Dėl rašto panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI3-4771-931/2025 (S)

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06628-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 22.7; 55.1.3

REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 31 d.

Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,

sekretoriaujant Dinai Belovai,

dalyvaujant pareiškėjos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui J. V.,

atsakovės Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos profesinės sąjungos atstovui M. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymą atsakovei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos profesinei sąjungai dėl rašto panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – M. S.

Teismas

nustatė:

Pareiškėja Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (toliau – ir Tarnyba, FNTT) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) 2024 m. spalio 25 d. raštą Nr. 0-15618 „Dėl tarnybinės atsakomybės taikymo“, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Pinigų plovimo prevencijos valdybos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir PPPV AS) (duomenys neskelbtini) M. S.

Pareiškėja nurodo, kad Profesinės sąjungos nuomonė, jog M. S. yra tiesiogiai persekiojamas ir diskriminuojamas sudarant jam blogesnes darbo sąlygas, neapmokant už darbą, yra deklaratyvi, neparemta jokiais faktiniais duomenimis ir visiškai paneigtina.

M. S. laikinai atliko PPPV (duomenys neskelbtini) funkcijas trumpiau negu 10 dienų, t. y. pagal FNTT direktoriaus įsakymą Nr. TE-148 jis atliko PPPV (duomenys neskelbtini) funkcijas su pertraukomis nuo 2024 m. gegužės 6 d. iki 2024 m. gegužės 10 d. įskaitytinai (5 darbo dienos), pagal įsakymą Nr. TE-335 – nuo 2024 m. rugpjūčio 26 d. iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. įskaitytinai (5 darbo dienos), ir pagal įsakymą Nr. K-9 – 2024 m. liepos 19 d. (1 darbo diena). Tokiu būdu, M. S. neviršijo dienų skaičiaus, dėl kurio pagal nustatytą tvarką yra vykdomas apmokėjimas dėl papildomų funkcijų, kurios yra ne trumpesnės kaip 10 darbo dienų, vykdymą.

Pareiškėja nesutinka, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas dėl M. S. veiklos Profesinėje sąjungoje ir FNTT darbo taryboje, jo išsakytos nuomonės ar kritikos. Priešingai, FNTT vadovybė priima minėtų organizacijų pasiūlymus, vykdo konstruktyvius pokalbius. Tai akivaizdžiai patvirtina FNTT darbo tarybos registruoti protokolai Dokumentų valdymo bendrojoje informacinėje sistemoje. Be to, dalyvaujant M. S., 2024 m. rugsėjo 20 d. įvyko Kolektyvinių derybų komisijos susitikimas, kuriame buvo priimtas protokolinis sprendimas kreiptis į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministeriją dėl nuomonės pateikimo. Tai suponuoją išvadą, kad FNTT vadovybė išklauso Profesinės sąjungos nuomonę ir imasi priemonių įgyvendinti jų keliamus reikalavimus.

Nėra jokio priežastinio ryšio dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo vertinant M. S. veiksmus (neveikimą) padarius teisės aktų pažeidimus, dėl kurių kilo neigiamos pasekmės – buvo pažeista vidaus tarnybos tvarka, jo paties pasirinkto elgesio modelio neinformuoti vadovų apie galimą interesų konflikto situaciją, nenusišalinti ir priimti sprendimus veikiant interesų konflikto situacijoje, ir jo dalyvavimo Profesinės sąjungos ir FNTT darbo tarybos veikloje. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas tik po to, kai faktai, susiję su M. S. sutuoktinės dalyvavimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, buvo paskelbti žiniasklaidoje. Be to, patikrinimo procedūra buvo inicijuota tik atlikus aplinkybių tikslinimą, ir įvertinus visus turimus duomenis dėl M. S. ir jo sutuoktinės pareigų bendrovėje, galimas pasekmes dėl jo pasirinkto elgesio modelio ir atliktų jo veiksmų, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – ir Interesų derinimo įstatymas) nuostatoms.

Nagrinėjamu atveju FNTT pradedama tarnybinį patikrinimą siekė įvertinti M. S. veiksmus ir taip užtikrinti viešąjį interesą įgyvendinant tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją.

2024 m. spalio 29 d. FNTT tarnybiniu el. paštu papildomai paprašė Profesinės sąjungos pateikti konkrečias faktines aplinkybes dėl M. S. persekiojimo ir diskriminavimo ir nurodyti priežastinį ryšį dėl jo veiksmų, kurie buvo įvertinti tarnybinio patikrinimo išvadoje, kaip turintys tarnybinio nusižengimo požymių, dėl ko jis yra patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, ir jo dalyvavimo Profesinėje sąjungoje, bei FNTT darbo tarybos veikloje. 2024 m. lapkričio 6 d. Profesinė sąjunga papildomai konkrečių duomenų ir faktinių aplinkybių nepateikė.

Profesinė sąjunga savo argumentus grindė FNTT darbo tarybos protokolais ir kitais abstrakčiais duomenimis, kurie nebuvo konkretizuoti ir paremti jokia faktine medžiaga, kaip pvz. tarnybinių ginčų nagrinėjimo dokumentacija, M. S. raštai, pastabos, rekomendacijos, vizos ir kt., kurie apskritai jokio priežastinio ryšio su M. S. veiksmų įvertinimu tarnybinio patikrinimo metu ir jo veikla FNTT darbo taryboje ir Profesinėje sąjungoje neturi.

