Administracinė byla Nr. I2-12709-644/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02572-2025-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 17 d.
Kaunas
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Šarkos ir Astos Vailionės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. Y. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Awes group“, dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
Pareiškėjas L. Y. kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. gegužės 5 d. sprendimą Nr. 25S107134 dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Migracijos departamentas ginčijamame sprendime nurodė, kad jis per 9 mėnesius negavo tarpininkavimo rašte nurodyto darbo užmokesčio (1100 Eur), o vidutinis darbo užmokestis nesiekė 1 MMA (1038 Eur). Pareiškėjo darbdavys UAB „Awes group“ 2025 m. gegužės 5 d. pateikė Migracijos departamentui paaiškinimus ir įrodymus, kad darbo užmokestis buvo sumažėjęs dėl laikino užsakymų sumažėjimo (2024 m. gruodį) bei pareiškėjo buvimo Uzbekistane nuo 2025 m. sausio 8 d. iki 2025 m. kovo 28 d., ką patvirtina ir pasų spaudai.
Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties 44 straipsnio 2 dalis numato išimtį darbo užmokesčio reikalavimui, kai užsieniečio profesija yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą (jis dirba suvirintoju). Mano, kad šios aplinkybės atsakovas priimdamas sprendimą tinkamai neįvertino.
Be to, Migracijos departamentas sprendimą priėmė 2025 m. gegužės 5 d., nors 2025 m. balandžio 29 d. paklausime buvo nustatytas terminas atsakymui pateikti iki 2025 m. gegužės 6 d., todėl sprendimas buvo priimtas ankščiau, nei pasibaigė pareiškėjo teisė pateikti paaiškinimus. Tokiu būdu buvo pažeistas geras administravimo principas.
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą,
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas skunde teigia, jog ginčijamas sprendimas priimtas 2025 m. gegužės 5 d., nors 2025 m. balandžio 29 d. Migracijos departamentas pateikė paklausimą dėl darbo užmokesčio, į kurį prašė atsakyti iki 2025 m. gegužės 6 d. Tačiau pareiškėjo darbdavys UAB „Awes group” pateikė paaiškinimus 2025-05-05, todėl Migracijos departamentas gavo paaiškinimus, kuriems buvo numatęs pateikimo terminą iki 2025-05-06. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės pateiktuose paaiškinimuose nebuvo pateikta objektyvių priežasčių, kurias Migracijos departamentas būtų galėjęs vertinti kaip suteikiančias pagrindą palikti galioti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentas priėmė ginčijamą sprendimą. Bendrovė nurodė, kad pareiškėjas 2024 m. gruodį dirbo ne visą mėnesį dėl to, kad užsakovui kilo tiekimo trukdžių, dėl kurių laikinai sumažėjo darbo apimtys, todėl atlyginimas buvo proporcingai mažesnis, o 2025 m. sausio 8 d. pareiškėjas išvyko į Taškentą ir tik 2025 m. kovo 28 d. grįžo į Rygą. Bendrovė nurodė, kad nuo 2025 m. kovo mėnesio pareiškėjo darbo užmokestis atitinka tarpininkavimo rašte nurodytą sumą ir nėra mažesnis nei minimali mėnesinė alga.
Pareiškėjo argumentai, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė teikti paaiškinimus ir papildomus įrodymus, nepagrįsti. Pareiškėjo paaiškinimai galėtų tik papildyti darbdavio jau nurodytas aplinkybes, tačiau Migracijos departamentas turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti, kad aplinkybių, kurios leistų palikti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nenustatyta.
Pažymėtina, kad ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis imperatyviais Įstatyme numatytais pagrindais, ir šiuos pagrindus nustačius, Migracijos departamentas negali priimti kitokio sprendimo, nei nurodyta Įstatyme.
