Administracinė byla Nr. eI2-3466-423/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05699-2024-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.1
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 17 d.
Kaunas
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Neringai Vaitekaitei,
dalyvaujant pareiškėjui F. L., jo atstovui advokatui R. S.,
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui D. J.,
vertėjaujant O. V., D. G., O. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. L., atstovaujamo advokato R. S., skundą (reg. Nr. DOK-50470) atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas F. L. kreipėsi į teismą, prašydamas: panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. 24S223767 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1), kuriuo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (toliau – ir Leidimas); panaikinti Migracijos departamento 2024 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. 24S225218 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2), kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje; toliau – ir SIS perspėjimas) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus); panaikinti Migracijos departamento 2024 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 24S245213 (toliau – ir Sprendimas Nr. 3), kuriuo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Ukrainą. Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti prašymą dėl Leidimo pakeitimo.
Pareiškėjas skunde, kituose teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, jis ir jo atstovas teismo posėdžiuose paaiškino, kad Sprendimas Nr. 1, Sprendimas Nr. 2 ir Sprendimas Nr. 3 (toliau kartu – ir Sprendimai) neteisėti, nepagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), nemotyvuoti ir neproporcingi, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintų įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo principų, Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės normose įtvirtinto solidarumo bei teisingo atsakomybės pasidalijimo tarp valstybių narių principo, priimti netinkamai nustačius ir įvertinus esminę reikšmę turinčias aplinkybes. Sprendimuose atsakovas vertino informaciją dėl jo keliamos grėsmės viešajai tvarkai, kurią pateikė Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas), tačiau pareiškėjo neapklausė, papildomai informacijos nerinko, nevertino Policijos departamento pateiktos informacijos tikrumo, galimos grėsmės realumo ir akivaizdumo, taigi, neatliko individualaus aplinkybių vertinimo, o tai prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotai praktikai. Pareiškėjas pripažino, kad buvo baustas už Ukrainos baudžiamajame kodekse numatytus nusikaltimus: nusikalstamu būdu įgyto turto disponavimą ir chuliganizmą (svetimo telefono turėjimą) ir atliko visą paskirtą bausmę. Pareiškėjui buvo pateikti įtarimai ir dėl plėšimo (telefono pasisavinimo), tačiau tyrimas dėl šio nusikaltimo buvo nutrauktas iki teismo, todėl už sunkų nusikaltimą jis nebuvo teistas. Jo padaryti nusikaltimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – ir LR BK) nepriskiriami sunkiems, todėl nėra jokio faktinio pagrindo teigti, kad jis kelia grėsmę visuomenei. Sprendimo Nr. 1 ir Sprendimo Nr. 2 teiginiai, kad okupuotoje Ukrainos teritorijoje kalintus asmenis Rusijos pajėgos paleido iš įkalinimo įstaigų ir dabartinė jų buvimo vieta nežinoma, nėra patvirtinti įrodymais ir nesusiję su pareiškėju, o reikalavimai būti „nepriekaištingos reputacijos“ laikinos apsaugos prašančiam užsieniečiui nėra taikomi ir prieštarauja ES teisės normoms. Atsakydamas į klausimyno klausimus, nenurodė informacijos apie teistumą Ukrainoje, nes paskutinius dvejus metus gyvena Lietuvoje, teistumas dėl Ukrainoje padarytų nusikaltimų yra pasibaigęs, Lietuvoje teistas nebuvo, jam nėra pareikšti įtarimai ar kaltinimai, jis nėra padaręs administracinių nusižengimų. Atsakovo reikalavimas užpildyti klausimyną, jeigu užsienietis (vyresnis nei 18 metų), atitinka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento patvirtintame sąraše nustatytą kategoriją (-as), ir neturėjo būti taikomas Ukrainos piliečiui. Teigė, kad jam taikytinos ne leidimo gyventi panaikinimą, o laikinosios apsaugos panaikinimą reglamentuojančios teisės normos. Pareiškėjas Lietuvoje dirba, nuomojasi būstą, moka mokesčius, įstatymų nėra pažeidęs, nuo atvykimo į Lietuvą iš jos buvo išvykęs tik kartą, t. y. nuo 2022 m. rugpjūčio 4 d. iki 2022 m. rugpjūčio 12 d. Kanados diplomatinės atstovybės Varšuvoje kvietimu, ir niekada nėra buvęs Vokietijoje, todėl argumentas, kad 2023 m. gegužės 25 d. Vokietija įvedė SIS