Civilinė byla Nr. e2-2433-547/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03972-2025-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.39.2.6.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 25 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų teisėja Silvana Girdenienė,
sekretoriaujant Ritai Tamulienei,
nedalyvaujant ieškovės atstovui, atsakovui A. P., jo atstovui advokatui Egidijui Matoniui, trečiajam asmeniui S. K. ir jos atstovui advokatui Muradui Bakanui, trečiojo asmens AAS,,BTA BALTIC INSURANCE COMPANY“ filialo Lietuvoje atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau – Biuro) ieškinį atsakovui A. P., trečiajam asmeniui S. K., AAS,,BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo A. P. 4 820,00 Eur nuostolių atlyginimo regreso tvarka, 109,00 Eur žyminio mokesčio, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Ieškinyje nurodoma, jog 2022-05-19 Pramonės g., Šiauliuose dėl atsakovo A. P., vairavusio transporto priemonę MITSUBISHI L200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė MAZDA 2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutrikdyta nukentėjusiosios S. K. sveikata.
Kadangi minėto eismo įvykio metu transporto priemonė MITSUBISHI L200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, AAS,,BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, veikdamas ieškovo vardu (Paslaugų teikimo sutarties Nr. 6 1.1 p.), atsižvelgdamas į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdamas 1840,00 EUR ir 2980,00 EUR draudimo išmokas, iš viso – 4 820,00 Eur.
Ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.2 p. nuostatas, kompensavo AAS,,BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje išmokėtus 4 820,00 Eur.
Ieškovė nurodė, jog išmokėjusi draudimo išmoką, atsižvelgiant į TPVCAPDĮ įtvirtintą teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (šiuo atveju – atsakovas) arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (TPVCAPDĮ 23 straipsnis), raštu kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti išmokėtas draudimo išmokas. Atsakovas šio reikalavimo neįvykdė.
Dublike ieškovas nurodė, jog nesutinka, kad eismo įvykis įvyko dėl abiejų vairuotojų kaltės. Atsakovo pateiktoje ekspertizės akto išvadoje nurodyta, jog: „Prieš susidarant nagrinėjamai situacijai automobilio „Mitsubishi L200“ vairuotojui A. P. važiuojant gyvenvietėje didžiausiu leistinu 50 km/h važiavimo greičiu ir reaguojant vairuojamo automobilio stabdymui toje pačioje vietoje, kurioje jis reagavo stabdymui nagrinėjamo eismo įvykio metu važiuodamas apskaičiuotu apie 73 km/h greičiu, jo vairuojamas automobilis būtų sustojęs neprivažiavęs susidūrimo su automobiliu „Mazda 2“ vietos ir transporto priemonės nebūtų susidūrusios“.
Šiaulių apygardos teismas, įvertinęs minėtą ekspertizės aktą, 2024-02-26 nutartyje konstatavo, jog: „Ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinktais duomenimis neabejotinai nustatyta, kad
A. P. 2022-05-19, apie 16.10 val., Šiauliuose, Pramonės gatvėje, ties pastatu Nr.13A, vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Mitsubishi L200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127 ir 129 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio „Mazda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojai S. K. buvo padaryti sužalojimai, sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą“.
Be to, minėtoje Šiaulių apygardos teismo nutartyje užfiksuota, kad „A. P. prisipažino įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi...“. Taigi, priešingai negu teigia atsakovas, atsakomybė dėl šiai bylai aktualaus eismo įvykio sukėlimo ir jo metu padarytos žalos tenka tik atsakovui.
Pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 3 punktą, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2010-03-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01My8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-53/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-53/2010">3K-3-53/2010</a>). Prejudicinę galią visada turi įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis, nes juo būna pasisakoma dėl pripažinto kaltu asmens nusikalstamų veiksmų, kurie paprastai sukelia civilinius teisinius padarinius (LAT 2010-05-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-213/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-213/2010">3K-3-213/2010</a>).
Šiuo atveju, nors ir minėtoje baudžiamojoje byloje nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tačiau, atsakovas pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio, dėl ko Šiaulių apygardos teismo 2024-02-26 nutartimi jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Atsakovas A. P. atsiliepime nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Dėl aptariamo eismo įvykio atliktame ikiteisminiame tyrime, kuris buvo nutrauktas, esančio 2022-12-13 ekspertizės akto Nr. 11Š-121(22) 11Š- 123(22) išvados 2 ir 6 punktuose nustatyta, kad „Techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad automobilio „Mazda 2 “ vairuotoja S. K., sukdama į kairę į įvažiavimą, sudarė kliūtį link jos tiesiai keliu artėjusio automobilio „Mitsubishi L200“ judėjimui, o „Mitsubishi L200“ vairuotojas A. P., važiuodamas apie 73 km/h greičiu, viršijo gyvenvietėje didžiausią leistiną 50 km/h važiavimo greitį, dėl to neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu „Mazda 2 “, t. y. dėl eismo įvykio kilimo nustatyta abipusė kaltė, tiek atsakovo, tiek nukentėjusiosios S. K..
