K. Š. pagal BK 249 str., 249 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-31-511/2018

Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00127-2011-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.2.9.; 1.2.21.1.3.;1.2.23.2.2.2.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Masioko (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Giedriui Tarasevičiui,

nuteistajam A. Š. (A. Š.),

nuteistųjų K. Š. (K. Š.), S. R. (S. R.), A. Š., M. B. (M. B.) ir O. D. (O. D.) gynėjams advokatams Pauliui Svirskiui, Auksanui Čiupailai, Ruslanui Mazurovui (Ruslan Mazurov), Drąsučiui Zagreckui ir Arvydui Milučiui,

teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. Š. gynėjo advokato Pauliaus Svirskio, nuteistųjų S. R., A. Š., M. B., nuteistojo O. D. ir jo gynėjo advokato Arvydo Milučio bei nuteistojo Z. K. (Z. K.) kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžio.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu K. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas K. Š. taikyto laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – laikas nuo 2010 m. vasario 23 d. iki 2010 m. rugsėjo 8 d.

S. R. nuteistas:

pagal BK 249 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvylikai metų,

pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų,

pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus (dėl V. J. ir V. R. sveikatos sutrikdymo) laisvės atėmimu šešeriems metams,

pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams,

pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį (dėl narkotinės medžiagos pagrobimo iš R. D.) laisvės atėmimu trejiems metams,

pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį (dėl M. J. turto prievartavimo) laisvės atėmimu ketveriems metams ir šešiems mėnesiams,

pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu, šaudmenimis Telšiuose) laisvės atėmimu vieneriems metams,

pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams,

pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu vienuolikai metų,

pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams,

pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams,

pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį (dėl M. M. turto prievartavimo) laisvės atėmimu ketveriems metams,

pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (dėl J. A. nežymaus sveikatos sutrikdymo) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams,

pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (dėl Z. K. šaudmenų) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį (dėl narkotinės medžiagos pagrobimo iš R. D.) subendrinus bausmių apėmimo būdu, S. R. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu, šaudmenimis Telšiuose), 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį subendrinus bausmių apėmimo būdu, S. R. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu ir 6 dalimi, paskirtas subendrintas bausmes ir kitas bausmes subendrinus bausmių apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais, S. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas S. R. taikyto laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – laikas nuo 2010 m. vasario 22 d. iki 2013 m. lapkričio 29 d. ir nuo 2014 m. gegužės 9 d. iki Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio paskelbimo dienos.

A. Š. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams, o pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu, A. Š. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą subendrintą bausmę subendrinus su Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 4 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis (baudomis) visiško bausmių sudėjimo būdu, A. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams ir 118 MGL (15 340 Lt, kas atitinka 4 443 Eur) dydžio bauda.

Į bausmės laiką įskaitytas A. Š. taikyto laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – laikas nuo 2010 m. vasario 23 d. iki 2014 m. vasario 17 d.

M. B. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 6 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, M. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas M. B. taikyto laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – laikas nuo 2010 m. vasario 23 d. iki 2011 m. kovo 4 d. ir nuo 2011 m. gegužės 16 d. iki 2014 m. kovo 5 d.

O. D. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus (dėl V. J. ir V. R. sveikatos sutrikdymo) laisvės atėmimu septyneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu, O. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas O. D. taikyto laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – laikas nuo 2011 m. vasario 23 d. iki 2013 m. gegužės 2 d.

Z. K. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, Z. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš S. R., O. D., T. Č., R. P. ir K. L. priteista solidariai atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai turėtas 3 700,49 Lt, kas atitinka 1 071,74 Eur, V. J. ir V. R. gydymo išlaidas.

Iš S. R., T. Č., G. L. ir K. L. priteista solidariai atlyginti Šiaulių teritorinei ligonių kasai turėtas 1 575 Lt, kas atitinka 456,15 Eur, A. M. gydymo išlaidas.

Iš S. R., T. Č., G. L. ir K. L. priteista solidariai atlyginti nukentėjusiajam A. V. patirtą 18 000 Lt, kas atitinka 5 213,16 Eur, turtinę žalą ir 100 000 Lt, kas atitinka 28 962 Eur, neturtinę žalą.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos, iš dalies tenkinusios Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorų Jūratės Radišauskienės ir Giedriaus Tarasevičiaus apeliacinį skundą, 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pakeistos Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalys:

A. Š. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 260 straipsnio 1 dalies į BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį bei jam paskirtas laisvės atėmimas vienuolikai metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šią bausmę subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta septynerių metų laisvės atėmimo bausme pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, A. Š. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvylikai metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą subendrintą bausmę subendrinus su Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 4 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis (baudomis) visiško bausmių sudėjimo būdu, A. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvylikai metų ir 118 MGL (15 340 Lt, kas atitinka 4 443 Eur) dydžio bauda.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos, iš dalies tenkinusios nuteistojo S. R. ir nuteistojo O. D. bei jo gynėjo advokato A. Milučio apeliacinius skundus, 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pakeistos ir panaikintos Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalys:

Panaikintos Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalys, kuriomis S. R. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus (dėl V. J. ir V. R. sveikatos sutrikdymo), 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį (dėl neteisėto R. D. laisvės atėmimo), 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį (dėl narkotinės medžiagos pagrobimo iš R. D.), 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (dėl J. A. nežymaus sveikatos sutrikdymo) ir priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis:

S. R. išteisintas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus (dėl V. J. ir V. R. sveikatos sutrikdymo), 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį (dėl neteisėto R. D. laisvės atėmimo), 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį (dėl narkotinės medžiagos pagrobimo iš R. D.), 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (dėl J. A. nežymaus sveikatos sutrikdymo), nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

Pakeistos Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalys:

Nustatyta, kad S. R. dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje ir jam vadovavo nuo 2008 m. vasaros.

S. R. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą bei jam paskirtas laisvės atėmimas vienuolikai metų.

S. R. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 253 straipsnio 1 dalies (dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu, šaudmenimis Telšiuose) į BK 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį bei jam paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams.

S. R. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 146 straipsnio 2 dalies į BK 25 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį bei jam paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams.

S. R. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 284 straipsnio 1 dalies į BK 25 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį bei jam paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams.

S. R. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 181 straipsnio 2 dalies (dėl M. M. turto prievartavimo) į BK 181 straipsnio 2 dalį bei jam paskirtas laisvės atėmimas ketveriems metams.

Panaikintos Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalys dėl bausmių subendrinimo S. R. ir bausmės iš naujo subendrintos:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi, S. R. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį (dėl M. J. turto prievartavimo), 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (dėl Z. K. šaudmenų) paskirtos bausmės ir apeliacinės instancijos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 25 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais bei S. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas S. R. taikyto laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – laikas nuo 2010 m. vasario 22 d. iki 2013 m. lapkričio 29 d. ir nuo 2014 m. gegužės 9 d. iki 2014 m. gegužės 22 d.

Panaikintos Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalys, kuriomis iš S. R. priteista solidariai su kitais nuteistaisiais atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai turėtas 3 700,49 Lt, kas atitinka 1 071,74 Eur, V. J. ir V. R. gydymo išlaidas, Šiaulių teritorinei ligonių kasai turėtas 1 575 Lt, kas atitinka 456,15 Eur, A. M. gydymo išlaidas, A. V. patirtą 18 000 Lt, kas atitinka 5 213,16 Eur, turtinę žalą ir 100 000 Lt, kas atitinka 28 962 Eur, neturtinę žalą.

Pakeista Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalis:

O. D. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktų (dėl V. J. ir V. R. sveikatos sutrikdymo) į BK 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus bei jam paskirtas laisvės atėmimas septyneriems metams.

Panaikinta Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo O. D. ir bausmės iš naujo subendrintos:

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, O. D. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė ir apeliacinės instancijos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus paskirta bausmė subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir O. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu nustatyta, kad į Z. K. paskirtos bausmės laiką įskaitytas jam taikyto laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – laikas nuo 2010 m. vasario 23 d. iki 2016 m. balandžio 14 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu nuteistųjų K. Š., A. Š., M. B. ir Z. K. apeliaciniai skundai atmesti.

Šioje byloje taip pat nuteisti L. B., D. F. (D. F.), A. S. (A. S.), A. P. (A. P.), K. M., M. G. (M. G.), K. V., A. R. (A. R.), I. I., D. S. (D. S.), A. Z., M. R., D. E., T. Č., K. L., R. P., G. L., S. K., išteisinti A. U., A. G. (A. G.), D. T. (D. T.), I. P., G. Š. (G. Š.), I. V. (I. V.), R. V. (R. V.), taip pat A. Š. išteisintas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, K. Š. išteisintas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, S. R. išteisintas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį (dėl S. J. nežymaus sveikatos sutrikdymo), BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (dėl A. Š. ginklo), o A. T. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl jų kasacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Eligijaus Gladučio pranešimą, nuteistojo A. Š., nuteistųjų K. Š., S. R., M. B. ir O. D. gynėjų, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. S. R. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 3 dalį už tai, kad, asmeniui, kuriam baudžiamoji byla yra išskirta į atskirą tyrimą, dėl savanaudiškų paskatų (turint tikslą nusikalstamai praturtėti) organizavus šaunamaisiais ginklais ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavus ir dalyvavus šio susivienijimo veikloje, S. R. kartu su T. Č. ir K. L. dėl savanaudiškų paskatų (turėdami tikslą nusikalstamai praturtėti) vadovavo šaunamaisiais ginklais ginkluotam nusikalstamam susivienijimui ir dalyvavo šio susivienijimo veikloje, A. Š., M. B., Z. K. ir O. D. nuteisti pagal BK 249 straipsnio 2 dalį už tai, kad jie su K. V., A. R., D. E., M. R. ir R. P. dėl savanaudiškų paskatų (turėdami tikslą nusikalstamai praturtėti) dalyvavo šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, o K. Š. nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis su I. I. ir A. T. dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje:

2002 m. pabaigoje–2003 m. pradžioje Lietuvos Respublikoje asmuo, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, pravardėmis (duomenys neskelbtini), bendrai nusikalstamai veiklai vykdyti organizavo L (duomenys pakeisti) nusikalstamą susivienijimą ir jam vadovavo, jo organizatorius, vadovus ir narius siejo nuolatiniai tarpusavio ryšiai, vaidmenų, užduočių pasiskirstymas ir jis buvo skirtas labai sunkiems, sunkiems, apysunkiams ir nesunkiems tyčiniams nusikaltimams daryti – neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti didelius ir labai didelius narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekius ir jas parduoti bei platinti, neteisėtai, neturint leidimo, įgyti, laikyti, nešioti, gabenti šaunamuosius ginklus, šaudmenis, daryti tyčinius nužudymus, turto prievartavimus, sveikatos sutrikdymus, neteisėtai atimti laisvę, neteisėtai užvaldyti narkotines ir psichotropines medžiagas, sugadinti svetimą turtą, pažeisti viešąją tvarką, ir į šio susivienijimo veiklą 2004 m. įtraukė T. Č., 2007 m. – K. L., 2008 m. vasarą – S. R., pastariesiems nurodė vadovauti nusikalstamam susivienijimui ir į šio susivienijimo veiklą įtraukti kitus asmenis.

Lietuvos Respublikoje asmuo, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, ir jo nurodymu S. R., T. Č. bei K. L. bendrai nusikalstamo susivienijimo veiklai parinko ir sutelkė asmenis, kuriuos siejo nuolatiniai tarpusavio ryšiai, vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas: nuo 2002 m. pabaigos–2003 m. pradžios – K. Š., nuo 2006 m., bet ne anksčiau kaip nuo 2006 m. vasario 24 d. – Z. K., nuo 2008 m. – O. D., nuo 2009 m. – M. B., nuo 2009 m. pradžios – A. Š., nuo 2003 m. rudens iki 2009 m. antros pusės – ir kitus nusikalstamo susivienijimo narius.

Asmuo, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, pavedė S. R., T. Č. ir K. L. vadovauti kitiems susivienijimo nariams, paskirstė užduotis bei vaidmenis: nusikalstamo susivienijimo veikloje klausyti asmens, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, nurodymų; siekiant užtikrinti susivienijimo veiklą, spręsti konfliktus su kitais narkotines ir psichotropines medžiagas platinančiais ar kitas nusikalstamas veikas darančiais asmenimis, esant konfliktinėms situacijoms, prisistatyti J. B. – L – vardu ir pravarde, neteisėtai, neturint leidimo, disponuoti šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis; Lietuvos Respublikoje neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti didelius ir labai didelius kiekius narkotinių, psichotropinių medžiagų, jas paskirstyti mažesniais kiekiais; daryti turto prievartavimus, sveikatos sutrikdymus, neteisėtai atimti laisvę, neteisėtai užvaldyti narkotines ir psichotropines medžiagas, sugadinti svetimą turtą, pažeisti viešąją tvarką; siekiant daryti šiuos nusikaltimus, surasti ir įtraukti į nusikalstamo susivienijimo veiklą asmenis, kurie platintų narkotines ir psichotropines medžiagas, ir taip nuolat plėsti narkotinių bei psichotropinių medžiagų pardavimo, platinimo tinklą, nusikalstamo susivienijimo veikloje jiems vadovauti ir perduoti tiesiogiai ar per slėptuves narkotines, psichotropines medžiagas pagal teritorijų pasiskirstymą, nurodyti jas platinti Vilniuje bei kitose Lietuvos Respublikos vietovėse, dalį gautų lėšų perduoti asmeniui, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą; žemesniems pagal hierarchiją nusikalstamo susivienijimo nariams detalizuoti nusikalstamų veikų planus, nurodyti narkotinių, psichotropinių medžiagų pakavimo būdus, pardavimo kainas, draudžiant šias medžiagas įgyti iš kitų – ne šio nusikalstamo susivienijimo narių; daryti narkotinių, psichotropinių medžiagų platinimo apskaitą, šiai neteisėtai veiklai užtikrinti nuomoti ir naudoti gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, įrengti slėptuves, rengti slaptus susitikimus – „strielkas“ – ir jų metu aptarti narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo klausimus; siekiant išvengti galimo sekimo, rinkti, sisteminti ir atnaujinti duomenis, susijusius su policijos padalinių naudojamais transporto priemonių valstybiniais numeriais; naudoti slaptus mobiliojo ryšio telefono aparatus ir abonentinius numerius, periodiškai juos keičiant, palengvinančius nusikalstamų veikų darymą; susivienijimo nariams atsisakius dalyvauti neteisėtoje veikloje, naudoti prieš juos psichologinį ir fizinį smurtą. Taip pat nurodė S. R., T. Č. ir K. L. kaupti dalį lėšų, gautų iš nusikalstamos veiklos, pagalbai sulaikytiems ar suimtiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams, advokatų darbo apmokėjimui, bendroms su nusikalstama veikla susijusioms išlaidoms, sulaikytų ar suimtų asmenų šeimos nariams išlaikyti.