perspėjimą neatitinka tikrovės. Atsakovas tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjo perkėlimo kilmės valstybės viduje galimybės ir aktualios humanitarinės situacijos Ukrainoje, nevertino nei tokio perkėlimo vietos, nei būdų. Viešai prieinama informacija patvirtina, kad Ukrainoje nėra sąlygų saugiai perkelti pareiškėją, nesusitvarkoma su didėjančiu perkeltųjų asmenų skaičiumi, ypač aktyvių karo veiksmų fone, ir nėra išteklių suteikti jiems būstą bei finansinę paramą. Tarptautinė teisė nereikalauja, kad asmenys, kuriems gresia pavojus, prieš prašydami prieglobsčio pirmiausia išnaudotų visas galimybes savo šalyje, t. y. nelaiko prieglobsčio paskutine galimybe, todėl jam neturėtų būti taikoma persikėlimo šalies viduje alternatyva ir tuo pažeistos jo teisės dėl tarptautinės apsaugos. Atsakovas neišklausė pareiškėjo, nesilaikė gero viešojo administravimo principo, Sprendimų nepakankamas motyvavimas apribojo pareiškėjui galimybę suprasti jų priežastis bei pagrindą, kliudė pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo, efektyviai realizuoti teisę į gynybą. Prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, 20 punkto nuostatos, pagal kurias užsienietis apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką informuojamas Migracijos departamento raštišku pranešimu, nesiunčiant paties sprendimo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje bei 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems gero administravimo ir teisminės gynybos principams, VAĮ nuostatoms, įtvirtinančioms administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatoms, įtvirtinančioms teisę kreiptis į teismą. Prašė skundą tenkinti.
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepimuose į skundą (reg. Nr. DOK-54886; reg. Nr. DOK-4583) nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą išduoti ar pakeisti Leidimą užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai. Paaiškino, kad užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą atlieka policija. Išduoti ar pakeisti Leidimą užsieniečiui atsisakoma ir tuo atveju, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas Leidimą gauti, neatitinka tikrovės, taip pat, jeigu dėl jo kita Šengeno valstybė yra įvedusi SIS perspėjimą arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. Užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos, jeigu jo buvimas Lietuvoje gresia viešajai tvarkai. Migracijos departamentas gavo Policijos departamento išvadą kurioje konstatuojama, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Sunkaus ir organizuoto nusikalstamumo tyrimo 2-osios valdybos rašte Nr. 38-S-2711 nurodoma, kad iš Ukrainos teisėsaugos gautas asmenų, nuteistų už įvairių rūšių nusikaltimų padarymą ir kalėjusių kalėjimuose, esančiuose Rusijos pajėgų laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose, sąrašas. Ukrainos teisėsaugos teigimu, šiuos asmenis Rusijos pajėgos paleido iš įkalinimo įstaigų ir dabartinė jų buvimo vieta nežinoma. Minėtame sąraše yra ir asmuo, kurio duomenys sutampa su pareiškėjo duomenimis. Ukrainos teisėsaugos pateiktoje informacijoje taip pat nurodoma, kad pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę Mariupolio įkalinimo įstaigoje už nusikaltimus, numatytus Ukrainos baudžiamajame kodekse (plėšimas, chuliganizmas, turto, kai žinomai gautas iš nusikalstamos veikos, įsigijimas arba pardavimas). Šios veikos laikomos nusikaltimais ir pagal LR BK. Atitinkamai, viešosios tvarkos pažeidimas kvalifikuojamas kaip nesunkus nusikaltimas, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas – kaip apysunkis nusikaltimas, plėšimas – kaip sunkus nusikaltimas. Pareiškėjas teismui pateikė duomenis, kad jis buvo pripažintas kaltu ir 2021 m. liepos 23 d. nuosprendžiu nuteistas paskiriant 3 metų, 7 mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmę, tokiu būdu pareiškėjo bausmės atlikimo terminas turėjo baigtis 2024 m. birželio 21 d. Jokių dokumentų dėl laisvės atėmimo bausmės laiko sutrumpinimo iki 2021 m. rugpjūčio 27 d. datos ir jo paleidimo iš įkalinimo įstaigos nepasibaigus bausmės atlikimo laikui, pareiškėjas nepateikė. Tai papildoma aplinkybė leidžianti tvirtinti, kad jis buvo sąrašuose nuteistųjų, kuriuos Rusijos pajėgos paleido iš įkalinimo įstaigų ir jų buvimo vieta nežinoma. Lietuvoje pareiškėjas yra padaręs administracinius nusižengimus. Toks elgesys neigiamai charakterizuoja pareiškėjo asmenybę, rodo jo antisocialinių nuostatų stiprumą, polinkį nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, visuomenėje egzistuojančių moralės bei pagarbos vieni kitiems elgesio taisyklių. Kelių