Baudžiamoji byla Nr. 2K-477/2011
(Proceso Nr. 1-42-1-00084-2009-1)
Procesinio sprendimo kategorija
2.6.1.2.; 1.1.8.11 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. lapkričio 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Tomo Šeškausko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. (A. A.) kasacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 159 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams penkiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, A. A. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, taikant bausmių dalinio sudėjimo būdą, pridedant dalį neatliktos bausmės prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirtos ir Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pakeistos bausmės, A. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams penkiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Iš A. A. ir M. D. solidariai priteista T. S. 700 Lt turtinei žalai atlyginti.
Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 31 d. nutartis, kuria Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. nuosprendis pakeistas: iš A. A. ir M. D. solidariai priteista T. S. suma turtinei žalai atlyginti sumažinta iki 500 Lt. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Šioje byloje taip pat nuteistas ir M. D., tačiau kasacinis skundas dėl jo nepaduotas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo T. Šeškausko pranešimą,
n u s t a t ė :
A. A. nuteistas už tai, kad 2009 m. vasario 2 d., apie 11.30 val., Šiauliuose, prie (duomenys neskelbtini) esančio garažo Nr. (duomenys neskelbtini), įtraukęs į nusikalstamą veiką ir veikdamas kartu su nepilnamečiu M. D., nurodęs šiam užremti garažo duris iš lauko pusės ir taip atimti viduje buvusiam nukentėjusiajam – automobilio „Audi 100“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) savininkui galimybę priešintis bei iš stovinčio automobilio pagrobti CD grotuvą, M. D. įvykdžius nurodymą ir išdaužus automobilio dešinės pusės priekinių durelių stiklą, pagrobė T. S. priklausantį 500 Lt vertės CD grotuvą „Pionner“.
Be to, A. A. nuteistas ir už tai, kad įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką, t. y. žinodamas, kad M. D., gimęs 1992 m. spalio 30 d., yra nepilnametis, 2009 m. vasario 2 d. įtraukė jį į nusikalstamą veiką – plėšimą, o būtent: nurodė M. D. užremti garažo Nr. 8, esančio Šiauliuose, Tilžės g. 58A, kuriame buvo automobilio „Audi 100“ savininkas T. S., duris ir iš šio automobilio pagrobti CD grotuvą, ir M. D. padarė šią nusikalstamą veiką.
Kasaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti pritaikytas BK 64 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas, taikyti BK 63 straipsnio 9 dalies taisykles ir į bausmės laiką įskaityti visiškai atliktą Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką, taip pat panaikinti nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir bylą nutraukti. Kasatorius nurodo, kad, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrinant su Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, buvo neteisingai pritaikytos BK 64 straipsnio 1, 3 dalių nuostatos, nes jis 2009 m. vasario 2 d. neturėjo jokios paskirtos bausmės, jam nebuvo atidėtas bausmės vykdymas, jis nebuvo lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą.
Skunde nurodoma, kad byla nutrauktina ir dėl to, jog Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 31 d. nutartis nelogiška. Anksčiau to paties teismo teisėjų kolegija 2010 m. liepos 12 d. nutartyje nurodė argumentus, kodėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. nuosprendis yra šališkas, ir tai, jog A. A. atlikti veiksmai neatitinka teismo nustatytų aplinkybių. Grąžindama bylą nagrinėti apeliacine tvarka, neatsižvelgusi į tai, kad nauju apeliaciniu bylos nagrinėjimu nebus ištaisytos padarytos klaidos, kasatoriaus manymu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2001 m. vasario 1 d. priėmė neteisingą nutartį, o padarytos klaidos gali būti ištaisytos tik nutraukiant bylą.
Atsiliepime į nuteistojo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras prašo nuteistojo A. A. kasacinį skundą palikti nenagrinėtą, o kasacinį procesą nutraukti.
Prokuroras nurodo, kad nuteistojo kasacinis skundas neatitinka BPK 376 straipsnio 1 dalies, 368 straipsnio 2 dalies ir 369 straipsnio reikalavimų, nes jame neiškelta jokių nagrinėtinų teisės taikymo klausimų, nenurodyta nuosprendžio ar nutarties apskundimo pagrindų ir teisinių argumentų, dėl kurių įsiteisėję pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimai turėtų būti panaikinti, o baudžiamoji byla nutraukta. Nuteistasis prašymą panaikinti nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį grindžia tik formalia nuoroda, kad Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 31 d. nutartis yra nelogiška, nes to paties teismo 2010 m. liepos 12 d. nutartimi Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. nuosprendis buvo pripažintas šališku. Prokuroras pažymi, kad Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 12 d. nutartis panaikinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 1 d. nutartimi, todėl kasaciniame skunde pateikta nuteistojo nuomonė dėl panaikintos (negaliojančios) apygardos teismo nutarties išvadų, taip pat nesutikimas su kasacinės instancijos teismo nutarties argumentais negali būti kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.
