Baudžiamosios bylos Nr. 1-227-939/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23099-2017-6
Procesinio sprendimo kategorijos :
1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.14; 1.2.4.4.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4
(S)
Lietuvos Respublikos vardu
2017 m. rugsėjo 1 d.
Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Laima Lubauskienė
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Šipkauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja bylą, kurioje:
K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „Rofolis“ parankiniu, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas :
2010 m. rugsėjo 29 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 28 straipsnio 3 dalį, 129 straipsnio 1 dalį 6 metų laisvės atėmimo bausme;
2016 m. kovo 29 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį galutine 20 parų arešto bausme (bausmę atlikęs),
kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Teismas
nustatė:
K. S. 2017 m. gegužės 11 d. apie 22 val. 30 min. D. V. priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje kilusio konflikto metu rankomis ir kojomis sudavė nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam V. V. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarė veido, krūtinės ir dešinio kelio sumušimą, nosies kaulų lūžimą, kas nukentėjusiajam V. V. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžimo V. V. sveikata sutrikdyta ilgesniam ne 10 dienų laikotarpiui.
Šiais veiksmais K. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
K. S., apklaustas įtariamuoju, kaltę pripažino ir parodė, kad 2017 m. gegužės 11 d. apie 22.30 val. jis automobiliu nuvažiavo iki daugiabučio namo, esančia (duomenys neskelbtini) pas D. V.. Išlipęs iš automobilio, pamatė D. V. bute, prie lango, stovintį V. V., kurio paprašė atidaryti buto duris. Šis jį išvadino įžeidžiančiais žodžiais, dėl to jis labai įžeidė, susinervino. Įėjęs į butą, jis iš kambario, suėmęs už pečių, V. V., kuris buvo girtas, išsitempė į koridorių ir koridoriuje šiam kumščiu sudavė kelis smūgius į galvą ir veidą, dėl to V. V. nukrito ant grindų. Neįsidėmėjo, kiek smūgių sudavė. V. V., gulinčiam ant grindų, jis kelis kartus spyrė į šonus. Kiek kartų jis šiam spyrė, nepamena. Sudavęs smūgius, jis iš buto išėjo, o V. V. liko gulėti ant grindų. Bute be V. V. dar buvo D. V. ir A. G., taip pat stipriai apsvaigę nuo alkoholio. Jis pats buvo blaivus. Jis V. V. atsiprašė, labai gailisi (b.l. 93-94,95).
Be kaltinamojo K. S. parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptarti faktiniai duomenys.
Nukentėjusysis V. V. parodė, kad 2017 m. gegužės 11 d. apie 22.30 val. D. V. bute jis kartu su D. ir A., gėrė degtinę. Jiems begeriant, į kambarį įėjo K. S., kuris už pečių jį išsitempė į koridorių ir kumščiu kelis kartus sudavė jam į galvą ir veidą. Kiek smūgių sudavė, neįsidėmėjo. Jis nuo suduotų smūgių parkrito ant grindų. Rankomis užsidengė galvą. Jam gulint ant grindų, jį spardė į šonus. Kiek kartų jam įspyrė, nežino, nepamena. Kas jį gulintį spardė, nematė, nes buvo užsidengęs rankomis galvą, be to, koridoriuje buvo tamsu. Jis pats buvo išgėręs, todėl visų smulkmenų gerai jis neprisimena. Mano, kad spardyti galėjo tik K. S.. Po to K. S. iš buto išėjo, o jis pats, liko gulėti koridoriuje ant grindų. Nuo suduotų K. S. smūgių jam skaudėjo nosį, šonus, šonkaulius, dešinės pusės kelį, lūžo nosis. Jis pats K. S. įžeidžiančių žodžių nesakė. Kad kas būtų sakęs K. S. įžeidžiančius žodžius, jis pats negirdėjo. Jis K. S. pretenzijų neturi, šiam atleido, civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereiškia (b.l. 21-23,24).
Liudytoja D. V. parodė, kad 2017 m. gegužės 11 d. apie 22.30 val. jai, V. V. ir pažįstamam Audriui jos gyvenamajame bute vartojant alkoholį, pro langą įlindo K. S. ir pro duris įsileido A. S.. K. S., suimdamas V. V. už rankos ar peties, šį nutraukė nuo lovos į koridorių, kur jie grūmėsi. Muštynių ji nematė. Į kurias vietas, kiek ir kokių smūgių K. S. sudavė V. V., nežino. Ji yra neįgali, nevaikščiojanti. Grumtynės, šauksmai vyko apie 5-10 minučių. Kai viskas liovėsi, K. S. su A. S. išėjo. Nematė, ar A. S. mušė (b.l. 42-43).
