos administravimas buvo baigtas 2022 m., todėl jos pakartotinis administravimas ar administravimo atnaujinimas yra nepagrįstas. Nacionalinė mokėjimo agentūra neturėjo pagrindo dar kartą pervertinti paraiškos bei priimti skundžiamo sprendimo ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą, kadangi Pareiškėja laikėsi paramos suteikimo ar paraiškoje numatytų reikalavimų, taip pat nepažeidė paramos gavimo ir naudojimo sąlygų (Taisyklių 85 punktas).

Pasak pareiškėjos, nagrinėjamu atveju vykdydama viešojo administravimo procedūrą atsakovė Sprendimą 1 pripažino negaliojančiu, o pakartotinai priimdamas faktiškai analogišką savo turiniu Sprendimą 2, plėtoja ydingą administravimo praktiką.

Akcentuoja ir tai, kad remiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) nuostatomis individualus administracinis aktas privalėjo būti įteiktas pareiškėjai, tačiau atsiųstas jis buvo tik kartu su 2024 m. vasario 5 d. atsakymu į pareiškėjos prašymą. Tokia administravimo praktika taip pat yra ydinga.

Atsikirsdama į atsakovės argumentus, pareiškėja akcentuoja šias reikšmingas aplinkybes.

Pareiškėja nesutinka su atsakovės argumentu, kad pareiškėja susipažinusi su Žemės ūkio duomenų centro 2023 m. rugsėjo 14 d. raštu ir jame nurodyta informacija ir jo neskųsdama, pripažino jame nustatytas aplinkybes. Pareiškėjos vertinimu, minimas raštas nėra galutinis administracinis sprendimas, o kaip tarpinis sprendimas jis negalėjo būti ginčo dalyku.

Pažymi ir tai, kad administracinė procedūra yra vientisa ir užbaigiama galutiniu administraciniu sprendimu. Surašius 2023 m. rugsėjo 14 d. patikrinimo aktą ir jo pagrindu priėmus galutinį administracinį sprendimą (šiuo atveju – Sprendimą 1), šio sprendimo panaikinimas šią procedūrą nutraukė. Nesant pakartotino duomenų patikrinimo vietoje, nebuvo pagrindo priimti naują administracinį aktą to paties patikrinimo pagrindu, nes taip nepagrįstai buvo sukurta pakartotinio tariamų pažeidimų vertinimo situacija.

Pareiškėja atkreipia dėmesį į atsakovės atsiliepime nurodytus argumentus, kad ortofotografinės medžiagos naudojimas administracinio patikrinimo metu, siekiant nustatyti atitikimą paramos skyrimo reikalavimams, yra iš esmės pripažįstamas tinkamu metodu ir naudojant tokią medžiagą nustačius neatitikimus, nėra privaloma atlikti patikrinimą vietoje. Pareiškėjos nuomone, nagrinėjamu atveju situacija yra unikali, nes pateikti duomenys tapo tiek administracinio, tiek ir teisminio ginčo dalyku, o atsižvelgusi į pareiškėjos teisinius motyvus, atsakovė pripažino Sprendimą 1 netekusiu galios ir sukūrė procesines prielaidas bylą teisme nutraukti, todėl nebuvo pagrindo priimti naują, faktiškai analogiško turinio sprendimą, to paties dokumento pagrindu, neatlikus naujo duomenų patikrinimo. Ginčo faktas bei objektyvumo principo laikymosi pareiga sąlygojo būtinybę faktus patikrinti vietoje, o ne formaliai remtis tais pačiais ginčo duomenimis bei motyvu, kad juos tikrinti vietoje bendruoju atveju nėra privaloma.

Pasak pareiškėjos, atsakovė nesąžiningai administruoja pareiškėjai paskirtas lėšas, kadangi vienarūšių priešinių prievolių įskaitymas buvo galimas tik neginčijamos prievolės atveju; nagrinėjamu atveju ginčas dėl duomenų tikslumo ir atsisakymo išmokėti likusią išmokas dalį egzistavo nuo pat pirminio pačios atsakovės priimto ir vėliau panaikinto sprendimo. Atsakovė nepagrįstai įvykdė ginčo sumos įskaitymą nurodydamas pareiškėjai, kad pastaroji Nacionalinei mokėjimo agentūrai skolų neturi, nes pareiškėjos skola (centų sutapimo tikslumu) buvo išskaičiuota išmokų mokėjimo metu. Tokia administravimo praktika negali būti pripažinta sąžininga.

Atsižvelgusi į tai, prašo panaikinti skundžiamą sprendimą, įpareigoti atsakovę išmokėti jai priklausančią paramą bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė nesutinka su pareiškėjos skundu, nesutikimas grindžiamas šiais argumentais.

Atsakovė pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. 987 „Dėl valstybės institucijų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Europos žemės ūkio garantijų fondo priemonių įgyvendinimą, paskyrimo“ 3.1.1 papunkčiu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimo Nr. 722 „Dėl valstybės institucijų ir įstaigų, savivaldybių ir kitų juridinių asmenų, atsakingų už Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos įgyvendinimą, paskyrimo“ 3.1 papunkčiu, Žemės ūkio duomenų centras yra paskirtas atsakingu už paraiškų priėmimo informacinės sistemos kūrimą, įgyvendinimą ir tvarkymą, kontrolinių žemės sklypų erdvinio duomenų rinkinio ir pasėlių laukų duomenų bazės kūrimą, įgyvendinimą ir tvarkymą, paraiškų elektroninių duomenų priėmimo iš savivaldybių organizavimą, paraiškų ir prašymų pakeisti paraiškos duomenis elektroninių duomenų perdavimą Nacionalinei mokėjimo agentūrai.

