Baudžiamoji byla Nr. 1A-133-309/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18954-2016-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.;
(S)
1.1.7.3.1.;1.1.8.1.1.; 1.2.20.2.; 2.1.4.4.2.1.; 2.1.4.4.2.3.; 2.1.4.4.2.4.1.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.6.; 2.3.2.2.13.; 2.4.6.1.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 11 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės,
sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,
dalyvaujant prokurorei Lilijai Saldukienei,
nuteistajai A. K. T. ir jos gynėjui advokatui Vilmantui Poškui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. K. T. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. T. pripažinta kalta ir nuteista: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 232 straipsnį (2016 m. sausio 11 d. veika) 50 MGL bauda; pagal BK 232 straipsnį (2016 m. sausio 14 d. veika) 50 MGL bauda; pagal BK 232 straipsnį (2016 m. balandžio 4 d. veika) 50 MGL bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė A. K. T. paskirta 100 MGL (3 766 Eur) bauda, ją sumokant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. A. K. T. pagal BK 232 straipsnį nuteista už tai, kad viešai žodžiu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ir teisėjus dėl jų veiklos: 2016 m. sausio 11 d., tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto kompiuterio per nenustatytą IP adresą A. K. T. prisijungė prie internetinio tinklalapio (duomenys neskelbtini), kuriame patalpino savo asmens vaizdo įrašą pavadinimu „A. T. apie tai, kaip teisėjai kabina makaronus“, kuriame, išreikšdama nepasitenkinimą su ja susijusių bylų nagrinėjimu ir priimtais sprendimais, teigia: „Aš tuos pinigėlius atiduosiu, bet po to duosiu valstybę į teismą ir teks atsakyti tiek D., tiek L., tiek R. D., tiek E. M. už visas nusikaltimų slėpimą, sukčiavimą stambiu mastu“, ir tokiu būdu viešai žodžiu pažemino (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismą ir teismo teisėjus R. D., E. M. (duomenys neskelbtini) apygardos teismą ir teisėjus M. D., E. L. dėl jų veiklos.
1.1. Be to, A. K. T. pagal BK 232 straipsnį nuteista už tai, kad viešai žodžiu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ir teisėjus dėl jų veiklos: 2016 m. sausio 14 d., tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto kompiuterio per nenustatytą IP adresą prisijungė prie internetinio tinklalapio (duomenys neskelbtini), kuriame patalpino savo asmens vaizdo įrašą pavadinimu „A. T. apie (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo pirmininkę G.“, kuriame, išreikšdama nepasitenkinimą su ja susijusių bylų nagrinėjimu ir priimtais sprendimais, teigia, jog „(duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininkė A. G. visą savo darbo laikotarpį globojo visus teisėjus, kurie slėpė nusikaltimus, sukčiavimus“, ir tokiu būdu viešai žodžiu pažemino (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismą ir teismo pirmininkę A. G. dėl jų veiklos.
1.2. Be to, A. K. T. pagal BK 232 straipsnį nuteista už tai, kad viešai žodžiu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ir teisėjus dėl jų veiklos: 2016 m. balandžio 4 d., tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto kompiuterio per nenustatytą IP adresą prisijungė prie internetinio tinklalapio (duomenys neskelbtini), kuriame patalpino savo asmens vaizdo įrašą pavadinimu „A. T. apie Konstituciją ir Z. P.“, kuriame, išreikšdama nepasitenkinimą su ja susijusių bylų nagrinėjimu ir priimtais sprendimais, atsisakymu panaikinti šiuos sprendimus, teigia: „Klausimas Z. P.. Ar P. egzistavimo metu Konstitucija ar leido jam ir jo visai komandai, kurie prisidėjo prie mano baudų ir būk tai teistumo, viršyti įgaliojimus dėl savanaudiškų paskatų, žlugdyti invalidų verslą, kurti baudžiamąsias bylas, kai Z. P. buvo Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoju?“, ir tokiu būdu viešai žodžiu pažemino (duomenys neskelbtini) apygardos teismą ir teisėją Z. P. dėl jų veiklos.
