Civilinė byla Nr. 2S-347-883/2018
Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00638-2016-0
Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.3.6.1.2.2.; 3.2.4.9.6.1.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
2018 m. balandžio 10 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-36-1009/2018 pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui M. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo bei atsakovo priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo M. Š. išlaikymą jų nepilnametėms dukroms: V. Š. ir V. Š. po 250,00 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukterų pilnametystės, nutraukti santuoką su atsakovu M. Š. dėl kito sutuoktinio kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo 3000 Eur neturinės žalos, padalinti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti dabartinę pavardę.
Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė jo ir ieškovės santuoką nutraukti dėl ieškovės L. Š. kaltės, palikti po santuokos nutraukimo šalims jų esamas pavardes, nustatyti, kad po santuokos nutraukimo nepilnamečių vaikų: V. Š. gyvenamoji vieta yra M. Š. gyvenamoji vieta, V. Š. gyvenamoji vieta yra jos mamos L. Š. gyvenamoji vieta. M. Š. priešieškiniu taip pat prašė skirti DNR ekspertizę, ją pavedant atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybai, ekspertams pavedant užduoti klausimą, ar M. Š. yra biologinis V. Š. tėvas; nustatyti, kad M. Š. nėra nepilnamečio vaiko V. Š. biologinis tėvas bei nuo ieškinio pateikimo dienos nutraukti M. Š. išlaikymo nepilnamečiui vaikui (V. Š.) mokėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. vasario 26 d. nutartimi nutarė paskirti DNR ekspertizę tėvystei nustatyti, ekspertams pateikiant klausimus: Ar M. Š. yra nepilnamečio vaiko V. Š. biologinis tėvas, o ši jo dukra; Ar S. U. yra nepilnamečio vaiko V. Š. biologinis tėvas, o ši jo dukra. Teismas pavedė ekspertizę atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijai, įpareigojo atsakovą M. Š. su mažamečiu vaiku V. Š., taip pat S. U. nuvykti į DNR laboratoriją, duoti kraujo mėginius ekspertizei atlikti ir pateikti tyrimui atilikti reikalingą medžiagą. Teismas civilinę bylą Nr. 2-36-1009/2018 sustabdė iki bus atilikta ekspertizė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė L. Š. prašo teismo panaikinti 2018 m. vasario 26 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutartį sustabdyti civilinę bylą ir nagrinėti bylą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
CK 3.152 str. 1 d. numatyta, kad kreipiantis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Atsakovas žinojo apie dukros V. Š. gimimo akto įrašą nuo (duomenys neskelbtini), o aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės, nenurodė, išskyrus savo abejones.
Atsakovas neparašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą tėvystei nuginčyti, bet teismas vis vien paskyrė DNR ekspertizę.
Teismo nutartyje nurodoma, jog ekspertas turi atsakyti į klausimą, ar S. U. nėra biologinis V. Š. tėvas. S. U. byloje yra tik atsakovo prielaidų pagrindu, todėl skirti DNR ekspertizę ir S. U. nebuvo jokio pagrindo.
V. Š. visą gyvenimą žinojo ir žino, kad atsakovas M. Š. yra jos tėvas, atsakovas ją kartu su ieškove užaugino, todėl toks reikalavimas yra labai žalingas V. Š..
Atsiliepimas į L. Š. atskirąjį skundą negautas.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas atmetamas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria buvo paskirta DNR ekspertizė tėvystei nustatyti ir sustabdyta civilinė byla Nr. 2-36-1009/2018, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Nagrinėjamoje byloje ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo paskirta DNR ekspertizė siekiant išsiaiškinti: ar atsakovas M. Š. yra nepilnamečio vaiko V. Š. biologinis tėvas, o ši – jo dukra; ar S. U. yra nepilnamečio vaiko V. Š. biologinis tėvas, o ši – jo dukra. Šia ginčijama teismo nutartimi buvo sustabdyta civilinė byla Nr. 2-36-1009/2018, iki bus atlikta ekspertizė. Apeliantė nesutiko su civilinės bylos sustabdymu, nurodė, jog kreipiantis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Apeliantė teigia, kad atsakovas šį terminą yra praleidęs, be to, skirti DNR ekspertizę nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.
