Administracinė byla Nr. I2-13164-780/2025
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02794-2025-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.3; 8.3.1; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. liepos 31 d.
Kaunas
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Agnės Stankevičienės, Ramūno Šarkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
sekretoriaujant Andriui Antanui Višniakui,
dalyvaujant vertėjai Ingai Nasvytei,
pareiškėjui S. N.,
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos vidaus reikalų ministerijos atstovėms Dominykai Gromnickaitei ir Laimai Zajankauskienei,
trečiojo suinteresuoto asmens (duomenys neskelbtini) filialo atstovei T.M.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
nustatė:
Pareiškėjas skundu prašo panaikinti 2025 m. balandžio 15 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimą Nr. 25S93458 atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo įvertinti pareiškėjo S. N. prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal Direktyvą 2014/66ES.
Pareiškėjo skundas grindžiamas šiais argumentais.
Pareiškėjas nurodo, kad įmonės (duomenys neskelbtini) filialas yra jo darbdavys Lietuvoje ir jis yra perkeliamas iš (duomenys neskelbtini) pagrindinės įmonės Omano Sultonate dirbti į Lietuvą projektui (duomenys neskelbtini).
Akcentuoja, kad turi tarptautinių projektų patirties savo darbo srityje (Libanas, Omanas, Dramblio Kaulo krantas), toje pačioje įmonėje Lietuvoje dirba jo draugas, kurį pažįsta nuo 2014 metų, ir kuris rekomendavęs pareiškėją šiam darbui.
Neigiamas pareiškėjo atžvilgiu sprendimas buvo priimtas po nuotolinio interviu. Pareiškėjas paaiškino, kad pokalbio metu pateikė aiškią informaciją apie savo darbo vietas ir projektus, paaiškino rangos santykius tarp įmonių, rodė savo pasą ir vizas, o prieš tai raštu pateikė visus reikiamus dokumentus ir įrodymus. Pokalbio metu iškilo techninių nesklandumų bei pareiškėjas teigia, kad atsakinėjant trukdė kalbos barjeras. Migracijos departamento darbuotoja neteisingai interpretavo ir vertino situaciją, paaiškinimai užfiksuoti netiksliai, ko pasekoje nepagrįstai yra teigiama, kad jis melavo.
Pareiškėjas teigia, kad Sprendime nenurodytas konkretus melagingas paaiškinimas ar pažeidimas, nepateiktas aiškus vertinimas, kodėl jis yra grėsmė visuomenės saugumui. Pareiškėjo tikslas yra dirbti legaliai izoliavimo darbų vadovu, dalyvauti projekte, o ne pasilikti šalyje nelegaliai.
Pareiškėjas prašo panaikinti ginčijamą Migracijos departamento sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo įvertinti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal Direktyvą 2014/66ES.
Atsakovas Migracijos departamentas su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais.
Migracijos departamentas, gavęs pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išsamiai įvertino visus su atveju susijusius duomenis. Priimtas sprendimas grindžiamas tuo, kad informacija, kurią pareiškėjas pateikė siekdamas gauti leidimą, neatitiko tikrovės, todėl atsižvelgiant į tai, konstatuota, jog gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.
Migracijos departamento apklausos metu pareiškėjas teigė, kad turi 26 metų izoliuotojo darbo patirtį, kurią įgijo dirbdamas (duomenys neskelbtini), Gruzijoje, Libano Respublikoje, Dramblio Kaulo Kranto Respublikoje, Kuveito Valstybėje, Omano Sultonate. Pasakojo, kad Libano Respublikoje dirbo 5 metus nuo 2015 metų iki 2020 metų (vėliau teigė, kad nuo 2010 metų iki 2015 metų), po to Kuveito Valstybėje dirbo 1,5 metų. Pareiškėjas teigė, kad 2020 metais vyko dirbti į Omano Sultonatą, kur dirbo 5 metus (pagal kelionės dokumente esančius spaudus, asmuo Omane buvo apie vienerius metus). Pareiškėjas pasakojo, kad 2022 metų rugsėjo mėnesį jis vyko dirbti į Dramblio Kaulo Kranto Respubliką, kur apie 2 metus ir 2 mėnesius dirbo izoliuotoju, grupės vadovu. 2024-12-14 iš Omano grįžo į (duomenys neskelbtini), kur Mumbajuje, Čenajuje ir Keralos valstijoje dirba laikinus izoliuotojo darbus ir darbo užmokestį gauna ne iš užsienio valstybėje įsteigtos įmonės, priklausančios įmonių grupei. Vėliau atsakymą pakeitė ir teigė, kad 2024-12-14 iš Dramblio Kaulo Kranto Respublikos grįžo į (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodyta, kad asmuo pastaruosius 10 metų gyveno (duomenys neskelbtini), per pastaruosius 5 metus neturėjo išduotų vizų ir leidimų gyventi ir, kad nuo 2020-10- 08 iki 2024-11-30 dirbo (duomenys neskelbtini) Taip pat asmuo nesilaikė nuotolinės apklausos taisyklių, girdėjosi pašalinio asmens patarimai, kaip atsakyti į klausimus. Atsižvelgiant į nuotolinės apklausos metu asmens pateiktą informaciją, prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytus duomenis ir į tai, kad asmuo šiuo metu nėra dirbantis įmonių grupėje, kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo atvykimo tikslo.
Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjas į klausimus neatsakė ar atsakė netiksliai ir paviršutiniškai, ne tai, ko klausiama, vis keitė atsakymus apie turimą darbo patirtį ir laikotarpius, teikė informaciją, kuri nesutapo su prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytais duomenimis. Todėl Migracijos departamentas pagrįstai vertino, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas apklausos metu asmuo nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų, o aplinkybė, kad nesilaikė nustatytos nuotolinės apklausos tvarkos, vertinama kaip atsisakymas bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos valstybės institucija, vertintina, kad surinktų duomenų visuma patvirtina, jog kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, siekio dirbti priimančiojoje įmonėje (duomenys neskelbtini), t. y. galima daryti išvadą, kad asmuo siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.
