Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Administracinė byla Nr. eI3-2745-1114/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01284-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 15.8; 16.1; 55.1.3

(S)

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 4 d.

Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės ir Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovei Radviliškio rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

nustatė:

1. Pareiškėjas M. K., atstovaujamas advokato Lino Kontrimo, kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Radviliškio rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovė) 2024 m. liepos 24 d. raštą Nr. S-2591 (8.21 E) „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo (duomenys neskelbiami)“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. liepos 19 d. prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas skunde paaiškina, kad:

1.1. Pagal 2006 m. gruodžio 12 d. sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 71/06-0123 pareiškėjui buvo išnuomota 0,0433 ha dalis iš bendro 0,3202 ha ploto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbiami) (toliau – ir Žemės sklypas). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) 2024 m. vasario 20 d. atliko patikrinimą, kurio metu nustatė, kad valstybinėje žemėje pastatyta tvora, stoginė, kilnojamas lauko tualetas, malkinė ir sukrautos automobilių dalys (2024 m. vasario 22 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas (kontrolinis klausimynas) Nr. ŽPA2-8). 2024 m. vasario 27 d. pareiškėjui buvo išduotas Privalomasis nurodymas Nr. ŽPN-2 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) iki 2024 m. rugpjūčio 20 d. pašalinti šiuos pažeidimus.

1.2. Siekdamas įvykdyti Privalomąjį nurodymą, pareiškėjas 2024 m. liepos 19 d. pateikė Radviliškio rajono savivaldybės administracijai prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Projekte buvo numatyta prijungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą prie jo naudojamo Žemės sklypo. Atsakovė Sprendimu atsisakė tenkinti šį prašymą, nurodydama, kad projektas neatitinka Radviliškio miesto teritorijos bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas) sprendinių, kadangi žemės plotas patenka į D-2 kategorijos vietinės reikšmės gatvės juostą, kuriai taikomas ne mažesnis nei 12 m plotis.

1.3. Remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 6 punktu, įsiterpę valstybinės žemės plotai gali būti prijungiami prie besiribojančių žemės sklypų, jeigu iš jų neįmanoma suformuoti atskiro, racionalaus dydžio sklypo. Pareiškėjas siekia prijungti apie 0,02 ha valstybinės žemės plotą – tai siaura juosta, kuri ribojasi su jo naudojamu sklypu bei bevarde gatve. Atsižvelgdamas į šiuos faktus, pareiškėjas vertina, kad žemės sklypas atitinka įsiterpusios žemės sąvoką, todėl galėtų būti prijungtas prie esamo sklypo.

1.4. Atsakovė motyvuoja atsisakymą tuo, kad įsiterpęs plotas patenka į D-2 kategorijos gatvės be pavadinimo Nr. RD8119 juostą (raudonąsias linijas), kurios plotis pagal Bendrojo plano sprendinius turi būti ne mažesnis nei 12 m. Tačiau šiuo atveju, pareiškėjo teigimu, faktinis maksimalus gatvės plotis siekia apie 10 m – tai patvirtina situacijos planas bei faktinės ribos. Be to, pagal Bendrojo plano 12.4.1 dalies 3 punktą, nustatyti minimalūs gatvių pločiai gali būti mažinami esamose užstatytose teritorijose, prisitaikant prie esamų pastatų išdėstymo, jei užtikrinami visi transporto, pėsčiųjų, dviratininkų ir kitų eismo dalyvių saugumo reikalavimai.

1.5. Pažymi, kad šioje teritorijoje gatvė nėra pagrindinė, joje įrengta nauja asfalto danga, tačiau eismas labai ribotas. Pareiškėjo teigimu, tokia teritorija neturi funkcinio reikšmingumo viešajam susisiekimui, o prie pareiškėjo sklypo esantis valstybinės žemės plotas realiai nėra naudojamas kaip kelias. Jame įrengta tvora bei stoginė, kuri pastatyta dar iki pareiškėjui įsigyjant sklype esantį statinį.

1.6. Pažymi, kad atsakovė turi ne tik teisę priskirti šalia pareiškėjo valdomo žemės sklypo esančią gatvę kitai kategorijai, tačiau taip pat ir savo nuožiūra keisti šios gatvės plotį. Pakeitus gatvės plotį, pareiškėjui nebūtų kliūčių prie valdomo žemės sklypo prijungti laisvą valstybinės žemės plotą.

