V. K. pagal BK 271¹ str., 68 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-225-1073/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18831-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.24.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Jūratei Radišauskienei,

nuteistosios V. K. gynėjui advokatui Sauliui Brazauskui,

civilinės atsakovės UAB „E“ atstovui advokatui Sauliui Brazauskui,

nuteistajam A. P., jo gynėjui advokatui Dariui Raulušaičiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. K. ir civilinės atsakovės UAB „E“ gynėjo ir atstovo advokato Sauliaus Brazausko bei nuteistojo A. P. ir jo gynėjo advokato Dariaus Raulušaičio kasacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271¹ straipsnio 1 dalį 75 MGL (2824,50 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, V. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė draudimas naudotis specialiąja teise eiti statinio projekto ekspertizės vadovo pareigas vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. P. nuteistas pagal BK 271¹ straipsnio 1 dalį 75 MGL (2824,50 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. P. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo pareigas vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš A. P., A. B. ir V. K. priteista po 208,25 Eur proceso išlaidų valstybei. Civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies. Nukentėjusiojo A. L. civilinio ieškinio dalis dėl 3783,15 Eur turtinės žalos atlyginimo atmesta. Iš civilinės atsakovės AB „EI“ nukentėjusiajam A. L. priteista 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš civilinės atsakovės AB „EI“ nukentėjusiajai J. L. priteista 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš civilinės atsakovės UAB „S“ nukentėjusiajam A. L. priteista 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš civilinės atsakovės UAB „S“ nukentėjusiajai J. L. priteista 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš civilinės atsakovės UAB „E“ nukentėjusiajam A. L. priteista 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš civilinės atsakovės UAB „E“ nukentėjusiajai J. L. priteista 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Atmesti ieškiniai civilinėms atsakovėms UAB „A“, AB „L“, bendrovės „B“ Lietuvos filialui, ADB „G“.

Taip pat skundžiamas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 10 d. nuosprendis, kuriuo:

panaikinta nuosprendžio dalis, kuria A. P., vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vieneriems metams naudotis specialiąja teise eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo pareigas.

Pakeista nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, V. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vieneriems metams naudotis specialiąja teise eiti statinio projekto ekspertizės vadovo pareigas ir uždrausta V. K. vienerius metus eiti dalinės projekto ekspertizės vadovo pareigas.

Pakeista nuosprendžio dalis, kuria priteista iš civilinės atsakovės AB „EI“ nukentėjusiajam A. L. 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti; priteista iš civilinės atsakovės AB „EI“ nukentėjusiajai J. L. 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti; priteista iš civilinės atsakovės UAB „S“ nukentėjusiajam A. L. 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti; priteista iš civilinės atsakovės UAB „S“ nukentėjusiajai J. L. 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti; priteista iš civilinės atsakovės UAB „E“ nukentėjusiajam A. L. 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti; priteista iš civilinės atsakovės UAB „E“ nukentėjusiajai J. L. 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir iš civilinės atsakovės AB „EI“ nukentėjusiajam A. L. priteista 7500 Eur neturtinei žalai atlyginti; iš civilinės atsakovės AB „EI“ nukentėjusiajai J. L. priteista 7500 Eur neturtinei žalai atlyginti; iš civilinės atsakovės UAB „S“ nukentėjusiajam A. L. priteista 3750 Eur neturtinei žalai atlyginti; iš civilinės atsakovės UAB „S“ nukentėjusiajai J. L. priteista 3750 Eur neturtinei žalai atlyginti; iš civilinės atsakovės UAB „E“ nukentėjusiajam A. L. priteista 3750 Eur neturtinei žalai atlyginti; iš civilinės atsakovės UAB „E“ nukentėjusiajai J. L. priteista 3750 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Šioje byloje taip pat nuteisti ir A. B. bei J. S., tačiau dėl jų kasaciniai skundai nėra paduoti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistųjų ir jo gynėjų, civilinės atsakovės atstovo, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, prokuroro kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. P. nuteistas už tai, kad, dirbdamas UAB „S“ konstruktoriumi, pagal 2013 m. lapkričio 26 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 05–SO347–1, sudarytą tarp užsakovės UAB „A“ ir UAB „S“, atlikdamas 400 kV kampinės atramos optimizavimo ir gamyklinių surinkimo brėžinių parengimo paslaugas bei parengdamas darbo projekto metalinių konstrukcijų dalį, laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 26 d. iki 2014 m. balandžio 16 d., atlikdamas kampinių atramų įrąžų į pamatus skaičiavimus, juos suskaičiavo klaidingai, neįvertindamas montažinių apkrovų, montavimo režimo, ir šiuos klaidingus skaičiavimus 2014 m. vasario 18 d. elektroniniu laišku pateikė UAB „A“ darbo projekto dalies vadovui A. B., pastarasis nepatikrinęs šiuos klaidingus skaičiavimus įtraukė į darbo projekto dalį Nr. 1299/2013–DP–SK–T2 „Kampinių atramų pamatai“ ir taip netinkamai suprojektavo 400 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos ir Lenkijos sienos kampinių bei inkarinių atramų pamatus, t. y. buvo apskaičiuotos per mažos (iki 7 kartų) įrąžos į inkarinių atramų pamatus ir tokiais skaičiavimais nepagrįstai padidinta polinių pamatų pagrindų laikomoji galia, ir todėl buvo suprojektuoti per silpni (apie 6 kartus silpnesni) ir polių rovimui nepakankamai atsparūs atramų pamatai, dėl to buvo neužtikrintas statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas. Taip A. P. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 16 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.), 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011 1 priedo 1 punkto, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. D1-455 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ 12 punkto, 13 punkto reikalavimus, dėl to įvyko statinio avarija ir žuvo žmogus – 2015 m. balandžio 1 d. apie 14.00 val. Kolonistų k., Simno sen., Alytaus r., statybose, vykdomose pagal projektą „400 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos–Lenkijos sienos statyba“, UAB „A“ oro linijų elektromontuotojui I. L. atliekant laidų įtvirtinimą ant kairės apatinės traversos, inkarinėje atramoje Nr. 56, kuri dėl didelio esminių statinio ir statybos technologijų reikalavimų trūkumo buvo nepakankamos laikomosios galios, pastaroji, veikiama išorinių veiksnių, išrovusi dalį ją laikančių pamatų, staiga nuvirto kartu su joje dirbusiu I. L., ir šis dėl stipraus kūno sumušimo ir sukrėtimo, pasireiškusio dauginiais krūtinės ląstos kaulų ir stuburo lūžimais, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimais, galūnių kaulų lūžimais, dauginiais vidaus organų plyšimais, ūmiu nukraujavimu į kūno ertmes, įvykio vietoje mirė. Šiais veiksmais A. P. padarė nusikaltimą, nurodytą BK 271¹ straipsnio 1 dalyje.

