Civilinė byla Nr. 2-858-445/2025
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06289-2024-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.2.2.3.1.10; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugsėjo 25 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėjas Dalis Žilionis,
sekretoriaujant Reginai Tertelytei,
nuotoliniu būdu dalyvaujant ieškovės sodininkų bendrijos „Rėkyva“ atstovams: bendrijos pirmininkui S. L. ir advokatui Vidmantui Skaburskui,
nuotoliniu būdu dalyvaujant atsakovo A. K. atstovei advokatei Agnei Gaurelienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Rėkyva“ ieškinį atsakovui A. K., trečiajam asmeniui A. V. dėl skolos, kompensuojamųjų palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė pareikštu ieškiniu teismo prašo priteisti iš atsakovo A. K. jos naudai keturis šimtus aštuonis eurus ir 64 euro ct (408,64 Eur) nesumokėtų mokesčių, penkiasdešimt du eurus ir 88 euro ct (52,88 Eur) palūkanų bei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (žyminis mokestis, už ieškinio surašymą, antstolio paslaugas, už pretenzijos paruošimą).
Ieškovė savo reikalavimus grindžia aplinkybėmis, nurodytomis ieškinyje, dublike: atsakovas A. K. iki 2013 metų buvo bendrijos nariu. 2013 metais jis išstojo iš bendrijos, tačiau iki dabar bendrijoje turi jam priklausančius žemės sklypus adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas nuo 2014 metų iki 2024 metų priskaičiuotų mokesčių neskundė, juos pripažino iš dalies apmokėdamas. Ieškovė nesutinka su atsakovu, nes sąskaitos buvo teikiamo pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, kai būna suskaičiuotos visos išlaidos ir suskaičiuoti mokesčių dydžiai padalijant kiekvienam nariui ar kitiems asmenims tenkančių mokesčių sumas. Mokesčių sąskaitos buvo teikiamos ataskaitinio susirinkimo metu dalyvaujantiems asmenims, o neatvykusiems nariams visuomet buvo įteikiamos sąskaitos išnešiojant kiekvienam į namus. Tokią paslaugą ilga laiką vykdė bendrijos narė V. K. Bendrijoje pirmininkaujant atsakovui mokesčių sąskaitų gavimu rūpinosi patys sodininkai. Perėmus bendrijos pirmininkavimą A. N., pastaroji trims skolininkams sąskaitas nešdavo pati, tame tarpe ir atsakovui, kad atsakytų į klausimus, jei tokie iškiltų. Ieškovė nurodo, kad Bendrijos teikiamos sąskaitos formaliai atitinka sąskaitos formai. Atsakovui kasmet buvo pateikiamos sąskaitos, apskaičiavus mokėtinas mokesčių sumas, kurios atsiranda ieškovui patyrus išlaidas ir turi būti kompensuojamos sodininkų ir kitų asmenų įnašais į bendrijos sąskaitą. Atsakovas nepasinaudojo savo teisėmis, nedalyvavo susirinkimuose, nesidomėjo priimamais sprendimais. Priimtų bendrijos sprendimų neskundė, iš dalies pagal turimas finansines galimybes mokėjo atskirais epizodais mokesčius, kas rodo, kad turėdamas ilgalaikę bendrijos „Rėkyva“ pirmininko patirtį su pateiktais mokesčiais sutiko. Ieškovė nurodo, kad atsakovas per visą laikotarpį nevykdė savo pareigos atsiskaityti už jo daliai tenkančius mokesčius, laikytis bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos narių susirinkimo, bendrijos valdymo organo sprendimus, pagal bendrijos pateiktas sąskaitas apmokėti už proporcingai jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas bei proporcingai jiems tenkančias įnašų dalis, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės objektų mėgėjų sodo teritorijoje atnaujinimu, pagerinimu, kitas suteiktas paslaugas. Atsakovo išsireiškimas, kad ieškovė net dvylika metų atsakovo niekada už jokias paslaugas apmokėti neprašė neatitinka tikrovės, nes atsakovas kiekvienais metais gaudavo sąskaitą ir kartais sumokėdavo dalį mokesčių, kas patvirtina, kad jis pripažįsta jam pateikiamus mokesčius, tačiau neaišku dėl kokių priežasčių nevykdo pareigos atsiskaityti su Bendrija. Ieškovė, atsikirsdama į atsakovo argumentą, jog jis ne kartą kreipėsi į ieškovę raštu ir prašė sąskaitų, tačiau jų negavo, nurodo, kad jos valdymo organui šis dokumentas buvo pateiktas buvusio bendrovės valdymo organų tik ruošiant ieškinį ir dabartinis bendrijos pirmininkas atstovaujantis bendriją, perimant bendrijos dokumentaciją tarp perduotų dokumentų nėra radęs atsakovo prašymų. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai palaikė ieškinį.
