Dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir jos panaikinimo

Teisminio proceso Nr.2-58-3-00009-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija

2.6.10.2.4;3.1.18.1.1.1;3.2.3.1;3.2.6.1;3.4.3.5.2

(S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė,

sekretoriaujant Dianai Tarozienei,

nedalyvaujant šalių atstovams, kuriems apie posėdį pranešta tinkamai,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Vevira“ ieškinį atsakovei R. S. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir jos panaikinimo ir

n u s t a t ė :

Ieškovės bankroto administratorius pateikė ieškinį, kuriuo prašė Sandorį dėl paskolos grąžinimo pagal 2009 08 25 dienos kasos kvitą Nr.61 pripažinti niekiniu ir negaliojančiu bei panaikinti nuo jo sudarymo momento; taikyti restituciją natūra pilnai bei priteisti iš atsakovės 75590,83 eurų (261000 litų) bei priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo ieškinio pareiškimo teisme iki pilno sprendimo įvykdymo.

Prieš pat nutarties dėl įmonės bankroto priėmimą, įmonei jau būnant nemokiai, R. S. ir R. S. UAB „Vevira“ vardu, sudarė tarpusavio sandorį dėl įmonėje esančių piniginių lėšų grynais pinigais išmokėjimo atsakovei. 2009 08 25, UAB „Vevira“ vadovas R. S., vienkartiniu mokėjimu, kasos išlaidų orderiu Nr.61, grynais pinigais išmokėjo atsakovei 261000 litų, o pastaroji jai išmokėtus pinigus priėmė nepaisant to, kad kaip įmonės apskaitininkė, direktoriaus pavaduotoja ir bendrasavininkė žinojo, kad tuo pažeidžiami kitų kreditorių interesai, iš esmės pasikeičia įmonės mokumas ir pasidaro nebeįmanomas kitų įmonės prievolių kreditoriams vykdymas ir tolimesnė įmonės veikla. Tuo atsakovė sudarė neteisėtą, prieštaraujantį imperatyvioms normoms, viešiems ir įmonės veiklos interesams, sąžiningumo, teisėtumo ir racionalumo principams, sandorį.

Atsakovė 2008 11 24, 2009 02 02, 2009 04 02. bendrovei paskolino bendrai 261000 litų. Paskola turėjo būti gražinama dalimis, 31000 Lt grąžinant 2009 05 24 dieną, 80000 Lt grąžinant 2009 08 31 dieną ir 150000 Lt grąžinant 2009 10 01 dieną. 2008 08 01 d. laikotarpiu UAB „Vevira“ apskaitoje buvo užfiksuotas 1033106 Lt įsiskolinimas įvairiems kreditoriams.

Atsakovei įstatymais buvo nustatyti reikalavimai, prieš sudarant sandorį, prieinamomis priemonėmis, domėtis, ar sandorį sudarius nebus pažeisti kitų asmenų interesai, ar jis yra

teisėtas ir neprieštaraus įstatymams nustatantiems atsiskaitymo tvarką. Tuo metu galiojusio Laikinojo mokėjimo tvarkos įstatymo 3 str. nustatė, kad kai mokėtojas neturi piniginių lėšų įvykdyti prievoles pagal visus įsipareigojimus, mokėjimai vykdomi eilės tvarka, atitinkamai įsipareigojimų atsiradimui. Atsakovei vykdant apskaitininkės bei direktoriaus pavaduotojos pareigas, būnant įmones bendrasavininke, bei pačiai įnešant duomenis į apskaitą apie veiklos rezultatus, buvo neabejotinai žinoma, kad priimant ginčo sumos išmokėjimą jai - minėtas įstatymas pažeidžiamas.