2. V. K. nuteista už tai, kad, būdama UAB „E“ direktorė, laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 17 d. iki 2014 m. spalio 22 d. pagal 2014 m. spalio 17 d. ekspertizės rangos sutartį Nr. 10–R0152, pasirašytą tarp UAB „E“ ir UAB „A“, atlikdama UAB „A“ darbo projekto „400 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos–Lenkijos sienos statyba“ dalinę (konstrukcijų) ekspertizę ir pagal statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ 6.8 punktą privalėdama užtikrinti, kad ekspertizės metu būtų patikrinta, kaip projekto dalies sprendiniai atitinka statinio esminius reikalavimus, kitus statybos teisės aktų nustatytus reikalavimus bei šių sprendinių tarpusavio ryšį su kitų projekto dalių sprendiniais, ekspertizės metu nenustatė visų konstrukcijų (tarp jų – visų metalinių atramų) projektavimo neatitikčių galiojančioms konstrukcijų projektavimo normoms, t. y. kad buvo apskaičiuotos per mažos (iki 7 kartų) įrąžos į inkarinių atramų pamatus, tokiais skaičiavimais nepagrįstai padidinta polinių pamatų pagrindų laikomoji galia, ir todėl buvo suprojektuoti per silpni (apie 6 kartus silpnesni), polių rovimui nepakankamai atsparūs atramų pamatai, bei nenurodė jų privalomai ištaisyti, ir dėl to 2014 m. spalio 22 d. darbo projekto dalinės ekspertizės akte Nr. 14–10/18–01 nurodė, kad „projektavimo darbai atlikti tinkamai, statinio konstrukcijų dalies sprendiniai tenkina Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnyje nurodytą esminį statinio reikalavimą STR 2.01.01(1):2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ ir atitinka techninio projekto sprendinius. Darbo projekto statinio konstrukcijų dalis gali būti tvirtinama“, tokiu būdu šiame ekspertizės akte suformulavo nepagrįstą išvadą apie konstrukcijų atitiktį mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimams, taip neatliko ekspertizės funkcijų – patikrinti projektą prieš pradedant statybos darbus dėl atitikties norminiams aktams, taip pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 214 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ 6.8 punkto, 74 punkto, 95 punkto reikalavimus, dėl to įvyko statinio avarija ir žuvo žmogus – 2015 m. balandžio 1 d. apie 14.00 val. Kolonistų k., Simno sen., Alytaus r. sav., statybose, vykdomose pagal projektą „400 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos–Lenkijos sienos statyba“, UAB „A“ oro linijų elektromontuotojui I. L. atliekant laidų įtvirtinimą ant kairės apatinės traversos, inkarinėje atramoje Nr. 56, kuri dėl didelio esminių statinio ir statybos technologijų reikalavimų trūkumo buvo nepakankamos laikomosios galios, pastaroji, veikiama išorinių veiksnių, išrovusi dalį ją laikančių pamatų, staiga nuvirto kartu su joje dirbusiu I. L., šis dėl stipraus kūno sumušimo ir sukrėtimo, pasireiškusio dauginiais krūtinės ląstos kaulų ir stuburo lūžimais, kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimais, galūnių kaulų lūžimais, dauginiais vidaus organų plyšimais, ūmiu nukraujavimu į kūno ertmes, įvykio vietoje mirė. Šiais veiksmais V. K. padarė nusikaltimą, nurodytą BK 271¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistosios V. K. skundą, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai uždraudė V. K. naudotis specialiąja teise eiti statinio projekto ekspertizės vadovo pareigas. Nors pirmosios instancijos teismas uždraudė naudotis specialiąja teise, kurią V. K. suteikė atestatas Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau projekto ekspertizę nuteistoji atliko naudodamasi jai suteikta specialiąja teise eiti dalinės projekto ekspertizės vadovo pareigas pagal kvalifikacijos atestatą Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į tai, kad pagal BK 68 straipsnio 1 dalį uždraudžiama naudotis ta specialiąja teise, kuria naudojantis buvo padaryta nusikalstama veika, ir į tai, kad nusikaltimas, nors ir sukėlęs negrįžtamas pasekmes, vis dėlto yra neatsargus, duomenų apie sistemingus naudojimosi specialiąja teise pažeidimus byloje nėra, teismas nusprendė, kad uždraudimas naudotis specialiąja teise eiti statinio projekto ekspertizės vadovo pareigas, kurios savo apimtimi yra platesnės už teisės eiti dalinės projekto ekspertizės vadovo pareigas, kuria naudojantis ir buvo padaryta nusikalstama veika, neatitinka proporcingumo reikalavimo bei šios baudžiamojo poveikio priemonės paskirties. Todėl ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis keistina.

4. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl nuteistojo A. P. gynėjo advokato Mariaus Zabitos apeliacinio skundo, nustatė, kad A. P., kaip UAB „S“ darbuotojas – konstruktorius, pagal sutartį, UAB „S“ prisiimtus įsipareigojimus suteikė atramos optimizavimo ir gamyklinių surinkimo brėžinių parengimo paslaugas bei parengė darbo projekto metalinių konstrukcijų dalį, tačiau nebuvo statinio projekto dalies vadovu, statinio projekto dalies vadovo pareigų nevykdė. UAB „S“ direktoriaus ar kito atsakingo asmens įsakymu jis nebuvo paskirtas darbo projekto dalies vadovu, Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 atitinkamų punktų, reglamentuojančių projekto dalies vadovo pareigas, pažeidimai jam nebuvo inkriminuoti ir dėl to jis nebuvo nuteistas. Pagal BK 68 straipsnį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Analizuojamu atveju, nors A. P. kvalifikacijos atestatu Nr. (duomenys neskelbtini) yra suteikta specialioji teisė eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas, pagal byloje nustatytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes A. P. BK 271¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą padarė ne naudodamasis specialiąja teise, o atlikdamas savo darbines funkcijas kaip UAB „S“ konstruktorius. Taigi pirmosios instancijos teismas, uždrausdamas asmeniui naudotis specialiąja teise, kuria naudojantis nusikalstama veika nebuvo padaryta, baudžiamąjį įstatymą taikė netinkamai. Dėl šių priežasčių nuosprendžio dalis dėl BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo A. P. panaikinta.

5. Pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas, A. P., A. B., V. K. priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį, o J. S. dėl BK 271¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos išteisinęs, civilinius ieškinius neturtinei žalai atlyginti – po 15 000 Eur A. L. ir J. L. – priteisė atitinkamai iš UAB „S“, UAB „A“ draudikės AB „EI“ ir UAB „E“, iš kiekvieno po 5000 Eur kiekvienam nukentėjusiajam. Apeliacinės instancijos teisme konstatavus, kad J. S. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 271¹ straipsnio 1 dalį išteisintas nepagrįstai, ir jam priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, atitinkamai keičiama ir skundžiamo nuosprendžio dalis dėl kiekvienam iš civilinių atsakovių tenkančios atlyginti neturtinės žalos dalies dydžio bei proceso išlaidų paskirstymo. J. S. BK 271¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką padarė dirbdamas UAB „A“ Kokybės ir saugumo departamento direktoriumi (nuo 2011 m. vasario 17 d.) ir pagal UAB „A“ 2014 m. kovo 20 d. įsakymą atlikdamas statinio „400 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos–Lenkijos sienos statyba“ projekto vadovo pareigas, t. y. būdamas UAB „A“ darbuotojas, darbo metu ir vykdydamas savo darbines funkcijas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 straipsnio 1 dalį darbuotojus samdantis asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės, todėl pareiga atlyginti J. S. nusikalstama veika padarytą žalą tenka jo darbdavei – UAB „A“. Kadangi neturtinė žala buvo padaryta ne tik J. S., bet ir dėl kitų nuteistųjų (A. P., A. B., V. K.) kaltės, UAB „A“ turi atlyginti tą žalos dalį, kuri atsirado dėl jos darbuotojų, t. y. J. S. ir A. B., kaltės. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, jog UAB „A“ tenkanti atlyginti neturtinės žalos dalis nustatytina 15 000 Eur, t. y. po 7500 Eur nukentėjusiesiems A. L. ir J. L.. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „A“ civilinę atsakomybę buvo apdraudusi AB „EI“, kuri pagal draudimo sutartį įsipareigojo atlyginti 86 886 Eur neturtinę žalą įvykus draudžiamajam įvykiui ir kurios dėl šioje byloje įvykusio įvykio išmokėta draudimo suma M. L. ir D. L. (D. L.) neviršijo maksimalios draudimo sutartyje Nr. 663-101154 nurodytos 86 886 Eur sumos neturtinei žalai dėl gyvybės atėmimo vieno draudžiamojo įvykio metu (draudimo bendrovė pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 24 d. patvirtintą taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2SP-26975-966/2017 išmokėjo 41 710,38 Eur), 15 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti priteisina iš UAB „A“ draudikės AB „EI“. UAB „A“ savo civilinę atsakomybę buvo apdraudusi ir AB „B“, tačiau Taisyklių 15.1 punkte esant išlygai, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikomas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, pagrindo neturtinę žalą priteisti iš šios draudikės nėra. Nustačius, kad UAB „A“ dėl jos darbuotojų J. S. ir A. B. kaltės atlygintinos žalos dalis yra 15 000 Eur, atitinkamai keičiama ir nuosprendžio dalis dėl atlygintinos žalos dydžio UAB „S“ ir UAB „E“ nustatant, kad UAB „S“ atlygintinos neturtinės žalos dalis yra 7500 Eur (po 3750 Eur kiekvienam iš dviejų nukentėjusiųjų), UAB „E“ atlygintinos neturtinės žalos dalis yra 7500 Eur (po 3750 Eur kiekvienam iš dviejų nukentėjusiųjų).