Taip pat pažymėjo, kad išdavus pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p., 44 str. 1 d. 2 p. pagrindu (ketinant dirbti Lietuvoje), pareiškėjas visą laikotarpį, kuriuo jam išduodamas leidimas laikinai gyventi, privalo atitikti imperatyvius Įstatymo 44 str. 1 d. 2 p. nustatytus reikalavimus dėl darbdavio įsipareigojimų įdarbinti užsienietį ir mokėti jam nustatyto dydžio darbo užmokestį. Be to, tarpininkavimo rašte nebuvo numatyta, kad pareiškėjas dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas mažesnis nei tarpininkavimo rašte nustatytas darbo užmokestis, todėl Migracijos departamentas pagrįstai vertino, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje ir neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu.
Nurodė, kad ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad ginčijamas sprendimas atitinka Įstatymo, VAĮ, kitų teisės aktų ir teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
k o n s t a t u o j a :
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. gegužės 5 d. sprendimo Nr. 25S107134 teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas L. Y., Uzbekistano pilietis, ketindamas dirbti suvirintoju UAB „Awes group“, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Taip pat buvo pateiktas UAB „Awes group“ tarpininkavimo raštas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ketinimas dirbti pagal darbo sutartį suvirintoju. Nurodyta, kad sudaroma neterminuota darbo sutartis, mėnesinis atlyginimas – 1100 Eur.
Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2024 m. balandžio 11 d. pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. 760350091, galiojantį iki 2026 m. balandžio 19 d.
Migracijos departamentas patikrino duomenis apie pareiškėją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2024 m. liepos 1 d., tačiau per 9 mėnesių laikotarpį jis prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodyto ir tarpininkavimo rašte įsipareigoto mokėti mėnesinio darbo užmokesčio (1100 Eur) negavo nei karto. Pareiškėjo darbo užmokestis svyravo nuo 0 Eur iki 1038,04 Eur ir vidutiniškai sudarė 577,12 Eur per mėnesį, tai yra siekė tik kiek daugiau nei pusę nurodytos ir įsipareigotos mokėti sumos.
2025 m. balandžio 29 d. Migracijos departamentas pateikė UAB „Awes group“ paklausimą dėl darbo užmokesčio, į kurį prašė atsakyti iki 2025 m. gegužės 6 d. 2025 m. gegužės 5 d. UAB „Awes group“ pateikė Migracijos departamentui atsakymą į paklausimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas 2024 m. gruodį dirbo ne visą mėnesį dėl to, kad užsakovui kilo tiekimo trukdžių, dėl kurių laikinai sumažėjo darbo apimtys, todėl atlyginimas buvo proporcingai mažesnis, o 2025 m. sausio 8 d. pareiškėjas išvyko į Taškentą, ir tik 2025 m. kovo 28 d. grįžo į Rygą. Bendrovė nurodė, kad nuo 2025 m. kovo mėnesio pareiškėjo darbo užmokestis atitinka tarpininkavimo rašte nurodytą sumą ir nėra mažesnis nei minimali mėnesinė alga.
2025 m. gegužės 5 d. Migracijos departamentas priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 25S107134, kuriuo pareiškėjui panaikintas Leidimas laikinai gyventi tuo pagrindu, jog asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimas priimtas vadovaujantis ĮUTP 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 5 bei 14 punktais.
Pareiškėjas nesutikdamas su ginčijamu sprendimu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti jį kaip nepagrįstą.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau, minėta – Įstatymas). Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1–19 punktuose nustatyti pagrindai. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.
Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai, o, nustačius bent vieną iš šių pagrindų, atsakovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Užsienietis negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjYxNy02NjIvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2617-662/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2617-662/2024">eA-2617-662/2024</a>).
Pažymėtina ir tai, kad iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, jog pareiškėjui tenka pareiga laikytis įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, be kita ko, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, t. y. iki 2026 m. balandžio 19 d. Išimtys įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos.
Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 44 straipsnio 2 dalies imperatyvius reikalavimus, Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1-6 punktų nustatytas leidimo išdavimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas neišduodamas. Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Aprašas), 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.
Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA (2024 m. – 924 Eur, 2025 m. – 1038 Eur).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėjas negavo tokio darbo užmokesčio, kokį buvo nurodęs, teikdamas prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Pats pareiškėjas šią aplinkybę skunde pripažįsta, paaiškindamas, jog atlyginimas buvo sumažėjęs dėl laikino užsakymų sumažėjimo įmonėje bei dėl to, kad laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 8 d. iki 2025 m. kovo 28 d. jis buvo išvykęs į Uzbekistaną. Šiuos pareiškėjo paaiškinimus patvirtino ir darbdavys UAB „Awes group“ Migracijos departamentui pateiktame atsakyme į paklausimą, kuriame nurodyta, jog įmonė patyrė laikinų tiekimo sutrikimų, dėl kurių sumažėjo darbo apimtys ir tuo laikotarpiu darbuotojams, įskaitant pareiškėją, buvo mokamas mažesnis atlyginimas. Taip pat patvirtinta, kad pareiškėjas laikotarpiu 2025 m. sausio 8 d. iki 2025 m. kovo 28 d. iš tiesų buvo išvykęs į Uzbekistaną. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje atlikęs duomenų patikrinimą, nustatė, kad pareiškėjas Bendrovėje įdarbintas nuo 2024 m. liepos 1 d., tačiau jam nė karto nebuvo mokamas Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis (1100 Eur), kuris, anot pareiškėjo, yra jo pragyvenimo lėšos.
Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su gauto darbo užmokesčio sumažėjimu, pabrėžia, kad užsienietis, teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo aiškiai, tiksliai ir teisingai nurodyti, kokios bus jo mėnesinės pajamos, kurios užtikrins pragyvenimą Lietuvoje, bei įsipareigoti, kad šios sąlygos bus nuosekliai vykdomos visą leidimo galiojimo laikotarpį. Esant aplinkybių pasikeitimui, pareiškėjas turi pareigą nedelsdamas apie tai informuoti atsakingą instituciją – Migracijos departamentą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog vertinant darbo užmokesčio atitikimą nustatytiems kriterijams, reikšmę turi ne formaliai sutartyje numatytas atlyginimas, bet faktinis – realiai mokamas darbo užmokestis (pvz., LVAT 2021 m. birželio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzE1OS00MTUvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3159-415/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3159-415/2021">eA-3159-415/2021</a>).
Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad pareiškėjui išduoto leidimo galiojimas tiesiogiai priklausė nuo to, ar pagal prašymą išduoti (pakeisti) šį leidimą prisiimti reikalavimai bus įgyvendinti, o išduotas leidimas negali galioti, jei pagrindai, susiję su užsieniečio teise laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nebuvo įvykdyti. Tai, jog įmonėje tam tikru laikotarpiu buvo sumažėję darbo apimtys, nagrinėjamu atveju nekeičia situacijos vertinimo ir neturi esminės teisinės reikšmės vertinant ginčijamo Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nes Sprendimas buvo priimtas nustačius savarankiškus imperatyvius Įstatyme įtvirtintus leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2051-463/2024).
Vertinant pareiškėjo situaciją išsamiau, matyti kad pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu, išskyrus vieną mėnesį, nebuvo mokamas nei prašyme išduoti leidimą gyventi Lietuvoje, nei darbdavio tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis (1100 Eur), kuris minėtuose dokumentuose buvo nurodytas kaip vienintelis pareiškėjo pragyvenimo šaltinis Lietuvoje. Byloje esantys duomenys patvirtina ir Migracijos departamento ginčijamame sprendime nurodytą aplinkybę, kad per 9 mėnesių laikotarpį nuo darbo pradžios pareiškėjui faktiškai buvo mokamas mažesnis atlyginimas nei deklaruotas tiek jo prašyme, tiek darbdavio pateiktuose dokumentuose. Be to, remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, 2025 m. vasario ir kovo mėnesiais pareiškėjui apskritai nebuvo mokėtas joks darbo užmokestis.