Atsakovas A. K. atsiliepimu į ieškinį, tripliku nesutinka su ieškiniu, prašo jį atmesti, priteisti iš ieškovės jo bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas atsiliepime į ieškinį, triplike nurodo, kad teisinis reglamentavimas ir tuo klausimu plačiai išplėtota teismų praktika ypatingą reikšmę nustatant ne bendrijos nario pareigą mokėti už tam tikras paslaugas suteikia būtent jam už suteiktas paslaugas išrašytoms bei pateiktoms sąskaitoms, kadangi būtent pagal sąskaitos turinį yra nustatoma ne bendrijos nariui suteiktų paslaugų apimtis, prievolės turinys. Atsakovas nurodo, kad visus dvylika metų nuo 2013 m., kuomet jis išstojo iš bendrijos, per tokį ilgą laiką niekada nebuvo išrašyta ir pateikta nei viena sąskaita. Šiuo atveju, būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti skolą bei jos dydį, o tokiu įrodymu galėtų būti sąskaitos, kuriose detalizuotas atsakovui suteiktų paslaugų apimtis bei turinys. Tačiau ieškovė, neišrašydama ir atsakovui nepateikdama sąskaitų, nedetalizuoja savo piniginių reikalavimų, todėl mokesčių neįmanoma individualizuoti, negalima suprasti, už kokias paslaugas ir už kokius bendro naudojimo objektus reikalaujama atsiskaityti ar tas daroma pagrįstai. Tam, kad ieškovė įgytų reikalavimo teisę į kompensuojamąsias palūkanas, ji privalo įrodyti, kad atsakovui apskritai atsirado prievolė sumokėti prašomą skolą, kada konkrečiai atsirado ši prievolė ir kada suėjo šios prievolės įvykdymo terminas, po kurio galėtų būti skaičiuojami delspinigiai. Ieškovei neteikiant atsakovui sąskaitų, nedetalizavus jam suteiktų paslaugų turinio, net neaišku, kada turėjo sueiti jų apmokėjimo terminai ir ar jie iš viso suėjo. Atsakovas nurodo, kad ieškovo finansinė dokumentacija yra netvarkinga, jei kaip teigiama dublike, dokumentai dingsta, o jau ruošiant dokumentus teismui, t. y. po šešių metų, staiga atsiranda. Kita vertus, tai nepaneigia šio dokumento įrodomosios reikšmės apie tai, kad atsakovui sąskaitos nebuvo teikiamos ir kad apie tai atsakovas ieškovei raštu sakė jau 2018 metais. Kartu su dubliku, ieškovė teismui jau pateikia skolos lapelius (sąskaitomis jų įvardyti negalima, nes sąskaitoms reikalingų rekvizitų, jie neturi), kurie yra be datos, išrašyti neaišku kada ir kieno. Atsakovas nurodo, kad ieškovė dublike bando teismą įtikinti, kad šie „lapeliai“, kaip nurodoma dublike „formaliai atitinka sąskaitos formai“, kas yra visiška netiesa. Atsižvelgiant į tai, kad šie dokumentai buvo pateikti tik po atsakovo atsiliepimo į ieškinį, ieškovei susipažinus su atsakovo pozicija, atsižvelgiant į tai, jog šie dokumentai neturi finansiniams dokumentams įstatymo keliamų privalomų reikalavimų, kad net neaišku nei kas, o svarbiausia kada juos surašė, reiškia ne ką kita, o ieškovės siekį, teikiant tokius dokumentus, prisitaikyti prie bylos aplinkybių, paaiškėjusių po to, kai atsakovas pateikė savo atsiliepimą į ieškinį. Ieškovei savo procesiniuose dokumentuose teigiant, kad sąskaitos atsakovui buvo pateiktos, būtent ieškovei ir tenka įrodinėjimo našta įrodyti šias aplinkybes. Kas reiškia, kad ieškovė turi įrodyti, kad ne tik formaliai išrašė „skolos lapelius“, bet ir juos kitai šaliai pateikė. Atsakovas nurodo, kad ieškovės prašoma priteisti suma, susidedanti iš tikslinio mokesčio „už arą“, nario mokesčio, kelio remonto mokesčio, kaupiamojo mokesčio, mokesčio už elektrą, jam, kaip asmeniui, kuris nėra sodininkų bendrijos narys yra apskaičiuoti be jokio teisinio pagrindo. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti.
konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 441 straipsnio 3 dalis numato, kad bylos dėl pinigų sumų, neviršijančių penkių tūkstančių eurų, priteisimo nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus šiame straipsnyje numatytas išimtis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytose bylose teismas priima sprendimą, kuriame turi būti įžanginė ir rezoliucinė dalys, taip pat trumpai išdėstyti motyvai. Esamoje byloje, kurios suma 461,52 Eur, surašydamas sutrumpintus motyvus, teismas nenurodo argumentų, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalis.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1 straipsnis numato, kad prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.2 straipsnis numato, kad prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius. Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 221 straipsnio 4 dalies 3 punktas numato, kad kiti asmenys turi pareigą pagal bendrijos pateiktas sąskaitas apmokėti už proporcingai jiems tenkančias bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos, bendrojo naudojimo žemės tvarkymo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros organizavimo išlaidas, įnašų dalis ir kitas suteiktas paslaugas. Analogiškai santykius tarp kitų asmenų ir bendrijos reglamentuoja Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalis. Minimo įstatymo 221 straipsnio 2 dalis numato, kad kiti asmenys turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, kaip ir bendrijos nariai. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad atsakovas A. K. iki 2013 metų buvo bendrijos nariu, o 2013 metais jis išstojo iš bendrijos, tačiau iki dabar bendrijoje turi jam priklausančius du žemės sklypus.
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sąskaitų pateikimas nėra formalus veiksmas, todėl sodininkų bendrija, nepateikdama sodo sklypo savininkui sąskaitų, nevykdo įstatyme nustatytos pareigos. Sąskaitomis atskleidžiamas žemės sklypo, esančio bendrijos teritorijoje, savininko prievolės bendrijai turinys. Gavęs sąskaitą ir nesutikdamas su joje nustatyta mokėjimo prievole savininkas gali ją ginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDk5LTcwNi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-499-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-499-706/2016">e3K-3-499-706/2016</a>, 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559-690/2016).
Byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl faktinės aplinkybės ar atsakovui kasmet buvo pateikiamos sąskaitos, su jose apskaičiuotomis mokėtinomis sumomis, ar, kaip teigia atsakovas, nuo 2013 m., kuomet jis išstojo iš bendrijos, per tą laiką niekada nebuvo išrašyta ir pateikta nei viena sąskaita. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis. Nagrinėjamu atveju ieškovė privalo įrodyti aplinkybę, kad atsakovui kasmet buvo pateikiamos sąskaitos, o įrodinėjimo rezultatas sudarys pagrindą išvadai ar (ne)egzistuoja atsakovo prievolė ieškovei, atitinkamai nuo to priklauso ir ieškinio pagrindinio reikalavimo, išvestinio materialaus reikalavimo bei reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinimas.
