Baudžiamoji byla Nr. 2K-152/2009
Procesinio sprendimo kategorija
1.1.8.1.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. birželio 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Viktoro Aiduko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios O. P. ir gynėjo advokato Anatolijaus Burinsko kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 9 d. nuosprendis: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria O. P. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už dvi nusikalstamas veikas – UAB „Baltekslita“ ir „Tikslo siekis“ turto pasisavinimą – paskirtos bausmės, jos subendrintos, ir O. P. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „Tikslo siekis“ turto pasisavinimo) paskirtas laisvės atėmimas šešiems mėnesiams, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „Baltekslita“ turto pasisavinimo) – laisvės atėmimas devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams.
Pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 9 d. nuosprendžiu O. P. buvo nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „Baltekslita“ turto pasisavinimo), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu vieneriems metams trims mėnesiams, įpareigojant nuo 21 iki 7 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „Tikslo siekis“ turto pasisavinimo), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant nuo 21 iki 7 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant nuo 21 iki 7 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
O. P. nuteista už tai, kad, laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 4 d. iki 2007 m. rugpjūčio 31 d. dirbdama vyriausiąja finansininke UAB „Tikslo siekis“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dėl einamų pareigų turėdama ypatingus įgalinimus tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą, vykdyti banko ir kasos operacijas, turėdama tikslą pasisavinti patikėtą svetimą turtą, žinodama, jog jai nepriklauso jokios piniginės išmokos, laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 2 d. iki 2007 m. rugpjūčio 20 d., tiksliau nenustatytomis dienomis, iš bendrovės „Tikslo siekis“ kasos pasisavino įvairiomis sumomis grynaisiais pinigais iš viso 35 054,14 Lt.
O. P. nuteista ir už tai, kad, laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 10 d. iki 2007 m. rugpjūčio 31 d. dirbdama UAB „Baltekslita“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) registruota Vilniuje, (duomenys neskelbtini) vyriausiąja finansininke, dėl einamų pareigų turėdama ypatingus įgalinimus tvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą, vykdyti banko ir kasos operacijas, turėdama tikslą pasisavinti jai patikėtą svetimą turtą, žinodama, kad jai nepriklauso jokios piniginės išmokos, laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 31 d. iki 2007 m. liepos 30 d. UAB „Baltekslita“ patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir interneto kavinės „Taškas“ patalpose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pasinaudodama 2007 m. gegužės 11 d. jai perduotu AB SEB Vilniaus banko generatoriumi, kuris suteikė teisę naudotis UAB „Baltekslita“ atsiskaitomąja sąskaita (duomenys neskelbtini), esančia AB SEB Vilniaus banke, iš minėtos atsiskaitomosios sąskaitos į savo asmeninę atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), atidarytą AB SEB Vilniaus banke, savo naudai neteisėtai internetu pervedė kaip avansą ūkio išlaidoms: 2007 m. gegužės 31 d. mokėjimo nurodymu Nr. 61 – 2000 Lt; 2007 m. birželio 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 68 – 2000 Lt; 2007 m. birželio 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 87 – 550 Lt; 2007 m. birželio 11 d. mokėjimo nurodymais Nr. 88 – 50 Lt, Nr. 89 – 50 Lt, Nr. 91 – 350 Lt, Nr. 92 – 1000 Lt; 2007 m. birželio 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. 93 – 600 Lt, 2007 m. birželio 13 d. mokėjimo nurodymais Nr. 95 – 900 Lt, Nr. 99 – 1000 Lt, 2007 m. birželio 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 102 – 500 Lt; 2007 m. birželio 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 103 – 140 Lt; 2007 m. birželio 19 d. mokėjimo nurodymais Nr. 105 – 1000 Lt, Nr. 105 – 4000 Lt; 2007 m. birželio 20 d. mokėjimo nurodymais Nr. 111 – 160 Lt, Nr. 110 – 2000 Lt; 2007 m. birželio 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. 