1.7. Nurodo, kad skundžiamame Sprendime trūksta esminių duomenų – jame nenurodytos tikslios raudonųjų linijų ribos, nepaaiškinta, kokia dalis žemės sklypo patenka į šias ribas, nepateikta jokio aiškinamojo plano ar schemos. Tokiu būdu pažeidžiami Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimai, kurie numato, kad sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis, jame turi būti pateikti motyvai bei teisinis pagrindas.

1.8. Mano, kad atsakovė nepagrindė, kodėl būtent šiam keliui taikoma D kategorija D-2 tipas, kai realus kelio plotis nesiekia nustatyto minimumo, o situacija leidžia taikyti lankstesnį reglamentavimą pagal teritorijos realijas ir teisės aktų nuostatas. Todėl Sprendimą laiko nemotyvuotu ir neteisėtu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad sprendimas, kuriame nenurodyti aiškūs faktai ir teisės normos, negali būti pripažintas pagrįstu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2019 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNDAxMy00OTIvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-4013-492/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-4013-492/2019">eA-4013-492/2019</a>).

2. Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime paaiškina, kad:

2.1. Pareiškėjas 2024 m. liepos 19 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, siekiant prijungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą prie jam priklausančio sklypo, esančio (duomenys neskelbiami).

2.2. Atsakovė Sprendimu informavo pareiškėją, kad jo nurodytas laisvos valstybinės žemės plotas patenka į Radviliškio miesto bendrojo plano sprendiniuose numatytą D kategorijos, D-2 tipo vietinės reikšmės viešosios gatvės be pavadinimo Nr. RD8119 juostą (raudonąsias linijas). Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą tokios gatvės plotis turi būti ne mažesnis nei 12 metrų.

2.3. Vadovaujantis Radviliškio miesto teritorijos bendrojo plano sprendiniais, patvirtintais Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. T-116, vietinės reikšmės gatvės plotis turi būti ne mažesnis nei 12 metrų. Atsakovės teigimu, pareiškėjo nurodytas valstybinės žemės plotas patenka į šios gatvės raudonąsias linijas, todėl nėra galimybės jo priskirti kaip įsiterpusio žemės sklypo.

2.4. Be to, vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1–2 dalimis, žemė negali būti privatizuojama, jei ji pagal teritorijų planavimo dokumentus priskirta bendro naudojimo teritorijoms, tokioms kaip gatvės.

2.5. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, vietinės reikšmės viešieji keliai nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Todėl savivaldybė veikia kaip valstybinės žemės patikėtinis, vadovaudamasi Žemės įstatymo 7 straipsniu.

2.6. Pažymi, kad atsakovė neturi teisės organizuoti valstybinės žemės, kuri pagal Bendrojo plano sprendinius skirta viešajai gatvei, perdavimo formavimo ar pertvarkymo tikslais.

2.7. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2024 m. vasario 22 d. atliko patikrinimą, kurio metu nustatė, kad pareiškėjas savavališkai užėmė valstybinę žemę – įrengta tvora, stoginė, tualetas, malkinė bei padėtos automobilių dalys. Patikrinimo akte nurodyta, kad pažeistas Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktas.

2.8. Atsakovė nurodo, kad dalis gatvės, ties kuria pareiškėjas siekia prijungti valstybinės žemės plotą, šiuo metu yra suformuota ir įrengta – važiuojamojoje dalyje paklotas asfaltas, o likusioje dalyje planuojama įrengti šaligatvį. Atsakovė teigia, kad dėl savavališkai užimtos teritorijos neįmanoma vykdyti šių infrastruktūros įrengimo darbų.

2.9. Pareiškėjas skunde teigia, jog ginčijama teritorija faktiškai nėra naudojama kaip gatvė, todėl atsakovė turėtų inicijuoti gatvės kategorijos pakeitimą ir sumažinti jos plotį. Atsakovė su tuo nesutinka ir pažymi, kad minėta gatvė jungia vietinės reikšmės (duomenys neskelbiami) su valstybinės reikšmės magistraliniu keliu A9 Panevėžys–Šiauliai, todėl ji yra intensyviai naudojama ir svarbi susisiekimo sistema.

