Baudžiamoji byla Nr. e1-1246-486/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06111-2026-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1;
1.2.4.6.2.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 19 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Justo Gurecko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje L. V., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), įgijusi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, ištekėjusi, nedirbanti (registruota Užimtumo tarnyboje), neteista (teistumas išnykęs),
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
nustatė:
L. V. 2026 m. vasario 26 d., apie 22.55 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje kilusio žodinio konflikto metu, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,87 promilių neblaivumas) abejomis rankomis suėmė savo sesę J. Č. už krūtinės ląstos, po ko abejomis rankomis draskė šiai krūtinę, taip sukėlė nukentėjusiajai J. Č. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais L. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
L. V. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ji pripažįsta visiškai. Šiuo metu gyvena name pas jos vyro E. V. (E. V.) draugą. Ten gyvena, nes jų namai, esantys (duomenys neskelbtini), prieš porą savaičių sudegė. Po to, kai sudegė jų namai, ji paprašė savo sesers J. leisti jai ir jos vyrui pagyventi pas šią. Sesuo gyvena trijų kambarių bute (duomenys neskelbtini). Sesuo sutiko juos priimti, nuo sausio 29 d. gyveno kartu ji, jos vyras ir jos sesuo J. Einant dienoms, jie kasdien su sese konfliktavo žodiškai, nes šiai vis kas nors netiko, sesuo pripratusi gyventi viena ir turi savo tvarką. Konfliktai niekada nebuvo fiziniai. 2026 m. vasario 26 d., apie pietus, būdama viena namuose, ji išgėrė alaus, vėliau po darbo grįžo jos vyras, dar vėliau iš darbo grįžo J. Jau vakare, neatsimena tikslaus laiko, ji užėjo į sesers kambarį ir pasakė, kad ši nustotų visus išvarinėti, pradėjo konfliktuoti. Prisimena, kad ji šiek tiek supyko, nes vakare pas J. buvo atvykęs šios draugas ir, kaip suprato, ši išvarė pastarąjį iš buto. Ji nežino kodėl, tiesiog prisimena, kad supyko. Pradėjo žodžiu konfliktuoti, viena kitai pasakė daug negražių dalykų. Neprisimena, kaip viskas įvyko, bet ji su sese J. koridoriuje pradėjo stumdytis ir ji iš pykčio sugriebė sesę ties krūtine, pradėjo draskyti krūtinę, mano, kad sesuo tikrai nuo to galėjo justi fizinį skausmą. Taip padarė, nes buvo labai supykusi, išgėrusi, supranta, kad pasielgė labai neteisingai ir jai labai dėl to gėda, gailisi. Vėliau sesuo iškvietė policiją, jos vyras paprašė draugo juos priimti pagyventi, šis priėmė, dabar ten ir būna. Su seserimi šiuo metu nebendrauja, ši tikriausiai ant jos labai supykusi.
Nukentėjusioji J. Č. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos sesuo L. V. nuo sausio 29 d. su savo vyru E. V. gyvena jos bute (duomenys neskelbtini), kadangi šių namas sudegė ir ji juos priėmė. Tačiau jos sesuo L. V. nuolatos neduoda ramybės, konfliktuoja, kiekviena diena vartoja alkoholinius gėrimus bei neleidžia jai ramiai gyventi savo bute. 2026 m. vasario 26 d., apie 21.30 val., jai žiūrint televizorių, jos sesuo, būdama neblaivi, pradėjo prie jos kabinėtis, konfliktuoti, po ko, žodinio konflikto metu, būnant koridoriuje tarp kambarių, jos sesuo L. V. abejomis rankomis griebė ją už krūtinės ląstos, po ko abejomis rankomis pradėjo draskyti jos krūtinės ląstą. Po tokių jos sesers veiksmų ji pajuto fizinį skausmą, kurį vertina 5 balais iš 10. Po konflikto ji nuėjo į vonios kambarį ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu, po ko liko laukti policijos pareigūnų. Dar nori pridėti, kad panašūs žodiniai konfliktai tarp jos ir sesers vyksta ne pirmą dieną, ši nuolatos konfliktuoja, ją prakeikinėja. Ji sesers bijo dėl savo sveikatos ir gyvybės. Nukentėjusioji J. Č. papildomai apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl kūno sužalojimų į (duomenys neskelbtini) ji nevažiavo, skambino penktadienį, tačiau šie jau nebedirbo, nebevyks ten, nes įdrėskimas pradėjo gyti, susitvarkys pati, bet ji nusifotografavo įdrėskimą, nuotraukas el. paštu pateiks tyrėjai. Civilinio ieškinio ji neteiks, tačiau sesei pretenzijų dėl jai padarytų sužalojimų turi. Kur šiuo metu jos sesuo gyvena ir yra, ji nežino, bet į jos butą sesuo negrįžo. Kaip ir minėjo anksčiau, panašūs žodiniai konfliktai tarp jos ir sesers vyksta ne pirmą kartą, ši nuolatos konfliktuoja, jos nemėgsta, ji norėjo tik padėti, bet gavosi šitaip, daugiau ji pas save sesers pagyventi neįsileis. Taikytis su seserimi nenori.
