R. M. pagal ANK 506 str. 4 d.

Administracinio nusižengimo byla

Nr. eII-153-939/2025

Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00096-2025-5

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.1; 1.7; 19.12; 21.9.10; 21.10.1; 21.10.3; 21.10.4; 21.10.6

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 25 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja L. L.,

sekretoriaujant D. S.,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam R. M.,

institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotai atstovei I. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo R. M. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 10 d. nutarimo Nr. 52-ANR_N-3866-2025 panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2025 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. 52-ANR_N-3866-2025 (toliau ir – Nutarimas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 506 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2025 m. birželio 15 d. apie 2.55 val. Alytuje, Vilniaus g., prie 13-uoju numeriu pažymėto pastato jis (policijos komisariato patalpose R. M. nustatytas 1,73 promilės girtumas), nevykdė policijos pareigūnų teisėtų nurodymų liautis triukšmauti ir įžūliai elgtis. Pareigūnų, kurie vadovavosi Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, sulaikomas R. M. aktyviais fiziniais veiksmais priešinosi, t. y. nenurimo, stangrino rankas, atsisakė vykti kartu su policijos pareigūnais į policijos komisariatą, muistėsi ir neleido policijos pareigūnams uždėti specialiąsias priemones, t. y. antrankius. R. M. atžvilgiu buvo panaudota fizinė prievarta ir specialioji priemonė antrankiai, surakinant rankas už nugaros, dėl ko vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 26 ir 27 straipsniais jo atžvilgiu buvo panaudoti koviniai imtynių veiksmai bei spec. priemonė – antrankiai. Nutarimu už šį administracinį nusižengimą R. M. paskirta 115 eurų bauda.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. M. pateikė teismui skundą dėl Institucijos Nutarimo, kuriame nurodė, jog su priimtu nutarimu nesutinka, nes jis yra nepagrįstas, o pareigūnų veiksmai – pertekliniai, pažeidžiantys jo teises bei žmogaus orumą. Jo atžvilgiu buvo panaudota fizinė prievarta, kai jis nekėlė jokios grėsmės nei sau, nei aplinkiniams. Nurodė įvykio aplinkybes: 2025 m. birželio 15 d. apie 2.55 val. nakties buvo prie klubo Vilniaus g. 13, Alytuje. Išėjus į lauką trumpam paieškoti draugo, prie jo priėjo du pareigūnai ir paklausė, kodėl „blaškosi“. Ramiai atsakė, kad ieško draugo, su kuriuo buvo visą vakarą. Pareigūnai, matyt pajutę alkoholio kvapą, nurodė jam eiti namo, nors jokio triukšmo ar įžūlaus elgesio nei jis, nei aplinkiniai nefiksavo. Jam paklausus, kodėl turi eiti, atsakymo nesulaukė, tik pakartojo grasinimą, kad bus išvežtas. Kai jis vėl paprašė paaiškinti už ką, pareigūnai pradėjo jį vesti prie tarnybinio automobilio. Klausė, kas vyksta ir kodėl jį veda, atsakymų negavo. Tuo metu vienas pareigūnas jį užpuolė iš nugaros, užlaužė kaklą, parvertė ant žemės ir pradėjo naudoti fizinę jėgą. Visiškai nesipriešino, buvo apimtas šoko, rėkė iš skausmo, bet kūnas buvo atpalaiduotas, kad tik nepadarytų daugiau žalos. Vaizdo įrašuose iš tarnybinio automobilio ir pareigūnų „body cam“ aiškiai matyti, kad nesipriešino, neišsakė grasinimų, nieko nepuolė, įraše girdėti, kaip kartojo „daviau“ (rankas), nors jos jau buvo suimtos, bet pareigūnai vis kartojo „duok rankas“, kai fiziškai tai buvo neįmanoma. Turi vaizdo įrašą iš liudininko, buvusio įvykio vietoje, kuriame matyti, kaip jį gulintį pareigūnai varto ir valdo, kaip nori. Į komisariatą buvo pristatytas be papildomų paaiškinimų, nustatytas 1,73 promilės neblaivumas – tai pripažįsta, buvo išgėręs, tačiau dėl šios priežasties fizinio smurto naudoti nereikėtų. Komisariate elgėsi ramiai, pūtė į alkotesterį be ginčų, bendravo mandagiai.

Skundą R. M. grindžia ir motyvuoja tuo, kad nutarimas grindžiamas tik pareigūnų rašytiniais parodymais, kuriuose nurodyta, kad buvo agresyvus, triukšmavo, stumdė aplinkinius, priešinosi sulaikymui, kas neatitinka tikrovės. Iš pateiktų vaizdo įrašų („bodycam“, tarnybinio automobilio registratorius) aiškiai matyti, jog elgėsi ramiai, nesiblaškė, su niekuo nebendravo, tiesiog ieškojo draugo prie klubo. Pareigūnai be pagrįstos priežasties nurodė jam eiti namo po to, kai paklausė, dėl kokios priežasties jam buvo grasinta sulaikymu. Netrukus buvo pargriautas, prispaustas keliu, užlaužtos rankos, nepaisant to, kad nesipriešino. Fizinis smurtas buvo perteklinis, o pareigūnų veiksmai – neproporcingi, pažeidžiantys Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 27 straipsnį. Be to, buvo ignoruoti įrodymai ir jie neobjektyviai įvertinti. Bylą nagrinėjusi pareigūnė I. B. iš pradžių pripažino, kad trūksta pagrįstų įrodymų dėl sulaikymo, tačiau vėliau nurodė, kad sprendimas priimtas pagal pareigūnų parodymus. Jo pateiktas vaizdo įrašas iš telefono, kuriame matyti, kad pareigūnas pats jį pakelia, nebuvo objektyviai įvertintas. Taip pažeista teisė į sąžiningą procesą. Vaizdo įrašai nebuvo tinkamai įvertinti, pagrindinio momento, kur prasideda dialogas su pareigūnais, net nėra. Pareigūnė teigė, kad kartais „body cam“ neužfiksuoja, o tai kelia rimtų abejonių dėl objektyvumo. Jis buvo fiziškai sužalotas ir apribota teisė į kompensaciją: po įvykio jam buvo fiksuoti fiziniai sužalojimai, įkelti į e.sveikata.lt sistemą. Dėl neblaivumo įrašo protokole jam nebuvo suteikta galimybė gauti nedarbingumo pažymėjimą ir kompensaciją. Tai kelia klausimų dėl proporcingumo ir žmogaus teisių pažeidimo. Nors buvo nustatytas 1,73 promilės girtumas, tai savaime nereiškia, kad elgėsi netinkamai ar buvo agresyvus. Į pareigūnų prašymus reagavo ramiai, pūtė į alkotesterį, su niekuo nekonfliktavo. Po įvykio kreipėsi į gydymo įstaigą dėl stipraus skausmo dešinėje rankoje, nubrozdinto veido. Dėl traumos negalėjo dirbti, patyrė ne tik fizinį, bet ir psichologinį diskomfortą. Kompensacijos iš „Sodros“ negavo, nes sužalojimai buvo užfiksuoti esant neblaiviam, nors, jeigu ne pareigūnai, tų sužalojimų ir nebūtų buvę.

