Baudžiamoji byla Nr. 1A-160-491/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31943-2022-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 26 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Raščiuvienės,
sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,
dalyvaujant prokurorei Gailutei Vilkienei,
gynėjui advokatui Audriui Leonavičiui,
neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. liepos 12 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį areštu 30 parų;
- pagal BK 165 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;
- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir iš dalies sudedant ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, ši bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 5 d. ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, šias bausmes apimant ir iš dalies sudedant, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 1 mėnesiui.
Į paskirtą bausmę įskaitytas jo atliktas bausmės laikas pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 7 d. ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 5 d. nuosprendžius.
Baudžiamoji byla Nr. 1A-160-491/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31943-2022-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. rugsėjo 26 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Raščiuvienės,
sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,
dalyvaujant prokurorei Gailutei Vilkienei,
gynėjui advokatui Audriui Leonavičiui,
neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. liepos 12 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį areštu 30 parų;
- pagal BK 165 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams;
- pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir iš dalies sudedant ir jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, ši bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 5 d. ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, šias bausmes apimant ir iš dalies sudedant, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 1 mėnesiui.
Į paskirtą bausmę įskaitytas jo atliktas bausmės laikas pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. balandžio 7 d. ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 5 d. nuosprendžius.
Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteista J. G., tačiau dėl jos nuosprendis nėra skundžiamas.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Bylos esmė
1. T. M. nuteistas:
1.1. Pagal BK 165 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2022 m. rugpjūčio 22 d. apie 8.30 val. be savininko valios įsibrovė į S. K. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir panaudodamas fizinį smurtą prieš S. K. pagrobė nukentėjusiojo pinigus, o būtent: neteisėtai, be S. K. žinios savavališkai atėjęs į nukentėjusiojo butą reikalavo iš nukentėjusiojo atlygio už paslaugą, tai yra galimai jo rastus nukentėjusiajam reikalingus raktus. Po to, jo teisę gauti atlygį pripažinusiam nukentėjusiajam sumokėjus, jis žinodamas, kad S. K. drabužiuose turi pinigų, netikėtai nukentėjusiajam griebė už kaklo ir viena ranka laikydamas už kaklo sudavė daugybinius smūgius kumščiais nukentėjusiajam į veidą sukeldamas fizinį skausmą ir atėmęs galimybę priešintis, nukentėjusiajam nuo suduotų smūgių gulint ant grindų, iš nukentėjusiojo drabužių pagrobė 260 Eur;
1.2. Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su J. G., 2022 m. lapkričio 14 d. 16.49 val., (duomenys neskelbtini), iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ slapta pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto už 317,60 Eur.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. M. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę ir/arba atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Teigia, kad už nusikalstamas veikas prieš nukentėjusįjį S. K. jam buvo skirtos pernelyg griežtos bausmės. Plėšimą jis padarė pirmą kartą. Tikina, kad išvadas iš savo neteisėto elgesio padarė, žada daugiau nebenusikalsti ir įsidarbinti, atlyginti žalą. Taip pat nurodo, kad jo teisinė padėtis gali būti švelninama dėl nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusių BK pakeitimų.
2. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas atmetamas.
6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Vienas iš esminių nuteistojo T. M. apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad jam buvo paskirta per griežta bausmė. Tačiau su tuo teisėjų kolegija nesutinka. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam T. M. bausmes už nusikalstamas veikas, BK 41, 54 straipsnių nuostatų nepažeidė.
7. Šioje byloje nustatyta, kad nuteistasis T. M., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė 3 nusikalstamas veikas, t. y. baudžiamąjį nusižengimą, nesunkų ir apysunkį nusikaltimus. Šias veikas jis padarė, nes jam reikėjo gauti lėšų pragyvenimui. Jis anksčiau teistas už vagystes. Nors yra jauno ir darbingo amžiaus, tačiau niekur nesimoko ir nedirba, baustas administracine tvarka, nėra saistomas pozityviais socialiniais ryšiais. Dėl nusikalstamų veikų prieš nukentėjusįjį S. K. (BK 165 straipsnio 1 dalis ir 180 straipsnio 1 dalis) pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam nenustatė nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Skundžiamame nuosprendyje, kaip T. M. apibūdinančius bylos duomenis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir nuteistojo elgesį iki bei po nusikalstamų veikų, už kurias jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Iš šių duomenų matyti, kad T. M. tiek iki, tiek po šių nusikalstamų veikų sistemingai darė nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas vėlesniais teismų apkaltinamaisiais nuosprendžiais. Todėl šiuo atveju darytina išvada, kad T. M. sistemingai daro įvairaus pobūdžio ir pavojingumo teisės pažeidimus, duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, būtų ėmęsis ar ketintų imtis realių veiksmų, kurie padėtų keisti jo elgesį teigiama linkme, nėra. Įvertinusi visa tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam už jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmes, kurios nevertintinos kaip aiškiai per griežtos. Jos atitinka tiek jo asmenybės, tiek padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą.
8. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo T. M. gynėjas nurodė, kad nuteistajam paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 165 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, turėjo būti subendrintos jas apimant (esant jų idealiajai sutapčiai), o ne jas iš dalies sudedant. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Šioje byloje nustatyta, kad nuteistasis be savininko valios įsibrovė į S. K. butą ir jame reikalavo iš nukentėjusiojo atlygio už paslaugą (šie veiksmai kvalifikuoti pagal BK 165 straipsnio 1 dalį) bei po to, nuteistojo teisę gauti atlygį pripažinusiam nukentėjusiajam sumokėjus, žinodamas, kad S. K. drabužiuose turi pinigų, prieš nukentėjusįjį panaudodamas fizinį smurtą, iš jo drabužių pagrobė grynuosius pinigus (šie veiksmai kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį). Taigi, nuteistasis T. M. padarė du baigtus tyčinius nusikaltimus. Spręsdamas, ar šios nuteistojo T. M. nusikalstamos veikos, sudaro idealiąją sutaptį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad neteisėtas įsibrovimas į kito asmens būstą ir plėšimas tokios sutapties nesudaro. Nors šios veikos iš esmės buvo padarytos toje pačioje vietoje ir per trumpą laiką, tačiau darydamas šias veikas, nuteistasis vieningos tyčios neturėjo. Pagal paties nuteistojo parodymus, jis pirmiausiai pateko į nukentėjusiojo butą, kuriame tikėjosi gauti (pasiskolinti) iš jo 20 Eur, ir jau tik po to, pamatęs, jog nukentėjusysis turi daugiau pinigų, jis juos pagrobė panaudojęs fizinį smurtą. Taigi, nukentėjusiojo turto plėšimas šiuo atveju buvo savarankiška veika su savarankiškai susiformavusia nuteistojo tyčia. Atsižvelgiant į tai, T. M. paskirtos bausmės pagal BK 165 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį visiškai teisingai buvo subendrintos iš dalies jas sudedant. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bausmių bendrinimo taisykles, numatytas BK 63 straipsnyje, ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.
9. Nepagrįstas nuteistojo T. M. apeliacinio skundo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, ar nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigalioję BK pakeitimai neturi grįžtamosios galios ir nelengvina jo teisinės padėties. Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį T. M. buvo nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe, pavogė svetimo turto už 317,60 Eur. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs T. M. pagrobto svetimo turto vertę, viršijančią 3 MGL dydžio sumą, bet neviršijančią 10 MGL dydžio sumos, šią jo veiką iš BK 178 straipsnio 1 dalies (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija) (šios veikos kvalifikavimas, nurodytas kaltinamajame akte) perkvalifikavo į BK 178 straipsnio 5 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 165 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje, už kurias T. M. buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigalioję BK pakeitimai įtakos jo teisinei padėčiai neturi. Visų pirma, BK 165 straipsnio 1 dalis ir 180 straipsnio 1 dalis nebuvo keičiamos. O plėšimo kvalifikavimui pagrobto turto vertė (išskyrus didelės ir labai didelės vertės turtą) reikšmės neturi, nes veikos kvalifikavimą pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nulemia fizinio smurto panaudojimas ar grasinimas tuoj pat jį panaudoti arba kitoks atėmimas galimybės nukentėjusiam asmeniui priešintis.
10. Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad nuteistajam T. M. yra pagrindas visiškai ar iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas arba iš dalies atidėtas tik tais atvejais, kai nustatoma, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Įvertinus tai, kas buvo aptarta šios nutarties 7 pastraipoje, nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam T. M. atidėjus ar iš dalies atidėjus bausmės vykdymą.
11. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad iš nuteistojo T. M. valstybei prašoma išieškoti 146,67 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir T. M. gynėju buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Įvertinusi tai, kad gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo valios, taip pat atsižvelgusi į nuteistajam paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo neišieškomos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo T. M. apeliacinį skundą.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo iš nuteistojo T. M. valstybei išieškoti 146,67 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Teisėjai Valdas Ciesiūnas
Valdas Petras Meidus
Jolanta Raščiuvienė