Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-16-511/2018
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00418-2017-4
Procesinio sprendimo kategorija:
21.13.1.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. sausio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aldonos Rakauskienės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo pavaduotojos, atliekančios skyriaus vedėjo funkcijas, Giedrės Vainauskienės prašymą išnagrinėjo atnaujintą T. K. administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
nustatė:
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 10 d. nutartimi pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2017 m. sausio mėn. pareiškimą T. K. pradėta administracinio nusižengimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 506 straipsnio 1 dalį.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarimu T. K. nubausta pagal ATPK 506 straipsnio 1 dalį 500 Eur bauda už tai, kad, būdama UAB „T“ (toliau – Bendrovė) vadovė ir žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti bei turi susidariusią mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, privalėdama užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nuo 2016 m. gegužės 27 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. ir 2016 m. rugsėjo 5 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, t. y. žemesnės eilės kreditoriams išmokėjo 6778,42 Eur, taip pažeisdama kreditoriaus VMI interesus. VMI reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo iš T. K. paliktas nenagrinėtas.
3. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartimi VMI apeliacinis skundas atmestas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi priimtas VMI Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo pavaduotojos, atliekančios skyriaus vedėjo funkcijas, G. Vainauskienės prašymas ir T. K. administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
5. Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartį ir priimti naują nutarimą, t. y. pripažinti VMI nukentėjusiąja ir iš T. K. VMI naudai priteisti 6778,42 Eur turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimą.
5.1. Pareiškėjas nurodo, kad teismai padarė esminių materialiosios (ANK 664 straipsnio 2 dalies, 665 straipsnio 1, 2 dalių, 578 straipsnio 1 dalies, CK 6.249 straipsnio 1 dalies) ir proceso (ANK 567 straipsnio 1 dalies, 569 straipsnio 4 dalies) teisės pažeidimų. Be to, anot pareiškėjo, teismų praktika sprendžiant žalos atlyginimo VMI klausimą nevienoda, todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas šioje byloje užtikrintų vienodos teismų praktikos formavimą ir užkirstų kelią teisiniams ginčams analogiškose situacijose.
5.2. Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamoje byloje yra visos įstatymuose ir teismų praktikoje išvardytos sąlygos, kad VMI būtų atlyginta administraciniu nusižengimu padaryta žala, kuri, vadovaujantis ANK 567 straipsnio 2 dalies, 664, 665 straipsnių nuostatomis, gali būti priteista toje pačioje administracinio nusižengimo byloje, nepriklausomai nuo to, ar žalos dydis yra aiškus, ar dėl jo kyla ginčas; tai pripažįsta ir teismai (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS00NDItNzUwLTA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-442-750-08')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-442-750-08">A-442-750-08</a>; Panevėžio apygardos teismo nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVRQLTUyOS0zMzcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'ATP-529-337/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="ATP-529-337/2014">ATP-529-337/2014</a>). Pareiškėjo nuomone, VMI negautos sumos laikytinos nuostoliais, nes Bendrovė nustatytu laikotarpiu disponavo piniginėmis lėšomis ir buvo pajėgi bent iš dalies