Skundu R. M. prašo panaikinti Nutarimą kaip nepagrįstą, o administracinio nusižengimo bylą nutraukti dėl faktinių duomenų neatitikimo ir žmogaus teisių pažeidimų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. M. teismo posėdyje skundą palaikė, paaiškino, kad įvykio dieną buvo mieste, naktiniame klube. Prieš šį incidentą pareigūnų nebuvo įspėtas ir nebuvo ragintas vykti namo. Klube su draugu prabuvo apie valandą laiko, išėjo iš klubo, nes viduje nerado draugo, išėjus iš karto prie jo priėjo pareigūnai. Lauke aplinkui buvo daug asmenų. Išėjęs iš klubo dairėsi į šonus, ieškodamas dingusio draugo, todėl galimai atkreipė jų dėmesį. Nežino, kodėl pareigūnai priėjo būtent prie jo. Vaizdo medžiagoje matyti, kad jis buvo ramus, nebuvo agresyvių judesių, nieko negalėjo užgauti. Pareigūnai klausė jo, ko jis blaškosi. Buvo neblaivus, jam buvo nustatytas 1,7 promilės girtumas, bet aiškiai atsimena viską. Išgeria retai. Jeigu kažko neatsimintų, tai būtų nerašęs skundo. Viską gerai atsimena, jam nėra smagu, kad protokolas surašytas už nieką. Gerai atsimena, kad jis norėjo duoti rankas, bet jam žiauriai skaudėjo nuo perteklinės pareigūnų panaudotos jėgos, skaudėjo dar mėnesį laiko, negalėjo dirbti, sakė pareigūnams, kad duoda rankas, atpalaidavo visus raumenis, nesipriešino, bet pareigūnai dar labiau jį trynė į žemę. Turi nuotraukas, kaip buvo pareigūnų sužalotas. Jam buvo šokas, kai pareigūnas užsikabino už kaklo, nesuprato, kas vyksta, tačiau supratęs, kad jį nori parversti, atsipalaidavo. Rankos buvo tiek užlaužtos, kad jis fiziškai negalėjo pajudėt dėl pareigūnų kovinių veiksmų, o jie šaukė, rėkė, liepė duoti rankas, kai jis tuo tarpu dėl prieš jį panaudotos jėgos negalėjo pajudėti. Kai pareigūnai panaudojo kovinius veiksmus, jautė didelį skausmą. Draugas išėjo iš baro ir spėjo nufilmuoti pačią pabaigą įvykio, kai buvo jau pargriautas. Niekur nesikreipė dėl perteklinių pareigūnų veiksmų, nes apie tai nepagalvojo, nors su Institucijos atstove buvo tokia kalba, bet jis suprato, kad pirmiausia reikia spręsti kaltės dėl administracinio nusižengimo klausimą. Dėl pareigūnų veiksmų nesikreipė, nes nežinojo proceso eiliškumo, manė, kad išsprendus nubaudimo klausimą imsis kitų veiksmų, nes jei jį pripažintų kaltu dėl nusižengimo, tai mano, kad tuomet būtų bevertis reikalas skųsti pareigūnų veiksmus. Skundą dėl administracinio nusižengimo rašė pats. Po įvykio turėjo nedarbingumą tik 2 dienas tik dėl to, kad jam reikia pinigų, o dėl nedarbingumo jų būtų gavęs daug mažiau. Dirba oficialiai (duomenys neskelbtini), bet iškart po konflikto to darbo negalėjo dirbti, todėl dirbo darbus ne pagal specialybę. Nedarbingumas susijęs su fiziniais skausmais, veido sužalojimu, net nenorėjo rodytis darbe dėl veido sužalojimo. Iš vaizdo įrašų matyti, kad jis nekėlė jokios grėsmės, o apklausus pareigūnus buvo pasiremta jų parodymais, o ne vaizdo medžiaga. Ankščiau konfliktų su policija neturėjo.

Peržiūrėjus vaizdo įrašą R. M. nurodė, kad jis nenaudojo aktyvių fizinių veiksmų, kurie pareigūnui keltų pavojų. Sakė pareigūnams, kad neprakvėpuoja, nes jam buvo sunku kvėpuoti.

Baigiamųjų kalbų metu R. M. nurodė, kad protokolas jam buvo surašytas neteisingai, nes pirmą kartą atėjus jam į bylos nagrinėjimą, jam buvo pasakyta, kad bylą nutrauks, nes trūksta įrodymų, dėl ko buvo sulaikytas. Antrą kartą buvo remtasi ne vaizdo medžiaga, o pareigūnų tarnybiniais pranešimais.

Institucija pateikė teismui atsiliepimą į R. M. skundą. Atsiliepime Institucija nurodė, jog Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. spalio 17 d. priimto Lietuvos Respublikos policijos įstatymo Nr. VIII-2048 (galiojanti aktuali redakcija nuo 2024 m. lapkričio 23 d.) 21 straipsnyje „Pareigūnų įgaliojimai“ įtvirtinta, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Teismų praktikoje pažymėta, kad bet kuris asmuo privalo nedelsdamas ir nediskutuodamas vykdyti teisėtą policijos pareigūnų nurodymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Ti00MzgtMjUzOC0xMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'N-438-2538-10')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="N-438-2538-10">N-438-2538-10</a>, N-442-637-08), o net ir manydamas, kad policijos pareigūno nurodymas nėra teisėtas, asmuo negali atsisakyti šio reikalavimo vykdyti, ir tik jį įvykdęs, jis turi teisę ir gali apskųsti policijos pareigūnų veiksmus įstatymų nustatyta tvarka (LVAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUFOMi0yNzgtODk4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eAN2-278-898/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eAN2-278-898/2018">eAN2-278-898/2018</a> ir kt.). Byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnų veiksmai būtų pripažinti neteisė-tais, todėl nėra pagrindo abejoti, kad administracinį nusižengimą nustatę pareigūnai tinkamai vykdė savo tarnybines funkcijas ir tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės ir policijos pareigūnų parodymai yra pagrįsti, patikimi ir objektyvūs. Byloje surinktų duomenų visuma neabejotinai įrodyta, kad R. M. teisingai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį. Teismo prašo R. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Institucijos Nutarimą palikti nepakeistą.

Institucijos įgaliota atstovė I. B. teismo posėdyje paaiškino, kad 2025 m. birželio 15 d. R. M. buvo surašytas protokolas už tai, kad jis nevykdė policijos pareigūnų raginimo eiti namo, netriukšmauti, nepriekabiauti prie kitų žmonių. Pirminėje informacijoje buvo mažai įrodymų, todėl buvo papildomai apklausti dalyvavę pareigūnai ir surašyti jų paaiškinimai tarnybiniuose pranešimuose, kadangi vienas pareigūnas teigė, jog body kamera neįsijungė, kiti du pareigūnai buvo nuošaliau, dar kitų dviejų pareigūnų kamera pradėjo filmuoti tik tuo metu, kai pažeidėjas jau buvo pargriautas ant žemės, todėl buvo išimta filmuota medžiaga iš automobilio, bet ten nebuvo garso. Buvo peržiūrėtos visos turėtos vaizdo medžiagos. Pareigūnai nurodė, kad ne vieną kartą asmens buvo prašyta nurimti, kad jis nepriekabiautų prie asmenų, nes buvo miesto dienos, tų konfliktų buvo daug. Kelis kartus paprašė asmens nurimti ir nelįsti prie kitų žmonių, todėl pareigūnai R. D. ir A. M. paėmė asmenį už rankų, kad nuvesti prie automobilio protokolui surašyti. Iš vaizdo medžiagos matyti, kad asmuo nenoriai eina prie automobilio, todėl pareigūnai, berods R. D., pargriauna asmenį ant žemės ir liepia duoti rankas už nugaros. Asmuo nedavė rankų, muistėsi, blaškėsi, todėl buvo panaudota fizinė jėga, asmuo surakintas antrankiais ir pristatytas į policijos komisariatą, kur asmeniui nustatytas girtumas. Įvertinus visus įrodymus buvo priimtas sprendimas. Su skundu Institucija nesutinka, mano, kad priimtas nutarimas yra teisėtas. Pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose buvo nurodyta, kad R. M. buvo informuotas, kad jam bus surašomas protokolas ir bus vedamas prie automobilio. R. M., pareigūnams pravažiuojant pro tą vietą, buvo jau prieš tai ne kartą įspėtas, kad nekibtų prie kitų žmonių, nes jis prieidavo prie kitų žmonių ir galėjo kilti konfliktas, t. y. pareigūnai įžvelgė galimą konfliktą iki įvykio. Jie R. M. ragino eiti namo, bet jis nereagavo. Ta vieta nufilmuota nebuvo, todėl pareigūnai buvo paprašyti pateikti tarnybinius pranešimus. Iki šio įvykių jokių pranešimų iš kitų asmenų policijai nebuvo, viskas vyko patruliavimo metu per miesto dienas.