2.10. Atsakovė taip pat nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad skundžiamas Sprendimas nepakankamai motyvuotas, nes prie jo nepridėtas planas ar schema. Atsakovė teigia, kad Sprendime aiškiai nurodė, jog visa valstybinė žemė patenka į gatvės juostą ir pažymėjo, kad savo 2024 m. liepos 19 d. prašyme pareiškėjas prašė organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą Žemės sklype, o ne gauti informaciją apie tai, kokio pločio yra gatvė, kur yra gatvės raudonosios linijos ar kurioje vietoje ir kuria dalimi laisvas valstybinis žemė plotas patenka į šias linijas. Todėl vertina, kad Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimus.

2.11. Pabrėžia, kad pareiškėjui atsakyta teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, o Sprendimas atsisakyti organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą yra teisėtas ir pagrįstas.

konstatuoja:

3. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės Radviliškio rajono savivaldybės administracijos atsisakymo pritarti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui, kuriuo pareiškėjas siekė prie jam nuomojamo valstybinės žemės sklypo ((duomenys neskelbiami), prijungti įsiterpusį, besiribojantį laisvos valstybinės žemės plotą, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Atsakovė, vadovaudamasi galiojančiu Radviliškio miesto bendruoju planu ir teritorijų planavimo dokumentais, atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, motyvuodama tuo, kad minėtas žemės plotas patenka į vietinės reikšmės viešosios gatvės be pavadinimo (Nr. RD8119) raudonąsias linijas, kuriose pagal nustatytą kategoriją numatytas ne mažesnis kaip 12 metrų gatvės plotis.

4. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu atsisakymu, nurodo, kad ginčo žemės plotas faktiškai nėra naudojamas kaip gatvė, kad pats kelio plotis neviršija 10 metrų, ir kad nėra realaus poreikio tokiam gatvės pločiui. Todėl jo manymu, ginčo teritorija turi būti laikoma įsiterpusiu valstybinės žemės plotu, kurį galima prijungti prie jo naudojamo sklypo. Be to, pareiškėjas nurodo, kad atsakovės atsakymas, jo nuomone, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, nes nėra pakankamai aiškiai motyvuotas bei nepateikia schemų ar planų, leidžiančių patikrinti sprendimo pagrįstumą.

5. Taigi, šioje administracinėje byloje sprendžiama, ar atsakovės atsisakymas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą pagrįstas galiojančiais teisės aktais bei teritorijų planavimo sprendiniais, ar visgi atsakovė, neatsižvelgdama į realią faktinę situaciją, nepagrįstai riboja pareiškėjo teisę inicijuoti sklypų pertvarkymo procedūrą.

Faktinės bylos aplinkybės

6. Remiantis bylos medžiaga nustatyta:

6.1. Pareiškėjas M. K. yra nuomojamo valstybinės žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbiami), naudotojas pagal 2006 m. gruodžio 12 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 71/06-0123, sudarytą su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

6.2. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2024 m. vasario 20 d. atliko patikrinimą žemės sklype (duomenys neskelbiami). 2024 m. vasario 22 d. surašytas patikrinimo aktas Nr. ŽPA2-8, kuriame konstatuota, kad pareiškėjas galimai savavališkai užėmė valstybinės žemės plotą greta jam priklausančio sklypo. Pažeidimų esmė: už tikrinamojo žemės sklypo ribos, sklypo pietinėje pusėje palei (duomenys neskelbiami) valstybinėje žemėje nesuformuotoje atskiru sklypu ir rytinėje pusėje, valstybinėje žemėje, nesuformuotoje atskiru žemės sklypu, yra įrengta tvora; sklypo rytinėje pusėje į valstybinę žemę nesuformuotą atskiru sklypu patenka dalis stoginės ir pastatytas kilnojamas lauko tualetas, malkinė, konteineriai, sudėtos automobilių dalys.

6.3. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2024 m. vasario 27 d. pareiškėjui pateikė Privalomąjį nurodymą Nr. ŽPN-2, kuriuo įpareigojo iki 2024 m. rugpjūčio 20 d. pašalinti daiktus ir statinius iš neteisėtai užimtos valstybinės žemės teritorijos.