Atskirajame skunde apeliantė skundžia ekspertizės byloje paskyrimą. Tačiau CPK normos nenumato galimybės atskiruoju skundu skųsti nutartį ar jos dalį, kurioje paskirta ekspertizė, tokia nutartis ar jos dalis, kurioje paskirta ekspertizė, neužkerta kelio tolesnei bylos eigai (CPK 334 str. 1 d. 2 p.), todėl šioje dalyje teismo nutartis yra neskundžiama ir apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja ir nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su ekspertizės skyrimu.
Pagal CPK 212 straipsnį išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Teismo nutartimi paskyrus ir įstatymo nustatyta tvarka atlikus ekspertizę, jos išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 str. 2 d., 216 str.). Taigi įrodymų rinkimo procesas įstatymo nustatyta tvarka nėra skundžiamas instancine tvarka.
Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Pagal bylos sustabdymo pagrindus CPK išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį bylos sustabdymą (CPK 163 str.) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 str.). Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai. Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą, yra vilkinamas proceso veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami civilinio proceso tikslai, todėl teismas, spręsdamas bylos fakultatyvaus sustabdymo klausimą, net formaliai esant įstatyme numatytam bylos sustabdymo pagrindui, privalo šį klausimą spręsti, atsižvelgdamas į konkrečias kiekvienos bylos aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMDA3LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-1007/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-1007/2008">2-1007/2008</a>). CPK 164 straipsnio 2 punkte yra numatytas vienas iš fakultatyviojo bylos sustabdymo pagrindų – kai teismas paskiria ekspertizę.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki bus atlikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizė, siekiant nustatyti, ar M. Š. yra nepilnamečio vaiko V. Š. biologinis tėvas, o ši – jo dukra; ar S. U. yra nepilnamečio vaiko V. Š. biologinis tėvas, o ši – jo dukra. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamo ginčo atveju teisme DNR ekspertizė buvo paskirta du kartus, tačiau abu kartus ji nebuvo atlikta, nes ieškovė nustatytu laiku neatvyko į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratoriją. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo dalyką laikė, jog nagrinėjamu atveju yra būtinybė dar kartą skirti DNR ekspertizę, nes sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo DNR ekspertizė yra vienas iš esminių įrodymų. Paskyręs ekspertizę, pirmosios instancijos teismas bylą sustabdė iki bus gauta ekspertizės išvada. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai (bylos sustabdymas) yra pagrįsti ir atitinka bendruosius proceso principus bei neprieštarauja CPK normoms.
Įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstama, jog pagrindine įrodinėjimo priemone tėvystės nustatymo bylose laikoma DNR ekspertizės išvada, kuri yra tiesioginis tėvystės įrodymas, o kitos įrodinėjimo priemonės reikšmingos tiek, kiek jos gali padėti susiformuoti teismo vidinį įsitikinimą dėl asmens buvimo vaiko tėvu. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-279/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-279/2011">3K-3-279/2011</a>). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad byloje, kurioje sprendžiamas tėvystės nustatymo/nuginčijimo faktas, atikus ekspertizę, jos išvada būtų laikoma tiesioginiu įrodymu, o visi kiti jos eigoje pateikti įrodymai vertinami pagal CPK 185 straipsnio nuostatas. Dėl to, paskyrus byloje ekspertizę, bylos nagrinėjimą tikslinga sustabdyti ir tik po jos rezultatų gavimo spręstina dėl kitų įrodymų rinkimo byloje.
Apeliantės skundo argumentai dėl ieškinio senaties taikymo šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra reikšmingi, nes byla nėra nagrinėjama iš esmės. Pagal CK 1.126 straipsnio 1 dalį reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti, nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs (gali būti pasibaigęs). Tai reiškia, jog dėl ieškinio senaties praleidimo ar nepraleidimo teismas pasisakys tik išnagrinėjęs bylą iš esmės ir priimdamas sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, pagrįstai byloje paskyrė DNR ekspertizę ir sustabdė bylos nagrinėjimą iki bus atlikta ekspertizė, o atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Irena Stasiūnienė