Žemės ūkio duomenų centras, vadovaudamasis einamųjų metų ortofotografine medžiaga ir labai aukštos skiriamosios gebos palydovinių nuotraukų informacija, Sentinel vaizdais bei kita medžiaga, patikslina kontrolinių žemės sklypų duomenų rinkinį (toliau – KŽS_DR5LT) (Taisyklių 62.9 papunktis) ir aktualius atnaujintus KŽS_DR5LT duomenis perduoda Nacionalinei mokėjimo agentūrai (Taisyklių 74.7 papunktis).

Atsakovė akcentuoja, kad pareiškėjai, deklaravimo metu įbraižydami deklaruojamų naudmenų ar kitų plotų ribas, turi išskirti didesnius nei 0,01 ha netinkamus paramai plotus, esančius deklaruojamuose plotuose (pastatus, vandens telkinius, medžius, krūmynus, medžių grupes ir kt.), kurie neišskirti KŽS_DR5LT kaip atskiri KŽS (kontroliniai žemės sklypai). Tokie plotai turi būti išmatuoti ir į plotą, už kurį skiriama parama, neįskaitomi. Deklaruojant šiuos plotus, turi būti suteikiamas kodas NEP „Netinkami paramai plotai“ ir pažymimas pasikeitimas iš KŽS ribų pasikeitimų sąrašo (Taisyklių 7 priedo 3.6 papunktis). Taigi, deklaravimo metu, pareiškėjai turi įvertinti, ar nėra paramai netinkamų plotų, kurie nėra išskirti kaip atskiri paramai netinkami KŽS – nustačius tokius plotus, privalu juos išmatuoti ir deklaruoti kaip plotus, už kuriuos neskiriama parama.

Pažymi, kad vadovaujantis atsakingos institucijos Žemės ūkio duomenų centro sistemų inkorporavimo būdu perduotais aktualiais Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės KŽS_DR5LT duomenimis, nustatyta, kad pareiškėja žemiau įvardytuose KŽS deklaravo didesnius plotus nei tie, kurie buvo nustatyti įvardytiems KŽS ir apima paramai netinkamus KŽS bl3, bl6, bl9 plotus. Nustatyti neteisingo deklaravimo atvejai, kai laukai įbraižyti išmokoms skirtuose KŽS bl1, apima ir paramai netinkamus bl3, bl6, bl9 plotus, kuriuose KŽS remiamas plotas lygus 0 ir už tokius plotus parama nemokama, pagal pateiktus detalius duomenis, nustatytas neteisingas bendro 0,78 ha ploto deklaravimas.

Atsakovė, remdamasi Taisyklių 7 priedo 1.2.4, 1.2.5 ir 1.2.6 papunkčiuose nustatytu reguliavimu, pažymi, kad už laukus, įbraižytus KŽS, kurių GKODAS bl3, bl6, bl9 tiesioginės išmokos neskiriamos (Taisyklių 7 priedo 1.2.6 papunktis, Taisyklių 76 punktas).

Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, pabrėžia, kad vadovaujantis Taisyklių 85 punktu, 2022 m. Paraiška buvo vertinama pakartotinai ir priimtas Sprendimas 1, dėl kurio buvo pateiktas skundas. Atsakovė nurodo, kad įvertinusi pareiškėjos 2023 m. spalio 6 d. skunde dėl Sprendimo 1 nurodytus argumentus, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsniu, 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. BR6-9226 „Dėl sprendimo pripažinimo netekusiu galios“ (toliau – 2023 m. gruodžio 8 d. sprendimas) pripažino 2023 m. liepos 25 d. skolos sprendimo išrašą ir 2023 m. liepos 25 d. skolos sprendimą netekusiais galios.

Nacionalinė mokėjimo agentūra pažymi, kad įvertinusi Paraiškos duomenis, 2024 m. sausio 11 d. priėmė naują sprendimą Nr. SP1/2024-1 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“.

Pasisakydama dėl skundo argumentų, atsakovė nurodo nesutinkanti, kad ji neturėjo teisės priimti Sprendimą 2. Nacionalinės mokėjimo agentūros vertinimu, Sprendimui 1 esant pripažintas netekusiu galios, pagal Taisyklių 85 punkto nuostatas, turėjo pagrindą priimti Sprendimą 2, nes Paraiškoje buvo nustatyti pažeidimai, dėl kurių turėjo būti mažinama paramos suma.

Atsakovė nesutinka, kad Paraiškoje plotai deklaruoti pagrįstai. Jos vertinimu Žemės duomenų centro pateikti duomenys patvirtina netinkamai deklaruotus bl3, bl6, bl9 plotus ir jie yra pakankami sprendimui pagrįsti. Akcentuoja, kad pareiškėja, nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių Žemės ūkio duomenų centro duomenis..

Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja, susipažinusi su Žemės ūkio duomenų centro 2023 m. rugsėjo 14 d. raštu ir jame nurodyta informacija, jo neskundė, tad minimas raštas yra galiojantis, o jame nurodyta informacija ir pateikti duomenys apie pareiškėjos Paraiškoje deklaruotų laukų būklę yra nepanaikinti.