2. Apeliaciniu skundu nuteistoji A. K. T. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendį ir ją išteisinti; panaikinti jai paskirtą piniginę baudą.
2.1. Skunde apeliantė nurodo, kad nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas išsamiai, visapusiškai ir tinkamai, t. y. tiesiogiai, neištyrus visų bylai reikšmingų įrodymų, jame išdėstytos išvados neatitinka baudžiamosios bylos aplinkybių bei teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų turinio, juo neteisingai paskirta bausmė, netinkamai išspręsti kiti klausimai. Be to, nuosprendis priimtas grubiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatas, reglamentuojančias nagrinėjimo teisme ribas (BPK 255 straipsnis). Teigia, kad policija dėl menkniekio ir nesusipratimo keldama baudžiamąsias bylas grubiai pažeidžia įstatymuose įtvirtintą ultima ratio principą, nustatantį, jog šiuo konkrečiu atveju baudžiamoji atsakomybė galėtų atsirasti tik esant išimtiniam atvejui, t. y. kai kitos priemonės negali būti taikomos ir padaryta veika yra aiškiai pavojinga visuomenei. Akcentuoja, kad už subjektyvų įvykių supratimą ir vidinį įsitikinimą negalima taikyti baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-489/2016, 2K-335-895/2015, 2K-305-788/2015, 2K-566-895/2015 ir t. t.). Mano, kad trečiasis epizodas – retorinis klausimas teisėjui Z. P. apskritai neturėjo būti vertinamas kaip nusikalstama veika.
2.2. Nuteistosios teigimu, ji savo kaltės dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažįsta, savo kompiuterio neturi ir dėl amžiaus net nemoka juo naudotis, žurnalistas, kuris pasiūlė jai pasisakyti „į filmavimo kamerą“ jai paaiškino, kad jis atstovauja humoristinei satyrinei laidai ir bendros atsakomybės sąlygos jam negalioja. Pažymi, kad ji kalbėdama labai jaudinosi, todėl jos kalbos yra nerišlios, nekonkrečios (neaiškios nei turiniu nei prasme) ir tekstas visiems turėtų būti sunkiai suprantamas.
2.3. Be to, pasak apeliantės, teismas, nusprendęs pripažinti ją kalta, nurodė, jog kaltę grindžia byloje esančiais įrodymais, juos išvardino, tačiau dėl jų nepasisakė, neanalizavo ir nemotyvavo, neišdėstė jos (A. K. T.) argumentų, jų neįvertino, taip pažeisdamas proceso reikalavimus surašant nuosprendį. Nutarimas pareikšti įtarimą dėl šių kaltinimų ir pernelyg išplėstų kaltinimo ribų suformuotas nepakankamai nuosekliai ir tokį trūkumą teismas privalėjo pripažinti esminiu, nes taip buvo pasunkinta jos teisė į gynybą. Teismas nuosprendyje nenurodė, kodėl jį grindžia ne visais įrodymais, kodėl vienais įrodymais vadovaujasi, o kitais ne.
2.4. Teigia, kad teisėja, nagrinėdama šią bylą, buvo šališka – netenkino nė vieno iš jos prašymų, „įsakė neduoti“ jai advokato. Be to, teismas skyrė jai, neįgaliam, nedarbingam asmeniui, nepagrįstai paskyrė didelę baudą, įpareigodamas ją sumokėti per du mėnesius. Pažymi, kad teismas, skirdamas jai bausmę, be kita ko turėjo atsižvelgti ir į tai, kad: ji nėra pavojinga visuomenei ar linkusi nusikalsti; tikslo nusikalsti neturėjo ir to nesiekė, nevartoja ir niekada nevartojo narkotinių ar psichotropinių medžiagų, nepiktnaudžiauja alkoholiu; turi pastovią gyvenamąją ir darbo vietas, yra senyvo amžiaus, neįgali, dora, tvarkinga, pareiginga, nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nė vienas iš teisėjų dėl jos žodžių asmeniškai neįsižeidė.