Migracijos departamentas nurodo, kad Sprendimą priėmė remdamasis galiojančiais įstatymais ir teismine praktika. Pabrėžia, kad teisė atvykti į Lietuvą ar čia gyventi nėra savaime suteikiama – ją galima įgyti tik įstatymo nustatyta tvarka. Nurodo, kad įvertino ne tik pavienes detales, bet visą kontekstą, susiedamas jį su taikomais teisės normų reikalavimais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) filialas atsiliepimo nepateikė, tačiau jo atstovė teismo posėdžio metu palaikė pareiškėjo skundą ir prašė jį tenkinti bei panaikinti ginčijamą sprendimą, nes iš jo neaišku, kokius neteisingus duomenis pareiškėjas pateikė. Pažymi, kad su prašymu buvo pateikti visi riekiami dokumentai – darbo sutartis su pagrindine įmone (duomenys neskelbtini), paskyrimo raštas dirbti Lietuvoje, darbo sutartis su (duomenys neskelbtini) filialu Lietuvoje ir kiti, o tai, kad pareiškėjo anglų kalbą sunku suprasti nėra pagrindas teigti, kad jis meluoja.
konstatuoja:
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. balandžio 15 d. sprendimo Nr. 25S93458 teisėtumo ir pagrįstumo, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.
Rašytiniais įrodymais nustatytos šios bylai reikšmingos aplinkybės.
Paso Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis.
2020 metais tarp pareiškėjo ir (duomenys neskelbtini) (buveinė Al Qurm, Bousher, Muscat gubernija Omano sultonate) buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis dėl vyresniojo darbų vadovo darbo vietos (toliau – 2020 m. Darbo sutartis).
2024 m. spalio 10 d. (duomenys neskelbtini) paskyrimo raštu, kuris yra formali darbo sutartis tarp (duomenys neskelbtini) filialo ir S. N., pareiškėjas paskirtas įmonės (duomenys neskelbtini) filialo izoliacijos darbų vadovu, perkeliant iš (duomenys neskelbtini) į savo dukterinės įmonės (duomenys neskelbtini) Filialą, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad jam mokamas 2500 eurų bruto mėnesinis atlyginimas (toliau - 2024 m. Paskyrimo raštas 1).
2024 m. spalio 10 d. tarp (duomenys neskelbtini) filialo Lietuvoje ir pareiškėjo buvo sudaryta darbo sutartis dirbti leidimų koordinatoriumi, mokamas mėnesinis atlygis - 2500 Eur brutto (toliau – 2024 m. Darbo sutartis).
2024 m. gruodžio 13 d. (duomenys neskelbtini) paskyrimo raštu, kuris yra oficiali darbo sutartis tarp (duomenys neskelbtini) filialo ir S. N., pareiškėjas paskirtas įmonės (duomenys neskelbtini) filialo vyresniojo statybos darbų vadovo pareigoms užimti, perkeliant iš (duomenys neskelbtini) į savo dukterinės įmonės (duomenys neskelbtini) Filialą, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), mokamas 2500 eurų bruto mėnesinis atlyginimas (toliau - 2024 m. Paskyrimo raštas 2).
2025 m. balandžio 7 Migracijos departamentui pateiktas prašymas Nr. 2504-LLG-0447 išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas dirbs (duomenys neskelbtini) filiale (toliau – ir Bendrovė) izoliuotoju, numatomas darbo užmokestis (Eur per mėn.) – 2500, nurodyta, kad dabartinėje darbovietėje (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2020-10-08 iki 2024-11-30 izoliuotoju (toliau - Prašymas).
2025 m. balandžio 10 d. vyko nuotolinė pareiškėjo apklausa siekiant patvirtinti jo tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas (pokalbyje vertėjas nedalyvavo). Migracijos departamento pateikta transkripcija patvirtina, kad pareiškėjas noriai bendravo su atsakovo atstovu, atsakė į jam užduotus klausimus, teikė prašomus paaiškinimus, tikslino savo atsakymus, parodė prašomus paso duomenis.
Migracijos departamentas 2025 m. balandžio 15 d. priėmė sprendimą Nr. 25S93458, kuriuo atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi, nes mano, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė (Sprendimas).
Sprendime nurodyta, kad nors asmuo formaliai atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo (UTPĮ) 442 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, tačiau surinktų duomenų visuma (apklausos metu asmuo nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų, o aplinkybė, kad nesilaikė nustatytos nuotolinės apklausos tvarkos, vertinama kaip atsisakymas bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos valstybės institucija) patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl jo atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, siekio dirbti Priimančiojoje įmonėje, t. y. galima daryti išvadą, kad asmuo siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.
Sprendime nurodyta, nurodytos išvados padarytos remiantis 2025-04-10 nuotolinės apklausos rezultatais, kurios metu pareiškėjas į klausimus neatsakė ar atsakė nenuosekliai, paviršutiniškai, ne tai, ko klausiama, vis keitė atsakymus apie turimą darbo patirtį ir laikotarpius, teikė informaciją, kuri nesutapo su prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytais duomenimis. Asmuo teigė, kad darbą Lietuvoje rado draugo, kuris jau dirba Lietuvoje, pagalba. Pareiškėjas pasakojo, kad turi 26 metų izoliuotojo darbo patirtį, kurią įgijo dirbdamas (duomenys neskelbtini), Gruzijoje, Libano Respublikoje, Dramblio Kaulo Kranto Respublikoje, Kuveito Valstybėje, Omano Sultonate. Asmuo pasakojo, kad Libano Respublikoje dirbo 5 metus nuo 2015 metų iki 2020 metų (vėliau teigė, kad nuo 2010 metų iki 2015 metų), po to Kuveito Valstybėje dirbo 1,5 metų. Pareiškėjas teigė, kad 2020 metais vyko dirbti į Omano Sultonatą, kur dirbo 5 metus (pagal kelionės dokumente esančius spaudus, asmuo Omane buvo apie vienerius metus). Pareiškėjas pasakojo, kad 2022 metų rugsėjo mėnesį jis vyko dirbti į Dramblio Kaulo Kranto Respubliką, kur apie 2 metus ir 2 mėnesius dirbo izoliuotoju, grupės vadovu. 2024-12-14 iš Omano grįžo į (duomenys neskelbtini), kur Mumbajuje, Čenajuje ir Keralos valstijoje dirba laikinus izoliuotojo darbus ir darbo užmokestį gauna ne iš užsienio valstybėje įsteigtos įmonės, priklausančios įmonių grupei. Vėliau atsakymą pakeitė ir teigė, kad 2024-12-14 iš Dramblio Kaulo Kranto Respublikos grįžo į (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodyta, kad asmuo pastaruosius 10 metų gyveno (duomenys neskelbtini), per pastaruosius 5 metus neturėjo išduotų vizų ir leidimų gyventi ir, kad nuo 2020-10-08 iki 2024-11-30 dirbo (duomenys neskelbtini). Taip pat asmuo nesilaikė nuotolinės apklausos taisyklių, girdėjosi pašalinio asmens patarimai, kaip atsakyti į klausimus. Atsižvelgiant į nuotolinės apklausos metu asmens pateiktą informaciją, prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytus duomenis ir į tai, kad asmuo šiuo metu nėra dirbantis įmonių grupėje, kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo atvykimo tikslo.