6.4. Atsižvelgdamas į pateiktą Privalomąjį nurodymą, pareiškėjas 2024 m. liepos 19 d. kreipėsi į Radviliškio rajono savivaldybės administraciją su prašymu (prašymo registracijos Nr. G- 4747 (8.21 E) ZSFP-144145) organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Pareiškėjas siekė prijungti įsiterpusį, su jo naudojamu sklypu besiribojantį valstybinės žemės plotą, kurio negalima naudoti kaip savarankiško žemės sklypo. Pareiškėjo prašymas buvo pateiktas per Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų informacinę sistemą (paslaugos bylos Nr. ZSFP-144145). Jame nurodyta, kad prijungiamas žemės plotas nėra savarankiškai naudojamas, todėl jį tikslinga prijungti prie esamo žemės sklypo. Kartu su prašymu buvo pateikti žemės sklypo planas ir norimo suformuoti įsiterpusio valstybinės žemės sklypo schema.

6.5. Išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, atsakovė Radviliškio rajono savivaldybės administracija 2024 m. liepos 24 d. parengė raštą (sprendimą) Nr. S-2591 (8.21 E), kuriuo informavo pareiškėją, jog nepritaria minėto žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui.

6.5.1. Atsisakymo pagrindas – pagal Radviliškio miesto teritorijos bendrąjį planą, patvirtintą Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. T-116, pareiškėjo nurodytas valstybinės žemės plotas patenka į D kategorijos, D-2 tipo vietinės reikšmės viešosios gatvės (be pavadinimo, Nr. RD8119) juostą (raudonąsias linijas), kurių plotis turi būti ne mažesnis nei 12 metrų.

6.5.2. Atsakovė savo poziciją grindė Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kurios numato, kad žemė negali būti privatizuojama ar perduodama, jeigu pagal teritorijų planavimo dokumentus ji yra skirta viešosioms reikmėms – gatvėms, aikštėms, skverams ar kitoms bendro naudojimo teritorijoms. Šiuo atveju – pagal Radviliškio miesto teritorijos bendrąjį planą – žemė yra įtraukta į viešosios gatvės teritoriją.

6.5.3. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo nurodytas besiribojantis valstybinės žemės plotas funkciškai yra priskirtas gatvei, o ne įsiterpusiai valstybinei žemei, savivaldybė atsisakė teikti pritarimą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui, kuriuo būtų siekiama šį plotą prijungti prie sklypo (duomenys neskelbiami), rengti.

6.6. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu atsakovės Sprendimu, 2024 m. rugpjūčio 26 d. padavė skundą Regionų apygardos administracinio teismui, prašydamas panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti jo 2024 m. liepos 19 d. prašymą dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo.

Aktualus ginčui teisinis reguliavimas

7. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja aktualios Žemės reformos, Žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas), Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – Kelių įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (nuo 2024 m. kovo 28 d. pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), nuostatos.

8. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos 34 straipsnio 6 dalies 4 punkte numatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius įstatymų nustatytais atvejais organizuoja žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimą.

9. Žemės įstatyme ginčui aktualiu laikotarpiu buvo nustatyta, kad:

9.1. Žemės valdytojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, įstatymų, kitų teisės aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu įgiję teisę valdyti privačią žemę, taip pat valstybės ar savivaldybės nuosavybės teisę įgyvendinantis subjektas, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka valstybinė ar savivaldybės žemė perduota patikėjimo teise (2 straipsnio 31 punktas).

9.2. Valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra savivaldybės – savivaldybės teritorijoje esančių miestų ir miestelių teritorijų ribose valstybinės žemės, perduotos Vyriausybės nutarimu, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, ir valstybinės žemės, perduotos savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis (7 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad valstybinė žemė perduodama savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos vadovo sprendimu šioms reikmėms <...> gatvėms ir vietiniams keliams.