Po liudytojų apklausos Institucijos atstovė paaiškino, kad iš A. M. kameros matė, kad pas kitus pareigūnus kūno kamerų net nedegė kamerų lemputės, tuo tarpu, kai kamera, net jei ir neįjungta, lemputė mirksi, o jei ji įjungta, lemputė šviečia ištisai. Kai kurių pareigūnų kamerų lemputės iš viso nedegė, todėl daro išvadą, kad jos buvo išsikrovę. Negalėjo nurodyti, ar pareigūnai buvo išjungę kameras, ar jų neįjungę, matė, kad A. M. griebėsi ir įsijungė kamerą nuo tam tikro momento. Bet kai būna konfliktai ir pareigūnai nori užbėgti įvykiams už akių, jie pamiršta įsijungti kameras, nors viršininkai visada akcentuoja, kad kameros būtų įjungtos, nes taip apsisaugo jie save patys, nereikia vaikščioti po teismus. Anksčiau vadovavosi tik pareigūnų tarnybiniais pranešimais, dabar liepiama naudoti kūno kameras.

Peržiūrėjus vaizdo įrašus Institucijos atstovė nurodė, kad R. M. draugas prieina prie R. D., kuris R. M. draugui sako, kad jam kelis kartus buvo liepta eiti namo, nors draugas teisme to nepaminėjo. Iš vaizdo įrašo matyti, kaip R. D. veda R. M., o šis traukia ranką. Pareigūnai irgi turi save apsisaugoti.

Baigiamųjų kalbų metu Institucijos atstovė nurodė, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių R. M. veiką, jis teisingai patrauktas administracinėn atsakomybėn ir prašo teismo palikti Institucijos priimtą nutarimą, o R. M. skundą atmesti.

Liudytojas V. K. teisme parodė, kad R. M. – jo draugas, su juo buvo,,Skrydžio“ kavinėje, nutarė eiti į lauką parūkyti, tačiau jis (V. K.) prieš tai užėjo į tualetą. Kai išėjo iš tualeto, pamatė, kaip R. M. paėmę už rankų jau vedasi du pareigūnai, kurie jį paguldė ant žemės, surakino rankas. Dėl ko vedėsi, nematė, nes buvo tualete. Tualete jis užtruko tik pusę minutės. R. M. nebuvo agresyviai nusiteikęs. Abu buvo išgėrę po pora bokalų. Vėliau R. M. pasakojo, kad pareigūnai iš niekur nieko prie jo priėjo, nors lauke buvo daug žmonių. Liudytojas žiūrėjo, kaip pareigūnai jo draugą nelabai gražiai paguldė ant žemės. Kreipė dėmesį tik į R. M., o ne į kitus žmones, nežiūrėjo, kas vyksta aplink. Dar pafilmavo ant žemės paguldytą draugą. Nežino, kodėl būtent R. M. pareigūnai vedėsi. Patikslino, kad prieš išeinant į lauką jis su R. M. visuomet buvo baro viduje. Pareigūnai prieš tai draugo nebuvo įspėję, kad netriukšmautų, nes jie abu visąlaik buvo viduje, tuo yra visiškai tikras. Mano, kad pareigūnai galėjo apsipažinti, supainioti R. M. su kitu asmeniu, jie tiesiog čiupo bet kurį.

Liudytojas R. D. teisme parodė, kad dirba Kelių policijoje. Tuo metu vyko miesto šventė, buvo daug įvykių ir neramumų. Po šventės pabaigos žmonės eina į klubus, todėl jie patruliavo prie klubų. Skundų dėl kažkokio įvykio prie šio baro nebuvo gauta. Atvažiavę prie baro,,Skrydis“ jie buvo autobusiuke, iš kurio buvo filmuojama iš priekio ir iš galo, prie įėjimo į barą buvo apie dešimt žmonių. Pamatė, kad R. M. ir dar vienas asmuo ėmė konfliktuoti, jie stipriai apsistumdė, viskas,,ėjo“ link muštynių, prisijungė jų draugai. Jei būtų jų neišskyrę, kažkurie būtų nukentėję. Tada jie šoko iš buso ir kolega A. M. nubėgo ir juos išskyrė. Jis nurodė visiems išsiskirstyt, viena konfliktuojanti pusė išsiskirstė, išskyrus R. M.. Jis liepė R. M. eiti namo, nes šis buvo konfliktiškas, pergėręs. Jis nėjo, nevykdė reikalavimų, todėl jį sulaikė, norėjo pristatyti į komisariatą, vedė prie automobilio į laikino sulaikymo kamerą, bet jis ištraukė jo laikomą ranką, mano, kad gal bandė bėgti. Vesdamas į automobilį R. M. smaugė už kaklo, nes jis ištraukė ranką, taip darė dėl to, kad prieš metus laikus pareigūnui K. B. ištraukęs ranką asmuo sulaužė nosį. Nenorėjo leisti, kad kolegą sužalotų pergėręs ir savęs nevaldantis asmuo. Nematė vaizdo įrašo, bet atsimena, kaip R. M. ištraukė ranką iš jo rankų. Jei jis būtų vykdęs reikalavimus, jėga nebūtų buvusi naudota. Jis naudojo jėgą tiek, kiek buvo būtina, o smaugimas yra mažiausiai žalojanti ir veiksmingiausia fizinės prievartos priemonė. Paguldytas ant žemės ranką R. M. laikė po savimi, bandė ją ištraukti, o kolega R. M. stipriai spaudė prie žemės, viskas vyko ekstremaliomis sąlygomis. Jie saugo vieni kitus. Užlaužęs rankas, jis su kolega A. M. surakino antrankiais ir pristatė R. M. į policijos komisariatą. Nepamena, ar buvo įjungtas jo vaizdo registratorius. Jie dirbo 12 val., todėl jis galėjo būti išsikrovęs, bet galėjo jo ir neįjungti.

Liudytojas K. B. teisme parodė, kad tą dieną dirbo Alytaus miesto šventėje ir po miesto šventės važinėjo po klubus, užtikrindami viešąją tvarką. Stovėjo prie naktinio baro,,Skrydis“, bestovėdami pamatė, kaip išėję iš baro keli asmenys pradėjo stumdytis. Siekdami užkirsti kelią muštynėms, visi keturi pareigūnai iššoko ir išskyrė kelis asmenis. Vienam iš šių asmenų buvo pasakyta netrikdyti viešos tvarkos ir eiti namo, tačiau jis į perspėjimus nereagavo, buvo paaiškinta, kad bus pristatytas į PK, nes yra akivaizdžiai neblaivus viešoje vietoje. Bevedant asmenį iki tarnybinio automobilio, matė, kad kolegoms jis pradėjo priešintis, stangrino rankas ir traukė rankas prie savęs, kai tuo tarpu pareigūnai naudojo švelnios rankos kontrolę, todėl buvo pargriautas ant žemės, uždėti antrankiai ir pristatytas į policijos komisariatą. Nežino, kodėl R. M. nebuvo atsakyta į klausimą,,kodėl jis turi eiti namo?“, negirdėjo net tokio R. M. klausimo, bet girdėjo, kad jam buvo pasakyta eiti namo. Kūno kamerų vaizdo įrašų iki kol asmuo buvo paguldytas nėra, nes kūno kameros galėjo išsikrauti, kadangi jie dirbo ir miesto šventės metu. Pareigūnai turėjo filmuoti įvykį, bet kameros nefilmavo. Kameros į tarnybos pabaigą dažnai išsikrauna, o pamaina trunka 12 valandų. Negalėjo atsakyti, kodėl, jei kamera išsikrovė, ji filmavo sulaikymo pabaigą, tačiau nefilmavo jo pradžios. Kameros pakabintos ant jų kūno, būna, kad pradėjus grumtis jos įsijungia ir pradeda filmuoti. Tarnybinio automobilio kameros filmuoja tik tada, kai automobilis yra užvestas.

