Civilinė byla Nr. 2A-244-372/2018
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07423-2017-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6.;
2.3.5.2.1.; 2.3.9.1.; 2.3.9.2.2.; 3.3.1.14.;
3.3.1.18.1.; 3.3.1.20.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 10 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. Č. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10089-1051/2017 pagal ieškovo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams L. Č., V. P., trečiajam asmeniui K. šeimynai „Giliukas“ dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos ir globos vietos nustatymo, globėjo bei turto administratoriaus skyrimo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą prašydamas: 1) neterminuotai apriboti tėvų valdžią L. Č. ir V. P. jų sūnaus Š. P. atžvilgiu; 2) priteisti iš L. Č. išlaikymą sūnui po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 3) priteisti iš V. P. išlaikymą sūnui po 190 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 4) nustatyti likusiam be tėvų globos vaikui Š. P. nuolatinę globą; 5) paskirti Š. P. globėju bei turto administratoriumi K. šeimyną „Giliukas“; 6) nustatyti Š. P. globos vietą K. šeimynoje „Giliukas“.
Ieškovas nurodė, kad L. Č. ir V. P., auginantys nepilnametį sūnų Š. P., yra įrašyti į Šiaulių rajono Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. L. Č. motinos valdžia jos vaikų V. B. ir A. B. atžvilgiu yra apribota neterminuotai Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimu. Atsakovų šeimoje yra nuolat fiksuojami girtavimo atvejai, tarpusavio konfliktai, šeimoje lankosi svetimi asmenys, girtaujama, keliamas triukšmas, konfliktų metu daug kartų buvo išdaužti gyvenamojo būsto langai, atsakovai sužaloti, dažnai gaunami kaimynų skundai, kviečiami policijos pareigūnai. Pažymėjo, jog atsakovai neatlieka savo pareigos sudaryti palankias sąlygas vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis, kyla pavojus vaiko gyvybei ir saugumui. Ieškovas nurodė, kad 2017 m. liepos 10 d. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Š. P. buvo nustatyta laikinoji globa bei globos vieta K. šeimynoje „Giliukas“, šeimyna paskirta vaiko globėju bei turto administratoriumi. Vaikui nustačius globą, iš pradžių tėvai vaiką šeimynoje lankė vidutiniškai kartą per savaitę, vėliau tik skambindavo telefonu ir nurodydavo, kad aplankyti sūnaus neturi galimybių. Ieškovas akcentavo, kad abu atsakovai nepakankamai rūpinasi vaiku, daro žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu, abu atsakovai daug kartų įspėti, bausti administracine tvarka, savivaldybės lėšomis gydyti nuo priklausomybės alkoholiui, šeimai teikiamos socialinės paslaugos, tačiau taikytos priemonės neduoda rezultatų ir nėra duomenų, kad situacija pasikeistų. Ieškovas nurodė, kad yra išnaudotos visos socialinės, administracinės, teisinės priemonės teikiant pagalbą atsakovams, kad jie galėtų tinkamai įgyvendinti vaiko teises.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nutarė: 1) laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei L. Č. nepilnamečio vaiko Š. P. atžvilgiu; 2) neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui V. P. nepilnamečio vaiko Š. P. atžvilgiu; 3) nustatyti nepilnamečiam vaikui Š. P. nuolatinę globą; 4) paskirti nepilnamečio vaiko Š. P. nuolatiniu globėju ir globotiniui priklausančio turto administratoriumi K. šeimyną „Giliukas“; 5) nustatyti nepilnamečio vaiko Š. P. gyvenamąją vietą K. šeimynoje „Giliukas“; 6) priteisti iš atsakovės L. Č. išlaikymą nepilnamečiam vaikui Š. P. po 70,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 7) priteisti iš atsakovo V. P. išlaikymą nepilnamečiam vaikui Š. P. po 140,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 8) paskirti K. šeimyną „Giliukas“ priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; 9) priteisti iš atsakovės L. Č. valstybei 81,45 Eur bylinėjimosi išlaidas; 10) priteisti iš atsakovo V. P. valstybei 106,65 Eur bylinėjimosi išlaidas; 11) likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Teismas nurodė, kad atsakovas V. P. savo veiksmais, amoraliu elgesiu daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir tinkamai juo nesirūpina, yra duomenų, kad ši padėtis gali nesikeisti (atsakovas pripažino, kad ir toliau geria, atsisako gydymo), atsakovas nerodė ir šiuo metu nerodo bei nededa pastangų, siekiant susigrąžinti vaiką į savo šeimą ir toliau jį auginti. Teismas sprendė, kad nagrinėtinu atveju vaikui mažesnį neigiamą poveikį darys neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, nes bus užtikrintos vaiko teisės ir teisėti interesai vystytis ir augti saugioje aplinkoje.