Pasak atsakovės, ortofotografinės medžiagos naudojimas administracinio patikrinimo metu, siekiant nustatyti atitikimą paramos skyrimo reikalavimams, yra iš esmės pripažįstamas tinkamu metodu, nėra privaloma atlikti patikrinimą vietoje.

Atsakovė nurodo nesutinkanti, kad tiesioginių išmokų dydžių perskaičiuoti nepagrįstai. Pasak jos, Sprendime 2 pareiškėja informuota, kad priimtas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. birželio 14 d. įsakymas Nr. 3D-386 „Dėl tiesioginių išmokų ir susietosios paramos už deklaruotus plotus mokėjimo 2022 m.“, kuriame nurodoma, kad perskaičiuojami tiesioginių išmokų dydžiai, taikomi 2022 m. teiktoms paramos paraiškoms (tai yra taikomas sumažinimas). Įvertinusi tai, Nacionalinė mokėjimo agentūra, remdamasi minimu 2023 m birželio 14 d. įsakymu, pakartotinai vertino Paraišką, nes šiuo įstatymu buvo pakeistos mokėtinos sumos už visus 2022 metais deklaruotus ir paramos tiesioginėmis išmokomis teikimo reikalavimus atitinkančius žemės ūkio naudmenų plotus, priskirtus I–VI grupėms pagal Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatorių, pateiktą Deklaravimo taisyklių 2 priede nurodytos Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos formos užpildymo ir pateikimo instrukcijos V skyriuje.

Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

konstatuoja:

I. Dėl kilusio ginčo ir byloje nustatytų aplinkybių

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimo susigrąžinti išmokėtą paramą pagrįstumo.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina šias bylai reikšmingas aplinkybes.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas ir žemėlapio fragmentas patvirtina, kad pareiškėjai priklauso 5,2756 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); pagal jį žemės ūkio naudmenų plotas – 3,8679 ha, kelių – 0,0660 ha, užstatyta teritorija – 0,8036 ha, vandens telkinių – 0,0520 ha, kitos žemės plotas – 0,4861 ha; žemės sklype registruoti statiniai: gyvenamasis namas (užstatytas plotas 67 kv. m), kadastro duomenys nustatyti 2021 m. rugsėjo 6 d., ūkio pastatas (užstatytas plotas 32 kv. m) bei ūkio pastatas (užstatytas plotas 12 kv. m), kurių kadastro duomenys nustatyti 2021 m. rugsėjo 6 d., ūkio pastatas su terasa (užstatytas plotas 79 kv. m), kurio kadastro duomenys nustatyti 2021 m. rugsėjo 6 d., ūkio pastatas (užstatytas plotas 24 kv. m), kurio kadastro duomenys nustatyti 2022 m. spalio 28 d., ūkio pastatas (užstatytas plotas 44 kv. m), kurio kadastro duomenys nustatyti 2022 m. spalio 28 d.; žemėlapio fragmente pažymėta miško žemė sklype.

2022 m. birželio 8 d. pareiškėja pateikė paraišką Nr. 22-1012608211-A1-1 dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (kaip minėta – Paraiška); joje nurodyta, kad naudmenos, už kurias mokamos tiesioginės išmokos – 6,3 ha.

2019 m. birželio 6 d. paraiškoje Nr. 19-1012425223-A1-1 (su žemėlapio fragmentu) dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius naudmenos, už kurias mokamos tiesioginės išmokos nurodytos – 4,26 (E. D. vardu); 2020 m. birželio 6 d. paraiškoje Nr. 20-1012425223-A1-1 (su žemėlapio fragmentu) dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius naudmenos, už kurias mokamos tiesioginės išmokos nurodytos – 4,54 (E. D. vardu); 2021 m. birželio 5 d. paraiškoje Nr. 21-1012425223-A1-1 (su žemėlapio fragmentu) dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius naudmenos, už kurias mokamos tiesioginės išmokos nurodytos – 4,15 (E. D. vardu); 2022 m. birželio 8 d. paraiškoje Nr. 22-1012608211-A1-1 (su žemėlapio fragmentu) dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius naudmenos, už kurias mokamos tiesioginės išmokos nurodytos – 6,3 (D. D. vardu).

2023 m. gegužės 10 d. raštu Nr. BR6-5456929 pareiškėja informuota, kad pagal 2022 m. birželio 8 d. paraišką parama už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius skiriama 1 521,36 Eur dydžio paramos suma.

2023 m. liepos 25 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimu Nr. SP1-2509 (11.2.12E),,Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (Sprendimas 1) konstatuota, kad pagal pareiškėjos 2022 m. birželio 8 d. pateiktą paraišką Nr. 22-1012608211-A1-1 nustatyta, kad jai išmokėta didesnė suma nei priklauso, todėl susidarė 518,45 Eur grąžintina suma. 2023 m. liepos 31 d. raštu Nr. BR6-6004 pareiškėja informuota apie priimtą Sprendimą 1, nurodant susidariusią skolą sumokėti per 60 kalendorinių dienų. Sprendimas 1 pareiškėjai išsiųstas gavus jos 2023 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjos prašymą pateikti Sprendimą 1.

2023 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėja dėl Sprendimo 1 pateikė skundą Nacionalinei mokėjimo agentūrai.