Liudytojas A. M. teisme parodė, kad dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato vyriausiu tyrėju. Tuo metu dirbo Alytaus miesto šventėje, jai pasibaigus patruliavo Alytaus mieste, užtikrino viešąją tvarką. Nuvykę prie naktinio baro,,Skrydis“, pastebėjo, kad ten kilo konfliktas, išlipę iš automobilio išskyrė asmenis, liepė jiems skirstytis namo, nes jie viešoje vietoje yra neblaivūs. Negalėjo nurodyti, kiek asmenų konfliktavo, kieme jų buvo nemažai, jie tarpusavyje konfliktavo. Kai asmenys nurimo, jie nuėjo prie tarnybinio automobilio. Vėliau pastebėjo, kad vienas iš konflikte dalyvavusių asmenų, kuriam buvo liepta pasišalinti, toliau šūkauja, pažeidinėja viešąją tvarką, todėl dar kartą priėjo prie jo, paaiškino, kad jis eitų namo, nes yra neblaivus viešoje vietoje. Tarp pirmojo ir antrojo R. M. perspėjimų buvo 5-10 minučių laiko tarpas. Asmuo atsisakė pasišalinti, atsakė, kad niekur neis, tada jam paaiškino, kad eisim iki tarnybinio automobilio ir bus surašytas protokolas, nes jis pažeidinėja viešąją tvarką ir yra neblaivus. Tada su kolega asmenį paėmė už rankų ir vedėsi link tarnybinio automobilio, vedamas jis pradėjo stangrinti rankas, muistytis, dėl ko buvo pargriautas ant žemės ir uždėti antrankiai. Jis nevykdė reikalavimų, nedavė rankų už nugaros, todėl panaudojo fizinę jėgą, užlaužė rankas, uždėjo antrankius ir patalpino į automobilio laikino sulaikymo kamerą. Negalėjo pasakyti, ar R. M. lauke buvo vienas, ar su draugu, bet lauke tikrai buvo daugiau žmonių. Nežino, bet mano, kad kūno kameros kažkuriuo metu buvo įjungtos. Pradžios konflikto kameros nefilmavo, nes kai kilo konfliktas, galbūt nespėjo jų įsijungti, gal tik vėliau atsiminė, kad jas reikia įsijungti. Jų visuomet įsijungę nebuvo, nes ilgai filmavo miesto šventėje, būna, kad jos išsikrauna, bet kai nepamiršta, kameras visada įsijungia. Atsakydamas į R. M. patikslinantį klausimą,,kodėl jam buvo liepta eiti namo?“, liudytojas A. M. parodė, kad jam buvo paaiškinta, jog jis yra neblaivus viešoje vietoje ir daro pažeidimą. Prieš šį įvykį jie įspėjo visus asmenis ir R. M. stovėjo šalia. Visi kiti asmenys išėjo, o jis toliau liko šūkauti, tada priėjo antrą kartą. Nesumaišė R. M. su kitu žmogumi.

Liudytojas R. P. teisme parodė, kad tuo metu dirbo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiu tyrėju. Tą dieną jis pagal pareigas buvo vyresnis. Per miesto dienas po renginio Dainų slėnyje turėjo užduotį užtikrinti viešąją tvarką žmonių susibūrimo vietose. Jie atvažiavo prie baro,,Skrydis“ ir automobilio stovėjimo aikštelėje prie baro buvo tarnybiniame automobilyje ir žiūrėjo, kaip piliečiai elgiasi viešoje vietoje. Iš baro išėję asmenys pradėjo tarpusavyje konfliktuoti, stumdytis. Jie išlipo iš automobilio, išskyrė asmenis ir nurodė eiti namo, nes yra neblaivūs viešoje vietoje. Asmenys iš pradžių nurimo, bet po kurio laiko vienas iš asmenų toliau tarp žmonių vaikščiojo, garsiai šūkavo, kabinėjosi prie žmonių, kolega A. M. vėl priėjo prie R. M. ir dar kartą pasakė nurimti, nepažeidinėti tvarkos ir eiti namo. Kolega bent tris kartus jam liepė nurimti ir eiti namo, nedaryti pažeidimų. Buvo tarnybos pabaiga, tai kūno kameros galimai buvo išsikrovusius. Jis kamerą įjungė, bet ar ji įsijungė, ar ne nežino, to negalėjo patikrinti. Ji gali įsijungti ir nuo atsitiktinio prisilietimo. Jei žmogus elgėsi negerai, jis turės reikalų su policija, jei jis būtų nusiraminęs ir ėjęs namo, nieko nebūtų įvykę, nes po šventės jie ir taip turėjo ką veikti.

Rašytiniais bylos duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:

Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotas kaltinimas R. M. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje. R. M. protokole nurodė nesutinkantis su nusižengimu, nes policijos pareigūnų prašymus vykdė.

