Administracinė byla Nr. eI2-14068-872/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03223-2025-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.4; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 31 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Gitanai Jasilionienei,
dalyvaujant vertėjai Olgai Vostrenkovai,
pareiškėjai N. M.,
pareiškėjos atstovei advokatei Evelinai Trukšinienei,
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovėms D. G. ir L. Z.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
nustatė:
1. Pareiškėja N. M. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025-05-23 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėja skunde ir teismo posėdžio metu nurodė šiuos argumentus:
2.1. Atsakovas 2025-05-23 priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2025-05-23 iki 2030-05-22. Sprendimas priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir ĮUTP, Įstatymas) 133 straipsnio 5 dalimi.
2.2. Baltarusijos Respublikos pilietė N. M. kartu su savo sutuoktiniu E. M. 2025-01-30 kreipėsi į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo Įstatymo 43 straipsnio 1 d. 5 p. pagrindu (Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra (duomenys neskelbtini) pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi). Pareiškėjos vyras, ketindamas dirbti Lietuvoje ekonomistu, 2025-01-30 kreipėsi į atsakovą su prašymu dėl leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4(1) p., 44(1) p. pagrindu (aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą dirbantis užsienietis)). Užsitęsus prašymų nagrinėjimui pareiškėjos vyrui susiradus kitą darbovietę, 2025-05-20 abu atsisakė atsakovui pateiktų prašymų dėl leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo.
2.3. Pareiškėjai nesuvokiama kuo remiantis ji galėjo būti pripažinta keliančia grėsmę viešajai tvarkai ar juo labiau valstybės saugumui, nes niekada nėra nusižengusi, ar veikusi prieš Lietuvos valstybę, ar savo elgesiu galėjusi sukelti kokių nors pagrįstų abejonių dėl to. Todėl Įstatymo 133 straipsnio 5 dalis jos atžvilgiu pritaikyta nepagrįstai. Sprendimas, kuriuo sukurtas draudimas atvykti į Lietuvą penkerių metų laikotarpiui turėtų būti panaikintas.
2.4. Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė paaiškino, kad pareiškėja jokių veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip grėsmė Lietuvos valstybės saugumui, nėra atlikusi. Taigi, pareiškėja kartu su savo sutuoktiniu buvo aktyvūs pilietinės ir politinės visuomenės nariai Baltarusijoje. Jie priklausė opozicijos kandidato V. B. iniciatyvinei grupei – rinko parašus, po 2020 m. suklastotų Baltarusijos prezidento rinkimų pareiškėja kartu su vyru dalyvavo protestuose. Dėl saugumo priežasčių duomenys apie šią veiklą buvo pašalinti iš viešosios erdvės, tačiau tai gali patvirtinti įvairūs asmenys, įskaitant šiuo metu gyvenančius Lietuvoje. Pareiškėjos vyro motina ir brolis taip pat aktyviai dalyvavo protestuose ir šiuo metu yra gavę tarptautinę apsaugą Lenkijoje, o tai tik dar kartą patvirtina sistemingą represijų mastą Baltarusijoje ir jų taikymą visai pareiškėjos šeimai. Dėl susiklosčiusios situacijos 2022 m. pareiškėja kartu su sutuoktiniu išvyko į Gruziją, tačiau dėl to, kad vyro tėvas buvo sulaikytas, jie grįžo į Baltarusiją. Taip pat pareiškėja patvirtino, kad jokie socialiniai ryšiai jos su Lietuva nesieja, tačiau Lietuva pareiškėjai patinka kaip šalis, kurioje galima dirbti; pareiškėja Lietuvoje mėgsta leisi laiką bei apsipirkinėti.
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė ir teismo posėdžio metu atstovas paaiškino, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad:
3.1. Ginčijamas Sprendimas priimtas nustačius faktines aplinkybes, jog pareiškėja dirbo organizacinių-protokolinių renginių valdybos specialiste, 2016–2017 m. – pavedimų vykdymo vyriausia specialiste ir 2017–2018 m. – projektų vadove Baltarusijos Respublikos banke „BPS Sberbank“. Tai, kad pareiškėja dirbo tiek Baltarusijos Respublikai, tiek ir Rusijos Federacijai strategiškai svarbaus finansų sektoriaus institucijoje, kurio kontrolinį akcijų paketą valdo Nacionalinis Rusijos gerovės fondas, kontroliuojamas Rusijos vyriausybės, reiškia, kad ji privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai ir Rusijos Federacijai ir palaikyti šių šalių valdžią, tai taip pat reiškia, kad pareiškėja ateityje, turėdama galimybę atvykti į Lietuvos Respubliką ir (ar) joje gyventi, gali būti išnaudota Baltarusijos ar Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti, todėl tokio asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
3.2. Ginčijamas Sprendimas priimtas vadovaujantis 2025-05-08 Migracijos departamento gautu Valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame teikiama išvada (toliau – ir Išvada), kad asmens gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nes jis 2013–2018 m. dirbo Baltarusijos Respublikos „BPS-Sberbank“, konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis ir Migracijos departamento atliktu individualiu vertinimu.