2023 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. BR6-7126 Nacionalinė mokėjimo agentūra kreipėsi į Žemės ūkio duomenų centrą, prašydama pateikti išsamius duomenis apie pareiškėjos Paraiškoje netinkamai deklaruotus žemės plotus. 2023 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. 1S-12065 Žemės ūkio duomenų centras pateikė detalius duomenis apie netinkamai deklaruotus žemės plotus, pridėjo žemėlapio fragmentą.

2023 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. BR6-7570 Nacionalinė mokėjimo agentūra, remdamasis Žemės ūkio duomenų centro pateiktais duomenimis, pareiškėjai (ir jos atstovui) pateikė detalius duomenis apie netinkamai deklaruotus plotus,

2023 m. gruodžio 8 d. pranešimu Nr. BR6-9226 pareiškėja informuota, kad Sprendimas 1 pripažintas netekusiu galios. 2023 m. gruodžio 14 d. Regionų administracinio teismo nutartimi administracinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkzLTEyMzEyLTg2MC8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI3-12312-860/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI3-12312-860/2023">eI3-12312-860/2023</a> pagal pareiškėjos D. D. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai dėl Sprendimo 1 nutraukta pareiškėjai skundo atsisakius dėl to, kad Sprendimas 1 pripažintas netekusiu galios.

2024 m. sausio 10 d. raštu pareiškėja kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą dėl 518,81 Eur (518,45 Eur paramos ir 0,36 Eur palūkanos) pagal Paraišką sumokėjimo.

2024 m. sausio 11 d. Nacionalinė mokėjimo agentūra priėmėm naują sprendimą Nr. SP1-1 /2024-1 (11.2.12E),,Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (Sprendimas 2), kuriuo pareiškėjai teikta parama pagal Paraišką buvo perskaičiuota dėl nustatytų nepagrįstai deklaruotų plotų, nustatyta, kad grąžintina suma – 518,45 Eur. 2024 m. sausio 31 d. raštu Nr. BR6-740 Nacionalinė mokėjimo agentūra apie informavo pareiškėją, nurodė, kad 518,45 Eur suma pareiškėjai nebus grąžinta. Pažymėta, kad ši 518,45 Eur suma išskaičiuota išmokų mokėjimo metu, todėl pareiškėja skolų Nacionalinei mokėjimo agentūrai neturi.

II. Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo

1. Dėl (ne)tinkamų paramai gauti plotų

Kaip matyti iš aukščiau aptartų įrodymų, pareiškėja Paraiškoje, kontroliniame žemės sklype (toliau – ir KŽS) Nr. 083468-6518, dvejuose laukuose (Nr. 1 – 2,02 ha ploto ir Nr. 2 – 1,63 ha ploto) deklaravo daugiametes ganyklas arba pievas, daugiametes žoles (DGP). Jas deklaruoti privalėjo laikydamasi Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (kaip minėta, tekste – ir Taisyklės) (čia ir toliau – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 3D-372 redakcija, galiojusi nuo 2022 m. birželio 1 d., t. y. Paraiškos teikimo metu).

Pagal Taisyklių 76–77 punktus, visi pareiškėjai privalo elektroniniu būdu įbraižyti deklaruojamų laukų ribas PPIS (Paraiškų priėmimo informacinė sistemoje). Įbraižomi visi pareiškėjo naudmenų ir kiti plotai, už kuriuos jis prašo paramos, taip pat įbraižomi visi pareiškėjo valdomi naudmenų plotai, už kuriuos pareiškėjas nepageidauja gauti išmokų (kodai NEP ar TPN). Už laukus, įbraižytus KŽS (kontrolinis žemės sklypas), kurių GKODAS bl1b, bl2, bl3, bl6, bl9, tiesioginės išmokos neskiriamos (76 punktas). Elektroninio žemėlapio struktūra, duomenų atvaizdavimo tvarka ir elektroninio įbraižymo reikalavimai nurodyti taisyklių 7 priede (77 punktas).

Remiantis Taisyklių 7 priedo 3.6 papunkčiu, pareiškėjas, įbraižydamas deklaruojamų naudmenų ar kitų plotų ribas, turi išskirti didesnius nei 0,01 ha netinkamus paramai plotus, esančius deklaruojamuose plotuose (pastatus, vandens telkinius, medžius, krūmynus, medžių grupes ir kt.), kurie neišskirti KŽS_DR5LT (kontrolinių žemės sklypų duomenų rinkinys) kaip atskiri KŽS. Tokie plotai turi būti išmatuoti ir į plotą, už kurį skiriama parama, neįskaitomi. Deklaruojant šiuos plotus, turi būti suteikiamas kodas NEP „Netinkami paramai plotai“ ir pažymimas pasikeitimas iš KŽS ribų pasikeitimų sąrašo.

Taigi, Paraiškoje pareiškėja privalėjo plotus, kurių GKODAS bl1b, bl2, bl3, bl6, bl9 ir už kuriuos tiesioginės išmokos neskiriamos, kontrolinio žemės sklypo (KŽS) Nr. 083468-6518 laukuose Nr. 1 ir Nr. 2 išmatuoti ir deklaruoti kaip plotus, už kuriuos neskiriama parama.

Kaip matyti iš pareiškėjos argumentų, ji nesutinka su skundžiamame sprendime atsakovės padaryta išvada, kad 0,78 ha plotas Paraiškoje turėjo būti išskirtas kaip netinkamas paramai, taigi spręstina, ar šis pareiškėjos argumentas įrodytas.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjE0Ny00MTUvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2147-415/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2147-415/2020">eA-2147-415/2020</a>). Be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, bet ir logikos dėsniais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016). Pažymėtina, jog teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis.

