Civilinė byla Nr. e2YT-10028-534/2026
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03997-2026-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.1.; 2.6.1.3.6.; 2.6.29.1.; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 19 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl lyties keitimo civilinės būklės aktų įrašuose, suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrius.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo: 1) panaikinti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išvadą Nr. 9duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrių ištaisyti įrašus apie A. K. lytį civilinės būklės aktuose taip, kad šis įrašas atspindėtų vyrišką lytį, pakeičiant įrašą iš „Mot/F“ į „Vyr/M“.
2. Pareiškėjas yra translytis vyras, jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini), ilgą laiką psichologiškai save tapatina su vyriškos lyties asmeniu, socialiniame gyvenime prisistato vyriškais įvardžiais, renkasi vyriškos lyties rūbus, mediciniškai jam yra nustatytas (duomenys neskelbtini), yra pasikeitęs vardą ir pavardę į vyrišką, savo išvaizdą ir elgeseną modeliuoja pagal vyriškai lyčiai būdingus bruožus, save identifikuoja vyru. Nepaisant to, pareiškėjo civilinės būklės aktų įrašuose nurodyta jo lytis kaip moteriška, buvusi užfiksuota gimimo metu. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrių (toliau – Skyrius) su prašymu pakeisti įrašus apie jo lytį, tačiau Skyriaus (duomenys neskelbtini) išvadoje „Dėl civilinės būklės akto įrašo pildymo, pakeitimo, ištaisymo“ Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad nuspręsta pareiškėjo prašymo netenkinti. Pareiškėjo įsitikinimu, civilinės būklės aktai, tame tarpe ir įrašai apie lytį, turėtų atspindėti pareiškėjo lytinę tapatybę.
3. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrius pateikė atsiliepimą (DOK-29330), kuriame pareiškėjo pareiškimą prašo spręsti teismo nuožiūra.
4. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio laiką ir vietą šalims pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.27 straipsniu nesusituokęs pilnametis asmuo turi teisę medicininiu būdu pakeisti savo lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma. Šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 50 straipsniu Lietuvos Respublikos Vyriausybei buvo pasiūlyta iki 2003 m. sausio 1 d. parengti lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką reglamentuojančio įstatymo projektą, tačiau tai nėra iki šiol padaryta. Nepaisant to, kad lyties pakeitimo klausimas pareiškimo nagrinėjimo metu nėra reglamentuotas įstatymo leidėjo, vien įstatymo spraga nesudaro teisinio pagrindo teismui atsisakyti ginti asmens, pageidaujančio keisti lytį, savo galimai pažeistas teises (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnis). Vadinasi, asmuo, pageidaujantis keisti lytį, kaip ir bet kuris kitas asmuo, dėl savo pažeistų teisių gynimo turi teisę kreiptis į teismą tam, kad teismo sprendimu ad hoc (konkrečiu atveju) būtų pašalinta įstatymo spraga (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 5 straipsnis).
6. Vadovaujantis CK 2.18 straipsnio 8 punktu valstybė privalomai registruoja civilinės būklės aktą – asmens lyties pakeitimą; pastarąjį aktą registruoja civilinės metrikacijos įstaigos, padarydamos atitinkamą įrašą civilinės būklės aktų įrašų knygose ir asmeniui išduodamos atitinkamo akto įrašo liudijimą (CK 2.19 straipsnio 1 dalis). CK 3.28¹ straipsnyje nustatyta, kad civilinės būklės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir ištaisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias patvirtina teisingumo ministras. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334, 126 punktas nustato, kad civilinės būklės aktų įrašai keičiami ar papildomi, kai paaiškėja nauji (pasikeitę) duomenys apie asmenį, jo tėvus ar sutuoktinį ir yra tai patvirtinantis dokumentas. Civilinės metrikacijos taisyklių 131 punktas suteikia teisę civilinės būklės akto įrašą keisti, remiantis teismo sprendimu.
7. Įvertinus pirmiau aptartų teisės normų turinį, darytina išvada, kad įstatymo leidėjas numatė galimybę ištaisyti civilinės būklės aktuose įrašus, identifikuojančius asmens lytį, tuo atveju, jei asmuo, sulaukęs pilnametystės ir nebūdamas santuokoje, mediciniškai pakeitė lytį. Kita vertus, nė viename teisės akte nėra sureguliuotas pats lyties pakeitimo procesas.
8. Kadangi įstatymo leidėjas iki šiol nėra priėmęs įstatymo dėl lyties pakeitimo procedūrų taikymo ir neapibrėžė įstatyminiu lygmeniu sąvokos „lyties pakeitimas“ ar „lyties pakeitimas medicininiu būdu“, teismas šalina šią įstatymo spragą, ad hoc nustatydamas, kad sąvoka „lyties pakeitimas“ neturi būti siejama vien tik su chirurginiu negrįžtamu biologinės lyties pakeitimu, o turi būti suprantama plačiau ir suvokiama kaip paties asmens psichologinis savęs sutapatinamas su konkrečia lytimi, kurį patvirtina tiek asmens medicininiai duomenys (konstatuotas (duomenys neskelbtini), tiek paties asmens socialinis elgesys (prisistatymas kitu vardu, pavarde nei biologinę lytį atitinkantis vardas, pavardė; dėvėjimas kitos lyties rūbų; išvaizdos pokyčiai ir elgsena, būdinga kitai lyčiai ir pan.). Tokia išvada darytina atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose, įskaitant ir Lietuvos Respublikos atžvilgiu priimto sprendimo motyvus (2017 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje A.P., Garcon ir Nicot prieš Prancūziją (skundų Nr. 79885/12, 52471/13 ir 52596/13; L. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 24527/03), pagal kurią reikalavimas asmeniui, pageidaujančiam gimimo liudijime pakeisti duomenis apie lytį, prieš tai privalomai atlikti negrįžtamus išvaizdos pokyčius (į ką patenka sterilizacija ar lyties keitimo chirurginė operacija) pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnį, užtikrinantį kiekvieno asmens teisę į privatų gyvenimą.