Dėl sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo
Sprendime nurodyta, jog pateikti duomenys neatitinka tikrovės ir dėl to, Migracijos departamento vertinimu, egzistuoja rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė. Sprendimas grindžiamas įtarimu, jog pareiškėjo tikrasis atvykimo tikslas – ne darbas įmonės (duomenys neskelbtini) filiale, o siekis piktnaudžiauti nustatytomis migracijos procedūromis gaunant leidimą laikinai gyventi.
Vertinant Sprendimo teistumą pažymėtina, kad Prašymas pateiktas tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina dirbti Bendrovėje pagal profesiją - Izoliuotojas (712401), ir yra perkeliamas įmonės viduje kaip specialistas remiantis Direktyva 2014/66/ES.
Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – UTPĮ) 442 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris perkeliamas įmonės viduje kaip specialistas, jeigu pateikiami dokumentai, kad jis: a) turi priimančiajai įmonei, įsteigtai Lietuvos Respublikoje, būtinų specialių veiklos srities, metodų arba valdymo žinių, kurias vertinant atsižvelgiama į konkrečiai su šia įmone susijusias žinias, turimą aukštą profesinę kvalifikaciją ir profesinę patirtį, susijusią su specifinių techninių žinių reikalaujančia darbo ar veiklos rūšimi; b) ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki atvykimo į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, dienos dirbo užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, įsteigtoje įmonėje, kurios atstovybė ar filialas yra ši priimančioji įmonė, arba tai pačiai įmonių grupei priklausančioje įmonėje.
Migracijos departamentas Sprendime pripažino, kad pareiškėjas formaliai atitinka UTPĮ 442 straipsnio 1 dalyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, tačiau Prašymo netenkino, nes pareiškėjo apklausos metu pateikti paaiškinimai, atsakovo teigimu, leidžia spręsti, kad pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės, kas kartu patvirtina ir nelegalios migracijos grėsmę. Kitaip tariant, Migracijos departamentas mano, kad pareiškėjas apklausos metu paaiškino skirtingas aplinkybes nei jo pateikti dokumentai, kas ir kelia įtarimą, jog pareiškėjas siekia suklaidinti Migracijos departamentą dėl tikrojo savo atvykimo tikslo.
Tačiau teismas pažymi, kad iš Sprendimo turinio nėra aišku dėl kurios iš UTPĮ 442 straipsnio 1 dalyje numatytų būtinų sąlygų - ar dėl turimos aukštos profesinės kvalifikacijos ir profesinės patirties (a papunktis), ar dėl ne mažiau 6 mėnesių iki atvykimo į priimančiąją įmonę darbo užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, įsteigtoje įmonėje (b papunktis) - pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės, nes Sprendime keliama tik abstrakti abejonė dėl atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų - siekio dirbti priimančiojoje įmonėje - tačiau nenurodyta, kurie konkretūs duomenys, susiję su UTPĮ 442 straipsnio 1 dalyje numatytomis būtinomis sąlygomis, neatitinka tikrovės.
Teismas pažymi, kad Migracijos departamentas yra viešojo administravimo subjektas, be kita ko, saistomas gero administravimo principo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsakingo valdymo (gero administravimo) principas įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą, kuris įtvirtintas ir Europos Sąjungos teisėje (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis), valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/SS0xMy01MjAvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'I-13-520/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="I-13-520/2016">I-13-520/2016</a>).
Migracijos departamentui, kaip viešojo administravimo subjektui, taikomi ir Viešojo administravimo įstatymo reikalavimai. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis reikalauja, kad kiekviename administraciniame sprendime, be kita ko, būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.
Motyvavimo pareigos turinys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, visų pirma, siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. LVAT yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pavyzdžiui, LVAT 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.).
Įgyvendindamas diskrecijos teisę, viešojo administravimo subjektas privalo atidžiai ištirti, paremti savo vertinimą argumentais, kurie yra reikšmingi ir kurie pagrindžia jais remiantis padarytas išvadas, atspindi faktines aplinkybes tokias, kokios jos iš tikrųjų yra, bei kurių pakanka pagrindimui, ir atsižvelgti į visus svarbius veiksnius (šiuo aspektu žr. LVAT 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-563/2014).
Individualūs administraciniai sprendimai negali būti grindžiami spėjimais ar įtarimais, asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis, o turi būti pagrįsti teisės normomis (2014 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2430/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 28, 2014, 89–102 p.).
Pažymėtina ir tai, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimamame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo LVAT, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pavyzdžiui, 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012).