Administracinio nusižengimo tyrimo metu 2025 m. liepos 7 d. apklaustas R. M. paaiškino, kad 2025 m. birželio 15 d. apie 2.55 val. buvo prie naktinio klubo „Skrydis“, esančio Vilniaus g., Alytuje. Nakties metu išėjo iš naktinio klubo pasidairyti, kur yra jo draugas. Prie jo priėjo du pareigūnai, paklausė, ko blaškosi, atsakė, kad ieško draugo. Tada jam liepė eiti namo, atsakė, kad kai ateis draugas, eis namo. Tada dar kartą pakartojo, kad eitų namo, jei ne, išveš jį į komisariatą. Jis šiek tiek uždelsė ir užklausė, dėl kokios priežasties eiti namo. Tuo metu jį iš karto paėmė už rankų ir pradėjo vesti į priekį ir tuo metu pajautė, kad jį griauna ant žemės. Vis klausinėjo, dėl ko jį veda, tikrai nesipriešino, jie prašė vykdyti reikalavimus, jis juos vykdė ir nieko blogo daugiau nedarė. Kai jį paguldė ant žemės, liepė duoti rankas, jis jas davė ir nesipriešino. Daugiau papildyti nieko neturi.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjas A. M. tarnybiniame pranešime nurodė, jog 2025 m. birželio 15 d. dirbant pagal atskirą planą kartu su Kelių policijos skyriaus specialistu R. D. ir Reagavimo skyriaus tyrėju K. B. apie 2 val. 50 min. Alytuje, Vilniaus g. 13, šalia naktinio baro „Skrydis“ buvo pastebėtas šūkaujantis vyriškis, kuris stumdė šalia naktinio baro buvusius aplinkinius asmenis. Privažiavę prie nurodyto naktinio baro pasikalbėjo su vyriškiu ir asmenį įspėjo, kad nusiramintų ir nekonfliktuotų su aplinkiniais žmonėmis, kadangi jis šiuo metu yra viešoje vietoje neblaivus ir elgiasi įžūliai aplinkinių žmonių atžvilgiu. Toliau stovint prie naktinio baro „Skrydis“ tas pats asmuo, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), nenurimo, toliau šūkavo ir kibo prie kitų asmenų, dėl to kartu su kolega R. D. priėjo prie asmens ir paaiškino, kad būdamas neblaivus jis pažeidinėja viešąją tvarką, dėl to jis bus laikinai sulaikytas, kol jam bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Pradėjus asmenį vesti prie tarnybinio automobilio, asmuo nenurimo, jis pradėjo stangrinti rankas, dėl to asmenį įspėjo, kad vykdytų teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus ir eitų prie tarnybinio automobilio. Kadangi R. M. nenurimo, suėmę jį už rankų vedė prie tarnybinio automobilio, tačiau jis aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, t. y. pradėjo stangrinti rankas, pradėjo muistytis ir bandė pabėgti, dėl to panaudojus fizinę jėgą jis buvo pargriautas ant žemės, tada asmeniui buvo duoti reikalavimai nustoti priešintis ir sudėti rankas už nugaros, tačiau asmuo toliau priešinosi ir bandė išvengti sulaikymo, dėl to asmenį dar kartą įspėjo, kad vykdytų teisėtus policijos reikalavimus ir duotų rankas už nugaros. R. M. toliau nevykdė duotų reikalavimų, dėl to panaudoję fizinę jėgą ištraukė asmens rankas iš po jo kūno ir sudėjus rankas už nugaros uždėjo spec. priemonę antrankius. Tuomet asmenį nuvedė į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą ir pristatė į Alytaus AVPK protokolų surašymui. Komisariate asmuo buvo perduotas kolegoms, kur jam alkoholio kiekio matavimo prietaisu Alcotest 7510 ARTB-0095, metrologinės patikros Nr. 2263372, buvo nustatytas 1,73 prom. girtumas.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjas K. B. 2025 m. liepos 8 d. tarnybiniame pranešime nurodė, jog 2025 m. birželio 15 d. patruliuojant kartu su tyrėju A. M., specialistu R. D. su tarnybiniu automobiliu VW Transporter (ekipažas 1702) apie 2 val. 50 min. Alytuje, Vilniaus g. 13, šalia naktinio baro „Skrydis“ buvo pastebėtas vyriškis, kuris būdamas viešoje vietoje, šūkavo ir stumdė šalia baro esančius asmenis. Privažiavus prie naktinio baro ir pradėjus su asmeniu bendrauti, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. Vyriškį įspėjo, kad šis nusiramintų ir nešūkautų. Tačiau vyriškis į jo kolegų perspėjimus nereagavo ir toliau jiems matant elgėsi neadekvačiai. Bendraujant paaiškėjo, kad tai buvo R. M.. R. M. toliau šūkavo ir kibo prie kitų asmenų, todėl kolegos A. M. ir R. D. priėjo prie asmens ir nurodė, kad vyras yra akivaizdžiai neblaivus ir savo veiksmais pažeidinėja viešąją tvarką ir žmonių rimtį, todėl jis bus sulaikytas ir dėl jo veiksmų bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Pradėjus kolegoms asmenį vesti prie tarnybinio automobilio, asmuo nenurimo, jis pradėjo stangrinti rankas, dėl to kolegos asmenį garsiai ir aiškiai kelis kartus įspėjo, kad vykdytų teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus ir eitų prie tarnybinio automobilio. Kadangi R. M. nenurimo, kolegoms teko asmenį suimti už rankų siekiant asmenį sulaikyti ir tinkamai užfiksuoti administracinį nusižengimą. Po tokių veiksmų R. M. pradėjo stangrinti rankas, pradėjo muistytis ir bandė pabėgti, dėl to panaudojus fizinę jėgą jis buvo pargriautas ant žemės. Gulint asmeniui ant žemės, kolegos kelis kartu dar kartą pakartojo, kad šis nusiramintų ir vykdytų teisėtus reikalavimus, tačiau asmuo toliau priešinosi ir bandė išvengti sulaikymo: kišosi rankas po savimi, stangrino rankų raumenis, taip neleisdamas būti sulaikomas. Kolegos panaudojo fizinę jėga ir ištraukė R. M. rankas iš po pilvo ir uždėjo spec. priemonę antrankius už nugaros. Vyras buvo sulaikytas ir pristatytas į Alytaus AVPK patalpas protokolo surašymui. Komisariate asmuo buvo perduotas kolegoms, kur jam alkoholio kiekio matavimo prietaisu buvo nustatytas 1,73 prom. girtumas.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistas R. D. tarnybiniame pranešime nurodė, jog 2025 m. birželio 15 d. dirbant pagal atskirą planą, kartu su RS tyrėju A. M. apie 2 val. 50 min. Alytuje, Vilniaus g. 13, šalia naktinio baro „Skrydis“ buvo pastebėtas akivaizdžiai neblaivus, šūkaujantis vyriškis, kuris pradėjo stumdyti kitus kieme, šalia naktinio baro buvusius asmenis. Privažiavus prie nurodyto naktinio baro, kolega A. M. pasikalbėjo su minėtu vyriškiu, jį įspėjo, kad nurimtų ir nepažeidinėtų viešosios tvarkos bei nekonfliktuotų su aplinkiniais žmonėmis. Jiems toliau stovint prie naktinio baro „Skrydis“, tas pats asmuo (kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo R. M.), nenurimo, toliau šūkavo ir kibo prie kitų asmenų, dėl to kartu su kolega A. M. priėjo prie jo ir paaiškino, kad jis tokiu elgesiu pažeidė viešąją tvarką, todėl yra laikinai sulaikomas, kol jam bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Pradėjus asmenį vesti prie tarnybinio automobilio asmuo nenurimo, pradėjo stangrinti rankas, dėl to asmenį kolega įspėjo, kad vykdytų jų, kaip policijos pareigūnų, teisėtus reikalavimus ir eitų prie tarnybinio automobilio. Kadangi R. M. nenurimo, aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, stangrino rankas, bandė jas ištraukti bei išvengti sulaikymo, dėl to panaudojus fizinę prievartą jį pargriovė ant žemės. Prispaudus asmenį prie žemės, kolega kelis kartus asmens pareikalavo sudėti rankas už nugaros bei nesipriešinti, tačiau jis ir toliau nenurimo, rankas bandė kišti po savimi, todėl dar kartą panaudojus fizinę prievartą, rankas užlaužė bei uždėjo spec. priemonę – antrankius. Po sulaikymo asmenį patalpino į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą bei pristatė į Alytaus AVPK protokolų surašymui. Komisariate asmuo buvo perduotas kolegoms, atsakingiems už AN protokolų įforminimą. R. M. alkoholio kiekio matavimo prietaisu buvo nustatytas 1,73 prom. neblaivumas.

Iš 2025 m. birželio 15 d. R. M. administracinio sulaikymo protokolo matyti, kad jis sulaikytas 2025 m. birželio 15 d. 2.55 val. administracinio nusižengimo protokolo surašymui.

Iš pateiktos vaizdo medžiagos iš policijos tarnybinio automobilio (fiksuotas tik vaizdas be garso) matyti vaizdas nuo automobilio priekio į tolį ir matyti stovintys ir judantys daugelis asmenų (vaikinų ir merginų), tame tarpe ir R. M., kuris dairosi į šonus, tarsi ko ieškotų. Prie jo prieina trys policijos pareigūnai, trumpai su juo šnekteli, greitai po to du pareigūnai R. M. suima už rankų ir veda, jis eina nenoriai, mosikuoja rankomis, už kurių jį laiko pareigūnai, staiga dešinę ranką R. M. pritraukia prie savo krūtinės, iš kart po tokio jo judesio vienas žemesnis pareigūnas iš už nugaros R. M. stveria už kaklo, griauna jį ant žemės, tuoj pat prie šių dviejų pareigūnų prieina dar du kiti pareigūnai, kiek vėliau – ir penktas pareigūnas. Vienas iš pareigūnų laiko ant pilvo pargriautą R. M., prispaustą kojomis, kitas pareigūnas bando ištraukti R. M. ranką, kad už nugaros ją surakinti antrankiais, jis taip pat laiko R. M. prispaustą prie žemės savo keliais. Uždėjus antrankius asmuo pakeliamas nuo žemės ir vedamas.