Šiame kontekste pažymėtina, kad netinkamus paramai plotus atsakovė įrodinėja Žemės ūkio duomenų centro 2023 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. 1S-12065 ir jį pagrindžiančiu žemėlapio fragmentu. Teismas sutinka su pareiškėjos vertinimu, kad šis 2023 m. rugsėjo 14 d. raštas Nr. 1S-12065 kaip tarpinis dokumentas, nesukeliantis pareiškėjai teisinių pasekmių, negalėjo būti pastarosios apskųstas, tačiau minimame rašte pateikta informacija, kurią pagrindžia žemėlapio fragmentas, vertintini kaip įrodymai byloje esančių įrodymų visete.

Žemės ūkio duomenų centro pateiktuose žemėlapių fragmentuose pažymėti Paraiškoje kontroliniame žemės sklype Nr. 083468-6518, laukuose Nr. 1 ir Nr. 2, pareiškėjos įbraižyti DGP plotai (raudonosios linijos), taip pat plotai, kurie atsakovės vertinimu, turėjo būti išskirti kaip netinkami paramai plotai (juodosios linijos) (atsiliepimo 8 priedas), t. y. plotai, kuriuose didžiąją dalį užima miško žemė (miškai, krūmynai, medžių giraitės) (bI3), plotai, kurie užstatyti žemės sklype ne mieste (bI6) bei plotai, kurių didžiąją dalį užima žemės ūkiui nenaudojama žemė (pelkėtos teritorijos, karjerai, laikinai įmirkę plotai ir pan.) (bI9). Šie paramai netinkamai plotai aiškiai išskirti žemėlapių fragmentuose, nustatyti jų plotai: lauke Nr. 1, – 0,19 ha (bI3 sudaro 0,01 ha, bei bI9 – 0,18 ha), lauke Nr. 2 – 0,59 ha (bI6 – 0,46 ha ir bI9 – 0,14 ha). Tai patvirtina, kad patikrinimo metu rasti plotai buvo didesni nei 0,01 ha, kurie pagal Taisyklių 7 priedo 3.6 papunktį turėjo būti išskirti kaip netinkami paramai plotai. Šie duomenys patikslinti ir atsakovės 2024 m. lapkričio 6 d. pateiktuose žemėlapių fragmentuose (1 priedas, paramai netinkami plotai pažymėta geltona spalva).

Žemės ūkio duomenų centro žemėlapių fragmentuose esanti informacija sutampa su viešai prieinamuose žemėlapiuose Regionų geoinformacinės aplinkos svetainėje (www.regia.lt), kur matyti medžiai (jų grupės) Ib3 pažymėtose vietose, užstatyti plotai Ib6, galima išskirti Ib9 pažymėtus plotus, kurių didžioji dalis nenaudojama žemės ūkio veiklai.

Pareiškėja, remdamasi 2024 m. birželio 19 d. pateikta žemėlapio ištrauka iš Regionų geoinformacinės aplinkos svetainėje pateikiamų žemėlapių (www.regia.lt), tvirtina, kad nepagrįstai 083468-7606 plotas išskirtas kaip bI3 teritorija, nes miško žemė šioje teritorijoje žemėlapyje nežymima, tačiau teismas su tokia išvada nesutinka. Pagal Ib3 kategoriją kaip netinkami paramai turi būti išskirti plotai, kurių didžiąją dalį užima miško žemė, t. y. miškai, krūmynai, medžių grupės (Taisyklių 7 priedo 1.2.5 papunktis). Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymas) 2 straipsnio 20 dalį, miško žemė apibrėžiama kaip apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, siauros – iki 10 metrų pločio – inžinerinių tinklų (įskaitant laikomų kilnojamaisiais daiktais) ir jų apsaugos zonų, taip pat dviračių ir pėsčiųjų takų užimamos žemės juostos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės. Kaip matyti sąvoka miško žemė, taip kaip ji suprantama Taisyklių 7 priedo 1.2.5 papunktyje pagal Ib3 kategoriją, ir miško žemė, taip kaip ji suprantama pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 20 dalį ir žymima sutartiniais ženklais žemėlapiuose, nėra tapačios sąvokos. Tiek Žemės ūkio duomenų centro pateiktuose žemėlapių fragmentuose, tiek žemėlapiuose, pateikiamuose www.regia,lt (ortofoto žemėlapis), matyti kodu 083468-7606 pažymėtame Ib3 plote augančių medžių grupės, todėl šis faktas pakankamas pripažinti esant Ib3 žemės plotą.

Pareiškėja nesutinka, kad bI6 pažymėtas plotas (kodas 083468-7916) pažymėtas pagrįstai. Įrodinėdama šią aplinkybę, pareiškėja pateikė nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, kuriame nurodytas bendras užstatytas plotas, taip nurodyti duomenys, kad ūkio pastatas 44 kv. m užstatyto ploto registruotas tik 2022 m. spalio 28 d., t. y. Paraiškos teikimo metu nebuvo registruotas (Paraiška pateikta 2022 m. birželio 8 d.), tačiau, teismo vertinimu, tai nepaneigia fakto, kad Paraiškos teikimo metu šis žemės plotas nebuvo užstatytas. Teismo vertinimu, vien nekilnojamojo turto registro nurodytais žemės užstatymo duomenimis šiuo atveju remtis nėra pagrindo, nes ne visi statiniai registruojami nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja pripažįsta, o šie duomenys matyti ir www.regia.lt žemėlapiuose, kad žemės sklype yra aviliai, kubilas, lentos, kurie neregistruoti kaip statiniai, tačiau akivaizdu, kad šie užstatyti plotai negali būti naudojami žemės ūkio veiklai.

