Administracinė byla Nr. eI2-11445-423/2025
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00400-2025-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 24.7; 55.1.1
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 17 d.
Kaunas
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Urbonienė,
sekretoriaujant Neringai Vaitekaitei,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos skundą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus sprendimo panaikinimo (pareiškėjas T. G.).
Teismas
n u s t a t ė :
Atsakovas Panevėžio rajono savivaldybės administracija su skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2025-04-04 sprendimą Nr. 21RE4-66 (AG4-32/22-2025) ir pareiškėjo T. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas skunde nurodė, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodė, kad Komisija ginčijamu sprendimu tenkino pareiškėjo T. G. skundą, panaikino Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2025-01-28 sprendimą Nr. 415/GR53-515 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto vandens išlaidų kompensacijas“.
Pažymėjo, kad T. G. 2024-12-05 su prašymu kreipėsi į Skyrių dėl socialinės paramos gavimo. Pareiškėjas prašė būsto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Būstas), šildymo išlaidų kompensacijos. Skyrius įvertino pateiktus dokumentus ir nustatė, kad pareiškėjas, deklaravęs gyvenamą vietą Būste, neturi teisės į piniginę socialinę paramą, nes deklaruoto turto vertė viršija nustatytą turto vertės normatyvą. Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su apskaičiuota jo turimo turto verte, kadangi turto vertė yra mažesnė.
Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, ginčijamu 2025-04-04 sprendimu pareiškėjo skundą patenkino, panaikino Skyriaus 2025-01-28 sprendimą Nr. 415/GR53-515 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto vandens išlaidų kompensacijas“. Komisija konstatavo, kad sprendime nėra nurodyti jokie faktiniai pagrindai ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, taip pat ir administracinio sprendimo motyvai, tik patikslinamoji informacija, jog nuosavybės teise turimo turto vertė viršija turto vertės normatyvą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjant pareiškėjo skundą buvo nustatyta, kad vienintelės T. G. gaunamos pajamos yra senatvės pensija ir vienišo asmens išmoka. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir PSPNGĮ) 20 straipsnio 3 dalis numato, kad prie prašymo-paraiškos pridedamos bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pažymos apie šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytas pajamas, gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, arba, jeigu pajamų šaltinis yra pasikeitęs arba tą mėnesį, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, yra gauta vienkartinė išmoka ar iš karto už du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos, pajamas to mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, išskyrus atvejus, kai savivaldybės administracija duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Visų prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų teisingumą jį pateikęs asmuo patvirtina savo parašu.
T. G. skunde Komisijai išskiria turtą, kuris buvo vertinamas - gyvenamasis namas - 28 000 Eur ir 6 arų sodo sklypas - 3 000 Eur. Posėdžio metu atsakė į posėdžio pirmininkės pateiktus klausimus ir aiškiai nurodė, kad jis suprato, koks jam nuosavybės teise priklausantis turtas buvo vertinamas, t. y. gyvenamasis namas, sodo sklypas ir automobilis bei teigė, kad gyvenamasis namas buvo per daug įvertintas ir dėl to jis negavo šildymo išlaidų kompensacijos, o dėl socialinės pašalpos jis net nesikreipė. Taigi, pareiškėjas aiškiai įvardijo jo nuosavybės teise turimą turtą bei jo vertę, todėl visiškai nepagrįsti Komisijos sprendimo motyvai, kad pareiškėjas nesuprato, kokį jam nuosavybės teise priklausantį turtą vertino atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjo teisės į kompensacijas.
Pažymėjo, kad turto vertė nustatoma automatiškai pagal VĮ Registrų centro nurodomą objekto vertę. Iš 2025-01-28 išvados,,Dėl teisės į piniginę socialinę paramą“ matyti, kad numatomas bendras turto vertės normatyvas yra 28 363,00 Eur, o pareiškėjo turtas vertinamas 33 368,00 Eur, t. y. 5 005,00 Eur viršija turto vertės normatyvą. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, prašė skundą patenkinti.
Pareiškėjas T. G. atsiliepimo į atsakovo skundą nepateikė.