Vykdydami nusikalstamos veikos planą, S. R., T. Č. ir K. L. vadovavo nusikalstamam susivienijimui, jie ir jų nurodymu A. Š., M. B., Z. K., O. D., K. Š. bei kiti nusikalstamo susivienijimo nariai dalyvavo šioje veikloje: siekdami užtikrinti susivienijimo veiklą, spręsti konfliktus su kitais narkotines bei psichotropines medžiagas platinančiais ar kitas nusikalstamas veikas darančiais asmenimis, prisistatydavo J. B., pravarde L, vardu ir pravarde, neteisėtai, neturėdami leidimo, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno šaunamuosius ginklus ir šaudmenis. Be to, vykdydami asmens, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, nusikalstamos veikos planą, S. R., T. Č. ir K. L. Lietuvoje neteisėtai įgijo, laikė, gabeno, pardavė didelius ir labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų – MDMA, 1-(3-chlorofenil)-piperazino, amfetamino, heroino, kokaino, klonazepamo, kanapių (ir jų dalių), jas paskirstydavo mažesniais kiekiais, neteisėtai parduodavo, platino ir neteisėtai tiesiogiai bei per slėptuves perduodavo platinti A. Š., M. B., Z. K., O. D., K. Š., kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams bei šiems asmenims vadovavo: detalizuodavo nusikalstamų veikų planus, nurodydavo platinti minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas pagal teritorijų pasiskirstymą Vilniuje bei kitose Lietuvos Respublikos vietovėse, dalį pinigų iš šios neteisėtos veiklos perduoti jiems – S. R., T. Č., K. L.; nurodydavo narkotinių, psichotropinių medžiagų pakavimo būdus, pardavimo kainas, vedė perduotų parduoti, parduotų narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekio, pinigų, gautų iš šios prekybos, nusikalstamo susivienijimo narių skolų apskaitą; uždraudė narkotines, psichotropines medžiagas įgyti iš kitų – ne nusikalstamo susivienijimo narių – asmenų, nurodė esant konfliktinėms situacijoms prisistatyti J. B., pravarde L, vardu ir pravarde, siekiant išvengti galimo sekimo, rinkti, sisteminti ir atnaujinti duomenis, susijusius su policijos padalinių naudojamais transporto priemonių valstybiniais numeriais; nurodė konspiracijos tikslais naudoti slaptus mobiliojo ryšio telefono aparatus ir SIM korteles, abonentinius numerius, periodiškai juos keisti, ir patys atliko šiuos veiksmus.

Asmuo, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, T. Č., K. L., S. R. ir vykdydami šių asmenų nurodymus, pastariesiems vadovaujant, A. Š., M. B., Z. K., O. D., K. Š. bei kiti nusikalstamo susivienijimo nariai naudojo narkotinių ir psichotropinių medžiagų slėptuves, rengdavo slaptus susitikimus – „strielkas“, jų metu aptardavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo klausimus, siekiant išvengti galimo sekimo, rinkti, sisteminti ir atnaujinti duomenis, susijusius su policijos padalinių naudojamais transporto priemonių valstybiniais numeriais, naudojo slaptus mobiliojo ryšio telefono aparatus ir abonentinius numerius, periodiškai juos keisdavo, Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai įgytus didelius ir labai didelius narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekius, panaudodami svarstykles, paskirstė mažesniais kiekiais, neteisėtai laikė, gabeno, pardavė bei išplatino kitiems asmenims, pagrobė narkotines medžiagas ir dalį lėšų, gautų iš šios neteisėtos veiklos, perdavė asmeniui, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, T. Č., K. L., S. R..

Asmuo, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, S. R., T. Č., K. L. su minėtais nusikalstamo susivienijimo nariais aikštelėje, vadinamojoje plaščiatkoje, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir kitose vietovėse rengdavo slaptus susitikimus – „strielkas“ – ir jų metu aptardavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo bei nusikalstamam susivienijimui funkcionuoti būtinus klausimus.

Asmuo, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, S. R., T. Č. ir K. L. su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais, siekdami užtikrinti netrukdomą nusikalstamo susivienijimo veiklą, organizavo ir vykdė fizinės bei psichinės prievartos panaudojimą prieš asmenis, surastus neteisėtam narkotinių bei psichotropinių medžiagų įgijimui, laikymui ir pardavimui, bei šias medžiagas pirkusius, tačiau laiku ar nevisiškai atsiskaičiusius asmenis, ir kitus asmenis, nevykdžiusius asmens, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, S. R., T. Č. ir K. L. nurodymų ar galinčius savo veiksmais kliudyti nusikalstamo susivienijimo veiklai.

Asmuo, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, S. R., T. Č. ir K. L. skirdavo dalį lėšų, gautų iš nusikalstamos veiklos, pagalbai sulaikytiems ar suimtiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams, advokatų darbui apmokėti, bendroms su nusikalstama veikla susijusioms išlaidoms apmokėti, taip pat sulaikytų ar suimtų asmenų šeimų nariams išlaikyti.

1.1. S. R. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui, asmeniui, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, vadovams T. Č., K. L. ir S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, nusikalstamo susivienijimo organizatoriai, vadovai ir dalyviai neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, turėdami tikslą jas parduoti bei kitaip platinti, ir jas pardavė bei platino, būtent:

S. R., T. Č. ir K. L. disponavo labai dideliu narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiu, turėdami tikslą jas parduoti bei kitaip platinti, jas pardavė ir platino nusikalstamo susivienijimo nariams A. Š., M. R., K. V., D. E., M. B., Z. K. ir A. R..

1.2. Z. K. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, 2009 metais–2010 metų pradžioje Vilniuje neteisėtai įgijo iš nenustatyto asmens narkotinę medžiagą – 0,455 g kanapių (ir jų dalių), turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, ir anksčiau nurodytu laikotarpiu šią narkotinę medžiagą iki 2010 m. vasario 23 d. kratos neteisėtai laikė savo namuose, adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini).

1.3. M. B. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, 2011 m. balandžio mėn. Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai laikė ne mažiau kaip 0,19 g šviesių miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,049 g narkotinės medžiagos – heroino, perdavė platinti M. V., o šis čigonų tabore, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 2011 m. balandžio 4 d. dalį šios narkotinės medžiagos – 0,132 g šviesių miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,033 g narkotinės medžiagos – heroino, neteisėtai už 20 Lt pardavė liudytojui Nr. 11, kuriam taikomas anonimiškumas, 2011 m. balandžio 5 d. kitą dalį šios narkotinės medžiagos – 0,058 g šviesių miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,016 g narkotinės medžiagos – heroino, neteisėtai už 20 Lt pardavė liudytojui Nr. 11, kuriam taikomas anonimiškumas.

1.4. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu A. Š. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 260 straipsnio 1 dalies į BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį nustačius, kad jis, dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, nuo 2010 m. (tiksliau nenustatytu laiku) iki 2010 m. vasario 23 d. kratos bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 0,195 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), 1,283 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,314 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, taip pat su D. J. (S.) neteisėtai laikė neteisėtai laikė iš viso 36,985 g metamfetamino, 1,887 g kokaino, 10,268 g heroino, 40,824 g kanapių ir jų dalių ir 111,062 g amfetamino.

1.5. S. R. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, taip pat pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą už tai, kad jis, veikdamas organizuota grupe su G. L., T. Č., ir A. K., kuriam 2011 m. balandžio 28 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 391 straipsnį, panaudodami fizinį smurtą, neteisėtai atėmė žmonėms laisvę, gabeno šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, pažeidė viešąją tvarką, taip pat S. R. nužudė žmogų, būtent:

S. R., G. L., T. Č. ir A. K., kuriam 2011 m. balandžio 28 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 391 straipsnį, veikdami organizuota grupe, turėdami bendrą tikslą, t. y. siekdami priversti Z. P. atsiskaityti su N. E., kuriam 2010 m. rugsėjo 16 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 391 straipsnį, už įgytas narkotines medžiagas bei įbauginti Z. P. užstojančius jo draugus, 2009 m. sausio 8 d., apie 18.40 val., Telšių rajone, (duomenys neskelbtini) teritorijoje, padarė tokius veiksmus: G. L. sudavė smūgius A. M. į galvos sritį, o S. R. peiliu perpjovė E. L. kairės rankos plaštaką. Po to, kai G. L. sudavė smūgius A. M. į galvos sritį, o S. R. peiliu perpjovė E. L. kairės rankos plaštaką, T. Č., S. R., A. K. prieš nukentėjusiųjų E. L., A. M. valią, neteisėtai atimdami jiems laisvę, įsodino pastaruosius į automobilį „BMW X5“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nuvežė tolyn nuo Telšių. E. L. buvo paleistas išvažiavus iš Varnių miestelio, t. y. ne mažiau kaip 26 km nuo neteisėto laisvės atėmimo vietos, o A. M. paleistas ant tilto, virš autostrados Klaipėda–Vilnius, t. y. ne mažiau kaip 52 km nuo neteisėto laisvės atėmimo vietos.

S. R. tyčia sudavė L. V. vieną smūgį peiliu į krūtinės sritį, taip pažeidė jam krūtinės ląstą ir širdį, dėl to įvyko vidinis nukraujavimas ir L. V. mirė, t. y. S. R. tyčia nužudė L. V..

S. R. su G. L., T. Č. ir A. K. visais minėtais veiksmais sutrikdė Telšių rajone esančioje (duomenys neskelbtini) teritorijoje priimtą rimtį bei pažeidė viešąją tvarką.

S. R. su G. L., T. Č. ir A. K., kuriam 2010 m. rugsėjo 16 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 391 straipsnį, po įvykių Telšių rajone, (duomenys neskelbtini) teritorijoje, 32 kalibro šaunamąjį ginklą laikė automobilyje „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiuo automobiliu tą pačią dieną iki 23.30 val. neteisėtai gabeno iš Telšių rajono į Vilnių.

1.6. S. R. nuteistas pagal BK 181 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis prievartavo svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą:

S. R. 2009 m. pabaigoje susitikimo, vykusio Fabijoniškėse, Vilniuje, metu, neturėdamas teisėto pagrindo, tyčia sudavė vieną smūgį ranka M. M. į galvos sritį, taip sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, ir atvirai savo bei tyrimo nenustatytų asmenų naudai pareikalavo iš M. M. atiduoti 12 000 Lt vertės automobilį BMW, 3 klasės, grasindamas priešingu atveju panaudoti prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą.

1.7. S. R. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, kaip vienas iš nusikalstamo susivienijimo vadovų, prievartavo svetimą turtą, panaudodamas fizinį smurtą ir atimdamas asmeniui laisvę;

S. R. 2008 m. vasarą–2009 m. vasarą, dienos metu, prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas plėsti nusikalstamo susivienijimo narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo tinklą, kartu su trimis tyrimo nenustatytais asmenimis, grasindamas fiziškai susidoroti, daiktais, panašiais į pistoletus, ir panaudodamas fizinį smurtą – laikydamas M. J. už rankų, prieš nukentėjusiojo valią įsodino pastarąjį į automobilį „BMW X5“, taip atėmė nukentėjusiajam laisvę, nurodytu automobiliu nugabeno M. J. į Bukčių miško masyvą Vilniuje, kur ne mažiau kaip vieną valandą neteisėtai laikė nukentėjusįjį nelaisvėje, neturėdamas teisėto pagrindo, kartu su trimis tyrimo nenustatytais asmenimis tyčia sudavė ne mažiau kaip 20 smūgių rankomis bei kojomis M. J. į įvairias kūno vietas, taip sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, ir atvirai savo bei tyrimo nenustatytų asmenų naudai pareikalavo iš M. J. atiduoti 4 000 Lt, neteisėtai pardavinėti ir platinti S. R. narkotines ir psichotropines medžiagas, grasindamas priešingu atveju panaudoti prieš M. J. fizinį smurtą.

1.8. S. R. ir Z. K. nuteisti pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui – asmeniui, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, vadovams S. R., T. Č. ir K. L. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis ir užduotis, dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, Z. K. neteisėtai, neturėdamas leidimo, disponavo šaudmenimis:

Z. K. 2009–2010 m. Lietuvos Respublikoje neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė šaudmenis – devynis savadarbius 9 mm kalibro garsinius revolverinius šovinius ir devynis guminius šratus, kai jie 2010 m. vasario 23 d. kratos metu rasti jo namuose, Vilniuje, (duomenys neskelbtini).

1.9. M. B. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, kaip nusikalstamo susivienijimo narys, 2009 m. rugsėjo 21 d., apie 17 val., čigonų tabore, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), siekdamas užtikrinti narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą nurodytoje vietovėje, kartu su tyrimo nenustatytais asmenimis tyčia sudavė daugybinius smūgius nenustatytais kietais bukais daiktais J. A. į įvairias kūno vietas, taip padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kairės akies viršutiniame voke, krūtinėje, priekinėje pilvo sienoje, dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje, t. y. padarė nukentėjusiajam J. A. nežymų sveikatos sutrikdymą.

1.10. O. D. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus už tai, kad, nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui – asmeniui, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, vadovams T. Č. ir K. L. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, O. D. su T. Č., K. L., R. P. ir A. K., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 391 straipsnį, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, dėl chuliganiškų paskatų pasikėsino padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą dviem asmenims, būtent:

2008 m. kovo 10 d. Vilniuje T. Č., K. L., O. D., R. P. ir A. K. susitarė panaudojant peilius, metalinę anteną, kirvį ir dujinį pistoletą padaryti V. J. ir V. R. sunkius sveikatos sutrikdymus dėl savanaudiškų paskatų, t. y. dėl to, kad pastarieji sudaro konkurenciją platinant narkotines ir psichotropines medžiagas, bei dėl chuliganiškų paskatų. Vėliau, 2008 m. kovo 10 d., apie 18.30 val., prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veikdami pagal parengtą nusikalstamos veikos planą, tuo metu, kai T. Č. tyčia sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius peiliu V. J. į pilvą, nugarą ir kairės kojos blauzdą, pažeidusius skrandį ir sukėlusius kraujavimą pilvo ertmėje, taip padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, K. L. tyčia sudavė kelis smūgius peiliu, A. K. tyčia sudavė kelis smūgius metaliniu strypu, O. D. tyčia sudavė kelis smūgius kirviu, R. P. tyčia iššovė kelis šūvius iš dujinio pistoleto V. R. į įvairias kūno vietas, šiais savo veiksmais padarė V. R. dešinės šlaunies durtinę-pjautinę, dešinio žasto pjautinę, viršugalvio muštinę, kairio peties, viršugalvio, dešinės ausies kaušelio šautines žaizdas, sėdmens poodinę kraujosruvą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau V. R. sunkaus sveikatos sutrikdymo nepadarė, t. y. nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes jie, išsigandę policijos pareigūnų ir vengdami sulaikymo, pabėgo, o V. R. pabėgo iš įvykio vietos.

2. Kasaciniu skundu nuteistojo K. Š. gynėjas advokatas P. Svirskis prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžio dalis, kuriomis jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 249 straipsnio 1 dalyje, ir šią bylos dalį nutraukti.

