J. S. pagal BK 281 str. 7 d., 64¹ str.

Baudžiamosios bylos Nr. 1-228-1023/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37878-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.14; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 1 d.

Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Baumilė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Šipkauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, pensininkas, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

J. S. 2017 m. liepos 26 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo pagal 2016 m. birželio 7 d. pirkimo - pardavimo sutartį V. K. priklausantį automobilį „Seat Ibiza“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,50 promilės etilo alkoholio.

Šiais veiksmais J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Apklaustas įtariamuoju J. S. kaltu prisipažino ir parodė (b. l. 58-61,70-72), kad 2017 m. liepos 26 d. pas kaimyną J. D. su jo žmona išgėrė butelį degtinės. Po to apie 22 val. jis automobiliu „Seat Ibiza“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išvažiavo. Pavažiavęs apie 30 metrų, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, pastebėjo, kad jį atsiveja policijos automobilis, įjungęs mėlynos spalvos švyturėlius ir specialius garso signalus. Jis nesustojo ir, padidinęs greitį, bandydamas pabėgti, nusuko į Piliakalnio gatvę, po to - į Artojų gatvę, ir, nesuvaldęs automobilio, nuvažiavo į griovį. Bandė iš griovio išvažiuoti, bet prie automobilio pribėgęs policijos pareigūnas, atidaręs keleivio duris, užgesino variklį ir ištraukė automobilio raktą. Policijos pareigūnai alkotesteriu jam nustatė 2,47 promilių girtumą. Jis pats neįgijęs teisės vairuoti. Automobilis priklauso jo sugyventinei V. K.. Automobilį „Seat Ibiza“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), už 100 eurų nupirko V. K. sūnus A. K. ir jį atidavė V. K.. VĮ „Regitra“ automobilis neužregistruotas. Jo sugyventinė V. K. nevairuoja, vairuotojo teisių neturi, jau antras mėnuo kaip paralyžiuota, guli Kauno klinikose, todėl automobiliu naudojasi jis.

Liudytojas E. K. parodė (b. l. 29-32), kad už automobilį „Seat Ibiza“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pinigus sumokėjo jo motina V. K.. Jo motina šiuo metu gydoma Kauno klinikose. Ji vairuotojo pažymėjimo neturi. V. K. žinojo, kad J. S. automobiliu „Seat Ibiza“ važiuoja pas gyvulius.

Liudytojas Ž. M. parodė, kad 2017 m. liepos 26 d. apie 21.26 val. iš Alytaus apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo į griovį įvažiavęs automobilis, kurio vairuotojas galimai neblaivus. Nuvykę į minėtą gatvę, pastebėjo automobilį „Seat Ibiza“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir, įjungę švyturėlius bei specialaus garso signalus, minėtą automobilį stabdė. Automobilio vairuotojas nestojo, staiga padidinęs greitį, nusuko į Piliakalnio gatvę, po to - į Artojų gatvę, ir, nesuvaldęs automobilio, nuvažiavo į griovį. Vairuotojas bandė išvažiuoti, bet policijos pareigūnas V. L., atidaręs automobilio duris, užgesino variklį. Nustatė, kad automobilį vairavo J. S., jam alkotesteriu nustatytas 2,47 promilių gi.

Be kaltinamojo J. S. prisipažinimo, liudytojų E. K. ir Ž. M. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

2017 m. liepos 26 d. asmens blaivumo testas (b. l. 21), kuriame nurodyta, kad 2017 m. liepos 26 d. 23.04 val. J. S. nustatytas 2,47 promilių girtumas;

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 23), kurioje nurodyta, kad J. S. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,50 promilės etilo alkoholio.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, nes jis vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. 2017 m. liepos 26 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo pagal 2016 m. birželio 7 d. pirkimo - pardavimo sutartį V. K. priklausantį automobilį „Seat Ibiza“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,50 promilės etilo alkoholio. Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už J. S. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, ir jas suprato. Kaltinamasis J. S. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 76-79).