Liudytojas A. G. parodė, kad 2017 m. gegužės 11 d. apie 19 val. jis nuėjo pas kaimynę D. V., kur rado neblaivius D. V. ir V. V., vartojančius alų, ir kartu su jais gėrė alų, degtinę. Apie 21 val. automobiliu atvažiavo pažįstamas K. S.. K. S. pabeldė į duris, kurios buvo užrakintos. V. V. išvadino K. S. įžeidžiančiais žodžiais. Po dviejų - trijų minučių išgirdo, kad kitame buto kambaryje atsidarė langas ir kažkas įlipo į vidų. Kambario tarpduryje pamatė K. S., kuris, nieko nesakęs, sudavė rankomis V. V. smūgius į įvairias kūno vietas. V. V. nuo smūgių parkritus ant žemės, K. S. šį spardė. K. S. galėjo suduoti ir spirti V. V. ne mažiau 20-30 smūgių. Jis matė, kad po mušimo V. V. iš nosies bėga kraujas, o jo veidas – paraudęs (b.l. 39-40).
Liudytojas A. S. parodė, kad 2017 m. gegužės mėnesį, tikslios datos nepamena, apie 19 valandą jis nuėjo pas K. S. pasinaudoti kompiuteriu ir internetu. Jam būnant prie kompiuterio, K. S. kažkas paskambino. Po pokalbio telefonu K. S. savo automobiliu išvažiavo iki D. namų pasižiūrėti, kas ten vyksta, bei nuvežti jai maisto. Jis pats liko K. namuose. Po pusvalandžio jam paskambino K. ir pasakė jam atnešti nuo namų raktą iki D. V. namų kiemo, kur jis lauks. Jam nuėjus iki D. V. daugiabučio namo kiemo, K. prie automobilio nebuvo. Tuomet jis nuėjo į D. V. butą. Įėjęs, jis pamatė, kad jo brolis A. G. ir V., kurio pavardės nežino, stipriai išgėrę, sėdėjo prie stalo ir gėrė degtinę, o D. V. stipriai girta gulėjo. Tuo metu V. sėdėjo ant grindų atsirėmęs į spintelę ir bintavosi savo ranką. Matė, kad V. ant kaktos gumbas. Šie jam nepasakojo, kas vyko. Išėjęs į lauką, pamatė kieme prie automobilio stovinį K. S.. Jis pats bute niekam nesudavė nė vieno smūgio, jis nemušė V.. Ar K. S. sudavė smūgius V., jis nematė (b.l. 46-47,48)
Liudytojas J. G. parodė, kad 2017 m. gegužės mėnesį, tikslios datos neprisimena, jis vakare, nuėjo pas D. V.. Įėjęs pro atrakintas duris į butą, jis pamatė, kad buto koridoriuje stovi K. S., o ant grindų visai netoli K. guli sumuštas kruvinas V. V.. V. V. iš nosies bėgo kraujas. Kas sudavė smūgius V. V., jis nematė, nes atėjus į butą, šis jau buvo sumuštas. Jam esant V. V. niekas nesudavė nė vieno smūgio. Bijodamas pats būti sumuštas, neklausė, kas įvyko, paėmęs iš brolio cigaretę, išėjo (b.l. 53-54,55).
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pil. V. V. veido, krūtinės ir dešinio kelio sumušimas, nosies kaulų lūžimas galėjo būti padaryti veikiant buku daiktu galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Nukentėjusysis teismo medicinos apžiūrai atvykęs nebuvo, pateiktoje medicininėje dokumentacijoje sužalojimai detaliai neaprašyti, todėl nustatyti, kelių trauminių poveikių pasėkoje padaryti sužalojimai, ekspertas neturi galimybės. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus (b.l. 37).
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra butas (duomenys neskelbtini). (b.l. 12-15)
Tokiu būdu, įstatymo nustatyta tvarka gauti faktiniai duomenys leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis K. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.
Kaltinamasis K. S. du kartus teistas (b.l.61-76), du kartus baustas administracine tvarka, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l.77-78), nedirba (b.l.79), psichiatro kabineto bei priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas (b.l.60). K. S. padaryta nusikalstama veika yra nesunkus nusikaltimas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis K. S., jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir dėl jam siūlomos skirti bausmės rūšies ir dydžio (b.l.98-102).
Kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma bausmės rūšis – areštas, kuri, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, yra tinkama bausmė kaltinamajam.
Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamojo prašymu, siekiant sudaryti sąlygas nuteistajam tinkamai atlikti bausmę, arešto bausmę skiriama atlikti poilsio dienomis (BK 49 straipsnio 5 dalis). Kaltinamajam išaiškinama, kad ne vėliau kaip per 7 dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo jis turi susitarti su Kalėjimų departamentu prie LR TM dėl arešto bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko (BVK 59 straipsnio 2 dalis). Pažeidus arešto atlikimo poilsio dienomis tvarką, teismas ją gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka (BK 49 straipsnio 5 dalis).
K. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsniu iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 96-97).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
K. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 66 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, K. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 44 paras arešto.
Bausmę paskirti atlikti areštinėje poilsio dienomis.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo faktinio vykdymo dienos.
Kaltinamajam K. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Laima Lubauskienė
