Dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo

Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00270-2017-1

Procesinio sprendimo kategorija

2.3.2.4.3.;

2.3.5.2.1.;

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Laima Lubauskienė,

sekretoriaujant Jolitai Matulienei,

dalyvaujant ieškovei D. K., jos atstovei advokatei O. B.,

atsakovo atstovei advokatei R. M.,

Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. O.,

žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K., ieškinį atsakovui A. K.. institucijai teikiančiai išvadą, Prienų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, ir atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei D. K., institucija teikianti išvadą, Prienų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

D. K. ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė nutraukti santuoką su atsakovu A. K. dėl sutuoktinio kaltės, nustatyti nepilnamečio sūnaus D. K. gyvenamąją vietą kartu su ieškove, priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 150 eurų periodines išmokas kas mėnesį iki jo pilnametystės, nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su sūnumi D. K., priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l.2-4). Ieškinyje nurodė, kad jos ir atsakovo santuoka yra faktiškai iširusi, santuokiniai ryšiai nutrūkę ir vienintelė išeitis yra santuokos nutraukimas teismo keliu. Santuokinis gyvenimas nenusisekė, atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, apsvaigęs būna agresyvus, smurtauja, nesirūpina mažamečiu vaiku, įvykdė nusikalstamas veikas, todėl jis yra kaltas dėl santuokos iširimo. Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, iš atsakovo priteistina 150 eurų vaiko išlaikymui per mėnesį. Sūnus D. gyvena su ieškove, todėl jai tenka pareiga suteikti jam gyvenamąjį plotą, sudaryti tinkama sąlygas jo auginimui, tenka kasdieninė priežiūra. Atsakovas yra pajėgus teikti išlaikymą yra sveikas, gali dirbti. Santuokoje turto neįgijo, bendrų kreditorių neturi.

Ieškovė pateikė teismui atsiliepimą į priešieškinį (b.l.84-86) kuriame nurodė, kad atsakovas ją kaltina dėl girtavimo, tačiau įrodymų nepateikė. Atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo, nes girtuokliavo, darė nusikalstamas veikas. Ji tinkamai prižiūri vaiką, sudaro jam sąlygas augti ir vystytis, esant reikalui vaiku pasirūpina atsakovo motina R. K.. Atsakovas nedirba, gyvena su sugyventine jai priklausančiame socialiniame būste, todėl nustačius vaiko gyvenamąją vietą su atsakovu būtų pažeisti vaiko interesai. Todėl prašo priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Ieškovė 2017-08-11 teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad santuokoje su atsakovu išgyveno apie du metus, o nuo 2016 metų lapkričio mėnesio pabaigos kartu negyvena. Gyvendami kartu gerdavo alkoholį ir pykdavosi, tačiau dažnai pykdavosi ir būdami blaivūs. Atsakovas smurtavo prieš ją, tačiau jie susitaikė. Atsakovas daugiau kaltas dėl santuokos iširimo, nes jis nevengė problemų. Ji taip pat kalta, nes kartais pati išprovokuodavo atsakovą netinkamam elgesiui. Ji kaip ir atsakovas vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau paskutinius keturis, penkis mėnesius alkoholio nevartoja nes yra užsikodavusi. Vaikas gyvena su ja, lanko darželį, o kai ji dėl darbo grafiko negali pasiimti vaiko laiku, vaiką iš darželio paima atsakovo motina, kuri padeda jai auginti vaiką. Ji dirba, gauna 379 eurus per mėnesį, gyvena giminaičiui priklausančiam vieno kambario bendrabutyje. Tarp jos ir atsakovo dėl bendravimo tvarkos ginčų nebuvo. Šuo metu atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl negali vaiko auginti. Atsakovas padėjo jai išlaikyti vaiką. Sūnaus išlaikymui praleidžia apie 100 eurų. Atsakovo priešieškinį prašo atmesti.

Ieškovės atstovė advokatė O. B. prašė ieškinį tenkinti pilnai, priešieškinį atmesti, ieškinyje ir atsiliepime į priešieškinį nurodytais motyvais bei nurodė, kad santuoka tarp šalių iširo dėl atsakovo kaltės, mes jis turėjo reikalų su teisėsauga, pradėti keli ikiteisminiai tyrimai, nebuvo šeimos žmogus.