Tai suponuoją išvadą, kad ir pati Profesinė sąjunga šioje situacijoje daro prielaidą ir įžvelgia tik ryšio tikimybę. Bendro pobūdžio teiginiai, jog M. S. aktyviai dalyvauja Profesinės sąjungos veikloje, yra FNTT darbo tarybos pirmininkas, aktyviai gina savo ir kitų pareigūnų / darbuotojų teises, negali būti vertinami kaip pagrindas pripažinti, jog dėl tokių pareigūno veiksmų atliktas tarnybinis patikrinimas ir nustatyti pažeidimai yra kaip nors susiję su jo veikla Profesinėje sąjungoje, nes šie teiginiai nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais ir konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis.

Atlikdama Tarnybinio patikrinimo išvados teisinį vertinimą ir jos pagrįstumą Profesinė sąjunga iš esmės pripažino padarytus M. S. teisės aktų pažeidimus.

Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį ir vertinti (duomenys neskelbtini) aplinkybių yra ne šio ginčo objektas, kadangi nusikalstamos veikos ištyrimas, jos padarymo mechanizmas ir nusikalstamą veiką padariusio asmens motyvai bei kitos tyrimui reikšmingos aplinkybės, yra ikiteisminio tyrimo dalykas.

Pareiškėja remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. gruodžio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011, 2011 m. kovo 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-954/2011 ir kt., 2012 m. birželio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, 2015 m. spalio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0zNDMwLTUyMC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-3430-520/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-3430-520/2015">A-3430-520/2015</a>.

Pareiškėjos vertinimu, Profesinė sąjunga, neduodama sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą M. S., nenurodė nei vienos pareigūną diskriminuojančios aplinkybės dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje ir prieštaraudama LVAT praktikai vertino paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą ir teisėtumą, tuo viršydama savo kompetenciją. Nei tarnybinio patikrinimo medžiagoje, nei tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei Profesinės sąjungose raštuose, nėra duomenų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl M. S. narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams ar dėl jo veiklos joje. Profesinė sąjunga raštuose pateikia tik abstrakčius ir bendro pobūdžio teiginius be konkrečių aplinkybių ir faktinių duomenų išdėstymo, jų ryšio su drausmine procedūra, o vien M. S. buvimas Profesinės sąjungos nariu, savaime negali pagrįsti prielaidos, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl jo narystės.

Tarnybinė nuobauda yra susijusi išimtinai su pareigūno pareigų neatlikimu, o ne dalyvavimu Profesinės sąjungos veikloje. Profesinė sąjunga, atsisakydama duoti sutikimą skirti M. S. tarnybinę nuobaudą, įgyja nepagrįstą pranašumą prieš FNTT, trukdo įgyvendinti tinkamos drausmės užtikrinimo funkciją, pažeidžia viešąjį interesą.

LVAT, aiškindamas profesinės sąjungos sutikimo ribas, pažymėjo, jog tinkamos drausmės užtikrinimas – tai įstaigų veiklos efektyvumo užtikrinimo priemonė. Dėl šių aplinkybių, įstaigos vadovas, nepriklausomai nuo pareigūno narystės Profesinėje sąjungoje, privalo turėti galimybę operatyviai ir tinkamai reaguoti į kiekvieną pareigūno padarytą tarnybinį nusižengimą, o tokios galimybės apribojimas galėtų sutrukdyti tarnybinę drausmę, tai sukeliant pavojų viešajam interesui.

Atsakovė Profesinė sąjunga pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame prašo skundą atmesti.

Atsakovė nurodo, kad M. S. veiksmuose nėra jokio tarnybinio nusižengimo sudėties. Pareigūnas M. S. yra tiesiogiai persekiojimas ir diskriminuojamas sudarant jam blogesnes darbo sąlygas, neapmokant už darbą, tuo pažeidžiant imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnio 7 dalies, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas teisės normas ir papildomai neapmokėjo už papildomą darbą pavaduojant PPPV (duomenys neskelbtini) pareigas.

Pareigūnas M. S. taip pat persekiojamas ir diskriminuojamas, kai jo vadovaujamas padalinys nestiprinimas dėl žymiai išaugusių darbų, nors tuo pat metu Tarnyboje steigiamos abejotinos naudos pareigybės ir padaliniai. Tačiau priešingai, neleidžiama tarnybinio kaitumo principu perkelti darbuotojų, neišmokomos išeitinės išmokos, bloginamos darbuotų darbo sąlygos.

Pareigūnas M. S. pirmas kreipėsi į FNTT vadovybę dėl melagingų straipsnių, žurnalistų grasinančių elektroninių laiškų į tarnybinį paštą, o FNTT ne tik, kad nesiėmė ginti pareigūno M. S., bet aktualiu tarnybiniu patikrinimu persekioja pareigūną M. S. dėl narystės profsąjungoje. Todėl galimai FNTT vadovybė gali būti susijusi su šia ataka, nes netyrė, o persekiojo aktualiu tarnybiniu patikrinimu pareigūną M. S.