Į administracinio nusižengimo bylą taip pat pateikti vaizdo įrašai iš policijos pareigūnų prie uniformų tvirtinamų vaizdo registratorių. Iš pirmojo vaizdo įrašo matyti, kaip R. M. pargriautas ant žemės, policijos pareigūnai išreiškia reikalavimą duoti ranką už nugaros. Vaizdo įraše girdėti, jog toks reikalavimas pareigūnų yra išsakomas iš viso 5 kartus. Matyti, kad R. M. policijos pareigūnams sako:,,duodu ranką, ko laužai?“. Pareigūnui nurodžius duoti ranką už nugaros, vykdyti reikalavimus, R. M. sako,,daviau gi k...“, pareigūnų klausia:,,kodėl laužai?“. Pareigūnai, laikydami keliais prie žemės prispaustą R. M., uždeda jam antrankius, šis jau nesipriešina, sako, kad neprakvėpuoja, vartoja necenzūrinius žodžius. Pareigūnas atsako, kad logiška. Atvestas prie automobilio R. M. vėl klausia:,,už ką laužot?“, išsako necenzūrinius žodžius, sako:,,už nieką laužot, chebra“, sako, kad jis nieko nepadarė, o P., jo pažįstamas, dirba (galima suprasti, kad policijoje). Pareigūnas liepia lipti jam į mašiną ir šis įlipa.

Trečiame vaizdo įraše matyti, kaip R. M., paguldytam ant žemės, kelis kartus liepiama duoti ranką už nugaros, vykdyti reikalavimus, jis sako, kad davė, jam liepiama duoti kitą ranką, R. M. klausia, kodėl laužo, sako, kad P. dirba, vartoja necenzūrinius žodžius. Vėliau uždėjus antrankius R. M. pakeliamas nuo žemės, sako pareigūnams, kad neprakvėpuoja, vartoja necenzūrinį žodį, yra nuvedamas, girdėti, kaip pareigūnas sako, jog logiška, kad laužo. R. M., atvestas prie automobilio, klausia,,už ką laužot?“, sako, kad už nieką laužo, kad jis nieko nepadarė, kad P. jo pažįstamas. Vienas iš pareigūnų prie jo priėjusiam asmeniui sako, kad jie liepė jam (R. M.) eiti namo.

Iš R. M. 2025 m. rugpjūčio 6 d. į bylą pateikto vaizdo įrašo matyti, kaip R. M. dviejų pareigūnų yra paguldytas ant žemės, jo kūnas ir galva pareigūnų kūnų svoriu spaudžiamas prie žemės, pareigūnai liepia duoti ranką už nugaros, fone šaukia daug žmonių, dėl ko negalima suprasti, ką sako R. M., tačiau matyti, kad jo dešinė ranka iš pradžių yra padėta po galva, po to pareigūnas pakelia veidą, ištraukia ranką ir bando užsukti ją už nugaros, tuo tarpu R. M. laiko ranką ištiestą į priekį.

Skundas netenkinamas, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTE0LTEzOS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-14-139/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-14-139/2016">2AT-14-139/2016</a>).

ANK 506 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę už statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą. Policijos pareigūnai yra priskiriami statutiniams valstybės tarnautojams. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas) 21 straipsnis numato, kad, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, būtina nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes: 1) pareigūno nurodymas ar reikalavimas turi būti teisėtas; 2) asmuo tokio nurodymo ar reikalavimo nevykdo. Policijos įstatymo 22 straipsnis įtvirtina bendrąsias pareigūnų teises, tame tarpe įtariant, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti; taip pat sulaikyti ir pristatyti į policijos patalpas asmenis, padariusius nusižengimą ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti, teisę panaudoti prievartą (Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 punktai).

Policijos įstatymo 21 straipsnis reglamentuoja pareigūnų turimus įgaliojimus. Įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Teismas sutinka su Institucijos atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. spalio 17 d. priimto Lietuvos Respublikos policijos įstatymo Nr. VIII-2048 (galiojanti aktuali redakcija nuo 2024 m. lapkričio 23 d.) 21 straipsnyje „Pareigūnų įgaliojimai“ įtvirtinta, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Teismų praktikoje pažymėta, kad bet kuris asmuo privalo nedelsdamas ir nediskutuodamas vykdyti teisėtą policijos pareigūnų nurodymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Ti00MzgtMjUzOC0xMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'N-438-2538-10')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="N-438-2538-10">N-438-2538-10</a>, N-442-637-08), o net ir manydamas, kad policijos pareigūno nurodymas nėra teisėtas, asmuo negali atsisakyti šio reikalavimo vykdyti, ir tik jį įvykdęs, jis turi teisę ir gali apskųsti policijos pareigūnų veiksmus įstatymų nustatyta tvarka (LVAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUFOMi0yNzgtODk4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eAN2-278-898/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eAN2-278-898/2018">eAN2-278-898/2018</a> ir kt.). Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo Institucijoje metu R. M. išreiškus abejones dėl pareigūnų veiksmų teisėtumo Institucijos atstovė buvo siūliusi administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kreiptis dėl pareigūnų veiksmų teisėtumo ir tai R. M. patvirtino teismo posėdyje, tačiau nurodė dėl pareigūnų veiksmų niekur nesikreipęs, nes apie tai nepagalvojęs, manęs, kad pirmiausia reikia spręsti kaltės dėl administracinio nusižengimo klausimą. Taigi, byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnų veiksmai būtų pripažinti neteisėtais, todėl nėra pagrindo abejoti, kad administracinį nusižengimą nustatę pareigūnai tinkamai vykdė savo tarnybines funkcijas ir tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės ir policijos pareigūnų parodymai yra pagrįsti, patikimi ir objektyvūs.

Nagrinėjamu atveju, nustatyta, jog R. M. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, patvirtina Institucijos Kelių policijos skyriaus specialisto R. D. ir Reagavimo skyriaus tyrėjo A. M. 2025 m. birželio 15 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės, taip pat Institucijos Reagavimo skyriaus tyrėjo K. B. 2025 m. liepos 8 d. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, 2025 m. birželio 15 d. administracinio nusižengimo ir administracinio sulaikymo protokoluose užfiksuotos aplinkybės, policijos pareigūnų nešiojamųjų vaizdo registratorių fiksuotų vaizdo ir garso įrašų ir policijos tarnybinio automobilio vaizdo įrašo duomenys, taip pat liudytojų policijos pareigūnų R. D., A. M., K. B. ir R. P. teismo posėdžio metu duoti parodymai ir iš dalies paties R. M. bei liudytojo V. K. teismo posėdžio metu duoti parodymai bei R. M. teismui pateikto vaizdo įrašo duomenys.

Policijos pareigūnų tarnybinio automobilio vaizdo registratoriumi užfiksuotame vaizdo įraše be garso aiškiai matyti, kad prie įėjimo į barą,,Skrydis“ būriuojasi žmonės, prie R. M. prieina trys policijos pareigūnai, trumpai su juo šnekteli, greitai po to du pareigūnai R. M. suima už rankų ir veda, jis eina nenoriai, mosikuoja rankomis, už kurių jį laiko pareigūnai, staiga dešinę ranką R. M. pritraukia prie savo krūtinės, iš kart po to vienas pareigūnas iš už nugaros R. M. stveria už kaklo, griauna jį ant žemės, tuoj pat prie šių dviejų pareigūnų prieina kiti pareigūnai. Vienas iš pareigūnų laiko ant pilvo pargriautą R. M., prispaustą kojomis, kitas pareigūnas bando ištraukti R. M. ranką, kad už nugaros ją surakinti antrankiais, jis taip pat laiko R. M. prispaustą prie žemės savo keliais. Asmuo šaukia, kad jis duoda ranką, tačiau laiko ją ištiestą virš galvos. Uždėjus antrankius asmuo pakeliamas nuo žemės ir vedamas.