2016 01 21 d. BUAB “Vevira“ bankrotas pripažintas tyčiniu, o tai leidžia daryti išvada, kad ji buvo privesta prie nemokumo tyčia sudarant neteisėtus sandorius, įskaitant ir minimą. Ginčo sandoris prieštarauja įstatymo normoms nustatančioms atsiskaitymo tvarką. Sudarant ginčo sutartį įmonė buvo skolinga darbuotojams, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Socialinio fondo valdybai, buvo priimti teismo sprendimai, kurie numatė jų įvykdymą pirmiau už vykdymą prievolės atsakovei. Dėl to BUAB „Vevira“ neturėjo teisės sudaryti ginčo sandorio, o atsakovė priimti jo įvykdymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, priimant nutartį šioje byloje pažymėjo, kad terminas pareikšti ieškinį nurodomu pagrindu nėra praleistas, bei jį atstatė. Atsakovė sudarė ginčo sandorį, nors jo sudaryti neprivalėjo. Sandoris pažeidė kreditorių teises, apie ką atsakovė žinojo prieš jį sudarant. Dėl sudaryto sandorio skolininkas BUAB „Vevira“ tapo nemokus, bei suteikė pirmenybę atsiskaitant su atsakove (LR CK 6.66 str. 1 d.). Beveik visa paskolos dalis išmokėta atsakovei iki paskolos sutarties termino pabaigos, t.y. kai prievolės grąžinti paskolintus pinigus dar nebuvo. Tai rodo, kad ginčo sandorio atsakovė sudaryti neprivalėjo. Išmokant pinigus atsakovei iš esmės buvo pažeistas įmonės mokumas, nes sumokėta atsakovei suma sudarė apie trečdalį vykdytinų kreditoriams piniginių prievolių sumos. Paminėtos aplinkybės patvirtina atsakovės nesąžiningumą.

Atsakovės nesąžiningumas sudarant ginčo sandorį preziumuojamas pagal įstatymą dėl nurodomų aplinkybių (LR CK 6.67 str.). O būtent dėl šių: atsakovė sudarė sandorį su juridiniu asmeniu, kuriam vadovavo jos sutuoktinis R. S., kai jiems abiems minėtame juridiniame asmenyje priklausė visos akcijos (CK 6.67 str. 1 d. 2p.); skolininkas - juridinis asmuo - sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to paties juridinio asmens vadovo sutuoktiniu (CK 6.67 str. 1d. 3p.); sandoris sudarytas dėl skolos, kurios įvykdymo terminas dar nebuvo suėjęs (CK 6.67 str. 1 d. 5p.); sandoris sudarytas su fiziniu asmeniu, kuris bendrai su juridinio asmens valdymo organu valdo daugiau nei 50 procentų įmonės akcijų (CK 6.67 str. 1 d. 6p.), (S. kartu valdė 100% BUAB „Vevira“ akcijų).

atsakovės sudaryta sutartis pripažintina absoliučiai negaliojanti (niekinė), nes ji prieštaravo minėtoms sąžiningumo prezumpcijoms, pažeidė viešus interesus, ją sudarant BUAB „Vevira“ tapo nemoki ir iš esmės pakito jos finansinės galimybės atsiskaityti su kreditorias įstatymo dėl mokėjimo eiliškumo nustatyta tvarka Galima sakyti tuo sandoriu įmonė buvo privesta prie nemokumo tiesiogine tyčia. Šalių nesąžiningumas patvirtintas baudžiamuoju nuosprendžiu, tad veikos prieštaravimas baudžiamajam įstatymui suponuoja išvadą, kad yra pažeistas viešas interesas. Neigiamų padarinių viešiems interesams pagrindimą sudaro faktas, kad įmonė pripažinta nemoki bei bankrutavusi dėl tyčinio privėdimo prie nemokumo. Šiuo aspektu ginčo sandoris neatitinka pagrindiniams sąžiningumo reikalavimams. Dėl to, ginčo sandoris vertintinas kaip absoliučiai negaliojantis (niekinis).