115 – 2000 Lt; 2007 m. liepos 9 d. mokėjimo nurodymais Nr. 136 – 1000 Lt, Nr. 137 – 1000 Lt; 2007 m. liepos 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. 137 – 250 Lt; 2007 m. liepos 13 d. mokėjimo nurodymu Nr. 145 – 1000 Lt; 2007 m. liepos 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. 150 – 750 Lt; 2007 m. liepos 18 d. mokėjimo nurodymais Nr. 152 – 30 Lt, Nr. 151 – 300 Lt; 2007 m. liepos 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. 153 – 200 Lt; 2007 m. liepos 24 d. mokėjimo nurodymu Nr. 161 – 2000 Lt; 2007 m. liepos 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. 165 – 1000 Lt;
iš UAB „Baltekslita“ atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB Vilniaus banke, į savo asmeninę atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), atidarytą AB SEB Vilniaus banke, savo naudai neteisėtai internetu pervedė kaip avansą ūkio išlaidoms: 2007 m. birželio 1 d. mokėjimo nurodymu Nr. 62 – 2000 Lt; 2007 m. birželio 4 d. mokėjimo nurodymais Nr. 69 – 1000 Lt, Nr. 66 – 2000 Lt; 2007 m. birželio 13 d. mokėjimo nurodymu Nr. 98 – 1000 Lt;
iš UAB „Baltekslita“ atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB Vilniaus banke, į savo asmeninę atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), atidarytą AB SEB Vilniaus banke, savo naudai neteisėtai internetu pervedė 2007 m. birželio 4 d. mokėjimo pavedimu Nr. 67 kaip avansą ūkio išlaidoms 5000 Lt;
iš UAB „Baltekslita“ atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB Vilniaus banke, į savo asmeninę atsiskaitomąją sąskaitą, atidarytą AB SEB Vilniaus banke, savo naudai neteisėtai internetu pervedė 2007 m. birželio 8 d. mokėjimo pavedimu Nr. 85 kaip avansą ūkio išlaidoms 1500 Lt;
iš UAB „Baltekslita“ atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB Vilniaus banke, į savo asmeninę atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), atidarytą AB banke „Hansabankas“, savo naudai neteisėtai internetu pervedė 2007 m. birželio 14 d. mokėjimo pavedimu Nr. 97 kaip avansą ūkio išlaidoms 1000 Lt;
iš UAB „Baltekslita“ atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB Vilniaus banke, į savo asmeninę atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), atidarytą,,Nordea Bank Finland“ banke, savo naudai neteisėtai internetu pervedė 2007 m. birželio 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 96 kaip avansą ūkio išlaidoms 1000 Lt;
pasinaudodama 2007 m. birželio 26 d. jai perduotu AB „Sampo“ banko generatoriumi, kuris suteikė teisę naudotis UAB „Baltekslita“ atsiskaitomąja sąskaita (duomenys neskelbtini), iš minėtos atsiskaitomosios sąskaitos į savo asmeninę atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytą AB „Sampo“ banke, savo naudai neteisėtai internetu kaip avansą ūkio išlaidoms pervedė: pagal 2007 m. liepos 8 d. dokumentą Nr. 07081814 – 1000 Lt; pagal 2007m. liepos 11 d. dokumentus Nr. 07111458 – 1000 Lt, Nr. 07111936 – 550 Lt; pagal 2007 m. liepos 13 d. dokumentą Nr. 07132119 – 2400 Lt; pagal 2007 m. liepos 18 d. dokumentus Nr. 07182026 – 4000 Lt, Nr. 07182028 – 400 Lt; pagal 2007 m. liepos 20 d. dokumentą Nr. 07201514 – 3300 Lt; pagal 2007 m. liepos 22 d. dokumentus Nr. 07221305 – 2000 Lt, Nr. 07221647 – 1800 Lt, Nr. 07221951 – 30 Lt; pagal 2007 m. liepos 25 d. dokumentą Nr. 07251452 – 2000 Lt; pagal 2007 m. liepos 26 d. dokumentą Nr. 07261746 – 2000 Lt; pagal 2007 m. liepos 28 d. dokumentus Nr. 07281151 – 2000 Lt, Nr. 07281333 – 3000 Lt, pagal 2007 m. liepos 30 d. dokumentą Nr. 07302014 – 3000 Lt. Taip O. P. pasisavino jai patikėtą UAB „Baltekslita“ didelės vertės turtą – 68 810 Lt.
Kasaciniu skundu nuteistoji O. P. ir jos gynėjas advokatas A. Burinskas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. spalio 9 d. nuosprendį.
Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 11 straipsnio 5 dalies, 54 straipsnio, 62 straipsnio, BPK 20 straipsnio nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“.