Skiriant bausmę, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo J. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo J. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau jo elgesys laikytinas šiurkščiu, nes jis suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,50 promilės etilo alkoholio, sukeldamas grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų bei jų turto saugumui bei aplinkai. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis J. S. praeityje neteistas (b. l. 45), nebaustas administracine tvarka (b. l. 49), nedirbantis (b. l. 46), senatvės pensininkas, narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 50). Kaltinamasis sutinka su prokuroro pasiūlyta 30 MGL dydžio bauda, kuri teismo vertinimu, yra tinkama bausmės rūšis pirmą kartą teisiamam asmeniui. Atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą paskirtą baudą išdėstyti dalimis, į tai, kad nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į baudos dydį, bei į tai, kad kaltinamasis nedirbantis, senatvės pensininkas, tenkintinas jo prašymas dėl baudos išdėstymo ir J. S. nustatytinas ilgesnis skirtinos baudos sumokėjimo terminas – 6 mėnesiai (b. l. 46, 76-78, BPK 352 straipsnio 1 dalis, BVK 22 straipsnio 2 dalis).

Pagal BK 641 straispnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-20/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-20/2011">2K-20/2011</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-103/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-103/2010">2K-103/2010</a>, 2K-353/2009, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzY2LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-366/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-366/2008">2K-366/2008</a>). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzY2LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-366/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-366/2008">2K-366/2008</a>, 2K-135/2008, 2K-13/2008, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-103/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-103/2010">2K-103/2010</a>, 2K-431/2013, 2K-401/2014). Įstatymas numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Kaltinamasis J. S. nusikalstamą veiką padarė, neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Prokurorė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) BPK 68 straipsnio pagrindu, prašo J. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemonę dvejus metus. Kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodė, kad transporto priemonę, neturėdamas tam specialios teisės, vairavo ir iki nusikaltimo padarymo. Toks kaltinamojo elgesys nepateisinamas teisės požiūriu, kadangi didina pavojų visuomenei. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, J. S. teisinė padėtis būtų palankesnė nei to asmens, iš kurio specialioji teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, todėl, atsižvelgiant į tai, kad J. S., neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemonę, savavališkai tokia teise neteisėtai naudojosi, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajam įgyti BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę ateityje per baudžiamajame įsakyme nustatytą laiką. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę tikslinga taikyti siekiant apriboti J. S. galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumą. Tokios praktikos laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas (2010 m. birželio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010). Kaltinamasis J. S. anksčiau nebuvo teistas, administracine tvarka nebaustas, šios bylos KET pažeidimas nesukėlė sunkių padarinių, tačiau KET pažeidimai laikytini šiurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens, kai kraujyje nustatyta 2,50 promilės etilo alkoholio, veika padaryta tyčine kaltės forma, veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgtina ir į kaltininko asmenybę, į tai, kad kaltinamasis nedirba ir teisė vairuoti nėra būtina dėl darbo tiesiogiai susijusio su transporto priemonės vairavimu. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, J. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejų metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas., 3 dalis, 68 straipsnis).

Be to, BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, prokuroro siūlymu konfiskuotinas V. K. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Seat Ibiza“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)), saugomas Alytaus apskrities VPK Prienų rajono policijos komisariate, bei automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelis, techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonės 2016 m. birželio 7 d. pirkimo – pardavimo sutartis, saugomi prie baudžiamosios bylos medžiagos.

J. S., vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 73-75).

Į bausmės laiką J. S. įskaitytinas kardomojo kalinimo laikas nuo 2017 m. liepos 26 d. 22.15 val. iki 2017 m. liepos 27 d. 15.20 val. (b. l. 40-41, 43) (BK 65-66 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a (į s a k o) :

J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. S. paskirti 20 MGL (753,20 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti J. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. liepos 26 d. 22.15 val. iki 2017 m. liepos 27 d. 15.20 val., t. y. 1 parą, ją prilyginant 2 MGL (75,32 Eur) dydžio baudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, J. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dvejus metus uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu konfiskuoti V. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Seat Ibiza“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)) bei automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelį, techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir transporto priemonės 2016 m. birželio 7 d. pirkimo – pardavimo sutartį.

J. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti J. S., kad baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą asmens pasirinktame banke per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, nurodant įmokos kodą 6801. Be to, sumokėjęs baudą asmuo teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui turi pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti J. S., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Vaida Baumilė