2.1. Kasatorius teigia, kad jokie byloje surinkti objektyvūs duomenys nepatvirtina, jog K. Š. dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Teismai nepagrįstai liudytojų R. E., I. L., A. K., E. K., U. V. (U. V.), liudytojų Nr. 5 ir 15, kuriems taikomas anonimiškumas, duotus parodymus bei 2010 m. kovo 10 d. specialisto išvados Nr. 140-(1710)-IS1-1885 (toliau – 2010 m. kovo 10 d. specialisto išvada) atskiras dalis pripažino įrodymais. Tokia išvada daroma dėl to, kad minėtų liudytojų parodymai yra nepatikimi ir kelia abejonių, nes yra prieštaringi. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodė, kodėl remiasi būtent šiame procesiniame dokumente cituotais liudytojo R. E. parodymais ir nevertino jo parodymų visumos. Kokiais konkrečiais minėto liudytojo parodymais vadovavosi apeliacinės instancijos teismas, šios instancijos teismo nuosprendyje apskritai nenurodyta. Kasatorius atkreipia dėmesį, kad liudytojas R. E., ne kartą apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, taip pat duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, teigė, kad jam nežinoma apie K. Š. dalyvavimą nusikalstamame susivienijime. Taigi šio liudytojo bylos teisminio nagrinėjimo metu išsakyti priešingi teiginiai kelia pagrįstų abejonių. Kadangi R. E. apie K. Š. neteisėtus veiksmus nieko nežinojo, taip pat abejotini liudytojos I. L. parodymai, kad R. E. pasakojo jai apie nuteistojo dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, tuo labiau kad R. E. ir I. L. buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį. Teismai neturėjo pagrindo remtis ir liudytojo U. V. parodymais, kurie cituojami kasaciniame skunde, nes jie prieštarauja bylos medžiagai. Kaip liudytojas apklaustas A. K. nurodė daug aplinkybių apie nuteistąjį, tačiau nesugebėjo įvardyti nė vieno asmens, kuris galėtų patvirtinti jo parodymus. Teismai nevertino A. K. nurodytų aplinkybių, kad jis nėra matęs, kad K. Š. kam nors perdavė narkotines medžiagas, gavo jas iš ko nors, taip pat disponavo pinigais šiuo tikslu. E. K. teisme paneigė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, todėl pastaraisiais parodymais teismai irgi negalėjo remtis. Liudytojas Nr. 15, kuriam taikomas anonimiškumas, davė parodymus tik ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui, todėl jo parodymai nepripažintini įrodymu (BPK 276 straipsnio 4 dalis). Kasaciniame skunde abejojama liudytojo Nr. 5, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymų teisingumu dėl tos aplinkybės, kad jis, teisme paklaustas apie parodymuose minimą asmenį, vardu J., parodė, kad tai yra pasakų personažas. Minėtų liudytojų, taip pat liudytojų Nr. 5 ir 15, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymai apie K. Š. padarytus nusikalstamus veiksmus nelaikytini įrodymais ir dėl tos priežasties, kad jų negalima patikrinti BPK nurodytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 4 dalis).

2.2. Pasak kasatoriaus, liudytojo Nr. 15, kuriam taikomas anonimiškumas, ir liudytojo U. V. parodymai yra svarbūs, nes jie vieninteliai papasakojo apie kokius nors nuteistojo padarytus neteisėtus veiksmus Šalčininkų rajone. Pirmosios instancijos teismas K. Š. įsitraukimą į nusikalstamo susivienijimo veiklą iš esmės grindė minėto įslaptinto liudytojo parodymais, o U. V. yra vienintelis liudytojas, tvirtinęs, kad tiesiogiai iš K. Š. gavo narkotines medžiagas. Kita vertus, gynyba baudžiamojo proceso metu neturėjo galimybės patikrinti liudytojo Nr. 15, kuriam taikomas anonimiškumas, bei liudytojo U. V. parodymų tikrumo ir patikimumo per kryžminę apklausą. Todėl teismo procese nedalyvavusių šių asmenų, kuriems gynyba neturėjo galimybės užduoti klausimų, parodymais negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis.

2.3. Teismai nepagrįstai rėmėsi 2010 m. kovo 10 d. specialisto išvados atskiromis dalimis, kiek jos susijusios su K. Š., nes nuteistojo 2010 m. vasario 23 d. asmens kratos metu mėginių nuo filtrų paėmimas, saugojimas ir pateikimas ekspertams atliktas nesilaikant BPK reikalavimų. Tokių mėginių paėmimas nuo nuteistojo drabužių užfiksuotas tik minėtos dienos asmens kratos protokole, daugiau jokių duomenų apie mėginių paėmimą, jų supakavimą, užplombavimą jame nėra nurodyta. Taigi procesiškai nėra užfiksuotas mėginių paėmimo momentas, jų įdėjimas į paketus ir kitos svarbios aplinkybės. Be to, pačioje 2010 m. kovo 10 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad objektai pateikti tyrimui bespalviame plastikiniame maišelyje neužplombuoti. Dėl aptartų priežasčių 2010 m. kovo 10 d. specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad ant K. Š. sportinio švarko kišenių vidinių paviršių rasta heroino pėdsakų, nelaikytina įrodymu.

2.4. Apibendrindamas kasatorius tvirtina, kad byloje nesurinkta leistinų įrodymų, leidžiančių dėl K. Š. priimti apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, todėl ši bylos dalis nutrauktina.

2.5. K. Š. gynėjas kasaciniame skunde taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo apeliacinį skundą, pažeidė BPK 44 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatas, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes apeliacinės instancijos teismo nuosprendis motyvuotas bendro pobūdžio teiginiais, nesusietais su konkrečiais apeliacinio skundo argumentais ir bylos aplinkybėmis, jame deklaratyviai pritarta pirmosios instancijos teismo išvadoms, neatsakius į esminius apeliacinio skundo argumentus.

2.6. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl K. Š. apeliacinio skundo argumentų, kad asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, jei nenustatyta, kad jis, dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, padarė kokias nors kitas nusikalstamas veikas, ir neįrodyti jokie konkretūs jo veiksmai nusikalstamo susivienijimo naudai. Priešingu atveju būtų pažeista BK 24 straipsnio 1 dalis, pagal kurią vienas iš bendrininkavimo esminių elementų – dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas nevertino K. Š. apeliacinio skundo argumentų, kurie pakartoti ir jo gynėjo kasaciniame skunde, kad byloje nesurinkta leistinų įrodymų, leidžiančių dėl nuteistojo priimti apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 249 straipsnio 1 dalį. Šios instancijos teismas taip pat motyvuotai neatmetė nuteistojo apeliacinio skundo teiginių, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie kokius nors K. Š. ryšius su nusikalstamo susivienijimo nariais, jo turėtas, planuotas ar vykdytas užduotis, nenustatyta, kad nuteistasis turėjo kitų nusikalstamo susivienijimo narių telefono numerius, tarp jų vyko telefoniniai pokalbiai, buvo rašomos SMS žinutės. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad K. Š. dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje patvirtina elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai, nes juose nėra užfiksuota tokia informacija. Skundžiamame nuosprendyje grindžiant nuteistojo kaltę, be kita ko, remtasi liudytojos A. L. parodymais, tačiau ji nebuvo nieko nurodžiusi apie K. Š. neteisėtus veiksmus.

2.7. Kasatorius tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas grindė nuteistojo dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje asmenų, minimų ir kasaciniame skunde, parodymais, kurie nepripažintini įrodymais, o pirmosios instancijos teismas, išteisindamas K. Š. dėl kaltinimo disponavus narkotinėmis medžiagomis, nelaikė jų parodymų patikimais. Be to, teismai liudytojų R. E., I. L., A. K., E. K., U. V., liudytojų Nr. 5 ir 15, kuriems taikomas anonimiškumas, duotus parodymus dėl kai kurių kitų asmenų (pavyzdžiui, R. V., G. Š.) pripažino kaip nepakankamus apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Todėl analogiškomis sąlygomis tų pačių asmenų parodymų pripažinimas pakankamais nuteisti K. Š. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį vertintinas kaip esminis BPK 6 straipsnio pažeidimas.

3. Kasaciniu skundu nuteistasis S. R. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžio dalis, kuriomis jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 249 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, 181 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 25 straipsnio 3 dalyje ir 146 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje, bei šią bylos dalį nutraukti.

3.1. Nuteistasis nurodo, kad teismai netinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius jo kaltę, nuosprendžius grindė prielaidomis ir nepašalintomis abejonėmis, prioritetinę reikšmę suteikė liudytojų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymams, taip padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, kurie nulėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

3.2. S. R., nesutikdamas su jo veiksmų kvalifikavimu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, teigia, kad teismai, remdamiesi byloje surinktais įrodymais, netinkamai aiškino nusikalstamo susivienijimo organizavimo ir vadovavimo jam požymius. Byloje kategoriškai nenustatyta, kad kasatorius padarė veiksmus, susijusius su nusikalstamo susivienijimo organizavimu ir vadovavimu jam. S. R. kaltė grindžiama kaltinimo liudytojų ir nuteistųjų M. R., D. B., D. J. (D. J.) (S.), V. G., R. E., A. K., N. E., I. L., liudytojų Nr. 5 ir 15, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais, tačiau visi šie asmenys patys buvo įtariami ar nuteisti už nusikalstamas veikas, susijusias su nusikalstamo susivienijimo veikla, dalis šių asmenų (pavyzdžiui, V. G.) neapklausta teisme, dalies asmenų (N. E., D. J. (S.), M. R.) parodymai nebuvo nuoseklūs, be to, teismai nepagrįstai rėmėsi jų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie nėra savarankiškas įrodymų šaltinis. Pasak S. R., netgi ir remiantis minėtų asmenų parodymais, kasatoriaus, kaip vadovo ar organizatoriaus, vaidmuo negalėjo būti konstatuotas. Tokia išvada daroma kasaciniame skunde analizuojant N. E. bei A. K. parodymus ir teigiant, kad kitų asmenų nurodytos aplinkybės nepagrindžia, kad nuteistasis padarė BK 249 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką. Be to, priešingai, nei teigiama skundžiamuose nuosprendžiuose, byloje esantys garso įrašai nepatvirtina jo, T. Č., G. L. ir K. L. nusikalstamų ryšių. Taigi teismų pripažinti vieninteliai jo kaltę patvirtinantys įrodymai – nenuoseklūs ir nepatikimi bendrakaltinamųjų ir nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį atleistų asmenų parodymai – negali būti vieninteliai įrodymų šaltiniai, todėl toks įrodymų vertinimas laikytinas esminiu BPK pažeidimu. S. R. netinkamą baudžiamojo įstatymo (BK 249 straipsnio 3 dalies) pritaikymą grindžia ir tuo, kad teismai nenurodė, kokius jis padarė konkrečius veiksmus, kuriais organizavo nusikalstamą susivienijimą ir vadovavo jam.

3.3. Kasaciniame skunde tvirtinama, kad teismai, konstatuodami, jog S. R. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, rėmėsi nuteistųjų, liudytojų parodymais, kratų rezultatais, daiktų apžiūrų duomenimis, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose esančiais duomenimis, slapto sekimo protokoluose užfiksuotais duomenimis, specialistų išvadomis, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad byloje nėra nė vieno patikimo įrodymo, galinčio daryti pagrįstas išvadas dėl jo kaltės. Teismų išvados dėl S. R. asmeninės kaltės grindžiamos tik N. E., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, parodymais ir telefoniniais pokalbiais.

3.4. Kasatorius teigia, kad teismai, nustatydami bylai reikšmingas aplinkybes, nepagrįstai rėmėsi N. E. parodymais, nes jis turėjo interesą duoti kaltinimui palankius parodymus, kurie, be kita ko, baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklūs. S. R. analizuoja telefoninių pokalbių turinį ir konstatuoja, kad juose nėra užfiksuota jokių atvirų ar užmaskuotų pokalbių apie narkotines ar psichotropines medžiagas ir jie neįrodo, kad nuteistasis disponavo draudžiamomis medžiagomis, koordinavo jų platinimą. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad S. R. žinojo apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtą disponavimą ir jų labai didelius kiekius, buvusius T. Č. ir K. L. žinioje, tačiau nenurodė, kokie konkretūs byloje surinkti įrodymai patvirtina tokią išvadą. Nuteistasis daro išvadą, kad byloje neįrodyta, kad jis padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje.

3.5. Pasak kasatoriaus, teismai, pripažindami jį kaltu dėl M. J. turto prievartavimo (BK 181 straipsnio 2 dalis), iš esmės rėmėsi vien nukentėjusiojo parodymais, kurių nepatvirtina jokie tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai. Pirmosios instancijos teismas pripažino M. J. parodymus patikimais, nes byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog bylos kaltinamieji dėl savanaudiškų paskatų ne vieną kartą smurtavo prieš kitus asmenis pagal iš esmės tą pačią veikimo schemą. S. R. manymu, toks pirmosios instancijos teismo motyvavimas grindžiant jo kaltę nėra tinkamas. Be to, paties M. J. parodymai vertintini kritiškai, kaip bandymas pateisinti savo nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių medžiagų platinimu, ir taip sušvelninti savo teisinę padėtį. Reikšminga ir tai, kad nukentėjusysis pirmosios instancijos teisme iš dalies pakeitė savo parodymus. Kasatorius atkreipia dėmesį, kad byloje nebuvo nustatyti S. R. tariami du bendrininkai, kurie įsodino M. J. į automobilį. Kasaciniame skunde daroma išvada, kad toks byloje surinktų įrodymų vertinimas prieštarauja BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimams.

3.6. S. R., nesutikdamas dėl kitos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 181 straipsnio 2 dalyje, padarymo, teigia, kad teismai, nustatydami bylai reikšmingas aplinkybes, rėmėsi išskirtinai nukentėjusiojo M. M. ir liudytojo (nukentėjusiojo tėvo) parodymais, kurie nepatvirtinti kitais byloje surinktais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad prieš nukentėjusįjį buvo naudojamas smurtas, tačiau šis faktas nebuvo niekur nustatytas ar patvirtintas. Taigi skundžiami teismų nuosprendžiai grindžiami vien prielaidomis, o ne neginčytinais įrodymais.

3.7. Kasatorius pabrėžia, kad pats M. M. parodė, jog jis su nuteistuoju ir bendru pažįstamu V. bendravo dėl nukentėjusiojo skolos. Tai patvirtina, kad M. M. suprato ir pripažino skolos faktą, todėl piniginis reikalavimas negali būti laikomas neteisėtu, o S. R. veiksmai nekvalifikuotini kaip turto prievartavimas. Priešingai, remiantis tokiais nukentėjusiojo parodymais, nuteistojo veiksmai galėtų būti vertinami kaip savavaldžiavimas siekiant įgyvendinti trečiojo asmens (T. J.) teises. Išvadą, kad kasatorius veikė trečiojo asmens naudai, konstatavo ir apeliacinės instancijos teismas. Todėl teismai, kvalifikuodami S. R. veiksmus pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

3.8. Nuteistasis kasaciniame skunde neigia nužudęs L. V. ir tvirtina, kad teismai išsamiai nevertino byloje surinktų įrodymų visumos, o apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas abejonėmis, kurios nebuvo pašalintos. S. R. kaltė padarius BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytą nusikalstamą veiką grindžiama A. K. parodymais ir G. L. tyrimo poligrafu rezultatais. Teismai nepagrįstai atmetė jo, T. Č. ir G. L. parodymus, kad pats A. K. prisipažino jiems nužudęs L. V., ir suteikė A. K. parodymams išskirtinę reikšmę, nesant jokių objektyvių jo parodymus patvirtinančių duomenų. Kasatorius analizuoja specialisto išvados, kuria nustatyti L. V. padaryti mirtini sužalojimai, turinį, A. K. parodymus ir teigia, kad jis (S. R.) negalėjo nužudyti nukentėjusiojo, nes nuteistasis nebuvo nei šalia jo, nei priešais jį, tuo labiau kad nuo konflikto pradžios S. R. automobilyje laikė E. L. ir iš transporto priemonės nebuvo išlipęs, o paskutinis gyvą L. V. matė A. K.. Nuteistajam taip pat kelia abejonių liudytojo papasakota aplinkybė dėl pamestų raktų ieškojimo įvykio metu. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės neatsakė į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus dėl A. K. nenuoseklių, nelogiškų ir abejonių keliančių parodymų patikimumo.

3.9. S. R. teigimu, A. K. parodymų patikimumu leidžia abejoti ir ta aplinkybė, kad jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį. Pranešimas apie įtarimą nužudžius L. V. A. K. nebuvo įteiktas siekiant sudaryti formalias sąlygas taikyti jam atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės minėtu pagrindu. Tai patvirtina, kad tarp A. K. ir pareigūnų egzistavo neprocesiniai susitarimai dėl A. K. baudžiamosios atsakomybės išvengimo mainais už atitinkamų parodymų davimą.