Teismas vertino, kad priešingai nei atsakovo V. P. atžvilgiu, remiantis byloje esančiais įrodymais, negalima daryti kategoriškos išvados, jog, nors atsakovė L. Č. šiuo metu nesirūpina savo vaiku, savo amoraliu elgesiu darė žalingą įtaką vaikui, tačiau, jos elgesys dar nerodo, kad padėtis negali pasikeisti. Teismas darė išvadą, kad atsakovė nevisiškai suvokia savo, kaip motinos teisių ir pareigų turinį, tačiau nėra visiškai abejinga vaikui, todėl dėl atsakovės pirmiausia turėtų būti išnaudotos visos teisinės, administracinės ir socialinės priemonės, suteikiant jai pagalbą tinkamai užtikrinti vaiko teises. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, siekdamas nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius, sprendė, jog yra tikslinga terminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei L. Č. vaiko atžvilgiu.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nepilnamečio vaiko Š. P. atžvilgiu apribota jo biologinių tėvų – atsakovų L. Č. ir V. P., valdžia, sprendė, kad Š. P. nustatytina nuolatinė globa, vaiko nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi skyrė K. šeimyną „Giliukas“, kurioje vaikas Š. P. yra nuo 2017 m. liepos 10 d. Teismas K. šeimyną „Giliukas“ paskyrė vaiko nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi ir ten nustatė vaiko gyvenamąją vietą, kurioje vaikui sudarytos tinkamos sąlygos higienai, sveikatos apsaugai, ugdymui ir poilsiui.
Teismas sprendė, kad ieškovo ieškinyje iš atsakovų prašoma priteisti išlaikymo vaikui suma – kas mėnesį vaikui po 100,00 Eur iš atsakovės L. Č. ir po 190,00 iš atsakovo V. P., yra nepagrįstai didelė. Teismas vertino, kad vaiko išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužių ir avalynės, ugdymo priemonių, kitų prekių, mokėti už jo ugdymą, pramogas, užtikrinti teisę į būstą, tačiau ieškovo nurodomas išlaikymo per mėnesį dydis, atsižvelgiant tiek į berniuko amžių (2 metai), tiek į tėvų galimybes teikti išlaikymą, yra per didelis. Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekdamas užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, padaręs išvadą, kad ieškovo ieškinyje nurodyta suma minimaliems vaiko poreikiams tenkinti yra neadekvati, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė turi kitų išlaikytinių, o atsakovas – ne; į tai, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto, teismas sprendė, kad nagrinėtinu atveju nukryptina nuo lygių dalių, teikiant išlaikymą vaikui principo, ir šioje dalyje ieškovo ieškinį tenkino iš dalies – iš atsakovės L. Č. priteisė išlaikymą nepilnamečiam vaikui Š. P. po 70,00 Eur, o iš atsakovo V. P. priteisė išlaikymą nepilnamečiam vaikui Š. P. po 140,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2017 m. rugsėjo 11 d., iki vaiko pilnametystės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Skųsdama pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsakovė (apeliantė) L. Č. prašo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui; taip pat pridėti prie bylos teikiamus naujus įrodymus, susijusius su jos turtine padėtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos jokios faktinės aplinkybės, nebuvo pateikti jokie įrodymai dėl atsakovės žiauraus elgesio su vaiku, taip pat nebuvo nustatyta atsakovės piktnaudžiavimo tėvų valdžia faktų ar kad atsakovė tyčia nesirūpintų vaiku. Byloje nėra neabejotinų įrodymų, kad atsakovė neturėtų galimybių rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, todėl vaikui nepagrįstai buvo nustatyta globa ir paskirtas globėjas – K. šeimyna „Giliukas“.