Atsakovas A. K. pateikė priešieškinį (b.l.33-36) dėl santuokos nutraukimo ir prašo santuoką nutraukti dėl abiejų kaltės, nustatyti vaiko D. gyvenamąją vietą su juo, priteisti iš D. K. po 150 eurų kas mėnesį periodines išmokas iki jo pilnametystės. Nurodė, kad santuokoje išgyveno tik du metus, tačiau tarp jų nuolat kildavo konfliktai dėl ieškovės girtavimo, nesirūpinimo buitimi, sūnaus nepriežiūros. Abu buvo nelojalūs – dėl abiejų elgesio sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, supratimo, tolerancijos, kilusių problemų abu nesprendė nuolaidų būdu, todėl santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Nesutinka, kad nepilnametis sūnus gyventų su ieškove, nes ji neturi elementarių įgūdžių prižiūrėti vaiko. Dažnai vaiką prižiūri jo motina R. K.. Šiuo metu nedirba, registruotas darbo biržoje, gauna bedarbio pašalpą. Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su juo, iš ieškovės priteistina 150 eurų vaiko išlaikymui. Po santuokos nutraukimo neprieštarauja, kad ieškovei būtų palikta santuokinė K. pavardė.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jam pranešta asmeniškai (b.l.61).

Atsakovo atstovė R. M. 2017-08-11 teismo posėdyje palaikė priešieškinį ir prašė jį tenkinti pilnai priešieškinyje nurodytais motyvais. Dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai konfliktuodavo, santuoka įregistruota dėl vaiko gimimo, nebuvo abipusio lojalumo. Šiuo metu situacija pasikeitė, nes atsakovas pasiųstas atlikti 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, todėl aplinkybės yra ne jo naudai, tačiau bausmė yra terminuota, iki atsakovas atliktų bausmę, vaiką augintų atsakovo motina, būtų galima nustatyti laikinąją globą. Jeigu vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, išlaikymo dydis mažintinas iki 100 eurų, nes ir pati ieškovė nurodė, kad viso vaiko išlaikymui išleidžia apie 100 eurų. Ginčo tarp atsakovo ir ieškovės dėl vaiko bendravimo tvarkos nėra, todėl bendravimo tvarkos nustatyti nereikia.

Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (b.l.21,22, 49,50), kad ieškovė su sūnum gyvena nuomojamam bendrabučio tipo vieno kambario bute. Šeimos buities ir gyvenimo sąlygos patenkinamos. Nepilnametis D. K. lanko darželį, ieškovė dirba UAB,,Maxima Lt“, darbo užmokestis 380 eurų, gauna išmoką vaikui 15 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad motinos ir sūnaus ryšys yra stiprus, jam reikalinga motiniška meilė, vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina. Skyrius palaiko ieškovės reikalavimą dėl prašomo priteisti išlaikymo. Nepalaiko ieškovės pasiūlytos minimalios bendravimo tvarkos su atsakovu, nes tokios bendravimo tvarkos nustatymas prieštarautų vaiko interesams, nes atsakovas su sūnumi nuolat bendrauja, juo rūpinasi.

Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė 2017-08-11 teismo posėdžio metu palaikė pateiktas išvadas ir teigė, kad ieškovė gali pasirūpinti vaiku, užtikrinti jam tinkamas sąlygas, padedant socialinei darbuotojai. Ieškovė rūpinasi vaiku, padeda senelė, nėra pagrindo vaiką paimti iš šeimos. Pastaruoju metu situacija pagėrėjusi, ieškovė dirba, nepastebėta vartojanti alkoholį.

Liudytoja R. K. 2017-08-11 teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas yra jos sūnus, kuris nuo 2017 metų liepos mėnesio pradžios atlieka laisvės atėmimo bausmę. Dėl santuokos iširimo kalti abu, abu krėtė kvailystes, girtavo, mušdavosi. Ieškovė buvo susižalojusi ranką buvo patalpinta į psichiatrinę ligoninę. Kai atsakovas buvo suimtas, ieškovė iš namų išeidavo ir negrįždavo kelias dienas, todėl jų vaiką prižiūrėdavo ji. Ieškovė jai sakiusi, kad nemyli atsakovo ir nenori su juo gyventi. Vaikas dažnai būna pas ją namuose, ji juo rūpinasi, veda pas gydytojus. Ieškovė yra užsikodavusi, kad negertų alkoholinių gėrimų.