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas iš esmės kilo dėl Panevėžio rajono savivaldybės administracijos (toliau - ir Savivaldybės administracija) Socialinės paramos skyriaus 2025-01-28 sprendimo Nr. 415/GR53-515 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto vandens išlaidų kompensacijas “, pagrįstumo ir teisėtumo.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2024-12-05 prašymu kreipėsi dėl šildymo išlaidų kompensavimo būstui, esančiam (duomenys neskelbtini). Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2025-01-28 sprendimu Nr. 415/GR53-515 „Dėl teisės į būsto šildymo, karšto vandens išlaidų kompensacijas“ prašymo netenkino, kadangi pareiškėjas neturi teisės į piniginę socialinę paramą, nes deklaruoto turto vertė viršija nustatytą turto vertės normatyvą.
Skyriaus sprendimą pareiškėjas apskundė Komisijai, kuri 2025-04-04 sprendimu Nr. 21RE4-66 (AG4-32/22-2025) pareiškėjo T. G. skundą patenkino. Atsakovas, nesutikdamas su Komisijos sprendimu, pateikė skundą teismui.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (toliau - VSĮ, ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024-12-01), Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024-07-25), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau - VAĮ, ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024-01-01), Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2024-09-26 sprendimu Nr. T-222 „Dėl Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - ir Aprašas, ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024-10-02).
VSĮ 6 straipsnio, reglamentuojančio savarankiškąsias (Konstitucijos ir įstatymų nustatytas (priskirtas)) savivaldybių funkcijas, 43 punktas nustato socialinės pašalpos ir kompensacijų, nustatytų PSPNGĮ, teikimo funkciją.
PSPNGĮ 5 straipsnyje reglamentuojamos piniginės socialinės paramos rūšys, t. y. socialinė pašalpa (1 p.) ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos (toliau - kompensacijos) (2 p.).
Teisės į socialinę pašalpą įgyvendinimas detaliau reglamentuojamas PSPNGĮ 6 straipsnyje, tuo tarpu teisė į kompensacijas detalizuojama PSPNGĮ 7 straipsnyje. Vadovaujantis pastarosios teisės normos 1 dalimi, gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas, jeigu kreipimosi dėl kompensacijų metu atitinka visus šiuos reikalavimus: 1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo. Jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė viršija turto vertės normatyvą, nustatant teisę į kompensacijas, kai kreiptasi pirmą kartą arba praėjus ne mažiau kaip 24 mėnesiams nuo paskutinio mėnesio, už kurį kompensacijos buvo paskirtos, šis reikalavimas 3 mėnesius netaikomas (1 p.); 2) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą (2 p.); 3) įsiskolinusieji už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį (sutartis) dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs apmokėti skolą (3 p.).
Ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis PSPNGĮ 6 straipsnio 1 punktu arba PSPNGĮ 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pateikiant patikslinamąją informaciją, jog nuosavybės teise turimo turto vertė viršija turto vertės normatyvą.
Šiuo atveju PSPNGĮ 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo taikymas keliais aspektais: visų pirma, asmuo, turintis teisę į kompensacijas, turi būti deklaravęs gyvenamąją vietą būste arba jį nuomoti, antra, turi būti įvertintas asmens nuosavybės teise turimas turtas, reglamentuotas PSPNGĮ 14 straipsnyje, įskaitant ir šio turto vertės normatyvus.
Aprašo redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu, nustatė prašymų-paraiškų piniginei socialinei paramai gauti (toliau - prašymas-paraiška) pateikimo, piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo, prašymus-paraiškas pateikusių asmenų informavimo dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo, neteisėtai gautos ar išmokėtos piniginės socialinės paramos išskaičiavimo ar grąžinimo tvarką, pagrindus, kai socialinė parama skiriama kitais PSPNGĮ nenumatytais atvejais. Vadovaujantis Aprašo 18 punktu, Skyriaus specialistai sutikrina asmenų pateiktų prašymų-paraiškų bei dokumentų piniginei socialinei paramai gauti duomenis, nustato teisę į piniginę socialinę paramą vadovaudamiesi PSPNGĮ 6 ir 7 straipsniais bei šio Aprašo nuostatomis. Sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo, neskyrimo, sustabdymo, pratęsimo, nutraukimo, piniginės socialinės paramos didinimo, mažinimo ar skyrimo ne visiems bendrai gyvenantiems asmenims, socialinės paramos skyrimo kitais įstatyme nenumatytais atvejais pasirašo Socialinės paramos skyriaus vedėjas (Aprašo 37 p.). Aprašo 38 punkte reglamentuojama prašymus-paraiškas pateikusių asmenų informavimo apie piniginės socialinės paramos skyrimą ar neskyrimą tvarka. Pagal Aprašo 38.1 papunktį, prašymą-paraišką pateikęs asmuo apie priimtą sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo yra informuojamas asmens prašyme-paraiškoje nurodytu informavimo būdu; jeigu piniginė socialinė parama neskiriama, siunčiamas pranešimas, nurodoma neskyrimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka; pateikti dokumentai grąžinami prašymą- paraišką pateikusiam asmeniui, o jo byloje paliekamos šių dokumentų kopijos. Aprašo 39 punkte reglamentuojama sprendimo dėl piniginės socialinės paramos skyrimo (neskyrimo, nutraukimo) tvarka, numatanti, jog asmeniui raštu pareikalavus, teisės aktų nustatyta tvarka jam išduodama priimto sprendimo dėl piniginės socialinės paramos skyrimo (neskyrimo, nutraukimo) kopija, patvirtinta Socialinės paramos skyriaus vedėjo.