Sutartis pripažintina absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis) jeigu ją sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti sutarties šalies ir viešieji interesai (LR CK 6.225 str.). Akivaizdu, kad BUAB „Vevira“ bankrotą pripažinus tyčiniu, o ginčo sandorį veiksniu privedusiu įmonę prie bankroto, bei vertinant, kad visais atvejais byla su bankroto elementu turi viešo intereso aspektą, vertinant, kad už ginčo sandorio sudarymą įmonės vadovas dar buvo ir nuteistas, yra neabejotina, kad ginčo sandoris pažeidė viešus interesus, neatitiko geros moralės reikalavimų, bei dėl to turi būti pripažintas negaliojančiu ir panaikintas nurodomu pagrindu.

nesąžiningų, prieštaraujančių kreditorių interesams sandorių sudarymas, už kuriuos numatyta baudžiamoji atsakomybė, rodo, kad ginčo sandoris neatitiko esminių reikalavimų įmonės veiklai. Jo sudarymo pasekoje, jį asmuo sudaręs pripažintas kaltu už nesilaikymą reikalavimų nustatytų civiliniams santykiams. atsakovė ir ieškovo buvęs vadovas R. S. nuolat bendrai steigia įmones, kurių veikla nuolat pasibaigia tyčiniais bankrotais. Per pastaruosius keletą metą atsakovė ir R. S. įsteigė BUAB „Revi“, BUAB „Vevira“, BUAB „Mevex“, bei šiuo metu veikia UAB „RS Logistic“. Visais atvejais įmonės veikla ir darbuotojai perkeliami iš vienos į kitą įmonę, o prieš pat bankrotą perleidžiamas turtas ir reikalavimo teisės susijusiems asmenims, paliekant nemokiai įmonei tik prievoles.

Nuosprendžiu nustatytas faktas, kad 2009 08 25 d. pinigų gražinimas atsakovei atliktas nusikalstant, t.y. pažeidžiat baudžmąjį įstatymą, laikytinas nustatyta aplinkybe, kuri res judicata galioja kituose procesuose ir nereikalauja įrodinėjimo pagrindžiant aplinkybę, kad ginčijama sutartis niekinė ir negaliuojanti. Pagal nagrinėjamos civilinės bylos nustatytinas aplinkybes (pagrindą) akivaizdu, kad ir baudžiamojoje ir civilinėje byloje buvo nagrinėjamos iš esmės tos pačios aplinkybės, t.y. ginčo sandorio sudarymo aplinkybės. Dėl to, vertinant 2015 01 09 dienos Vilniaus apylinkės teismo nuosprendį ir baudžiamojoje byloje esančią medžiaga taikytinas LR CPK 182 str. 1d. 3p. Minėta byla ir joje esanti medžiaga šiai bylai turi prejudicinę ir įrodomąją galią pilnai.

Teismo vaidmuo bankroto bylose yra aktyvus, dėl ko teismas savo iniciatyva, nustatant ir nurodant jo manymu esamus pagrindus gali keisti ieškinio pagrindą ir dalyką, išeiti už ieškinio reikalavimo ribų, bei sandorį pripažinti negaliojančiu kitais nei nurodyta teisiniais pagrindais ir argumentais (ex officio).

Dėl to privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visą tai, ką yra gavusios pagal niekinį sandorį. Niekinio sandorio pasekmės taikomos nepriklausomai nuo vienos iš šalių veiksmų įvertinimo. Preziumuojant sandorio neatitikimą imperatyvioms įstatymo normoms, sandorio negaliojimą, toks sandoris negali sukelti teisėtų teisių ir pareigų nei vienai iš šalių. Negaliojančio (niekinio) sandorio sudarymo pasekmės, įtvirtintos įstatyme, nustato sandorio šalių teisių ir pareigų panaikinimą. Konstatuotos aplinkybės, kad R. S., sudarant sandorį dėl kredito grąžinimo buvo nesąžininga (LR CK 6.67 str.) įrodo, kad restitucija taikytina pilnai.

Atsakovė ir jos atstovas prašo ieškinį atmesti. Jis išdėto savo reikalavimus dėl ieškinio reikalavimų.