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių kaltės

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės D. K. ir atsakovo A. K. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.7). 2014 metų spalio 12 d. šalims gimė sūnus D. K. (b.l.16).

Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad surinkti įrodymai nėra pakankami padaryti pagrįstą išvadą, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas vien tik dėl atsakovo netinkamo elgesio, priešingai nurodytos aplinkybės patvirtina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas mažiau. Lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai t.y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėl to turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas dėl ko teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nutraukia santuoką.

CK 3.60 str. 2,3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas; preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 str. 1, 2 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita; sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas; atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.56-3.60 str. ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 str. 2d. normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas. Sutuoktinių viena iš pareigų yra vienas kitą remti (CK 3.27 str. 1d.). Jie privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgti į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Sutuoktinių lojalumo pareiga yra nustatyta CK trečioje knygoje.

Abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs ir pagarbus, tą pareigą pažeidė iš esmės - dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo išaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkuri darnius santuokinius ryšius ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas.

Iš šalių ir jų atstovų bei liudytojos R. K. paaiškinimų nustatyta, kad šalys kartu santuokoje išgyveno tik apie du metus, santuoka buvo įregistruota dėl vaiko gimimo. Nuo 2016 m. lapkričio mėnesio iki šiol gyveno atskirai. Ieškovė kaltina atsakovą kad jis kaltas, dėl santuokos iširimo nes piktnaudžiavo alkoholiniai gėrimais, būdamas neblaivus prieš ją smurtavo. Atsakovas teigia, kad jie abu kalti dėl santuokos iširimo, nes tarp jų nuolat kildavo konfliktai ir dėl ieškovės netinkamo elgesio, nes ji taip pat vartojo alkoholinius gėrimus, nesirūpino buitimi ir vaiku. Byloje esantys duomenys t.y. administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad A. K. yra eilę kartų baustas administracine tvarka už įvairius viešosios tvarkos pažeidimus, kuriuos padarė būdamas neblaivus (b.l.64-75). Iš minėtų duomenų matyti, kad dar iki šalių santuokos A. K. 2013-06-08 gėrė alkoholinius gėrimus kartu su tuo metu nepilnamete ieškove ir pastarajai buvo nustatytas 2,40 promilių girtumas. Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad ieškovė yra eilę kartų bausta administracine tvarka už įvairius viešosios tvarkos pažeidimus dar būdama nepilnamete, kurie susiję su alkoholio vartojimu (b.l.76-83). Minėti registro išrašai patvirtina, kad abi šalys vartojo alkoholinius gėrimus, ko pasėkoje kildavo konfliktai, o būtent 2016-08-05 dėl šalių konflikto kaimynai iškvietė policijos pareigūnus A. K. buvo nustatytas 1,09 promilių girtumas, o D. K. 1.62 promilių girtumas. Abu kaltina vienas kitą dėl netinkamo elgesio. Bylos duomenys patvirtina, kad abi šalys girtavo ir konfliktuodavo. Ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad ji vartojo alkoholinius gėrimus ir tik paskutiniu laiku (kai kartu jau negyvena su atsakovu) apie keturi, penki mėnesiai sprendė šią problemą ir nevartoja alkoholio. Ieškovė taip pat teigė, kad atsakovas jos atžvilgiu smurtavo ir tuo jis kaltas dėl santuokos iširimo. Tačiau 2016-08-22 Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Prienai) nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas nenustačius, kad A. K. padarė nusikalstamą veiką numatytą baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje. Taip pat teigiama, kad atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė dėl to, kad jis teistas padaręs nusikalstamas veikas bei, kad 2016-12-31 padarė naują nusikalstamą veiką. Duomenų, kad atsakovas būtų pripažintas kaltu dėl naujai padarytos nusikalstamos veikos, nėra, be to, pažymėtina kad galimai padaryta veika, kurios padarymu įtariamas atsakovas padaryta jau tuo metu kai šalys gyveno atskirai. Teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad A. K. 2017-03-17 Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi pasiųstas atlikti anksčiau paskirtas laisvės atėmimo bausmes, tačiau, teismas sprendžia, kad ne atsakovo teistumai, o abiejų šalių girtavimas, konfliktavimas buvo pagrindinė priežastis lėmusi santuokos iširimą. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, kad atsakovas nesirūpina vaiku, tačiau šios aplinkybės neįrodė, o Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje (b.l.49,50) nurodoma, kad A. K. kaip ir D. K. tinkamai rūpinasi nepilnamečiu vaiku.