Šiuo atveju byloje pateikta informacija patvirtina, kad nuo 2020 m. pareiškėjas yra sudaręs neterminuotą darbo sutartį su (duomenys neskelbtini) dėl vyresniojo darbų vadovo pareigų, todėl šioje įmonėje dirba daugiau kaip 6 mėnesius iki atvykimo į priimančiąją Bendrovę, į kurią atvyksta dėl perkėlimo įmonės viduje. Pareiškėjo perkėlimą įmonės viduje patvirtina su (duomenys neskelbtini) sudaryta 2020 m. Darbo sutartis, 2024 m. Paskyrimo raštai, taip pat su priimančiąja Bendrove sudaryta 2024 m. Darbo sutartis. Pažymėtina, kad Sprendime nėra abejojama pareiškėjo turima profesine kvalifikacija ir profesine patirtimi.
Taigi, teismas sprendžia, kad iš nurodytų aplinkybių ir Migracijos departamento turimų dokumentų nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas neatitiktų UTPĮ 442 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų reikalavimų, suteikiančių pagrindą gauti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui, kuris perkeliamas įmonės viduje.
Nors atsakovas Sprendime nurodo, kad nuotolinės apklausos metu pareiškėjas į klausimus neatsakė ar atsakė nenuosekliai, paviršutiniškai, ne tai, ko klausiama, vis keitė atsakymus apie turimą darbo patirtį ir laikotarpius, teikė informaciją, kuri nesutapo su prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytais duomenimis, tačiau teismas sprendžia, kad toks pareiškėjo atsakymų vertinimas yra išsamiu ir objektyviu visų aplinkybių vertinimu nepagrįstas ir subjektyvus atsakovo darbuotojo vertinimas, dėl kurio Sprendimas negali būti pripažintas tinkamai motyvuotu ir pagrįstu objektyviais duomenimis.
Nustatyta, kad Prašyme nurodytus esminius ir leidimui gauti būtinus faktus, kuriuos patvirtina su Prašymu pateikti dokumentai, pareiškėjas nuotolinės apklausos metu nurodė iš esmės taip pat, kaip ir Prašyme, o pats atsakymų pateikimo būdas ir bendravimo su pareiškėju ypatumai savaime nesudaro pagrindo teigti, kad dėl tam tikrų atsakymų netikslumų, ar nurodytų faktų patikslinimo apklausos eigoje pareiškėjas siekė klaidinti Migracijos departamentą.
Prašyme nurodyta, kad pareiškėjas dirbs (duomenys neskelbtini) filiale izoliuotoju, numatomas darbo užmokestis – 2500 Eur/mėn., nurodyta, kad dabartinėje darbovietėje (duomenys neskelbtini) dirba nuo 2020-10-08 iki 2024-11-30 izoliuotoju. Prie Prašymo buvo pateikta ir 2020 m. Darbo sutartis, ir 2024 m. Paskyrimo raštas, ir su priimančiąja Bendrove sudaryta 2024 m. Darbo sutartis. Visus šiuos duomenis nuotolinės apklausos metu pareiškėjas nurodė iš esmės analogiškai.
Taigi, pareiškėjo ketinimas dirbti Bendrovėje paremtas tiek faktiniu darbo santykių egzistavimu įmonėje (duomenys neskelbtini) nuo 2020 m., tiek šios įmonės sprendimu perkelti pareiškėją dirbti Bendrovėje, tiek su pastarąja sudaryta 2024 m. darbo sutartimi. Todėl neaišku, kokiu pagrindu Sprendime daroma išvada, kad pareiškėjas teikė leidimo išdavimui informaciją, kuri nesutapo su Prašyme nurodytais duomenimis.
Teismas pažymi, kad Sprendime analizuojami pareiškėjo atsakymai į klausimus apie jo darbo laikotarpius iki 2020 metų, kuriuos atsakovas vertina kaip nenuoseklius, viena vertus, iš viso nesusiję su Prašyme pateiktais duomenimis, nes Prašymas nėra grindžiamas pareiškėjo darbu iki 2020 m., kita vertus, neaišku kodėl pareiškėjo atsakymai vertinami kaip nenuoseklūs, paviršutiniški, neaišku, kodėl traktuojama, kad jis keitė atsakymus apie turimą darbo patirtį ir laikotarpius.
Į bylą pateikta nuotolinės apklausos transkripcija rodo, kad pareiškėjas apklausoje atsakė į pateiktus klausimus, bendradarbiavo su Migracijos departamento atstovu ir savo darbo patirtį iš esmės nurodė chronologiškai ir vienodai, o tai, kad jį apklaususi pareigūnė ne iš karto suprasdavo pareiškėjo atsakymus, nuolat klausdavo to paties po kelių kitų užduotų klausimų ir pareiškėjui reikėjo savo atsakymus tikslinti neduoda pakankamo pagrindo išvadai, jog pareiškėjas teikia duomenis, kurie neatitinka tikrovės.
Nors Sprendime pareiškėjo pasakojimo nenuoseklumas grindžiamas tuo, kad jis neva pasakojo, jog Libano Respublikoje dirbo 5 metus nuo 2015 metų iki 2020 metų, o vėliau teigė, kad nuo 2010 metų iki 2015 metų, tačiau iš pateiktos apklausos transkripcijos matyti, kad pareiškėjas pats niekada nesakė, jog Libane dirbo nuo 2010 metų ir jo pasakojimas dėl šios aplinkybės nebuvo nenuoseklus.
Nustatyta, kad Transkripcijos 4 lape pareiškėjo atsakymas į klausimą: „Taigi Libane buvote apytiksliai 2015 metais?“ fiksuotas: „Ne... taip, 2015 metais paskutinį kartą“. Atsakymas į klausimą: „O kiek laiko buvote Libane?“, fiksuotas: „5 metus, ponia“. Atsakymas į pakartotinį klausimą: „O Libane dirbote 5 metus?“, fiksuotas: „Taip“.
Transkripcijos 5 lape pareiškėjo atsakymas į klausimą: „Taigi, 5 metus buvote Libane iki 2020 metų?“, fiksuotas: „Ne, du tūkstančiai /neaiškus žodis/. Išėjau 2015 metais“. Atsakymas į klausimą: „Taigi į Libaną persikėlėte 2015 metais, ir kiek laiko praleidote Libane?“, fiksuotas: „Ne, 2010 metais pradėjau dirbti bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ ir išėjau 2015 metais“. Atsakymas į klausimą: „Taigi Libane buvote nuo 2010 iki 2015 metų?“, fiksuotas: „Taip“.