Kaip yra nurodžiusi ieškovė, atsakovui kasmet buvo pateikiamos sąskaitos, su jose apskaičiuotomis mokėtinomis sumomis, sąskaitos buvo teikiamos ataskaitinio susirinkimo metu dalyvaujantiems asmenims, o neatvykusiems nariams visuomet buvo įteikiamos sąskaitos išnešiojant kiekvienam į namus. Tokią paslaugą ilga laiką vykdė bendrijos narė V. K. Perėmus bendrijos pirmininkavimą A. N., pastaroji trims skolininkams sąskaitas nešdavo pati, tame tarpe ir atsakovui, kad atsakytų į klausimus, jei tokie iškiltų. Ieškovė yra nurodžiusi, kad atsakovas kiekvienais metais gaudavo sąskaitą. Kaip yra nurodęs atsakovas, visus dvylika metų nuo 2013 m., kuomet jis išstojo iš bendrijos, per tą laiką niekada nebuvo išrašyta ir pateikta nei viena sąskaita, ieškovė neišrašė ir atsakovui nepateikė sąskaitų. Nors dėl tos pačios aplinkybės – sąskaitų išrašymo ir jų pateikimo (įteikimo) atsakovui, šalių pozicija yra kardinaliai priešinga, tačiau byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad ieškovė neįrodo savo pagrindinio reikalavimo, susijusio su atsakovo prievolės atsiradimu, faktinio pagrindo.
Byloje šalys iš esmės sutinka dėl aplinkybės, kad atsakovas kreipėsi į ieškovę raštu 2018 metais ir prašė sąskaitų, tačiau jų negavo, o Bendrijos dabartiniam valdymo organui šis dokumentas buvo pateiktas buvusio bendrovės valdymo organų tik ruošiant ieškinį ir dabartinis bendrijos pirmininkas atstovaujantis bendriją, perimdamas bendrijos dokumentaciją tarp perduotų dokumentų nėra radęs atsakovo prašymų. Teismas turi atlikti šios faktinės aplinkybės teisinį vertinimą. Teismo vertinimu, Bendrijos valdymo organų keitimosi metu įvykusio dokumentų perdavimo-priėmimo trūkumai galėjo lemti, kad ieškovė tinkamai nesureagavo ir neįvykdė savo įstatyminės pareigos išrašyti ir pateikti sąskaitas atsakovui. Dokumentų perdavimo-priėmimo trūkumai (visų teisinę reikšmę turinčių dokumentų neperdavimas) nepanaikina ieškovės pareigos ir jos neįvykdymu sukeltų pasekmių. Vis dėlto, atsakovo kreipimasis į ieškovę prašant pateikti sąskaitas yra tik netiesioginis įrodymas, kad jis sąskaitų nėra gavęs.
Nustatyta, kad kartu su dubliku, ieškovė teismui yra pateikusi rašytinius dokumentus (e. b. l. 111-116), kurie neturi sąskaitoms reikalingų rekvizitų, nes jie yra be datos, nepaisant to, kad nurodytas apmokėjimo terminas, nėra įvardyta, kad tai sąskaitos. Teismo vertinimu, šie dokumentai neįrodo ieškovės nurodomos aplinkybės, kad atsakovas A. K. kiekvienais metais gaudavo sąskaitą, byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, kad šiuos dokumentus, ieškovės įvardijamus kaip sąskaitas, atsakovas yra gavęs. Netgi nėra įrodymų, kad šie dokumentai egzistavo būtent tuo laiku (tais metais), kai atsakovui tariamai būdavo nustatomas apmokėjimo terminas (2015-2023 metais). Netgi ieškinyje, kuris buvo parengtas 2024-12-19 nėra įtraukta suma, kurią tariamai iki 2024-06-15 turėjo apmokėti A. K., kas iš esmės atitinka atsakovo vertinimus, jog ieškovės finansinė dokumentacija yra netvarkinga, jog tai ieškovės siekis, teikiant tokius dokumentus, prisitaikyti prie bylos aplinkybių, paaiškėjusių po to, kai atsakovas pateikė savo atsiliepimą į ieškinį, jame nurodydamas sąskaitų išrašymo ir (ne)pateikimo jos gavėjui teisinę reikšmę. Teismo vertinimu, kartu su ieškiniu ieškovės pateiktos Skolos pažymos (ieškinio priedas, e. b. l. 52) reikšmė byloje yra ta, kad tuo siekiama detalizuoti ir tinkamai atskleisti ieškinio reikalavimo sumos kilmę, tačiau neįrodo, kad ieškovė įvykdė savo įstatyminę pareigą išrašyti ir pateikti sąskaitas atsakovui.