su VMI atsiskaityti. ATPK 506 straipsnio 1 dalies sudėtis atitinka visas būtinas sąlygas, kad VMI patirti nuostoliai būtų vertinami kaip negautos pajamos: 1) pajamos (mokesčiai) buvo numatytos gauti iš anksto (mokesčiai buvo deklaruoti ir mokėtini nusižengimo padarymo momentu); 2) pajamas (mokesčius) pagrįstai tikėtasi gauti esant normaliai veiklai (mokesčiai turėjo būti mokami įstatymo numatytais terminais ir tvarka); 3) šių pajamų (mokesčių) negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (nesilaikyta CK 6.9301 straipsnio nuostatų) (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS01MjAtMjYzNi0xMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-520-2636-12')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-520-2636-12">A-520-2636-12</a>). Taigi teismui pripažinus, kad Bendrovės vadovė T. K. padarė ATPK 506 straipsnyje nurodytą pažeidimą, yra pagrindas konstatuoti, kad dėl šio pažeidimo VMI patyrė nuostolius ir kad yra visos sąlygos juos iš T. K. priteisti: 1) neteisėti veiksmai (atsiskaitė su kitais kreditoriais, nors turėjo mokestinę nepriemoką VMI, ir pirmiausia turėjo pareigą atsiskaityti būtent su VMI); 2) padaryta 6778,42 Eur žala; 3) priežastinis ryšys (mokestinė nepriemoka būtų padengta, jei T. K. laikytųsi CK 6.9301 straipsnio nuostatų); 4) kaltė preziumuojama. Pareiškėjas pažymi, kad nuostolius prašo atlyginti ne dėl to, kad Bendrovė nesugeba įvykdyti savo prievolių, o dėl to, kad Bendrovės vadovė padarė ATPK 506 straipsnyje nurodytą pažeidimą. Šio pažeidimo padarymas ir dėl jo kilusi žala yra asmeninė vadovės atsakomybė, o dėl neteisėtų veiksmų likusi nepadengta mokestinė nepriemoka (nuostoliai) yra bendra Bendrovės ir direktorės T. K. atsakomybė.
5.3. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvadomis, kad dėl žalos padarymo pažeidus kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką turi būti sprendžiama analogiškai, kaip ir pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimo atveju, ir kad dėl to nuostolių atlyginimas VMI negali būti priteistas. Skirtingai nei pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimo įmonės bankroto atveju, kai visų kreditorių padėtis iki bankroto bylos iškėlimo yra vienoda ir vadovo veiksmai (neveikimas) visiems kreditoriams daro vienodą įtaką, žalos padarymo pažeidus kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką atveju VMI padėtis yra išskirtinė, t. y. įstatymas imperatyviai nustato vadovui laikytis CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, kuriame atsiskaitymas su VMI iškeltas aukščiau kitų kreditorių. Vadovui nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, žala padaroma ne visiems kreditoriams, bet išskirtinai valstybės, savivaldybės biudžetams ir valstybės pinigų fondams (konkrečiu atveju administruojamų VMI), todėl dėl neteisėtų vadovo veiksmų VMI padaryta žala turi būti atlyginta nepriklausomai nuo to, ar įmonei yra iškelta bankroto byla ar ne. Pareiškėjas pažymi, kad VMI vadovo civilinę atsakomybę grindžia įrodydama savarankiškas civilinės atsakomybės sąlygas, o tai suponuoja išvadą, kad direktorės T. K. atsakomybė kyla neatsižvelgiant į įmonės turtinę padėtį. Vienintelė sąlyga, kuri yra veikiama įmonės turtinės padėties, yra VMI padarytos žalos dydis. Jei įmonės turtinė padėtis būtų gera ir ji sugebėtų padengti nepriemoką, žalos neliktų ir iš direktorės nebūtų prašoma priteisti nuostolių atlyginimą. Visgi nagrinėjamu atveju Bendrovės nepriemoka yra nepadengta ir nėra galimybių ją atgauti. Kadangi VMI tikslas yra atgauti dėl neteisėtų veiksmų likusią nesumokėtą mokestinę nepriemoką, teismui priteisus iš Bendrovės direktorės VMI prašomos žalos dydį ir jį išieškojus iš direktorės T. K., pastaroji įgautų regreso teisę į Bendrovę sumokėtos nepriemokos sumos apimtimi.