konstatuoja:
4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025-05-23 Sprendimo, kuriuo pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (5 metus), teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) pilietė. 2025-01-30 pareiškėja kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
Pareiškėja, pildydama Migracijos departamento klausimyną, atsakydama į 2 klausimą (Nurodykite visas darbovietes (įskaitant tarnybą (pvz., karinę) pagal sutartį ar kontraktą), kuriose dirbote ir dirbate šiuo metu (valstybė, laikotarpis, darbovietės pavadinimas, pareigos), nurodė, jog 2013–2016 m. dirbo organizacinių-protokolinių renginių valdybos specialiste, 2016–2017 m. – pavedimų vykdymo vyriausia specialiste ir 2017–2018 m. – projektų vadove Baltarusijos Respublikos banke „BPS Sberbank“.
6. 2025-05-08 Migracijos departamentas gavo VSD Išvadą, kurioje nurodoma, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, nes ji 2013–2018 m. dirbo Baltarusijos Respublikos „BPS-Sberbank“. 2021 m. „BPS-Sberbank“ pervadintas į „Sberbank“. Banko „Sberbank“ kontrolinis akcijų paketas priklauso Nacionaliniam Rusijos gerovės fondui, kurį kontroliuoja Rusijos Federacijos vyriausybė. „Sberbank“ vykdo veiklą Rusijos okupuotoje Ukrainos teritorijoje Kryme. „Sberbank“ stebėtojų tarybos pirmininkas yra Rusijos finansų ministras. „Sberbank“ dėl paramos Rusijos agresijai Ukrainoje taikomos ES ir JAV sankcijos. Pareiškėjos darbas Rusijai strateginę reikšmę turinčiame finansų sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. Rusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias finansų ir kituose strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kontroliuoja Rusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. Atsižvelgiant į Rusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad pareiškėja, dirbdama „Sberbank“, turėjo ryšių su Rusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą.
VSD turimais duomenimis, pareiškėja periodiškai vyksta į Baltarusiją, o tai gali kelti papildomas rizikas ir galimai sudaro palankias sąlygas Baltarusijos žvalgybos tarnyboms užmegzti kontaktus. VSD vertinimu, pareiškėja gali būti išnaudota Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos valdžiai asmuo.
7. Migracijos departamentas 2025-05-23 priėmė Sprendimą, kuriuo pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 60 mėnesių (5 metus).
Ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas, kuriuo pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, iš esmės motyvuojamas tuo, kad N. M. pripažinta kaip kelianti grėsmę valstybės saugumui.
Sprendimas priimtas, vadovaujantis Įstatymo 133 str. 5 d., 133 str. 7 ir 8 d., Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436,,Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo (toliau – ir NAS taisyklės) 4, 6, 15 ir 20 p., Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka) 5, 37 ir 38.3 p.
8. Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Sprendimą.
9. Įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, jog užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas. Įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduota viza, leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą vizą, leidimą gyventi, jeigu tokie dokumentai buvo išduoti, arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.
9.1. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai.
9.2. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 5 dalį, užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.
9.3. Valstybės saugumas yra esminę reikšmę turinti vertybė, svarbi visuomenei. Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2020 m. gruodžio 9 d. nutartyje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUFTLTg0Ni03NTYvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eAS-846-756/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eAS-846-756/2020">eAS-846-756/2020</a> yra akcentavęs, kad nacionalinio saugumo užtikrinimas yra aukščiausias bet kurios valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Pagrindinis nacionalinio saugumo tikslas ir pagrindinė vertybė yra valstybės sugebėjimas išsaugoti nepriklausomą identitetą prieš valstybes, kurios laikomos priešiškomis. LVAT taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį byloje Nr. A-858-2720-2014).
10. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje taip pat ne kartą pasisakė, kad Konvencija neužtikrina užsieniečiui teisės įvažiuoti ir gyventi konkrečios šalies teritorijoje kaip pagrindinės teisės (žr., pvz., 2006 m. spalio 18 d. sprendimas byloje Üner prieš Nyderlandus). Be to, EŽTT teisės atvykti į šalį ar išsiuntimo iš šalies ribojimus nagrinėja proporcingumo aspektu vertindamas pusiausvyrą kitų fundamentalių Konvencijoje įtvirtintų teisių atžvilgiu (pavyzdžiui, teisės į privatumą, šeimą, kt.), t. y. ieško pusiausvyros tarp valstybės teisės neįleisti asmens ir jo fundamentalių interesų.
EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Nuodugniai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui, tačiau nacionalinė teisinė sistema turi suteikti galimybę asmeniui ginčyti institucijos vertinimą, kad situacija susijusi su nacionaliniu saugumu, t. y. nepriklausoma institucija ar teismas turi turėti galimybę reaguoti, jeigu nacionalinio saugumo koncepcija panaudota be racionalaus pagrindo (pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimas byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07).
11. LVAT yra pažymėjęs, kad nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“, t. y. jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2015 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS01MDYtNjI0LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-506-624/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-506-624/2015">A-506-624/2015</a>; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yNzQ0LTc1Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2744-756/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2744-756/2017">A-2744-756/2017</a>). Tokiais atvejais privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Tai reiškia, kad grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę..
Tokiose bylose būtina įvertinti individualią užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu (žr., pvz., 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTQ2MS01MjAvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1461-520/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1461-520/2023">eA-1461-520/2023</a>; 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTcwNS04MjEvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1705-821/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1705-821/2024">eA-1705-821/2024</a> ir kt.).
11.1. Vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsniu, Valstybės saugumo departamentas yra vienas iš subjektų, užtikrinančių Lietuvos nacionalinį saugumą, jo paskirtis – apsaugoti nuo pasikėsinimų valstybę, jos suverenitetą ir konstitucinę santvarką. Valstybės saugumo departamento uždaviniai – vykdyti žvalgybą ir kontržvalgybą, tirti, analizuoti ir prognozuoti visuomeninius politinius bei ekonominius procesus, susijusius su grėsmėmis nacionaliniam saugumui, laiku atskleisti veikas, keliančias grėsmę valstybės saugumui, suverenitetui, teritorijos neliečiamybei ir vientisumui, konstitucinei santvarkai, valstybės interesams, gynybinei ir ekonominei galiai, užkirsti kelią šioms veikoms ir jas šalinti įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės saugumo departamentas koordinuoja Lietuvos Respublikos institucijų kovą su terorizmu. Valstybės saugumo departamentas teikia žvalgybos, kontržvalgybos ir kitą nacionaliniam saugumui reikšmingą informaciją, išvadas ir rekomendacijas Seimui, Respublikos Prezidentui, Vyriausybei, o prireikus ir kitoms valstybės institucijoms. Šios nuostatos, taip pat Įstatymo 4 straipsnio nuostatos patvirtina, kad Valstybės saugumo departamentas yra kompetentingas subjektas vertinant, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui.
12. Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja užpildė klausimyną, kuriame nurodė, kad 2013–2016 m. dirbo organizacinių-protokolinių renginių valdybos specialiste, 2016–2017 m. – pavedimų vykdymo vyriausia specialiste ir 2017–2018 m. – projektų vadove Baltarusijos Respublikos banke „BPS Sberbank“. Taigi, 2021 m. „BPS-Sberbank“ pervadintas į „Sberbank“. Banko „Sberbank“ kontrolinis akcijų paketas priklauso Nacionaliniam Rusijos gerovės fondui, kurį kontroliuoja Rusijos Federacijos vyriausybė. „Sberbank“ vykdo veiklą Rusijos okupuotoje Ukrainos teritorijoje Kryme. „Sberbank“ stebėtojų tarybos pirmininkas yra Rusijos finansų ministras. „Sberbank“ dėl paramos Rusijos agresijai Ukrainoje taikomos ES ir JAV sankcijos.