8.2. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas iš atsakovės priteisti po 70 Eur, o iš atsakovo V. P. po 140 Eur vaiko išlaikymui, neišsiaiškino, kokios yra atsakovų galimybės skirti tokį išlaikymą vaikui. Teismas turėjo atsižvelgti į tokias aplinkybes, kad vaikui tėra tik 2 metukai, jo poreikiai nėra dideli, taigi 210 Eur suma vaikui išlaikyti yra per didelė ir neproporcinga atsakovės gaunamoms pajamoms. Teismas taip pat turėjo atsižvelgti į tokią aplinkybę, kad šiuo metu atsakovė neturi darbo, stabilių pajamų, ji gyvena kaime, kur darbų pasiūlos nėra.
8.3. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą neužtikrinęs, kad atsakovų teisės ir interesai procese nebūtų pažeisti, o atsakovai būtų tinkamai atstovaujami. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovai neturi teisinio išsilavinimo ir nesugeba tinkamai pasirūpinti savo interesų įgyvendinimu, todėl privalėjo užtikrinti, kad bylos nagrinėjime dalyvautų advokatas ir tokiu būdu atsakovams būtų užtikrinta įstatymo garantuojama teisė į gynybą bei teisė vesti bylą per atstovą (advokatą).
Atsiliepdamas į apeliacinį skundą, ieškovas Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius prašė apeliacinio skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovai dėl alkoholio vartojimo negeba sudaryti vaikui saugių gyvenimo sąlygų bei tinkamai juo pasirūpinti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas laikinai apriboti L. Č. motinos valdžią sūnaus atžvilgiu yra pagrįstas. Pažymėjo, kad atsakovė sūnų, gyvenantį K. šeimynoje „Giliukas“ nuo 2017 m. liepos 10 d., aplankė keletą kartų, V. P. neaplankė nė karto. Tėvai vaikui išlaikymo neteikia. Vaikas šeimynoje adaptavosi, juo tinkamai rūpinamasi ir jis jaučiasi saugus. Ieškovas akcentavo, kad į Vaiko teisių apsaugos skyrių atsakovė dėl sūnaus susigrąžinimo į šeimą nuo jo apgyvendinimo šeimynoje nė karto nesikreipė.
Atsiliepdamas į apeliacinį skundą, trečiasis asmuo K. šeimyna „Giliukas“ prašė teismo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodė, kad motinos apsilankymai šeimynoje buvo reti ir trumpalaikiai, motina vaiko išlaikymui pinigų neskyrė, vaikas šeimynoje adaptavosi. Trečiojo asmens nuomone, atsakovų šeimoje sąlygos nėra pasikeitusios, atsakovai tinkamai rūpintis vaiku negali.
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų
Prieš vertinant skundo argumentų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia atsakovės (apeliantės) kartu su apeliaciniu skundu pateiktų naujų įrodymų, kurie nebuvo pateikti ir vertinami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priėmimo klausimą. Atsakovė (apeliantė) prie apeliacinio skundo pridėjo naujus įrodymus, susijusius su jos turtine padėtimi (VĮ Registrų centras raštą, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pažymą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pažymą (b. l. 117–121). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje teisingumui įvykdyti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDQvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-304/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-304/2013">3K-3-304/2013</a>). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į prieš tai minėtą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra kliūčių atsakovės (apeliantės) įrodymams priimti ir įvertinti kartu su kita bylos medžiaga.
Dėl procesinės teisės pažeidimų
Atsakovė (apeliantė) apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą nedalyvaujant atsakovų pasirinktam ar valstybės įgaliotos institucijos skirtam advokatui, apribojo atsakovų teisę į teisingą teismą, jų teisę vesti bylą per advokatą, nesilaikė rungimosi principo, taip pažeidė ne tik CPK normas, bet ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. CPK 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 13 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu, kuriame dalyvavo abu atsakovai – L. Č. ir V. P., atsakovams buvo išaiškintos šalių teisės ir pareigos (CPK 42 straipsnis), išaiškinta parengiamojo teismo posėdžio esmė ir tikslai (CPK 230 straipsnio 1 dalis), atsakovai sutiko, kad būtų pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės, jokių prašymų ar papildymų nenurodė, pageidavimo vesti bylą teisme per atstovą ar dalyvaujant pasirinktam / paskirtam atstovui nepareiškė. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas procesinės teisės pažeidimų nepadarė, atsakovų teisė į teisminę gynybą nebuvo paneigta ar suvaržyta. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas numato, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, taip pat ir teise vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus.