nusikalstamų veikų padarymas rodo didesnį asmens ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Lietuvos visuomenės interesas yra, kad Lietuvoje gyventi siekiantys užsieniečiai būtų nepriekaištingos reputacijos, jų praeityje atlikti veiksmai nesudarytų prielaidų įtarimams, jog būdami Lietuvoje jie gali nesilaikyti įstatymų ir savo veiksmais kelti pavojų asmenims, todėl būtina apriboti riziką keliančio ar galinčio kelti ateityje užsieniečio, apsigyvenimo Lietuvoje galimybę. Užsieniečio interesas gyventi Lietuvoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos visuomenės saugumas, todėl uždraudimą pareiškėjui atvykti į Lietuvą ir SIS perspėjimo įvedimą laiko proporcinga ir būtina priemone. Vienas iš draudimo atvykti užsieniečiams instituto tikslų yra ir aukšto lygio saugumo užtikrinimas ES erdvėje, įskaitant visuomenės saugumo bei viešosios tvarkos ir saugumo palaikymą valstybių narių teritorijose. Šis tikslas pasiekiamas tik įvedant SIS perspėjimą. Atlikus individualų pareiškėjo vertinimą buvo nustatyta, kad Sprendimų priėmimo metu pareiškėjas darbo santykių Lietuvoje ar šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis neturėjo, kad 2023 m. gegužės 25 d. Vokietija įvedė SIS perspėjimą dėl pareiškėjo, draudžiant jam atvykti į Šengeno erdvę ir joje apsigyventi iki 2026 m. gegužės 15 d., kad pildydamas Migracijos departamento klausimyną, į klausimą pateikti duomenis dėl teistumų, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas išnykęs, pareiškėjas nurodė, jog teistas nebuvo, t. y. pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl buvusio teistumo. Sprendimai priimti įvertinus gautą Policijos departamento išvadą taip pat pagal kompetenciją atlikus savarankišką vertinimą dėl pareiškėjo grėsmės viešai tvarkai ir visuomenei, įvertinus pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje trukmę, socialinius ir ekonominius ryšius su Lietuva. Pareiškėjas Sprendimuose nurodytų faktinių duomenų nepaneigė, juos ginčija deklaratyviais, jokiais įrodymais nepagrįstais, argumentais. Sprendimas Nr. 3 dėl pareiškėjo išsiuntimo į Ukrainą priimtas atlikus vertinimą dėl pareiškėjo perkėlimo galimybių Ukrainoje, perkeltų asmenų statistiką ir jiems teikiamas garantijas, atsižvelgiant į LVAT praktiką panašaus pobūdžio bylose. Teigė, kad Sprendimai pagrįsti objektyviais duomenimis, ir teisės aktų normomis, aiškiai ir pakankamai motyvuoti, įvertinant juridinių faktų visetą, todėl atitinka VAĮ keliamus reikalavimus. Pareiškėjas pasinaudojo savo teise apskųsti Sprendimus, o tai paneigia prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą tenkinimo būtinumą. Prašė skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime (reg. Nr. DOK-53938) nurodė, kad atlikdamas vertinimą dėl F. L. grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei, vertino iš teisėsaugos institucijų gautą informaciją apie jo teistumą dėl padarytų trijų nusikaltimų, tarp jų, susijusių su smurtu ir viešosios tvarkos pažeidimu. Siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką bei efektyvią užsieniečių kontrolę, buvo būtina apriboti F. L., kaip riziką keliančio ar galinčio kelti užsieniečio, laikino ar nuolatinio apsigyvenimo Lietuvos Respublikoje galimybę, todėl ginčijami Sprendimai yra proporcinga priemonė minėtiems tikslams pasiekti.
k o n s t a t u o j a :
Pareiškėjas byloje kelia ginčą dėl Migracijos departamento Sprendimų, kuriais atsisakyta jam pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje (Leidimas), uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), įtrauktas SIS perspėjimas dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), nuspęsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Ukrainą. Pareiškėjas prašo Sprendimus panaikinti ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo prašymą dėl Leidimo pakeitimo.
Pareiškėjas su Sprendimais nesutinka, iš esmės, dėl to: kad juose stokojama motyvų bei visapusiško aplinkybių vertinimo, jie neatitinka proporcingumo principo, priimti pažeidžiant gero administravimo principą, kad jam taikytinos ne leidimo gyventi panaikinimą, o laikinosios apsaugos panaikinimą reglamentuojančios teisės normos, kad reikalavimas užpildyti klausimyną jam – Ukrainos piliečiui, neturėjo būti taikomas, nurodo kad jis nuo atvykimo į Lietuvą įstatymų nėra pažeidęs.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas F. L. yra Ukrainos pilietis. Jam Migracijos departamentas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu 2022 m. liepos 15 d. buvo išdavęs Leidimą galiojusį iki 2023 m. kovo 4 d., 2023 m. kovo 5 d. išdavė Leidimą, kuris galiojo iki 2024 m. kovo 4 d.
