Dėl žemės sklypo ribos nustatymo

Civilinė byla Nr. e2S-471-755/2023

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02139-2023-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.3.2.5; 3.1.14.8.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 26 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. Š., D. Š. ir D. Š., atstovaujamo atstovo pagal įstatymą V. Š., pateiktą atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023-06-06 nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį dėl žemės sklypo ribos nustatymo,

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. V. Š., D. Š. ir D. Š., atstovaujamas atstovo pagal įstatymą V. Š., ieškiniu prašė nustatyti ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei V. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) parengtą žemės sklypo ribų planą.

2. Nurodė, kad jiems priklauso nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), t. y. gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 0,0652 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas ribojasi su atsakovei V. M. priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

3. Tarp ieškovų ir atsakovės yra kilęs ginčas dėl jiems priklausančių žemės sklypų ribų. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad Panevėžio apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal V. M. ieškinį dėl savininko teisių pažeidimo pašalinimo. Šioje byloje V. M. reiškiamus reikalavimus grindė aplinkybe, kad V. Š., D. Š. ir D. Š. priklausančio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis patenka į V. M. žemės sklypo dalį. Panevėžio apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-942-1105/2022 priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo V. Š., D. Š. ir D. Š. nugriauti jiems priklausančio ūkinio pastato dalį, kuri patenka į V. M. žemės sklypą. Teismo sprendimas įsiteisėjęs.

4. Pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. e2-942-1105/2022 nebuvo sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini). Nenustačius tikrųjų minėtų sklypų ribų, teisiškai negalima daryti išvadų apie tai, ar ieškovams priklausantis ūkinis pastatas patenka į atsakovės žemės sklypo ribas.

5. Mano, kad pagal jų teikiamus rašytinius įrodymus matyti, kad ūkinis pastatas, kurio dalį yra įpareigoti nugriauti ieškovai, yra tik jiems priklausančio žemės sklypo teritorijoje.

6. Ginčo sklypų ribos nebuvo tikslintos nuo jų žymėjimo Valstybinio žemės sklypo kadastro žemėlapyje ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, t.y. (duomenys neskelbtini) m. perduodant duomenis Nekilnojamojo turto registrui, nebuvo tikrinamas duomenų išsamumas, pagrįstumas ir teisėtumas.

7. (duomenys neskelbtini), būdamas savo srities specialistu, savo išvadoje daro prielaidą, kad matininkas, (duomenys neskelbtini) užkoordinuodamas natūroje esančius statinius ir situaciją bei parengdamas žemės sklypo planą, riboženklio Nr. (duomenys neskelbtini) koordinates nustatė neteisingai.

8. Aptartos aplinkybės rodo, kad būtina ribą, skiriančią žemės sklypus, nustatyti teismine tvarka. Kadastrinių matavimų procedūros ieškovai negali atlikti, nes esant ginčui dėl žemės sklypo ribų su atsakove, ši procedūra nebūtų užbaigta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023-06-06 nutartimi atsisakė priimti V. Š., D. Š. ir D. Š. ieškinį.

10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo pateiktą 2014-10-10 išaiškinimą civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014, teisinėje sistemoje negali būti toleruojamos situacijos, kada galiotų du vienas kitam prieštaraujantys arba vienas kito pagrįstumą paneigiantys teismų sprendimai. Nurodė, kad prie išimčių priskiriami atvejai, kai asmenų teisės veiksmingai dalyvauti procese ginant savo teises buvo apribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir LAT) 2015-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-248/2015).

11. Teismas vertindamas ar yra pagrindas daryti išimtį iš pirmiau aptartos bendros taisyklės, patikrina, ar buvo užtikrintos esminės ieškovų teisės į teisingą procesą anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje, ar ieškovų nurodyta aplinkybė, kuria jie grindžia pareikšto ieškinio reikalavimus (t. y. kad šalims priklausančių žemės sklypų ribos nebuvo tikslintos nuo 1996 – 1998 metų), nebuvo ir negalėjo būti ieškovams žinoma ankstesnio teisminio proceso metu.

12. Teismas pažymėjo, kad tiek iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir pateiktų priedų, tiek iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismas 2022-12-14 sprendimu tenkino V. M. (nagrinėjamu atveju atsakovės) ieškinį ir įpareigojo D. Š. įstatyminį atstovą V. Š., V. Š. ir D. Š. (nagrinėjamu atveju ieškovus), per tris mėnesius, skaičiuojamus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovų lėšomis ir jų pasirinktu būdu pašalinti iš V. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, esančią ieškovės žemės sklype, jį pašalinant iki ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos. Atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną priteisti solidariai iš atsakovų D. Š., jam neturint pakankamai turto ar uždarbio piniginei baudai sumokėti – iš jo įstatyminio atstovo V. Š., V. Š. ir D. Š. V. M. naudai 30 Eur dydžio baudą.