Liudytojas E. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2026 m. vasario gyvena pas jo žmonos L. seserį J., kadangi jų namai sudegė, J. jiems suteikė prieglobstį. Jo žmona su savo seserimi pykstasi dažnai, kiek kartų, pasakyti negali, nes dirba, bet kai būna namuose, pykstasi dažnai, pagrindiniai pykčiai kyla dėl buitinių dalykų. 2026 m. vasario 26 d., apie 21.00 val., jis su žmona L. buvo miegamajame kambaryje ir J. pradėjo kelti žodinį konfliktą, jog jie neduoda šiai ramybės, kad jo žmona vartoja alkoholį. Šiuo atveju J. pradėjo ieškoti konflikto. J. atėjo į miegamąjį kambarį, kuriame jis su žmona gyvena, toliau pradėjo konfliktuoti, po to jis su žmona pakilo iš lovos, jo žmona išėjo į koridorių, kuris skiria kambarius, ir įvyko susistumdymas tarp jo žmonos L. ir J. Jis matė visą konfliktą ir matė tik kaip jo žmona L. ir J. susistumdė, jokių fizinių veiksmų, tokių, kaip draskymasis ar trenkimas kumščiu, nebuvo. Jo žmona L. grįžo į kambarį, J. liko koridoriuje, kuris skiria kambarius, toliau tęsėsi žodinis konfliktas, J. iškvietė pareigūnus.
Iš 2026 m. vasario 27 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus (duomenys neskelbtini) E. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad į įvykio vietą buvo atvykusi GMP 0871 brigada, kuri suteikė asmeniui pirmąją medicininę pagalbą bei paliko namuose. Asmens kūno apžiūra nebuvo atlikta, nes ekipaže nebuvo moterų, o galimi sužalojimai buvo susiję su apnuoginimu, todėl J. Č. buvo įteikta užduotis atlikti kūno tyrimą.
Iš 2026 m. kovo 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų mobiliaisiais vaizdo registratoriais darytas vaizdo įrašas „export-v0as4.mp4“, kuriame užfiksuota, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Pareigūnui paklausus, kas atsitiko iki jiems atvykus, tiek vyras, tiek moteris (2) nurodo, kad nebuvo nei konflikto, nei fizinio kontakto ir niekas nepatyrė fizinio skausmo. Vyras nurodė, kad moteris (1) pradėjo bartis, pareigūnas pasitikslina, ar iš šių dviejų asmenų kažkas konfliktavo su moterimi (1), vyras nurodo, kad konfliktavo jo žmona. Pasitikslinus moters (2) dėl ko kilo žodinis konfliktas, ši atsakė, kad dėl buitinių dalykų. Pareigūnui priėjus prie moters (1) ir paklausus, ar ši patyrė fizinį skausmą, moteris nurodė, kad taip, parodo įdrėskimus krūtinėje, pasiūlius medicininę pagalbą, moteris atsisakė. Pareigūnai patikrina visų asmenų, esančių bute, blaivumą, pradėjo nuo moters (1), alkotesteris nurodė 1 prom. Pareigūnas ateina į kambarį, kuriame yra moteris (2) ir šios vyras. Tikrinant vyro blaivumą, alkotesteris parodė 0 prom. Tikrinant moters (2) blaivumą, alkotesteris parodė 1,87 prom. Pareigūnai klausia moters (1), kiek kartų jai įdrėskė moteris (2), ši nurodo, kad 1 kartą abejomis rankomis. Krūtinėje ryškiai matosi kelių centimetrų ilgio įdrėskimas. Moteris (1) nurodo, kad moteris (2) puola ją ne pirmą kartą ir neduoda ramiai gyventi. Iš vaizdo įrašo konteksto yra suprantama, kad moteris (1) ir moteris (2) yra sesės. Pareigūnas paprašo moters (1) papasakoti, kas nutiko ir nuo ko viskas prasidėjo. Moteris (1) pasakoja, kad jau apie mėnesį laiko, o tiksliau nuo praeito mėnesio 29 dienos jie gyvena kartu viename bute, ir jos sesuo – moteris (2) kiekvieną dieną blogai elgiasi su ja, nors ji priėmė šią ir šios vyrą gyventi kartu. Moteris (1) teigia, kad sesuo ją prakeikinėja, kankina, kad tai vykstą kiekvieną dieną. Paklausus, ar jos sesuo – moteris (2) dažnai vartoja alkoholį, moteris (1) atsako, kad kiekvieną dieną. Galiniame fone girdisi, kad moteris (2) rėkauja, pareigūnui paprašius netrukdyti dirbti ir pasėdėti tyliai, moteris buvo įspėta, kad jeigu nesugeba kontroliuoti savęs, tai bus išvesta į tarnybinį automobilį. Moteris (2) pradeda žodžiu konfliktuoti su savo vyru. Pareigūnas įspėja moterį (2), kad ši pradėtu rengtis, nes turės palikti butą. Moteris (2) atsisako, nes neturi kur važiuoti, po akimirkos pradeda agresyviai šaukti „nu čia tada bus“, pareigūnui patikslinus kas bus, moteris atsakė „piz*a bus“, pareigūnui paklausus, ar moteris gąsdina, ši aiškiai nieko neatsako. Pareigūnas liepia moteriai (2) likti kambaryje, pats nueina apžiūrėti buto, tuo metu moteris (2) užeina į kambarį, kuriame sėdi moteris (1) ir pradeda su šia kalbėti, pokalbio nesigirdi, bet pareigūnui užėjus į kambarį, moteris (1) pasiskundžia, kad jos sesuo ją gąsdina. Tuomet pareigūnas griežtai pradeda šaukt moteriai (2) „reikalauju eit į kambarį ir laukt, kitaip bus sulaikyta ir išvežta į areštinę“, pakartojus, kad ši rinktųsi daiktus ir ruoštųsi išvažiuoti moteris (2) sako, kad nenori. Pareigūnui tęsiant moters (1) apklausą, pasitikslina, kelintą maždaug valandą sesuo užpuolė moterį, moteris (1) nurodo, kad apie 21.00 val. arba apie 21.30 val., moteris (1) žiūrėjo televizorių, o moteris (2) pradėjo prie jos kabinėtis būdama neblaivi. Moteris (1) nurodo, kad fizinis kontaktas įvyko koridoriuje tarp kambarių, kad fizinį skausmą vertina 5 balais iš 10. Po fizinio kontakto moteris (1) nuėjo į vonią ir iškvietė pagalbą bendruoju pagalbos numeriu.