Tai patvirtina, kad ieškovo ieškinio reikalavimas, kuriuo visą 4 820,00 Eur žalos (išmokėtų draudimo išmokų) reikalaujama priteisti iš atsakovo, yra nepagrįstas, nes žala aiškiai susidarė ir dėl kito asmens (S. K.) veiksmų, pažeidžiant kelių eismo taisykles.
Triplike atsakovas nurodė, jog ieškovas ignoruoja faktą, kad dėl įvykio yra kalta ir S. K.. Atitinkamai, ieškovo ieškinio reikalavimas, kuriuo visą 4 820,00 Eur žalą (išmokėtų draudimo išmokų) reikalaujama priteisti iš atsakovo, yra nepagrįstas, nes žala aiškiai susidarė ir dėl kito asmens (S. K.) veiksmų pažeidžiant kelių eismo taisykles. Pažymėtina, jog CK 6.282 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.
Aplinkybė, kad baudžiamojoje byloje atsakovas pripažino savo kaltę ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nepanaikina fakto, kad dėl eismo įvykio kilimo yra aiškiai nustatyta abipusė, tiek atsakovo, tiek nukentėjusiosios S. K. kaltė.
Atsakovas nesutinka su ieškovo argumentu, kad taikant prejudiciją atsakovas turėtų būti automatiškai laikomas vieninteliu kaltu dėl eismo įvykio kilimo.
Trečiasis asmuo S. K. pateikė atsiliepimą į ieškovo ir atsakovo pateiktus procesinius dokumentus ir nurodė, kad sutinka su visais ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais. Trečiasis asmuo S. K. yra įsitikinusi, kad pagrindinė priežastis eismo įvykiui įvykti buvo būtent atsakovo, o ne trečiojo asmens, S. K., veiksmai. Tai konstatavo ir teismo ekspertas 2022-12-13 ekspertizės akto Nr. 11Š-121(22) 11Š-123(22) išvadoje, tai konstatuota ir Šiaulių apygardos teismo 2024-02-26 nutartyje. Juo labiau, kad, kaip ir nurodoma Šiaulių apygardos teismo 2024-02-26 nutartyje, atsakovas savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi.
Trečiasis asmuo S. K. prašė į bylos nagrinėjimą įtraukti ir jos transporto priemonės draudimo bendrovę AAS,,BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, nes teismo sprendimas gali sukelti pasekmes AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujamai filialo Lietuvoje teisėms ir pareigoms, ieškovo ieškinį tenkinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.
Trečiasis asmuo AAS,,BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog trečiasis asmuo AAS,,BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje su pareikštu ieškiniu sutinka dėl žemiau išdėstytų argumentų.
2002-03-29 trečiasis asmuo AAS,,BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje su ieškovu sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. 6 (toliau - Sutartis) pagal kurios 1.1. p. įsipareigojo atlikti
Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme bei Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklėse Ieškovo kompetencijai priskirtų žalų administravimą ir draudimo išmokos trečiajam asmeniui mokėjimą. AAS,,BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje nevykdo regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės į žalą padariusį asmenį. Atlikdama ieškovo kompetencijai priskirtų žalų administravimą bei draudimo išmokos mokėjimą, AAS,,BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje vykdo Sutartyje funkcijas, todėl atsižvelgdamas į trečiojo asmens S. K. prašymą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdamas 1 840,00 Eur ir 2 980,00 Eur draudimo išmokas, iš viso – 4 820,00 Eur.
Ieškovas pagal Sutarties 2.1.2. p. pervedė AAS,,BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje išmokėtą 4 820,00 Eur sumą.
2024-02-26 Šiaulių apygardos teismo nutartyje (ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-30270-23) nurodyta, jog „Ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinktais duomenimis neabejotinai nustatyta, kad A. P. 2022-05-19, apie 16.10 val., Šiauliuose, Pramonės gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Mitsubishi L200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127 ir 129 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio „Mazda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojai S. K. buvo padaryti sužalojimai, sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą.“ Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys objektyviai patvirtina ir tai, kad būtent A. P. veiksmai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu.