3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
4. Nuteistosios A. K. T. apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl nuteistosios A. K. T. kaltės padarius BK 232 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas
5. Pagal BK 232 straipsnį atsako tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos.
5.1. BK 232 straipsnyje įtvirtintų nuostatų paskirtis – saugoti teismų ir teisėjų garbę, orumą, ginti juos nuo viešo pažeminimo, niekinimo dėl jų veiklos vykdant teisingumą, taip pat saugoti apskritai visą teisingumo sistemą nuo jos diskreditavimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-476/2014).
5.2. Baudžiamoji atsakomybė asmeniui pagal šį BK 232 straipsnį kyla tada, kai jis užgauliai pažemina teisingumą vykdantį teismą ar teisėją dėl jo veiklos. Pagal kasacinio teismo praktiką užgaulus teismo ar teisėjo pažeminimas dėl jų veiklos laikytinas viešu, kai teismo ar teisėjo pažeminimą matė arba girdėjo ar kitaip suvokė bent vienas trečiasis asmuo. Juo gali būti ne tik aplinkiniai žmonės, pavyzdžiui, teismo posėdyje dalyvaujantys asmenys, teisėjai, bet ir kiti asmenys bei visuomenės ar valstybės institucijų atstovai, suvokę užgaulų teismo ar teisėjo pažeminimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zODUvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-385/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-385/2006">2K-7-385/2006</a>, 2K-468/2010, 2K-476/2014, 2K-573-976/2015). Nepagarba teismui yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad vykdydamas teisingumą teismas ar teisėjas buvo viešai pažemintas, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė žeminantį šios informacijos ar veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 386-489/2016, 2K-323-895/2017).
5.3. Nors nuteistoji A. K. T. neigia padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau jos kaltę padarius tris BK 232 straipsnyje numatytus nusikaltimus patvirtina byloje surinktų ir teismo tinkamai, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Atkreipiamas dėmesys, kad apklausiama teisiamajame posėdyje A. K. T. nurodė, kad „nusikaltimus darė dirbantys teisme“, o kadangi žmogui reikšti nuomonę ir atskleisti nusikalstamas veikas nėra draudžiama, ji išsikvietė televiziją. Atsakydama į teisėjos klausimus, patvirtino, kad įrašuose išsakyti žodžiai apie teisėjus yra jos, sausio 14 d. įraše pasakyti žodžiai, kad (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo pirmininkė A. G. savo darbo metu globojo teisėjus, kurie slėpė nusikaltimus, taip pat yra jos. Į klausimą, kada ir kur buvo padaryti įrašai nurodė: „<...> jūs niekada nesužinosit, kad nenukentėtų ir nebūtų tampomi žmonės“, pažymėjo, kad aplinkybių, kaip įrašai pateko į (duomenys neskelbtini), ji nenurodys, jai padėjo „geri žmonės“, nes ji pati neturi kompiuterio ir nemoka juo naudotis (3 t., b. l. 30–31). Apeliantės kaltę patvirtina ir liudytojų, teisėjų Z. P., M. D., R. D., E. M., E. L. parodymai (3 t., b. l. 11–12, 30), kai jie nurodė, kad internetinėje svetainėje (duomenys neskelbtini) patalpintame vaizdo įraše išsakyti žodžiai neatitinka tikrovės, jie žemina teismą kaip teisingumą vykdančią instituciją, ir, nors jų asmeniškai neįžeidė, tačiau kaltinamosios išsakyti žodžiai žemina juos kaip teisėjus, nes yra susiję su jų darbu. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog A. K. T. vaizdo įrašuose pateikti teiginiai apie teisėjus yra teisingi. Priešingai, jokie bylos duomenys nepatvirtina nuteistosios pateiktos informacijos. Apeliantės kaltę taip pat patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. gegužės 12 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), prie bylos pridėtame kompaktiniame diske esantys vaizdo įrašai iš tinklalapio (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys (1 t., b. l. 48–60).