Dėl nuosprendžio prejudicinės galios nebuvimo atsakovė nurodo, kad jo motyvuojamojoje dalyje nėra tiesiogiai (expressis verbis) įvardinta, kad R. S. pripažintas kaltu būtent dėl 2009-08-25 reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, todėl tai negali būti laikoma prejudiciniu faktu šioje civilinėje byloje. Iš ieškinio turinio nėra aišku, kuria nuosprendžio dalimi remiasi ieškovė, teigdama, jog R. S. buvo nuteistas būtent už 2009-08-25 sandorį dėl 75 590,83 Eur paskolos grąžinimo atsakovei.

Nuosprendyje analizuojamoje specialisto išvadoje nurodyta, kad UAB „Vevira" ekonominė padėtis iki 2009-08-25 išmokėjimo 261,000 Lt buvo sunki ir po pinigų išmokėjimo momento įmonės padėtis buvo sunki, o įmonės mokumo rodiklis po pinigų išmokėjimo momento sumažėjo tik 0,15 punkto (2009-07-31 - 0,49, 2009-08-31-0,34)“.

Ieškinys taip pat atmestinas tuo pagrindu, kad (darant prielaidą, jog nuosprendžiu R. S. buvo nuteistas būtent už 2009-08-25 pinigų išmokėjimą) Ieškovui pareiškus civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas Nuosprendis, ir šiuo Nuosprendžiu tenkinus ieškinį bei vėliau Ieškovo naudai pritaikius restituciją šioje civilinėje byloje, tai reikštų dvigubą žalos atlyginimą tuo pačiu pagrindu. Kitaip tariant, net ir pripažinus ginčijamą sandorį negaliojančiu, teismas privalėtų netaikyti restitucijos (CK 6.145 str. 2 d.), kadangi Ieškovas jau buvo pasirinkusi savo teisių gynimo būdą.

Atsakovės žiniomis, šis ieškinys buvo pareikštas, pateikiant įmonės kreditorinių reikalavimų sąrašą, kaip žalos dydį pagrindžiantį įrodymą. Taigi, Nuosprendžiu R. S. buvo sukurta pareiga atlyginti visus iš jo neteisėtų sandorių UAB „Vevira“ ir jos kreditoriams sukeltus nuostolius (kreditorinius reikalavimus), įskaitant ir žalą kylančią dėl ginčijamos reikalavimo sutarties sudarymo. Tuo tarpu, priešingas baudžiamojoje byloje priteistos sumos aiškinimas prieštarautų paties Ieškovo išdėstytai pozicijai, nes tai reikštų, kad R. S. nebuvo teisiamas už ginčijamos reikalavimo sutarties sudarymą, kas sudarytų pagrindą atmesti Ieškovo ieškinį. Taigi, ginčijamu sandoriu maksimali įmonės kreditoriams galėjusi kilti žala teoriškai galėjo būti jų kreditorinių reikalavimų nepatenkinimas. Kadangi Nuosprendžiu buvo priteista suma, atitinkantį visų kreditorinių reikalavimų dydį, todėl visa ginčijama sutartimi (ir kitais R. S. veiksmais) įmonei ir jos kreditoriams sukelta žala jau yra priteista. Visa tai reiškia, kad UAB „Vevira“ siekia išsiieškoti ne tik priteistą sumą patenkinus civilinį ieškinį, bet ir šioje civilinėje byloje tenkinus dar vieną ieškinį ir taip gauti dvigubą žalos atlyginimą tuo pačiu pagrindu, t.y. nepagrįstai praturtėti.

tokio pobūdžio reikalavimo tenkinimas „reiškia dvigubos atsakomybės taikymą atsakovui, o ieškovui nepagrįstą praturtėjimą. Dvigubos atsakomybės už tą patį sutartinės prievolės pažeidimą taikymas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.) bei sutartinės civilinės atsakomybės kompensacinei prigimčiai.