3.10. Nuteistasis nurodo, kad G. L. tyrimo poligrafu rezultatai negali būti vertinami kaip įrodymas, nes BPK nereglamentuoja tokio proceso veiksmo, poligrafu gauti duomenys negali būti patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka. Tai, kad kažkokios priežastys G. L. dėl vieno ar kito klausimo sukėlė emocinį susijaudinimą, negali būti pripažįstama pakankamu pagrindu patvirtinti, kad būtent S. R. sudavė mirtiną smūgį L. V.. Kasatorius daro išvadą, kad jo kaltė padarius šią nusikalstamą veiką nėra įrodyta taip, kaip to reikalauja BPK.

3.11. Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog nuteistasis padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, nepagrįstai atmetė jo ir T. Č. versiją, kad jie nieko nežinojo apie gabenamą ginklą, o S. R. kaltę vėl grindė vien A. K. parodymais, kurių nepakanka apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

4. Kasaciniu skundu nuteistasis A. Š. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas už BK 249 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymą, paskirti švelnesnes bausmes, nei numatyta straipsnių sankcijose.

4.1. Nuteistasis nurodo, kad byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, jog jis padarė nusikalstamas veikas, nustatytas BK 249 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, ir apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas jo apeliacinį skundą, pažeidė duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo taisykles, nustatytas BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse, taip pat priimti procesiniai dokumentai neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų reikalavimų.

4.2. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas vertino visus byloje surinktus įrodymus tik kaltinimui palankia linkme, visas abejones aiškino ne jo, kaip to reikalauja įstatymai, o kaltinimo iškeltos versijos naudai. Šios instancijos teismas rėmėsi išskirtinai kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis, nekreipdamas dėmesio į A. Š., liudytojų parodymus, kitus byloje surinktus duomenis. Taigi kasaciniame skunde daroma išvada, kad byloje nebuvo atliktas išsamus visų reikšmingų aplinkybių išnagrinėjimas, o tai turėjo įtakos sprendžiant dėl jo kaltės padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

4.3. Kasatorius teigia, kad teismų išvada, jog jis dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, grindžiama tik nenuosekliais ir nelogiškais D. J. (S.) parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti įrodymai: parodymų patikrinimo vietoje protokolai, asmens parodymo atpažinti protokolai, S. L. (S. L.) ir A. D. parodymai. D. J. (S.) buvo dar ikiteisminio tyrimo metu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, todėl jis yra suinteresuotas bylos baigtimi. Taigi teismai, grįsdami A. Š. kaltę šio liudytojo parodymais, pažeidė BPK 20 straipsnio 4 dalies, 301 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismai taip pat netinkamai, nesilaikydami BPK 276 straipsnio nuostatų, vertino S. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nepagrįstai atmetė jo teisme nurodytas aplinkybes apie pareigūnų darytą spaudimą duoti parodymus, atitinkančius pateiktus kaltinimus. Atsižvelgiant į tai, buvo pažeistas įrodymų leistinumo principas, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK įtvirtintais proceso veiksmais, bei tiesioginio ir žodinio baudžiamųjų bylų nagrinėjimo principas. Be to, S. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Nuosprendžiuose nurodytų SMS žinučių turinys yra susijęs su kasdieniu bendravimu, jose nėra net užuominų apie prekybą narkotikais, todėl šie duomenys negali būti laikomi tinkamais įrodymais, patvirtinančiais jo kaltę. Tokia pati išvada kasaciniame skunde daroma ir dėl kratų metu rastų A. Š. užrašų. Nuteistasis baudžiamajame procese nuosekliai teigė, kad šiuose užrašuose užfiksuoti duomenys yra susiję su jo vairuotu krovininiu automobiliu, įrangos ir degalų pirkimu.

4.4. Pasak nuteistojo, teismų nuosprendžiai grindžiami jokiais bylos duomenimis neparemtomis prielaidomis, kad jis vykdė nusikalstamo susivienijimo vadovų nurodymus, rengė slaptus susitikimus, disponavo duomenimis apie policijos pareigūnų automobilius, naudojo ir keitė slaptus telefonus bei darė kitus nusikalstamam susivienijimui naudingus veiksmus. Teismai nenurodė, kuo pasireiškė jo priklausymas nusikalstamam susivienijimui, kokie buvo jo nuolatiniai ryšiai ir padaryti konkretūs veiksmai siekiant bendro tikslo. Be to, jam nepagrįstai inkriminuota BK 249 straipsnio 2 dalis, nes duomenų, kad jis žinojo apie kokius nors nusikalstamo susivienijimo naudotus šaunamuosius ginklus, sprogmenis, byloje nėra.

4.5. Nuteistasis, kasaciniame skunde ginčydamas jo nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, tvirtina, kad jis nieko nežinojo apie bute, kuriame gyveno kartu su D. J. (S.), laikytas narkotines ir psichotropines medžiagas. Byloje nenustatytas nė vienas asmuo, kuris patvirtintų, kad nuteistasis pardavė jam draudžiamas medžiagas, ir neįrodyta, kad kasatorius nepagrįstai praturtėjo. Tai, kad ant A. Š. drabužių buvo rasta narkotinių medžiagų pėdsakų, negali patvirtinti aplinkybės, kad jis užsiėmė draudžiamų medžiagų platinimu. Nuteistasis ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu neneigė anksčiau įsigydavęs nedidelius narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekius asmeninėms reikmėms. Dėl šios priežasties jų pėdsakų galėjo likti ir ant kasatoriaus drabužių. BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje nustatyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, o tokio būtinojo nusikalstamos veikos požymio jo veiksmuose nėra. Be to, tai, kad jo gyvenamojoje vietoje kratos metu buvo rasti nedideli narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai, savaime nereiškia, kad jis įgijo šias medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti, todėl jo veika turėtų būti kvalifikuojama kaip administracinis teisės pažeidimas pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso atitinkamą straipsnį.

4.6. A. Š. teigia, kad jam paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, nes nebuvo tinkamai atsižvelgta į nuteistojo asmenybę, jo antraeilį vaidmenį darant nusikalstamą veiką, nustatytą BK 249 straipsnio 2 dalyje, į tai, kad kita nusikalstama veika pagal kaltinimą vertintina kaip pirmos nusikalstamos veikos tąsa. Be to, kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad nusikalstamos veikos, už kurių padarymą jis yra nuteistas, padarytos iki 2010 metų, o baudžiamojo proceso trukmė byloje laikytina nepateisinamai ilga, dėl to A. Š. neapibrėžtai ilgą laiką buvo nežinioje dėl bylos baigties. Visos minėtos aplinkybės, kasatoriaus manymu, sudaro pagrindą paskirti švelnesnę bausmę taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą, nes realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui.

5. Kasaciniu skundu nuteistasis M. B. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžio dalis, priimtas dėl M. B., ir šią bylos dalį nutraukti arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

5.1. Kasatorius nurodo, kad teismai, pripažindami jį kaltu padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, nesiaiškino dalies aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai nevertino bylos duomenų bei nepagrįstai juos pripažino įrodymais, taip pat nesurinko įrodymų, turinčių svarbią reikšmę sprendžiant jo kaltės klausimą, todėl pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, lygiateisiškumo ir teisės į teisingą teismą principus, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatas.

5.2. Pasak M. B., teismai, konstatuodami, kad jis padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, rėmėsi tik liudytojo M. V. parodymais, kurie yra nepatikimi. Skundžiamuose nuosprendžiuose nevertinti M. B. teiginiai, kad M. V. linkęs meluoti, yra skolingas kasatoriui pinigų, todėl liudytojas apkalba jį. Be to, M. V. parodymai, kurių nepatvirtina jokie kiti įrodymai, prieštarauja bylos duomenims. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kasatorius prašė atlikti įrodymų tyrimą, papildomai apklausti M. V., M. B. sutuoktinę J. K. ir jos seserį I. A., kurios būtų patvirtinusios, kad liudytojas yra suinteresuotas duoti nuteistąjį kaltinančius parodymus, tačiau jo toks prašymas nepagrįstai buvo atmestas.

5.3. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje minimi nukentėjusiųjų J. A. ir Z. A. parodymai, duoti baudžiamajame procese, nepatvirtina, kad jis kokiu nors būdu ir kam nors platino narkotines ar psichotropines medžiagas arba liepė kitiems tai daryti. Šios instancijos teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi liudytojo D. J. (S.) parodymais, kad jis G. L. nurodymu kelis kartus neva perdavė M. B. heroino, nes G. L. šioje byloje nebuvo pareikštas kaltinimas platinus narkotines ar psichotropines medžiagas ir jis nėra pripažintas kaltu dalyvavęs šaunamaisiais ginklais ginkluotame nusikalstamame susivienijime.

5.4. Nuteistasis nurodo, kad jis nuteistas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį už tai, jog, vadovams T. Č., K. L. ir S. R. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis ir užduotis, kasatorius nežymiai sutrikdė J. A. sveikatą. Kita vertus, byloje nesurinkta jokių įrodymų, patvirtinančių, kokie vaidmenys ir kokios užduotys kam buvo paskirstytos, kokia užduotis buvo paskirta M. B.. Be to, apeliacinės instancijos teismas T. Č., K. L. ir S. R. apskritai išteisino, neįrodžius jų dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką. M. B. kaltė nežymiai sutrikdžius J. A. sveikatą pagrįsta tik šio nukentėjusiojo ir jo sutuoktinės Z. A. parodymais, kurie baudžiamajame procese nebuvo nuoseklūs. Tokią išvadą padarė ir pirmosios instancijos teismas. Kita vertus, kasatoriaus parodymai, kad jis įvykio dieną buvo išvykęs į Rygą, buvo atmesti. Taigi, M. B. nuomone, byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, kad jis dalyvavo padarant BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką.

5.5. Kasaciniame skunde taip pat nesutinkama, kad nuteistasis dalyvavo šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nedetalizuota, kokie įrodymai patvirtina, kad nuteistasis suvokė dalyvavęs didesnėje nei trijų asmenų grupėje platinant narkotikus ir darant kitas nusikalstamas veikas, žinojo, kad nusikalstamo susivienijimo nariai turi ginklus, ir savo veiksmais prisidėjo prie jo. Atlikus kratą, nerasta, kad M. B. turi draudžiamų medžiagų ar šaunamųjų ginklų. Atkreipiamas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal suformuotą teismų praktiką tiems nusikalstamo susivienijimo nariams, kurie nieko nežino apie ginklų, sprogmenų ar sprogstamų medžiagų turėjimą, BK 249 straipsnio 2 dalis netaikoma.

5.6. Apibendrindamas M. B. teigia, kad teismai nesiėmė visų įstatyme nurodytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai išnagrinėta surinktų duomenų visuma ir būtų išaiškintos visos aplinkybės, svarbios teisingam bylos išnagrinėjimui. Abejonės, jei nepavyksta jų pašalinti, turėjo būti aiškinamos jo naudai.

6. Kasaciniu skundu nuteistasis O. D. ir jo gynėjas advokatas A. Milutis prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžio dalis, priimtas dėl O. D., bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

6.1. Kasatoriai nurodo, kad teismų išvados dėl O. D. padarytų nusikalstamų veikų nėra pagrįstos byloje surinktais įrodymais ir teisiamajame posėdyje patikrintais įrodymais. Teismai nepaisė įrodymų vertinimo reikalavimų, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, nes įrodymus įvertino atsietai vieną nuo kito.

6.2. Pasak kasatorių, teismai, grįsdami nuteistojo kaltę, rėmėsi vienintelio liudytojo A. K., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį ir suinteresuotas bylos baigtimi, parodymais. Atsižvelgiant į tai, šio liudytojo parodymai turėtų būti vertinami atsargiai ir, nesant kitų įrodymų, jų negali pakakti konstatuojant, kad O. D. padarė inkriminuotas nusikalstamas veikas. Remiantis liudytojo A. K. parodymais, nuteistasis dalyvavo mušant asmenį, vardu A., ir nuomininką vadinamajame Krasnuchos rajone, tačiau duomenų apie šių asmenų sužalojimus ir kad tai buvo daroma nusikalstamo susivienijimo interesais byloje nėra. Vieno iš nukentėjusiųjų parodymai yra subjektyvaus pobūdžio, o byloje esantys objektyvūs įrodymai, patvirtinantys, kad O. D. nebuvo nusikaltimo vietoje, teismų buvo ignoruoti. Be to, nuteistasis pripažintas kaltu remiantis įrodymais, kurie neištirti teisiamajame posėdyje (pavyzdžiui, liudytoja V. G. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo mirusi ir jos duotų parodymų nebuvo galima patikrinti). Todėl, nesant patikimų duomenų, kurių pakaktų apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, byla dėl O. D. nutrauktina.

6.3. Kasatoriai nesutinka, kad nuteistasis dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Teismai, inkriminuodami O. D. BK 249 straipsnio 2 dalį, neteisingai aiškino ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį, nepakanka liudytojų parodymų, kad kažkas tam tikru laiku įkūrė nusikalstamą susivienijimą, tarp jo narių buvo pavaldumo santykiai ir pastovūs ryšiai, o turi būti detalizuota, kaip pasireiškė nusikalstamo susivienijimo narių tarpusavio ryšių pastovumas, t. y. turi būti nurodyta, kaip dažnai vyko susirinkimai, kur jie vyko, kokius vaidmenis nusikalstamame susivienijime atliko nariai. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas nepakankamai įvertino BK 25 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikalstamo susivienijimo požymius šioje byloje. Byloje nėra duomenų, kad O. D. buvo pavaldus nusikalstamo susivienijimo hierarchijai, buvo vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas ne tik darant konkrečius nusikaltimus, bet ir pačioje nusikalstamo susivienijimo struktūroje.

6.4. Kasatoriai tvirtina, kad, vertinant byloje surinktų įrodymų visumą, O. D. naudojo fizinį smurtą prieš V. J. ir V. R. ne kaip nusikalstamo susivienijimo narys, vykdantis savo vadovų nurodymus, o asmeniškai paprašytas pažįstamo T. Č.. Aplinkybė, kad šis galimai priklausė nusikalstamam susivienijimui, O. D. nebuvo žinoma. Taigi teismai netinkamai nustatė reikšmingas bylos aplinkybes.

7. Kasaciniu skundu nuteistasis Z. K. prašo:

1) panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, ir šią bylos dalį nutraukti;

2) pakeisti apeliacinės instancijos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžio dalį, perkvalifikuojant jo padarytą nusikalstamą veiką iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 2 dalį, arba panaikinti šią nuosprendžio dalį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka;

3) sumažinti jam paskirtą galutinę laisvės atėmimo bausmę.

7.1. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 2 dalies ir 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus.

7.2. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas jo apeliacinį skundą, neatsižvelgė į jame išdėstytus argumentus, kad nuteistajam neinkriminuotas nė vienas nusikaltimas, kurį jis būtų susitaręs daryti su trimis ar daugiau asmenų, o tai, kad Z. K. bendravo su kai kuriais nuteistaisiais šeimomis ar darbo reikalais, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad jis padarė nusikalstamas veikas. Skundžiamame nuosprendyje taip pat detaliau nepasisakyta dėl Z. K. apeliacinio skundo argumentų, susijusių su liudytojo Nr. 5, kuriam taikomas anonimiškumas, ir liudytojos I. L. parodymų neinformatyvumu. Apeliacinės instancijos teismas, deklaratyviai pakartodamas pirmosios instancijos teismo motyvus, padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistasis dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, ir nenurodė, kokie liudytojų parodymai patvirtina tokią aplinkybę. Apeliacinės instancijos teismo nebuvo įvertinta, kad pirmosios instancijos teismas iš kaltinimo pašalino Z. K. inkriminuotą narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavimą V. M., nors šia aplinkybe grindžiamas nuteistojo dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje, tuo labiau kad iš esmės nepateikta motyvuotų išvadų dėl V. M. parodymų patikimumo. Kasatorius daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai, pažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimus, įvertino byloje esančius įrodymus.