Pareiškėjas atsakovui pateikė 2024 m. vasario 12 d. Prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Nr. 2402-ALLGĮ-2002 (toliau – ir Prašymas) tuo pagrindu, kad turi galiojantį leidimą laikinai gyventi laikinosios apsaugos pagrindu ir nori įforminti naują leidimą. Prašyme, be kita ko, nurodė: buvusį gyvenamosios vietos adresą: Donecko sritis, kad šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini), kad turimo Leidimo galiojimo laikotarpiu užsienyje nesilankė. Pildydamas papildomą prašymo informaciją Nr. 2402-PI-1578, be kita ko, nurodė, kad nebuvo teistas (neatsižvelgiant į tai, ar teistumas išnykęs).
Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, iš esmės, reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau – ir Įstatymas), nustatantis, be kita ko, užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus.
Sprendimas Nr. 1 priimtas, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1-3 punktų pagrindu, t. y. dėl to, kad jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti (pakeisti) Leidimą, neatitinka tikrovės, kad dėl jo kita Šengeno valstybė yra įtraukusi SIS perspėjimą. Sprendimas Nr. 2 ir Sprendimas Nr. 3 priimti, nustačius, kad užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia viešajai tvarkai (Įstatymo 133 str. 5 d., 126 str. 1 d. 3 p.).
Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas, pildydamas papildomą prašymą Nr. 2402-PI-1578, į klausimą „Ar buvote teistas (neatsižvelgiant į tai, ar teistumas išnykęs)? Jei taip, nurodykite kada ir už kokią (kokias) nusikalstamą (-as) veiką (-as) buvote nuteistas? Kokia buvo paskirta (-os) bausmė (-ės) ir ar ji (jos) atlikta (-os))“ atsakė, vienareikšmiškai „Ne”, ir ši informacija neatitinka tikrovės. Pareiškėjo argumentas, kad jo teistumas yra išnykęs ir šiuo metu jis nelaikomas teistu, nepaneigia aplinkybės dėl neatitinkančios tikrovės informacijos atsakovui pateikimo, nes klausimuose prašoma nurodyti teistumą neatsižvelgiant į tai, ar jis išnykęs. Todėl atsakovas minėtą aplinkybę pagrįstai vertino atitinkančiu Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą kriterijų, dėl kurio užsieniečiui Leidimą atsisakoma pakeisti.
Migracijos departamento sistemoje: Šengeno perspėjimai 2024 m. lapkričio 29 d. atliktoje paieškoje nurodoma, kad Vokietija pareiškėją F. L. yra paskelbusi nepageidaujamu asmeniu, jį radus prašoma atsisakyti įleisti į šalį bei susisiekti su SIRENE biuru. Teismas, pareiškėjo atstovui prašant, suteikė galimybę kreiptis pareiškėjui į Vokietijos institucijas dėl informacijos, kokiu pagrindu įvestas SIS perspėjimas. Pareiškėjo pateikti duomenys (reg. Nr. DOK-10430) patvirtina, kad minėta teise buvo pasinaudota, t. y. pareiškėjas (jo atstovas) kreipėsi į Vokietijos institucijas, prašydamas išduoti dokumentą, kurio pagrindu dėl F. L. buvo įvestas SIS perspėjimas. Teismas tenkino pareiškėjo atstovo advokato prašymus ir dėl teismo posėdžių atidėjimo (tris kartus) iki kol Vokietijos institucijos pateiks atsakymą, tačiau jokių duomenų apie SIS perspėjimo Vokietijoje įvedimo pagrindą, taip pat duomenų, kad minėtas SIS perspėjimas yra panaikintas, pareiškėjas ir pareiškėjo atstovas teismui nepateikė. Minėti bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas atitiko Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą kriterijų (kita Šengeno valstybė yra įtraukusi SIS perspėjimą), dėl kurio atsakovas Sprendimu Nr. 1 pagrįstai atsisakė pareiškėjui Leidimą pakeisti.
Ginčijami Sprendimai priimti iš esmės ir dėl to, kad buvo nustatyta, jog pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę (gali kelti grėsmę) viešajai tvarkai ir visuomenei.
Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei vertinimą atlieka policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, spręsdamas dėl laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, be kita ko, privalo gauti policijos įvertinimą, ar nėra Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių viešajai tvarkai ar visuomenei; Leidimas užsieniečiui išduodamas tik gavus išvadą, kad užsienietis, kuriam Įstatymo nustatyta tvarka suteikiama papildoma apsauga, nekelia grėsmės visuomenei, o užsienietis, kuriam suteikiamas pabėgėlio statusas arba laikinoji apsauga, nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir nekelia grėsmės visuomenei (Įstatymo 4 str. 5 d.). Policija, nustačiusi, kad užsienietis, kuriam išduotas Leidimas ar kitas Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę viešajai tvarkai, nedelsdama apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, Leidimą, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį (Įstatymo 4 str. 7 d.). Išduoti Leidimą užsieniečiui yra atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.).
Taigi, Migracijos departamentas, gavęs pareiškėjo Prašymą, privalėjo kreiptis į Policijos departamentą dėl įvertinimo, ar nėra Įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytų grėsmių viešajai tvarkai ar visuomenei (Įstatymo 4 str. 5 d.).
Policijos departamentas 2024 m. kovo 1 d. raštu Nr. 10K-2560 (toliau – ir Raštas) atsakovą informavo, kad nustatė, jog F. L. Rusijos pajėgų okupuotoje teritorijoje buvo kalinamas už turto, kai žinomai gautas iš nusikalstamos veikos, įsigijimą arba pardavimą, chuliganizmą bei plėšimą ir yra įtrauktas į sąrašą asmenų, kuriuos Rusijos pajėgos paleido iš įkalinimo įstaigų, o dabartinė jų buvimo vieta nežinoma. Nurodė, kad pareiškėjo duomenys ir minėtame sąraše nurodyto asmens Ukrainos piliečio F. L. duomenys sutampa. Pareiškėjo įvykdytos nusikalstamos veikos pagal LR BK kvalifikuojamos kaip nesunkūs, apysunkiai ar sunkūs nusikaltimai. Policijos departamentas Rašte pateikė išvadą, kad F. L. kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, siūlė uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesti SIS perspėjimą.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2021 m. liepos 21 d. Ukrainos Mariupolio m. teismo nuosprendžiu nuteistas už įvykdytą baudžiamąją veiką – plėšimą. Iš pareiškėjo pateikto procesinio dokumento “Pažyma dėl išlaisvinimo” Serija DON Nr. 04974 (B dalis) matyti, kad F. L. nuteistas 2021 m. liepos 23 d. 3 metams, 7 mėnesiams, 20 dienų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliko nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 27 d., išlaisvintas, kaip atlikęs bausmę ir vyksta į gyvenamąją vietą Donecko sr., Mariupolio m. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jam teismas paskirtą bausmės laiką būtų sutrumpinęs ar nuo likusios bausmės dalies atleidęs. Nurodytų bylos duomenų vertinimas, leidžia laikyti pagrįsta atsakovo išvadą, kad pareiškėjas buvo išlaisvintas iš įkalinimo įstaigos iki jam paskirtos bausmės termino pabaigos, ir įtrauktas į sąrašus asmenų, kuriuos Rusijos pajėgos paleido iš įkalinimo įstaigų, o dabartinė jų buvimo vieta nežinoma.
Ukrainos vidaus reikalų ministerijos Informacijos departamento „Duomenų apie asmens baudžiamąją atsakomybę ir teistumą įskaitą” išraše (toliau – ir Išrašas) nurodoma, kad 2024 m. lapkričio 11 d. duomenimis F. L. duomenų apie patraukimą baudžiamojon atsakomybėn – nėra, apie galiojantį ar nepasibaigusį teistumą – nėra, taip pat nurodoma, kad duomenų apie paiešką – nėra. Teismas pastebi, kad Išraše pateikiama momentinė 2024 m. lapkričio 11 d. informacija, nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių apie buvusį teistumą, kurias pripažįsta ir pats pareiškėjas, taip pat į bylą pateiktiems įrodymams apie jo išlaisvinimą, todėl nelaikytinas įrodymu, galinčiu Sprendimų išvadas dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai laikyti neteisėtomis ar nepagrįstomis.
Akcentuotina ir tai, kad 2024 m. lapkričio 21 d. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus patvirtina, kad pareiškėjas Lietuvoje yra baustas administracine tvarka: 2023 m. birželio 11 d. už vairuojant transporto priemonę viršytą leistiną greitį; 2023 m. gegužės 6 d. už be draudimo eksploatuojamą transporto priemonę; 2022 m. spalio 21 d. už nesumokėtą vietinę rinkliavą, pastačius transporto priemonę ženklo mokama stovėjimo zona galiojimo vietoje. Minėti įrodymai paneigia pareiškėjo argumentą, kad įstatymų Lietuvoje jis nėra pažeidęs.
