Baudžiamoji byla Nr. 2K-99/2011
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.10.1.;
1.1.8.10.3.;
1.1.8.10.5.;
2.3.6.4.5.1. (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Rimanto Baumilo, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Jono Prapiesčio,
sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,
dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui,
gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžio, kuriuo, iš dalies patenkinus Kauno miesto apylinkės prokuroro apeliacinį skundą, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. išteisinamasis nuosprendis panaikintas ir E. B. pripažintas kaltu bei nuteistas laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę iš dalies sudėjus su Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 14 d. ir 2008 m. kovo 18 d. nuosprendžiais E. B. paskirtomis bausmėmis, galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į E. B. bausmės laiką įskaityta pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 14 d. ir 2008 m. kovo 18 d. nuosprendžius atlikta bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į E. B. paskirtą bausmę įskaitytas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2007 m. spalio 30 d. iki 2007 m. spalio 31 d.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu E. B. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą iš dalies tenkinti, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
E. B. nuteistas už tai, kad 2007 m. spalio 24 d., apie 19.15 val., išlaužęs Kaune, Kovo 11–osios g. 22 esančios statybų aikštelės medinę tvorą, įsibrovė į saugomą teritoriją ir pagrobė dvi 200,89 Lt vertės UAB „Neris“ priklausančios statybinės šiltinimo vatos „UNS 37z“ pakuotes bei išsivežė jas A. P. priklausančiu automobiliu „Audi 100“ (valst. Nr.(duomenys nesklebtini)). E. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, apie 20.30 val., pakartotinai įsibrovė į tą pačią aikštelę ir pagrobė dar dvi tokias pat pakuotes ir išsivežė jas A. P. priklausančiu automobiliu „Audi 100“ (valst. Nr. (duomenys nesklebtini)).
Apeliacinės instancijos teismas, nuosprendyje nurodęs, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai išteisino E. B., konstatavo, kad „byloje surinktų įrodymų visuma, patikrinta baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu, patvirtina, kad E. B. padarė nusikalstamą veiką [...]“. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo ir tai, kad nėra pagrindo abejoti liudytojo A. U. parodymais, nes šio liudytojo ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duoti parodymai atitinka jo parodymus, duotus įvykio vietoje. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad liudytojas A. U., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, slėpė tai, jog jis UAB Neris“ dirbo nelegaliai, taip pat nurodė, kad „[...] nelegalaus darbo slėpimo aplinkybė neturi įtakos liudytojo parodymų patikimumui apie matytą nusikalstamą veiką“. Apeliacinės instancijos teismo tvirtinimu, liudytojų I. F. ir V. J. E. parodymai nepatvirtina E. B. gynybinės versijos, kad 2007 m. spalio 24 d. jis galėjo švęsti I. F. vardadienį, o jo versiją, jog įvykio dieną jis galėjo būti namuose, paneigia liudytojo A. U. parodymai, asmens atpažinimo protokolai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nevertino liudytojų I. F. bei V. J. E. ir E. B. parodymų nuoseklumo bylos proceso metu, todėl negalėjo įvertinti jo gynybinės versijos pagrįstumo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį, priėmė naują – apkaltinamąjį – nuosprendį ir E. B. pripažino kaltu padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką.
Nuteistojo E. B. gynėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį jo ginamojo baudžiamojoje byloje ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį.
Kasatorius skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, nes apkaltinamąjį nuosprendį grindė abejonėmis ir jame nenurodė motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – jo ginamąjį teisinančius – įrodymus. Pasak kasatoriaus, dar ikiteisminio tyrimo metu tarp liudytojo A. U., kurio vienintelio parodymais iš esmės grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis, ir jo ginamojo buvo atlikta akistata, tačiau apeliacinės instancijos teismas šios akistatos neanalizavo ir jos neįvertino. Kasatoriaus tvirtinimu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija apkaltinamajame nuosprendyje nenurodė, kokiais duomenimis vadovaudamasi atmetė galimybę, kad A. U. automobilyje, kuriame buvo du pakai šiltinimo vatos, pirmą kartą matė ne E. B., o kitą asmenį – galbūt A. Č., taip pat to, kuo vadovaudamasi padarė išvadą, jog antrą kartą, kai, pasak A. U., jis už automobilio vairo matė E. B., bagažinėje buvo ne tie patys, o kiti du šiltinimo vatos pakai. Kasatoriaus nuomone, jo nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad apkaltinamajame nuosprendyje akcentuojami ir analizuojami tik jo ginamojo kaltę patvirtinantys įrodymai neišdėstant jo ginamąjį teisinančių įrodymų.
