Z. B. pagal BK 201 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-87/2011

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.1.3. (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Jono Prapiesčio,

rašytinio proceso teismo posėdyje susipažino su nuteistojo Z. B. (Z. B.) kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto 4–ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. nuosprendžio, kuriuo Z. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 201 straipsnio 2 dalį 70 MGL dydžio bauda.

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartis, kuria nuteistojo Z. B. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo siūlymą apsvarstyti, ar Z. B. kasacinis skundas atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) reikalavimus ir ar yra BPK 369 straipsnyje nustatyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai,

n u s t a t ė :

Z. B. nuteistas už tai, kad ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku iš ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens, turėdamas tikslą realizuoti, įsigijo 38 plastikinius bakelius 4,5 l talpos techninio etilo alkoholio, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 96,3 proc., vieną plastikinį butelį su 2,46 l techninio etilo alkoholio, kurio techninė etilo alkoholio koncentracija 96,3 proc., vieną plastikinį butelį su 1,06 1 techninio etilo alkoholio skiediniu, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 95,2 proc. Z. B. trisdešimt aštuonis plastikinius bakelius su 183,16 l techninio etilo alkoholio iki 2008 m. kovo 21 d. 13.20 val. laikė (duomenys neskelbtini), garažų savininkų bendrijos Nr. 463 nuomojamame garaže Nr. (duomenys neskelbtini), o vieną plastikinį butelį su 2,46 l techninio etilo alkoholio, vieną plastikinį butelį su 1,06 1 techninio etilo alkoholio skiediniu iki 2008 m. kovo 21 d. 16.15 val. – savo garaže (duomenys neskelbtini).

Kasaciniu skundu nuteistasis Z. B. prašo pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų sprendimus panaikinti ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Kasatorius skunde nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik liudytojų – valstybės tarnautojų – prieštaringais parodymais, abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti, ir teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis bei abejonėmis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Kasatoriaus tvirtinimu, jo baudžiamojoje byloje nuosprendis iš esmės grindžiamas tik tarpusavyje prieštaringais valstybės pareigūnų parodymais. Pasak kasatoriaus, valstybės pareigūnų parodymai prieštarauja taip pat ir jo bei liudytojo E. B. (B.) parodymams, kad jis (kasatorius) prieš pat sulaikymą net nebuvo įėjęs į garažą, kuriame buvo laikomas spiritas.

Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo netikėti byloje liudijusių pareigūnų parodymais. Pasak kasatoriaus, akivaizdu, kad liudytojai G. C., E. S., A. B., A. G. yra suinteresuoti bylos baigtimi, o būtent – apkaltinamojo nuosprendžio joje priėmimu., nes priešingu atveju „[...] šie pareigūnai būtų vertinami kaip praradę operatyvinę informaciją, sulaikę ne nusikalstamą veiką padariusį, o pašalinį asmenį; pareigūnų darbas būtų įvertintas kaip profesinis brokas, turintis neabejotinos įtakos tolimesnei pareigūnų tarnybai ir karjerai“.

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras Arūnas Meška atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo Z. B. kasacinį skundą atmesti.

Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad kasatoriaus skundo teiginiai dėl pareigūnų byloje duotų parodymų prieštaringumo neatitinka bylos aplinkybių. Pasak prokuroro, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai pagrįstai nurodė, kad Z. B. sulaikę pareigūnai iki tol su nuteistuoju nebuvo susidūrę ir neturėjo pagrindo jo apkalbėti. Be to, prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu išanalizavus visus pareigūnų duotus parodymus, esminių prieštaravimų tarp jų nebuvo nustatyta. Tai, kad teisme, praėjus nemažai laiko po Z. B. sulaikymo, apklausiant pareigūnus sulaikiusius Z. B. jų parodymai dėl smulkmenų, pvz., kuris kuriame automobilyje sėdėjo, nesutapo, nėra pagrindas jais abejoti.

Prokuroras atsiliepime taip pat pažymi, kad kasatorius nepagrįstai teigia, jog jo kaltė grindžiama tik pareigūnų parodymais. Pasak prokuroro, be pareigūnų parodymų, Z. B. kaltė grindžiama ir garažų aikštelės sargų parodymais, kratos protokolais, specialistų išvadomis ir kita rašytine bylos medžiaga.

Nuteistojo Z. B. kasacinis skundas nenagrinėtinas, o teismo procesas nutrauktinas.

Iš nuteistojo Z. B. kasacinio skundo matyti, kad kasatorius jame iš esmės dėsto deklaratyvius teiginius, kuriais neigiamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo. Tuo tarpu pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Be to, pažymėtina ir tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas šioje byloje pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo Z. B. skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų, keliamų kasacinio skundo turiniui, nes jame nenurodytas nė vienas iš BPK 369 straipsnyje įtvirtintų įsiteisėjusių teismų sprendimų (nuosprendžių ar nutarčių) apskundimo bei bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų. Dėl to nuteistojo Z. B. kasacinis skundas paliktinas nenagrinėtas, o teismo procesas šioje baudžiamojoje byloje nutrauktinas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 381 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Nuteistojo Z. B. kasacinį skundą palikti nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukti.

Teisėjai Antanas Klimavičius

Aldona Rakauskienė

Jonas Prapiestis