5.4. Sutikti su nuteistosios skundo argumentu, kad skundžiamas nuosprendis priimtas išsamiai, visapusiškai, t. y. tinkamai, neištyrus, neišanalizavus visų bylai reikšmingų įrodymų, kad jame išdėstytos išvados neatitinka baudžiamosios bylos aplinkybių bei teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų turinio, nėra pagrindo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, analizuodamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais, taip pat juos vertindamas, tinkamai laikėsi BPK 20 straipsnio reikalavimų. Akivaizdu, kad faktinės bylos aplinkybės nustatytos išsamiai ir nešališkai išanalizavus byloje surinktų įrodymų visumą. Šioje byloje BPK 20 straipsnio pažeidimų, kuriuos būtų galima pripažinti sutrukdžiusiais teismui priimti teisingą sprendimą, nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai laikėsi BPK 305 straipsnio reikalavimų ir nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas. Neteisi apeliantė teigdama, kad teismas neišdėstė jos pateiktų argumentų, jų neįvertino – skundžiamame teismo nuosprendyje išsamiai išdėstyti A. K. T. parodymai, jie išanalizuoti ir įvertinti visumoje su kitais byloje surinktais įrodymais. Šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su teismo išvada, kad A. K. T. teiginys, jog ji nesiekė tyčia pažeminti teismą ir teisėjus, tik išsakė savo nuomonę, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, be to, laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – šmeižtu ir dezinformacija. Tai, kad A. K. T. suvokė žeminantį skleidžiamos informacijos turinį ir norėjo taip veikti, patvirtina visuma byloje surinktų duomenų, įskaitant ir vaizdo įraše užfiksuotus duomenis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje dėl A. K. T. tyčios kryptingumo išsamiai ir argumentuotai pasisakė, teisėjų kolegija su šiais argumentais visiškai sutinka ir jų nebekartoja. Šiuo aspektu pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimų aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDItOTQyLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-42-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-42-942/2016">2K-42-942/2016</a>). Taip pat atkreipiamas dėmesys kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes. Šiuo atveju remtis apeliaciniame skunde nurodytomis kasacinėmis nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335-895/2015, 2K-305-788/2015, 2K-566-895/2015 nėra pagrindo, nes jose nagrinėtų bylų aplinkybės visiškai nepanašios A. K. T. baudžiamojoje byloje nagrinėjamas aplinkybes (minėtose nutartyse buvo sprendžiami BK 235 straipsnio 1 dalies taikymo pagrįstumo klausimai).
5.5. Sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad skundžiamas nuosprendis priimtas grubiai pažeidžiant BPK 255 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias nagrinėjimo teisme ribas, taip pat nėra pagrindo, nes byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama tik dėl kaltinamosios A. K. T. ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaltinamosios veika nebuvo perkvalifikuota, ji nebuvo nuteista dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės būtų skyrusios nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų.
5.6. Iš byloje esančio kaltinamojo akto matyti, kad jame apeliantės padarytos veikos aprašytos atskleidžiant esmines faktines aplinkybes, kurios yra svarbios nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymui, todėl nėra pagrindo pritarti nuteistosios skundo argumentui, kad kaltinimas nėra pakankamai aiškus dėl pernelyg išplėstų kaltinimo ribų, tai vertinti kaip kaltinamojo akto trūkumą ir pripažinti jį esminiu, pasunkinusiu jos teisę į gynybą. Atkreipiamas dėmesys, kad įteikus A. K. T. pranešimą apie įtarimą, ji nenurodė, kad įtarimas jai būtų neaiškus (2 t., b. l. 134), paskelbus jai apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą, pastaroji nurodė, kad susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga nepageidauja, prašymų neturi (2 t., b. l. 142). Teisiamajame posėdyje prokurorei perskaičius kaltinamąjį aktą, A. K. T. nurodė, kad kaltinimą suprato, aktyviai nuo jo gynėsi. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad pateiktas kaltinimas yra pakankamai konkretus, nepažeidžiantis kaltinamosios teisių į gynybą.
Dėl teismo šališkumo
6. Skunde apeliantė nurodo, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes bylą nagrinėjusi teisėja netenkino nė vieno iš jos prašymų, „įsakė neduoti“ jai advokato.
6.1. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQwLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-340/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-340/2008">2K-340/2008</a>, 2K-414/2010, 2 t.K-187/2011). Šis nešališkumo principo aspektas reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-62-976/2017).