2024 m. sausio 30 d. viešųjų interesų viršenybei užtikrinti ir prevenciniams tikslams pasiekti gavus elektroninį laišką, kuriame figūravo D. D. klausimai apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, pareigūnas M. S. nedelsdamas tiesioginiam vadovui nurodė, kad jo žmona dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), ir prašė nušalinti jį nuo šio klausimo nagrinėjimo. Pinigų plovimo prevencijos valdybos viršininkas apie tai operatyviai informavo Pinigų plovimo prevencijos valdybą kuruojantįjį FNTT direktoriaus pavaduotoją A. V.

FNTT tarnybinio patikinimo įrankiu persekiodama pareigūną M. S. galimai dirbtinai bando susieti pareigūną M. S. su nuo 2023 metų viešai garsiai žiniasklaidoje ir tarp politikų besivystančia galimai politine „(duomenys neskelbtini)“ byla, kurioje 2024 m. spalio 16 d. teisėsaugos institucijos atliko procesinės prievartos veiksmus dėl „(duomenys neskelbtini)“ veiklos atsakingų asmenų atžvilgiu.

(duomenys neskelbtini). Pareigūnas M. S. nedelsiant reikalavo darbdavį apsaugoti jį ir šeimos narius, nes padegimais priežastys iki šiol neaiškios, įvykis tiriamas.

Laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 9 d. iki 2024 m. gegužės 7 d. M. S. dalyvavo priimant sprendimus ir atliko veiksmus 6 bylose pagal pranešimus, iš kurių 2 buvo gauti iš AB „Citadelė“ banko dėl „(duomenys neskelbtini)“ klientų veiklos, kurių viename buvo nurodyta, kad pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai netinkamai vykdo Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatas, ir 4 pranešimai gauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. FNTT yra būtina objektyviai įsivertinti minėtus 6 atvejus, ar minėti atvejai yra ne per mažareikšmiai turint omenyje, kad pareigūnas M. S. 2024 m. sausio 30 d. iki jų jau buvo pranešęs FNTT apie savo itin mažareikšmę pasyvią sąsaja su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja (minėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja nebuvo susijusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdymu, kurios atžvilgiu kaip parodė viešai prieinami duomenys 2024 m. spalio 16 d. teisėsaugos institucijos neatliko jokių procesinės prievartos veiksmų ir minėtai darbuotojai proceso dalyvio statusas ikiteisminio tyrimo metu nėra suteiktas.), tačiau minėtais 6 atvejais pati FNTT priskyrė darbus pareigūnui M. S., dėl ko pareigūnas nematė poreikio nusišalinti.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 4-8646 nieko nėra užsimenama apie FNTT kaip darbdavio atliktas pareigas pareigūno M. S. atžvilgiu tarnybinio patikrinimo išvadoje išdėstytų aplinkybių kontekste, Derinimo tvarkos 12-13 punktuose yra reglamentuojami FNTT tarnyboje viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo kontrolę vykdantys tarnybos direktoriaus įsakymu paskirti atitikties pareigūnai. Derinimo tvarkoje išdėstyta, kad atitikties pareigūnai be kita ko (13.4 punktas) nustatę, kad „deklaruojančiam asmeniui einant tarnybines pareigas gali kilti interesų konfliktas, nedelsdamas raštu jam rekomenduoja, nuo kokių klausimų jis turėtų nusišalinti, arba inicijuoja darbuotojo nušalinimo procedūrą“. FNTT darbuotojų tiesioginių vadovų derinimo tvarkoje (15.2) taip pat yra reglamentuota, kad „Tarnybos darbuotojų tiesioginiai vadovai neskiria pavaldiems darbuotojams užduočių, galinčių sukelti ar sukeliančių interesų konfliktą“. FNTT nuo 2024 m. sausio 30 d. neatlikusi minėtų derinimo tvarkoje 13.4 ir 15.2 nurodytų pareigų, paskyrė darbus pareigūnui M. S.

Pareiškėjos nurodomi FNTT darbo tarybos registruoti protokolai pareiškėjos valdomoje Dokumentų valdymo bendrojoje informacinėje sistemoje akivaizdžiai patvirtina, kad FNTT vadovybė priima tik dalį minėtų organizacijų pasiūlymų, ir tik iš dalies vykdo konstruktyvius pokalbius.

Atsakovė pabrėžia, kad FNTT privalo užtikrinti viešąjį interesą taikant tarnybinio patikrinimo ar kitas priemones įgyvendinant tinkamos drausmės, apsisaugojimo bei darbuotojų apsaugojimo funkcijas. Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų apie pareiškėjos atliktus veiksmus siekiant apsaugoti pareigūną M. S.

Atsakovė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) suformuota praktika 2012 m. gegužės 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-248/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-248/2012">3K-3-248/2012</a>.

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. S. su prašymu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į prašymą nurodė, kad sutinka su Profesinės sąjungos išdėstytais motyvais.