Aiškindamas galimos grėsmės viešajai tvarkai sąvoką analogiško pobūdžio bylose LVAT yra pasisakęs, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas ir, kad ši formuluotė turi būti aiškinama plačiau, nes visų pirma, gali apimti ir potencialią grėsmę viešajai tvarkai. Nuoroda į galimą (potencialią) grėsmę viešajai tvarkai nereikalauja baudžiamojoje teisėje taikomų įrodinėjimo standartų, tačiau bet kuriuo atveju reiškia, kad kompetentingos institucijos turi neprieštaringų, objektyvių ir tikslių duomenų, patvirtinančių jų įtarimus dėl galimos grėsmės viešajai tvarkai, o teismui pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali tokią grėsmę kelti (žr., pvz., LVAT 2024 m. balandžio 30 d. nutartį byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTUxNi01NTIvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1516-552/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1516-552/2024">eA-1516-552/2024</a>; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yNzQ0LTc1Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2744-756/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2744-756/2017">A-2744-756/2017</a>; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS01MDYtNjI0LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-506-624/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-506-624/2015">A-506-624/2015</a>). Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2025 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTEzMC0xMTg4LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1130-1188/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1130-1188/2025">eA-1130-1188/2025</a>; 2025 m. sausio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1072-492/2025; 2023 m. spalio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2313-525/2023).
Nagrinėjamu atveju, byloje yra neginčijami duomenys apie pareiškėjo Ukrainoje padarytas nusikalstamas veikas. Pareiškėjas Ukrainos teismo pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimus, be kita ko, Lietuvoje pripažįstamus apysunkiais ir sunkiais. Be to, jau būdamas Lietuvoje jis padarė tris administracinius nusižengimus. Tiek baudžiamojo įstatymo pažeidimas, tiek administraciniai nusižengimai rodo pareiškėjo antisocialinių nuostatų stiprumą, nenorą gyventi pagal visuomenėje priimtas taisykles. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės apie pareiškėjo padarytus nusikaltimus ir administracinius nusižengimus, taip pat Policijos departamento Rašto išvadoje pateiktas vertinimas yra pakankamas pagrindas spręsti, kad Migracijos departamentas Sprendimuose pagrįstai ir teisėtai padarė išvadą, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti (gresia) viešajai tvarkai. Teismo vertinimu, asmeninis interesas gyventi Lietuvoje šios grėsmės neatsveria ir negali būti pripažįstamas prioritetiniu ar labiau reikšmingu nei viešosios tvarkos Lietuvoje užtikrinimas.
Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – ir Taisyklės), 15 punkte įtvirtinta, kad duomenys iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo (toliau – ir Nacionalinis sąrašas) teikiami centrinei Šengeno informacinei sistemai (C. SIS), jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į Nacionalinį sąrašą, atitinka 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1861 dėl Šengeno informacinės sistemos (SIS) sukūrimo, eksploatavimo ir naudojimo patikrinimams kertant sieną, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl Šengeno susitarimo įgyvendinimo ir iš dalies keičiamas bei panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1152 (toliau – ir SIS Reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Pagal SIS Reglamento 24 straipsnio 1 dalies a punktą, valstybės narės įveda perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, jei valstybė narė, remdamasi individualiu vertinimu, kuris apima atitinkamo trečiosios šalies piliečio asmeninių aplinkybių vertinimą bei draudimo atvykti ir apsigyventi padarinius, yra nusprendusi, kad to trečiosios šalies piliečio buvimas jos teritorijoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, visuomenės saugumui ar nacionaliniam saugumui, ir todėl valstybė narė, laikydamasi savo nacionalinės teisės, yra atitinkamai priėmusi teismo ar administracinį sprendimą drausti atvykti ir apsigyventi bei yra pateikusi nacionalinį perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi.
Taigi, pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, Sprendimo Nr. 2 dalis dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, kai nustatyta, kad pareiškėjo buvimas valstybės teritorijoje gali kelti (kelia) grėsmę viešajai tvarkai (Įstatymo 133 str. 5 d.), yra pakankamas pagrindas ir SIS perspėjimo įvedimui (SIS Reglamento 24 str. 1 d. a p.; Taisyklių 15 p. 2 d.).
Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 yra patvirtinta Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka (toliau – ir Tvarka). Pagal Tvarkos 5 punktą tais atvejais, kai įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą nustatoma, kad užsienietis neatitinka Tvarkoje nurodytų kriterijų, sprendimai dėl draudimo atvykti gali būti nepriimami arba juose gali būti nustatomi draudimo atvykti laikotarpiai, proporcingi užsieniečio padarytam teisės pažeidimui. Kai užsienietis atitinka Tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga. Tvarkos 37 punkte nurodomi kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, tarp jų į: kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį (37.1 p.); užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (37.2 p.). Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis leidžia uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį nustatyti ir ilgesnį negu penkeri metai.
