Civilinė byla Nr. e2-7398-1006/2026
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02282-2026-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.8.2; 3.2.6.1; 3.1.7.1; 3.1.7.6
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 19 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justė Kliučinskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl lėšų grąžinimo, tretieji asmenys – AB SEB bankas, VĮ „Registrų centras“.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovas V. D. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti V. D. nuosavybės teisę į likviduotos (duomenys neskelbtini) 5 191,58 Eur dydžio pinigines lėšas, esančias AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas V. D. ir (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą įsteigti (duomenys neskelbtini) (pridedama steigimo sutartis, akcininkų sąrašas). Pagal teismui teikiamą Juridinių asmenų identifikacinių duomenų apie juridinio asmens dalyvių (duomenys neskelbtini) išrašą (pridedama) matyti, kad bendrovė turėjo 2 dalyvius – pareiškėją ir (duomenys neskelbtini). Ši įmonė AB SEB banke turėjo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centras (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą likviduoti (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) likvidavimo metu bendrovės banko sąskaitoje buvo piniginių lėšų, kurios akcininkų nebuvo paskirstytos ir liko sąskaitoje, taigi jas valdo (naudoja) atsakovas. Ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu pateikti informaciją ar (duomenys neskelbtini) turi sąskaitą AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiek lėšų joje yra. Atsakovas savo (duomenys neskelbtini) atsakyme (pridedama) nurodė, kad <...> prašyme nurodyti duomenys patenka į banko paslaptį sudarančios informacijos apibrėžtį (Lietuvos Respublikos bankų įstatymo (toliau – BĮ) 55 str. 1 d.) <...> ir nurodėte, kad <...> prašomą informaciją galėsime Jums pateiki tik gavę teismo liudijimą nustatantį Jūsų teisę gauti konkrečią informaciją (Civilinio proceso kodekso 199 straipsnio 4 dalis) arba - teismui pagal teismo nutartį įpareigojančią Banką pateikti konkrečią informaciją <...>“. Ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) tokį leidimą išdavė (pridedama). Atsižvelgiant į tai, atsakovas išdavė pažymą pagal kurią (duomenys neskelbtini) sąskaitoje yra 5191,58 Eur piniginių lėšų (pridedama). Bendrovės steigėja ir akcininkė (duomenys neskelbtini) yra likviduota, taigi šiuo metu yra likęs vienas likviduotos bendrovės dalyvis – ieškovas V. D..
3. Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepią į ieškinį, kuriuo prašo ieškovo V. D. ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš VMI prie FM atmesti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) likviduota supaprastinta tvarka – Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva. Registro tvarkytojas neturi duomenų apie juridinio asmens turtą ir skolas, įprastai likvidatoriaus atliekami veiksmai – kreditorių reikalavimų tenkinimas ir likusio turto paskirstymas – likviduojant juridinį asmenį registro tvarkytojo iniciatyva neatliekami. Taigi likvidavus juridinį asmenį registro tvarkytojo iniciatyva likusio turto teisinis režimas nėra akivaizdus, kadangi į po išregistravimo likusį turtą gali būti pareikšti skirtingi reikalavimai – tiek kreditorių, tiek dalyvių daugeto, kai juridinis asmuo turi daugiau nei vieną dalyvį. Nurodė, kad VMI prie FM neturi duomenų, kad būtų pradėta procedūra dėl aukščiau nurodyto turto perėmimo, veiksmai neatliekami, informacijos apie turtą, į kurį prašo pripažinti nuosavybės teises, nėra. Nurodė, kad VMI prie FM neprieštarauja, kad po Bendrovės išregistravimo likęs turtas būtų pripažintas Ieškovo asmenine nuosavybe, jeigu byloje bus nustatyta, kad nėra kitų Bendrovės kreditorių bei dalyvių, turinčių turtinių reikalavimų. VMI prie FM išdėstė savo poziciją dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo šioje byloje priteisimo. Nors nagrinėjamu atveju skiriasi ieškinio pagrindas ir dalykas, tačiau bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstumo principas (kriterijus) galėtų būti taikomas tas pats – atliko ar ne VMI prie FM veiksmus (neveikimas), kuriais buvo pažeistos Ieškovo teisės. Šiuo atveju VMI prie FM byloje dalyvauja imperatyvių teisės aktų pagrindu ir neatliko jokių kaltų veiksmų dėl kurių byla buvo inicijuota bei bylinėjimosi išlaidų atsiradimas nebuvo kažkokiu būdu nulemtas būtent atsakovų veiksmų.