7.3. Nuteistasis tvirtina, kad skundžiamame nuosprendyje nedetalizuota, kokiais konkrečiais įrodymais remiantis jam inkriminuota nusikalstama veika, nustatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje. Z. K. turėjo rastas kanapes asmeniniam naudojimui, o byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad jis ketino platinti šią narkotinę medžiagą, kurios kiekis yra 0,455 g. Apeliacinės instancijos teismas grindžia nuteistojo turėtą nusikalstamą tikslą duomenimis (pavyzdžiui, V. M. parodymais), kurie galėtų nebent patvirtinti ankstesnius galimus draudžiamų medžiagų, kurių kiekiai byloje nenustatyti, platinimo faktus, tačiau jam nebuvo pareikštas kaltinimas padarius šiuos nusikalstamus veiksmus. Nuteistasis daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju pažeidė BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalių, 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3 dalies nuostatas.

7.4. Kasatoriaus manymu, dėl anksčiau nurodytų argumentų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes turėjo jį išteisinti pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, o jo padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 1 dalies į 259 straipsnio 2 dalį arba panaikinti šią apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

7.5. Z. K. teigia, kad apeliacinės instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į tai, jog šios bylos nagrinėjimas vyko nepagrįstai ilgai (ketverius metus ir šešis mėnesius), todėl buvo pažeistos BPK 44 straipsnio 5 dalies ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos, o tai sudaro pagrindą jam sumažinti bausmę.

8. Nuteistųjų S. R., A. Š. ir Z. K. kasaciniai skundai tenkintini iš dalies, o nuteistojo K. Š. gynėjo advokato P. Svirskio, nuteistojo M. B. ir nuteistojo O. D. ir jo gynėjo advokato A. Milučio kasaciniai skundai atmestini.

Dėl nenagrinėtinų kasacinių skundų argumentų

9. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Kasacinės instancijos teismas ne kartą savo nutartyse yra pasisakęs, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų duomenų iš naujo netiria ir nevertina, naujų įrodymų (duomenų) nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, 2K-P-89/2014 ir kt.). Kaip matyti iš kasacinių skundų turinio, pagrindžiant kasatorių prašymus, didžioji dalis skunduose dėstomų argumentų yra susiję su teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių paneigimu (pavyzdžiui, kad nuteistieji nedalyvavo nusikalstamame susivienijime ar nusikalstamam susivienijimui nevadovavo (S. R. atveju), jie nepadarė kitų inkriminuotų nusikalstamų veikų), bylos įrodymų (nukentėjusiųjų, liudytojų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, ir kitų įrodymų) analize, savos jų vertinimo versijos pateikimu, ginčijimu ir nesutikimu su žemesnės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu, jų pakankamumu, o tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų pakankamumo, patikimumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos atmesti. Todėl kasatorių teiginiai ir argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, jų pakankamumo, neteisingų faktinių aplinkybių nustatymo paliktini nenagrinėti.

9.1. BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai netinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti. Esminiais BPK pažeidimais laikomi tokie BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 2, 3 dalys). Taigi ir nagrinėjamoje byloje kasacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamų teismų sprendimų teisėtumą, priimtoje nutartyje pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

Dėl kasacinių skundų argumentų, susijusių su baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pažeidimais

10. Kasaciniuose skunduose ginčijamas nukentėjusiųjų, liudytojų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, kitų liudytojų parodymų, taip pat kitų byloje surinktų įrodymų vertinimas, ginčijamos nustatytos, pripažintos įrodytomis bylos aplinkybės ir, pateikiant savą įrodymų vertinimą bei gynybos versijas, teigiama, kad jos nustatytos remiantis prielaidomis, nepatikimais ir neleistinais grįsti apkaltinamąjį nuosprendį duomenimis, kad teismų išvados padarytos nesant byloje jokių jų (nuteistųjų) kaltumą neabejotinai pagrindžiančių įrodymų.

10.1. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.

10.2. Taisyklės, pagal kurias nusprendžiama, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse. BPK 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, o 1, 3, 4 dalyse – kokius duomenis teismas gali pripažinti įrodymais. Teismas įrodymus įvertina pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles.

10.3. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-509/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-509/2010">2K-509/2010</a>, 2K-P-89/2014). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, savaime nėra BPK pažeidimas, jeigu, kaip minėta, teismo sprendimas yra motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

10.4. Patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, išskyrus L. V. nužudymo epizodą, dėl kurio bus pasisakyta atskirai (už šią veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą buvo nuteistas S. R.), nagrinėjamoje byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys įvertinti nepažeidžiant jų pripažinimo įrodymais bei įrodymų vertinimo taisyklių, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis), dėl kurių skundžiamų teismų sprendimų dalis reikėtų naikinti ir bylą nutraukti, nepadaryta.

10.5. Visi kasatoriai skunduose tvirtina, kad teismai, pripažindami nuteistuosius kaltais pagal inkriminuotus baudžiamojo įstatymo straipsnius, nepagrįstai rėmėsi liudytojų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, parodymais, nes jie suinteresuoti bylos baigtimi.

10.6. BK 391 straipsnis reglamentuoja atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad vien asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu nereiškia, kad tokio asmens parodymai negali būti įrodymu, nes BPK nuostatos to nedraudžia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-44/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-44/2014">2K-44/2014</a>). Baudžiamojo proceso įstatyme nėra nustatyta papildomų ar specialių reikalavimų asmenų, kurie atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, parodymams ir jų vertinimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>), tačiau teismas turi atsargiau vertinti tokio asmens parodymus apie jo paties ir kitų bendrininkų vaidmenį ir reikšmę padarant nusikalstamas veikas, skirti didesnį dėmesį jų objektyvumui ir pripažinti juos įrodymais tik tada, kai jie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinami kita bylos medžiaga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQwLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-340/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-340/2006">2K-340/2006</a>, 2K-177/2008, 2K-153-693/2017).

10.7. Nagrinėjamoje byloje teismai išsamiai išanalizavo liudytojų R. E., N. E., A. K., A. T., D. J. (S.), V. G., U. V., M. V. ir kitų asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, parodymus, duotus viso baudžiamojo proceso metu dėl atskirų nusikalstamų veikų padarymo, atsižvelgė į minėtų asmenų procesinio statuso byloje specifiškumą, įvertino jų parodymų patikimumą, lygino juos su kitais byloje surinktais įrodymais (liudytojų parodymais, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo duomenimis, specialistų išvadomis, duomenimis, gautais padarius kratas, ir kitais byloje surinktais įrodymais) ir padarė išvadą, kad tokių asmenų parodymais yra pagrindas vadovautis nustatant bylai reikšmingas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, parodymai, nors ir svarbūs šioje byloje, nėra vieninteliai įrodymai, kuriais teismai grindė nuteistųjų kaltę padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teismai skundžiamuose nuosprendžiuose, kaip to ir reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatos, įvertino byloje surinktus ir ištirtus įrodymus tiek atskirai, tiek jų visumą, susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdami išskirtinės reikšmės, priimtuose nuosprendžiuose išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia K. Š., S. R., A. Š., M. B., O. D. ir Z. K. kaltę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, vertindami liudytojų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, parodymus, laikėsi teismų praktikos reikalavimų ir nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų.

10.8. BPK 276 straipsnyje reglamentuojama kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duotų parodymų perskaitymo teisiamajame posėdyje tvarka ir sąlygos. BPK 276 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikęs pareigūnas teisme gali būti apklaustas kaip liudytojas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui savarankiškos įrodomosios galios teismui priimant nuosprendį neturi, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant kitų byloje esančių įrodymų patikimumą. Kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir jų analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali būti veiksnys, formuojantis teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTkyLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-592/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-592/2010">2K-592/2010</a>, 2K-253/2013, 2K-332/2013, 2K-61/2014, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276-976/2015">2K-276-976/2015</a> ir kt.). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad rėmimasis liudytojo, kuris nedalyvavo teismo procese dėl mirties, anksčiau duotais parodymais neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos teismų praktikai (pvz., EŽTT Didžiosios kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, par. 121, 153; 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas byloje Ferrantelli ir Santangelo prieš Italiją, peticijos Nr. 19874/92; 2006 m. birželio 8 d. sprendimas byloje Bonev prieš Bulgariją, peticijos Nr. 60018/00; 2009 m. sausio 27 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Mika prieš Švediją, peticijos Nr. 31243/06; 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimas byloje Sitnevskiy ir Chaykovskiy prieš Ukrainą, peticijų Nr. 48016/06 ir 7817/07, par. 104; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276-976/2015">2K-276-976/2015</a>, 2K-363-303/2015, 2K-7-136-489/2017).

10.9. Tai, kad liudytojų V. G., U. V. ir liudytojo Nr. 15, kuriam taikomas anonimiškumas, nepavyko apklausti teismo posėdyje, savaime nėra pagrindas pripažinti, kad jų ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės apskritai nėra reikšmingos ir jomis negalima remtis vertinant kitus byloje surinktus įrodymus. Byloje nustatyta, kad liudytojai V. G. ir U. V. bei liudytojas Nr. 15, kuriam taikomas anonimiškumas, negalėjo būti apklausti pirmosios instancijos teisme dėl objektyvios priežasties – jų mirties. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę, pirmosios instancijos teismas vadovavosi BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostata ir teismo posėdyje perskaitė minėtų liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojai V. G. ir U. V. ikiteisminio tyrimo metu taip pat davė parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui (20 t., b. l. 48–49, 24 t., b. l. 177–181). Pagal teismų praktikoje pateiktą išaiškinimą, asmenų parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai jie nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTkyLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-592/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-592/2010">2K-592/2010</a>, 2K-106-693/2016). Taigi teismai, nustatydami bylai reikšmingas aplinkybes, pagrįstai pripažino įrodymais liudytojų V. G. ir U. V., apklaustų ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodymus. Liudytojas Nr. 15, kuriam taikomas anonimiškumas, ikiteisminio tyrimo metu nedavė parodymų ikiteisminio tyrimo teisėjui, todėl šio asmens parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kaip teisingai nurodyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, nepripažinti savarankišku įrodymu, bet jie leido teismams suformuoti vidinį įsitikinimą vertinant kitus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus. Pažymėtina, kad nė vieno iš nuteistųjų kaltė nėra grindžiama vien tik asmenų, kurių nepavyko apklausti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dėl objektyvios priežasties (mirties), parodymais. Darytina išvada, kad skundžiamuose teismų nuosprendžiuose remtasi liudytojų V. G. ir U. V. bei liudytojo Nr. 15, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų.

10.10. Nuteistojo K. Š. gynėjo ir nuteistojo S. R. kasaciniuose skunduose teigiama, kad teismai nepagrįstai atmetė liudytojų E. K. ir S. L. parodymus, duotus teisiamajame posėdyje, o nustatydami bylai reikšmingas aplinkybes, vadovavosi jų ikiteisminiame tyrime duotais parodymais. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad šios instancijos teismas vertino liudytojų E. K. ir S. L. parodymus, duotus teisiamajame posėdyje, lygindamas juos su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei kitais įrodymais; teismas įvertino jų parodymų pakeitimą ir motyvuotai atmetė teisiamajame posėdyje duotus jų parodymus kaip neatitinkančius tikrovės. Todėl teigti, kad šiuo atveju buvo nesilaikyta BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad žemesnės instancijos teismai rėmėsi liudytojų E. K. ir S. L. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais parodymais ne kaip savarankiškais įrodymais, bet vadovaudamiesi BPK 276 straipsnio 4 dalimi, t. y. tikrindami kitų byloje esančių įrodymų patikimumą.

10.11. Pasak nuteistojo K. Š. gynėjo, teismai liudytojų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, ir liudytojų Nr. 5 ir 15, kuriems taikomas anonimiškumas, duotus parodymus dėl kai kurių kitų asmenų (pavyzdžiui, R. V., G. Š.) pripažino kaip nepakankamus apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, priešingai nei K. Š. atveju, todėl buvo pažeistos BPK 6 straipsnio nuostatos. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad kiekvieno asmens kaltės klausimas byloje sprendžiamas individualiai, teismui įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą. Vien kitų kaltinamųjų išteisinimas šioje byloje savaime nesudaro pagrindo teigti, kad toks pats sprendimas turėjo būti priimtas ir dėl K. Š.. Priešingai, iš skundžiamų teismų nuosprendžių matyti, kad nuteistojo kaltė padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 249 straipsnio 1 dalyje, teismų argumentuotai pagrįsta išsamiai įvertinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus. Taigi BPK 6 straipsnio nuostatos nagrinėjamu atveju nepažeistos.

10.12. Nuteistojo K. Š. gynėjo kasacinio skundo teiginys, kad 2010 m. kovo 10 d. specialisto išvada, kurioje nustatyta, jog ant nuteistojo sportinio švarko kišenių vidinių paviršių rasta heroino pėdsakų, nelaikytina įrodymu dėl mėginių netinkamo paėmimo įforminimo, supakavimo ir užplombavimo, atmestinas kaip nepagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, kad mėginių ant filtrų paėmimas nuo nuteistojo sportinio švarko kišenių vidinių paviršių įformintas asmens kratos protokole nenurodžius mėginių paėmimo, jų supakavimo ir užplombavimo aplinkybių (44 t., b. l. 3). Kita vertus, toks mėginių ant filtrų paėmimo būdo užfiksavimas procesiniame dokumente savaime nereiškia, kad šis proceso veiksmas buvo atliktas pažeidžiant BPK nuostatas. Pažymėtina, kad įrodymų patikimumo klausimas priklauso pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo kompetencijai. Žemesnės instancijos teismai nenustatė priežasčių abejoti mėginių ant filtrų nuo nuteistojo sportinio švarko kišenių vidinių paviršių paėmimo, supakavimo ir užplombavimo aplinkybėmis, o jų nedetalus procesinis užfiksavimas nevertintas kaip esminis BPK pažeidimas, suvaržęs įstatymų garantuotas kaltinamojo teises ar sukliudęs teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingą išvadą. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, 2010 m. kovo 10 d. specialisto išvada, kuri surašyta ištyrus nuo K. Š. sportinio švarko kišenių vidinių paviršių paimtus mėginius ant filtrų, laikytina įrodymu BPK 20 straipsnio prasme. Šiame kontekste pabrėžtina, kad heroino pėdsakų suradimas ant K. Š. priklausančio drabužio nebuvo esminis įrodymas, kuriuo teismai grindė nuteistojo kaltę padarius BK 249 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką.

10.13. Nuteistasis M. B. neteisus kasaciniame skunde teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistojo ir jo gynėjo prašymą apklausti jų nurodytus asmenis (J. K., I. A. ir M. V.), neišsamiai išnagrinėjo bylą. Iš 2015 m. lapkričio 6 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad apeliacinės instancijos teismas protokoline nutartimi motyvuotai atmetė M. B. ir jo gynėjo prašymą kaip liudytoją apklausti I. A., nes ši dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdžiuose tiriant įrodymus, susijusius su M. B., taip pat apklausiant liudytoją M. V., atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį (131 t., b. l. 191–194). Iš bylos medžiagos matyti, kad J. K. ir M. V. ne kartą nesėkmingai buvo šaukiami į apklausą apeliacinės instancijos teisme (M. V. neatsiėmė jam siųstų teismo šaukimų, o nuteistojo gynėjas neįvykdė asmeniškai prisiimto įsipareigojimo, kad į teismo posėdį atvyktų J. K.). Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas nesiėmė priemonių, kad M. B. ir jo gynėjo prašymas būtų įvykdytas. Atkreiptinas dėmesys, kad M. B. ir jo gynėjas prašė apklausti minėtus asmenis, norėdami paneigti M. V. parodymus, kurie buvo nepalankūs M. B., t. y. kad M. V. neteisėtai įgijo narkotinės medžiagos (heroino) iš kasatoriaus. Kita vertus, M. B. pasinaudojo teise užduoti klausimus M. V., kai šis buvo apklausiamas pirmosios instancijos teisme. Be to, M. V. parodymų patikimumas teismų išsamiai įvertintas susiejus juos su kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Teismų praktikoje išaiškinta, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos reikšmingos bylai teisingai išspręsti (o ne visos įmanomos) aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE0LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-114/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-114/2008">2K-114/2008</a>). Teismams byloje surinktų ir ištirtų įrodymų pakako padaryti neabejotinoms išvadoms dėl M. B. kaltės padarius BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką. Todėl vien kasatoriaus nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo sprendimu dėl įrodymų tyrimo apimties savaime nereiškia, kad šios instancijos teismas pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas.