III. Kasacinio skundo argumentai

6. Kasaciniu skundu nuteistosios V. K. gynėjas advokatas S. Brazauskas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalis, kuriose V. K. pripažinta kalta pagal BK 271¹ straipsnio 1 dalį, V. K. baudžiamąjį procesą nutraukti ir palikti nenagrinėtus A. L. ir J. L. civilinius ieškinius, pareikštus UAB „E“ bei jos draudikei ADB „G“. Kasatorius skunde nurodo:

6.1. Nuosprendžiai priimti nustačius BK 271¹ straipsnio nusikaltimo sudėtyje nenustatytą požymį – neatsargią kaltės formą, taip pažeidžiant principą nullum crimen sine lege (nėra nusikaltimo be įstatymo), BK normas, reglamentuojančias atvejį, kai asmuo baudžiamas už veikos padarymą dėl neatsargumo (BK 16 straipsnio 4 dalis), baudžiamosios atsakomybės sąlygas (BK 2 straipsnio 3, 4 dalys), taip pat Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normas, reglamentuojančias reikalavimą motyvuoti, kodėl atmetamas apeliacinio skundo argumentas (BPK 332 straipsnio 3, 5 dalys). Nuosprendžių palikimas galioti reikštų, kad asmuo gali būti nuteistas pagal BK 271¹ straipsnio 1 dalį, nenustačius asmens tyčinės kaltės, o kartu ir pažeidžiant BK 2 straipsnio 3, 4 dalis, pagal kurias baudžiamoji atsakomybė asmeniui gali būti taikoma tik konstatavus, kad veika atitinka inkriminuojamo nusikaltimo požymius. Apeliaciniame skunde buvo pažymėta, kad nors BK 271¹ straipsnyje nėra nuorodos dėl neatsargios kaltės formos kaip nusikaltimo sudėties požymio (BK 16 straipsnio 4 dalis), apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad BK 271¹ straipsnyje nustatytas nusikaltimas gali būti padaromas ir dėl neatsargumo, reiškia nusikaltimo sudėties požymio nustatymą, dėl kurio įstatymo leidėjas nėra išreiškęs valios. Apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi kasacinės instancijos teismo nutartimi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMDUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-305/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-305/2009">2K-P-305/2009</a>), nors nesutampa šių bylų ratio decidendi (faktinės aplinkybės), o kartu ir kasacinės instancijos teismo byloje aiškintas BK specialiosios dalies straipsnis. Tai neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotų precedento, kaip teisės šaltinio, taikymo taisyklių. Nutartyje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMDUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-305/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-305/2009">2K-P-305/2009</a> buvo atliktas BK 223 straipsnio „Aplaidus apskaitos tvarkymas“ dispozicijos vertinimas bei, vadovaujantis istoriniu sąvokų „aplaidumas“, „aplaidus“ aiškinimu, konstatuota, kad BK 223 straipsnyje nustatyti nusikaltimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek neatsargiai. Apeliacinės instancijos teismas nepagrindė, kodėl vadovaujasi minėta kasacinės instancijos teismo nutartimi, nepaisant esančių skirtumų. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad nuteistoji, pažeisdama nuosprendžiuose nurodytą elektros perdavimo oro linijos statybos darbo projekto dalinės (konstrukcijų) ekspertizės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 214 patvirtintu statybos techniniu reglamentu STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ (toliau – Ekspertizės reglamentas), 6.8, 74, 95 punktuose nustatytą privalomo elgesio taisyklę, veikė tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Pažymėta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, jog nuteistieji padarė apysunkį nusikaltimą, tai suponuoja jo tyčinį pobūdį (BK 11 straipsnio 2 dalis). Be to, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nėra atsakyta į apeliacinio skundo motyvą, kad aplinkybė, jog žuvo žmogus, BK 271¹ straipsnio 1 dalyje yra nurodyta kaip nusikaltimo sudėties požymis, t. y. negali būti priežastis skirti maksimalią įstatyme nustatytą baudą. BK 54 straipsnio 2 dalies papildymas 8 punktu įsigaliojo tik nuo 2017 m. spalio 6 d. ir jame yra vartojama sąvoka „žala“, o ne „pavojingi padariniai“.