Apibendrinant, net ir laikantis Ieškovo deklaruotos pozicijos, kad Nuosprendžiu R. S. buvo pripažintas kaltu būtent dėl 2009-08-25 sandorio sudarymo, tuo atveju UAB „Vevira“ pareiškus civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas Nuosprendis, ir Nuosprendžiu tenkinus ieškinį dar ir nagrinėjant naują civilinę bylą (to paties Nuosprendžio pagrindu), restitucija negali būti taikoma (CK 6.145 str. 2 d.), nes taip būtų sukurta teisė į dvigubą žalos atlyginimą (ir nepagrįstą praturtėjimą) tuo pačiu pagrindu.

CK 1.5 str. 1 d. nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. CK 6.158 str. 1 d. nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis teisiniuose santykiuose privalo elgtis sąžiningai. Sąžiningas elgesys privalomas tiek ikisutartiniuose santykiuose (CK 6.613 str.), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 str.), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 str.), tiek ją vykdant (CK 6.200 str.), tiek taikant restituciją (CK 6.222 str.).

. Svarbu paminėti tai, jog sudarius paskolos sutartis įmonė dar buvo moki, kadangi faktinis nemokumas konotuotas tik 2009-08-01. Taigi, Atsakovė teikdama paskolas negalėjo žinoti, kad įmonė taps nemoki prievolės įvykdymo metu. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir nusprendus tenkinti Ieškovo reikalavimą, būtų pažeidžiami sąžiningo kreditoriaus interesai (Atsakovės). Darytina išvada, kad Atsakovė buvo sąžininga sandorio šalis, kadangi rizikuodama savo asmeninėmis lėšomis suteikė galimybę Ieškovui išvengti nemokumo.

Taigi, Ieškovas neatlygintinai gavo teisę naudotis Atsakovės pinigais, tokiu būdu Atsakovė negavo jokios finansinės naudos iš minėtų sandorių, o tik siekė suteikti pagalbą Ieškovui. Ieškovas neatlygintinos paskolos atveju gavo finansinę injekciją ir taip galėjo sumažinti savo vykdytinus įsipareigojimus, be to, buvo pagerinti jo kreditiniai rodikliai bei padidinta tikimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais. Ieškovas nesąžiningumą grindžia ir tuo, kad Atsakovė dirbo BUAB,,Vevira” buvusio direktoriaus R. S. pavaduotoja. Toks teiginys yra niekinis, kadangi darbo sutartis su Atsakove buvo nutraukta 2009-06-17 (priedas Nr. 4), t.y. gerokai ankščiau prieš paskolos grąžinimą.

neatlygintina paskola gali būti grąžinama ir prieš terminą, darytina išvada, jog įstatymas nenumato galimybės paskolos davėjui nepriimti prievolės tinkamo įvykdymo iš paskolos gavėjo. Kita vertus, prievolės įvykdymo pareigą numato ir paskolos sutartys, kurių vienos grąžinimo terminas jau buvo pasibaigęs prieš įvykdant mokėjimą (2009-04-24), o tai rodo, kad Atsakovė buvo sąžininga, kadangi suteikė papildomą terminą ir nereikalavo grąžinti paskolos netgi suėjus terminui.