10.14. Nuteistojo K. Š. gynėjas ir nuteistasis Z. K. kasaciniuose skunduose nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo jų apeliacinius skundus. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia teismo sprendimo (nuosprendžio ar nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016). Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje į esminius nuteistojo K. Š. gynėjo ir nuteistojo Z. K. apeliacinių skundų argumentus dėl įrodymų vertinimo ir jų pakankamumo grindžiant nuteistųjų kaltę, faktinių bylos aplinkybių nustatymo ir padarytų išvadų pagrįstumo, taip pat jų padarytų veiksmų kvalifikavimo pagal baudžiamąjį įstatymą yra atsakyta. Taigi byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalyje, 332 straipsnio 3, 5 dalyse nustatytų reikalavimų.

10.15. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai, nagrinėdami bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė.

Dėl BK 249 straipsnio 1–3 dalių taikymo

11. Visi kasatoriai skunduose nesutinka su nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimu atitinkamai pagal BK 249 straipsnio 1, 2 ar 3 dalį.

11.1. Kvalifikuojant veiką pagal BK 249 straipsnį būtina nustatyti pagrindinius BK 25 straipsnio 4 dalyje nustatytus nusikalstamo susivienijimo požymius. Nusikalstamam susivienijimui būtini jo narių pastovūs tarpusavio ryšiai ir vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas teismų praktikoje suprantami kaip šių asmenų ilgalaikis susitelkimas tam, kad bendromis, suderintomis pastangomis būtų lengviau įgyvendinama susivienijimo numatyta nusikalstama veika – sunkių ar labai sunkių nusikaltimų darymas (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. liepos 13 d.). Pagal teismų praktiką, vertinant bylos duomenis pagal šį požymį, atkreipiamas dėmesys į susivienijimo organizacinę hierarchiją, vidinės drausmės buvimą, dalyvių specializaciją, veiklos planavimą, sumanymų ir pavedimų vykdymo kontrolę, bendras lėšas, jų paskirtį ir panaudojimą, ryšių, transporto priemonių turėjimą, konspiracinius bendravimo būdus ir pan. Atsižvelgiant į konkrečios bylos ypatybes, šiam požymiui konstatuoti gali būti reikšmingos ir kitos aplinkybės. Nenustačius vienos ar kelių paminėtų aplinkybių, jeigu jos konkrečioje byloje nėra esminės, požymiui konstatuoti gali būti pakankama ir kitų aplinkybių visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTU0LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-154/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-154/2009">2K-154/2009</a>). Taigi iš esmės tokie požymiai, kaip grupės hierarchinė struktūra, stabilumas, vadovavimas, veiklos planavimas, pelno siekimas, drausmės ir subordinacijos palaikymas bauginimu ar kitokiais būdais, periodiškas susirinkimų rengimas, ryšių ir kitų techninių priemonių naudojimas nusikalstamai veiklai, nusikalstamos veiklos specializacija, gerai organizuotų nusikaltimų planavimas ir vykdymas, detalus pasiskirstymas vaidmenimis ir užduotimis, sumanymų ir pavedimų vykdymo kontrolė, konspiracinis bendravimas, disponavimas bendromis lėšomis ir jų panaudojimas rengiant nusikaltimus, tam tikros materialinės bazės, skirtos nusikaltimams daryti, bendrų lėšų, gautų iš nusikalstamos veiklos, turėjimas, kurios nors nusikalstamos srities monopolizavimas tam tikroje teritorijoje ir panašiai, yra nusikalstamo susivienijimo požymio – pastovių tarpusavio ryšių bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymo – pasireiškimo formos, kurias konkrečiu atveju nustato teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTctMTM5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-17-139/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-17-139/2015">2K-17-139/2015</a>).

11.2. Teismų praktikoje dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje suprantamas kaip nuolatinis bet kokių funkcijų, užtikrinančių nusikalstamo susivienijimo tikslų pasiekimą, atlikimas. Dalyvavimas gali pasireikšti tiek konkrečių nusikaltimų darymu arba rengimu, tiek ir kitokia veikla grupės naudai, kuri leidžia identifikuoti asmenį kaip nusikalstamo susivienijimo narį (susivienijimo apsauga, jo dalyviams teikiamas prieglobstis, rūpinimasis susivienijimo ginklais, transportu, turtu, lėšomis, informuotumu ir kt.), todėl dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje gali būti kaltinamas ir toks susivienijimo narys, kuris nėra padaręs atskiro nusikaltimo. Nusikalstamo susivienijimo organizavimas (kūrimas) gali pasireikšti veiksmais, kuriais parenkami, verbuojami, telkiami bendrai nusikalstamai veiklai susivienijimo dalyviai, atliekamas vaidmenų susivienijimo dalyviams skirstymas ir pan. Vadovavimas nusikalstamam susivienijimui – susivienijimo dalyvių ryšių koordinavimas, vidaus elgesio taisyklių nustatymas, drausmės palaikymas, nusikalstamos veikos planų rengimas, ginklų, sprogstamųjų medžiagų, transporto, ryšio ar kitokių techninių priemonių įgijimo, saugojimo, priežiūros, skirstymo valdymas ir pan. Vadovavimu pripažįstami ir kitokie veiksmai, kuriais palaikomas nusikalstamo susivienijimo gyvybingumas, konkrečių nusikaltimų rengimas, jų darymo kontrolė, individualių užduočių susivienijimo nariams skyrimas, ginčų sprendimas, disponavimas ginklais, lėšomis ir kitokiomis nusikalstamo susivienijimo turimomis priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-2-699/2016, 2K-209-699/2017).

11.3. Teismai nustatė, kad asmuo, kuriam baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, 2002 m. pabaigoje–2003 m. pradžioje bendrai nusikalstamai veiklai vykdyti organizavo L nusikalstamą susivienijimą ir jam vadovavo, 2008 m. vasarą į šaunamaisiais ginklais ginkluotą nusikalstamo susivienijimo veiklą įtraukė S. R., kuriam kartu su T. Č. ir K. L. nurodė vadovauti nusikalstamam susivienijimui ir į jo veiklą įtraukti kitus asmenis. Įtraukti A. Š., M. B., Z. K. ir O. D. kartu su kitais asmenimis dalyvavo šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje. Be to, K. Š. kartu su kitais asmenimis dalyvavo to paties nusikalstamo susivienijimo veikloje, tačiau nežinojo apie disponavimą šaunamaisiais ginklais ir jų naudojimą.

11.4. Pagal teismų nustatytas aplinkybes, bylai reikšmingu laiku veikusiame nusikalstamame susivienijime egzistavo daugiapakopė organizacinė struktūra, kurios grandys, einant iš viršaus į apačią, sudarė griežtai reglamentuotus pavaldumo ir priklausomybės laiptus. Pagrindinė šios bendrininkavimo formos veiklos sfera buvo neteisėtas disponavimas labai dideliais narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiais. Vykdant tokią veiklą, buvo laikomasi atsargumo: stebima aplinka ir įtartini automobiliai, nusikalstamo susivienijimo nariai turėjo po keletą mobiliojo ryšio telefonų, kuriuos dažnai keisdavo, narkotinių ir psichotropinių medžiagų slėptuvės buvo įvairiose vietose ir jos periodiškai buvo keičiamos. Be to, draudžiamos medžiagos ir pinigai retai buvo perduodami iš rankų į rankas, to beveik niekada nedarė aukštesnės grandies asmenys. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimas buvo pakankamai griežtai suskirstytas, draudžiamų medžiagų perdavimai ir pinigų judėjimas buvo fiksuojamas. Nusikalstamame susivienijime egzistavo bendra kasa, kurioje laikyti pinigai buvo skirti narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms pirkti, advokatų paslaugoms apmokėti ir kitoms reikmėms. Užtikrinant nusikalstamo susivienijimo veiklą, aiškinantis tarpusavio santykius, sprendžiant kylančias problemas, buvo naudojamos įvairios priemonės: nusikalstamo susivienijimo narių, t. y. savų, kitų asmenų, prekiaujančių ne šio susivienijimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, baudimas, gąsdinimas ir kitų nusikalstamų veikų darymas. Nusikalstamas susivienijimas, įgyvendindamas savo tikslus, turėjo ir naudojo šaunamuosius ginklus.

11.5. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje visi nusikalstamo susivienijimo nusikaltimo sudėties požymiai, t. y. kad tai buvo trijų ir daugiau asmenų sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams daryti suburtas nusikalstamas susivienijimas, turintis vidinę struktūrą, narių pavaldumą, stabilius ryšius, bendrą kasą, grupuotės narių vaidmenų, užduočių pasiskirstymą, ginkluotas šaunamaisiais ginklais, yra nustatyti. Teismų nuosprendžiuose apie šių požymių buvimą nuosekliai ir aiškiai, įvertinant ir atskirus įrodymus bei daromas išvadas pagrindžiant jų visumos įvertinimu, yra pasisakyta ir išdėstyta pakankamai argumentuotai bei motyvuotai.

11.6. Teismai nustatė, kad S. R. buvo vienas iš nusikalstamo susivienijimo vadovų. Tokia teismų išvada padaryta atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis palaikė santykius su kitais nusikalstamo susivienijimo vadovais T. Č. ir K. L., taip pat su aukštesnę padėtį nusikalstamame susivienijime užimančiais nariais bei nepažinojo smulkesnių (galutinių) narkotinių ir psichotropinių medžiagų platintojų. S. R. su kitais nusikalstamo susivienijimo vadovais disponavo labai dideliais draudžiamų medžiagų kiekiais, organizavo šių medžiagų platinimą, davė pavedimus kitiems nariams ieškoti naujų platintojų, kontroliavo žemesnės grandies platintojus ir skolų surinkimą („išmušinėjimą“), taip pat pats tiesiogiai naudojo fizinį smurtą prieš M. J. nusikalstamo susivienijimo interesais, t. y. tvarkydavo nusikalstamo susivienijimo reikalus, susijusius su prekyba narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Teismai taip pat nustatė, kad S. R. nusikalstamo susivienijimo viduje priklausė jėgos struktūrai, dalyvavo sprendžiant konfliktus su kitomis grupuotėmis, sprendė, ką reikia „paauklėti“, naudojo fizinį smurtą prieš narkotinių ir psichotropinių medžiagų platintojus. Skundžiamuose teismų nuosprendžiuose, be kita ko, konstatuota, kad S. R. buvo žinoma apie nusikalstamame susivienijime turėtus šaunamuosius ginklus. Įvertinę minėtas aplinkybes, teismai padarė pagrįstą išvadą, kad S. R. vaidmuo nusikalstamame susivienijime, jo atliekamų funkcijų pobūdis vertintinas kaip nusikalstamo susivienijimo vadovo. Kadangi nuteistasis buvo šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo organizatorius ir vadovas, teismai teisingai kvalifikavo jo nusikalstamą veiką pagal BK 249 straipsnio 3 dalį.

11.7. Teismai taip pat nustatė, kad:

A. Š. platino narkotines ir psichotropines medžiagas, nuteistasis buvo atsakingas už ryšių su nusikalstamo susivienijimo vadovais palaikymą, pinigų perdavimą už išplatintas draudžiamas medžiagas. Jis atstovavo vidurinei nusikalstamo susivienijimo grandžiai, disponavusiai narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis didesniais kiekiais, kurias platindavo negalutiniam vartotojui. Atlikus kratą A. Š. gyvenamojoje vietoje, rasta, kad nuteistasis disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis;

M. B. pažinojo nusikalstamo susivienijimo vadovą T. Č. ir kitus jo narius, kasatorius platino narkotines medžiagas kitam nusikalstamo susivienijimo nariui M. V., kad šis parduotų jas pirkėjams. M. B. taip pat dalyvavo sumušant nukentėjusįjį J. A. nusikalstamo susivienijimo naudai dėl draudžiamų medžiagų prekybos (šios atskiros nusikalstamos veikos teismų įrodytos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma). M. B., be kita ko, grasino J. A. peršauti jam koją. Teismai padarė išvadą, kad nuteistasis nusikalstame susivienijime buvo jėgos struktūros narys;

O. D. pažinojo nusikalstamo susivienijimo vadovus. Nuteistasis kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais dalyvaudavo bendruose susirinkimuose ir susitikimuose su kitų nusikalstamų grupuočių nariais, taip pat dalyvaudavo nevienkartiniuose smurtiniuose veiksmuose prieš įsiskolinusius šio nusikalstamo susivienijimo narius, prieš kitų nusikalstamų grupuočių, platinančių narkotines ir psichotropines medžiagas, narius. O. D. vaidmuo nusikalstamame susivienijime buvo susijęs su fizinės jėgos ir smurto naudojimu esant tokiam poreikiui. Konkretus O. D. dalyvavimo naudojant smurtinius veiksmus nusikalstamo susivienijimo naudai pavyzdys teismų nustatytas, kai O. D. kartu su nusikalstamo susivienijimo vadovais T. Č. ir K. L., taip pat nariais R. P. ir A. K. smurtavo prieš kitos nusikalstamos grupuotės narius V. J. ir V. R., šio konflikto metu buvo panaudotas dujinis pistoletas;

Z. K. siejo ilgalaikiai, pastovūs ryšiai su nusikalstamo susivienijimo vadovais T. Č., K. L. ir kitais aukštą statusą nusikalstamame susivienijime užimančiais asmenimis. Z. K., veikdamas nusikalstamame susivienijime, platino narkotines ir psichotropines medžiagas. Z. K. mobiliojo ryšio telefonuose esančiose nevienkartinėse SMS žinutėse minima informacija dėl susitikimų „plaščiadkoje“, kurioje kasatorius aptardavo reikalus su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais, taip pat dalyvaudavo aiškindamasis santykius su kitomis grupuotėmis. Teismai atsižvelgė ir į tai, kad atlikus kratas nustatyta, jog nuteistasis laikė tris šaunamuosius ginklus, keturias kaukes, dvi megztas kepures, neperšaunamą liemenę. Įvertinę Z. K. vaidmenį nusikalstamo susivienijimo veikloje, teismai konstatavo, kad nuteistasis neatsitiktinai disponavo minėtais daiktais, nes jie buvo susiję su nusikalstamo susivienijimo veikla.

11.8. Įvertinę byloje nustatytas aplinkybes, teismai pagrįstai konstatavo, kad A. Š., M. B., O. D. ir Z. K. suprato dalyvavę šaunamaisiais ginklais ginkluotame nusikalstamame susivienijime ir norėjo taip veikti, todėl jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 249 straipsnio 2 dalį.