Taip pat 2024-02-26 Šiaulių apygardos teismo neskundžiama nutartimi (ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-30270-23) patvirtintas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2024-01-12 nutarimas ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atsakovas A. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, tačiau perduotas laiduotojos atsakomybei pagal laidavimą ir ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-30270-23 nutrauktas. Atsakovui A. P. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 3 punktą atleidžiama nuo įrodinėjimo asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai).
Atsakovas ikiteisminio tyrime Nr. 01-1-30270-23 savo kaltę dėl eismo įvykio pripažino, dėl jos gailėjosi ir jam už padarytą nusikalstamą veiką yra skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bei skirta įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, todėl laikytina kad jo kaltė už sukeltą eismo įvykį įrodyta ir prašo ieškinį tenkinti visiškai.
k o n s t a t u o j a :
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. gegužės 19 d. Pramonės g., Šiauliuose įvyko eismo įvykis. Eismo įvykyje dalyvavo atsakovas A. P., kuris vairavo transporto priemonę MITSUBISHI L200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir trečiasis asmuo S. K., kuri vairavo transporto priemonę MAZDA 2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės ir nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios S. K. sveikata.
Nustatyta, kad transporto priemonė MITSUBISHI L200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo nedrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir nuosavybės teise priklausė atsakovui A. P..
Trečiasis asmuo AAS,,BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, veikdamas ieškovo vardu (Paslaugų teikimo sutarties Nr. 6 1.1 p.), atsižvelgdamas į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdamas 1 840,00 Eur ir 2 980,00 Eur draudimo išmokas, iš viso – 4 820,00 Eur.
Ieškovas, Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.2 p. nuostatas, kompensavo AAS,,BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje išmokėtus 4 820,00 Eur. Ginčo dėl nuostolių dydžio byloje nekilo.
Ieškovas pareiškė regresinį reikalavimą byloje, prašydamas priteisti iš atsakovo A. P., transporto priemonės MITSUBISHI L200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo 4 820,00 Eur nuostolių atlyginimą. Byloje nėra ginčo, jog eismo įvykio metu nurodyta transporto priemonė nebuvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
Byloje kilo ginčas, kas buvo kaltas dėl 2022 m. gegužės 19 d. įvykusio įvykio. Ieškovas, trečiasis asmuo S. K. ir trečiasis asmuo draudimo bendrovė AAS,,BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje tvirtina, kad įvykis įvyko tik dėl atsakovo A. P. kaltės. Dėl jo veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas pritaikius laidavimo institutą, atsakovas visiškai pripažino savo kaltę dėl įvykio.
Atsakovas A. P. teigia, kad dėl įvykio buvo kalti abu įvykio dalyviai: jis ir trečiasis asmuo S. K.. Atsakovas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta ir atlikta teismo ekspertizė, siekiant nustatyti įvykio kaltininką. 2022-12-13 ekspertizės akto Nr. 11Š-121(22) 11Š- 123(22) išvados 2 ir 6 punktuose nustatyta, kad „Techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad automobilio „Mazda 2“ vairuotoja S. K., sukdama į kairę į įvažiavimą, sudarė kliūtį link jos tiesiai keliu artėjusio automobilio „Mitsubishi L200“ judėjimui, o „Mitsubishi L200“ vairuotojas A. P., važiuodamas apie 73 km/h greičiu, viršijo gyvenvietėje didžiausią leistiną 50 km/h važiavimo greitį, dėl to neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu „Mazda 2“, t. y. dėl eismo įvykio kilimo nustatyta abipusė kaltė, tiek atsakovo A. P., tiek nukentėjusiosios S. K..
Pagal bendrąją civilinės atsakomybės taisyklę civilinė atsakomybė taikoma tada, kai nustatoma šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis). Kasacinis teismas, formuodamas praktiką tokio pobūdžio bylose ne kartą yra pasisakęs, kad dėl neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, egzistavimo, nebūtina konstatuoti esant pažeistą konkrečią teisės normą, pvz., Kelių eismo taisyklių atitinkamą straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597-421/15). Taikant deliktinę atsakomybę asmens veiksmų neteisėtumas ir kaltė gali būti konstatuojami ne tik dėl konkrečios normos pažeidimo, bet ir dėl asmens nepakankamai atidaus, atsargaus elgesio.