6.2. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad bylą nagrinėjęs teismas būtų buvęs subjektyviai šališkas. Duomenų, kurie galėtų rodyti teismo asmeninį suinteresuotumą byla, nenurodė ir apeliantė. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teisėjo šališkumo. Kaltinamojo ir jo gynėjo prašymų netenkinimas nėra pagrindas manyti, kad teisėja turėjo išankstinį nusistatymą byloje ir buvo šališka. Pažymėtina, kad spręsdamas prašymus teismas atsižvelgia į tai, ar pateikti prašymai turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Iš teisiamojo posėdžio protokoluose užfiksuotų duomenų matyti, kad teismas tenkino kaltinamosios prašymą kviesti į teisiamąjį posėdį ir kaip liudytoją apklausti J. O. (3 t., b. l. 11), taip pat tenkino kaltinamosios gynėjo prašymus į teismo posėdį kviesti liudytoją E. L. (3 t., b. l. 12–13) ir prie bylos pridėti gynėjo pateiktus dokumentus (3 t., b. l. 31). Teismas netenkino tik vieno kaltinamosios prašymo – į teismo posėdį papildomai kviesti liudytoją J. O.. Akivaizdu, kad šis prašymas nebuvo tenkintas įvertinus tai, kad minėtas liudytojas dėl esminių bylos aplinkybių jau buvo apklaustas. Taigi neteisi apeliantė teigdama, kad teismas netenkino nė vieno jos prašymo. Šiuo aspektu taip pat pažymima, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114/2008). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
6.3. Atsižvelgiant į tai, kad A. K. T. ikiteisminio tyrimo metu gynė advokatas A. K. (2 t., b. l. 133, 134–135, 139), šis advokatas A. K. T. gynė ir pirmosios instancijos teisme (3 t., b. l. 23, 11–13, 30–33), apeliacinio skundo argumentas, kad teisėja „įsakė neduoti“ jai advokato, atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl nuteistajai A. K. T. paskirtos bausmės
7. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
7.1. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. K. T. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. K. T. padarė tris nesunkius tyčinius nusikaltimus (BK 232 straipsnis, 11 straipsnio 3 dalis), nors anksčiau buvo teista (du kartus teista ir pagal BK 232 straipsnį), tačiau teistumas jai išnykęs, todėl ji laikoma neteista (2 t., b. l. 90–94, 96–98), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 76, 80–81), dirba, vykdo individualią veiklą (2 t., b. l. 79; 3 t., b. l. 25), taip pat atsižvelgė į kaltinamosios asmenines savybes, į tai, kad jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Kolegija konstatuoja, kad įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. K. T. už jos padarytas nusikalstamas veikas švelniausią savo rūšimi BK 232 straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantei už visus padarytus nusikaltimus yra paskirtos minimalios baudos, t. y. 50 MGL dydžio baudos (pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą už nesunkų nusikaltimą skirtina bauda nuo 50 iki 2 000 MGL), taigi, daryti išvadą, kad paskirtos baudos aiškiai per didelės, nėra pagrindo. Už visas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės – baudos – subendrintos teisingai, galutinė su bendrinta bausmė – 100 MGL dydžio bauda – taip pat nėra per griežta. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas gali nustatyti nuteistajam sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą laikotarpį, teismas, įpareigodamas nuteistąją sumokėti jai paskirtą baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įstatymo reikalavimų nepažeidė. Nors A. K. T. yra neįgali (2 t., b. l. 86), tačiau bylos duomenimis ji yra dirbanti – nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. vykdo individualią veiklą (3 t. b. l. 25). Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistosios apeliaciniame skunde išvardintos jos asmenybės teigiamos savybės nėra pagrindas mažinti jai paskirtą bausmę. Kartu šiame skundo nagrinėjimo kontekste pastebėtina, kad šios asmeninės savybės nesukliudė apeliantei daryti nusikalstamas veikas.
7.2. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, keisti šį nuosprendį ar jį naikinti apeliantės skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Nuteistosios A. K. T. apeliacinį skundą atmesti.
Teisėjai Zigmas Kavaliauskas
Teisėjai Raimundas Jurgaitis
Vidmantas Mylė