Iš tokių Migracijos departamento pareigūnės klausimų matyti, kad ne pareiškėjas nenuosekliai pasakojo savo darbo istoriją, o pareigūnė arba nesuprato pareiškėjo, arba tikslingai siekė gauti skirtingus atsakymus į tą patį klausimą, nuolat klausdama to paties skirtingose apklausos vietose. Pavyzdžiui, į klausimą „Taigi, 5 metus buvote Libane iki 2020 metų?“ pareiškėjui aiškiai atsakius „Ne. Išėjau 2015 metais“, vėliau buvo užduotas dar kartą klausimas „Taigi į Libaną persikėlėte 2015 metais, ir kiek laiko praleidote Libane?“, kas rodo, kad pareigūnė arba neįsidėmėjo ankstesnio atsakymo, arba tendencingai siekė išgauti kitokį atsakymą.
Galiausiai, pats galutinis, apibendrinantis pareigūnės klausimas - „Taigi Libane buvote nuo 2010 iki 2015 metų?“, ir pareiškėjo atsakymas „Taip“ patvirtina, kad apklausos metu visgi buvo aiškiai išsiaiškinta, jog pareiškėjas Libane dirbo nuo 2010 iki 2015 metų. Todėl visiškai neaišku, kodėl Sprendime remiamasi tariamu pareiškėjo nenuoseklumu, nurodant, kad jis neva pasakojo, jog Libano Respublikoje dirbo 5 metus nuo 2015 metų iki 2020 metų ir neva tik vėliau teigė, kad nuo 2010 metų iki 2015 metų. Tokie Sprendimo argumentai yra nemotyvuoti ir neatitinka pačios apklausos eigos ir turinio, o pareiškėjo tikslinimas savo atsakymų buvo sąlygotas pačios apklausos metodo ir būdo, kuomet po kelis kartus klausiama to paties ir netgi klausimai formuluojami su neteisingu teiginiu pačiame klausime, kurį pareiškėjas turi paneigti ar taisyti, kas nepagrįstai traktuojama kaip nenuoseklus pasakojimas.
Sprendime pareiškėjo pasakojimo nenuoseklumas grindžiamas ir tuo, kad jis teigė, jog 2020 metais vyko dirbti į Omano Sultonatą, kur dirbo 5 metus, nors pagal kelionės dokumente esančius spaudus Omane buvo apie vienerius metus. Tačiau šis Sprendimo teiginys taip pat neatitinka pateiktos apklausos transkripcijos turinio.
Transkripcijos 8 lape pareiškėjo atsakymas į klausimą: „Pone S., Omane dirbote 5 metus?“, fiksuotas: „Ne, Omane išdirbau tik 16 mėnesių“. Dėl atsakymo į prašymą: „Prašau parodyti man leidimą dirbti Omane“, užfiksuota, kad pareiškėjas parodė paso lapą su antspaudu. Į klausimą: „Jūs buvote Omane 6 mėnesius?“ pareiškėjas atsakė: „Šitas... turiu dar vieną, ponia“ ir parodė paso lapą su antspaudu. Į pareigūnės pastebėjimą: „Gerai, 12 mėnesių. Ir dar vienas“, pareiškėjas atsakė: „Dar vienas 6 mėnesiams, bet dar /neaiškus žodis/ vizos. Prieš grįždamas į (duomenys neskelbtini) (rodo paso lapą su antspaudu)“.
Taigi, apklausos metu pareiškėjas neteigė, kad Omane dirbo 5 metus, nes tokį menamą klausimą uždavė pati pareigūnė, o pareiškėjas iš karto patikslino, kad Omane išdirbo ne 5 metus, o 16 mėnesių. Be to, transkripcijoje užfiksuota, jog pareiškėjas pareigūnei parodė tris antspaudus savo pase, patvirtinančius, kad jis turėjo leidimą (vizą) būti po 6 mėn., ir neužfiksuota, kad pareigūnei dėl to kilo abejonių. Todėl visiškai nemotyvuotas Sprendimo teiginys, kad pareiškėjas neva teigė, jog vyko dirbti į Omano Sultonatą ir dirbo 5 metus, nors pagal kelionės dokumente esančius spaudus, Omane buvo apie vienerius metus. Šis teiginys taip pat neatitinka pateiktos apklausos transkripcijos ir neaišku, kodėl apklausa dėl šių aplinkybių Sprendime traktuojama kaip nenuosekli ir neatitinkanti pareiškėjo paso duomenų.
Nurodyti pareiškėjo nuotolinės apklausos traktavimo Sprendime pavyzdžiai neleidžia suprasti Sprendimo motyvų ir nepagrindžia išvados, kodėl pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės, kodėl jis neabejotinai turi kitokių ketinimų, siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi, nei Prašyme nurodytas siekis dirbti Bendrovėje.
Nors iš transkripcijos turinio matyti, kad pareiškėjas iš pradžių nurodė, jog 2024-12-14 į (duomenys neskelbtini)grįžo iš Omano, o vėliau patikslino, kad į (duomenys neskelbtini) 2024-12-14 grįžo iš Dramblio Kaulo Kranto Respublikos, tačiau toks patikslinimas visiškai nereiškia nenuoseklaus pasakojimo ir juo labiau noro suklaidinti. Pažymėtina, kad iš transkripcijos matyti, jog apklausą atlikusi pareigūnė tikrino visus pareiškėjo atsakymus apie jo darbą konkrečioje valstybėje, prašydama parodyti paso duomenis su atitinkamomis žymomis pase. Transkripcijoje užfiksuota, kad pareiškėjas parodė savo paso duomenis su žymimos apie buvimo tiek Omane, tiek Dramblio Kaulo Kranto Respublikoje (be to, parodė ir žymas, susijusias su buvimo Kuveite bei Libane laikotarpiais) ir jokių abejonių dėl buvimo šiose valstybėse laikotarpių pareigūnei nekilo. Todėl logikos požiūriu nesuprantamas atsakovo argumentas, kad pareiškėjas, galbūt ne iš karto aiškiai žodžiu nurodydamas aplinkybę apie tai iš kurios valstybės grįžo į (duomenys neskelbtini)tačiau parodydamas savo paso duomenis su žymomis apie konkretų buvimo laiką konkrečiose valstybėse, teikia prieštaringus ir nenuoseklius duomenis.