Pabrėžė, kad atsakovė teismui, Profesinei sąjungai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui kelis kartus pateikė vis skirtingos apimties patikrinimų medžiagos kopijas. Tokia neteisėta veika, ne tik riboja teisę į teisminę gynybą, bet ir bylą nagrinėjant teisme, atims galimybę atsakovei ir trečiajam asmeniui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį persekiojimo ir diskriminavimo kontekste. Patikrinimo medžiagoje gali būti ir daugiau vertinimo klaidų bei piktnaudžiavimo įgaliojimais faktinių aplinkybių.

Trečiasis suinteresuotas asmuo neatmeta galimybės, kad buvo taikomos ir kitos neteisėtos persekiojimo priemonės prieš jį dėl narystės, atstovavimo, veiklos FNTT Profesinėje sąjungoje ir FNTT darbo taryboje, kurios gali paaiškėti po tyrimų ar viešųjų šaltinių publikacijų.

Pareiškėja siekia neteisėtai skirti nuobaudą vien už tai, kad M. S. žmona, su kuria vyksta skyrybų procesas ir gyvena atskirai, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos netinkamas teisės normų aiškinimas, galėtų sudaryti neteisėtą dirbtinį ribojimą konstitucinėms asmens teisėms pasirinkti darbą ir jis pažeistų asmens teises ir laisves. Formalus faktas, kad M. S. žmona dirbo/dirba įvairiose bendrovėse (duomenys neskelbtini), nusuponuoja nuomonės, kad techniniai veiksmai Pinigų plovimo prevencijos Elektroninės bylos informacinėje sistemoje (toliau – ir EBIS), iš tiesų yra akivaizdžiai susijęs su privačiais interesais. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) ir teismų praktika nurodo, kad Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reguliuojamose srityse reikia vadovautis apdairumo, protingumo bei akivaizdumo kriterijais. Kiekvienu atveju, turi būti nustatytas tiesioginis ir akivaizdus interesų konfliktas.

Įstatymas negali būti aiškinamas pernelyg plačiai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo turėjo nusišalinti nuo tūkstančių EBIS techninių veiksmų su pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius (toliau – ir STR), nes daugeliu atveju taptų neįmanoma vykdyti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžia, kad Profesinė sąjunga pateikė objektyvius įrodymus ir nurodo konkrečias faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas nesutikimas atitinkantis teismų išaiškinimams, praktikai ir galiojančioms teisės normoms.

M. S. pažymi, kad asmeniškai neįgyja jokio pranašumo prieš pareiškėją. Priešingai, sutinka su atsakovės nurodymu, kad jis jau dabar yra nukentėjęs nuo diskriminacijos ir persekiojimo, gali patirti dar daugiau žalos, jei jam dėl jo narystės FNTT darbo taryboje ir visuomeninės veiklos FNTT Profesinėje sąjungoje būtų taikoma tarnybinė nuobauda.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė prašymo argumentus ir prašė jį tenkinti. Pabrėžė, kad FNTT yra aiškiai reglamentuota, kada pareigūnai turi nusišalinti nuo pavestų atlikti veiksmų. Tarnybinis patikrinimas M. S. atžvilgiu buvo pradėtas dėl konkrečių pažeidimų. Pareigūno veikla ankščiau vertinta nebuvo. Jokių pareigūnų skundų dėl FNTT veiksmų atsakovė nėra gavusi.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje prašė pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Pabrėžė, kad M. S. yra socialiai aktyvus Profesinės sąjungos narys. Atsakovės vertinimu, M. S. veiksmuose nėra pažeidimo sudėties, pareigūnas dėl atliktų veiksmų gavo darbdavio pasitikėjimą, todėl jo veiksmai negali būti vertintini kaip pažeidimas. Pabrėžia, kad toks pažeidimas turi būti vertinamas kaip mažareikšmis.

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos profesinės sąjungos 2024 m. spalio 25 d. rašto Nr. 0-15618 „Dėl tarnybinės atsakomybės taikymo“, kuriuo atsakovė atsisakė duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Pinigų plovimo prevencijos valdybos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) M. S. (toliau – ir Raštas).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2024 m. liepos 9 d. FNTT direktorius pavedimu Nr. 4-6120 patvirtino Imuniteto skyriaus vyriausiosios tyrėjos siūlymą, vadovaujantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MVYtNTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1V-55')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1V-55">1V-55</a> „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ (Vidaus reikalų ministro 2024 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. 1V-325 redakcija) (toliau – ir Tarnybinių patikrinimų tvarkos aprašas) 6 punkto reikalavimais atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galimai neteisėtų M. S. veiksmų. Tarnybinis patikrinimas pradėtas atsižvelgiant į tai, kad M. S. galimai pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 7 straipsnio reikalavimus, t. y. privačių interesų deklaracijoje nepatikslino ir nepapildė duomenų dėl žmonos J. S. pareigų pasikeitimo, t. y., kad ji laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė.