Svarbu pažymėti ir tai, kad pareiškėjas Migracijos departamentui nepateikė jokių duomenų ar paaiškinimų, kurie leistų spręsti, kad jis planuoja dirbti ne visą darbo laiką ar gauti mažesnį darbo užmokestį nei tas, kuris buvo nurodytas prašyme ir tarpininkavimo rašte. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyta ne tik nuolatinė faktinio darbo užmokesčio neatitiktis deklaruotam dydžiui, bet ir pakankamai ilgas laikotarpis, kai pareiškėjas faktiškai nedirbo ir negavo pajamų, darytina išvada, kad tokiais veiksmais sistemingai buvo nevykdomi įstatyme nustatyti reikalavimai, kurie sudaro pagrindą leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimui. Toks nuolatinis ir esminis teisės aktų reikalavimų nesilaikymas negali būti pateisinamas vien aplinkybe, kad pareiškėjas buvo išvykęs. Ši pozicija atitinka ir formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje pripažįstama, kad ilgalaikis įstatymo nustatytų sąlygų nevykdymas savaime sudaro pakankamą pagrindą leidimui panaikinti (žr. LVAT 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTM1Mi00MTUvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1352-415/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1352-415/2024">eA-1352-415/2024</a>; 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTYyMS01MjAvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1621-520/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1621-520/2024">eA-1621-520/2024</a>; 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTkwMS04MjEvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1901-821/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1901-821/2024">eA-1901-821/2024</a>).
Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad prieš priimdamas Sprendimą Migracijos departamentas kreipėsi į pareiškėjo darbdavį UAB „Awes group“, prašydamas patikslinti priežastis, kodėl pareiškėjo atlyginimas nesiekia tarpininkavimo rašte nustatyto atlyginimo lygio. Pareiškėjo darbdavio pateiktas paaiškinimas, kad mažesnis atlyginimas pirmiausia buvo mokamas dėl sumažėjusių darbo apimčių bei jo buvimo Uzbekistane laikotarpiu, buvo įvertintas priimant skundžiamą Sprendimą. Nors byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui už 2025 m. balandžio mėnesį yra sumokėtas 2384,37 Eur darbo užmokestis, o UAB „Awes group“ pateiktas paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad nuo 2025 m. kovo mėnesio pareiškėjui mokamas atlyginimas atitinka tarpininkavimo rašte nurodytą darbo užmokestį, tačiau tai nepaneigia Migracijos departamento nustatytų aplinkybių, kurios egzistavo priimant skundžiamą Sprendimą.
Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodė, kad jo vienintelis pragyvenimo šaltinis – Bendrovėje gautas darbo užmokestis. Minėta, kad užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje – 1 MMA. Į bylą pateikti Sodros duomenys patvirtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo mokamas nereguliarus darbo užmokestis. Be to, nei prašyme dėl leidimo išdavimo, nei tarpininkavimo rašte nebuvo nurodyta, kad pareiškėjas dirbs nepilną darbo laiką bei negaus pragyvenimui reikalingų minimalių Lietuvoje pajamų. Pareiškėjui duomenų apie kitas gaunamas pajamas nepateikus (tokių duomenų nepateikta ir su skundu), Migracijos departamentas pagrįstai turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai reguliarių pajamų pragyventi Lietuvoje (ĮUTP 35 straipsnio 1 dalies 5 ir 14 punktai).
Teismo vertinimu, Sprendimu nustatytos aplinkybės, jog viso leidimo galiojimo laikotarpiu pareiškėjas iš Bendrovės negavo darbo užmokesčio, kuris būtų ne mažesnis nei 1038 Eur, išskyrus 2025 m. balandžio mėnesį, yra nepaneigtas. Teismas neturi teisinio pagrindo nesivadovauti valstybės institucijoje (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) kaupiamais oficialiais duomenimis, sudarytais remiantis ir bendrovės teikiama informacija. Dėl to pritartina Migracijos departamento išvadoms, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenys patvirtina apie pareiškėjui realiai mokėtą atlyginimą. Darytina išvada, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui darbo užmokestis ginčo laikotarpiu buvo mokamas mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA ir nereguliarus ar iš viso nemokamas, o tai neatitiko Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo.
