P. V. pagal BK 154 str., 178 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-55-697/2018

Teisminio proceso Nr. 1-35-3-00039-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.8.1.1.

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aldonos Rakauskienės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant nuteistajam P. V., jo gynėjui advokatui Ričardui Raliui,

nukentėjusiajam ir privačiam kaltintojui A. J., jo atstovui advokatui Daliui Vaičiuliui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. V. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 17 d. nuosprendžio.

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nuosprendžiu P. V. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį (dėl keturių nusikalstamų veikų), nes nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiojo A. J. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. nuosprendis pakeistas.

Panaikinta nuosprendžio dalis dėl P. V. išteisinimo pagal BK 154 straipsnio 1 dalį dėl 2016 m. rugsėjo 30 d. išsakytų žodžių ir P. V. nuteistas pagal BK 154 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams.

Priteista iš P. V. nukentėjusiojo A. J. naudai 200 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 300 Eur advokato paslaugoms apmokėti.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo ir jo atstovo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. P. V. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, panaikinus pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį, pagal BK 154 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2016 m. rugsėjo 30 d., apie 13 val., viešoje vietoje, girdint policijos pareigūnui N. Š., urėdijos darbuotojui A. S. bei S. Š., apšmeižė nukentėjusįjį A. J. žodžiais: „Viskas, vagies gabale, priėjai liepto galą, šiandien apsivogei su visais įrodymais“, „esi bemokslis, be specialybės, vogei ir vėl apsivogei“, ir, nukentėjusiajam bei policijos pareigūnui esant kartu, nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją: „Ai, viskas aišku, jūs visi esate pažįstami.“

2. Kasaciniu skundu nuteistasis P. V. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį be pakeitimų.

2.1. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 29 straipsnį) ir padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio pažeidimų, kurie sukliudė šiam teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Kasatorius, aptardamas kasacinėje praktikoje pateiktą šmeižimo (BK 154 straipsnis) objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių aiškinimą, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino bylos duomenis, dėl to nepagrįstai nustatė jo veiksmuose buvus tiesioginę tyčią apšmeižti nukentėjusįjį A. J.. Kaip teigia kasatorius, jis niekada nesiekė paskleisti apie nukentėjusįjį tikrovės neatitinkančios informacijos ir taip pažeminti jo garbę, orumą. Priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, jis tik vykdė savo pilietinę pareigą, norėdamas apsaugoti visuomenės teisėtus interesus ir lūkesčius, t. y. būdamas įsitikinęs dėl nukentėjusiojo A. J. galimai neteisėtų veiksmų, norėjo jiems užkirsti kelią. Kasatoriaus tvirtinimu, jam, kaip piliečiui, nebuvo žinoma, kad nukentėjusysis turi teisėtą pagrindą kirsti mišką, teisėtai išvežti medieną. Kasatorius pažymi ir tai, kad pagal jo pranešimą apie galimus nukentėjusiojo teisės pažeidimus atvykę (duomenys neskelbtini) miškų urėdijos ir policijos pareigūnai tikrino nukentėjusiojo turimus dokumentus tam, kad įsitikintų, jog miškas yra kertamas ir mediena išvežama teisėtai. Taigi valstybės institucijų pareigūnams taip pat kilo abejonių dėl nukentėjusiojo A. J. veiksmų teisėtumo, kurios buvo pašalintos tik patikrinus dokumentus.

3. Nuteistojo P. V. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 154 straipsnio 1 dalies taikymo ir įrodymų vertinimo

4. Kasatorius, nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai jo veiksmuose nustatė tiesioginę tyčią apšmeižti A. J.. Šis teiginys iš esmės argumentuojamas ginčijant apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų visumos vertinimą. Skunde išdėstyti teiginiai nepagrįsti.

5. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų duomenų iš naujo netiria, naujų įrodymų (duomenų) nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, 2K-P-89/2014 ir kt.). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 1 dalis). BPK 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Ši nuostata ne tik apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas, bet ir nustato imperatyvą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Ši nuostata neįtvirtina reikalavimo patikrinti absoliučiai visus skundo argumentus, tačiau skundo argumentai, kurie susiję su tinkamu veikos kvalifikavimu, procesinių teisių užtikrinimu, bylos duomenų pripažinimu įrodymais ir teisingu jų vertinimu, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka turi būti išnagrinėjami ir dėl jų sprendime turi būti išdėstytos motyvuotos išvados.

6. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu, konstatuoja, jog apeliacinės instancijos teismas laikėsi bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų bei įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20 straipsnis). Nepasitvirtino kasacinio skundo teiginiai, kad teismas vadovautųsi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, juos vertintų šališkai, neišsamiai, ignoruotų kokias nors svarbias bylos aplinkybes. Šioje byloje reikšmingos faktinės bylos aplinkybės nustatytos laikantis BPK nuostatų, išsamiai įvertinus surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, t. y. tiek nuteistojo P. V., nukentėjusiojo A. J., tiek liudytojų S. Š., A. S., M. N., N. Š. parodymus, taip pat rašytinius bylos duomenis. Apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir išvados sudaro nuoseklią loginę grandinę, išsamiai motyvuotos.

7. Pagal BK 154 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad šmeižimo turinį sudaro tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. faktų ir duomenų konstatavimą apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kaip pagrįstai skunde nurodo kasatorius, kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvus atspindys žinių ar gautos informacijos, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) ir norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTcxLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-171/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-171/2013">2K-171/2013</a>, 2K-57/2015, 2K-451-895/2016).