Migracijos departamentas, individualiai įvertinęs pareiškėjo situaciją, jo šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis nenustatė, pareiškėjas šio atsakovo argumento taip pat nepaneigė. Iš ginčijamų Sprendimų turinio matyti, kad Migracijos departamentas juos priimdamas įvertino Policijos departamento išvadą, taip pat nustatė ir įvertino kitas individualias su pareiškėju susijusiais faktines aplinkybes, kad jis turėjo anksčiau išduotus Leidimus, kad dirbo Lietuvoje nuo 2022 m. balandžio 25 d. iki 2024 m. kovo 6 d., kad šiuo metu darbo santykių Lietuvoje neturi, taip pat neturi šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis. Todėl pareiškėjo argumentai, kad atsakovas Sprendimus nepakankamai individualizavo, atmestini kaip nepagrįsti. Sprendimas Nr. 2, kuriuo uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 36 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos, priimtas, be kita ko, vadovaujantis Tvarkos 38.1 punktu, pagal kurį šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.
Valstybės interesas, kad Lietuvos Respublikoje gyventų tik tie užsieniečiai, kurie nekelia grėsmės viešajai tvarkai, yra svarbesnis už užsieniečio galimai patiriamus nepatogumus ar neigiamas pasekmes, todėl Sprendime Nr. 2 nustatytas uždraudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir įvesti SIS perspėjimą nuo Sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus), įvertinus jo individualią situaciją, teismo vertinimu, laikytinas pagrįsta ir proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje bei užkardyti galinčias kilti grėsmes.
Pareiškėjas Sprendimus ginčija nurodydamas, kad juose neturėtų būti remiamasi persikėlimo šalies viduje alternatyva, nes tarptautinė teisė nereikalauja, kad asmenys, kuriems gresia pavojus, prieš prašydami prieglobsčio pirmiausia išnaudotų visas galimybes savo šalyje. Migracijos departamento atlikto tyrimo vertinimu, pagal Ukrainoje galiojančius teisės aktus, šalies viduje perkeltiems asmenims garantuojamos saugios tiek laikinam, tiek nuolatiniam gyvenimui tinkamos gyvenimo sąlygos, sveikatos apsaugos bei kitos socialinės garantijos, humanitarinė parama.
Teismas įvertinęs pareiškėjo amžių (41 metai), kad yra darbingas vyras, daro išvadą, kad jis turi galimybę persikelti į saugesnę Ukrainos vietovę, įsidarbinti savo šalyje bei susirasti gyvenamąjį būstą, nes nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių negalėtų pilnai įsilieti į darbo rinką, ar negalėtų užsitikrinti sau tinkamų gyvenimo sąlygų šalies teritorijose, kuriose nevyksta aktyvūs karo veiksmai. Todėl pareiškėjas kilmės valstybėje turi ir gali pasinaudoti vidinio persikėlimo galimybėmis. Akcentuotina ir tai, kad šioje byloje nesprendžiamas klausimas dėl prieglobsčio pareiškėjui suteikimo, todėl pareiškėjo argumentai dėl jo nurodomų tarptautinės teisės reikalavimų nebuvimo prieglobsčio prašantiems asmenims atmestini kaip nepagrįsti. Teismas pastebi ir tai, kad ginčui taikytini teisės aktai nenumato išimčių Ukrainos piliečiams prašantiems pakeisti Leidimą, todėl argumentai, kad jis neturėjo pildyti klausimyno taip pat atmestini.
Minėta, kad laikinoji apsauga užsieniečiu gali būti suteikiama tik tuo atveju, kai jis nekelia grėsmės visuomenei ir tokią išvadą Migracijos departamentui pateikia policija (Įstatymo 4 str. 5 d.). Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentui buvo pateikta išvada apie pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei, todėl Prašymas dėl Leidimo pakeitimo negalėjo būti tenkinamas. Pareiškėjo argumentai dėl jam taikytino laikinosios apsaugos teisinio reglamentavimo nekeičia atsakovo Sprendimuose padarytų išvadų.
Nors pareiškėjas nurodė, kad atsakovas pažeidė gero administravimo principą jo neišklausęs, apribojo pareiškėjui galimybę suprasti Sprendimų priežastis bei pagrindą, kliudė pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo, efektyviai realizuoti teisę į gynybą. Tačiau pareiškėjas nepaaiškino, kokias aplinkybes jis būtų nurodęs ir kokius papildomus įrodymus būtų pateikęs atsakovui, kurie lemtų kitokio pobūdžio Sprendimų priėmimą. Akivaizdu, kad paduodamas teismui skundą jis realizavo teisę į gynybą, galimybė pasirinkti savo teisių ar interesų gynimo būdus bei priemones jam nebuvo ribojama.
Proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principai suponuoja, jog pareiškėjų teisių būti išklausytam tikslų aspektu vertinant bendrąją ginčo teisiniuose santykiuose susiklosčiusią situaciją, kai pareiškėjai turi galimybę visus savo argumentus dėl atsakovo priimto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo išdėstyti teisme, teikti tuos argumentus pagrindžiančius įrodymus ir savo teisėmis teisme aktyviai naudojasi, nėra pagrindo pripažinti, kad teisė būti išklausytam dėl kokių nors ypatingų aplinkybių turėtų būti be išlygų įgyvendinta būtent administracinių procedūrų metu, o to nepadarius, ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas (žr., pvz., LVAT 2025 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTIwOS02MjQvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1209-624/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1209-624/2025">eA-1209-624/2025</a>; 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3159-415/2021). Nagrinėjamu atveju pareiškėjui teisme buvo sudaryta galimybė nurodyti visus argumentus dėl ginčijamų Sprendimų bei pateikti įrodymus. Tačiau Sprendimų pagrindo ir faktinių aplinkybių pareiškėjas nepaneigė.
Valstybių teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą bei gyvenimą jų teritorijoje pripažįstama ir teismų praktikoje. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNDYwMy02MjkvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-4603-629/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-4603-629/2019">eA-4603-629/2019</a>). Teisė atvykti į Lietuvą ir joje gyventi nėra prigimtinė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2720-2014).
Migracijos departamentas Sprendimuose atsižvelgė į LVAT ir Europos žmogaus teisių teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose, Sprendimai tinkamai pagrįsti teisės aktų normomis, įvertinus aplinkybių visumą, šiandieninę geopolitinę situaciją, Policijos departamento atliktą vertinimą, padarius išvadą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, bei pavojų Lietuvos visuomenės nariams, todėl pareiškėjo argumentai, kad atsakovas priimdamas Sprendimus rėmėsi vien tik Policijos departamento išvada, atmestini kaip nepagrįsti. Akcentuotina ir tai, kad Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti F. L. atvykti į Lietuvą ir būti ar gyventi joje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Pareiškėjas nepateikė ir teismas nenustatė duomenų, kurie leistų paneigti pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai realumą.
Apibendrinant bylos duomenis, konstatuotina, kad Sprendimai teisėti, juose pagrįstai konstatuota, kad Policijos departamento išvada bei Migracijos departamento surinkta papildoma informacija apie pareiškėją sudaro pakankamą pagrindą vertinti, jog jo gyvenimas Lietuvoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (Įstatymo 35 str. 1 d. 1 p.), Sprendimas uždrausti atvykti laikytinas proporcinga priemone, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos visuomenės saugumą ir siekį gyventi saugioje valstybėje bei užkardyti galinčias kilti grėsmes. Ginčijami Sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, juose aiškiai išdėstyti motyvai, teisės aktai, aplinkybės ir faktai, kuriais Migracijos departamentas rėmėsi, priimdamas Sprendimus, nėra pažeistas proporcingumo principas, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimus dėl Sprendimų panaikinimo (ABTĮ 88 str. 1 p.). Netenkinus reikalavimo dėl Sprendimo Nr. 1, kuriuo nepakeistas leidimas, panaikinimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo Migracijos departamentui iš naujo išnagrinėti Prašymą dėl Leidimo pakeitimo.
Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT formuojamą praktiką, teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0zNzA3LTU3NS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-3707-575/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-3707-575/2016">A-3707-575/2016</a>). Šiame sprendime neaptarti pareiškėjo, jo atstovo bei atsakovo argumentai laikytini neturinčiais teisinės reikšmės šio teismo sprendimo priėmimui, todėl detaliau neanalizuojami ir neaptariami.
Minėta, kad pareiškėjui nebuvo užkirsta galimybė ginčyti Sprendimus teisme, savo teisę į teisminę gynybą jis realizavo. Jo argumentai dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, 20 punkto nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir aukštesnės galios teisės aktams neturi teisinės reikšmės ginčijamų Sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo vertinimui ir teismo procesinio sprendimo šioje byloje priėmimui, todėl prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą pareiškėjo nurodytais pagrindais netenkintinas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas visa apimtimi (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 d. 1 p.).
Pareiškėjas prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Bylos duomenys (reg. Nr. DOK-8438) patvirtina, kad pareiškėjas už advokato teiktas teisines paslaugas patyrė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamoje byloje sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai (skundas atmestas), todėl jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo F. L. skundą atmesti.
Pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėjai Daina Kukalienė
Jolanta Medvedevienė
Asta Urbonienė