VSD darė išvadą, kad (duomenys neskelbtini) pil. N. M. darbas Rusijai strateginę reikšmę turinčiame finansų sektoriuje kelia kontržvalgybinių rizikų. Rusijos valstybines ir privačias įmones, veikiančias finansų ir kituose strateginiuose ekonomikos sektoriuose, kontroliuoja Rusijos žvalgybos tarnybos: jos komandiruoja žvalgybos pareigūnus į strategines įmones dirbti su priedanga, žvalgybos užduotims atlikti verbuoja šių įmonių darbuotojus. Strateginių įmonių ir jų darbuotojų ryšiai užsienyje išnaudojami rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politiką, ekonomiką, kuriamas naujausias technologijas. Atsižvelgiant į Rusijos žvalgybos tarnybų veiklos metodus, tikėtina, kad N. M., dirbdama „Sberbank“, turėjo ryšių su Rusijos žvalgybos tarnybomis, kurios gali mėginti jais pasinaudoti, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinį saugumą.
12.1. Šiame kontekste teismas pažymi ir tai, kad pagal VSD surinktus duomenis galima spręsti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, veikdamos savo šalyje ir vykdydamos žvalgybą prieš užsienio valstybes, remiasi kontržvalgybos darbo objektuose, kurie yra svarbūs užtikrinant nacionalinį saugumą, sistema. Kontržvalgybos objektuose – valstybės institucijose, teisėsaugos tarnybose, strateginiuose ekonomikos sektoriuose ir ginkluotosiose pajėgose – kuriamas užverbuotų asmenų (agentų) tinklas. Užverbuoti agentai, dirbantys Rusijos valstybės institucijose, strateginės reikšmės įmonėse ar tarnaujantys šių šalių ginkluotosiose pajėgose, išnaudojami: 1) kontržvalgybos tikslais – siekiant išaiškinti galimą užsienio žvalgybos tarnybų veiklą šių objektų atžvilgiu; 2) žvalgybos informacijai rinkti – jei turi galimybes bendrauti su užsienio valstybių piliečiais ir (ar) reguliariai lankytis užsienio valstybėse. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir ES valstybėms, kurias Rusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui. Taigi, galima spręsti ir tai, kad, be kita ko, ir strateginės reikšmės įmonėse dirbę ar dirbantys asmenys gali būti išnaudojami įvairiais kontržvalgybos tikslais.
13. Pareiškėja iš esmės neginčija fakto, kad dirbo strateginę reikšmę Rusijos Federacijai turinčiame finansų sektoriuje. Tai iš esmės reiškia ir tai, kad pareiškėja turėjo būti lojali Rusijos valdžiai, taip pat disponavo jai reikšminga informacija ir duomenimis. Pareiškėja pripažįsta, kad 2013–2016 m. dirbo organizacinių-protokolinių renginių valdybos specialiste, 2016–2017 m. – pavedimų vykdymo vyriausia specialiste ir 2017–2018 m. – projektų vadove Baltarusijos Respublikos banke „BPS Sberbank“. Taigi, akivaizdu, kad pareiškėja kurį laiką dirbo finansų sektoriuje, kurį kontroliuoja Rusijos Federacijos vyriausybė, taigi, dirbdama joje turėjo būti lojali Rusijos valdžiai. Atsižvelgęs į tai, teismas neturi pagrindo nesutikti su ginčijamame Sprendime padaryta išvada, kad pareiškėja prieš atvykdama į Lietuvą 5 metus dirbo tiek Baltarusijos Respublikai, tiek ir Rusijos Federacijai strateginę reikšmę turinčioje finansų sektoriaus institucijoje – banke „BPS Sberbank“, kurio darbuotojų, nepriklausomai nuo jų einamų pareigų ar vykdomų funkcijų, lojalumą valdančiajam režimui kontroliuoja Baltarusijos ir Rusijos saugumo tarnybos, kas reiškia, kad ji privalėjo būti lojali Baltarusijos Respublikai bei Rusijos Federacijai ir palaikyti šių šalių valdžią bei jų vykdomą agresyvią užsienio politiką, nes pasirinkdama darbą tokioje finansų įstaigoje, ji turėjo žinoti, kad jai bus keliami griežti reikalavimai, o personalo politika nebus autonominė, nes ją formuoja tiek Rusijos, tiek ir Baltarusijos valdžia. Taigi, pareiškėjos darbiniai santykiai geopolitinės situacijos kontekste, negali būti vertinami paviršutiniškai tik kaip nereikšmingi jos biografijos faktai.