4. Trečiasis asmuo AB SEB bankas pateikė atsiliepią į ieškinį, kuriuo prašo dėl ieškinio spręsti teismo nuožiūra, rašytinio proceso tvarka. Bankas patvirtina, kad sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė likviduotai ir RC iniciatyva išregistruotai (duomenys neskelbtini). Sąskaitos likutis (duomenys neskelbtini) – 5 191,58 Eur. VĮ Registrų centras nėra likvidatoriaus funkcijas atliekantis asmuo ir negali atlikti veiksmų, susijusių su likviduoto juridinio asmens, be kita ko likviduotos (duomenys neskelbtini) turto perdavimu akcininkui – ieškovui. VĮ Registrų centras nagrinėjamu atveju tik atliko veiksmus, reikalingus juridiniam asmeniui, likviduojamam JAR iniciatyva, išregistruoti iš JAR. Pažymėtina, kad Bankas nesprendžia klausimų, kam priklauso lėšos likviduoto juridinio asmens sąskaitoje, nepretenduoja į pačių lėšų nuosavybę, o sąskaitos administravimą vykdo griežtai laikydamasis teisės aktų reikalavimų. Taigi, Bankas pats savo nuožiūra negalėjo nuspręsti, kad ieškovas turi teisę gauti lėšas, o pagal CK 6.922 str. 2 d. turi reikalauti tokią teisę nustatančio teismo sprendimo. Bankas neturi pareigos tikrinti, ar juridinis asmuo turėjo kreditorių, kurie galėtų pareikšti reikalavimą dėl lėšų priteisimo, tą turi pareigą ir teisę padaryti teismas, nagrinėdamas atitinkamą ieškovo reikalavimą. Bešeimininkis turtas, kuriuo šiuo atveju tapo Ieškovo pašomos jam priteisti lėšos, administravimas yra pavestas Valstybinei mokesčių inspekcijai.
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkintinas iš dalies
5. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių (toliau ir ABĮ) 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrovė gali būti likviduojama Civilinio kodekso nustatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais. Juridinio asmens likvidavimo pagrindai įtvirtinti CK 2.106 straipsnyje. Įprastai juridinių asmenų dalyviai, kreditorių susirinkimas ar teismas, priėmę sprendimą likviduoti juridinį asmenį, privalo paskirti likvidatorių (CK 2.108 straipsnio 1 dalis), kuriam pereina juridinio asmens valdymo organo teisės ir pareigos bei juridinio asmens dalyvių kompetencija dėl sandorių sudarymo (CK 2.110 straipsnio 1, 2 dalys). Likviduojant juridinį asmenį CK 2.113 straipsnyje nustatyta tvarka tenkinami juridinio asmens kreditorių interesai.
6. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas V. D. yra vienintelis (duomenys neskelbtini) dalyvis. (duomenys neskelbtini) valstybės įmonės „Registrų centras“ sprendimu (duomenys neskelbtini) buvo likviduota. Bendrovės steigėja ir akcininkė (duomenys neskelbtini) pagal Juridinių asmenų registro duomenis yra taip pat likviduota (duomenys neskelbtini). Nurodytas aplinkybes patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Išregistravimo iš Juridinių asmenų registro metu (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo 5191,58 Eur piniginių lėšų.
7. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) likviduota supaprastinta tvarka, t. y. Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva.
8. ABĮ 73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai sprendimą likviduoti bendrovę priima Juridinių asmenų registro tvarkytojas, bendrovė likviduojama taikant CK nuostatas, reglamentuojančias juridinio asmens likvidavimą Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva. Tokio likvidavimo procedūrą reglamentuoja CK 2.70 straipsnis. Pagrindinis likvidavimo supaprastinta tvarka skirtumas nuo kitų CK 2.106 straipsnyje įtvirtintų juridinio asmens likvidavimo pagrindų yra tas, kad, likviduojant juridinį asmenį Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, likvidatorius neskiriamas. Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva likviduojamo juridinio asmens valdymo organai netenka įgaliojimų nuo sprendimo likviduoti juridinį asmenį priėmimo. Šiuo atveju Juridinių asmenų registro tvarkytojas atlieka CK 2.70 straipsnyje ir juridinių asmenų registro nuostatuose nurodytus veiksmus, reikalingus juridiniam asmeniui, likviduojamam Juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, išregistruoti (CK 2.70 straipsnio 8 dalis). Kadangi JAR tvarkytojas neturi duomenų apie juridinio asmens turtą ir skolas, įprastai likvidatoriaus atliekami veiksmai – kreditorių reikalavimų tenkinimas ir likusio turto paskirstymas – likviduojant juridinį asmenį registro tvarkytojo iniciatyva neatliekami.