9.3. Įsiterpęs žemės plotas – tai žemės plotas (esantis teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo valstybinės žemės sklypus, neviršijantis 0,04 ha, kitose kitos paskirties žemės teritorijose – 0,5 ha), esantis tarp žemės sklypų ir (ar) stabilių kraštovaizdžio objektų (kelių (gatvių), geležinkelių, miškų sklypų (plotų), vandens telkinių), kuriame pagal žemės sklypų formavimui taikomus reikalavimus negalima suformuoti atskiro žemės sklypo su privažiuojamuoju keliu, taip pat nurodytųjų įstatymų nustatytus reikalavimus atitinkantis valstybinės žemės plotas, besiribojantis ne tik su žemės sklypais ir (ar) stabiliais kraštovaizdžio objektais (keliais (gatvėmis), geležinkeliais, miškų plotais, vandens telkiniais), bet ir su kitu atskiru žemės sklypu nesuformuotu valstybinės žemės plotu, kurį sudaro siaura juosta, šlaitas, griovys, ir kuriame negalima suformuoti atskiro žemės sklypo su privažiuojamuoju keliu. Įsiterpusiu žemės plotu taip pat laikomas žemės plotas, kurį sudaro šio įstatymo nustatyta siaura juosta, šlaitas, griovys ir bendrame siauros juostos, šlaito, griovio ir su jais besiribojančiame kitame valstybinės žemės plote negalima suformuoti atskiro žemės sklypo su privažiuojamuoju keliu (2 straipsnio 2 dalis bei 9 straipsnio 7 dalis).

9.4. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo (40 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

9.5. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai suformuojami nauji valstybinės žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai sklypai formuojami Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka (40 straipsnio 1 dalies 7 punktas). To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, Nacionalinė žemės tarnyba šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytu atveju, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus be aukciono arba juos valdyti patikėjimo teise.

9.6. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse (40 straipsnio 5 dalis). To paties įstatymo 7 dalis numato, kad žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektas svarstomas ir tvirtinamas šia tvarka: 1) parengtam projektui turi raštu pritarti projekto rengimą inicijavę asmenys, žemės sklypo savininkai; 2) apie projekto rengimą visuomenė informuojama Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka; 3) projektas turi būti suderintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka; 4) suderintus ir Nacionalinės žemės tarnybos patikrintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus tvirtina meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka.

10. Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta:

10.1. Patvirtinto valstybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai yra privalomi rengiamiems teritorijų planavimo dokumentams, taip pat jie nustato teritorijos naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemones kitiems to paties ar žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams rengti (22 straipsnio 1 dalis).

10.2. Savivaldybės tarybos patvirtinti savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (išskyrus specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus) sprendiniai konkretizuoja savivaldybės bendrojo plano sprendinius ir savivaldybės tarybos sprendimu specialiojo teritorijų planavimo dokumentai pripažįstami savivaldybės bendrojo plano sudedamąja dalimi. Kitų patvirtintų savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai derinami, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus, su atitinkamo lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, o rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą, integruojami į atitinkamo bendrojo plano sprendinius (22 straipsnio 2 dalis).

11. Žemė neprivatizuojama, jeigu ji: 1) užimta valstybės ir savivaldybės kelių su šalia jų esančiais valstybinės žemės plotais, pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus reikalingais šių kelių plėtrai, bendrojo naudojimo geležinkelių, jūrų uostų, aerodromų; užimta karinių dalinių ir skirta valstybės sienos apsaugai; yra naudingųjų iškasenų naudojamų telkinių teritorijoje. Išžvalgytų naudingųjų iškasenų nenaudojamų telkinių teritorijoje (išskyrus žemės grąžinimą natūra, taip pat privatizuojamus namų valdų ir asmeniniam ūkiui suteiktus žemės sklypus) esanti žemė privatizuojama pagal atskirus Vyriausybės nutarimus; 2) užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų (gatvių, aikščių, skverų, kapinių, vandenviečių ir kt.). Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose (Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1–2 dalys).

12. Kelių įstatyme nustatyta:

12.1. Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme (2 straipsnio 5 dalis).

12.2. Kelio juosta – žemės juosta, kurioje nutiestas arba tiesiamas kelias (2 straipsnio 8 dalis).

12.3. Kelio kategorija – rodiklis, kuriuo išreiškiami kelio techniniai parametrai (kelio ir jo statinių matmenys, eismo juostų skaičius, sankryžų tipas, eismo pralaidumas ir kt.). Kelių kategorijos nustatomos atsižvelgiant į kelių funkcinę paskirtį, transporto priemonių eismo pralaidumą ir kelių padėtį gyvenamųjų vietovių atžvilgiu bei vadovaujantis aplinkos ministro ir susisiekimo ministro nustatyta tvarka ir kriterijais. Kelio kategoriją priskiria kelio savininkai ar valdytojai: valstybinės reikšmės kelių kategorijas priskiria akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija, vietinės reikšmės viešųjų kelių kategorijas – savivaldybės, o vidaus kelių – juridiniai ar fiziniai asmenys (2 straipsnio 9 dalis, 9 straipsnis).