Kasatorius taip pat teigia, kad kaltinamajame akte jo ginamasis buvo kaltinamas tuo, jog 2007 m. spalio 24 d., apie 21.00 val., išlaužęs statybų aikštelės tvorą ir įsibrovęs į jos teritoriją, pagrobė dešimt pakuočių šiltinimo vatos. Tuo tarpu apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje, vadovaujantis liudytojo A. U. parodymais, teigiama, kad E. B. 2007 m. spalio 24 d. į statybų aikštelę brovėsi du kartus – apie 19.15 val. ir apie 20.30 val. – ir kiekvieno įsibrovimo metu pagrobė po dvi pakuotes šiltinimo vatos. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad liudytojas A. U. matė du nusikalstamos veikos epizodus, „[...] yra spėjamojo pobūdžio, padaryta nė vienos nepašalintų abejonių neaiškinant kaltinamojo naudai ir nenurodant motyvų, kuriais vadovaujantis atmesti kaltinimui prieštaraujantys duomenys“.
Kasatorius skunde atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs E. B. ir jo naudai liudijusių I. F., V. J. E. parodymus, padarė išvadą, jog šių parodymų, o kartu ir jo ginamojo gynybinės pozicijos, nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Kasatoriaus nuomone, tokia apeliacinės instancijos teismo išvada padaryta užuomina į tai, kad jo ginamasis neįrodė savo nekaltumo, nors įrodinėjimo našta negali būti perkelta kaltinamajam ir teismo nuosprendyje negali būti užuominų apie tai, kad kaltinamasis neįrodė savo nekaltumo.
Kasatorius taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs E. B. kaltu, bendrindamas jam bausmes netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio nuostatas. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, bendrindamas Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu jo ginamajam paskirtas aštuonių bei dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmes, to paties teismo 2008 m. kovo 18 d. nuosprendžiu paskirtą dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, bendrino pridėdamas kiekvieną šių bausmių atskirai ir neatsižvelgė į tai, kad visos jos jau buvo subendrintos įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 18 d. nuosprendžiu. Kasatoriaus tvirtinimu, apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo 2010 m. gegužės 5 d. išteisinamąjį nuosprendį bei nauju nuosprendžiu jo ginamajam paskyręs vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, ją turėjo bendrinti tik su Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 18 d. nuosprendžiu jam paskirta vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė negalėjo viršyti dvejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo. Be to, pasak kasatoriaus, jo ginamajam bausmės turėjo būti bendrinamos apėmimo būdu, nes jo padarytos BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos skiriasi savo pavojingumu ir yra priskirtinos ne tik skirtingoms, bet net ir ne šalia esančioms nusikalstamų veikų kategorijoms.