6.2. Nuosprendžiai priimti išplėtus BK 271¹ straipsnyje nustatytos pavojingos veikos ribas, taip pažeidžiant nullum crimen sine lege principą, draudimą apsunkinti kaltinamojo teisinę padėtį plečiamuoju būdu aiškinant teisės aktus bei BK bendrąsias normas, reglamentuojančias baudžiamosios atsakomybės sąlygas (BK 2 straipsnio 3, 4 dalys). Nuosprendžių palikimas galioti reikštų, kad pagal BK 271¹ straipsnį pavojinga veika gali būti pripažįstama neatliekant tokio veiksmo, kuris nustatomas teismui plečiamuoju būdu aiškinant teisės akto bendro pobūdžio nuostatą, netinkamai įvykdžius civiline sutartimi prisiimtas prievoles. Nuteistoji neatliko BK 271¹ straipsnio 1 dalyje nurodytos pavojingos veikos, nes laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 17 d. iki 2014 m. spalio 22 d. Ekspertizės reglamento 6.8, 74, 95 punktuose nebuvo nustatyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išskirta privalomo elgesio taisyklė – reikalavimas projekto dalinės ekspertizės vadovui, prieš patvirtinant darbo projekto konstrukcijų dalį, atkartoti visus projektuotojų atliktus skaičiavimų veiksmus pagal Reglamento STR 2.01.01(1):2005 reikalavimus. Tokia privalomo elgesio taisyklė negalėjo būti nustatyta teisės aktuose, nes ji reikštų projekto dalinės ekspertizės vadovo funkcijų sutapatinimą su projektuotojų, projekto vadovo funkcijomis. Nepagrįstai nuteistoji patraukta baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad statybos proceso dalyviai pažeidė Reglamentą STR 2.01.01(1):2005, kuris nereguliavo pačios nuteistosios veiklos. Nuteistosios naudai turėjo, bet nebuvo pritaikytas byloje paaiškėjęs faktas, kad Ekspertizės reglamento 6.8, 74, 95 punktuose nėra nustatyta kaltinamajame akte aprašyta nuteistajai taikytina privalomo elgesio taisyklė. Teismų teiginiai, kad nuteistoji pažeidė 2014 m. spalio 17 d. sutartimi prisiimtą įsipareigojimą patikrinti darbo projekto konstrukcijų dalį pagal atitinkamų statybos techninių reglamentų nuostatas, įskaitant ir pagal Reglamentą STR 2.01.01(1):2005, neabejotinai reiškia baudžiamosios atsakomybės ribų pagal BK 271¹ straipsnį išplėtimą, t. y. asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 271¹ straipsnį už sutartinės prievolės pažeidimą. Skundžiamame nuosprendyje nėra argumentuota, kuo vadovaujantis 2014 m. spalio 17 d. sutarties 5.2 punktas yra aiškinamas kaip nuteistosios įsipareigojimas atlikti ekspertizę pagal jai neprivalomą Reglamentą STR 2.01.1(1):2005. Nėra aišku, kodėl veika, kuri civilinės teisės aspektu nebuvo laikytina tiek pavojinga, kad asmeniui kiltų civilinė atsakomybė, yra pakankamai pavojinga, kad kiltų asmens baudžiamoji atsakomybė. Pažymima, kad Ekspertizės reglamento 74 punkte ir 95 punkte nebuvo nustatyta jokių su darbo projekto daline ekspertize susijusių privalomo elgesio taisyklių, skirtų projekto dalinės ekspertizės vadovui, o 6.8 punkte buvo pateikta dalinės projekto ekspertizės sąvoka, nukreipianti į kitus teisės aktus. Nė vienas iš minėtų Ekspertizės reglamento punktų nenustatė nuosprendžiuose nurodomos nuteistosios, kaip darbo projekto dalinės ekspertizės vadovės, neva pažeistos privalomo elgesio taisyklės – reikalavimo, prieš patvirtinant darbo projekto konstrukcijų dalį, atkartoti visus statybos proceso dalyvių, t. y. projektuotojų, atliktus skaičiavimų veiksmus. Nuosprendžiuose atliktas darbo projekto konstrukcijų dalį parengusių projektuotojų ir darbo projekto konstrukcijų dalies ekspertizės vadovo funkcijų sutapatinimas akivaizdžiai prieštarauja 2014 m. spalio 22 d., t. y. darbo projekto dalinės ekspertizės akto sudarymo dieną, galiojusiai įstatymo leidėjo valiai, pagal kurią nuteistoji nepriklausė nė vienai Reglamento STR 2.01.01(1):2005 5 punkte nurodytai subjektų kategorijai, kuriai jis yra privalomas. Reglamentas STR 2.01.01(1):2005 buvo privalomas rengiant normatyvinius statybos techninius dokumentus ir normatyvinius statinio saugos ir paskirties dokumentus, taip pat statybos proceso dalyviams, valstybinėms statybos ir statinio saugos ir paskirties reikalavimų priežiūros institucijoms, savivaldybėms, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Statybos įstatymas. Statybos įstatymo 11 straipsnyje projekto dalinės ekspertizės vadovas (taip pat ir projekto dalinės ekspertizės rangovas), priešingai nei projektuotojai, nebuvo priskirtas prie statybos proceso dalyvių. CK net nebuvo nustatyta projekto dalinės ekspertizės vadovo (taip pat ir projekto dalinės ekspertizės rangovo) civilinė atsakomybė dėl statinio ar jo dalies griūties. Tik nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojo CK 6.696 straipsnio 1 dalies pakeitimas, nurodant, kad už statinio sugriuvimą ir taip padarytą žalą atsako ne tik rangovas, projektuotojas, statybos techninis prižiūrėtojas, bet ir statinio projekto ekspertizės rangovas, jeigu objektas sugriuvo dėl projektavimo, konstrukcijų ar statybos darbų defektų arba netinkamo žemės grunto.