5.4. Šiuo atveju, anot pareiškėjo, yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota pozicija dėl kreditoriaus teisės kreiptis su tiesioginiu ieškiniu dėl žalos atlyginimo, kai skolininkui yra iškelta bankroto byla. Pavyzdžiui, 2017 m. vasario 3 d. nutartyje konstatuota, kad kreditorius turi teisę reikalauti (reikšdamas tiesioginį ieškinį) iš bankrutuojančios įmonės vadovų žalos atlyginimą ir tuo atveju, kai dėl šių asmenų veiksmų bendrovės turtinė padėtis iš esmės nepablogėjo ir kreditoriams, kaip interesų grupei, žala nepadaryta, tačiau dėl jų neteisėtų veiksmų nukentėjo konkretaus kreditoriaus turtiniai interesai, kurie būtų patenkinti, jei nebūtų prieš jį nukreiptų neteisėtų veiksmų. Neteisėtumas konkretaus kreditoriaus atžvilgiu gali pasireikšti kreditoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos teikimu bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMi0yMTkvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-12-219/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-12-219/2017">3K-3-12-219/2017</a>).
5.5. Bankrutuojančios įmonės kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir dalyviams, bet tik tokiu atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui (pagal CK 6.263 straipsnį), o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo. Kreditorius, kai jam padaryta žala, gali reikšti tiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės vadovams ir (ar) dalyviams neribojamas bankroto proceso stadijos. Taigi kreditorių teisė pareikšti tiesioginį ieškinį ribojama ne bankroto proceso stadijos, o pasirinkto ieškinio pagrindo. Toks ieškinys galimas išimtiniais atvejais, kai atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigos bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – veiksmų neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir atitikti bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų (CK 6.263 straipsnis) (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODkvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-389/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-389/2014">3K-3-389/2014</a>).
5.6. Nagrinėjamoje byloje teismas konstatavo, kad T. K. padarytas pažeidimas buvo nukreiptas konkrečiai prieš VMI, todėl yra visos sąlygos pareikšti tiesioginį ieškinį ir jį patenkinti.
6. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo pavaduotojos, atliekančios skyriaus vedėjo funkcijas, G. Vainauskienės prašymas netenkintinas.
Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo administracinio nusižengimo byloje
7. ANK 664 straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.
7.1. ANK 665 straipsnis numato, kad jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija gali priteisti tik vieno šimto penkiasdešimt eurų neviršijančios turtinės žalos atlyginimą.
7.2. Taigi, administracinio nusižengimo byloje įstatymas imperatyviai nenumato teismo pareigos priteisti žalos atlyginimą (kai ji padaryta) visais atvejais. Ar galima toje pačioje administracinio nusižengimo byloje išnagrinėti žalos atlyginimo priteisimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Jei teismas nusprendžia šio klausimo nenagrinėti, toks jo sprendimas turi būti argumentuotas (ANK 636 straipsnio 4 dalis).
7.3. ANK 563 straipsnyje įtvirtinta administracinių nusižengimų teisenos paskirtis greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. Taigi žalos atlyginimo priteisimo išsprendimo klausimas administracinio nusižengimo byloje neturi sudaryti kliūčių operatyviam bylos išnagrinėjimui, įstatymu įtvirtinta šios teisenos paskirtimi; sudėtingesni žalos atlyginimo klausimai, kurių išnagrinėti visapusiškai, išsamiai ir kartu operatyviai administracinio nusižengimo byloje nėra galimybės, nagrinėtini civilinio proceso tvarka. Žalos atlyginimo nukentėjusiajam priteisimą toje pačioje administracinio nusižengimo byloje įstatymas sieja su galimybe nustatyti žalos dydį neatidėjus bylos nagrinėjimo (ANK 665 straipsnio 1 dalis). Žalos atlyginimo klausimas toje pačioje administracinio nusižengimo byloje paprastai turi būti išspręstas tais atvejais, kai padaryta turtinė žala yra būtinasis administracinio nusižengimo požymis ir jos dydis yra įrodinėjimo dalykas konstatuojant nusižengimą arba žalos padarymo faktas ir dydis iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos yra aiškūs ir nėra būtinumo išreikalauti papildomą medžiagą. Kai žalos padarymo faktas akivaizdus, tačiau negalima apskaičiuoti žalos dydžio, teismas gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl turtinės žalos dydžio pats perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka (ANK 655 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju administracinio teisės pažeidimo byloje pareikštas civilinis ieškinys iš esmės turėtų atitikti CPK keliamus ieškinio formos ir turinio reikalavimus.
8. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pareiškėjo civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą, šį sprendimą argumentuodamas įmonės vadovo civilinės atsakomybės ypatumais, aplinkybe, kad įmonei UAB „T“, kurios vadovė buvo pažeidėja T. K., iškelta bankroto byla, bei dar nesuformuotu kreditorių sąrašu, nurodydamas, kad pareiškėjas turi galimybę įgyvendinti savo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo bankroto byloje. Apeliacinės instancijos teismas šiems argumentams iš esmės pritarė.
9. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas tenkinti jo civilinį ieškinį yra nepagrįstas. Pagal ANK 662 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas klausimą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo sprendžia esminio materialiosios ar proceso teisės pažeidimo aspektu, pats faktinių bylos aplinkybių nenustatydamas ir vadovaudamasis aplinkybėmis, kurias nustatė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Pažymėtina, kad pareiškėjas prašyme dėl bylos atnaujinimo prašo priteisti žalos atlyginimą, tačiau tai susiję su žalos padarymo ir jos dydžio nustatymu, o tai yra fakto klausimai, kurių šis teismas nenagrinėja. Be to, nėra pagrindo nesutikti su apylinkės teismo sprendimu palikti pareiškėjo ieškinį nenagrinėtą.
10. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo argumentai, kurių esmę sudaro tai, kad žalos atlyginimas galėjo būti priteistas toje pačioje administracinio nusižengimo byloje, nepriklausomai nuo to, ar žalos dydis yra aiškus, ir kad pareiškėjui priteistinų nuostolių buvimą suponuoja vien tik ATPK 506 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo faktas, yra nepagrįsti. Pažeidėja T. K. šioje byloje pagal ATPK 506 straipsnį nubausta už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Turtinės žalos padarymas šiuo atveju nėra būtinasis administracinio nusižengimo požymis ir konstatuojant nusižengimą nėra įrodinėjimo dalykas. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu tai, kad nuostolių priteisimas vienam iš kreditorių gali būti susijęs ir su kitų kreditorių teisėtų interesų pažeidimu, pvz., sumažinti jų galimybes gauti iš skolininko prievolės įvykdymą, juo labiau kad pagal CK 6.9301 straipsnio 1 dalies nuostatas VMI dėl įmokų į biudžetą sumokėjimo yra tik trečios eilės kreditorius. Be to, galimos pareiškėjui žalos (nuostolių) atsiradimas nagrinėjamu atveju sietinas su įmonės neįvykdyta mokestine prievole ir nustatymu nebuvimo galimybės ją įvykdyti. Sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta ir į pažeidėjos, kaip įmonės vadovės, civilinės atsakomybės ypatumus. Šių aplinkybių visuma leidžia teigti, kad klausimas dėl nuostolių pareiškėjui atlyginimo priteisimo nagrinėjamu atveju yra pakankamai sudėtingas ir administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų šiais klausimais trūkumas neleido teismams šio klausimo toje pačioje byloje išnagrinėti visapusiškai, išsamiai ir kartu operatyviai, todėl teismai šioje byloje pagrįstai jį paliko nenagrinėtą.
11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo kreditiniai reikalavimai dėl BUAB „T“ neįvykdytos mokestinės prievolės gali būti sprendžiami šiai įmonei iškeltoje bankroto byloje arba, jei yra pagrindas tiesioginiam ieškiniui dėl nuostolių atlyginimo pareikšti, kreditoriaus pasirinkimu civilinio proceso tvarka.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Aldona Rakauskienė
Tomas Šeškauskas
Eligijus Gladutis