Pagal CPK 6.270 straipsnio nuostatas automobilio kaip didesnio pavojaus šaltinio, valdytojo civilinė atsakomybė atsiranda tiek esant jo kaltei, tiek be kaltės, t. y. jis atsako už žalą visais atvejais, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios arba didelio neatsargumo.
Dėl šio įvykio buvo pradėta ikiteisminio tyrimo byla dėl A. P. veiksmų ir administracinio nusižengimo teisena dėl S. K. veiksmų. Tokia informacija yra Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 26 d. nutarties 3 lapo 6.2 pastraipoje:,,Dėl neaiškių aplinkybių, neaiškios/nenustatytos pačios nukentėjusiosios galimos kaltės (jos laipsnio) dėl sukelto eismo įvykio pažymi, kad šiame ikiteisminiame tyrime vertinami A. P. veiksmai eismo įvykio metu, o nukentėjusiosios galimai padaryti KET pažeidimai nagrinėti administracinėje byloje ir, jei jie būtų nustatyti, tik lengvintų įtariamojo šioje byloje padėtį“.
Byloje yra Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. gruodžio 30 d. ekspertizės aktas Nr. 11Š-121(22) 11Š-123(22), kuriame yra pateikiami atsakymai į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus Vyriausiosios tyrėjos nutarime suformuluotus klausimus:,,2.Kurio eismo įvykio dalyvio veiksmai buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui? ir 6. Kokia buvo eismo įvykio pagrindinė priežastis?“.
Ekspertizės akte atsakoma į pateiktus klausimus:,,2. ir 6. Techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad automobilio Mazda 2 vairuotoja S. K., sukdama į kairę į įvažiavimą, sudarė kliūtį link jos tiesiai keliu artėjusio automobilio Mitsubishi L200 judėjimui, o Mitsubishi L200 vairuotojas A. P., važiuodamas apie 73 km/h greičiu, viršijo gyvenvietėje didžiausią leistiną 50 km/h važiavimo greitį, dėl to neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu Mazda 2“.
Taigi ekspertizės akte yra duota kategoriška išvada, jog techniniu požiūriu eismo įvykis įvyko dėl nepriimtinų abiejų automobilių vairuotojų veiksmų.
KET 109 punkte nurodoma, jog sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę važiuojančioms transporto priemonėms <...>. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte skyriuje,,Tyrimas“ nurodoma: nutarime skirti eismo įvykio ekspertizę nurodytos tokios šio eismo įvykio aplinkybės: 2022 m. gegužės 19 d. apie 1610 val. Šiaulių m., (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu S. K., vairuodama transporto priemonę Mazda valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, keisdama važiavimo kryptį, važiuodama pagrindiniu keliu ir sukdama į kairę, į teritoriją, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio pagrindiniu keliu priešpriešais tiesiai važiavusiai transporto priemonei Mitsubishi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamai A. P., kuri į ją atsitrenkė. Taigi, akivaizdu, jog S. K. taip pat pažeidė KET reikalavimą ir jos veiksmai taip pat sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.
Ne tik Ekspertizės akte, bet ir Šiaulių apygardos teismo teisėjo 2024-02-26 nutartyje, nagrinėjant S. K. skundą, ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-30270-23, trečiame lape nurodoma, kad,,kaip teisingai skunde nurodė ir pati nukentėjusioji, kad jos kaltė (jos laipsnis) šioje byloje neturi reikšmės“. Taigi S. K. kaltės laipsnis neturėjo reikšmės ikiteisminio tyrimo byloje, tačiau jis yra svarbus nagrinėjant šią civilinę bylą.
KET 127 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Taigi šis kelių eismo taisyklių straipsnis numato, kad vairuotojas turi pasirinkti tokį važiavimo greitį,,kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties“.
Teismas daro išvadą, kad Mazda vairuotoja, sukdama į kairę, nepraleido priešpriešais tiesiai važiavusios transporto priemonės, nors tokią pareigą jai numato KET 109 punktas, o Mitsubishi vairuotojas, važiavo didesniu nei leistina greičiu ir nesustojo atsiradus kelyje kliūčiai, o į ją atsitrenkė, taigi neįvykdė KET 127 punkto reikalavimų.
Nagrinėjamu atveju tarp atsakovo A. P. ir trečiojo asmens S. K. neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys – įvykio metu buvo sudaužytos abiejų transporto priemonės – automobilis Mitsubishi ir automobilis Mazda 2, taigi, kilusi žala automobiliui Mazda 2, pagal civilinės atsakomybės prigimtį laikytina ir atsakovo, ir trečiojo asmens S. K. veiksmų rezultatu.