11.9. Pažymėtina, jog veikos kvalifikacijai pagal BK 249 straipsnio 2 dalį neprivalu, kad nusikalstamo susivienijimo dalyviai tiesiogiai atliktų konkrečius veiksmus su nusikalstamo susivienijimo turimais ginklais, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis, būtinai naudotų juos padarydami kiekvieną nusikaltimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-25/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-25/2006">2K-25/2006</a>, 2K-84/2013). Todėl tai, kad byloje nenustatyta, jog M. B. tiesiogiai disponavo šaunamaisiais ginklais nusikalstamo susivienijimo naudai, nepaneigia, kad nuteistojo veiksmai atitinka BK 249 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, nes teismai nustatė, jog M. B. žinojo apie šaunamųjų ginklų naudojimą nusikalstamo susivienijimo veikloje.

11.10. Skundžiamuose teismų nuosprendžiuose nustatyta, kad K. Š. siejo glaudūs ryšiai su nusikalstamo susivienijimo vadovais T. Č. ir K. L., kitais šio susivienijimo nariais. K. Š. vaidmuo dalyvaujant nusikalstamame susivienijime buvo susijęs su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, aiškinimusi, kaip kitiems sekasi prekiauti tokiomis medžiagomis, pinigų už parduotas draudžiamas medžiagas gavimu ir perdavimu, taip pat dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo narių susirinkimuose. Pagal byloje esančius duomenis, ant K. Š. sportinio švarko vidinių paviršių rasta heroino pėdsakų. Teismai, atsižvelgę į aptartus K. Š. veiksmus ir jo vaidmenį nusikalstamo susivienijimo veikloje, narkotinės medžiagos pėdsakų radimo ant nuteistojo drabužio pagrįstai nelaikė atsitiktine aplinkybe.

11.11. K. Š. gynėjas kasaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 249 straipsnio 1 dalį tik tuo atveju, jei jis buvo pripažintas kaltu padaręs kitą nusikalstamą veiką nusikalstamo susivienijimo naudai, nes, kaip minėta, pagal teismų praktiką dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje gali pasireikšti tiek konkrečių nusikaltimų darymu arba rengimu, tiek ir kitokia veikla grupės naudai, kuri leidžia identifikuoti asmenį kaip nusikalstamo susivienijimo narį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-2-699/2016, 2K-209-699/2017). Nagrinėjamu atveju teismai nustatė, kad K. Š. buvo susijęs su nusikalstamu susivienijimu, užsiėmusiu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, ir jame atliko reikšmingą vaidmenį. K. Š. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, nes nenustatyta, kad jis neteisėtai disponavo konkrečiais narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiais. Kita vertus, vien K. Š. išteisinimas pagal kaltinimą, kuris buvo grindžiamas konkrečiomis šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad nenustatyta, jog nuteistasis apskritai nedalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, susijusioje su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Byloje nustatyta, kad K. Š. kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo dalyviais veikė šio susivienijimo naudai platinant narkotines ir psichotropines medžiagas, todėl teigti, kaip tvirtinama nuteistojo gynėjo kasaciniame skunde, kad, nuteisus K. Š. vien pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, buvo pažeistos BK 24 straipsnio 1 dalies nuostatos, nėra teisinio pagrindo.

11.12. Taigi teismai, kvalifikuodami K. Š. veiksmus pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Dėl S. R. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, Z. K. ir M. B. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį

12. Nuteistasis S. R. kasaciniame skunde tvirtina, kad jo veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, nes byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką.

12.1. BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Nusikalstama veika, nustatyta BK 260 straipsnyje, padaroma tiesiogine tyčia – ją darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką tai reiškia, kad kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekį ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-33/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-33/2009">2K-33/2009</a>, 2K-587/2012, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-604/2014, 2K-561-511/2015).

12.2. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad S. R. buvo vienas iš nusikalstamo susivienijimo, kurio pagrindinė veikla buvo neteisėtas disponavimas labai dideliais narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiais, vadovų. Pagal teismų nustatytas aplinkybes, kurias pagrindžia byloje surinkti įrodymai (liudytojo N. E., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, parodymai, byloje užfiksuoti S. R. telefoniniai pokalbiai su vienu iš nusikalstamo susivienijimo narių K. V. (narkotinių ir psichotropinių medžiagų platintoju), 2009 m. sausio 31 d. pokalbis automobilyje „BMW X5“, heroino pėdsakų radimas S. R. priklausančiame automobilyje, įrodymai, patvirtinantys jo nusikalstamų veikų darymą nusikalstamo susivienijimo naudai, ir kiti įrodymai), S. R. buvo žinoma, kad nusikalstamas susivienijimas užsiėmė tokia veikla, žemesnės grandies nusikalstamo susivienijimo nariai neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis su jo žinia. Nors konkrečios narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kuriomis S. R. disponuotų, nebuvo rastos, tačiau, esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kokius konkrečius veiksmus jie atliko įgyvendindami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjExLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-211/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-211/2008">2K-211/2008</a>, 2K-197/2009, 2K-223-696/2017). Byloje nustatyta, kad kiti nusikalstamo susivienijimo vadovai ir dalyviai neteisėtai disponavo labai dideliais kiekiais draudžiamų medžiagų, todėl teismai pagrįstai pripažino, kad S. R., kaip vieno iš nusikalstamo susivienijimo vadovo, padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį.

12.3. Nuteistasis Z. K., nesutikdamas su jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, kasaciniame skunde teigia, kad jis neturėjo tikslo platinti rastą narkotinę medžiagą, todėl jo veika atitinka BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Toks kasacinio skundo teiginys atmestinas kaip nepagrįstas.

12.4. Esminis kriterijus, atribojantis vieną iš minėtų nusikalstamų veikų nuo kitos, yra tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas (arba šių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas). Tai būtinasis veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymis. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tai vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo kontaktų su vartotojais, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzgxLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-781/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-781/2007">2K-781/2007</a>, 2K-4/2009, 2K-36/2009, 2K-75/2009, 2K-281/2009, 2K-166/2010, 2K-618/2010, 2K-113/2011, 2K-472/2011).

12.5. Byloje nustatyta, kad atliktos kratos metu rasta, jog Z. K. laikė 0,455 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių. Teismai, konstatuodami, kad nuteistasis neteisėtai disponavo minėtu nedideliu kiekiu kanapių ir jų dalių, turėdamas tikslą jas platinti, rėmėsi liudytojų R. E., A. K. ir V. M. nurodyta aplinkybe, kad Z. K. užsiėmė narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų prekyba. Priešingai, nei teigiama nuteistojo kasaciniame skunde, pastaroji aplinkybė yra reikšminga sprendžiant dėl jam inkriminuoto narkotinės medžiagos kiekio neteisėto disponavimo tikslo ir tokiai aplinkybei konstatuoti nėra būtina, kad kasatoriui būtų pareikštas kaltinimas platinus narkotinę (psichotropinę) medžiagą ir jis būtų nuteistas už tokio pobūdžio veiksmą. Šiame kontekste reikšminga ir tai, kad teismai nustatė, jog Z. K. bylai reikšmingu laiku buvo nusikalstamo susivienijimo, sukurto, be kita ko, turint tikslą platinti narkotines ir psichotropines medžiagas, dalyvis. Visos minėtos aplinkybės teismams pagrįstai leido padaryti išvadą, kad nuteistasis, veikdamas kaip nusikalstamo susivienijimo dalyvis, neteisėtai disponavo narkotine medžiaga (kanapėmis ir jų dalimis), nors ir nedidelio kiekio, ne savo asmeniniams poreikiams, o turėdamas tikslą ją platinti. Todėl teismai, kvalifikuodami Z. K. veiksmus pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kvalifikuoti nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo.

12.6. Teismai nustatė, kad M. B., dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, bylai reikšmingu laiku neteisėtai laikė ne mažiau kaip 0,19 g šviesių miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,049 g narkotinės medžiagos – heroino, ir perdavė šią draudžiamą medžiagą platinti M. V.. Pastarasis du kartus pardavė įgyto heroino liudytojui Nr. 11, kuriam taikomas anonimiškumas. Nagrinėjamu atveju teismams pagrįstai nekilo abejonių, kad M. B. neteisėtai disponuotas narkotinės medžiagos kiekis buvo skirtas turint tikslą draudžiamą medžiagą platinti, todėl nuteistojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį.

Dėl A. Š. kasacinio skundo argumentų, susijusių su jo veiksmų perkvalifikavimu iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 260 straipsnio 1 dalies į BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį

13. Nuteistasis A. Š. kasaciniame skunde nepagrįstai tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikuodamas jo padarytą nusikalstamą veiką iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 260 straipsnio 1 dalies į BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

13.1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, nustatė, kad A. Š. bylai reikšmingu laiku bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini) neteisėtai laikė 0,195 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), 1,283 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,314 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti. Tokią išvadą šios instancijos teismas padarė įvertinęs tai, kad nuteistasis dalyvavo nusikalstamame susivienijime, susijusiame su narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo veikla, ir paneigė kasatoriaus versiją, kad jis neteisėtai disponavo minėtais draudžiamų medžiagų kiekais asmeninėms reikmėms. Todėl A. Š. kasacinio skundo teiginys, kad jo veika turėtų būti kvalifikuojama kaip administracinis teisės pažeidimas pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso atitinkamą straipsnį, atmestinas kaip nepagrįstas.

13.2. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs D. J. (S.) baudžiamajame procese duotus parodymus, nustatė, kad A. Š. kartu su D. J. (S.) nuomojosi butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jie abu disponavo šiame bute laikomomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, bendrai jas platino, imamų medžiagų kiekius A. Š. fiksavo savo užrašuose. Kai jis išvykdavo į tolimuosius reisus, D. J. (S.) perduodavo narkotines ir psichotropines medžiagas asmenims, kuriems jas tiekdavo A. Š.. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl A. Š. tyčios turinio, taip pat tinkamai atsižvelgė į kitus byloje surinktus įrodymus: rastus didelius kiekius mažos pakuotės polietileninių maišelių, A. Š. naudotuose mobiliojo ryšio telefonuose esančias SMS žinutes, užrašų knygutėje esančius užrašus, ant kasatoriaus striukės, kelnių, sportinio švarko kišenių vidinių paviršių rastus kanabinoidų pėdsakus, liudytojo S. L. parodymus, kad nuteistasis prekiavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. Š. žinioje buvo ne tik jo, bet ir D. J. (S.) kambaryje rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Byloje nustatyta, kad A. Š. su D. J. (S.) neteisėtai bendrai disponavo 111,062 g amfetamino kiekiu. Pagal rekomendacijas „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo“, labai dideliu amfetamino kiekiu prilyginamas didesnis nei 100 g šios psichotropinės medžiagos kiekis. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad A. Š. suvokė, jog jis kartu su D. J. (S.) disponuoja labai dideliu psichotropinės medžiagos (amfetamino) kiekiu, ir norėjo tai daryti, todėl kasatoriaus nusikalstamą veiką teisingai perkvalifikavo pagal griežtesnę baudžiamąją atsakomybę nustatantį baudžiamojo įstatymo straipsnį (iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 260 straipsnio 1 dalies į 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį).

Dėl S. R. nuteisimo pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį

14. BK 181 straipsnio 2 dalis nustato kvalifikuotą turto prievartavimo sudėtį, kai darant šią nusikalstamą veiką panaudojamas fizinis smurtas, atimama asmeniui laisvė, sunaikinamas ar sugadinamas jo turtas arba kitokiu būdu padaroma jam didelės turtinės žalos. Toks nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad verčia kitą asmenį vykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją, panaudodamas psichinę prievartą (grasindamas), ir nori taip veikti. Pagal turto prievartavimo teisinį apibrėžimą šiuo nusikaltimu gali būti pripažinti tik be teisėto pagrindo reiškiami reikalavimai. Pažymėtina, kad būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis. Kai prievarta reiškiamos turtinės pretenzijos turi teisėtą pagrindą, veika, nustačius visus kitus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, gali būti kvalifikuojama kaip savavaldžiavimas (BK 294 straipsnis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTYyLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-562/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-562/2011">2K-562/2011</a>, 2K-296/2013, 2K-133-677/2015, 2K-473-303/2015).

14.1. Nagrinėjamu atveju teismai, įvertinę visas reikšmingas BK 181 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties taikymui aplinkybes, konstatavo, kad S. R., neturėdamas teisėto pagrindo, tyčia sudavė vieną smūgį ranka M. M. į galvos sritį, taip sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, ir atvirai savo bei ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų naudai pareikalavo iš M. M. atiduoti 12 000 Lt vertės automobilį BMW, grasindamas priešingu atveju panaudoti prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą.

14.2. S. R. nepagrįstai teigia, kad jo veiksmai vertintini kaip savavaldžiavimas siekiant įgyvendinti trečiojo asmens (T. J.) teises dėl M. M. skolos. Pagal teismų nustatytas aplinkybes 12 000 Lt vertės automobilį iš M. M. buvo siekiama įgyti už gerokai mažesnę pinigų sumą – sumokėjus tik 2 000 Lt. Taigi S. R. reikalavimas M. M. perduoti daug didesnės vertės turtą (automobilį) už kito asmens duotą pinigų sumą teismų pagrįstai pripažintas kaip neteisėtas, todėl nuteistojo veiksmai negali būti vertinami kaip savavaldžiavimas (reiškiamos, teisėtą pagrindą turinčios, turtinės pretenzijos netinkamas įgyvendinimas).

14.3. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad S. R. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 181 straipsnio 2 dalį.

14.4. Teismai taip pat nustatė, kad S. R., siekdamas plėsti nusikalstamo susivienijimo narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo tinklą, kartu su trimis ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, grasindamas fiziškai susidoroti ir panaudodamas fizinį smurtą – laikydamas M. J. už rankų, prieš nukentėjusiojo valią įsodino pastarąjį į automobilį „BMW X5“, taip atėmė nukentėjusiajam laisvę, nurodytu automobiliu nugabeno M. J. į mišką, kur ne mažiau kaip vieną valandą neteisėtai laikė nukentėjusįjį nelaisvėje, neturėdamas teisėto pagrindo, kartu su trimis ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis tyčia sudavė ne mažiau kaip 20 smūgių rankomis bei kojomis M. J. į įvairias kūno vietas, taip sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, ir atvirai savo bei ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų naudai pareikalavo iš M. J. atiduoti 4 000 Lt, neteisėtai pardavinėti ir platinti S. R. narkotines ir psichotropines medžiagas, grasindamas priešingu atveju panaudoti prieš M. J. fizinį smurtą. Įvertinę aptartas aplinkybes, teismai padarė pagrįstą išvadą, kad S. R. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija nesutikti su tokia teismų išvada neturi teisinio pagrindo.

Dėl S. R. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį

15. Teismai nustatė, kad S. R. su G. L., T. Č. ir liudytoju A. K., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, po įvykių Telšių rajone, (duomenys neskelbtini) teritorijoje, 32 kalibro šaunamąjį ginklą laikė automobilyje „BMW X5“ ir šiuo automobiliu bylai reikšmingu laiku neteisėtai gabeno iš Telšių rajono į Vilnių.

15.1. Pagal teismų nustatytas aplinkybes, susitikimo, kuriame dalyvavo ir S. R., prie (duomenys neskelbtini) koplytėlės metu buvo šaudoma. Po įvykio grįžtant į Vilnių, šaunamasis ginklas buvo automobilyje, A. K., matant kartu važiavusiems S. R., T. Č. ir G. L., apžiūrėjo šį daiktą. Teismai, nustatę minėtas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad S. R. žinojo, jog šaunamasis ginklas buvo neteisėtai laikomas ir gabenamas automobiliu. Todėl konstatuotina, kad S. R. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį kaip neteisėtas disponavimas šaunamuoju ginklu.