2024 m. rugpjūčio 19 d. FNTT direktorius pavedimu Nr. 4-7133 patvirtino Imuniteto skyriaus vyriausiosios tyrėjos siūlymą Imuniteto skyriaus vyriausiosios tyrėjos siūlymą pradėti tarnybinį patikrinimą dėl PPPV AS (duomenys neskelbtini) M. S. galimai padarytų Interesų derinimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies, 11 straipsnio 1, 2, 3 dalių reikalavimų pažeidimų ir pradėtą tarnybinį patikrinimą sujungti su 2024 m. liepos 9 d. pradėtu ir atliekamu tarnybiniu patikrinimu Nr. 4-66120. Tarnybinis patikrinimas pradėtas gavus duomenų, jog M. S., būdamas PPPV AS (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad jo žmona nuo (duomenys neskelbtini) yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), nenusišalino nuo sprendimų, susijusių su minėta bendrove rengimo, svarstymo ir priėmimo, galimai pateko į interesų konfliktų situaciją, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba vykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais, dėl ko galimai šiais savo veiksmai pažeidė Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio reikalavimus.

FNTT direktorius 2024 m. spalio 10 d. patvirtino Tarnybinį patikrinimą atlikusios FNTT Imuniteto skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. M. 2024 spalio 10 d. surašytą tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 4-8646 „Dėl Pinigų plovimo prevencijos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) M. S. veiksmų“, registruota 2024 m. spalio 11 d. Nr. 4-8646, (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada). Tarnybinio patikrinimo išvada siūloma patraukti M. S. tarnybinėn atsakomybėn ir skirti jam tarnybinę nuobaudą, FNTT direktoriaus sprendimu pateikti M. S. išankstines rašytines rekomendacijas, tarnybinio patikrinimo išvadą perduoti VTEK.

FNTT 2024 m. spalio 11 d. raštu Nr. 25-13529 „Dėl FNTT profesinės sąjungos sutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo M. S.“ kreipėsi į Profesinę sąjungą dėl sutikimo skirti FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) M. S. tarnybinę nuobaudą.

FNTT profesinė sąjunga šioje byloje ginčijamu 2024 m. spalio 25 d. raštu Nr. 0-15618 nedavė sutikimo atraukti M. S. tarnybinėn atsakomybėn. Rašte nurodė, kad pareigūną M. S. siūloma patraukti tarnybinėn atsakomybėn dėl aplinkybių, kurios yra susijusios su pareigūno M. S. dalyvavimu profesinės sąjungos veikloje ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos darbo tarybos veikloje. Profesinės sąjungos vertinimu, pareigūnas M. S. tiesiogiai ir netiesiogiai (silpninant ir diskriminuojant jo vadovaujamo padalinio veiklą) darbdavio (FNTT) yra persekiojamas dėl jo narystės FNTT darbo taryboje ir visuomeninės veiklos FNTT profesinėje sąjungoje. Pareigūnas M. S. jau dabar yra nukentėjęs nuo diskriminacijos ir persekiojimo, gali patirti dar daugiau žalos, jei jam dėl jo narystės FNTT darbo taryboje ir visuomeninės veiklos FNTT profesinėje sąjungoje būtų taikoma tarnybinė nuobauda.

Pareiškėja su 2024 m. spalio 25 d. raštu Nr. 0-15618 nesutinka ir prašo panaikinti kaip nepagrįstą.

Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja profesinės sąjungos nariams santykiuose su darbdaviu, jo įgaliotuoju atstovu bei gina savo narių darbo ir ekonomines socialines teises bei interesus. Taigi, profesinėms sąjungoms suteikta teisė, kartu ir nustatyta pareiga atstovauti savo nariams santykiuose su darbdaviu bei teisių pažeidimo atvejais ginti šias teises įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymo 21 straipsnio 2 dalis nustato, kad darbuotojams, išrinktiems į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, skiriant drausmines nuobaudas, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo sutikimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio 14 d. nutarime išaiškino, kad minėtu teisiniu reglamentavimu siekiama apsaugoti profesinių sąjungų renkamų organų narius nuo galimo darbdavių diskriminavimo dėl jų veiklos profesinės sąjungos renkamuose organuose. Reikalavimas dėl išankstinio profesinės sąjungos renkamo organo sutikimo pagal savo pobūdį yra papildoma garantija, skirta apsaugoti tiek pačią profesinę sąjungą, tiek jos renkamų organų narius nuo galimo persekiojimo už veiklą profesinėje sąjungoje; šios teisės normos saugoma vertybė yra ne tik konkretaus asmens (profesinės sąjungos renkamo organo nario) teisių apsauga, bet ir visuomeninio intereso turėti veiksmingą bei nepriklausomą darbuotojų socialinių teisių ir interesų gynimo instituciją apsauga; ši apsaugos garantija negali būti supriešinta su darbdavio teise taikyti savo tarnautojams drausminio pobūdžio priemones ta prasme, kad profesinės sąjungos renkamojo organo nariai, palyginus su kitais šioje institucijoje tarnaujančiais valstybės tarnautojais, būtų išskirtinėje padėtyje ir negalėtų būti patraukti tarnybinėn (drausminėn) atsakomybėn vien dėl savo narystės profesinės sąjungos renkamajame organe (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-3367/2011).