6.3. Nuosprendžiai priimti netinkamai aiškinant BK 271¹ straipsnyje nustatyto nusikaltimo požymį – priežastinį ryšį – ir tai lėmė BK 2 straipsnio 3, 4 dalių, BPK 20 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimą. Nuosprendžių palikimas galioti reikštų, kad BK 271¹ straipsnio dispozicijoje nurodytas priežastinis ryšys turi būti nustatytas tik tarp dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos ir avarijos, t. y. fakto, kad avarija kilo dėl asmens atliktos BK 271¹ straipsnio dispozicijoje nurodytos pavojingos veikos, nustatymas per se (pats savaime) reiškia asmens atsakomybę už žmogaus žūtį. Spręsdamas nerūpestingos veikos nulemtas pasekmes ir (ar) tais atvejais, kai reikia vertinti ir išskirti iš kelių priežasčių tą pagrindinę, nulėmusią žalingas pasekmes, teismas turi taikyti adekvataus priežastinio ryšio teoriją. Nepaisydami to, teismai nevertino, ar I. L. būtų žuvęs, jeigu būtų atlikti natūriniai polių bandymai bei parengtas tinkamas statybos darbų technologijos projektas, kurio pagrindu I. L., atleidus lyderį ir atramai pradėjus griūti, būtų buvęs ne atramoje, o šalia jos buvusiame autobokštelyje (autokeltuve) kartu su elektromontuoju A. U. (A. U.) arba būtų stovėjęs ant žemės saugiu atstumu nuo atramos, kas, užtikrinant darbo saugą, ir turėjo būti nustatyta statybos darbų technologijos projekte. Vadovaujantis Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1100(16), atramos nuvirtimo priežastis ir pagrindinė sąlyga yra ta, kad buvo apskaičiuotos per mažos (iki 7 kartų) įrąžos į atramos pamatus ir todėl buvo suprojektuoti per silpni (apie 6 kartus silpnesni) ir polių rovimui nepakankamai atsparūs pamatai. Nesutinkama su teismų išvadomis, kad yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp nuteistosios neva atlikto Ekspertizės reglamento 6.8, 74, 95 punktų pažeidimo ir atramos griūties. Pagal specialisto išvadą toks ryšys egzistuoja tik tarp darbo projekto konstrukcijų dalies projektuotojų padarytos klaidos ir atramos griūties. Tuo labiau kad, vadovaujantis Reglamento STR 2.01.01(1):2005 13 punktu, esminis reikalavimas užtikrinamas taikant įvairius projektavimo modelius (jei reikia, atliekant papildomus bandymus), įvertinus visus svarbiausius parametrus. Jeigu atramos griūtį neva tiesiogiai lėmė Ekspertizės reglamento 6.8, 74, 95 punktų pažeidimas, vadinasi, jos griūtį tokiu pat būdu lėmė ir natūrinių polių bandymų neatlikimas statybos metu. Vadovaujantis nuteistojo projektuotojo A. B. parodymais, jis pasirinko metodą iš 2009 metų Statybos žinyno. Reikėjo atlikti pamatų bandymus, ar tinkamas šis skaičiavimo metodas. Taupydama įmonės lėšas, įmonės vadovybė UAB „A“ atsisakė atlikti pamatų bandymus. Nebuvo aiškinamasi, ar būtų kilusi avarija, taip pat ar būtų žuvęs I. L., jeigu būtų atlikti pamatų bandymai, ir kas yra atsakingas už šių bandymų neatlikimą. Be to, specialisto išvadoje, atsakant į klausimą, ar elektros perdavimo oro linijoje atliekami statybos darbai atitiko norminius aktus, nustatyta, kad tyrimui pateiktas dokumentų segtuvas, įvardytas kaip „Statybos darbų technologinis projektas Nr.SDTP-EN-05-R0347/AŽ“, nei struktūra, nei turiniu neatitinka reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 3 priede nurodytų reikalavimų. Specialistas, teismo posėdžio metu duodamas parodymus, pakartotinai paaiškino, kad pateiktas technologijos projektas neatitiko statybos techninio reglamento, jame nebuvo jokių sprendinių, pagal jį nebuvo galima suprasti, kaip reikia dirbti, net neparašyta, kur žmogus turėjo būti, ar atramoje, ar bokštelyje, ar sraigtasparnyje. Šiame kontekste svarbu atsižvelgti ir į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog iki avarijos I. L. darbdavė, t. y. UAB „A“, būtų atlikusi profesinės rizikos vertinimą pagal tuo metu galiojusius Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V- 961 patvirtintus Profesinės rizikos vertinimo bendruosius nuostatus, nustačiusi, inter alia (be kita ko), elektromontuotojų profesines rizikas, priemones joms išvengti ir su jomis supažindinusi šiuos darbuotojus. Nuosprendžiuose nėra vertinama, ar būtų įvykusi I. L. žūtis, jeigu būtų parengtas kokybiškas statybos darbų technologijos projektas su sprendiniais, užtikrinančiais elektromontuotojų saugą bei sveikatą, jiems dirbant aukštyje prie atramos, kai yra traukiami, įtempiami ar atleidžiami laidai. Laidų montavimo darbų atlikimo 2015 m. balandžio 1 d. aplinkybės įrodo, kad I. L. žūtį lėmė pasirinktas nesaugus laidų montavimo būdas. Avarijos dieną, atleidžiant lyderį, t. y. atramai patiriant didžiulę apkrovą, I. L. buvo ne autobokštelyje ar ant žemės, o atramoje, nors tai yra akivaizdžiai nesaugu. Šią išvadą patvirtina net mažesnės įtampos linijoms, kurios nėra priskiriamos prie ypatingų statinių, taikytinos 0,38–35 kV Elektros tinklų statybos taisyklės (nustatytas draudimas lipti į atramą, kai atrama traukiami ar tempiami laidai arba atrama yra veikiama papildomos apkrovos dėl ant linijos užgriuvusių medžių, šakų, dėl laidų apšalo). Nelaimingo atsitikimo darbe aktas, specialisto išvada, jį parengusio specialisto parodymai, 2015 m. balandžio 1 d. prie atramos dirbusių liudytojų parodymai įrodo, kad I. L. žūties priežastis ir pagrindinė sąlyga yra jo buvimas atramoje, prieš atleidžiant lyderį (pasirinktas nesaugus laidų montavimo būdas), taip pat ir tinkamo technologijos projekto, kurį privalėjo parengti rangovas arba statinio statybos vadovas (STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 43 punktas), nebuvimas. Taigi nagrinėjant bylą nebuvo aiškinamasi, ar I. L. žūtį lėmė būtent avarija, o ne darbų saugą ir sveikatos apsaugą darbe reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai. Nuosprendžiuose taip pat neįvertinta, kodėl I. L. nusprendė bėgti į atramos vidurį, o ne link autobokštelio, atramai pradėjus traškėti.

7. Kasaciniu skundu civilinės atsakovės UAB „E“ atstovas advokatas S. Brazauskas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalis, kuriose V. K. pripažinta kalta pagal BK 271¹ straipsnio 1 dalį, V. K. baudžiamąjį procesą nutraukti ir palikti nenagrinėtus A. L. ir J. L. civilinius ieškinius, pareikštus UAB „E“ bei jos draudikei ADB „G“, o teismui nutarus, kad V. K. pagrįstai nuteista pagal BK 271¹ straipsnio 1 dalį, – sumažinti iš UAB „E“ nukentėjusiesiems A. L. ir J. L. priteistą neturtinės žalos atlyginimą. Kasatorius skunde nurodo:

7.1. Nuosprendžiai priimti pažeidžiant tiek principą nullum crimen sine lege ir draudimą apsunkinti kaltinamojo padėtį plečiamuoju būdu aiškinant teisės aktą, tiek BK normas, reglamentuojančias atvejį, kai asmuo baudžiamas už veikos padarymą dėl neatsargumo (BK 16 straipsnio 4 dalis), baudžiamosios atsakomybės sąlygas (BK 2 straipsnio 3, 4 dalys) bei BPK normas, reglamentuojančias įrodymus, jų vertinimą (BPK 20 straipsnis).

7.2. Nuosprendžiai priimti pažeidžiant tiek BPK normas, reglamentuojančias civilinio ieškinio įrodinėjimą baudžiamajame procese, įrodymus bei jų vertinimą (BPK 113 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3, 5 dalys), tiek CK normas, reglamentuojančias prisijungimo būdu sudarytų sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnio 4 dalis), neturtinės žalos nustatymo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

7.3. Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims – draudikui ir žalą padariusiam asmeniui ar už jo veikas materialiai atsakingam asmeniui (draudėjui). Šių asmenų pareigos atsiradimo pagrindai skirtingi. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.254 straipsnio 2 dalis, 6.987 straipsnis). Bendra taisyklė yra ta, kad draudikas prisiima ribotą atsakomybę ir atlygina žalą pagal nustatytos draudimo sutarties ribas. Iš civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusi prievolė yra vykdytina pirmiau nei deliktinė (subsidiarusis santykis). Taigi draudikas prievoliniuose statinio projekto (dalies) ekspertizės rangovo padarytos žalos atlyginimo santykiuose yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigą neviršydamas draudimo sumos ribų padengti nukentėjusio trečiojo asmens patirtus nuostolius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismas, spręsdamas baudžiamajame procese civilinio ieškinio, pareikšto draudikui, pagrįstumo klausimą, turi taikyti draudimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, vadovautis draudimo sutartimi, taip pat įvertinti atitinkamas draudimo įmonės draudimo taisykles. Pagal tai sprendžiama, ar draudikas prisiėmė atsakomybę už atsakovo padarytą žalą, ar jis atsako už visus išieškomus nuostolius, ar įvykis draudžiamasis ir pan. Visų šių klausimų teisingas išsprendimas byloje reikalauja išsamaus byloje esančių ir papildomų duomenų apie draudiko ir draudėjo atsakomybės apimtį įvertinimo.