9. Į bylą pateiktame UAB „Romuvos klinika“ (duomenys neskelbtini) medicininiame pažymėjime nurodyta, kad gydytoja vaikų ir paauglių psichiatrė G. O. pareiškėjui konstatavo (duomenys neskelbtini).
10. Pareiškėjas pareiškime akcentuoja, kad nors fiziologiškai jis yra moteriškos lyties, tačiau jau ilgą laiką save identifikuoja vyru ir gyvena kaip vyras. Pareiškėjas socialinėje erdvėje save pristato ir savo aplinkoje yra atpažįstamas kaip vyriškos lyties asmuo.
11. Į bylą pateiktas Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) Civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad Panevėžio miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) išduotame A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas vardas ir pavardė yra keičiami į A. K.
12. Nustatyta, jog pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrių su prašymu dėl lyties įrašų ištaisymo civilinės būklės aktuose, siekiant sinchronizuoti įrašus su tikrąja pareiškėjo lytine tapatybe ir lytimi. Pareiškėjo prašymas nebuvo tenkintas, nurodant, jog nėra priimtas lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustatantis įstatymas, todėl Civilinės metrikacijos skyrius neturi teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl lyties pakeitimo registravimo.
13. Teismas daro išvadą, kad teisinio reglamentavimo vakuumas negali būti vertinamas kaip pakankama priežastis riboti pilnamečių asmenų, jeigu tokią būtinybę pagrindžia objektyvusis poreikis, teisę pakeisti civilinės būklės įrašus apie jų lytį, kadangi priešingas aiškinimas lemtų esminį asmenų teisės, jog būtų gerbiamas jų privatus ir šeimos gyvenimai, pažeidimą. Be to, tai būtų nesuderinama su pozityvia Lietuvos Respublikos pareiga užtikrinti pagarbą asmenų privačiam gyvenimui, kaip tai yra suprantama pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 8 straipsnio nuostatas. Pažymėtina ir tai, kad galimybės realizuoti teisę pakeisti lytį užtikrinimas yra itin svarbus, jog būtų apsaugotas translyčių asmenų orumas ir be svaraus pagrindo nebūtų varžoma jų teisė į privatų gyvenimą, o taip pat ir apsisprendimo teisė.
14. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra konstatuota, kad transseksualaus asmens teisės pakeisti civilinės būklės aktų įrašus apie savo lytį įgyvendinimas negali priklausyti išimtinai nuo to, ar buvo atlikta medicininė jo lyties pakeitimo procedūra, ar ne (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Garcon ir Nicot prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 79885/12; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2021 m. sausio 19 d. sprendimas byloje X. ir Y. prieš Rumuniją, pareiškimų Nr. 2145/16 ir Nr. 20607/16).
15. Iš bylos medžiagos turinio matyti, kad pareiškėjas psichologiškai suvokia ir savo lytį apibrėžia kaip vyro ir pareiškėjui yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini) Be to, pareiškėjas taip pat kryptingai formuoja savo socialinį identitetą, kaip vyriškos lyties asmens, ir tokie faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas turi realų bei pagrįstą interesą, kad būtų pakeistas jo lyties įrašas taip, kad atspindėtų jo tikrąją lytinę tapatybę. Be to, pareiškėjo civilinės būklės aktuose esantis įrašas apie lytį turi atitikti faktinę padėtį, kadangi tik tokiu būdu bus užtikrinta pagarba jo privačiam gyvenimui bei nebus pažeistas pareiškėjo orumas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 18, 21 straipsniai; Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 8 straipsnis; CK 2.18 straipsnio 8 punktas, 2.27 straipsnis).
16. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo civilinės būklės aktuose esantis įrašas apie asmens lytį (t. y. pareiškėjo dokumentuose yra nurodyta moteriška lytis) neatitinka pareiškėjo lytinės tapatybės ir atsižvelgiant į tai bei siekiant užtikrinti objektyvaus pareiškėjo intereso apsaugą, reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos ištaisyti įrašą apie pareiškėjo lytį civilinės būklės aktuose taip, kad šis įrašas atspindėtų vyriškąją lytį, tenkintinas.
17. Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus išvadą, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas dėl lyties įrašų ištaisymo civilinės būklės aktuose. Teismas pažymi, kad Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrius yra viešo administravimo subjektas, kurio veiklai yra taikomas viešosios teisės principas – galima tik tai, kas leidžiama teisės aktuose. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrius neturi teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl lyties ištaisymo ar pakeitimo registravimo tol, kol Lietuvos Respublikoje nėra priimtas specialus įstatymas dėl lyties keitimo sąlygų ir tvarkos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas buvo atmestas pagrįstai, todėl atsisakytina panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui išaiškintina, kad atsisakymas panaikinti minėtą išvadą neapriboja galimybės Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui, vykdant šį teismo sprendimą, ištaisyti įrašą apie pareiškimą padavusio asmens lytį, kad jis atspindėtų vyriškąją lytį.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 270, 516 straipsniais, teismas,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškimą tenkinti iš dalies.
Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių ištaisyti įrašą apie pareiškėjo A. K. (buvęs A. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lytį civilinės būklės aktuose taip, kad šis įrašas atspindėtų vyrišką pareiškėjo lytį, pakeičiant įrašą iš „MOT/F“ į „VYR/M“.
Kitą pareiškimo dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Audrius Žiedelis