12.4. Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims (4 straipsnio 3 dalis).

13. Taisyklių 2 punkte numatyta, kad projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams.

14. Taisyklių 47 punkte nustatyta, jog kitos paskirties įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas (išskyrus mėgėjų sodo teritoriją) nustatomas ir iniciatorių prašymai organizuoti Projekto rengimą nagrinėjami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 2.15 punkto reikalavimus, kuriuos nuo 2024 m. kovo 28 d. pakeitė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 75–84 punktai.

Teisinis vertinimas

15. Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė įgyvendinti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procedūrą, numatytą Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo taisyklių 47 punkte, teigdamas, kad gretima valstybinė žemė yra įsiterpusi, negali būti savarankiškai naudojama ir de facto (liet. faktiškai) nuo seno yra jo naudojama. Tuo tarpu atsakovė, remdamasi Radviliškio miesto teritorijos bendruoju planu, atsisakė šį projektą derinti, motyvuodama tuo, kad minėta žemė patenka į viešosios gatvės D-2 tipo be pavadinimo Nr. RD8119 raudonąsias linijas, todėl negali būti laikoma įsiterpusia.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal minėtas Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir Taisyklių 47 punkto nuostatas, rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – prijungti įsiterpusį žemės plotą prie besiribojančio žemės sklypo, pirmiausia įsiterpęs žemės sklypas turi būti laisvas ir pageidaujamo prijungti įsiterpusio laisvo valstybinės žemės plote nebūtų galima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Taigi, nagrinėjamo ginčo objektas yra valstybinės žemės sklypas, kuris turi atitikti teisės aktų reikalavimus, t. y. turi būti įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ir neviršyti Vyriausybės nustatyto dydžio, be to, įsiterpęs žemės sklypas turi būti laisvas. Nagrinėjamam ginčui yra aktuali žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo pirmoji sąlyga: valstybinės žemės sklypas turi būti laisvas, t. y. įsiterpęs žemės plotas turi nepatekti į viešojo naudojimo teritoriją ir neturi būti numatytas kitos paskirties naudojimui pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus.

17. Atsakovės teigimu, pareiškėjo pageidaujamo prisijungti apie 0,02 ha bendro ploto valstybinės žemės sklypo juosta, besiribojanti su pareiškėjo naudojamu žemės sklypu, nėra laisvas, nes patenka į D kategorijos, D-2 tipo vietinės reikšmės viešosios gatvės be pavadinimo Nr. RD8119 juostą (raudonąsias linijas), kurių plotis turi būti ne mažesnis nei 12 m.

18. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 6 dalį, savivaldybių administracijos, veikdamos kaip patikėtinės, turi pareigą valdyti ir naudoti valstybinę žemę teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgdamos į galiojančius teritorijų planavimo dokumentus. Šiuo atveju, kaip matyti iš viešai prieinamų Radviliškio miesto teritorijos bendrojo plano sprendinių, su pareiškėjo naudojama žeme besiribojantis žemės plotas pagal galiojančio Radviliškio miesto teritorijos bendrojo plano sprendinius yra priskirtas viešosios reikšmės D kategorijos D-2 tipo gatvei, kuriai taikomas 12 metrų pločio reikalavimas. Todėl toks žemės plotas objektyviai negali būti laikomas įsiterpusiu, nes yra priskirtas viešajai paskirčiai.

19. Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2 punktas aiškiai įtvirtina, kad žemė negali būti privatizuojama ar prijungiama, jei ji pagal teritorijų planavimo dokumentus yra priskirta bendrojo naudojimo teritorijoms – gatvėms, aikštėms, skverams ir pan. Nagrinėjamu atveju teritorijų planavimo dokumentas – Bendrasis planas – laikytinas privalomu teisiniu pagrindu, pagal kurį formuojamas žemės naudojimo teisinis režimas.