Nagrinėjamu atveju atsakovo veiklai taikomas VAĮ nustatytas teisinis reglamentavimas. VAĮ 3 straipsnyje, reglamentuojančiame viešojo administravimo principus, įtvirtinti šio ginčo teisiniam vertinimui aktualūs principai, tokie kaip įstatymo viršenybės bei išsamumo. Įstatymo viršenybės principas reiškia, kad įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus; administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (VAĮ 3 str. 4 p.). Tuo tarpu - išsamumo principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį (VAĮ 3 str. 5 p.).
Sprendžiant dėl Skyriaus sprendimo atitikties VAĮ 10 straipsnyje administracinių sprendimų turiniui keliamų reikalavimų atžvilgiu, akivaizdu, kad atsakovo išvada, jog pareiškėjas neturi teisės į būsto šildymo, karšto vandens išlaidų kompensacijas nuo 2024 -10-01 iki 2025-04-30 pagal deklaruotos gyvenamosios vietos adresą - (duomenys neskelbtini), priimta vadovaujantis PSPNGĮ 6 straipsnio 1 dalies arba 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu (nuosavybės teise turimo turto vertė viršija turto vertės normatyvą).
Pažymėtina, kad PSPNGĮ 6 straipsnis nustato asmens teisės į socialinę pašalpą įgyvendinimo teisinius pagrindus, o PSPNGĮ 7 straipsnio 1 dalis - asmenims, siekiantiems pasinaudoti teise į kompensacijas, keliamus reikalavimus, kurie detalizuojami šio straipsnio 1 dalies 1-3 papunkčiuose. Todėl akivaizdu, kad, sprendime atsakovui nurodžius du skirtingus teisinius pagrindus, pareiškėjui nėra aišku, kokia konkrečia teisės norma vadovaujantis buvo priimtas administracinis sprendimas. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad PSPNGĮ 7 straipsnio 1 dalis sudaryta iš 1-3 papunkčių, kurių atsakovas nenurodė. Pateikiama nuoroda į PSPNGĮ 6 straipsnį, reglamentuojantį teisinius pagrindus dėl teisės į socialinę pašalpą įgyvendinimo, kai pareiškėjas, pateikdamas prašymą atsakovui, savarankiško prašymo dėl tokios socialinės paramos rūšies (socialinė pašalpa), nepareiškė.
Teismo nuomone, sprendimas nėra pagrįstas konkrečiomis teisiniam santykiui taikytinomis teisės normomis, nėra nurodyti jokie faktiniai pagrindai ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, taip pat ir administracinio sprendimo motyvai. Informacijos, kad pareiškėjo nuosavybės teise turimo turto vertė viršija turto vertės normatyvą, nurodymas savaime nereiškia, kad administracinis sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytus reikalavimus, keliamus administracinio sprendimo priėmimui. Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytų reikalavimų, todėl yra pakankamas teisinis pagrindas skundžiamą administracinį sprendimą panaikinti.
Atsižvelgiant į nurodytas faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, ginčijamas Komisijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo nėra jokio teisinio pagrindo, o skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Atsakovo Panevėžio rajono savivaldybės administracijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėja Asta Urbonienė