Be to, dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad pati klausimų pareiškėjui formuluotė nebuvo korektiška ir savaime varžė pareiškėjo galimybę iš karto atsakyti tiksliai. Pavyzdžiui, Transkripcijos 9 lape užfiksuota, kad pareigūnė pas pareiškėją klausė: „Gerai. 2024 m. balandžio mėn. grįžote iš Omano į (duomenys neskelbtini)?“, o pareiškėjas atsakė: „Taip. Ne, Omane... Po 2022 metų rugsėjo nuvykau į Afriką, Dramblio Kaulo Krantą, Abidžaną“. Toks klausimo formulavimas, ypač pareiškėjui atsakinėjant ne gimtąja kalba, nėra korektiškas, nes užduodamas ne atviras klausimas, į kurį pareiškėjas turėtų laisvai ir savarankiškai atsakyti iš kurios valstybės grįžo į (duomenys neskelbtini), o klausiant prašoma tik patvirtinti teiginį, kuris pačios pareigūnės konstatuojamas klausiant. Todėl pareiškėjo pasitaisymas dėl savo atsakymo, ypač atsižvelgiant į tai, kad savo atsakymus jis pagrindė savo pase esančiais duomenimis, kuriuos patikrino pati pareigūnė, nereiškia nenuoseklaus ar prieštaringo pasakojimo.
Sprendime pareiškėjo pasakojimo nenuoseklumas ir prieštaringumas grindžiamas ir tuo, kad Prašyme nurodyta, jog jis pastaruosius 10 metų gyveno (duomenys neskelbtini) ir per pastaruosius 5 metus neturėjo išduotų vizų ir leidimų gyventi ir kad nuo 2020-10-08 iki 2024-11-30 dirbo (duomenys neskelbtini). Iš to galima suprasti, jog atsakovas teigia, kad pareiškėjas Prašyme nurodė neteisingus duomenis.
Tačiau visų pirma, iš transkripcijos matyti, kad pareigūnė net nebandė aiškintis, kodėl Prašyme nurodyti duomenys skiriasi nuo apklausoje nurodomų, nesiaiškino, kaip Prašymo klausimus suprato pareiškėjas. Iš transkripcijos matyti, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini)ir gyvena (duomenys neskelbtini), o kitose valstybėse būdavo tik darbovietės siuntimu ir tik laikinai. Todėl Prašymo grafoje „Nurodykite savo faktines gyvenamąsias vietas per pastaruosius 10 metų (valstybes, konkrečius adresus)“ nurodyta jo nuolatinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) ir nenurodytos turimos vizos savaime nesuteikia pagrindo išvadai, kad Prašyme pateikta klaidinga informacija. Juo labiau, kad pareiškėjas išsamiai visą informaciją apie savo darbo laikotarpius visose valstybėse patikslino apklausoje, kuri tam ir skirta, kad surinkti išsamesnius duomenis nei nurodyti Prašyme.
Abejonės dėl to kur pareiškėjas dirba (duomenys neskelbtini) Sprendime grindžiamos tuo, kad darbo užmokestį jis galimai gauna ne iš užsienio valstybėje įsteigtos įmonės, priklausančios įmonių grupei, kitaip tariant, ne iš (duomenys neskelbtini). Tačiau vertinant transkripcijos turinį matyti, kad toks atsakymas iš pareiškėjo buvo išgautas nuosekliai reikalaujant daug kartų atsakinėti į tą patį klausimą, nepaaiškinus klausimo esmės.
Transkripcijos 2 lape užfiksuotas pirmas pareigūnės klausimas: „Taigi, jūs dirbate įmonėje?“, į kurį pareiškėjas atsakė: „Taip“. Tačiau iš karto sekė klausimas: „Arba dirbate kaip laisvai samdomas darbuotojas?“, į kurį pareiškėjas atsakė: „Ne, ne, ne. 2020 metais prisijungiau prie (duomenys neskelbtini). Po to vėl sekė klausimas: „Tačiau noriu sužinoti, kokį darbą šiuo metu dirbate tuose skirtinguose miestuose? Ar dabar esate laisvai samdomas darbuotojas?“, į kurį pareiškėjas atsakė: „Ne, tai skirta... Aš atvyksiu gruodžio mėnesį, 2024 m. gruodžio 14 dieną. Nesėdžiu savo namuose, bet turiu darbą. Einu į darbą ir grįžtu namo. Štai taip“. Po vieno kitokio klausimo sekė dar vienas klausimas: „Taigi, kam dirbate? Esate laisvai samdomas darbuotojas?“, į kurį pareiškėjas atsakė: „Ne, ponia. Galbūt vieną savaitę dirbu Mumbajuje. Vieną savaitę važiuoju dirbti, baigiu, grįžtu atgal. Po to, gal, Čenajuje, gal turiu darbo. Važiuoju į Čenajų, gal vieną savaitę, gal 15 savaičių... gal 15 dienų, gal 10 dienų. Štai taip. Grįžtu į namus. Štai taip“. Sekantis klausimas buvo: „Ir kas jus samdo šiam darbui?, į kurį pareiškėjas atsakė: „Šis darbas, tai tik izoliacijos ir apdailos darbai. Apdaila reiškia izoliaciją – uždedate izoliaciją ir uždengiate aliuminio lakštu“. Po to sekė klausimas: „Taigi, kas jus samdo šiam darbui? Jūs esate laisvai samdomas darbuotojas? Tai tarsi darbas ne visą darbo dieną?