Kasatoriai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino tai, kad O. P., bendradarbiaudama su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, padėjo išaiškinti pinigų pasisavinimo mechanizmą, jų kiekį, ėmėsi priemonių grąžinti dalį pinigų, tęsia gydymą, pradėjo dirbti, kad galėtų išmokėti iš jos priteistas sumas, per visą ikiteisminio tyrimo laikotarpį nepadarė jokių kitų pažeidimų bei nusikaltimų, ir atsižvelgęs į tai, kad ji nusikaltimus padarė sirgdama histrioninio tipo asmenybės sutrikimu ir potraukiu azartiniams lošimams, sprendė, kad nebūtina skirti laisvės atėmimo bausmės. Kasatoriai pažymi, kad medicinos praktikoje keliamas klausimas, jog histrioninio tipo asmenybės sutrikimas yra psichikos liga, kurios neįmanoma nugalėti be medikų pagalbos. Kasatorių nuomone, O. P. nusikalto „sirgdama šia liga, o ne įvykdė elementarų tyčinį turto grobstymą iš savanaudiškų paskatų, kaip teigia nuosprendyje Apeliacinis teismas“. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad nuteistoji, suprasdama nusikalstamą savo veiksmų pobūdį, ėmėsi priemonių įveikti šį susirgimą: kreipėsi į lošimo namų priežiūros tarnybą, prašydama neleisti lankytis lošimo namuose, bei į gydytojus, tačiau tik pradėjus intensyviai gydytis jai pavyko pasveikti. Todėl, kasatorių nuomone, specialisto išvada, kad O. P. galėjo valdyti savo veiksmus, neteisinga.
Kasatoriai nurodo, kad Apeliacinis teismas, padarydamas išvadą, jog „yra pagrindas teigti, kad laisvės apribojimo bausmė prieštarauja teisingumo principui“, neįvertino esminių aplinkybių, kad O. P. nusikaltimą padarė sirgdama histrioninio tipo asmenybės sutrikimu ir potraukiu azartiniams lošimams, visus pinigus išleido šiems žaidimams, neturėdama iš to jokios naudos. Tai, kad ji padarė nusikaltimą sirgdama, ir yra išimtinė bylos aplinkybė, leidžianti taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą. Be to, apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad buvo padarytas vienas tęstinis, o ne du atskiri nusikaltimai, ir neteisingai konstatavo, kad O. P. padarė tyčinį turto grobstymą dėl savanaudiškų paskatų. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio dėstomojoje dalyje nurodė, kad O. P. dar iki teisminio tyrimo pradžios bendrovėms grąžino didelę dalį pasisavintų pinigų, pradėjo gydytis nuo priklausomybės alkoholiui ir potraukio azartiniams lošimams, todėl tolesnis teismo teiginys, kad trumpalaikė laisvės atėmimo bausmė nenutrauks jos socialinių ryšių ir laisvės atėmimo bausmė atliks paskirtį, prieštarauja logikai ir bausmės tikslams. Apeliaciniam teismui buvo pateikta pažyma, kad O. P. gydosi, tai būtina daryti ir toliau. Tačiau būdama laisvės atėmimo vietose ji negalės gydytis, dirbti ir atlyginti padarytą žalą. Net nukentėjusieji pažymėjo, kad jie nesiekia, jog nuteistoji būtų nuteista laisvės atėmimo bausme, suprasdami, kad jai būtina suteikti galimybę gydytis bei atlyginti padarytą žalą. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas nuteistajai, praėjus nuo nusikaltimo daugiau kaip pusantrų metų, yra nelogiškas, neekonomiškas, prieštaraujantis teisingumo principui.
Atsiliepimu į nuteistosios O. P. ir gynėjo advokato A. Burinsko kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė D. Miliūtė prašo jį atmesti. Prokurorė nurodo, kad kasatorių skundo teiginiai, jog Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis priimtas, pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymus, yra deklaratyvūs ir neargumentuoti. Prokurorė pažymi, kad BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė paskirti švelnesnę bausmę susijusi su tinkamu bausmės tikslų realizavimu – nė vienas iš BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų nelaikytinas pagrindiniu, o skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į jų visumą. Pirmosios instancijos teismas, O. P. skirdamas laisvės apribojimo bausmę, atsižvelgė tik į jos asmenybę apibūdinančius duomenis, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau neįvertino kitų vienodai reikšmingų bausmės skyrimui aplinkybių, numatytų BK 54 straipsnio 2 dalyje, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltės formos ir rūšies, nusikalstamos veikos stadijos. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, negu numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, gali būti skiriama, kai yra išimtinės aplinkybės, jeigu nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatyme numatytos bausmė paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms aplinkybėms. Teismas tokių išimtinių aplinkybių nenustatė, jų nenurodo ir kasatoriai. Aplinkybės, apibūdinančios nuteistąją, jos prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis yra svarbios, tačiau nepakankamos, norint konstatuoti, kad sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Prokurorės nuomone, kasatorių akcentuojama aplinkybė, kad nuteistajai diagnozuotas histrioninio tipo asmenybės sutrikimas ir potraukis azartiniams lošimams, taip pat nėra išimtinė, kuri leistų paskirti švelnesnę bausmę. Priklausomybė nuo alkoholio ir potraukis azartiniams lošimams yra pačios nuteistosios pasirinkto gyvenimo būdo pasekmė. Nuteistoji suvokė esanti priklausoma nuo žalingų įpročių, tačiau ilgą laiką tai ją tenkino; ji kreipėsi į priklausomybės ligų centrą tik tuomet, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Prokurorės nuomone, Apeliacinis teismas paskyrė nuteistajai bausmę, tiksliai laikydamasis BK 54 straipsnio reikalavimų. Šio teismo sprendime išsamiai pasisakyta, kad įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir nuteistosios asmenybę, išimtinių aplinkybių BK 54 straipsnio 3 dalies prasme šioje baudžiamojoje byloje nėra.