Įrodymų, patvirtinančių, kad kiti plotai, kuriuos pareiškėja vertina kaip nepagrįstai priskirtus netinkamiems paramai gauti, tokiems plotams priskirti nepagrįstai, pareiškėja nepateikė. Paaiškinimuose tik deklaratyviai nurodo, kad visuose plotuose buvo vykdoma žemės ūkio veikla, tačiau šių teiginių niekaip neįrodė. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja, pateikdama paraišką 2023–2024 m. šias ginčo vietas pripažino netinkamomis deklaruoti ir paraiškos žemėlapyje įbraižė kaip netinkamus paramai gauti plotus (atsakovės 2024 m. lapkričio 6 d. pateiktų įrodymų 1 priedas).

Aptartame kontekste teismas sprendžia, kad aukščiau aptarti įrodymai pakankami pripažinti esant įrodytu faktą, kad pareiškėja nepagrįstai Paraiškoje ginčo plotų Ib3, Ib6 ir Ib9 neišskyrė kaip netinkamų paramai gauti. Pareiškėjos pateikti įrodymai dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, nepakankami šiai išvadai paneigti.

Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad atsakovė, priimdama skundžiamą sprendimą, turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti, kad teikiant Paraišką nepagrįstai 0,78 ha plotas neįbraižytas kaip plotas, netinkamas paramai gauti.

Pareiškėjos argumentas, kad Paraiškos pateikimo metu deklaruojamus plotus įbraižė pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros įkeltas duomenis ir negalėjo jų keisti, atmestinas kaip neįrodytas. Iš duomenų apie pateiktas ankstesnes paraiškas (iki 2022 m.), taip pat pateiktas po 2022 m., matyti, kad pareiškėja deklaruojamų žemės plotų ribas keitė savo nuožiūra, tad nėra pagrindo daryti išvadą, kad ginčo plotai nepagrįstai deklaruoti dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjos valios.

2. Dėl sankcijos dydžio ir jos įskaitymo

Kaip minėta, atsakovė, nustačiusi neteisingai deklaruotą 0,78 ha plotą, remdamasi Taisyklių 82 punktu, 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 640/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 640/2014) 19a straipsnio 1 dalimi, apskaičiavo grąžintiną 518,45 Eur sumą ir pritaikė grąžintinų lėšų įskaitymą.

Pareiškėja neginčija pačios sumos apskaičiavimo pagrįstumo, tik nurodo, kad: 1) atsakovė nepagrįstai perskaičiavo tiesioginių išmokų dydžius, kurie jau buvo patvirtinti atskiru Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu: parama išmokėta vadovaujantis įkainiais, patvirtintais Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 3D-732 „Dėl tiesioginių išmokų ir susietosios paramos už deklaruotus plotus mokėjimo 2022 m.“, o Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 3D-386 „Dėl tiesioginių išmokų ir susietosios paramos už deklaruotus plotus mokėjimo 2022 m.“ (toliau – ir 2023 m. birželio 14 d. įsakymas) nustatyti mažesni įkainiai, taigi, pareiškėjos vertinimu, pažeistas bendrasis principas lex retro non agit (lot. teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios); 2) atsakovė nepagrįstai taikė įskaitymo būdą, kadangi, pareiškėjos vertinimu, jis galimas tik nesant ginčo.

Kaip pagrįstai nurodo pareiškėja, teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit, t. y. teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios. Taigi teisės aktai paprastai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo. Taisyklė lex retro non agit – svarbus ir būtinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumą ir tvirtumą, teisinių santykių subjektų teises, pasitikėjimą valstybėje priimtais teisės aktais. Teisės subjektas turi būti įsitikinęs, kad jo elgesys, atitinkantis tuo metu galiojančius teisės aktus, ir vėliau bus laikomas teisėtu ir nesukeliančiu jam neigiamų teisinių padarinių.

Šiame kontekste pažymėtina, kad 2023 m. birželio 14 d. įsakyme nustatyta:,,pakeičiu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. lapkričio 28 d. įsakymą Nr. 3D-732 „Dėl tiesioginių išmokų ir susietosios paramos už deklaruotus plotus mokėjimo 2022 m.“ ir 2.1 papunktį išdėstau taip: 2.1. už 2022 metais deklaruotus ir paramos tiesioginėmis išmokomis teikimo reikalavimus atitinkančius žemės ūkio naudmenų plotus, priskirtus I–VI grupėms pagal Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatorių, pateiktą Deklaravimo taisyklių 2 priede nurodytos Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos formos užpildymo ir pateikimo instrukcijos V skyriuje, mokėtina: pagrindinė išmoka – 77,74 Eur už ha; išmoka už pirmuosius hektarus, kuri mokama už pirmuosius 30 ha, – 74,83 Eur už ha; išmoka jaunajam ūkininkui, kuri mokama už pirmuosius 90 ha, – 85,72 Eur už ha; žalinimo išmoka – 62,80 Eur už ha; susietoji išmoka už baltyminių augalų plotus – 66,70 Eur už ha; susietoji išmoka už sertifikuota sėkla apsėtus javų plotus – 13,06 Eur už ha; susietoji išmoka už plotus, kuriuose auginami cukriniai runkeliai, – 158,08 Eur už ha; susietoji išmoka už plotus, kuriuose auginami vaisiai ir uogos, – 326,88 Eur už ha; susietoji išmoka už plotus, kuriuose auginamos daržovės atvirajame grunte, – 269,12 Eur už ha;“.