Ieškovė yra nurodžiusi, kad atsakovas atskirais epizodais mokėjo dalį mokesčių, kas esą rodo, jog turėdamas ilgalaikę bendrijos „Rėkyva“ pirmininko patirtį su pateiktais mokesčiais sutiko, tai esą patvirtina, kad jis pripažįsta jam pateikiamus mokesčius. Teismo vertinimu, atsakovui neturėjus ir neturint sąskaitų, pagal kurias jis turėjo mokėti arba jas ginčyti, nėra aišku už ką jis mokėjo, todėl nėra pagrindo ir išvadai, kad atsakovas sutiko, pripažino savo prievolę ieškovei. Iš atsakovo ieškovė neturi pagrindo reikalauti apmokėti pinigines sumas, kadangi ji pati visų pirma neįvykdė savo pareigos išrašyti ir pateikti jam sąskaitas. Tai, kad atsakovas kaip kitas asmuo (ne Bendrijos narys) turi pareigą laikytis bendrijos įstatų, vykdyti bendrijos narių susirinkimo, bendrijos valdymo organo sprendimus, ieškovės atžvilgiu nepanaikina neigiamų teisinių pasekmių, jai neįvykdžius savo pareigos išrašyti sąskaitas.
Teismo nustatytos aplinkybės yra pagrindas atmesti pagrindinį ieškinio reikalavimą dėl 408,64 Eur priteisimo. Išvestinis reikalavimas atsakovo atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę – priteisti 52,88 Eur kompensuojamųjų palūkanų taip pat atmetamas, nes neįrodytas pagrindinės prievolės egzistavimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Visiškai atmetus ieškinį, atsakovui iš ieškovės turi būti priteistos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas teismui yra pateikęs įrodymus, kad naudojosi advokato teisine pagalba, prašo iš ieškovės priteisti 968 Eur bylinėjimosi išlaidų. Visiškai atmetus ieškinį, atsakovui iš ieškovės priteisiamos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.
Pašto išlaidos nagrinėjamoje byloje sudaro 19,43 Eur (procesiniai dokumentai atsakovui, trečiajam asmeniui buvo siunčiami per Lietuvos paštą trimis pašto siuntomis), t. y. viršija 8 eurus. Iš bylą pralaimėjusios ieškovės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, tokio dydžio pašto išlaidos priteistinos. Iš ieškovės valstybės naudai priteisiamos pašto išlaidos suapvalinamos Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
Byloje nėra duomenų, kad šalims buvo teikiama valstybės apmokama teisinė pagalba, todėl teismas neturi pareigos spręsti jos paskirstymo klausimą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 221 straipsnio 4 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnio 8 punktu, 6.1, 6.2 straipsniais, 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 2 dalimi, 259, 260, 441 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės sodininkų bendrijos „Rėkyva“, juridinio asmens kodas 145660866, atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 968 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš sodininkų bendrijos „Rėkyva“, juridinio asmens kodas 145660866, valstybės naudai 19 Eur bylinėjimosi (pašto) išlaidų. Šios išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.
Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:
Sąskaitos Nr.
Banko kodas
Banko pavadinimas
SWIFT kodas
(duomenys neskelbtini)
72900
AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas
INDULT2X
70440
AB SEB bankas
CBVILT2X
71800
AB „Artea“ bankas
CBSBLT26
40100
Luminor Bank AS Lietuvos skyrius
AGBLLT2X
73000
„Swedbank" AB
HABALT22
72300
UAB Urbo bankas
MDBALT22
Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose.
Teisėjas Dalis Žilionis