14. Kaip nustatyta, pareiškėja periodiškai vyksta į Baltarusiją. VSAT informacinės sistemos duomenimis, nuo pirmojo pareiškėjos Lietuvos Respublikos valstybinės sienos kirtimo datos (2014-08-29 atvykstant per Medininkų pasienio kontrolės punktą) iki šiol iš viso fiksuotos 57 pareiškėjos išvykos iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką. Teismo posėdyje pareiškėja nurodė, jog paskutinį kartą lankėsi Lietuvoje 2025 m. sausio mėnesį ir praleido 4 dienas. Teismo vertinimu, tai sudaro palankias sąlygas palaikyti kontaktus su buvusiais kolegomis ar asmenimis, palaikančiais Rusijos agresiją prieš Ukrainą.
14.1. Pareiškėja nurodo, kad ji kartu su savo sutuoktiniu buvo aktyvūs pilietinės ir politinės visuomenės nariai Baltarusijoje. Jie priklausė opozicijos kandidato V. B. iniciatyvinei grupei – rinko parašus, po 2020 m. suklastotų Baltarusijos prezidento rinkimų pareiškėja kartu su vyru dalyvavo protestuose. Pareiškėjos vyro motina ir brolis taip pat aktyviai dalyvavo protestuose ir šiuo metu yra gavę tarptautinę apsaugą Lenkijoje. Teismo vertinimu, šie pareiškėjos argumentai yra nepagrįsti, kadangi nėra duomenų, kad pareiškėja minėtu laikotarpiu būtų teikusi prašymą dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) suteikimo Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje. Pareiškėja nepagrindžia įrodymais, kad ji priklausė opozicijos kandidato iniciatyvinei grupei ir dėl to jai kilmės valstybėje kilo grėsmė. Tai, kad pareiškėja nuolat grįžta į Baltarusiją patvirtina, kad pareiškėja kilmės valstybėje nėra persekiojama ar jai kyla grėsmė.
15. Teismo vertinimu, Migracijos departamentas įvertino pareiškėjos individualią situaciją, Sprendimą motyvavo. Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, Migracijos departamentas vertino ne tik VSD Išvadą, bet ir kitas aplinkybes, individualiai susijusias su pareiškėja, t. y. jo šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, kitus jos socialinius ir ekonominius ryšius. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjos ryšiai su Lietuvos Respublika yra išskirtinai ekonominio pobūdžio (sutuoktinis norėjo dirbti Lietuvoje), nėra duomenų, kad pareiškėja turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, taip pat nėra informacijos apie jos šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, taigi, neišdavus leidimo gyventi Lietuvoje, pareiškėjos su Lietuvai nesaisto jokie ryšiai.
Sprendime įvertinta, kad pareiškėjos sutuoktinis buvo pateikęs Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, tačiau 2025-05-21 Migracijos departamentas, gavęs asmens prašymą, nutraukė prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nagrinėjimą. Pareiškėja taip pat buvo pateikusi prašymus Migracijos departamentui išduoti leidimus laikinai gyventi savo nepilnamečiams vaikams – (duomenys neskelbtini) piliečiui M. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) pilietei M. M., gim. (duomenys neskelbtini), tuo pagrindu, kad Lietuvoje gyvena vaikų tėvai, turintys leidimą gyventi Lietuvoje, tačiau šių prašymų nagrinėjimai, gavus pareiškėjos prašymą, taip pat nutraukti 2025-05-21. 2025-05-20 pati pareiškėja kreipėsi per MIGRIS komunikaciją su prašymu nutraukti leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su Migracijos departamento išvada, kad šiuo metu pareiškėjos šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nėra.
15.1. LVAT praktikoje nurodoma, kad Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzc3Ni04MjIvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3776-822/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3776-822/2017">eA-3776-822/2017</a> ir kt.). Sprendžiant, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo (žr., pvz., LVAT 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTcwNS04MjEvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1705-821/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1705-821/2024">eA-1705-821/2024</a>). Taigi, Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną situaciją pagal jos aplinkybes ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas. Gero administravimo principas reikalauja, jog užsieniečio prašymas nebūtų nagrinėjamas tik siaurai ir formaliai (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-2220/2012). Aptartos teisminės praktikos kontekste spręstina, kad ginčijamas sprendimas pakankamai individualizuotas.
16. Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 (2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. XIV-795 redakcija), 14 punkte nurodyta, kad didžiausia grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir nacionalinių interesų užtikrinimui kyla iš augančio Rusijos Federacijos valdžios autoritarizmo, agresyvumo ir imperialistinių ambicijų įgyvendinimo karinėmis ir kitomis, nekonvencinėmis hibridinėmis priemonėmis. Vis dažniau ignoruodama ne tik tarptautinės bendruomenės nuomonę, bet ir pažeisdama tarptautinę teisę, Rusijos Federacijos valdžia kelia egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai ir kartu visos euroatlantinės bendrijos saugumui.
Nacionalinis saugumas yra konstitucinė vertybė, kurią įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija, nacionalinis saugumas būtinas apsaugoti kitas konstitucines vertybes, inter alia, pamatinius Lietuvos konstitucinės santvarkos principus, kaip antai, prigimtines žmogaus teises ir laisves, demokratiją, nepriklausomybę (žr. Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 11 d. ir 2020 m. liepos 30 d. nutarimus). Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimas – tai Tautos ir valstybės laisvos ir demokratinės raidos sąlygų sudarymas, Lietuvos valstybės nepriklausomybės, jos teritorinio vientisumo ir konstitucinės santvarkos apsauga ir gynimas (Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 1 straipsnio 2 dalis).
Nacionalinis saugumas yra ir viešasis interesas, ir pagrindinė, visai visuomenei esminę reikšmę turinti vertybė, kuri yra svarbesnė už galimus asmens interesų suvaržymus (žr., pvz., LVAT 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTkxNy02MDIvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1917-602/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1917-602/2021">eA-1917-602/2021</a>, 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0yMTAzLTQxNS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-2103-415/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-2103-415/2023">A-2103-415/2023</a>). Nacionalinio saugumo interesai – saugomi gyvybiniai ir pirmaeiliai valstybės saugumo interesai. Lietuvos nacionalinio saugumo teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, kurios 135 straipsnio pirmojoje pastraipoje numatyta, kad Lietuvos Respublika, įgyvendindama užsienio politiką, be kita ko, siekia užtikrinti šalies saugumą ir nepriklausomybę.
16.1. Sprendžiant užsieniečių atvykimo ir jų gyvenimo Lietuvos Respublikoje klausimą nacionalinio saugumo aspektu, taip pat svarbu pažymėti tai, jog tarptautinėje teisėje pripažįstama valstybių teisė kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjU4NS02MjkvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2585-629/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2585-629/2023">eA-2585-629/2023</a>; 2024 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTcwNS04MjEvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1705-821/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1705-821/2024">eA-1705-821/2024</a>; kt.). Dėl to šioje srityje Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (žr., pvz., 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Z. ir kiti prieš Lietuvą, pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).
17. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo kontekste, atsižvelgęs į Nacionalinio saugumo strategijoje nurodomą Rusijos keliamą grėsmę Lietuvai, be kita ko, ir dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą (šią aplinkybę teismas pripažįsta visiems žinoma, todėl papildomai neįrodinėtina (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 1 dalis), ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, neturi jokių priežasčių nesutikti su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjos keliamos grėsmės vertinimu, jo visapusiškumu ir objektyvumu.
18. Teismas pažymi, kad VSD ar Migracijos departamentas neturi nustatyti konkrečių pareiškėjos veiksmų, keliančių grėsmę Lietuvos valstybės saugumui, nes analogiško pobūdžio bylose toks įrodinėjimo standartas LVAT vertinamas kaip nepagrįstas ir pernelyg aukštas, pernelyg rizikingas (esant tokiai geopolitinei situacijai) (pvz., LVAT 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjU4NS02MjkvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2585-629/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2585-629/2023">eA-2585-629/2023</a>; 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjI4NC01NzUvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2284-575/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2284-575/2023">eA-2284-575/2023</a>; 2024 m. kovo 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTI1OS00OTIvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1259-492/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1259-492/2024">eA-1259-492/2024</a>;).
LVAT praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad Migracijos departamentui siekiant priimti grėsme valstybės saugumui pagrįstą sprendimą dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje nebūtina konstatuoti konkrečių pareiškėjo neteisėtų veiksmų, nes tokiais sprendimais asmeniui nėra taikomos kokios nors sankcijos ir jis nėra pripažįstamas padaręs kokią nors teisei priešingą veiką (žr., LVAT 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjA0OS00NjMvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2049-463/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2049-463/2023">eA-2049-463/2023</a>).