20. Teisėjų kolegija vertina, kad ginčijama valstybinės žemės teritorija patenka į nustatytą viešosios gatvės teritoriją pagal galiojantį Radviliškio miesto teritorijos bendrąjį planą. Ši aplinkybė įrodyta atsakovės pateikta nuoroda į Radviliškio miesto teritorijos bendrojo plano sprendinius ir nenuginčyta objektyviais duomenimis. Todėl savivaldybės atsisakymas pritarti projektui, kuriuo siekiama prijungti žemę, kuri patenka į D kategorijos, D-2 tipo vietinės reikšmės viešosios gatvės be pavadinimo Nr. RD8119 juostą (raudonąsias linijas), kurių plotis turi būti ne mažesnis nei 12 m, yra teisėtas. Kaip savo atsiliepime nurodė pati atsakovė, šiuo metu minėtos gatvės važiuojamoje dalyje yra paklotas asfaltas, o likusioje gatvės juostoje planuojama įrengti šaligatvį.

21. Pažymėtina ir tai, kad administracinis teismas neturi teisės nurodyti savivaldybei keisti Bendrąjį planą, nes tai reikštų kišimąsi į savivaldybės savarankišką kompetenciją. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nagrinėjamas žemės plotas funkciškai susijęs su jungtimi tarp (duomenys neskelbiami) ir valstybinės reikšmės kelio A9, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad esamas sprendinys – gatvės 12 metrų pločio rezervavimas – akivaizdžiai perteklinis ar neproporcingas.

22. Vertinant pareiškėjo argumentus dėl to, kad ginčo žemė nėra realiai naudojama kaip gatvė (t. y. faktiškai eismui nepritaikyta, susiaurinta), pažymėtina, kad faktinis naudojimas negali keisti žemės teisinio režimo, nustatyto teritorijų planavimo dokumentuose. Galiojantis Radviliškio miesto teritorijos bendrasis planas yra privalomas, kaip tai įtvirtinta Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse, todėl jis turi viršenybę prieš faktinį žemės naudojimą. Kadangi teritorijų planavimo dokumentuose ginčo žemė priskirta viešosios paskirties teritorijai – vietinės reikšmės gatvės raudonųjų linijų riboms – ji negali būti prijungiama kaip įsiterpęs valstybinės žemės plotas. Taigi, pareiškėjo geranoriški ketinimai šiuo atveju nekeičia teisinio reglamentavimo, kuris draudžia vykdyti žemės pertvarkymą viešųjų kelių teritorijose. Net ir geranoriškai siekiant įteisinti faktinį naudojimą, tai gali būti daroma tik tiek, kiek leidžia teisės aktai ir teritorijų planavimo sprendiniai. Nagrinėjamu atveju teritorijų planavimo dokumentai aiškiai nustato, kad ginčo žemė yra skirta viešosios paskirties gatvės juostai (raudonosioms linijoms), todėl ją prijungti prie pareiškėjo naudojamo sklypo nėra teisinio pagrindo.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad net ir tais atvejais, kai pareiškėjas ilgą laiką de facto naudojasi gretima valstybine žeme, tai savaime nesuteikia teisės ją įgyti ar prijungti pažeidžiant planavimo dokumentus bei imperatyvias įstatymų nuostatas.

24. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatas ginčo sprendimuose turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Sprendime aiškiai nurodyta, kokiais teritorijų planavimo dokumentais (Radviliškio miesto teritorijos bendruoju planu) ir teisės aktais (Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalimis; Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi) atsakovė vadovavosi, aiškiai išdėstyti motyvai, kodėl nepritariama organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Taip pat pateikta informacija apie sprendimo apskundimo tvarką. Todėl, priešingai nei teigia pareiškėjas, reikalavimai, numatyti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje, buvo įvykdyti. Teismo vertinimu, Sprendimas priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, galiojančiais teritorijų planavimo dokumento sprendiniais, yra motyvuotas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti ar įpareigoti atsakovę iš naujo spręsti pareiškėjo prašymą dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

26. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 149 d. sprendimą Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

27. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundo reikalavimai atmesti kaip nepagrįsti, nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo reikalavimą priteisti pareiškėjui iš atsakovės pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. K. skundą atmesti.

Netenkinti pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Violeta Balčytienė

Rūta Miliuvienė

Indrė Pukanasytė-Biekšė