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. birželio 25 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A662-368/2012, išaiškino, kad profesinėms sąjungoms nėra suteikta teisė vertinti drausminės procedūros pagrįstumą ir teisėtumą, profesinės sąjungos atliekama kontrolė apima tik patikrinimą, ar tarnybinė nuobauda nėra taikoma dėl pareigūno veiklos profesinėje sąjungoje, ar nebuvo padaryta akivaizdžios jo veiklos vertinimo klaidos bei piktnaudžiauta įgaliojimais. Profesinė sąjunga, mananti, jog tarnybinė nuobauda pareigūnui skiriama dėl jo veiklos profesinėje sąjungoje, turi pateikti pakankamai faktų, leidžiančių daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo. Kitaip tariant, ji turi įrodyti šio ryšio tikimybę. Tik tuo atveju, jeigu profesinė sąjunga įrodo tokias faktines aplinkybes, kurios yra pakankamos daryti prielaidą dėl tarnybinės nuobaudos ryšio su profesinės sąjungos veikla buvimo, valstybės institucija turi įrodyti, kad nebuvo pažeistas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą dėl darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje.

LVAT savo jurisprudencijoje, spręsdamas tarnybinius ginčus dėl profesinės sąjungos diskrecijos ribų sprendžiant dėl išankstinio sutikimo skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui profesinės sąjungos nariui, yra suformavęs praktiką, kad profesinė sąjunga, spręsdama prašymą dėl išankstinio sutikimo skirti pareigūnui tarnybinę nuobaudą, privalo įvertinti nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą tik tais aspektais, ar tarnybinė nuobauda pareigūnui nėra skiriama dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinės sąjungos nariams arba dėl veiklos profesinėje sąjungoje, nevertindama atitinkamos veikos inkriminavimo pareigūnui pagrįstumo ir kitų teisėtumo klausimų, bei aiškiai išreikšti savo poziciją (sutinka / nesutinka) dėl nuobaudos skyrimo konkrečiam profesinės sąjungos nariui ir apie savo sprendimą pranešti prašymą pateikusiam asmeniui (žr. LVAT 2011 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-954/2011 ir kt.).

Nesant įrodymų, kad tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, nes tai nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių darbuotojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr. LVAT 2015 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0zNDMwLTUyMC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-3430-520/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-3430-520/2015">A-3430-520/2015</a> ir kt.).

Iš aukščiau išdėstyto, matyti, jog atsakovė, teikdama atsisakymą duoti sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos trečiajam suinteresuotam asmeniui skyrimo, turėjo įvertinti tokį prašymą dėl sutikimo davimo tik tuo aspektu, ar yra faktų, kurie leistų daryti išvadą, kad pareiškėja siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo narystės ar veiklos profesinėje sąjungoje, ir atsižvelgdama į tai, priimti sprendimą dėl sutikimo ar nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą. Be to, pareiškėja taip pat turi įrodyti, jog teisėtu pagrindu pradėjo tarnybinį tyrimą ir kad siekia skirti tarnybinę nuobaudą trečiajam suinteresuotam asmeniui ne dėl jo narystės ir veiklos Profesinėje sąjungoje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitų aplinkybių, be kita ko, susijusių su tarnybinio nusižengimo sudėties nustatymu ar paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumu, vertinimas nėra priskiriamas atsakovės kompetencijai, todėl atsakovės atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą dėl kitų, su naryste profesinėje sąjungoje nesusijusių aplinkybių, laikomas neteisėtu, apribojančiu darbdavio teisę reaguoti į darbuotojų darbinės veiklos trūkumus ir sukeliančiu situaciją, kai asmens priklausymas profesinei sąjungai suteikia jam pranašumų prieš kitus asmenis, nesančius profesinės sąjungos nariais.

Pareiškėjos teigimu, FNTT pradėjo tarnybinį patikrinimą ir siekia skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui tarnybinę nuobaudą tik dėl paties trečiojo suinteresuoto asmens padarytų tarnybinių nusižengimų, o ne dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje, ir pateikė Tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, dėl kurių ir buvo pradėti tarnybiniai patikrinimai Nr. 4-6120 ir Nr. 4-7133, ir dėl kurių konstatuojama, kad M. S. padarė tarnybinį nusižengimą.

Susipažinus su Tarnybinio patikrinimo išvada, matyti, kad tarnybinę nuobaudą siūloma skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl jo veiksmų (neveikimo), t. y. minėtoje išvadoje konstatuota, kad PPPV AS (duomenys neskelbtini) M. S., būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, eidamas PPPV AS (duomenys neskelbtini) pareigas, turėdamas pareigą atlikti įstatyme nustatytas bendrąsias pareigūno ir statutinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytas pareigūno pareigas, jų neatliko, nesilaikė bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo bei nesavanaudiškumo principų, ir nenusišalino nuo visų viešųjų ir privačių interesų konfliktą sukeliančių klausimų rengimo, svarstymo, priėmimo etapų ir procedūrų, kad ir kaip jie būtų įvardijama, ir laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini), vykdydamas tarnybines funkcijas, ir žinodamas, kad yra / veikia konflikto situacijoje - jo sutuoktinė J. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas, neinformavo įstaigos vadovo apie viešųjų interesų konflikto situaciją, nenusišalino nuo sprendimų priėmimo, atliko veiksmus ir dalyvavo priimant juos pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ teiktus 4 pranešimus Nr. 5.70-8952-24; Nr. 5.70-8944- 24; Nr. 5.70-96922-23; Nr. 5.70-18766-24, dėl galimai įtartinų piniginių operacijų, bei 2 pranešimuose Nr. 5.70-12901-24; Nr. 5.70-26325-24 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų veiklos, iš kurių vienas (Nr. 5.70-26325-24, iš AB „Citadelė“ banko), kuriame buvo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, galimai netinkamai vykdo Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimus, o būtent:

2024 m. kovo 26 d. 09.55 val. byloje Nr. 5.70-96922-23 atliko veiksmą: „Bylos analizės užbaigimas patvirtintas vadovo“;

2024 m. vasario 9 d. 13.37 val. byloje Nr. 5.70-8952-24 atliko veiksmą: „Pridėtas su bylos tyrimu susijęs darbuotojas“, o 2024 m. vasario 12 d. 09.43 val. šioje byloje atliko veiksmą: „Bylos planas patvirtintas“;

2024 m. vasario 14 d. 13.42 val. byloje Nr. 5.70-8944-24 atliko veiksmą: „Pridėtas su bylos tyrimu susijęs darbuotojas“;

2024 m. kovo 13 d. 09.12 val. byloje Nr. 5.70-12901-24 atliko veiksmą: „Pridėtas su bylos tyrimu susijęs darbuotojas“, 2024 m. kovo 19 d. 15.09 val. šioje byloje atliko veiksmą: „Bylos planas patvirtintas“, o 2024 m. kovo 21 d. 07.23 val. šioje byloje atliko veiksmą: „Bylos analizės užbaigimas patvirtintas vadovo“;

2024 m. kovo 29 d. 13.57 val. byloje Nr. 5.70-18766-24 atliko veiksmus: „Pakoreguoti bylos duomenys“ ir „Pridėtas su bylos tyrimu susijęs darbuotojas“;

2024 m. gegužės 7 d. 11.11 val. byloje Nr. 5.70-26325-24 atliko veiksmus „Pakoreguoti bylos duomenys“ ir „Pridėtas su bylos tyrimu susijęs darbuotojas“.

Išvadoje konstatuota, kad savo veiksmais M. S. pažeidė Statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, FNTT įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 12 straipsnio 2 dalies, Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 1, 2 ir 5 dalių, Derinimo tvarkos 5, 19, 23, 23.4, 23.7 ir 24 punktų, Etikos kodekso 7, 7.1, 7.4 punktų, reikalavimus, Tarnybos direktoriaus nurodymus Nr. 1/8-5-1944, Nr. 1/8-5-1-3026, Nr. 1/8-5-1636. Vertinta, kad tokie jo veiksmai yra padaryti dėl aplaidumo (nerūpestingumas) dėl ko kilo neigiamos pasekmės - buvo pažeista vidaus tarnybos tvarka, ir tokiu būdu padarytas tarnybinis nusižengimas.

Teismas vertina, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytos aplinkybės yra susijusios su galimai padarytu tarnybiniu pažeidimu, sudaro pagrindą išvadai, kad tarnybinis patikrinimas pradėtas teisėtai, tačiau jokių duomenų, kad galimai padarytas pažeidimas būtų susijęs su trečiojo suinteresuoto asmens veikla ar naryste FNTT profesinėje sąjungoje, nėra nustatyta.

Pažymėtina, jog byloje nei atsakovė, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, kuriais remiantis būtų pagrindas konstatavimui, kad pareiškėja neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo pradėti tarnybinio patikrinimo, o tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas siekiant nubausti trečiąjį suinteresuotą asmenį išimtinai tik dėl to, kad jis yra Profesinės sąjungos narys. Kaip minėta, tokių duomenų nepateikta.

Byloje nėra jokių įrodymų, jog M. S. galėtų būti vertinamas kaip nepalankus pareiškėjui (darbdaviui) darbuotojas dėl jo aktyvios veiklos Profesinėje sąjungoje ir dėl to būtų pagrįsta manyti, jog pareiškėja siekia pašalinti jam nepalankius Profesinės sąjungos narius.