“, į kurį pareiškėjas atsakė: „Taip, šitas čia, ne, darbas, gerai? Tada einu į (duomenys neskelbtini), gerai? Aš iki Libano dirbau įmonėje, mūsų pagrindinėje įmonėje (duomenys neskelbtini). Aš ten dirbau iki „(duomenys neskelbtini) /neaiškus žodis/ Company“, gerai? Jie įdarbina: „S., prašom prisijungti prie mūsų kompanijos“. Šį kartą (duomenys neskelbtini) neturi darbo. Tokiu būdu aš prisijungiau prie šios (duomenys neskelbtini). Bet (duomenys neskelbtini) yra labai gera įmonė. Kodėl? Todėl, kad atlyginimas mokamas laiku, atlyginimas yra geresnis. Taigi man patinka (duomenys neskelbtini), aš prisijungiau prie (duomenys neskelbtini). Po vieno kitokio klausimo sekė klausimas: „Šiuo metu dirbate ne visą darbo dieną? Jus kas nors samdo, bet ne (duomenys neskelbtini) šiuo metu?“, į kurį pareiškėjas atsakė: „Ne, ne, ne, nėra darbo ne visą darbo dieną. Tik aš grįžtu į (duomenys neskelbtini), gerai, aš nesergu. (duomenys neskelbtini)aš ketinu kur nors dirbti. Štai taip“. Po to sekė klausimas: „Gerai. Kas jums moka? Kas moka už jūsų darbą?“, į kurį pareiškėjas atsakė: (duomenys neskelbtini), ponia“. Po to sekė dar kiti klausimai, kas moka pareiškėjui atlyginimą kol galiausiai pareiškėjas pasakė: „Šį atlyginimą moka smulkūs rangovai“, į ką pareigūnė sureagavo „Aha, gerai“ ir perėjo prie kitų aplinkybių aiškinimosi.
Iš nurodytos apklausos pobūdžio ir turinio šioje vienintelėje apklausos vietoje galima iš dalies sutikti su atsakovės pozicija, kad pareiškėjas ne visada tiksliai atsakydavo į klausimą ir šios aplinkybės aiškinimasis buvo labiausiai komplikuotas. Tačiau teismas pažymi, kad pareiškėjas iš pat pradžių nurodė, kad dirba įmonėje (duomenys neskelbtini), o iš transkripcijos negalima suprasti, kodėl po šio pirmo aiškaus atsakymo pareigūnė ėmė atkakliai klausti, ar pareiškėjas nedirba kaip laisvai samdomas darbuotojas. Šį klausimą pareigūnė pakartojo penkis kartus, tačiau pareiškėjas nepasakė, kad jis dirba kaip laisvai samdomas darbuotojas. Priešingai, jis bandė aiškinti, kad dirba (duomenys neskelbtini) ir nurodė, kad atlyginimą jam moka ši įmonė. Pažymėtina, kad pareigūnė nepaaiškino pareiškėjui, ką laiko laisvai samdomu darbuotoju ir kaip šį terminą reikia suprasti, todėl neatmestina, kad kai kurie pareiškėjo atsakymai buvo ne tai ko klausiama dėl nesusikalbėjimo ir dėl galimai nesuprastos klausimo esmės, o ne todėl, kad pareiškėjas vengė atsakyti.
Taip pat pažymėtina, kad vos tik pareiškėjas pasakė: „Šį atlyginimą moka smulkūs rangovai“ pareigūnė konstatavo, kad ją tenkina atsakymas („Aha gerai“), tačiau toliau net nebandė aiškintis, kodėl prieš tai pareiškėjas sakė, kad atlyginimą jam moka (duomenys neskelbtini).
Teismo vertinimu, toks klausinėjimo būdas nėra objektyvus aplinkybių aiškinimasis ir neatitinka gero administravimo principo, nes iš transkripcijos turinio matyti, kad ir pareiškėjui, ir pareigūnei tam tikru momentu tapo sunku susikalbėti ir suprasti vienas kitą, tačiau iš atsakovo pusės nebuvo imtasi jokių pastangų sudaryti pareiškėjui galimybę sunkiau suprantamus aspektus paaiškinti gimtąja kalba, o ne anglų kalba, kuria pareiškėjui sunkiau teisingai išreikšti savo mintis.
Nors teismo posėdyje atsakovo atstovė nurodė, kad pareiškėjas neprašė užtikrinti vertimą į gimtąją kalbą, tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad jam buvo išaiškinta teisė kalbėti gimtąja kalba, jeigu kyla sunkumų bendraujant jo pasirinkta anglų kalba. Todėl vien tai, kad pareiškėjas neprašė galimybės kalbėti gimtąja kalba nereiškia, kad atsakovas atleidžiamas nuo pareigos išsamiai ir objektyviai išsiaiškinti visas aplinkybes prieš priimant pareiškėjui nepalankų sprendimą, jeigu iškyla neaiškumų. Gero administravimo principas reikalauja procedūras atlikti ne biurokratiškai, o padėti asmeniui savo teisėmis naudotis efektyviai, todėl Migracijos departamentas galėjo ir turėjo išaiškinti pareiškėjui galimybę atsakymus pateikti gimtąja kalba, jeigu matė, kad tam tikrais klausimais su pareiškėju sunku susikalbėti anglų kalba. Tuo tarpu apklausos vykdymas be vertėjo, pačiai pareigūnei tiesiogiai bendraujant su pareiškėju anglų kalba, kuri nėra gimtoji nei pareiškėjui, nei pareigūnei, galėjo turėti įtakos pareiškėjo galimybei suprasti klausimų esmę ir sudaryti sunkumų tiksliai į juos atsakyti. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, kad pareiškėjo apklausą atlikusi pareigūnė apskritai turi tokį anglų kalbos žinių lygį, kuris prilygsta profesionaliam vertėjui, todėl pačią apklausą be vertėjo teismas vertina kaip netinkamą ir neobjektyvų aplinkybių išsiaiškinimą. Dėl to kilusių abejonių dėl pareiškėjo atsakymų atsakovas negali pagrįstai traktuoti kaip pareiškėjo siekio piktnaudžiauti ir kaip nelegalios migracijos grėsmės, nes pats atsakovas padarė ne viską, kad kilusias abejones išsiaiškintų iki galo, užtikrinant pareiškėjui galimybę suprasti klausimų esmę ir atsakyti į juos tiksliai, o esant reikalui ir gimtąja kalba.