Analogiškos pažeidimo padarymo aplinkybės užfiksuotos ir pareigūnų nešiojamaisiais vaizdo registratoriais užfiksuotuose vaizdo įrašuose, taip pat ir R. M. pateiktame vaizdo įraše, iš kurių matyti, kaip pargriautam ant žemės R. M. policijos pareigūnai 5 kartus išreiškia reikalavimą duoti ranką už nugaros, tuo tarpu šis laiko dešinę ranką ištiestą į priekį, tačiau pareigūnai jėgos pagalba ją užsuka už nugaros, pakelia nuo žemės pažeidėją ir nuveda jį iki tarnybinio automobilio. Tiek vedamas, tiek ir atvestas prie automobilio R. M. klausia pareigūnų, už ką jie laužo rankas, išsako necenzūrinius žodžius, sako, kad jis nieko nepadarė, o P., jo pažįstamas, dirba (galima suprasti, kad policijoje). Vienas iš pareigūnų prie jo priėjusiam pašaliniam asmeniui, kuris kažko klausė, atsako, kad jie liepė jam (R. M.) eiti namo.

Užfiksuotas vaizdo įrašuose aplinkybes visiškai atitinka ir liudytojų policijos pareigūnų R. D., A. M., K. B. ir R. P. teisme duoti parodymai, todėl teismui jokio pagrindo jais netikėti nėra. Liudytojas policijos pareigūnas R. D. teisme parodė, kad įvykio dieną vyko miesto šventė, buvo daug įvykių ir neramumų. Po šventės pabaigos žmonės eina į klubus, todėl jie patruliavo prie klubų. Atvažiavę prie baro,,Skrydis“ jie buvo autobusiuke, prie įėjimo į barą būriavosi žmonės. Pamatė, kad R. M. ir dar vienas asmuo ėmė konfliktuoti, stipriai apsistumdė, viskas,,ėjo link muštynių“, prisijungė jų draugai. Jei būtų jų neišskyrę, kažkas būtų nukentėję. Dėl šios priežasties jie šoko iš buso ir kolega A. M. nubėgo ir juos išskyrė. Jis nurodė visiems išsiskirstyt, viena konfliktuojanti pusė išsiskirstė, išskyrus R. M.. Jis liepė R. M. eiti namo, nes šis buvo konfliktiškas, pergėręs. Jis nėjo, nevykdė reikalavimų, todėl jį sulaikė, norėjo pristatyti į komisariatą, vedė prie automobilio į laikino sulaikymo kamerą, bet jis ištraukė jo laikomą ranką, mano, kad gal bandė bėgti. Vesdamas į automobilį R. M. smaugė už kaklo, nes jis ištraukė ranką, taip darė dėl to, kad prieš metus laikus pareigūnui K. B. ištraukęs ranką asmuo sulaužė nosį. Nenorėjo leisti, kad kolegą sužalotų pergėręs ir savęs nevaldantis asmuo. Nematė vaizdo įrašo, bet atsimena, kaip R. M. ištraukė ranką iš jo rankų. Jei jis būtų vykdęs reikalavimus, jėga nebūtų buvusi naudota, jėgą naudojo tiek, kiek buvo būtina, o smaugimas yra mažiausiai žalojanti ir veiksmingiausia fizinės prievartos priemonė. Paguldytas ant žemės ranką R. M. laikė po savimi, bandė ją ištraukti, o kolega R. M. stipriai spaudė prie žemės, viskas vyko ekstremaliomis sąlygomis. Jie saugo vieni kitus. Užlaužęs rankas, jis su kolega A. M. surakino antrankiais ir pristatė R. M. į policijos komisariatą. Nepamena, ar buvo įjungtas jo vaizdo registratorius. Tąkart jie dirbo 12 val., todėl jis galėjo būti išsikrovęs, bet galėjo jo ir neįjungti. Labai panašius parodymus, patvirtinančius R. M. kaltę, davė ir kiti teismo posėdyje apklausti pareigūnai. Pareigūnų parodymai sutampa detalėse, jų nurodytos aplinkybės taip pat atitinka jų tarnybiniuose pranešimuose fiksuotas aplinkybes. Visi šie bylos duomenys, vertinant juos visumoje, patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų liautis triukšmauti ir eiti namo, o sulaikomas priešinosi aktyviais veiksmais, vedamas į automobilį ištraukė ranką, už kurios jį laikė pareigūnas, įtempė raumenis, nenurimo, paguldytas ant žemės muistėsi ir neleido, kad būtų uždėti antrankiai.

Iš minėtų duomenų akivaizdžiai matyti, kad R. M. nevykdė teisėtų policijos pareigūnų nurodymų ir reikalavimų eiti namo, nes viešoje vietoje yra neblaivus. Nors teisme jis teigė, kad išėjęs iš klubo dairėsi į šonus, ieškodamas dingusio draugo, ir nežino, kodėl pareigūnai priėjo būtent prie jo, klausė jo, ko jis blaškosi, pripažino buvęs neblaivus, jam buvo nustatytas 1,7 promilės girtumas, mano, kad protokolas surašytas už nieką, vėliau sakė pareigūnams, kad duoda rankas, atpalaidavo visus raumenis, nesipriešino, bet pareigūnai dar labiau jį spaudė į žemę, taip jį sužalodami. Jo rankos buvo tiek užlaužtos, kad jis fiziškai negalėjo pajudėt dėl pareigūnų kovinių veiksmų, o jie šaukė, rėkė, liepė duoti rankas, kai jis tuo tarpu dėl prieš jį panaudotos jėgos negalėjo pajudėti. Nurodė niekur nesikreipęs dėl perteklinių pareigūnų veiksmų, nes apie tai nepagalvojo, tačiau šią aplinkybę patikslinus pripažino, kad Institucijos atstovė apie galimybę kreiptis jį buvo informavusi bylos nagrinėjimo Institucijoje metu, tačiau jis suprato, kad pirmiausia reikia spręsti kaltės dėl administracinio nusižengimo klausimą. Iš šių parodymų sprendžiama, jog R. M. laiko, jog sulaikomas ir vedamas į policijos automobilį jis buvo nepagrįstai. Šiuos jo parodymus paneigia keturių teisme apklaustų policijos pareigūnų parodymai; pareigūnai patvirtino, kad R. M. buvo nurodyta netrikdyti viešos tvarkos ir eiti namo, tačiau jis į perspėjimus nereagavo, tuomet jam buvo paaiškinta, kad bus pristatytas į PK, nes yra akivaizdžiai neblaivus viešoje vietoje. Bevedant asmenį iki tarnybinio automobilio, matė, kad jis pradėjo priešintis, stangrino rankas ir traukė rankas prie savęs, kai tuo tarpu pareigūnai naudojo švelnios rankos kontrolę, todėl buvo pargriautas ant žemės, uždėti antrankiai ir pristatytas į policijos komisariatą.