Taigi, 2023 m. birželio 14 d. įsakyme tiesiogiai nustatyta, kad nurodytais atvejais pakeisti įkainiai taikomi ir apskaičiuojant išmokas už 2022 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus, t. y. ir paraiškoms, teiktoms 2022 m.

Atsižvelgęs į tai, teismas kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjos skundo argumentus dėl lex retro non agit taisyklės pažeidimo ir pripažįsta, kad pagrįstai atsakovė apskaičiuojant grąžintiną sumą taikė 2023 m. birželio 14 d. įsakymą, nes surinkti įrodymai patvirtina, kad parama pagal Paraišką, priešingai nei nurodo pareiškėja, buvo išmokėta nepagrįstai.

Pasisakydamas dėl pasirinkto įskaitymo būdo pagrįstumo, teismas pažymi šiuos aspektus.

Sprendimų dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo priėmimo, grąžintinų lėšų registravimo ir anuliavimo, skolininkų informavimo, palūkanų skaičiavimo, grąžintinų lėšų susigrąžinimo ir naudojimo, grąžintinų lėšų nurašymo ir padengimo, grąžintinų lėšų apskaitos ir ataskaitų teikimo tvarką nustato Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės fondų priemones, administravimo taisyklės (Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų 2008 m. vasario 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 13, 1 punktas) (toliau – Administravimo taisyklės).

Administravimo taisyklių 18 punkte nustatyti būdai, kuriais administruojančioji institucija grąžintinas lėšas susigrąžina, t. y.: skolininkas ar trečiasis asmuo gali pervesti grąžintinas lėšas į administruojančiosios institucijos nurodytą sąskaitą (18.1 papunktis); taikomas grąžintinų lėšų įskaitymas. Grąžintinų lėšų įskaitymas taikomas ir tuo atveju, kai administruojančioji institucija priima sprendimą leisti grąžintinas lėšas grąžinti dalimis (18.2 papunktis); grąžintinos lėšos gali būti išieškomos kitokia Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (18.3 papunktis).

Jeigu skolininkas sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo arba atliktą grąžintinų lėšų įskaitymą apskundžia administruojančiajai institucijai ar Žemės ūkio ministerijai, išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai ar teismui, grąžintinų lėšų įskaitymas ir palūkanų (išskyrus neteisėtą ar netinkamai taikomą valstybės pagalbą, kaip nustatyta Reglamente (ES) Nr. 2015/1589) skaičiavimas sustabdomas, kol išnagrinėjamas skundas ir dėl jo administruojančioji institucija priima atitinkamą sprendimą arba, jį apskundus Žemės ūkio ministerijai – Žemės ūkio ministerija priima atitinkamą sprendimą, arba jį apskundus – įsiteisėja išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos arba teismo sprendimas (Administravimo taisyklių 22 punktas).

Aptartame Administravimo taisyklių kontekste, atsižvelgus į tai, kad jose nenustatyti jokie apribojimai taikyti įskaitymo būdą, teismas neturi pagrindo pritarti pareiškėjos pozicijai, kad šiuo atveju įskaitymo būdas taikytas nepagrįstai.

3. Dėl administracinės procedūros (ne)teisėtumo

Kaip minėta, pareiškėja skundžiamo sprendimo neteisėtumą grindžia ir netinkama administravimo procedūra. Pareiškėjos vertinimu, po to kai Paraiškos administravimas buvo baigtas 2022 m., jos pakartotinis administravimas ar administravimo atnaujinimas yra nepagrįstas. Atsakovės veiksmai, kai ji vykdydama viešojo administravimo procedūrą 2023 m. liepos 25 d. sprendimą pripažino negaliojančiu, pakartotinai faktiškai analogiško savo turiniu 2024 m. sausio 11 d. sprendimo priėmimas yra netinkama administravimo praktika.

Teisinio tikrumo principas reikalauja, kad teisinė sistema būtų aiški, nuspėjama ir stabili, užtikrinant, kad asmenys galėtų suprasti savo teises ir pareigas, planuoti savo veiksmus ir pasitikėti teismų sprendimais.

Sutiktina su pareiškėjos argumentais, kad atvejai, kai vieni administraciniai sprendimai naikinami, o vėliau pradedamos administracinės procedūros ir dėl tų pačių aplinkybių priimami kiti administraciniai sprendimai, nėra pageidautina, vis tik tai nustatytas teisinis reguliavimas leidžia.

Viešojo administravimo įstatymo 16 straipsnyje nustatyta viešojo administravimo subjekto teisė pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą: 1) neteisėtą administracinį sprendimą; 2) teisėtą administracinį sprendimą, jeigu administracinio sprendimo pripažinimas netekusiu galios yra leidžiamas pagal kitus įstatymus arba jeigu administracinis sprendimas yra sąlyginis ir per nustatytą laikotarpį asmuo nustatytų sąlygų neįvykdo.