Iš 2026 m. kovo 3 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašas, kuriame užfiksuota, jog paskambinusi moteris, prisistačiusi J. Č., prašo iškviesti policiją į (duomenys neskelbtini), nurodo, kad sesuo atvažiavo pas ją ir daro skandalus, kiekvieną vakarą geria, ji neturi ramybės, ji išdraskyta, jos krūtis padraskyta. Pasiteiravus, ar greitoji reikalinga, pranešėja nurodo, kad nereikalinga.
Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKA-0022 2026 m. vasario 26 d. 23.28 val. L. V. nustatytas 1,87 prom. girtumas.
Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKA-0022 2026 m. vasario 26 d. 23.21 val. J. Č. nustatytas 1,00 prom. girtumas.
Iš patikros sertifikato Nr. 2430845 matyti, kad alkotesteris Alcotest 7510 Nr. ARKA-0022 neblaivumo nustatymo metu buvo tinkamas naudoti.
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjcwLTYyOC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-270-628/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-270-628/2020">2K-270-628/2020</a>).
Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. L. V. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė prieš savo sesę – J. Č.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamosios L. V. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog L. V. 2026 m. vasario 26 d., apie 22.55 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje kilusio žodinio konflikto metu, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,87 promilių neblaivumas) abejomis rankomis suėmė savo sesę J. Č. už krūtinės ląstos, po ko abejomis rankomis draskė šiai krūtinę, taip sukėlė nukentėjusiajai J. Č. fizinį skausmą. Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamosios visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais minėtais įrodymais.
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamosios L. V. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, L. V. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.
Dėl skirtinos bausmės
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę L. V., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių ir kitomis bausmei individualizuoti reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis. Teismas, skirdamas bausmę, pirmiausia atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininkės kaltės formą – padarytas vienas tyčinis, baigtas nusikaltimas žmogaus sveikatai, nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). L. V. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą savo sesei J. Č.
Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajai L. V. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jos asmenybę ir jos elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamoji L. V. iki BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo anksčiau neteista ir nebausta administracine tvarka. Pastarosios aplinkybės kaltinamąją apibūdina teigiamai ir vertintinos jai palankiai. Be to, teismas įvertina ir L. V. asmenybę – yra vidutinio amžiaus, ištekėjusi, nedirbanti (registruota Užimtumo tarnyboje). Teismas nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę – L. V. prisipažįsta dėl padarytos nusikalstamos veikos, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkiną tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąją apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai L. V. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus viešųjų darbų bausmę, jos trukmę nustatant artimą BK 46 straipsnio 2 dalyje nustatytam šios bausmės vidurkiui, t. y. L. V. skirtina 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 67 ir 72² straipsniais, L. V. taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 9 mėnesių terminą šiam įpareigojimui įvykdyti.
L. V. dėl nusikalstamos veikos padarymo kalta prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
L. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti L. V. galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 ir 72² straipsniais, L. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 9 (devynių) mėnesių terminą šiam įpareigojimui įvykdyti.
L. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Išaiškinti L. V., kad:
1. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.
2. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtą laiką.
3. Nuteistiesiems, kurie po viešųjų darbų bausmę vykdančios institucijos įspėjimo vengia atlikti šią bausmę, apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali viešųjų darbų bausmę pakeisti bauda arba laisvės apribojimu.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėjas Jeugenijuš Jaglinski