7.4. Nagrinėjamu atveju draudimo sutartis tarp UAB „E“ ir draudikės buvo sudaryta prisijungimo būdu, susitariant, kad draudimo sutartis – tai standartinės bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklės (toliau – Taisyklės) ir draudimo liudijimas su priedais. Draudimo sutartimi bendrovė ir draudikė susitarė dėl 57 924 Eur draudimo sumos vienam įvykiui. Draudžiama bendrovės veikla – statinių ir projektų ekspertizė bei priežiūra. Nuosprendyje yra netinkamai aiškinama Taisyklių 45.12 punkto sąlyga dėl nedraudžiamojo įvykio. UAB „E“ nedalyvavo baudžiamajame procese kaip kaltinamoji, todėl jos civilinės atsakomybės dėl ieškovų patirtos neturtinės žalos atlyginimo kilimo pagrindas gali būti tik CK 6.264 straipsnio nuostatos (darbdavys turi atlyginti dėl darbuotojo, jam einant savo darbines pareigas, kaltų veiksmų atsiradusią žalą), o ne BK nustatytų nusikalstamų veikų padarymas. Teismas nusprendė, kad Taisyklių 45.12 punktui taikyti nesvarbu tai, kokiu pagrindu draudėjai – UAB „E“ – atsirado civilinė atsakomybė. Vadovaujantis skundžiamais nuosprendžiais, Taisyklių 45.12 punktui taikyti pakanka nustatyti tai, ar nukentėjusieji žalą patyrė dėl nusikalstamos veikos padarymo. Su tokiu aiškinimu būtų galima sutikti tik jeigu Taisyklių 45.12 punkte būtų nustatyta, kad įvykis laikomas nedraudžiamuoju, jeigu žala atsirado dėl BK nustatytų veikų padarymo. Tačiau Taisyklių 45.12 punkte yra expressis verbis (tiesiogiai) nurodoma, kad įvykis yra nedraudžiamasis, jeigu UAB „E“ civilinės atsakomybės kilimo pagrindas yra BK nustatytų veikų padarymas, t. y. nedraudžiamasis įvykis yra susietas ne su žalos, o su civilinės atsakomybės kilimo pagrindu. Taigi, jeigu UAB „E“, vykdydama profesinę veiklą, atlieka nusikalstamą veiką ir dėl to yra padaroma žala trečiajam asmeniui, UAB „E“ negalioja draudimo apsauga. Tačiau byloje nėra ginčo, kad UAB „E“ neatliko jokių BK nustatytų nusikalstamų veiksmų prieš ieškovus. Taigi vien lingvistinis Taisyklių 45.12 punkto sąlygos aiškinimas paneigia skundžiamų nuosprendžių išvadą, kad draudikas neatsako, nes įvykis nėra draudžiamasis įvykis.

7.5. Vertinant konkrečią draudimo sutartį, kurią sudaro tiek standartinės sąlygos, parengtos draudiko (draudimo rūšies taisyklės), tiek individualios sąlygos (draudimo liudijimas (polisas)), privalu vadovautis CK 6.992, 6.185, 6.186 ir 6.187 straipsniais, taip pat CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Aiškinant draudimo sutartį, sudarytą prisijungimo būdu, būtina atsižvelgti į tai, kad draudikas yra atsakingas už tai, jog jo parengtos standartinės sutarties sąlygos būtų aiškios ir nedviprasmiškos. Vadovaujantis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Esant situacijai, kai tam tikra sąlyga buvo parengta išimtinai vienos sutarties šalių (pavyzdžiui, sutartis sudaryta prisijungimo būdu pagal standartines sąlygas, viešojo konkurso būdu) ir ji yra dviprasmiška, contra proferentem (neaiškios sutarties sąlygos aiškinamos ją siūliusios šalies nenaudai) taisyklė perkelia visą neigiamų padarinių riziką sąlygą pasiūliusios ir parengusios šalies nenaudai. UAB „E“ prisijungimo būdu sudarytą draudimo sutartį sudaro tiek standartinės sąlygos, parengtos draudikės (Taisyklės), tiek individualios sąlygos (2014 m. rugsėjo 19 d. draudimo liudijimas Nr. CP201138). Byloje kilus UAB „E“ ir draudikės ginčui dėl Taisyklių 45.12 punkto (ne)taikymo, pirmosios instancijos teismas nusprendė vadovautis draudikės pateiktu Taisyklių 45.12 aiškinimu, ir apeliacinės instancijos teismas tam pritarė, nors pagal CK įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles Taisyklių 45.12 punkto sąlyga turėjo būti aiškinama UAB „E“ naudai. Taigi teismų sprendimuose padaryta išvada, kad draudikė neatsako, nes įvykis neva atitinka Taisyklių 45.12 punkte apibrėžtą nedraudžiamąjį įvykį, yra nepagrįsta ir dėl to, kad konstatuota pažeidžiant CK materialiosios teisės normas, reglamentuojančias prisijungimo būdu sudarytos sutarties sąlygų aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnio 4 dalis).

7.6. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritarė išvadai, kad ieškovai patyrė po 15 000 Eur dydžio neturtinės žalos, nors pirmosios instancijos teismo sprendime ji nėra tinkamai pagrįsta. Kasaciniame skunde nesutinkama su neturtinės žalos dydžio nustatymu, nes pasisakant dėl teismo taikyto neturtinės žalos nustatymo kriterijaus – pažeistos vertybės – yra daroma neteisinga išvada, kad pažeista vertybė – žmogaus gyvybė. Priešingai nei bylose dėl žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju, bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo netekus artimojo nelieka tiesiogiai nukentėjusio asmens – nekentėjusiaisiais pripažįstami mirusio asmens artimieji. Netekus artimojo pažeidžiama nukentėjusiojo teisė ne į gyvybę, bet į jo socialinį ryšį kaip teisės į privatų gyvenimą vieną iš aspektų – nukentėjęs asmuo netenka tam tikro savo vaidmens, kuriuo jis buvo susietas su mirusiuoju. Aiškinimas, kad bylose dėl neturtinės žalos, patirtos netekus artimo žmogaus, priteisimo taip pat yra ginama žmogaus gyvybė, kaip aukščiausia teisinė vertybė, neabejotinai reiškia ieškovo (nukentėjusiojo) sutapatinimą su mirusiuoju. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju neaktualus bylose dėl sveikatos sužalojimo taikomas išaiškinimas, kad pasikėsinimas į žmogaus gyvybę sudaro pagrindą priteisti santykinai didesnes pinigų sumas nukentėjusiems asmenims, palyginti su kompensacijų dydžiais kitų kategorijų bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010). Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nėra pasisakoma dėl teismo taikyto neturtinės žalos nustatyto kriterijaus, panašaus pobūdžio bylose teismų priteisiamų neturtinės žalos dydžių – nors apeliaciniame skunde buvo išdėstytas argumentas dėl šio kriterijaus netinkamo pritaikymo. Iš skundžiamo nuosprendžio nėra aišku, kodėl nepagrįstas UAB „E“ motyvas, kad nė vienoje pirmosios instancijos teismo nurodytoje byloje tėvams nebuvo priteista po 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kuri būtų patirta dėl neatsargiai atimtos suaugusio vaiko gyvybės. Tik vienoje iš pirmosios instancijos teismo nurodytų bylų (Nr. 1-195-530/2017) suaugusios dukters netekusiai motinai buvo priteista 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau šioje byloje nuteistasis baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas už kvalifikuotą tyčinį asmens nužudymą. Kitose teismo išskirtose bylose suaugusio vaiko netekusiam tėvui ir (ar) motinai buvo priteista nuo 3000 Eur iki 8000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