Pareiškėjas skunde teigia, kad Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 44 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis darbo užmokesčio reikalavimui tais atvejais, kai užsienietis dirba profesijoje, įtrauktoje į trūkstamų profesijų, reikalingų Lietuvos ūkiui, sąrašą. Kadangi jis dirba suvirintoju – profesija, anot pareiškėjo, patenka į šį sąrašą, todėl atsakovas turėjo šią aplinkybę įvertinti priimdamas sprendimą. Vis dėl to teismas pažymi, kad tokia išimtis, kaip ją aiškina pareiškėjas, nei minėtame įstatymo straipsnyje, nei kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose užsieniečių įdarbinimą, nėra nustatyta. Nors trūkstamų profesijų sąrašas gali turėti reikšmės leidimo dirbti ar kvietimo procedūroms, jis savaime nepanaikina reikalavimo, kad užsienietis būtų faktiškai įdarbintas ir jam būtų mokamas teisės aktų nustatytas darbo užmokestis. Vadovaujantis tuo, pareiškėjo nurodyta aplinkybė yra nepagrįsta, todėl atsakovas neprivalėjo taikyti neegzistuojančios teisės normos ar išimties. Atsižvelgdamas į tai, teismas pažymi, kad pareiškėjo argumentai dėl tariamos išimties neturi teisinio pagrindo ir negali paneigti ginčijamo sprendimo teisėtumo.
Pareiškėjo skunde nurodoma aplinkybė, kad ginčijamas administracinis sprendimas buvo priimtas dar nepasibaigus terminui, per kurį jis turėjo teisę pateikti paaiškinimus, ir dėl to esą buvo pažeista administracinės procedūros tvarka, nesudaro pagrindo sprendimą panaikinti ar pakeisti. Teismas pažymi, jog atsakovas 2025 m. balandžio 29 d. kreipėsi į pareiškėjo darbdavį UAB „Awes group“ su paklausimu dėl darbuotojo L. Y. darbo užmokesčio ir nustatė terminą paaiškinimams pateikti iki 2025 m. gegužės 6 d. Darbdavys atsakymą pateikė 2025 m. gegužės 5 d., todėl atsakovas, gavęs visą reikalingą informaciją, pagrįstai priėmė sprendimą nelaukdamas termino pabaigos.
Teismas taip pat akcentuoja, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą Migracijos departamentui, privalo nurodyti teisingą informaciją ir atitikti kitus keliamus reikalavimus teisėtam gyvenimui Lietuvos Respublikoje tiek prašymo pateikimo metu, tiek visą teisėto pagrindo (pvz., leidimo) galiojimo laikotarpį, o pasikeitus leidimo išdavimo metu egzistavusioms aplinkybėms – privalo informuoti migracijos priežiūrą vykdančią instituciją. Pagal Aprašą paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose arba 106 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose arba 106 straipsnyje nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Migracijos departamente dienos, priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi. (aktualios ginčui redakcijos Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, 130 punktas).
Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus teismui, kartu su papildomais rašytiniais dokumentais, kuriuos teismas įvertino. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad sprendimas buvo priimtas pažeidžiant pareiškėjo procesines teises ar administracinės procedūros tvarką. Ši pozicija atitinka nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, išdėstytą, be kita ko, 2021 m. birželio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzE1OS00MTUvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3159-415/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3159-415/2021">eA-3159-415/2021</a> ir 2023 m. gegužės 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTY2Ny01MjAvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1667-520/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1667-520/2023">eA-1667-520/2023</a>.
Apibendrinant, konstatuotina, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo situacijai aktualias teisės aktų nuostatas, visapusiškai įvertino faktines aplinkybes ir, remdamasis surinktais duomenimis, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Ginčijamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo kriterijus – jame išdėstytos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija. Esant šioms aplinkybėms, teisinio pagrindo sprendimą panaikinti nėra, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 4 dalimi,,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo L. Y. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėjai Audrius Grauželis
Ramūnas Šarka
Asta Vailionė