Pažymėtina, jog ginčijamame Rašte atsakovė savo atsisakymą trečiajam suinteresuotam asmeniui skirti tarnybinę nuobaudą grindė tuo, kad pareigūnas M. S. yra tiesiogiai persekiojimas ir diskriminuojamas, sudarant blogesnes darbo sąlygas, nemokant už pavadavimą (t. y. už papildomą darbą). Nurodo, kad darbdavys (FNTT) pareigūno M. S. atžvilgiu, nesilaiko imperatyvių Lietuvos Respublikos darbo kodekso normų. Profesinės sąjungos vertinimu, pareigūnas galimai persekiojamas už jo konstruktyvią ir teisingą kritiką dėl FNTT netinkamo lėšų naudojimo, dėl struktūrinių pokyčių. M. S. diskriminacija pasireiškia ir tuo, kad jo vadovaujamas padalinys nestiprinimas dėl žymiai išaugusių darbų. Atsakovė pabrėžė, kad pareigūnas M. S. pirmas kreipėsi į FNTT vadovybę dėl melagingų straipsnių, žurnalistų garsinančių elektroninių laiškų į tarnybinį paštą (kad neva M. S. intensyviai lošia kazino, atsidaręs daug banko sąskaitų, su potekste, kad ten gali būti neaiškios lėšos), tačiau FNTT nesiėmė jokių veiksmų, kad apgintų pareigūną. Kaip nurodyta ginčijamame Rašte, Profesinė sąjunga mano, kad tarnybinis patikrinimas atliktas netinkami, netinkamai įvertintos aplinkybės, kurios turi lemiamą reikšmę susiklosčiusios situacijos teisiniam vertinimui ir galimo tarnybinio nusižengimo analizei. Atsakovė nurodo, kad FNTT yra būtina objektyviai įsivertinti minėtus 6 atvejus, ar minėti atvejai yra ne per mažareikšmiai, turint omenyje, kad pareigūnas M. S. 2024 m. sausio 30 d. iki jų jau buvo pranešęs FNTT apie savo itin mažareikšmę pasyvią sąsaja su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, tačiau FNTT vis gi priskyrė darbus pareigūnui M. S. M. S. tokius FNTT veiksmus suprato kaip išreikštą pasitikėjimą ir nematė poreikio nusišalinti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje aplinkybės, susijusios su tarnybinio nusižengimo nustatymo aplinkybėmis nėra aktualios, nes jos gali būti nagrinėjamos tik tuo atveju, jei trečiajam suinteresuotam asmeniui bus paskirta tarnybinė nuobauda ir ji bus ginčijama. Todėl plačiau dėl FNTT profesinės sąjungos Rašte ir atsiliepime į skundą išdėstytų argumentų, susijusių su Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyto pažeidimo vertinimu, t. y. su profesinės sąjungos nariui taikytinos tarnybinės atsakomybės pagrįstumu, nepasisakytina, pažymint, jog šioje byloje yra nagrinėjamas ginčas dėl Profesinės sąjungos Rašto, kuriuo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą, pagrįstumo ir teisėtumo. Dėl to tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatyto pažeidimo ir numatomos skirti tarnybinės nuobaudos pagrįstumas ir teisėtumas, Tarnybinio patikrinimo išvados teiginių pagrįstumas nepatenka į nagrinėjamos bylos dalyką ir gali būti nagrinėjami tik tuo atveju, jeigu pareigūnui tarnybinė nuobauda bus paskirta ir ji bus ginčijama.

Pažymėtina, jog atsakovė, atstovaudama profesinės sąjungos nariams, turi teisę pareikšti savo nuomonę dėl atlikto tarnybinio patikrinimo, dėl tarnybinės nuobaudos rūšies, tačiau tai nėra teisinis ir faktinis pagrindas atsisakyti duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos nariui. Kaip minėta, atsisakymas duoti sutikimą turi būti susietas su tuo, kad pareiškėja pradėjo tarnybinį patikrinimą ir siekia skirti tarnybinę nuobaudą būtent dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiklos Profesinėje sąjungoje. Nagrinėjamu atveju trečiojo suinteresuoto asmens argumentai, kad FNTT jam siekia skirti nuobaudą dėl to, kad jo žmona dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra ne tik nepagrįsti, bet nevertintini, kadangi, kaip minėta, atsisakymas duoti sutikimą turi būti siejamas su pareigūno veikla Profesinėje sąjungoje. Atsakovės nurodytos aplinkybės dėl Vilniaus mieste įvykusio (duomenys neskelbtini), trečiajam suinteresuotam asmeniui netinkamo darbo užmokesčio mokėjimo nepagrindžia, kad FNTT tarnybinį patikrinimą atliko M. S. atžvilgiu dėl jo narystės Profesinėje sąjungoje. Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad pareiškėjos atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad M. S. skundų dėl jo galimo persekiojimo ar diskriminavimo dėl narystės Profesinėje sąjungoje nėra gauta. Taigi, siūlomos skirti tarnybinės nuobaudos ryšio su trečiojo suinteresuoto asmens naryste ar veikla FNTT profesinėje sąjungoje ir FNTT darbo taryboje, nenustatyta.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė FNTT profesinė sąjunga 2024 m. spalio 25 d. raštu Nr. 0-15618 atsisakydama duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Pinigų plovimo prevencijos valdybos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) M. S., viršijo savo kompetencijos ribas ir nepagrįstai nurodė, kad tarnybinė nuobauda skiriama dėl trečiojo suinteresuoto asmens veiklos Profesinėje sąjungoje, tokiu būdu apribodama pareiškėjos teisę operatyviai reaguoti į pareigūno atliktus tarnybinius nusižengimus. FNTT profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Pinigų plovimo prevencijos valdybos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) M. S. pateiktu 2024 m. spalio 25 d. raštu Nr. 0-15618 naikintinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymą patenkinti.

Panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos profesinės sąjungos 2024 m. spalio 25 d. raštą Nr. 0-15618 „Dėl FNTT profesinės sąjungos sutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo M. S.“ tiek, kiek juo atsisakyta duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą Pinigų plovimo prevencijos valdybos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) M. S.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė

Agnė Stankevičienė

Fausta Vitkienė