Teismas pažymi, kad nurodytas transkripcijos turinys rodo, jog apklausą atlikusi pareigūnė įdėjo daug pastangų, nuolat klausdama, ar pareiškėjas nedirba kaip laisvai samdomas darbuotojas, aiškindamasi kur jis dirba, tačiau kai gavo pareiškėjo atsakymą, prieštaraujantį prieš tai pateiktam jo atsakymui apie tai, kas jam moka atlyginimą, pareigūnė neįdėjo jokių pastangų toliau aiškintis tokį prieštaravimą. Pareigūnė nepaklausė, kodėl pareiškėjas pateikė prieštaringus atsakymus, neįsitikino, ar pareiškėjas teisingai supranta klausimo esmę, ir palikusi šią aplinkybę neišsiaiškintą iki galo toliau klausinėjo apie kitas aplinkybes. Todėl susidaro įspūdis, kad apklausos tikslas buvo ne objektyviai ir išsamiai išsiaiškinti visas aplinkybes, o apsiribota tik tam tikrų prieštaravimų užfiksavimu. Tačiau esant tokioms aplinkybėms, atsakovas vien iš nesklandaus bendravimo su pareiškėju neturi pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjas teikia neteisingus duomenis ir siekia suklaidinti dėl atvykimo tikslo.
Vien tai, kad Migracijos departamento pareigūnei buvo sunku su pareiškėju išsiaiškinti atitinkamas aplinkybes ir pastarasis savo atsakymus tikslindavo ar pakeisdavo dar nereiškia, kad pareiškėjas klaidino ir teikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Atitinkamai, tam tikri pareiškėjo atsakymų neaiškumai nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad jis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir kad tai kelia nelegalios migracijos grėsmę, kai iš pateiktų duomenų matyti, jog Migracijos departamentas neobjektyviai vertino ir neišsamiai išsiaiškino visas neaiškias aplinkybes.
Sprendime taip pat paminėta, kad pareiškėjas nesilaikė nuotolinės apklausos taisyklių, nes girdėjosi pašalinio asmens patarimai, kaip atsakyti į klausimus, kas įvertinta kaip atsisakymas bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos valstybės institucija. Tačiau teismas pažymi, kad viena vertus, Sprendime nėra jokių motyvų, su kokiais teisiniais argumentais ši faktinė aplinkybė siejama, t. y. kokios pasekmės kyla iš nurodyto apklausos taisyklių nesilaikymo, kita vertus, atsakovas nepateikė jokių įrodymų šiam Sprendimo teiginiui pagrįsti. Teismas pažymi, kad nuotolinės apklausos transkripcijoje nėra užfiksuotas nei vienas apklausą atlikusios pareigūnės įspėjimas pareiškėjui, pastebėjimas ar kitoks konstatavimas, kad jis nesilaiko apklausos taisyklių, kad dalyvauja apklausoje ne vienas. Todėl neaišku, kodėl ir kuo remiantis Sprendime nurodoma, kad girdėjosi pašalinio asmens patarimai, kaip atsakyti į klausimus. Taigi, šis Sprendimo argumentas nėra tinkamai pagristas.
Apibendrinant teismas konstatuoja, kad iš skundžiamo Sprendimo iš esmės nėra aišku, kokie konkrečiai pareiškėjo pateikti duomenys i kodėl neatitinka tikrovės ir kokios konkrečios faktinės aplinkybės atsakovui leido spręsti apie nelegalios migracijos grėsmę. Migracijos departamentas nurodė iš esmės tik deklaratyvius teiginius ir prielaidas, remdamasis neobjektyviu pareiškėjo apklausos vertinimu ir neišsamiu visų, abejones keliančių, aplinkybių patikrinimu, o pati pareiškėjo apklausa nebuvo atlikta taip, kad leistų pareiškėjui laisvai ir teisingai paaiškinti savo atvykimo tikslus ir ketinimus bei sudarytų sąlygas atsakovui objektyviai ir išsamiai įvertinti pareiškėjo paaiškinimus. Tuo tarpu pareiškėjo Prašyme nurodytas ketinimas dirbti Bendrovėje yra paremtas tiek Darbo santykiais pareiškėją siunčiančioje dirbti į Lietuvą įmonėje, tiek perkėlimą patvirtinančiais dokumentais, tiek su priimančia Bendrove sudaryta darbo sutartimi. Todėl Sprendime daroma išvada, kad šie duomenys, kuriuos ir pats atsakovas laiko formaliai patvirtinančiais pagrindą išduoti leidimą laikinai gyventi, yra neatitinkantys tikrovės dėl pareiškėjo nuotolinės apklausos rezultatų yra nemotyvuota ir nepagrįsta.
Įvertinus nurodytas aplinkybes ir išvadas teismas sprendžia, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti ne spėjimais ir prielaidomis, o objektyviais duomenimis (faktais), teisės normomis, taikomas poveikio priemones motyvuoti, taip pat pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkte įtvirtintą išsamumo principą. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas, Sprendimas panaikinamas kaip nemotyvuotas ir nepagrįstas, ir atsakovas įpareigojamas pareiškėjo Prašymą išnagrinėti iš naujo (ABTĮ 88 str. 2 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, tačiau ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis numato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Šioje byloje pareiškėjas nei skunde, nei atskirai pateiktame prašyme neprašo priteisti jokių bylinėjimosi išlaidų, todėl jos iš atsakovo nepriteisiamos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo S. N. skundą tenkinti.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. balandžio 15 d. sprendimą Nr. 25S93458, kuriuo atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi.
Įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareiškėjo S. N. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėjai Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė
Agnė Stankevičienė
Ramūnas Šarka