Nuteistojo E. B. gynėjo kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl kasatoriaus argumentų dėl BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų laikymosi
Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, nes apkaltinamąjį nuosprendį grindė abejonėmis ir jame nenurodė motyvų, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – jo ginamąjį teisinančius – įrodymus. Be to, pasak kasatoriaus, nors įrodinėjimo našta negali būti perkelta kaltinamajam ir teismo nuosprendyje negali būti užuominų apie tai, kad kaltinamasis neįrodė savo nekaltumo, apeliacinės instancijos teismo išvada, jog jo ginamojo bei jo naudai liudijusių I. F., V. J. E. parodymų, o kartu ir jo ginamojo gynybinės pozicijos nepatvirtina byloje esantys įrodymai, padaryta užuomina į tai, kad jo ginamasis neįrodė savo nekaltumo.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis šio įstatymo XXIII skyriaus (Nuosprendžio priėmimas) pagrindinių nuostatų (BPK 331 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis panaikinamas, o apeliacinės instancijos teisme priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis, jo aprašomoji dalis turi būti surašoma laikantis pirmosios instancijos teismo apkaltinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų. Be kitų reikalavimų, baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Iš apeliacinės instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad jo aprašomojoje dalyje yra išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl E. B. padaryto nusikaltimo įrodytumo, taip pat motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus – E. B. teisinančius – įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai bei nešališkai ištyrė byloje esančius įrodymus, apkaltinamajame nuosprendyje pateikė jų viseto analizę ir, kaip to reikalauja BPK 331 straipsnio 2 dalies nuostatos, nurodė jo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie buvo pagrindas išteisintąjį E. B. pripažinti kaltu ir jį nuteisti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis kitaip įvertino apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įrodymus (BPK 331 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad kasatoriaus nurodoma apeliacinės instancijos teismo išvada, jog E. B., liudytojų I. F. ir V. J. E. parodymų nepatvirtina byloje esantys įrodymai, negali būti vertinama kaip užuomina į tai, kad nuteistasis E. B. neįrodė savo nekaltumo, ir kaip įrodinėjimo naštos jam perkėlimas, nes ji yra ne kas kita kaip teismo išanalizuotų įrodymų vertinimo išvada.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų.
Dėl kasatoriaus argumentų dėl BK 63 straipsnio 4 dalies, 5 dalies 2 punkto, 9 dalies nuostatų taikymo
Kasatorius skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, bendrindamas jo ginamajam bausmes, netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio nuostatas. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo 2010 m. gegužės 5 d. išteisinamąjį nuosprendį bei nauju nuosprendžiu jo ginamajam paskyręs vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, ją turėjo bendrinti tik su Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 18 d. nuosprendžiu jam paskirta subendrinta vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė negalėjo viršyti dvejų metų devynių mėnesių laisvės atėmimo. Be to, pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas, bendrindamas bausmes jo ginamajam, paskirtas bausmes turėjo ne iš dalies sudėti, o jas apimti, nes jo ginamojo padarytos nusikalstamos veikos skiriasi pavojingumu ir yra priskirtinos ne tik skirtingoms, bet net ir ne šalia esančioms nusikalstamų veikų kategorijoms. Taigi kasatorius, nors tiesiogiai ir nenurodo, iš esmės teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 63 straipsnio 4 dalies, 5 dalies 2 punkto, 9 dalies nuostatas.
Nagrinėjamos bylos kontekste pirmiausia pažymėtina, kad E. B. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 14 d. ir 2008 m. kovo 18 d. nuosprendžiais nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, o skundžiamu apeliacinės instancijos teismo 2010 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu – pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Pagal baudžiamąjį įstatymą BK 259 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika yra nesunkus, o BK 178 straipsnio 2 dalyje nurodyta nusikalstama veika – apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Taigi, priešingai nei tvirtina kasatorius, E. B. padarytos nusikalstamos veikos pagal baudžiamąjį įstatymą savo pavojingumu iš esmės nesiskiria, priskiriamos panašioms nusikaltimų kategorijoms. Dėl to kasatoriaus skundo teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas, bendrindamas bausmes jo ginamajam, jas turėjo ne iš dalies sudėti, o apimti, yra nepagrįstas.
Minėta, kad skundžiamu Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už 2007 m. spalio 24 d. padarytą vagystę vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę iš dalies sudėjus su Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 14 d. ir 2008 m. kovo 18 d. nuosprendžiais E. B. paskirtomis bausmėmis, galutinė subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.
Kauno miesto 2008 m. kovo 18 d. teismo nuosprendžiu E. B. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už 2007 m. vasario 13 d. metamfetamino ir heroino neteisėtą įgijimą dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę iš dalies sudėjus su to paties teismo 2007 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu jam paskirta ir neatlikta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams.