Actio Pauliana negalėtų būti taikomas nagrinėjamu atveju, kadangi neturi visų būtinų taikymo sąlygų, o būtent - atsakovė sudarydama sandorį buvo sąžininga, pats sandoris nepažeidė kreditorių interesų bei yra suėjęs senaties terminas. CK 6.66 str. 3 d. nustatyta, kad kreditorius gali ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Ieškovas 2011-02-11 Šiaulių apygardos teismui buvo pareiškęs analogišką ieškinį (dėl 2009-08-25 sandorio, kuriuo buvo išmokėtas paskolų grąžinimas, nuginčijimo ir restitucijos taikymo), tačiau dėl neaiškių priežasčių vėliau ieškinį atsiėmė. Tai reiškia, kad vėliausiai 2011-02-11 Ieškovas sužinojo apie skolininko sudaryto sandorio faktą, tačiau vėliau atsiimdamas ieškinį leido manyti, kad tokio sandorio nelaiko kreditorių interesų pažeidimu. Nėra aišku kokios priežastys lėmė ieškinio atsiėmimą, tačiau Ieškovo delsimas dar 5 metus (skaičiuojant nuo 2011-02-11, t.y. Ieškovo ankstesnio ieškinio pateikimo dienos) negali būti pateisinamas. Atsižvelgiant į tai, Atsakovė prašo laikyti, kad 1 m. laiko tarpas pareikšti ieškinį, skaičiuojant nuo sužinojimo apie sandorio, pažeidžiančio kreditoriaus interesus faktą, yra praleistas ir taikyti ieškinio senatį.

Nagrinėjamu atveju, jeigu būtų taikoma restitucija, Atsakovė nepagrįstai prarastų savo pinigines lėšas, o Ieškovas nepagrįstai praturtėtų. Šiuo atveju nuginčijus prievolės įvykdymą ir pritaikius restituciją, Atsakovė netektų savo turto, o Ieškovas įgytų turtą be jokio pagrindo, kadangi paskolos sutartimis Ieškovas neprarado jokio turto, o tik neatlygintinai pasinaudojo pinigais. Dar daugiau, Ieškovas savo ieškiniu siekia, kad paskolos sutartys taptų,,dovanojimo“ sutartimis (nors tai prieštarauja sutarčių šalių valiai), kadangi pritaikius restituciją Ieškovo reikalaujamu būdu, Atsakovė turėtų neatlygintinai perleisti grąžintus pinigus. Taigi, teismas tokiu būdu įteisintų svetimo turto neatlygintinį paėmimą. Be to, nors nuginčijus tik prievolės įvykdymą, paskolų sutartys liktų galioti.

Ieškinys atmetamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išskirtos būtinosios actio Pauliana taikymo sąlygos, kurioms esant galimas sandorio pripažinimas negaliojančiu: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų egzistavimo nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.

Dėl kreditoriaus turėjimo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę

Pagrįsdamas ieškinį savo teisių pažeidimu, kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę (kaip vieną iš actio Pauliana sąlygų), tačiau ir tai, kad ši jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Ši actio Pauliana sąlyga yra privaloma nepriklausomai nuo to, ar ieškinį reiškia kreditorius, ar kreditoriui atstovaujantis bankroto administratorius. Jos nepašalina ir Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte įtvirtinta administratoriaus bendra pareiga ginti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus.

Kaip matyti iš bankroto byloje esančio paties R. S. pateikto kreditorių sąrašo, kuriame nurodyti atsiskaitymo terminai, jau iki pirmosios Paskolos sutarties, sudarytos 2008-11-24, BUAB „Vevira“ skolos tuo metu sudarė bendrai sumai 278656,27 Lt/80704,43 Eur. Iki bankroto bylos iškėlimo visos skolos sudarė 830319,43 Lt/240477,13 Eur, vėliau kreditorių sąrašai didėjo. Taigi, iki 2008-11-24 įmonės skolų buvo žymiai daugiau, o tai reiškia, kad bankroto administratorius turėjo neabejotiną teisę teikti ieškinį, gindamas kreditorių interesus.

Dėl senaties termino

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstytų išaiškinimų teisinė galia pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį reiškia privalomumą žemesnės instancijos teismui atsižvelgti į byloje ginčo santykiams taikytinos teisės išaiškinimus, materialiosios ir (ar) proceso teisės normų prasmės atskleidimą. O pagal kasacinio teismo teisės išaiškinimus bylai teisingai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymą ir jų teisinį įvertinimą atlieka tas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, kuriam byla grąžinta nagrinėti iš naujo. Teisės normos taikomos konkrečioms situacijoms, todėl kasacinis teismas patikrina, ar jos tinkamai taikytos konkrečioje situacijoje, atsižvelgdamas ir į tai, kokią situaciją pagal išaiškintos normos turinį ta norma reglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzUtNDY5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-275-469/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-275-469/2017">3K-3-275-469/2017</a>).