Dėl S. R. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą

16. Nuteistasis S. R. kasaciniame skunde tvirtina, kad teismai nepagrįstai kaip įrodymą pripažino G. L. tyrimo poligrafu rezultatus, nes BPK nereglamentuoja tokio proceso veiksmo, poligrafu gauti duomenys negali būti patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka.

16.1. BPK 20 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys; pagal šio straipsnio 3 dalį įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai; pagal šio straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

16.2. Iš bylos matyti, kad nuteistojo S. R. kaltė nužudžius L. V. grindžiama liudytojo A. K., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 pagrindu, parodymais, kad įvykio metu jis pas nuteistąjį S. R. matė peilį ir kad S. R. sužalojo nukentėjusįjį E. L.. Taip pat tuo, kad, vertinant G. L. psichofizinio tyrimo poligrafu rezultatus kartu su kitais įrodymais, galima daryti išvadą, jog mirtiną smūgį peiliu nukentėjusiajam L. V. sudavė būtent S. R..

16.3. Taigi, atsižvelgus į įrodymus, kuriais teismai grindė S. R. kaltę dėl L. V. nužudymo, – iš esmės tik liudytojo A. K. parodymais, kuriuose tiesiogiai ir konkrečiai nenurodomos faktinės aplinkybės apie asmenų veiksmus, padarant L. V. mirtį sukėlusį sužalojimą, – darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas G. L. psichofizinio tyrimo poligrafu metu gautiems duomenims kaip įrodymams suteikė gana svarią reikšmę. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, galima remtis tik tais duomenimis, kurių gavimo ir išnagrinėjimo tvarka yra įtvirtinta BPK 20 straipsnio nuostatuose. Poligrafo naudojimo tvarką, tyrimo poligrafu objektus ir atvejus, kada pagal įstatymą šis tyrimo metodas bei jo rezultatai gali būti naudojamas, nustato Poligrafo įstatymas. Pagal šį įstatymą toks tyrimas gali būti atliekamas asmenims, kurių tarnyba yra susijusi su įslaptintos informacijos naudojimu, apsauga ar susipažinimu su ja (Poligrafo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Todėl duomenų, gautų naudojant poligrafą kitais atvejais, pagal BPK 20 straipsnio 1 dalies nuostatas, negalima pripažinti įrodymais. Be to, pagal teismų praktiką poligrafas yra žmogaus emocinę būseną fiksuojantis prietaisas, atliekantis įvairių su žmogaus emocijomis susijusių fiziologinių rodiklių registravimą, o ne nustatantis ar atskleidžiantis bylos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ3LTY5Ny8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-147-697/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-147-697/2017">2K-147-697/2017</a>), todėl atliekant tyrimą poligrafu gauti duomenys neatitinka ir BPK 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų įrodymams keliamų reikalavimų.

16.4. Priimant išteisinamąjį nuosprendį gali turėti įtakos ar lemti teismo vidinį įsitikinimą ne tik įrodymai, bet ir jų tarpusavio santykis, nepašalintos abejonės, tačiau teismo apsisprendimui priimti apkaltinamąjį nuosprendį turi reikšmę tik bylos proceso metu BPK nustatyta tvarka išnagrinėti įrodymai. Todėl, vertindamas įrodymus, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus. Šis pažeidimas laikytinas esminiu, nes tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir dėl kaltinimo S. R. L. V. nužudymu priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

16.5. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, nuosprendis dėl L. V. nužudymo S. R. panaikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Nagrinėdamas bylą iš naujo, apeliacinės instancijos teismas turi spręsti dėl likusių byloje surinktų įrodymų bei padaryti motyvuotas išvadas dėl jų patikimumo ir pakankamumo apkaltinamajam nuosprendžiui dėl šios kaltinimo dalies S. R. priimti. Taip pat teismas turės iš naujo spręsti dėl nukentėjusiojo A. V. civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl M. B. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį

17. M. B. kasaciniame skunde tvirtina, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu, jog nežymiai sutrikdė J. A. sveikatą, nes byloje nesurinkta pakankamai jo kaltę patvirtinančių įrodymų, tuo labiau kad kiti nuteistieji pagal šį kaltinimą buvo išteisinti, tačiau kasatoriaus ginčijamas teismų atliktas įrodymų vertinimas ir nustatytų faktinių aplinkybių buvimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

17.1. Pirmosios instancijos teismas detaliai įvertino nukentėjusiojo J. A. parodymų, duotų baudžiamojo proceso metu, visumą, patikimumą, lygino juos tarpusavyje ir su kitais byloje surinktais įrodymais, atsižvelgė, kad nukentėjusiajam buvo darytas neteisėtas poveikis pakeisti M. B. nepalankius parodymus, ir konstatavo, kad šio nukentėjusiojo parodymais galima remtis grindžiant M. B. kaltę. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertino nukentėjusiojo J. A. parodymus ir neturėjo pagrindo daryti priešingą išvadą, nei padarė pirmosios instancijos teismas, o M. B. versiją, kad jis nagrinėjamo įvykio dieną buvo išvykęs į užsienį, atmetė kaip nepagrįstą. Šios instancijos teismas, išteisindamas T. Č., K. L. ir S. R. dėl šio kaltinimo, pateikė motyvuotas išvadas, tačiau tai nereiškia, kad toks pats sprendimas turėjo būti priimtas ir dėl M. B., kurio kaltę teismai pagrindė byloje surinktų įrodymų visuma.

17.2. Teismai nustatė, kad M. B., kaip nusikalstamo susivienijimo narys, čigonų tabore, siekdamas užtikrinti narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą nurodytoje vietovėje, kartu su tyrimo nenustatytais asmenimis tyčia sudavė daugybinius smūgius nenustatytais kietais bukais daiktais J. A. į įvairias kūno vietas, taip padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Šie nuteistojo veiksmai atitinka BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį, todėl darytina išvada, kad teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Dėl bausmių švelninimo A. Š. ir Z. K.

18. Kasatoriai A. Š. ir Z. K. prašo sušvelninti jiems paskirtas bausmes. Jų kasaciniuose skunduose pagrįstai teigiama, kad baudžiamojo proceso trukmė šioje byloje buvo pernelyg ilga.

18.1 Pagal teismų praktiką baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, įtariamojo (kaltinamojo) elgesį, proceso poveikį jam ir institucijų veiksmus organizuojant baudžiamąjį procesą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODctOTQyLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-87-942/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-87-942/2017">2K-87-942/2017</a>, 2K-7/2010, 2K-256/2009).

18.2 Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje proceso trukmė dėl kasatorių A. Š. ir Z. K., skaičiuojant nuo jų sulaikymo 2010 m. vasario 23 d. iki šios kasacinės nutarties priėmimo, – septyneri metai 11 mėnesių 14 dienų, t. y. beveik aštuoneri metai. EŽTT ir Lietuvos teismų praktikoje tokia trukmė traktuojama kaip labai ilga ir gali būti pateisinama tik išskirtiniais atvejais (pvz., Nr. 2K-147-677/2015, 2K-358/2011).

18.3. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši baudžiamoji byla iš tiesų yra išskirtinai sudėtinga. Joje buvo nagrinėjama šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo, kurio nariai neteisėtai disponavo labai dideliais narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiais, turėdami tikslą jas platinti, veikla, atskleidžiant sudėtingus šio susivienijimo narių tarpusavio ryšius, sąveiką bei konkrečius atskirus padarytus nusikaltimus. Bylos sudėtingumą rodo ir tai, kad joje buvo kaltinami 32 asmenys; bylos medžiagą sudaro 138 tomai; pirmosios instancijos teismo nuosprendžio apimtis – 480 lapų, apeliacinės instancijos – 197 lapai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokio pobūdžio, apimties ir sudėtingumo byloje gali būti pateisinama ir ilgesnė negu įprastai proceso trukmė, tačiau tik tuomet, kai valstybės institucijos tinkamai reaguoja į bylos sudėtingumą ir imasi visų jų turimų pagrįstų priemonių, kad procesas būtų toks operatyvus, kiek įmanoma tokioje byloje (šiuo aspektu žr. ir, pvz., 2015 m. sausio 13 d. sprendimą byloje Tomczyk prieš Lenkiją, peticijos Nr. 7708/12, par. 41).

18.4. Nagrinėjamu atveju valstybės institucijos tokių priemonių ėmėsi, tačiau pripažintina, kad proceso organizavimas, vertinant jį kaip visumą, apeliacinės instancijos teisme nebuvo visiškai tinkamas. Kai kurios objektyvios aplinkybės (be pirmiau nurodytųjų, paminėtina ir tai, kad buvo paduota daugiau nei 20 apeliacinių skundų, nagrinėjant bylą dalyvavo 28 nuteistieji ir jų gynėjai, 2 prokurorai; atitinkamai apeliacinės instancijos teismui teko spręsti daug su kardomosiomis priemonėmis susijusių klausimų, be to, teismas atliko įrodymų tyrimą, kreipėsi teisinės pagalbos į užsienio valstybę), ir tai iš dalies pateisino ilgesnį bylos nagrinėjimą apeliacinėje teismo instancijoje. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo priimtas 2014 m. gegužės 22 d., o apeliacinės instancijos teisme byla gauta 2014 m. lapkričio 10 d. (tą pačią dieną paskirtas ir teisėjas pranešėjas). Tačiau pirmajame apeliacinės instancijos teismo teisiamajame posėdyje 2015 m. vasario 19 d. nutartį dėl įrodymų tyrimo atlikimo teismas nutarė skelbti kito posėdžio metu, paskelbęs bylos nagrinėjimo pertrauką iki 2015 m. spalio 7 d. (t. y. labai ilgos, beveik aštuonių mėnesių, trukmės). 2015 m. lapkričio 6 d. teisiamajame posėdyje teismas nusprendė kreiptis teisinės pagalbos dėl liudytojo apklausos į Vokietiją bei, atsižvelgdamas į šį sprendimą ir proceso dalyvių užimtumą, suderino teismo posėdžių datas 2016 m. balandžio mėn. Atsakymas į teisinės pagalbos prašymą (20 lapų) apeliacinės instancijos teisme buvo gautas 2016 m. vasario 10 d., tačiau 2016 m. balandžio 7 d. posėdyje anksčiau suderinti kiti šeši posėdžiai buvo atšaukti atsižvelgiant į vienuolikos nuteistųjų gynėjų dalyvavimą dviejose kitame teisme nagrinėjamose didelės apimties, sudėtingose ir pripažintose greičiau nagrinėtinomis bylose. Dėl gynėjų užimtumo paskelbta ilga pertrauka iki 2016 m. rugsėjo 22 d. ir tik 2016 m. balandžio 15 d. teismo nutartimi ši byla pripažinta greičiau nagrinėtina. Pripažinus bylą greičiau nagrinėtina, procesas apeliacinės instancijos teisme tęsėsi dar vienerius metus ir taip pat nebuvo pakankamai intensyvus. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis paskelbtas 2017 m. balandžio 24 d. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nors posėdžių laiko paskyrimui turėjo įtakos gynėjų užimtumas kitose bylose, užsitęsusi bylos nagrinėjimo trukmė nebuvo optimali. Bylos nagrinėjimo trukmė nagrinėjamoje byloje ypač svarbi tuo aspektu, kad A. Š. ir Z. K. šio proceso metu labai ilgai (A. Š. – beveik ketverius metus, o Z. K. – daugiau nei šešerius metus) buvo taikoma griežčiausia kardomoji priemonė suėmimas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal EŽTT praktiką suėmimo faktas savaime yra veiksnys, kuris turi būti apsvarstytas vertinant, ar laikomasi reikalavimo priimti sprendimą dėl bylos esmės per įmanomai trumpiausią laiką (pvz., 2009 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Matoń prieš Lenkiją, peticijos Nr. 30279/07, par. 29; 2011 m. rugsėjo 15 d. sprendimas byloje Paskal prieš Ukrainą, peticijos Nr. 24652/04, par. 58, ir kt.; 2015 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Pawlak prieš Lenkiją, peticijos Nr. 28237/10, par. 46).

18.5. Pagal teismų praktiką konstatavus pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę ir įvertinus baudžiamojoje byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.), skiriama bausmė gali būti švelninama neperžengiant BK straipsnio, pagal kurį kvalifikuota kaltininko veika, sankcijos ribų (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg2LTk0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-186-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-186-942/2015">2K-186-942/2015</a>, 2K-147-677/2015, 2K-102/2011, 2K-503/2010, 2K-256/2009) arba gali būti skiriama švelnesnė, nei sankcijoje numatyta, bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis), jei atsižvelgus į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką reikalavimo pažeidimo aplinkybes nusprendžiama, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTkyLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-192/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-192/2011">2K-192/2011</a>, 2K-7-45/2007).

18.6. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors ir konstatuotina nepagrįstai ilga proceso šioje byloje trukmė, kitaip nei teigiama A. Š. kasaciniame skunde, nagrinėjamoje byloje tai nėra išimtinė aplinkybė, dėl kurios atitinkamų straipsnių sankcijoje numatytų bausmių jam paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tokia išvada darytina, atsižvelgiant į jo padarytų nusikaltimų, susijusių su dalyvavimu nusikalstamame susivienijime ir neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų kiekiu, sunkumą bei nuteistojo asmenybę (anksčiau teistas du kartus už kontrabandą ir nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis), be to, į pirmiau išdėstytas bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką reikalavimo pažeidimo aplinkybes. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, įvertinus baudžiamojoje byloje teismų nustatytas aplinkybes, reikšmingas skirti bausmei (BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.), į tai, kad už šiuos nusikaltimus jam paskirtos švelnesnės už sankcijos vidurkius bausmės, tačiau konstatavus A. Š. teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimą, yra pagrindas jam sušvelninti teismo skirtą galutinę bausmę, kad būtų kompensuota dėl šio pažeidimo nuteistojo patirta žala. Švelninti jam paskirtą bausmę pagal kitus jo kasaciniame skunde nurodytus argumentus nėra pagrindo.

18.7. Analogiškai atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus teismų praktikoje suformuotus principus ir nustatytą Z. K. bei įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas teismų nustatytas aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, jo asmenybę ir į tai, kad už šiuos nusikaltimus jam paskirtos švelnesnės už sankcijos vidurkius bausmės, sušvelnintina jam paskirta galutinė subendrinta bausmė dėl teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo patirtai žalai kompensuoti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 ir 6 punktais,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria S. R. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą bei jam paskirtas laisvės atėmimas vienuolikai metų, taip pat panaikinti nuosprendžio dalį, kuria priteista iš S. R. nukentėjusiajam A. V. 5 213,16 Eur turtinei žalai atlyginti ir 28 962 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

S. R. panaikinti bausmių subendrinimą pagal BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 5 dalies 1 ir 2 punktus, 6 dalį.

S. R. vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį (dėl M. J. turto prievartavimo), 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį (dėl Z. K. šaudmenų) paskirtos bausmės ir apeliacinės instancijos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdais paskirti galutinę subendrintą bausmė – laisvės atėmimą dvylikai metų.

A. Š. vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę sušvelninti iki vienuolikos metų ir šešių mėnesių.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, A. Š. paskirtą subendrintą bausmę subendrinus su Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 4 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis (baudomis) paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą vienuolikai metų ir šešiems mėnesiams su 118 MGL (15 340 Lt, kas atitinka 4 443 Eur) dydžio bauda.

Z. K. vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę sušvelninti iki aštuonerių metų.

Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Atmesti nuteistojo K. Š. gynėjo advokato Pauliaus Svirskio, nuteistųjų M. B., nuteistojo O. D. ir jo gynėjo advokato Arvydo Milučio kasacinius skundus.

Teisėjai Vytautas Masiokas

Dalia Bajerčiūtė

Eligijus Gladutis