Vien tai, kad atsakovė šia teise pasinaudojo ir Sprendimą 1, kuris buvo priimtas iki detalių duomenų iš Žemės ūkio duomenų centro gavimo, pripažino netekusiu, o vėliau priėmė Sprendimą 2, nėra pagrindo spręsti, kad šie atsakovės veiksmai yra neteisėti ir sudarantys pagrindą Sprendimą 2 panaikinti.

Agentūra turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą atlikusi administracinį patikrinimą ir (arba) patikrą vietoje tada, kai pareiškėjas nesilaikė paramos suteikimo ar paraiškoje numatytų reikalavimų, ar pažeidė paramos gavimo ir naudojimo sąlygas. Už paramai netinkamą plotą, nustatytą einamųjų metų patikros vietoje metu, arba atnaujinus KŽS_DR5LT, išskyrus atvejus, kai ploto būklė vietovėje nepakinta, o minėtas plotas tampa paramai netinkamu dėl pasikeitusių teisės aktų reikalavimų, išmokėta parama iš deklaravusių pareiškėjų susigrąžinama už ketverius metus (arba, Agentūrai pagal jos nustatytą tvarką išnagrinėjus ir nustačius atvejus, kad plotas paramai netinkamas mažiau nei ketverius metus – už tiek metų, kiek plotas buvo netinkamas paramai), skaičiuojant nuo metų, kuriais buvo padarytas (užfiksuotas) pažeidimas, tačiau ne ilgiau nei iki paskutiniųjų metų prieš tai, kuriais buvo daryti ortofotografiniai žemėlapiai (arba, Agentūrai pagal jos nustatytą tvarką išnagrinėjus ir nustačius atvejus, kad plotas paramai netinkamas ilgiau nei iki paskutiniųjų metų prieš tai, kuriais buvo daryti ortofotografiniai žemėlapiai, – už tiek metų, kiek plotas buvo netinkamas paramai, bet ne daugiau kaip už ketverius metus) (Taisyklių 85 punktas).

Aptartame Taisyklių 85 punkto kontekste spręstina, kad atsakovė, panaikindama Sprendimą 1 ir priimdama Sprendimą 2, nustatytų jai kompetencijos ribų, susigrąžinant paramą, nepažeidė, tad pareiškėjos argumentai dėl pažeisto teisinio tikrumo principo atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėja nurodo ir tai, kad priimdama Sprendimą 2, atsakovė negalėjo remtis vien Žemės ūkio duomenų centro 2023 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. 1S-12065 (ir žemėlapio fragmentu), turėjo pareigą aplinkybes patikrinti vietoje.

Pažymėtina, kad pagal nurodytą Taisyklių 85 punktą, patikra vietoje nėra privaloma, tai sprendžia Nacionalinė mokėjimo agentūra priimdama sprendimą. Sprendimo 1 priėmimo metu, duomenys iš Žemės ūkio duomenų centro nebuvo gauti, juos gavus atsakovė Sprendimą 1 panaikino ir, remdamasis 2023 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. 1S-12065 Žemės ūkio centro pateiktais duomenimis, priėmė Sprendimą 2. Taigi šiuo atveju teismas nemato išskirtinių aplinkybių, dėl kurių, priešingai nei nustatyta Taisyklių 85 punkte, turėjo būti privalomai atliktas patikrinimas vietoje. Vien faktas, kad vienas sprendimas buvo pripažintas netekusiu galios prasidėjusio teisminio proceso metu, o priimtas kitas, savaime nereiškia neišvengiamo būtinumo atlikti patikrinimą vietoje.

Sutiktina, kad Sprendimas 2 be papildomo pareiškėjos prašymo jai turėjo būti išsiųstas jį priėmus, tačiau pareiškėjai vis tik Sprendimas 2 buvo įteiktas, todėl nurodyta su Sprendimo 2 įteikimu susijusi aplinkybė nedaro Sprendimo 2 neteisėtu.

Atsižvelgęs į tai teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatyti kokie nors administracinės procedūros pažeidimai, kurie sudarytų pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti.

III. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja skundu reiškė du reikalavimus: 1) panaikinti atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2024 m. sausio 11 d. sprendimą Nr. SP1/2024-1 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“; 2) įpareigoti atsakovę Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos išmokėti 518,45 Eur neišmokėtos paramos.

Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis). Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais (ABTĮ 91 straipsnio 2 dalis).

Aukščiau aptartos analizės kontekste, teismas sprendžia, kad skundžiamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, jame nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateiktas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą, nurodytos ir priežastys, lėmusias sprendimo priėmimą, taip pat nenustatyti kiti Taisyklių ir Administravimo taisyklių pažeidimai, tad nenustačius pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti, pareiškėjos skundo pirmasis reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Pasisakydamas dėl pareiškėjos antrojo skundo reikalavimo – įpareigoti atsakovę Nacionalinę mokėjimo agentūrą išmokėti 518,45 Eur neišmokėtos paramos, – teismas pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintu valdžių padalijimo principu, administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-1606/2012).

Atsižvelgus į tai, pareiškėjos skundo antrasis reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo atlikti konkrečius veiksmus taip pat negali būti tenkinamas, todėl ir šis skundo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Atsižvelgus į tai spręstina, kad visas pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėja prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis). Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas, aptartame teisinio reguliavimo kontekste netenkintinas ir jos prašymas priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos D. D. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Audrius Grauželis

Daina Kukalienė

Asta Vailionė