Atkreiptinas dėmesys, jog R. M. paaiškinimuose yra neatitikimų ir tam tikrų prieštaravimų, nes skunde jis nurodė, jog pareigūnai, matyt pajutę alkoholio kvapą, nurodė jam eiti namo, nors jokio triukšmo ar įžūlaus elgesio nei jis, nei aplinkiniai nefiksavo; jam paklausus, kodėl turi eiti, atsakymo nesulaukė, pareigūnai tik pakartojo grasinimą, kad bus išvežtas; kai jis vėl paprašė paaiškinti už ką, pareigūnai pradėjo jį vesti prie tarnybinio automobilio; jis klausė, kas vyksta ir kodėl jį veda, tačiau atsakymų negavo. Tuo tarpu teisme R. M. jau nurodė, kad prieš šį incidentą pareigūnų nebuvo įspėtas ir nebuvo ragintas vykti namo. Tokius R. M. paaiškinimus teismas vertina kaip gynybinę jo poziciją, kurios jis laikosi, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Nustatinėjant asmeniui inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymius, vadovautis tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra teisinga, kadangi natūralu, jog, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo įvykdymo aplinkybių, motyvų bei tikslų. Juo labiau įvertinus tai, jog sakyti tiesą byloje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neįpareigoja ir įstatymas – atsakomybė už melagingų parodymų davimą tokiam asmeniui nekyla. Tokiais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai turi būti vertinami itin kruopščiai, gretinant juos tiek tarpusavyje, tiek ir kitų bylos duomenų visumoje. Todėl, vertinant R. M. paaiškinimus bei siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje, ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų parodymai bei rašytinė analizuojamos administracinio nusižengimo bylos medžiaga, galinti patvirtinti/paneigti atsakomybėn traukiamo asmens dėstomas tiriamo įvykio aplinkybes. Kaip minėta, R. M. nurodomas aplinkybes visiškai paneigia teismo posėdyje apklaustų liudytojų policijos pareigūnų parodymai, kurie tiek administracinio nusižengimo tyrimo Institucijoje metu, tiek nagrinėjant bylą teisme buvo nuoseklūs, vienodi ir detalūs. Netikėti policijos pareigūnų, apklaustų liudytojais, parodymais teismas neturi pagrindo, nes liudytojais apklausti pareigūnai nėra suinteresuoti bylos baigtimi, be to, apie jų parodymų patikimumą leidžia spręsti parodymų atitikimas tarpusavyje bei kitų įrodymų, kurie neabejotinai tokius parodymus paneigtų, nebuvimas. Visi keturi teisme apklausi policijos pareigūnai patvirtino, kad R. M. ne kartą buvo duotas nurodymas eiti namo. Liudytojas K. B. nurodė, kad negirdėjo R. M. klausimo,,kodėl jis turi eiti namo?“, bet girdėjo, kad jam buvo pasakyta eiti namo, siekiant užkirsti kelią rimtesniam konfliktui, kadangi būdami automobilyje jie jau matė, jog asmenys pradėjo stumdytis. Liudytojas A. M. teisme taip pat parodė, kad nuvykę prie naktinio baro,,Skrydis“, pastebėjo, kad ten kilo konfliktas, išlipę iš automobilio išskyrė asmenis, liepė jiems skirstytis namo, nes jie viešoje vietoje yra neblaivūs; kai asmenys nurimo, jie nuėjo prie tarnybinio automobilio, tačiau vėliau pastebėjo, kad vienas iš konflikte dalyvavusių asmenų, kuriam buvo liepta pasišalinti, toliau šūkauja, pažeidinėja viešąją tvarką, todėl dar kartą priėjo prie jo, nurodė jam eiti namo, nes yra neblaivus viešoje vietoje; asmuo atsisakė pasišalinti, atsakė, kad niekur neis, tada jam paaiškino, kad eisim iki tarnybinio automobilio ir bus surašytas protokolas, nes jis pažeidinėja viešąją tvarką ir yra neblaivus. Liudytojas R. P. teisme taip pat parodė, kad matė, jog iš baro išėję asmenys pradėjo tarpusavyje konfliktuoti, stumdytis, todėl jie išlipo iš automobilio, išskyrė asmenis ir nurodė eiti namo, nes yra neblaivūs viešoje vietoje. Asmenys iš pradžių nurimo, bet po kurio laiko vienas iš asmenų toliau tarp žmonių vaikščiojo, garsiai šūkavo, kabinėjosi prie žmonių, todėl kolega A. M. vėl priėjo prie R. M. ir dar kartą pasakė nurimti, nepažeidinėti tvarkos ir eiti namo; kolega bent tris kartus jam liepė nurimti ir eiti namo, nedaryti pažeidimų. Šių liudytojų parodymus visiškai patvirtina ir pareigūno R. D. parodymai dėl konflikto pradžios, t. y. kad R. M. buvo liepta eiti namo, nes šis buvo konfliktiškas, pergėręs. Policijos pareigūnų teisme duoti parodymai ir jų tarnybiniuose pranešimuose fiksuoti duomenys taip pat visiškai paneigia teisme apklausto liudytojo V. K., kuris yra R. M. draugas ir gali būti suinteresuotas padėti jam išvengti administracinės atsakomybės, parodymus, kad prieš išeidamas į lauką jis su R. M. visuomet buvo baro viduje ir pareigūnai prieš tai draugo nebuvo įspėję, kad šis netriukšmautų.

Teismui kilo abejonių dėl to, kodėl neveikė policijos pareigūnų kūno kameros tuo metu, kai pareigūnai priėjo prie šalia įėjimo į barą buvusio R. M., ir kūno kameros pradėjo veikti tik nuo jo pargriovimo ant žemės. Policijos pareigūnai teismo posėdžio metu patvirtino, kad įvykis nuo pat pradžių nefilmuotas kūno kameromis, nes jos galėjo išsikrauti, kadangi jie dirbo visos miesto šventės metu, jų pamaina, kuri trunka 12 valandų, ėjo į pabaigą, taip pat būna, kad pradėjus grumtis, jos įsijungia nuo judesio ir tik tada pradeda filmuoti. Taigi, dėl ne nuo policijos pareigūnų priklausančių priežasčių kūno kameros galimai buvo jau išsikrovusios. Kita vertus, administracinių nusižengimų procese vieni įrodymai neturi išskirtinio pranašumo prieš kitus įrodymus, o priimant sprendimą, vertinama byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. ANK 569 straipsnio l dalis numato, jog įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Šiuo atveju net ir be kūno kamerų įrašų nuo pačios įvykio pradžios byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visuma leidžia patikimai spręsti, jog R. M. inkriminuojamas nusižengimas dėl teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo pasitvirtina, todėl jis buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn skundžiamu Institucijos nutarimu. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnių instancijų teismai, nagrinėdami apeliacinius skundus dėl teismų nutarimų (Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. balandžio 30 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTYzLTM2MC8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-63-360/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-63-360/2025">AN2-63-360/2025</a>).

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo skunde nurodė nesupratęs, dėl ko pareigūnai jam nurodė eiti namo ir neblaiviam netrikdyti viešos tvarkos, ir pareigūnai jam to nepaaiškino, tačiau ši aplinkybė savaime nepaneigia nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje R. M. inkriminuoto nusižengimo dėl teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymo, kuris nustatytas šioje konkrečioje byloje surinktų bei patikrintų įrodymų visuma. Svarbu pažymėti, kad policijos pareigūnai, įvertinę galimo konflikto grėsmę, ne vieną kartą R. M. buvo nurodę eiti namo, nes jis yra neblaivus viešoje vietoje, taip pat vėliau išreiškė konkrečius, aiškius ir teisėtus reikalavimus nesipriešinti ir duoti rankas už nugaros, kuriuos šis puikiai suprato, tačiau pasirinko jų nevykdyti ir elgtis priešingai. Būtent dėl paties R. M. veiksmų jis buvo sulaikytas, o jam priešinantis (ištraukus ranką, už kurios jį vedamą laikė pareigūnas), buvo panaudotos specialiosios priemonės. Todėl teismo vertinimu, priimant Nutarimą, buvo išsamiai išanalizuotos visos jo priėmimui reikšmingos aplinkybės, išklausytas pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Vien tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos Institucijos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu įstatymo taikymu ar ANK normų pažeidimu.

Teismo vertinimu R. M. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje, visiškai įrodyta, jo padarytas administracinis nusižengimas kvalifikuotas teisingai. Institucija, pripažindama, kad R. M. padarė ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Skunde nurodyti argumentai ir R. M. teisme duoti paaiškinimai, teismo vertinimu, niekaip nepaneigia Nutarimą priėmusios Institucijos pareigūnės padarytų išvadų ir nesudaro pagrindo Nutarimą naikinti.

Įvertinus tai, kas aptarta, darytina išvada, kad skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

n u t a r i a :

Atmesti R. M. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. B. 2025 m. liepos 10 d. nutarimo Nr. 52-ANR_N-3866-2025 administracinio nusižengimo byloje ir nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja L. L.