Kai kasacinis teismas panaikina skundžiamą teismo sprendimą (nutartį) ir perduoda bylą žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai kasacinio teismo nutartyje paprastai gali būti nurodoma, kaip reikia aiškinti atitinkamą teisės normą, kokias faktines aplinkybes privalu aiškintis, kokius procesinius veiksmus reikia atlikti. Tokie teismo išaiškinimai ir motyvai nereiškia, kad kasacinis teismas nurodo žemesnės instancijos teismui, kaip išspręsti bylą, tačiau, atsižvelgiant į CPK 362 straipsnio 2 dalį, įpareigoja teismą teisingai išaiškinti ir taikyti ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, jeigu būtina – dar kartą analizuoti bylos medžiagą, pakartotinai tirti ir vertinti bylos faktus, kas išlieka žemesnės instancijos teismo prerogatyva. Pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėjantis bylą, negali nepaisyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų konkrečioje byloje ir neatsižvelgti į pagrindus ir argumentus, kuriais remiantis buvo panaikinti žemesnės instancijos teismų sprendimai ar nutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2015).

Nagrinėjamoje byloje teismas neturi pagrindo nesivadovauti šioje byloje priimtos kasacinės instancijos teismo nutarties išvadomis, kad atsižvelgdama į nurodytų aplinkybių visumą ir ypač įvertinusi tai, kad nagrinėjamu atveju pradinė bankroto administratorė, kuriai pagal ĮBĮ tenka pareiga ginti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus, šios pareigos nevykdė ir buvo atstatydinta, o naujai paskirta ieškovės bankroto administratorė ėmėsi veiksmų įmonės kreditorių interesams ginti, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmenybė teiktina ne civilinių teisinių santykių stabilumui (taikant ieškinio senatį), bet bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių teisėms ir teisėtiems interesams, todėl CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas atnaujintinas, nes jo praleidimą lėmė išvardytos svarbios priežastys.

Dėl kreditorių teisių pažeidimo

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00Ny8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-47/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-47/2013">3K-3-47/2013</a>; kt.).

Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Įrodyti šias aplinkybes pareiga tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzktNjExLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-179-611/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-179-611/2017">3K-3-179-611/2017</a>, 56 punktas).

CK 6.66 straipsnyje nenurodyta nemokumo kriterijų ar sampratos, tačiau kituose teisės aktuose jis yra apibrėžtas ir gali būti taikomas. Nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas kaip teisinė sąlyga actio Pauliana atveju suprantamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-204/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-204/2012">3K-3-204/2012</a>).

Kaip matyti iš teismui pateiktų trijų Paskolų sutarčių (b.l.4-6, 1 t.), atsakovė R. S. paskolino UAB-ei „Vevira“ 261000 Lt (75590,82 Eur). Šią sumą ieškovė UAB „Vevira“ grąžino 2009-08-25 pagal Kasos išlaidų orderį Nr.61 (b.l.7, 1 t.). Atsakovės atstovas teigia, kad su ja nutraukus sutartį 2009-06-17, su ja turėjo būti atsiskaityta pagal paskolas (b.l.42-43, 1 t.). Teismas sprendžia, kad puikiai žinanti priešbankrotinę BUAB „Vevira“ būklę, jos praktiškai neįmanomas galimybes atsiskaityti su kreditoriais, atsakovė neturėjo jokių prioritetų atgauti skolas iš įmonei būtent jai, kai su kitais kreditoriais nebuvo atsiskaitoma. Būdama BUAB „Vevira“ direktoriaus pavaduotoja, akcininkė, ji privalėjo žinoti, kad yra neatsiskaitoma ne tik kitiems kreditoriams, bet ir buvusiems darbuotojams. Nebuvo atsiskaitoma ir su antrosios eilės kreditoriais. Teismas taip pat pažymi, kad atsakovė atsiėmė visą paskolą, nors jos grąžinimo terminai dar buvo negrąžinti.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-167/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-167/2012">3K-3-167/2012</a>). Kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNy8yMDA2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-17/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-17/2006">3K-3-17/2006</a>; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjIvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-262/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-262/2008">3K-3-262/2008</a>).