8. Byloje nustatyta, kad nuteistasis P. V. paskleidė apie nukentėjusįjį A. J. tikrovės neatitinkančią, jį žeminančią informaciją, t. y. viešoje vietoje, girdint policijos pareigūnui N. Š., urėdijos darbuotojui A. S. bei S. Š., nukentėjusiajam A. J. pasakė: „Viskas, vagies gabale, priėjai liepto galą, šiandien apsivogei su visais įrodymais“, „esi bemokslis, be specialybės, vogei ir vėl apsivogei“, ir, nukentėjusiajam bei policijos pareigūnui esant kartu, pasakė: „Ai, viskas aišku, jūs visi esate pažįstami“, taip apšmeižė A. J.. Nors P. V. iškėlė versiją, dėstomą ir jo kasaciniame skunde, kad paskleisti apie A. J. tikrovės neatitinkančios informacijos jis nesiekė, tik vykdė savo pilietinę pareigą pranešdamas miškų urėdijai ir policijos komisariatui apie A. J. galimai daromus pažeidimus, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje ši nuteistojo versija motyvuotai, remiantis byloje ištirtais įrodymais, atmesta.

9. Teisėjų kolegija pažymi, kad P. V. šioje byloje buvo kaltinamas dėl keturių nusikalstamų veikų, nustatytų BK 154 straipsnio 1 dalyje, padarymo (A. J. šmeižimo). Dėl kaltinimo padarius tris nusikalstamas veikas, t. y. dėl 2015 m. kovo 14 d. pareiškimo dėl A. J. įvykdytos miško vagystės policijos komisariatui ir miškų urėdijai pateikimo; 2015 m. liepos 13 d. pareiškimo dėl A. J. įvykdyto viešosios tvarkos pažeidimo neteisėtai disponuojant šaunamuoju ginklu policijos komisariatui pateikimo ir 2016 m. sausio 24 d. pareiškimo dėl A. J. vykdomo neteisėto nepilnamečių asmenų įdarbinimo policijos komisariatui ir miškų urėdijai pateikimo P. V. teismų nuosprendžiais išteisintas kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Iš tiesų, dėl minėtų kaltinimų P. V. teismų nuosprendžiuose konstatuota, kad P. V., būdamas įsitikinęs, jog A. J. daro nusikalstamas veikas, gindamas viešąjį interesą, būdamas pilietiškas, siekdamas nustatyti tiesą, kreipėsi į atitinkamas institucijas, kad būtų ištirtos aplinkybės, taigi neturėjo tyčios paskleisti apie A. J. melagingas, jį žeminančias ir niekinančias bei galinčias pakirsti pasitikėjimą juo žinias ir to nepadarė. Tačiau, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, dėl P. V. 2016 m. rugsėjo 30 d. A. J. išsakytų žodžių apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog P. V. viešoje vietoje, girdint kitiems asmenims (taip pat policijos pareigūnui), melagingai išvadindamas A. J. vagimi, taip pat nurodydamas tikrovės neatitinkančią informaciją, kad A. J. pažįstamas su policijos pareigūnais, apšmeižė nukentėjusįjį, t. y. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 154 straipsnio 1 dalyje.

10. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tarp P. V. ir A. J. susiklostė gana priešiški santykiai, o P. V. kreipimasis į teisėsaugos institucijas dėl A. J. galimai neteisėtų veiksmų buvo sistemingas ir tęsėsi gana ilgą laiką. Pagal P. V. pateiktus daugybinius pareiškimus, be kita ko, kaltinant A. J. miško vagyste, buvo ne kartą atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, vienas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nors ir pradėtas, nutrauktas A. J. veiksmuose nenustačius nusikalstamos veikos požymių. Su priimtais sprendimais pagal jo pateiktus pareiškimus P. V. buvo susipažinęs, juos, be kita ko, nustatyta tvarka skundė. Todėl P. V. ne kartą kompetentingo organo – įvairių grandžių teisėsaugos institucijų buvo informuotas, jog jo įtarimai dėl A. J. nusikalstamų veikų yra nepagrįsti. Įvertinęs visas šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas argumentuotai pasisakė dėl P. V. kaltės formos – tiesioginės tyčios (BK 15 straipsnio 2 dalis) apšmeižti A. J. buvimo. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad jame atskleistas A. J. kaltės turinys, nurodytos aplinkybės, parodančios, kad jis veikė sąmoningai, nes, turėdamas pakankamai gyvenimiškos patirties, būdamas aukštojo išsilavinimo, suvokė, jog, be kita ko, viešoje vietoje, girdint kitiems asmenims, išvadindamas A. J. „vagies gabalu“, teigdamas, kad jis „vogė ir vėl apsivogė“, po to, kai jo pateiktuose pareiškimuose miškų urėdijai ir policijos komisariatui nurodyta informacija dėl A. J. galimai įvykdytų miško vagysčių nepasitvirtino, skleidžia tikrovės neatitinkančią ir A. J. žeminančią informaciją, galinčią pakirsti pasitikėjimą juo kitų žmonių akyse, ir, priešingai nei skunde teigia kasatorius, to norėjo. Šiuo atveju, įvertinusi paskleistos informacijos neatitiktį tikrovei ir žeminantį jos pobūdį, kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad tokios P. V. paskleistos informacijos negalima laikyti jo išreikšta nuomone apie nukentėjusįjį A. J.. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, išsamiai įvertinęs visus bylos įrodymus, padarė pagrįstą išvadą apie tai, kad P. V. veikoje yra BK 154 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo – šmeižimo – sudėties požymiai, ir teisingai aiškino šią baudžiamojo įstatymo normą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai.

11. Remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais ir nustatytų aplinkybių visuma, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepadarė esminių BPK pažeidimų ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl keisti ar naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo P. V. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Aldona Rakauskienė

Tomas Šeškauskas

Alvydas Pikelis