Prokuroras nurodo, kad kasaciniame skunde nuteistojo iškeltas BK 64 straipsnio taikymo klausimas apeliacinės instancijos teisme nebuvo keliamas ir nagrinėjamas, todėl paliktinas nenagrinėtas, nes pagal BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatas kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų
Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Baudžiamosios bylos nagrinėjamos kasacine tvarka ir įsiteisėję teismų sprendimai tikrinami teisės taikymo aspektu pagal pagrindus, numatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis) arba, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.
Nuteistojo prašymas panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir nutraukti baudžiamąją bylą nenagrinėtinas, nes paremtas ne teisiniais argumentais, o manymu, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo vadovautis kasacine tvarka panaikintos 2010 m. liepos 12 d. apeliacinės instancijos teismo nutarties išvadomis, šios nutarties interpretavimu bei 2011 m. vasario 11 d. kasacinės instancijos teismo nutarties kritika. Tokio pobūdžio teiginiai negali būti laikytini BPK 368 straipsnio 2 dalyje numatytais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.
Dėl BK 64 straipsnio nuostatų taikymo
Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nuteistasis apeliaciniu skundu atskirai neginčijo BK 64 straipsnio taikymo ir pagal šio straipsnio taisykles jam subendrintos bausmės teisingumo, tačiau apeliaciniame skunde nesutiko su visu apkaltinamuoju nuosprendžiu, prašė jį išteisinti. Taigi nuteistasis apeliacinės instancijos teismo prašė teisėtumo ir pagrįstumo aspektu įvertinti visą apkaltinamąjį nuosprendį, taip pat ir nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pasisakė ir dėl A. A. paskirtų bausmių teisingumo. Esant tokiai situacijai, nėra prielaidų daryti išvadai, kad, remiantis BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nuteistojo A. A. kasacinio skundo teiginiai dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo skiriant subendrintą bausmę negali būti bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, arba naują nusikalstamą veiką neatliktos bausmės laikotarpiu padaro asmuo, lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina.
Kasatorius teigia, kad vietoj pritaikytų BK 64 straipsnio 1, 3 dalių nuostatų, jam taikytina BK 63 straipsnio 9 dalyje esanti bausmių subendrinimo taisyklė. Tokie teiginiai grindžiami tuo, kad nėra BK 64 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų – jis naujų nusikalstamų veikų padarymo metu (t. y. 2009 m. vasario 2 d.) neturėjo teismo paskirtos ir neatliktos bausmės, kasatoriui nebuvo atidėtas bausmės vykdymas, jis nebuvo asmuo, lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą.
Į tokius argumentus atsakytina, kad iš bylos medžiagos akivaizdžiai matyti, jog A. A., 2009 m. vasario 2 d. darydamas naujus nusikaltimus, buvo asmuo, neatlikęs Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008 m gruodžio 18 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nors šis nuosprendis įsiteisėjo tik 2009 m. kovo 26 d. apygardos teismui jį pakeitus, tačiau ši aplinkybė netrukdo A. A. laikyti asmeniu, neatlikusiu paskirtos bausmės.
Pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas bausmes bendrina, vadovaudamasis BK 64 straipsniu, tačiau tik po to, kai įsiteisėja ankstesnis teismo nuosprendis (kasacinė byla Nr. 2K-220/2008). Tokiais atvejais paskesniu nuosprendžiu skiriant galutinę subendrintą bausmę teismui svarbu įsitikinti, kad ankstesnis apkaltinamasis nuosprendis yra įsiteisėjęs ir nėra panaikintas. Kasatoriaus byloje ir yra susiklosčiusi tokia situacija, kai skundžiamu 2010 m. gegužės 5 d. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už 2009 m. vasario 2 d. padarytus naujus nusikaltimus – nukentėjusiojo T. S. plėšimą bei M. D. įtraukimą į nusikalstamą veiką – A. A. nustatytos bausmės pagal BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių taisykles subendrintos su bausmėmis, nustatytomis ankstesniu nuosprendžiu (2008 m gruodžio 18 d. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, pakeistu 2009 m. kovo 26 d. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu), pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui jau įsiteisėjus. Dėl to darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti netinkamo BK 64 straipsnio nuostatų taikymo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. A. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Albinas Sirvydis
Tomas Šeškauskas