18.1. Pažymėtina, kad jeigu kompetentingos valstybės institucijos turėtų įrodymų apie asmens atliekamus, planuojamus atlikti arba realiai galimai atliktus valstybės nacionaliniam saugumui grėsmingus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama dėl visiškai kitokio pobūdžio teisinių pasekmių – baudžiamosios atsakomybės taikymo. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai, susiję su pareiškėjos teisine padėtimi Lietuvoje ir vertinama ar ginčijamu Sprendimu prisidedama prie rizikos veiksnių, pavojų silpninimo ir grėsmių nacionaliniam saugumui mažinimo, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme.
19. Pareiškėja nenurodė aplinkybių ir nepateikė juos pagrindžiančių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų pareiškėjos akivaizdų priešiškumą Rusijos oficialiosios valdžios politikai, veikimą prieš tokią politiką, kurie liudytų Rusijos valdžios vykdomos politikos smerkimą. Aplinkybė, kad pareiškėja pritarimą Lietuvos Respublikos nuostatoms karo Ukrainoje klausimu išreiškė pildydama jai pateiktą privalomą klausimyną ir atsakydama į privalomos apklausos klausimus, nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamo Sprendimo neteisėtu, nes tai nereiškia, kad pareiškėja negali būti užverbuota ir išnaudota Rusijos žvalgybos veikti prieš Lietuvos interesus.
19.1. Pareiškėjos asmeninis interesas atvykti į Lietuvą ir laisvai judėti Šengeno erdvėje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Kaip nustatyta, Lietuvos Respublikos ambasada Baltarusijos Respublikoje anksčiau pareiškėjai buvo išdavusi daugkartinę Šengeno vizą, galiojusią nuo 2016-08-15 iki 2017-08-14 (išduota verslo tikslu), leidimų laikinai gyventi pareiškėjai išduota nebuvo. Šiuo metu pareiškėja neturi galiojančių dokumentų, suteikiančių ar patvirtinančių teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.
20. Teismo vertinimu, ginčijamame Sprendime aptarti įrodymai sudarė pagrindą išvadai apie pareiškėjos galimus ryšius arba bet kada galinčius atsinaujinti ryšius su Rusijos atitinkamomis tarnybomis, todėl leidžia spręsti apie potencialų pareiškėjos pažeidžiamumą Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo institucijų atžvilgiu, kurie nebuvo paneigti.
Pažymėtina, kad LVAT praktikoje panašaus pobūdžio bylose remiamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime padarytomis išvadomis, kad ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinamą grėsmę nacionalinio saugumo interesams keliančia priežastimi (žr. pvz., LVAT 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjI4NC01NzUvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-2284-575/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-2284-575/2023">eA-2284-575/2023</a>).
21. Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.
Vadovaujantis kriterijų, kuriuos vertinant nustatomas ar sutrumpinamas draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 3K-33,,Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ 37 punktu, nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį, taip pat į užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.
21.1. Pažymėtina, kad Migracijos departamentas pareiškėjos atžvilgiu nepriėmė sprendimo įtraukti perspėjimo į Šengeno informacinę sistemą dėl uždraudimo atvykti. Taigi, Migracijos departamento ginčijamas Sprendimas yra grindžiamas aktualiu teisiniu reguliavimu, jame buvo įvertintas pareiškėjos šeiminių, socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje pobūdis. Šiuo atveju yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjos asmeninis interesas atvykti į Lietuvos Respubliką negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir labiau reikšmingu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Konstatavus, kad pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, taip pat nenustačius, kad pareiškėja turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje ar kitokių socialinių ar ekonominių ryšių, kurie sąlygotą jo buvimą Lietuvoje, spręstina, kad ginčijamu Sprendimu pagrįstai pareiškėjai nustatytas penkerių metų uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą.
22. Taigi, įvertinus ginčijamo Sprendimo turinį, spręstina, kad jame yra visi Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodyti administracinio sprendimo elementai. Iš ginčijamo Sprendimo turinio yra galimybė identifikuoti teisinį santykį, dėl kurio yra priimtas šis administracinis aktas, Sprendimas yra individualizuotas, pakankamai motyvuotas, paremtas objektyviais faktais, jame nurodyti teisės aktai bei aktuali teismų praktika, todėl darytina išvada, kad Migracijos departamento Sprendimas, kuriuo pareiškėjai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti Migracijos departamento 2025-05-23 Sprendimo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1, 2 punktais ir 41 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos N. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėjos Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė
Agnė Stankevičienė
Fausta Vitkienė