Dėl skolininko nesąžiningumo

Teismas sprendžia, kad nagrinėjant teismo posėdyje ieškovės atstovė, nurodydama ieškinyje nurodytas, taip pat kitas aplinkybes dėl actio Pauliana taikymo, pažymėjo, kad bankroto byloje yra viešasis interesas, kuris leidžia teismui išeiti už ieškinio ribų ir ieškovės pareikštą ieškinį kvalifikuoti ir kaip actio Pauliana reikalavimą, ir kaip sandorį, prieštaraujantį gerai moralei, viešajai tvarkai, ir kaip reikalavimą atlyginti žalą.

CK 6.67 straipsnio 1 punktu nustatyta, kad preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais, t. y. pripažįstama, kad, esant šiai aplinkybei, sandorio šalys žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus. Ši įstatyme įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija gali būti paneigta, todėl skolininkas, perėmęs pareigą įrodinėti savo sąžiningumą, gali teikti įrodymus ir apsiginti nuo kreditoriaus reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0zMTEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-311/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-311/2012">3K-P-311/2012</a>).

Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų (b.l.66, 1 t.), R. S. ir R. S. ištuoka buvo įregistruota 2010-12-21. Sudarant paskolos sutartis, jie buvo sutuoktiniai.Tokiu atveju jiems taikoma CK 6.67 straipsnio 1 dalies prezumpcija, kuri nebuvo nuginčyta.

Dėl dvigubo žalos mokėjimo

Teismas nustatė, kad atsakovė prašo įvertinti esminę aplinkybę, kad iš jos reikalaujama priteisti suma jau yra priteista iš nuteistojo R. S.. Pačios ieškovės atstovo teismui pateikta Kaltinamojo akto kopija (b.l.86-113,2 t.). Joje bankroto administratorius kaip civilinis ieškovas nurodė, kad priteistina iš R. S. suma sudaro 949922,80 Lt.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 9 d. nuosprendžiu ši suma ir patenkinta. BUAB „Vevira“Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomajame rašte taip pat nurodo, kad išeiškoma iš R. S. minėta suma, perkelta 275116,66 Eur (949922,80 Lt). Į šią sumą įskaičiuota žalos suma, iš kurios iš naujo prašo priteisti iš atsakovės.

Įvertinęs pateiktus dokumentus, detaliai išanalizavęs surinktus įrodymus, teismas pripažįsta, kad jis neturi teisės revizuoti nuosprendžio išvadų, susijusių su jau išspręsta turtinės žalos suma. Kokia apimtimi teismas bebūtų aktyvus tokio pobūdžio bylose, tačiau jis negali keisti žalos dydžio, jau nustatyto įsiteisėjusiu nuosprendžiu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Byloje yra 18,09 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Atmetant ieškinį, jos nepriteisiamos, kadangi ieškovė yra bankrutuojanti įmonė.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

Byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Įsiteisėjus sprendimui, jos turi būti naikinamos. Laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d. bei 2016 m. sausio 29 d. nutartimis byloje Nr.<a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi01MTQtMzY4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-514-368/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-514-368/2016">2-514-368/2016</a> (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovės BUAB „Vevira“ (įmonės kodas 123911725, buveinė (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) atmesti.

Įsiteisėjus sprendimui, panaikinti atsakovei R. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) taikytas laikinąsias apsaugos priemones, priimtas Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 18 d ir 2016 m. sausio 29 d. nutartimis.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja Birutė Simonaitienė