7.7. Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde UAB „E“ įrodė, kad teismo nustatyti ieškovų naudai priteistini neturtinės žalos atlyginimo dydžiai (kiekvienam po 15 000 Eur) žymiai viršija Lietuvos teismų praktikoje suaugusio vaiko netekusiems tėvams priteistinos neturtinės žalos atlyginimo maksimalią ribą. Bylose dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo (BK 176 straipsnio 1 dalis) Lietuvos teismai žuvusiojo tėvams priteisia neturtinės žalos atlyginimą iki 5000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDYyLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-462/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-462/2012">2K-462/2012</a>, 2K-126-693/2017), o tokio pobūdžio bylose sutuoktiniui, išlaikomam vaikui, t. y. artimiesiems, kurių ryšys žymiai glaudesnis nei atskirai nuo žuvusiojo gyvenusių tėvų, yra priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas nuo 5000 Eur iki 10 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTgyLTY3Ny8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-182-677/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-182-677/2016">2K-182-677/2016</a>, 2K-460-507/2016, 2K-104-648/2017). Bylose dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo, kai žūsta žmogus, teismai žuvusiojo tėvams priteisia neturtinės žalos atlyginimą nuo 5000 Eur iki 8500 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODYtNjk5LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-86-699/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-86-699/2017">2K-86-699/2017</a>, 2K-213-788/2018), o tokio pobūdžio bylose su žuvusiuoju gyvenusiems nepilnamečiams vaikams, t. y. artimiesiems, kurių ryšys žymiai glaudesnis nei atskirai nuo žuvusiojo gyvenančių tėvų, yra priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas nuo 4344,30 Eur iki 14 481 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTAvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-90/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-90/2012">2K-90/2012</a>, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-243-648/2015).

7.8. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje minimi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai leidžia teismui individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą. Tačiau svarbu ne tik individualizuoti konkrečią situaciją, bet ir užtikrinti lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo principus, kurie įgyvendinami nustatant neturtinės žalos dydį, atitinkantį panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis bylose priteistą neturtinės žalos dydį. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neargumentavo, kokios išskirtinės situaciją individualizuojančios aplinkybės lemia tai, kad ieškovams suaugusio sūnaus netekusiems tėvams būtų priteistas didesnis neturtinės žalos dydis nei nurodytose jau išspręstose bylose.

7.9. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tais atvejais, kai priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalos atsiradimui, atsakovų atsakomybė bus dalinė. Dalinės atsakomybės esmė yra ta, kad kiekvienas iš žalą padariusių asmenų atsako tik už žalos dalį priklausomai nuo jo atliktų veiksmų, jų sukeltų pasekmių ir kaltės laipsnio. Kai sprendžiama dėl dalinės atsakomybės taikymo, teismui itin svarbu kiek įmanoma visapusiškai, detaliai ir objektyviai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, kad būtų galima teisingiau nustatyti kiekvieno už žalą atsakingo asmens atsakomybės ir atlygintinos žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas neargumentavo, kodėl nuteistųjų darbdaviai ar jų draudikai turi ieškovams neturtinės žalos atlyginimą sumokėti lygiomis dalimis, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nėra pagrindas keisti nuosprendį – tik deklaratyviai nurodė, kad pagal bylos įrodymus neva nėra galimybės nustatyti, kurio iš nuteistųjų padaryti pažeidimai labiau prisidėjo prie neigiamų padarinių atsiradimo, o kartu ir kuris iš jų turi atlyginti atitinkamai mažesnę ar didesnę neturtinės žalos dalį. Kasatorius su tuo nesutinka, nes tokią galimybę sudaro specialisto išvada. Vadovaujantis specialisto išvada, atramos nuvirtimo priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, jog buvo apskaičiuotos per mažos (iki 7 kartų) įrąžos į atramos pamatus ir todėl buvo suprojektuoti per silpni (apie 6 kartus silpnesni) ir polių rovimui nepakankamai atsparūs pamatai. Kitos priežastys, įskaitant Ekspertizės reglamento 6.8, 74, 95 punktų pažeidimus, pripažintos reikšmingomis, bet ne esminėmis. Tokia specialisto pozicija akivaizdžiai rodo, kad nuteistosios V. K. kaltė dėl atramos griūties yra mažesnė nei DP konstrukcijų dalį projektavusių A. P., A. B. ir DP vadovo J. S. – nuteistosios veiksmai turėjo tik netiesioginę įtaką avarijos kilimui. Byloje esant įrodymams, kad A. P., A. B. ir DP vadovo J. S. veiksmai buvo tiesioginė avarijos kilimo priežastis, nėra pagrįsta ir teisinga priteisti ieškovams neturtinės žalos atlyginimą lygiomis dalimis ne tik iš nurodytų asmenų darbdavių ar jų draudikių, bet ir iš V. K. darbdavės – UAB „E“.

8. Kasaciniu skundu nuteistasis A. P. ir jo gynėjas advokatas D. Raulušaitis prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalis, kuriose A. P. pripažintas kaltu nusikalstamos veikos padarymu, pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalis dėl civiliniams ieškovams priteistų sumų iš UAB „S“ ir civilinius ieškinius, reiškiamus UAB „S“, atmesti arba palikti nenagrinėtus. Kasatorius skunde nurodo:

8.1. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMDUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-305/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-305/2009">2K-P-305/2009</a>), nusprendė, kad BK 271¹ straipsnyje nurodyta veika yra nusikalstama ir tais atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada yra nepagrįsta, kadangi kasacinėje nutartyje dėstomi argumentai negali būti pritaikomi aiškinant BK 271¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtį. BK 271¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje nevartojamos sąvokos, kurios aiškiai suponuotų neveikimą ar aplaidumą. Be to, BK nėra jokios konkuruojančios teisės normos, kuri nustatytų atsakomybę už tokius pačius veiksmus, padarytus tyčia. Tuo tarpu už tuos pačius veiksmus, padarytus dėl neatsargumo, yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 132 straipsnio 3 dalį. BK 271¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje vartojamos sąvokos „vykdė savavališką statybą“, „pažeidė statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus“ suponuoja sąmoningą, apgalvotą veikimą (neveikimą). Šio BK straipsnio dispozicija pagal savo konstrukciją yra artimesnė BK 196 straipsnio 1 dalies, 197 straipsnio 1 dalies, 222 straipsnio 1 dalies, 228 straipsnio 1 dalies ir kitoms sudėtims, kuriose nustatyta baudžiamoji atsakomybė už teisės aktų pažeidimus, sukėlusius minėtuose BK straipsniuose nurodomus padarinius, o ne BK 223 straipsnio 1 dalies dispozicijai. Jei būtų laikoma, kad BK 271¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika taip pat gali būti padaroma ir neatsargiai, būtų sukuriama teisinė situacija, kai viena ir ta pati veika atitiktų dviejų skirtingų BK straipsnių sudėtis – BK 271¹ straipsnio 1 dalį ir BK 132 straipsnio 3 dalį. Sisteminis BK 271¹ straipsnio 1 dalies ir BK 132 straipsnio 3 dalies aiškinimas suponuoja, kad aptariamos sudėtys turi būti atribojamos pagal kaltės formą. Tyčinis statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, sukėlęs įstatyme nurodytus padarinius, užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 271¹ straipsnio 1 dalį, o tų pačių teisės aktų pažeidimas, padarytas neatsargiai, sukėlęs įstatyme nustatytus padarinius, užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 132 straipsnio 3 dalį.