13. Teismas pažymėjo, kad atsakovai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dalyvavo ir patys, ir buvo atstovaujami advokatės. Teismo posėdžių metu atsakovo D. Š. įstatyminis atstovas V. Š. nurodė, kad ginčo ūkio pastatas niekada nebuvo V. M. žemės sklype ir šiuo metu jame nėra, taip pat, kad V. M. dar 2021 metais reiškė pretenzijas dėl ginčo ūkio pastato rekonstravimo, nurodydama, kad jis yra ant jos žemės sklypo, tačiau į šias pretenzijas nebuvo sureaguota ir sklypo ribos pasitikslintos nebuvo. Taigi atsakovai nagrinėtoje byloje nesutiko su nustatytomis žemės sklypo ribomis, nurodė, kad jos netikslios. Tačiau nepaisant to, kad teismas ne kartą siūlė reikšti reikalavimą dėl žemės sklypų ribų patikslinimo, šalys to neatliko.

14. Šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad prašyti nustatyti žemės sklypo ribas ieškinyje nurodomu pagrindu ieškovai turėjo procesines galimybes dar civilinės bylos Nr. e2-942-1105/2022 nagrinėjimo metu. Todėl teismas sprendė, kad suteikti ieškovams galimybę prašyti nustatyti žemės sklypo ribas, esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, kurio priėmimo metu buvo aišku, kad žemės sklypo ribos yra nustatytos netiksliai, nėra teisinio pagrindo.

15. Kartu teismas išaiškino, kad po bylos išsprendimo paaiškėjus naujoms teisinėms ar faktinėms aplinkybėms, turinčioms įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ieškovai turi teisę pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, o ne reikšti naują ieškinį.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Ieškovai atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2023-06-06 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti ieškinį.

Nurodo, kad ieškiniu siekia nustatyti žemės sklypo ribas, dėl kurių kilęs ginčas. Aplinkybę, kad tarp šalių yra kilęs ginčas, patvirtina ir pats teismas nutartyje cituodamas anksčiau nagrinėtos bylos aplinkybes.

Ieškinio reikalavimais neprašoma naikinti civilinėje byloje Nr. e2-942-1105/2022 priimtą sprendimą ar jį peržiūrėti. Vien tai, kad ieškovų reikalavimai turi sąsajų su išnagrinėta civiline byla nereiškia, kad tai yra tapatus ginčas.

Civilinėje byloje Nr. e2-942-1105/2022 ginčas buvo sprendžiamas tik tiek, kiek tai buvo susiję su ūkiniu pastatu, jo buvimo vieta. Žemės sklypų, priklausančių ieškovams ir atsakovei V. M., ribų įteisinimo minėtoje byloje nebuvo siekiama.

Dabartiniai reikalavimai ir civilinės bylos Nr. e2-942-1105/2022 ginčo dalykas yra skirtingi, todėl pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad ieškovai turi naudotis proceso atnaujinimo institutu yra nepagrįstas. Mano, kad jų siekis nustatyti jiems priklausančio žemės sklypo ribas turi būti ginamas reiškiant naują ieškinį, o ne pasinaudojant proceso atnaujinimo institutu.

Teismas skundžiamą nutartį grindžia ir tuo aspektu, kad bylos Nr. e2-942-1105/2022 nagrinėjimo metu jos dalyviams buvo siūloma reikšti reikalavimus dėl sklypų ribų nustatymo, bet nei viena šalis tokia galimybe nepasinaudojo. Tai, kad ieškovai išnagrinėtoje civilinėje byloje nepareiškė savarankiškų reikalavimų, nereiškia, kad jie apskritai neteko teisės kreiptis į teismą su reikalavimais dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Mano, kad jie nėra praradę galimybės reikšti savarankiškų reikalavimų dėl žemės sklypo ribų nustatymo, todėl teismas paneigė ieškovų teisę į teisminę gynybą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų ieškinį dėl jiems priklausančio žemės sklypo ribų nustatymo CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymėtina, jog teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK Sutartyje perduoti ginčą trečiųjų teismui nagrinėti turi būti: 1) šalių pavadinimas ir..." \t "_blank" 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Iškėlus bylą teisme pripažįstama, kad teise pareikšti ieškinį jau pasinaudota, vėliau reikšti dar vieną tapatų ieškinį neleidžiama, todėl CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, t. y. kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra išspręstas tapatus ieškinys. Šios normos tikslas – išvengti pakartotinio to paties ginčo nagrinėjimo teisme ir kelių teismo sprendimų tuo pačiu klausimu.

Ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Nesant bent vieno iš pirmiau nurodytų požymių, nėra pagrindo konstatuoti, jog bylos tapačios, bei atsisakyti priimti ieškinį remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, naujas ieškinys galimas, tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje ar išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau ir LAT) 2014-047-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014; 2018-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018).

Pirmosios instancijos teismas ginčijamą procesinį sprendimą – atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintu pagrindu grindė kasacinio teismo išaiškinimu, pateiktu 2014-10-10 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2014, jog teisės reikšti tam tikrus reikalavimus, po to, kai dėl materialinių teisių, atsiradusių iš jų gynimo yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, suteikimas sukurtų prielaidas panaikinti ankstesniame teismo sprendime nustatytą ginčo šalių santykių teisinį kvalifikavimą, nulemtų poreikį atnaujinti procesą užbaigoje byloje arba kitokiu būdu panaikinti įsiteisėjusio teismo sprendimo materialines teisines pasekmes <...>. Pažymėjo, kad ieškovai tarp tų pačių šalių išnagrinėtoje byloje turėjo visas galimybes reikšti reikalavimus dėl žemės sklypų ribų patikslinimo, tačiau tokių reikalavimų nereiškė.

Atkreiptinas dėmesys, kad minėta kasacinio teismo nutartis buvo priimta sprendžiant ginčą dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių prejudicinius faktus ir įsiteisėjusio teismo sprendimo galią (CPK 182 straipsnio 2 punkto, 279 straipsnio 4 dalies), aiškinimo ir taikymo. Joje ieškinio priėmimo klausimais nebuvo pasisakyta, tad, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas vadovavosi ieškinio priėmimo klausimui neaktualia teismų praktika ir savo išvados dėl ieškovų pareikšto ieškinio tapatumo išnagrinėtam ieškiniui Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų civilinėje byloje Nr. e2-942-1105/2022 nemotyvavo.

Iš informacinės teismų sistemos Liteko matyti, kad civilinėje byloje Nr. e2-942-1105/2022 V. M. ieškiniu atsakovams (šioje byloje ieškovai) reiškė negatorinį reikalavimą, prašydama pašalinti jos varžomų teisių pažeidimus, t.y., kad iš jos žemės sklypo būtų pašalinta dalis ieškovams priklausančio ūkinio pastato (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Žemės sklypų ribų nustatymo klausimas ieškiniu apskritai nebuvo reiškiamas. Kita vertus, ieškovai prašo nustatyti žemės sklypo ribą pagal 2023-03-29 parengtą žemės sklypo ribų planą, t.y. dokumentą, kuris nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-942-1105/2022 net nebuvo sudarytas.

Vien aplinkybė, kad ieškovai paminėtoje byloje turėjo galimybę reikšti priešieškinį ir prašyti nustatyti žemės sklypo ribas, kurias patys procese įvardijo kaip netikslias, tačiau tokia teise nesinaudojo, nepagrindžia vertinimo, kad minėtoje byloje išnagrinėtas ieškinys yra tapatus ieškovų pateiktajam tiek ieškinio dalyku, tiek ieškinio pagrindu (aplinkybėmis, kuriomis grindžiami ieškovų reikalavimai). Apeliantų procesinė galimybė naudotis kitais savo teisių gynybos būdais, pavyzdžiui, pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, visgi negali riboti jų teisės kreiptis į teismą inicijuojant savarankišką procesą dėl reikalavimų, kurie nebuvo nagrinėti teisme.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, neteisingai aiškino ir taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias procesinės teisės normas. Dėl šio skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl atskiruoju skundu reiškiamo reikalavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepasisakoma, nes šis klausimas apeliacinės instancijos teismo išspręstas 2023-08-03 nutartimi, kuomet ieškovai pateikė dar ir atskirą tokio pobūdžio prašymą apygardos teismui, o procesinė situacija šiai dienai nėra pasikeitusi. Išaiškintina apeliantams, kad šis procesinis sprendimas neriboja jų galimybių tokį prašymą teikti pirmosios instancijos teismui, kuris iš naujo spręs ieškinio priėmimo klausimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 – 339 straipsniais,

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023-06-06 nutartį panaikinti ir ieškovų V. Š., D. Š. ir D. Š. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Eigirdas Činka