9. Likvidavus juridinį asmenį registro tvarkytojo iniciatyva likusio turto teisinis režimas nėra akivaizdus, kadangi į po išregistravimo likusį turtą gali būti pareikšti skirtingi reikalavimai – tiek kreditorių, tiek dalyvių daugeto, kai juridinis asmuo turi daugiau nei vieną dalyvį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTg1LTExMjAvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-185-1120/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-185-1120/2024">e3K-3-185-1120/2024</a>).
10. Šiuo metu galiojančiais įstatymais nereglamentuojamas klausimas dėl likviduotos ir išregistruotos supaprastinta tvarka (Registro tvarkytojui inicijavus bendrovės likvidavimą) bendrovės vardu registruoto turto perėmimo. CK 1.8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinės teisės normų nesureglamentuotiems civiliniams santykiams taikomi panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija).
11. Teismų praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant dėl likviduotam ir išregistruotam supaprastinta tvarka juridiniam asmeniui priklausančio turto, pagal įstatymo analogiją būtina vadovautis ABĮ 15 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad akcininkai turi teisę gauti likviduojamos bendrovės turto dalį (Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTItMTI3MS05MjEvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2-1271-921/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2-1271-921/2022">e2-1271-921/2022</a>).
12. Šiuo atveju byloje pateiktas išaiškinimas susijęs su įstatymo analogijos taikymu, sprendžiant klausimus dėl supaprastinta tvarka išregistruoto juridinio asmens turto paskirstymo. ABĮ 73 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad likviduojama bendrovė pirmiausia turi atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, laikantis CK nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės. Atsiskaičius su likviduojamos bendrovės kreditoriais, išmokamas sukauptas dividendas privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu savininkams. Likęs likviduojamos bendrovės turtas padalijamas akcininkams proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominaliajai vertei. Analogiškai dalijamas ir vėliau išaiškėjęs bendrovės turtas. Jeigu dėl bendrovės skolų mokėjimo kyla teisminių ginčų, bendrovės turtas negali būti dalijamas akcininkams tol, kol teismas neišspręs šių ginčų ir nebus atsiskaityta su kreditoriais (ABĮ 73 straipsnio 15 dalis).
13. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika, likvidavus ir išregistravus bendrovę supaprastinta tvarka, likęs jos turtas, atsiskaičius su įmonės kreditoriais, jeigu tokie yra, turi būti perduotas įmonės savininkui.
14. Ieškovo teigimu, bendrovė kreditorių neturi, jokie asmenys nėra bendrovei pareiškę reikalavimų. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis bendrovė nėra skolinga valstybės, savivaldybių biudžetams ar pinigų fondams (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
15. Atsižvelgiant į pirmiau byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytą teisinį reglamentavimą, šiuo konkrečiu klausimu formuojamą teismų praktiką, į kad ieškovas yra vienintelis (duomenys neskelbtini) dalyvis, byloje nesant duomenų, kad (duomenys neskelbtini) turėtų kreditorių, kurie galėtų pareikšti reikalavimus įmonei, spręstina, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas, pripažįstant ieškovui V. D. asmeninės nuosavybės teisę į po (duomenys neskelbtini) likvidavimo likusį turtą: 5191,58 Eur dydžio pinigines lėšas, esančias AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
16. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
17. Teismas gali nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).
18. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
19. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašė nepriteisti bylinėjimosi išlaidų ieškovui.
20. Nustatyta, jog atsakovė atstovauja Lietuvos Respubliką. Pažymima, kad atsakovė byloje dalyvauja imperatyvių teisės aktų pagrindu ir vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis tik vykdo jai valstybės deleguotas funkcijas, civilinės bylos procesas inicijuotas ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų, tai yra ne dėl to, kad atsakovė kaip nors pažeidė ieškovo teises. Šiuo atveju pats ieškovas inicijavo procesą bei sieja šio ieškinio pateikimo pasekmes savo interesų atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, teismas, vadovaudamasis protingumo principu, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovės veiksmų, todėl jos iš atsakovės nepriteistinos.
21. Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatirta.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę į likviduotos (duomenys neskelbtini), įmonės kodas: (duomenys neskelbtini), 5 191,58 (penkių tūkstančių vieno šimto devyniasdešimt vieno euro ir 58 ct.) Eur dydžio pinigines lėšas, esančias AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).
Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Justė Kliučinskienė