Atsakovės (apeliantės) L. Č. apeliacinis skundas atmestinas
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuriuo buvo laikinai apribota motinos valdžia atsakovei L. Č. nepilnamečio vaiko atžvilgiu, nepilnamečiam vaikui nustatyta nuolatinė globa, priteistas išlaikymas po 70 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki vaiko pilnametystės, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus ir pažeidimų pobūdį bei, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas vienai iš tėvų valdžios ribojimo priemonių taikyti ar ne. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.
Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, o peržiūrint priimtą teismo procesinį sprendimą instancine tvarka, yra analizuojama, ar bylą nagrinėjęs teismas nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir ar jų pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Analizuojant bylos medžiagą nustatyta, kad atsakovams V. P. ir L. Č. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus Š. P. (b. l. 6). Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. sprendimu atsakovei L. Č. buvo neterminuotai apribota motinos valdžia jos kitų dviejų vaikų atžvilgiu – A. B. ir V. B. (b. l. 19–21). Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. A-522 L. Č. šeima buvo įrašyta į Šiaulių rajono Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. A-973 likusiam be tėvų L. Č. ir V. P. vaikui Š. P. nustatyta laikinoji globa, globėju bei turto administratoriumi paskirta K. šeimyna „Giliukas“, nustatyta vaiko globos vieta K. šeimynoje „Giliukas“ (b. l. 27). Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. liepos 20 d. sprendimu vaikui Š. P. skirtos socialinės paslaugos – trumpalaikė socialinė globa K. šeimynoje „Giliukas“ (b. l. 29). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovų šeimoje nuolat fiksuojami girtavimo atvejai, tarpusavio konfliktai, dažnai gaunami kaimynų nusiskundimai, kviečiami policijos pareigūnai, atsakovai ne kartą bausti administracine tvarka, pažeidimai padaryti būnant neblaiviems, abu atsakovai dėl savo elgesio daug kartų įspėti, savivaldybės lėšomis gydyti nuo priklausomybės alkoholiui. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė (apeliantė) piktnaudžiauja alkoholiu, šį faktą patvirtina byloje esantys: 2016 m. birželio 7 d., 2017 m. liepos 12 d. atsakovės (apeliantės) paaiškinimai, teikti Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (b. l. 8–9); išrašai iš apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus (b. l. 16, 62–64); 2017 m. rugsėjo 1 d., 2017 m. rugpjūčio 21 d., 2016 m. lapkričio 17 d. socialinės darbuotojos atvejų aprašymai (b. l. 35–36, 42), Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Bubių seniūnijos 2016 m. birželio 6 d. tarnybinis pranešimas dėl L. Č. ir V. P. šeimos (b. l. 40). Iš Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d., 2016 m. sausio 25 d. nutarimų matyti, kad atsakovė (apeliantė), būdama neblaivi, ne kartą bausta administracine tvarka (b. l. 24–25). Atsakovei (apeliantei) ne kartą rekomenduota gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, kas matyti iš Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2017 m. birželio 26 d., 2016 m. lapkričio 23 d. šeimos atvejo analizių (b. l. 31–32). Atsakovės (apeliantės) girtavimo bei nepakankamos vaiko priežiūros atvejus patvirtina Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. sausio 12 d. pakartotinio šeimos aplankymo aktas (b. l. 34), Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Bubių seniūnijos 2016 m. sausio 8 d., 2016 m. sausio 21 d., 2016 m. rugpjūčio 9 d., 2016 m. lapkričio 16 d. tarnybiniai pranešimai dėl L. Č. šeimos (b. l. 37, 39, 41, 43), 2016 m. sausio 7 d. socialinės darbuotojos atvejo aprašymas (b. l. 38), Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus 2017 m. liepos 26 d. pranešimas „Dėl informacijos suteikimo apie įvykius, susijusius su šeimomis, kuriose auga mažamečiai vaikai“ (b. l. 44), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. birželio 5 d. vaiko perdavimo ir priėmimo aktas (b. l. 46), 2016 m. birželio 6 d. Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio tarnybinis pranešimas (b. l. 47–48), VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės pranešimas (b. l. 51).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl atsakovės (apeliantės) veiksmų ir elgesio įgyvendinant motinos valdžią, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra tikslinga terminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei L. Č. vaiko Š. P. atžvilgiu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovės (apeliantės) veiksmai bei elgesys yra priešingi vaiko interesams, atsakovė (apeliantė) neatlieka savo pareigos sudaryti palankias sąlygas vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis, vaiku nesirūpina, savo amoraliu elgesiu daro žalingą įtaką vaikui, todėl kyla pavojus vaiko gyvybei ir saugumui. Tačiau apeliacinės instancijos teismas kartu pažymi, jog sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kategoriškos išvados apie tai, jog aptartoji padėtis negali pasikeisti, teismas daryti neturi pagrindo. Pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą, konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia.
Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad CK 3.183 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu skiria vaikui globą (rūpybą) ir nustato gyvenamąją vietą. Nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos (rūpybos) institucijai (CK 3.256 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, apribodamas vaiko biologinių tėvų valdžią, pagrįstai ir vadovaudamasis minėtomis įstatymų normomis, Š. P. nustatė nuolatinę globą, vaiko nuolatiniu globėju ir turto administratoriumi paskirdamas K. šeimyną „Giliukas“, kurioje vaikas auga jau nuo 2017 m. liepos 10 d.
CK 3.195 straipsnyje numatyta, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikio tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Tėvų turtinė padėtis yra faktinė aplinkybė, turinti reikšmės priteistinam išlaikymo dydžiui, todėl visapusiškas jos nustatymas yra būtina sąlyga tinkamai įgyvendinant tėvų išlaikymo pareigą. Teismas, nustatydamas tėvų turtinę padėtį, turi išsiaiškinti kiekvieno iš tėvų gaunamas pajamas ir turimą turtą, kitus pagal įstatymą išlaikomus vaikus.
Pirmosios instancijos teismas analizavo byloje esančius atsakovės (apeliantės) turtinę padėtį liudijančius duomenis ir nustatė, jog atsakovė (apeliantė) L. Č. nedirba (b. l. 14–15, 71–72), registruoto nekilnojamojo turto (b. l. 69) bei transporto priemonių (b. l. 75) neturi, jog iš atsakovės (apeliantės) L. Č. yra priteistas išlaikymas jos kitiems dviem nepilnamečiams vaikams po 70,00 Eur kiekvienam iki vaikų pilnametystės (b. l. 19–21). Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti papildomi atsakovės (apeliantės) turtinę padėtį apibūdinantys įrodymai, iš kurių apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų atsakovė (apeliantė) neturi (b. l. 117). Teismui pateikta Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2017 m. gruodžio 12 d. pažyma apie nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. atsakovei (apeliantei) paskirtą socialinę pašalpą, kurios suma iš viso 1387,50 Eur (b. l. 118); Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2017 m. gruodžio 1 d. pažyma apie atsakovės (apeliantės) valstybinį socialinį draudimą (laikotarpis nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d.), iš kurios matyti, kad nuo 2017 m. liepos mėnesio atsakovė (apeliantė) gauna nedarbo išmoką, iš viso draudžiamų pajamų už 2017 m. gauta 820,52 Eur (b. l. 119–120).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus civilinėje byloje esančius įrodymus, susijusius su atsakovės (apeliantės) turtine padėtimi, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi proporcingumo ir protingumo kriterijais, užtikrino šalių interesų pusiausvyrą. Teismas įvertino, kad ieškovo ieškinyje nurodyta išlaikymo suma minimaliems vaiko poreikiams tenkinti yra neadekvati, atsižvelgė į tai, kad atsakovė (apeliantė) turi kitų išlaikytinių, atsižvelgė į atsakovės (apeliantės) turtinę padėtį ir pagrįstai nukrypo nuo lygių dalių, teikiant išlaikymą vaikui principo, iš atsakovės (apeliantės) priteisdamas po 70 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne tik į atsakovės (apeliantės) turtinę padėtį, bet ir vaiko poreikius, kurie šio pobūdžio bylose yra prioritetiniai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, įvertino į bylą pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Danutė Burbulienė
Vytautas Kursevičius
Birutė Simonaitienė