Kauno miesto 2007 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu E. B. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už 2007 m. rugpjūčio 22 d. heroino neteisėtą įgijimą ir laikymą dešimčiai mėnesių, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už 2007 m. rugpjūčio 28 d. heroino neteisėtą įgijimą ir laikymą – aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies sudėjus, subendrinta bausmė jam paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams dviem mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, šią bausmę iš dalies sudėjus su Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 24 d. jam paskirta ir neatlikta bausme, galutinė subendrinta bausmė E. B. paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams penkiems mėnesiams.
Taigi E. B. skundžiamu 2010 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamą veiką, kurią padarė prieš priimant ankstesnį 2007 m. gruodžio 14 d. nuosprendį. Nusikalstamą veiką, už kurią E. B. nuteistas 2008 m. kovo 18 d. nuosprendžiu, jis padarė taip pat prieš priimant ankstesnį 2007 m. gruodžio 14 d. nuosprendį. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, 2010 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu bendrindamas E. B. šiuo ir ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtas bausmes, pagrįstai nurodė, kad vadovausis BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis, tačiau jas neteisingai pritaikė.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pagal tokias pat taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 1, 9 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jei priėmus nuosprendį teismai nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Kai bausmes, paskirtas nauju nuosprendžiu, teismai bendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kitas bausmes teismai prideda (t. y. subendrina apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo būdais) prie griežčiausios bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra ankstesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė, – prideda prie šios bausmės. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės bylos Nr. 2K-P-193/2007, 2K-432/2007, 2K-268/2008). Taigi, kai nuosprendžiu už nusikalstamą veiką paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, reikia bendrinti su ankstesniu nuosprendžiu už kelias nusikalstamas veikas paskirtomis bausmėmis, kurios juo buvo subendrintos, tai bendrinamos ne abiem nuosprendžiais už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, bet nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama su ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme.
Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam E. B. 2010 m. rugsėjo 1 d., 2008 m. kovo 18 d. ir 2007 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes, netinkamai taikė BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas, nes, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį E. B. paskirtą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę turėjo bendrinti ne su ankstesniais 2007 m. gruodžio 14 d. ir 2008 m. kovo 18 d. nuosprendžiais jam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtomis bausmėmis, bet su ankstesniu 2008 m. kovo 18 d. jam paskirta subendrinta vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme prie griežčiausios iš jų iš dalies pridėdamas švelnesnę bausmę. Dėl to apeliacinės instancijos teismo 2010 m. rugsėjo 1 d. nuosprendis keistinas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių nuostatomis, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu E. B. paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu turi būti subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 18 d. nuosprendžiu jam paskirta dalinio sudėjimo subendrinta vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, 2010 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu bendrindamas šiuo nuosprendžiu ir ankstesniais nuosprendžiais E. B. paskirtas bausmes, ne tik netinkamai jas bendrino, bet ir, pažeisdamas BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas, neteisingai jas sudėjo: teismas, subendrinęs bausmes dalinio sudėjimo būdu, galutinę subendrintą bausmę E. B. paskyrė didesnę negu kad ji galėjo būti paskirta bendrinant bausmes visiško jų sudėjimo būdu, todėl nuteistajam skirtina švelnesnė galutinė subendrinta bausmė.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 1 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu E. B. paskirta bausmė iš dalies sudėta su Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 14 d. bei 2008 m. kovo 18 d. nuosprendžiais jam paskirtomis bausmėmis ir galutinė subendrinta bausmė E. B. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 18 d. nuosprendžiu E. B. paskirtos dalinio sudėjimo būdu subendrintos vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu paskirtą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę ir galutinę subendrintą bausmę jam paskirti dvejus metus tris mėnesius.
Kitą Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžio dalį palikti galioti nepakeistą.
Teisėjai Rimantas Baumilas
Viktoras Aidukas
Jonas Prapiestis