Nuteistosios O. P. ir gynėjo advokato A. Burinsko kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo
Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuteistajai buvo paskirta bausmė, nesusijusi su realiu laisvės atėmimu.
Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad O. P. nuteista už dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje. Šis teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad O. P. anksčiau nebuvo teista ar bausta administracine tvarka, yra įrašyta į narkologinę įskaitą, į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas padarė išvadą, kad, įvertinus visas minėtas aplinkybes, realios straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajai aiškiai prieštarautų teisingumo principui, o jai paskyrus laisvės apribojimo bausmę bus geriausiai užtikrintas visuomenės interesas kompensuoti neteisėtais veiksmais padarytą turtinio pobūdžio žalą.
Apeliacinės instancijos teismas iš dalies patenkino prokuroro apeliacinį skundą, padaręs išvadą, kad skundžiamajame nuosprendyje išdėstyti bausmės skyrimo motyvai yra neįtikinantys, neįrodantys, jog tinkamai pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalies norma. Apeliacinis teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, kurios rodytų mažesnį padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą: viena nusikalstama veika truko apie keturis mėnesius, per tą laiką nuteistoji nuolat piktnaudžiavo darbdavio ir kolegų pasitikėjimu, nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, jais padaryta didelė turtinė žala. Taip pat Apeliacinis teismas nenustatė ir išimtinių nuteistosios asmenybę apibūdinančių aplinkybių. Tokia aplinkybe, teismo nuomone, negali būti laikoma ir nuteistosios sveikatos būklė.
Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą – atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą – bausmę. Teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais: pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai švelninti bausmę. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalį, ir kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalgos 2 punktas). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-594/2007, 2K-123/2008).
Iš apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas itin lakoniškai pasisakė dėl bausmės skyrimo kaltinamajai: vos keliais sakiniais pažymėta, jog atsižvelgiama į kaltinamosios asmenybę apibūdinančius duomenis (anksčiau nebuvo teista, nebausta administracine tvarka, nebuvo narkologinėje įskaitoje), į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nors šis teismas ir pažymėjo, kad teisingumo principo realizavimas reikalauja paskirti bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai, tačiau nuosprendyje padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, veikos motyvai ir tikslai, stadija, kaip teisingai pažymėjo Apeliacinis teismas, iš esmės liko neįvertinti. Nors apygardos teismas ir teigė, kad nustatyta „nemažai aplinkybių, kurios duoda pagrindą manyti, kad byloje bausmės tikslai galės būti pasiekti kaltinamajam neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės“, kokios konkrečiai šios aplinkybės, kurios vertintinos kaip išimtinės, pirmosios instancijos teismas nenurodė. Be to, kaip spręstina iš apygardos teismo pateiktų bausmės skyrimo motyvų, teismas vadovavosi tik visuomenės interesu dėl padarytos turtinio pobūdžio žalos atlyginimo, tačiau į bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnio 2 dalyje, neatsižvelgta. Apeliacinės instancijos teismas tokį bausmės skyrimo motyvavimą pagrįstai pripažino nepakankamu ir, iš naujo įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kitas BK 54 straipsnio 2 dalies 2–4 punktuose nustatytas bei kaltininkės asmenybę apibūdinančias aplinkybes, išsamiai motyvavo bausmės skyrimą. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Apeliacinis teismas pagrįstai pripažino, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, netinkamai pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies normą, nes byloje nėra išimtinių aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir kaltininkės asmenybę. Teisėjų kolegija pažymi, kad skiriant bausmę minėti teigiami momentai, apibūdinantys kaltininkės asmenybę, nelaikytini išimtinėmis aplinkybėmis ir jie negali nusverti padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnio ir kitų nusikalstamas veikas apibūdinančių aplinkybių (abi veikos buvo baigtos, priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai, jos nebuvo atsitiktinės, per gana trumpą laiką keliais būdais, daugkartiniais veiksmais iš viso buvo pasisavinta 103 864,14 Lt, kaltininkė veikė tiesiogine tyčia, likusi neatlyginta materialinė žala dviem bendrovėms yra: 26 201,90 Lt – UAB „Baltekslita“, 32 728,75 Lt – UAB „Tikslo siekis“.
Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas bausmės dydį, į pozityvius momentus atsižvelgė, paskirdamas laisvės atėmimo bausmes, savo dydžiu artimas straipsnio sankcijoje už padarytus nusikaltimus numatytam minimumui.
Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, kaltininkės asmenybę ir paskyrė bausmę, kuri sudaro realias prielaidas bausmės paskirčiai realizuoti.
Dėl kitų kasatorių argumentų
Neteisūs kasatoriai teigdami, kad buvo padarytas vienas tęstinis nusikaltimas. Teismai nustatė, kad O. P. padarė dvi nusikalstamas veikas: nuteistoji laikotarpiu nuo 2007 m. gegužės 31 d. iki liepos 30 d. pasisavino UAB „Baltekslita“ priklausantį turtą, pervesdama internetu iš bendrovės atsiskaitomųjų sąskaitų į savo asmenines sąskaitas įvairaus dydžio pinigines sumas. Veikdama nuo 2007 m. rugpjūčio 2 d. iki rugpjūčio 20 d. ji padarė kitą nusikalstamą veiką: pasisavino UAB „Tikslo siekis“ priklausantį turtą, iš šios bendrovės kasos paimdama pinigines lėšas. Kadangi skyrėsi nusikalstamų veikų padarymo laikas, būdas, kėsinimosi objektas, todėl pagrįstai nustatyta, kad buvo padarytos dvi atskiros nusikalstamos veikos.
Taip pat nepagrįstas kasatorių argumentas, kad neteisinga specialisto išvada, jog nusikalstamų veikų padarymo metu O. P. galėjo valdyti savo veiksmus. Iš bylos medžiagos matyti, kad prieš paskiriant ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę O. P. ir jos gynėjas advokatas A. Burinskas nepateikė prašymų dėl klausimų ekspertui, konkretaus eksperto skyrimo, nors jie pagal BPK 209 straipsnio 1 dalį reikalavimus apie tokią galimybę buvo informuoti. Susipažinę su ekspertizės aktu jie jokių prašymų taip pat nepateikė. Nors susipažįstant su ikiteisminio tyrimo medžiaga įtariamosios gynėjas nurodė, kad psichiatrijos ekspertizės akte neišspręsti pagrindiniai klausimai – ar potraukis azartiniams lošimams su psichikos ir elgesio sutrikimais yra liga, ar susirgimo metu O. P. galėjo kontroliuoti ir atsispirti potraukiui azartiniams lošimams (prokuratūros 2008 m. liepos 30 d. nutarimu advokato prašymas atmestas), tačiau bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje ir apeliacine tvarka nuteistoji ar jos gynėjas neprašė paskirti papildomos teismo psichiatrijos ekspertizės ar apklausti ekspertizę dariusius ekspertus, kad būtų papildyta ekspertų duota išvada. Ikiteisminio tyrimo metu atlikta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė nustatė, kad: O. P. nusikalstamos veikos padarymo metu nustatytas histrioninio tipo asmenybės sutrikimas ir potraukis azartiniams lošimams; ji nusikalstamos veikos metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Ekspertizės akte pažymėta, kad: O. P. 2007 m. lapkričio 14 d. pirmą kartą kreipėsi į priklausomybės ligų specialistą, prašydama ją gydyti nuo priklausomybės alkoholiui ir potraukio azartiniams žaidimams; pateiktoje bylos medžiagoje nėra duomenų, leidžiančių įtarti, kad inkriminuojamų veikų metu ji buvo laikino psichikos sutrikimo būsenos; O. P. elgesys, jos psichologinės ypatybės leidžia teigti, kad potraukis azartiniams žaidimams yra dalis jos gyvenimo būdo, kuris tiriamajai buvo priimtinas; tik realiai patyrus didžiulius praradimus ji sugebėjo suvaldyti šį potraukį; šis įpročių ir potraukių sutrikimas priskirtinas prie potraukio azartiniams lošimams ir lažyboms, siekiant patirti sujaudinimo būseną arba gauti pinigų. Taigi teismo psichiatrijos ekspertizės akte vienareikšmiškai nustatyta, kad O. P. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, todėl pripažinti ją ribotai pakaltinama taikant BK 18 straipsnio nuostatas nebuvo pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistosios O. P. ir gynėjo advokato Anatolijaus Burinsko kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Josifas Tomaševičius
Viktoras Aidukas