Administracinių nusižengimų registro bei registro pažymoje nurodoma, kad S. K. dėl įvykio įvykusio 2022 m. gegužės 19 d. administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu buvo surašytas 2024 m. balandžio 29 d. pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, paskirta bauda, kuri buvo sumokėta 2024 m. gegužės 29 d. Taigi, byloje esančiais dokumentais neabejotinai patvirtinama, jog dėl eismo įvykio kaltais buvo pripažinti abiejų automobilių vairuotojai. Įvykęs autoįvykis yra priežastiniame ryšyje su abiejų vairuotojų padarytais neteisėtais veiksmais ir dėl to atsiradusiais padariniais – žala, tad yra visos sąlygos civilinei atsakomybei kilti. Tad darytina išvada, kad tiek automobilio Mazda 2, tiek automobilio Mitsubishi vairuotojai pažeidė kelių eismo taisykles ir dėl įvykio yra abu vienodai kalti, t. y. po 50 procentų.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad baudžiamojoje byloje teisiamojo asmens veiksmai vertinami baudžiamosios atsakomybės požiūriu. Civilinėje byloje asmens veiksmai vertinami civilinės atsakomybės požiūriu. Baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės – neteisėti. Tai reiškia, kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-874/2001).
Byloje nėra ginčo dėl žalos atlyginimo dydžio. Jis yra pagrįstas leistinais raštiniais dokumentais: 2023-12-04 žalos sąmata Nr. IUZ-207156; VšĮ Emprekis pažyma jog automobilio MAZDA 2 kaina su PVM 2 340 Eur; transporto priemonės pirkimo-pardavimo 2022-09-27 sutartis, kuria S. K. pardavė automobilį MAZDA 2 už 500 Eur MB Veiverių autodalys; Biuro paskaičiuota žala dėl transporto priemonės sugadinimo – 1 840 Eur (2 340-500); Biuro paskaičiuota žala (neturtinė) asmeniui 2 980 Eur; t. y. iš viso 4 820,00 Eur.
Tokia žala buvo išmokėta trečiojo asmens AAS,,BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje trečiajam asmeniui S. K. 2024-02-29 – 2980 Eur ir 2024-03-05 – 1840 Eur mokėjimo pavedimais.
Biuro duomenų bazės 2024-05-20 ir 2024-04-05 išrašais patvirtinama, kad Biuras pervedė trečiajam asmeniui AAS,,BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje, jų išmokėtas sumas (2980 Eur ir 1840 Eur) S. K..
Pripažinus, jog abu vairuotojai yra kalti po 50 procentų dėl eismo įvykio, ieškovo pašoma priteisti suma iš atsakovo mažintina pusiau iki 2 410,00 Eur.
Pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytą reglamentavimą transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota, šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Šie įstatymu nustatyti reikalavimai turi imperatyvųjį pobūdį. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, jog, sistemiškai vertinant TPVCAPDĮ nuostatas, Lietuvos draudikų biuras teisę susigrąžinti eismo įvykio vietos draudikų biurui atlygintas sumas įgyja tik esant šioms sąlygoms: 1) transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl eismo įvykio; ir 2) kai išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMzgtMzEzLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-338-313/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-338-313/2017">3K-7-338-313/2017</a>; 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zODYtMjE5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-386-219/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-386-219/2017">3K-3-386-219/2017</a>; 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzMtMjE5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-373-219/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-373-219/2018">3K-3-373-219/2018</a>; 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMy0xMDc1LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-33-1075/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-33-1075/2020">3K-3-33-1075/2020</a>, kt.). Šių sąlygų egzistavimas sudaro faktinį Lietuvos draudikų biuro regresinio ieškinio pagrindą. Tai, kad išmoka buvo išmokėta, atsižvelgiant į eismo įvykio vietos privalomąjį transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančius teisės aktus, esant neapdraustos transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei pagal eismo įvykio vietos teisę, yra Lietuvos draudikų biuro reikalavimo pagrindas, kurį nulemia specialusis transporto priemonių valdytojų privalomąjį draudimą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas reguliavimas.
Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Taigi, pagal nurodyto straipsnio nuostatas, už žalą atsakingu laikomas asmuo, veikimu ar neveikimu kitam asmeniui sukėlęs žalą.
Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Neteisėti transporto priemonės savininko (valdytojo) veiksmai pasireiškia specialiame įstatyme – TPVCAPDĮ – nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ir (ar) nenaudoti patiems ir neleisti naudoti kitiems asmenims neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės neįvykdymu, t. y. neteisėtu pasyviu transporto priemonės savininko (valdytojo) elgesiu (neveikimu). Pareiga apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu yra besąlyginė plačios apimties pareiga, neteisėtiems veiksmams nustatyti pakanka įrodyti aplinkybę, kad transporto priemonė nebuvo apdrausta minėtu draudimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OC0xMDc1LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-48-1075/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-48-1075/2021">3K-3-48-1075/2021</a>).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad transporto priemonė MITSUBISHI L200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2022 m. gegužės 19 d. nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsakovas A. P., būdamas šios transporto priemonės valdytoju, turėjo pareigą apdrausti transporto priemonę MITSUBISHI L200, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 4 dalimi, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Civilinei deliktinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos visos būtinosios taikymo sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Bent vienos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDQtOTE1LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-144-915/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-144-915/2018">3K-3-144-915/2018</a>).
Dėl prejudicinių faktų
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, yra pasisakęs, kad faktų, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, prejudicialumas nustatytas CPK 182 straipsnio 3 punkte, kuriame įtvirtinta, jog nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Taigi teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis, tuo tarpu kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-554/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-554/2008">3K-3-554/2008</a>; 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTUvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-215/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-215/2008">3K-3-215/2008</a>).
Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, teismo nuosprendžiai, kuriais nustatyti faktai civilinio ginčo teisiniame santykyje nėra prejudiciniai, vertintini kaip rašytiniai įrodymai pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTUvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-215/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-215/2008">3K-3-215/2008</a>).
Ikiteisminio tyrimo byloje buvo vertinami tik atsakovo A. P. veiksmai baudžiamosios teisės prasme ir neanalizuoti jo, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, veiksmai civilinės teisės kontekste. Civilinės atsakomybės sąlygos ir taikymo tikslas skiriasi nuo baudžiamosios. Baudžiamosios atsakomybės atveju kaltė visada yra būtina atsakomybės sąlyga. Civilinės atsakomybės taikymo tikslas yra kompensuoti žalą, o ne nubausti žalą padariusį asmenį: žala turi būti atlyginama tiek, kiek įrodoma, kiek jos faktiškai patirta, ir taikant civilinę atsakomybę turi būti siekiama neleisti nukentėjusiajam nepagrįstai praturtėti kito – žalą padariusio asmens – sąskaita. Atsižvelgiant į tai, tų pačių faktinių aplinkybių pagrindu teismas gali padaryti skirtingas išvadas dėl baudžiamosios ir civilinės atsakomybės sąlygų buvimo.
Dėl palūkanų
CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-223/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-223/2011">3K-3-223/2011</a>; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-283/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-283/2012">3K-3-283/2012</a>; kt.). Remiantis CK 6.210 str. 1 d. terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas laiku neatlygino ieškovui jo patirtos žalos, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2 410,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025-02-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2, 6.210 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 98 straipsnių nuostatos.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 ir 2 d.).
Ieškovas yra sumokėjęs 109,00 Eur žyminio mokesčio.
Atsakovas A. P. turėjo 1 633,50 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalių dydžių. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai).
Trečiasis asmuo S. K. patyrė 423,50 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai).
Teismas, įvertinęs patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, sprendžia, kad patenkinta pusė (50 proc.) ieškinio reikalavimų ir atitinkamai pusė reikalavimų atmesta. Proporcingai patenkintai ieškovo reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovo priteistina 54,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (109 Eur × 50 proc.). Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, atsakovui A. P. iš ieškovo priteistina 816,75 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 633,50 Eur × 50 proc.).
Trečiuoju asmeniu byloje buvo įtraukta S. K., kuri dalyvavo trečiuoju asmeniu ieškovo pusėje, todėl proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo trečiojo asmens S. K. naudai priteistina pusė, t. y. 211,75 Eur (423,50 Eur × 50 proc.) trečiojo asmens patirtų advokato atstovavimo išlaidų.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu neviršija 8,00 Eur, todėl iš atsakovo nepriteisiamos (Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259 – 260 straipsniais, 268-270 straipsniais teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, įmonės kodas 125709291, naudai 2 410,00 Eur nuostolių atlyginimo regreso tvarka ir 5 procentų palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. vasario 14 d.), nuo teismo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 54,50 Eur žyminio mokesčio.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, įmonės kodas 125709291, atsakovui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 816,75 Eur atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiojo asmens S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 211,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose Varėnoje.
Teisėja Silvana Girdenienė