Teismo nuomone, ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad šeima iširo dėl kito sutuoktinio, t.y. A. K. kaltės. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (CK 3.27str.). Šių dvasinių vertybių, po trumpo bendro gyvenimo D. K. ir A. K. šeimoje neliko ir abu nedėjo pastangų šeimai išsaugoti.

Ieškovės pasirinkimu po santuokos nutraukimo jai paliekama santuokinė pavardė K. (CK 3.69 str.1 d.).

Ieškovė ir atsakovas tarpusavio išlaikymo nereikalauja.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos

Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvu būtinybė įtvirtinta įstatyme (CK 3.169 str. 1 d.), kuriame pasakyta, kad, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad kilus tarp tėvų ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų yra nustatoma teismo sprendimu. Ginčas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais, atsižvelgiant į vaiko norą, kai jis neprieštarauja vaiko interesams (CK3.174 str. 2 d.). Sprendžiant vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt.

Tarp šalių, kilo ginčas dėl sūnaus D. gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos. Ieškovė ieškiniu prašo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ja, atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo.

Atsakovas pateikdamas priešieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo akcentavo į tai, kad ieškovė neturi elementarių įgūdžių prižiūrėti vaiką, kad dažnai vaiką prižiūri jo motina R. K.. Taip pat nurodo, kad šiuo metu nedirba, registruotas darbo biržoje, gauna bedarbio pašalpą.

Abiejų tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu yra lygios. Ši nuostata yra įtvirtinta CK 3.156 straipsnyje. Pagrindinis kriterijus vaiko gyvenamajai vietai nustatyti yra vaiko interesai: vaiko teisė gyventi ir augti, jo teisė į gyvenimo sąlygas, į būstą, socialinės teisės.

Ieškovė su sūnum gyvena nuomojamam bendrabučio tipo vieno kambario bute, dirba UAB,,Maxima Lt“, gauna apie 380.00 eurų darbo užmokestį (b.l.9,10, 53.54), darbovietės charakterizuojama teigiamai (b.l.94) Iš Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvados matyti, kad ieškovė yra sudariusi vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, motina tinkamai rūpinasi mažamečio priežiūra, jam sudarytos sąlygos augti ir vystytis, todėl esama vaiko gyvenamoji vieta atitinka jo interesus. Ieškovė neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto (b.l.11). Teismas vertina, kad ieškovės turtinė padėtis leis užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas ir nepažeis vaiko interesų.

Vertinant atsakovo turtinę padėtį nustatyta, kad neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto (b.l.11), buvo registruotas darbo biržoje (b.l.38), nuo 2017-03-29 skirta nedarbo socialinė išmoka – 247,90 eurų, o nuo 2017-06-29 iki 2017-09-28 – 174.95 eurai (b.l.39).

Teismo vertinimu byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog mažamečio D. K. gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina ne tik neprieštarauja, bet ir labiausiai atitinka vaiko interesus. Pažymėtina ir tai, kad vaikas su mama ir tėvu kaip faktinė šeima gyveno neilgai, vaikas dažnai būna pas atsakovo motiną R. K.. Sprendžiant D. K. gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad šalių sūnus dar yra mažas, labai prisirišęs prie motinos, jam reikalinga atidesnė priežiūra, kurią tokio amžiau vaikui geriau suteikti gali motina. Be to, atsakovas, bylos nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo metu, yra izoliuotas nuo visuomenės ir pasiųstas atlikti terminuotą laisvės atėmimo bausmė į pataisos įstaigą ir fiziškai negalėtų užtikrinti vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas. Institucija teikianti išvadą pritaria, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su motina, nes sūnaus D. ir motinos ryšys stiprus, jis yra mažo amžiaus ir jam reikalinga motiniška šiluma ir priežiūra ir tai labiau atitiktų vaiko interesus. Atsižvelgiant į šalių mažamečio vaiko interesus teismas daro išvadą, kad šalių vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

CK 3.170 str. 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.

Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, kad neprašo nustatyti bendravimo tvarką, nes niekada nebuvo ginčo tarp jos ir atsakovo dėl bendravimo tvarkos su vaiku. Atsakovo atstovė dėl tų pačių priežasčių prašė nenustatyti bendravimo tvarkos. Esant tokiomis aplinkybėmis, teismas nenustato atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku, kurio gyvenamoji vieta nustatytina su motina.

Šalims išaiškintina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaiku būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaiko interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimas

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo A. K. nepilnamečio sūnaus D. K. naudai išlaikymą po 150 eurų periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės ir paskirti ją vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Atsakovo atstovė prašė išlaikymo dydį sumažinti iki 100 eurų, nes atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę ir būdamas izoliuotas nuo visuomenės neturės galimybės teikti išlaikymo.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą.

Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MjAvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-620/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-620/2005">3K-3-620/2005</a>). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan.

Vertinant tėvų turtinę padėtį, nulemiančią priteistino vaikams išlaikymo dydį, nustatyta, kad ieškovė D. K. yra darbinga, duomenų, kad turėtų sveikatos problemų nėra. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, jog šiuo metu ji dirba UAB,,Maxima Lt” gaunamas darbo užmokestis yra apie 380 eurų bei nurodė, kad sūnaus išlaikymui išleidžia maždaug 100 eurų per mėnesį. Ji su sūnumi D. gyvena nuomojamam bendrabučio tipo vieno kambario bute, neturi registruotinio nekilonojamojo turto, neturi kitų išlaikytinių.

Atsakovas neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto (b.l.11), buvo registruotas darbo biržoje (b.l.38), nuo 2017-03-29 skirta nedarbo socialinė išmoka – 247,90 eurų, o nuo 2017-06-29 iki 2017-09-28 – 174.95 eurai (b.l.39). Atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų, kad būtų nedarbingas ar jam būtų nustatytas neįgalumas nėra, neturi kitų išlaikytinių. Be to, kaip minėta atsakovas nuo 2017 metų liepos mėnesio pradžios yra laikinai izoliuotas nuo visuomenės ir pasiųstas atlikti terminuotą laisvės atėmimo bausmė į pataisos įstaigą, todėl turi ribotas galimybes dirbti ir gauti pajamas.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2016-07-01 yra 380 Eurų. Net ir esant abejonių dėl išlaikymo dydžio vaikams nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis ir galimybės išlaikyti savo vaiką nėra lygios. Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į vaiko amžių ir poreikius bei į tai, kad, D. K. neturi specialiųjų poreikių, kad ieškovė nepateikė sūnaus poreikių paskaičiavimo, kad atsakovas turi ribotas galimybes dirbti atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę, sūnaus D. naudai priteistinas 100 eurų dydžio išlaikymas mokamas periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2017-03-07 iki jo pilnametystės (CK 3.201 str.). Ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo, ji gauna stabilias pajamas, todėl turi teikti didesnio dydžio išlaikymą, todėl 150 eurų dydžio išlaikymą turi teikti vaiko motina, o 250 eurų suma per mėnesį užtikrins pilnai trijų metų neturinčio mažamečio vaiko protingų poreikių patenkinimą. Nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.185 str. 1 d.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Kadangi atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo atmestas, todėl nenagrinėjamas ir reikalavimas priteisti iš ieškovės išlaikymą sūnui.

Bylinėjimosi išlaidos

Ieškovei ir atsakovui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 16, 31), bylinėjimosi išlaidos už ieškovei suteiktas antrinės teisinės pagalbos paslaugas, ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, tenka valstybei (CPK 96 str. 1 d., 99 str.).

Sprendimas išlaikymo priteisimo dalyje nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d.1 p.)

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, 384-385 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Prienų rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriaus, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – K..

Nustatyti nepilnamečio vaiko D. K., a.k (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina D. K..

Priteisti iš atsakovo A. K., sūnaus D. K., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 eurų (vienas šimtas eurų) nuo 2017-03-07 iki jo pilnametystė. Paskirti vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti jo motiną D. K., priteistą išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sprendimas išlaikymo priteisimo dalyje nukreipiamas vykdyti skubiai.

Likusią ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Laima Lubauskienė