8.2. Aiškinant BK 271¹ straipsnio 1 dalies sudėtį yra itin reikšminga atsižvelgti į įstatymo leidėjo valią. Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2010 m. gegužės 12 d. teikė išvadą dėl BK papildymo 271¹ straipsniu įstatymo projekto (XIP-1078). Iš komiteto išvados matyti, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamentas teikė nuomonę, jog siūlomas teisinis reguliavimas apima tik atsakomybę už veikas, padarytas tyčia, bei siūlė projektą patikslinti ir jame nustatyti atsakomybę tam, kas tyčia ar dėl neatsargumo pažeidė normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus, jei dėl to kilo nurodyti padariniai. Iš esmės analogišką pasiūlymą teikė ir Teisės institutas – „nusprendus taikyti baudžiamąją atsakomybę už minėtus pažeidimus, ją būtų tikslinga taikyti ne tik tuomet, kai jie padaromi tyčia, bet ir tuomet, kai jie padaromi dėl neatsargumo“. Tačiau į paminėtus pasiūlymus atsižvelgta nebuvo, BK 271¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje nebuvo nurodyta, kad atsakomybė už aptariamą veiką kyla ir tuomet, kai ji padaryta dėl neatsargumo. Taigi, turi būti konstatuojama, kad įstatymo leidėjo sumanymas buvo nustatyti baudžiamąją atsakomybę tik už tyčia padarytą veiką. Šiame kontekste pažymėtina, kad būtent tokį paminėtų teisės normų aiškinimą palaiko ir kasacinis teismas. Kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTI0LTY5Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-524-696/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-524-696/2015">2K-524-696/2015</a> pripažinta, kad asmens, dėl neatsargumo pažeidusio statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, kai dėl to žuvo žmogus, veika teisingai kvalifikuota pagal BK 132 straipsnio 3 dalį. Konstatavus, kad BK 271¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tyčia, byla A. P. turi būti nutraukta, nes pagal teismų nustatytas aplinkybes A. P. veikė neatsargiai.

8.3. Be kita ko, A. P. veikoje nėra ir neatsargios kaltės formos. Pagal teismų nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad A. P., darydamas veiką, nesuvokė savo veiksmų pavojingumo laipsnio kito žmogaus gyvybei, nenumatė tokių padarinių ir neturėjo bei negalėjo jų numatyti. A. P. nebuvo atsakingas už atramų įrąžų į pamatus skaičiavimus, jis negalėjo numatyti, kad A. B. neoficialiai jam pateiktus A. P. rengto projekto darbinio (nebaigto) varianto skaičiavimus naudos pagrindiniame projekte, jų net netikrinęs. A. P. pasirašytame ir oficialiai perdavimo–priėmimo aktu UAB „A“ perduotame projekto variante tokie skaičiavimai nebuvo pateikiami. Svarbu, jog A. B. prašė pateikti 0° kampo atramos įrąžų skaičiavimus. Būtent tokie skaičiavimai jam ir buvo pateikti, tik klaidingai nurodant atitinkamos lentelės antraštę – „Ankerinės atramos įrąžos“. Neįmanoma numatyti, kad inžinierinį išsilavinimą turintys asmenys galėtų daryti tokią didelę klaidą ir nepastebėti, jog lentelėje po pavadinimu „Ankerinės atramos įrąžos“ (pamatus veikiančios didžiausia jėga) nurodomos pačios mažiausios pamatus veikiančios jėgos. Dar labiau nenumatoma, kad toks rašymo apsirikimas būtų nepastebėtas pamatų gamybos ir montavimo procese. Pažymėta ir tai, kad įrąžų į pamatus veikiančių jėgų skaičiavimai buvo atlikti dar techninio projekto rengimo metu. Techninio projekto konstrukcinei daliai vadovavo A. B.. Taigi, A. B. turėjo pastebėti aptartą akivaizdų rašymo apsirikimą, nes iš A. P. gauti ankerinės (inkarinės) atramos įrąžų pamatus veikiančių jėgų skaičiavimai buvo labai reikšmingai mažesni, nei buvo nurodyta techniniame projekte. Tikėtina, kad, nepaisant aptariamo rašymo apsirikimo, A. B. suprato, jog lentelėje su antrašte „Ankerinės atramos įrąžos“ pateikiami 0° kampo atramos įrąžų skaičiavimai. Būtent 0° kampo atramos įrąžų skaičiavimų elektroniniu laišku jis prašė A. P., o gavęs dokumentą su atramų įrąžų skaičiavimais, kuriame nebuvo nurodomi 0° kampo atramos įrąžų skaičiavimai, į A. P. dėl to nesikreipė ir jokių paaiškinimų neprašė. Taigi, A. P. negalėjo ir neturėjo numatyti, kad jo neoficialiai el. paštu A. B. pateikti atramų įrąžų skaičiavimai bus naudojami kaip galutiniai, neperžiūrimi A. B., neperskaičiuojami projekto ekspertizės metu, bus neatliekami pamatų bandymai, faktiškai bus sumontuoti dar silpnesni pamatai, nei buvo nurodyta A. P. skaičiavimuose, dėl to grius atrama ir žus žmogus.

8.4. Pagal teismų nustatytas aplinkybes matyti, kad BK 271¹ straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai – atramos nuvirtimas ir I. L. žūtis – yra susiję su daugybe kitų priežasčių (sąlygų). Pagal teismų nustatytas aplinkybes, A. P. pavojinga veika siejama su tuo, kad jis elektroniniu laišku pateikė darbo projekto dalies vadovui A. B. neteisingus kampinių atramų įrąžų į pamatus skaičiavimus. Pagal A. P. pateiktus skaičiavimus, 0° kampo atramos (atitinkamos lentelės antraštėje klaidingai įvardytos „ankerine“) įrąžos į pamatus yra veikiamos 239 kN rovimo jėga, o 2015 m. rugpjūčio 18 d. VGTU Taikomosios statinių, konstrukcijų ir medžiagų laboratorijos statinio dalies ekspertizės akte Nr. EI 5-04 nurodyta, kad po atramos griūties buvo atliktas vienos iš kojų likusių polinių pamatų natūrinis polinių pamatų rovimo bandymas ir nustatyta, kad rovimu išbandyto pamato didžiausia laikomoji galia yra 190,58 kN.

8.5. Net laikant, kad A. P. neteisingai apskaičiavo atramų įrąžų rovimo jėgas, tai negali būti laikoma būtinąja padarinių kilimo sąlyga, nes pamatai buvo sumontuoti dar silpnesni, nei nurodyta A. P. teiktuose skaičiavimuose. A. P. klaidą, kaip galimą padarinių kilimo sąlygą, pašalinus, padariniai vis tiek būtų kilę, nes faktiškai įrengti pamatai buvo reikšmingai silpnesni, nei buvo nurodyta A. P. skaičiavimuose (nors ir klaidinguose). Byloje nėra duomenų, ar atrama būtų virtusi, jei faktiškai pamatai būtų atsparūs 239 kN rovimo jėgai. Labai reikšminga aplinkybe laikytina ir tai, kad pagal tokius pačius A. P. skaičiavimus buvo pastatytos mažiausiai dar dvi tokio paties tipo atramos (Nr. 30 ir Nr. 43). Šių atramų pamatų konstrukcija, polių ilgis ir skersmuo buvo tokie pat kaip atramos Nr. 56. Laidai ant šių atramų taip pat buvo tempiami tokiu pačiu būdu kaip ir ant atramos Nr. 56, tačiau jos nevirto. Tai dar kartą pagrindžia, kad atramos Nr. 56 virtimo būtinoji sąlyga buvo ne A. P. padaryta atramų skaičiavimų lentelės antraštės klaida, o kitos sąlygos – galimai statant nuvirtusią atramą faktiškai sumontuoti dar silpnesni pamatai, nei buvo nurodyta A. P. skaičiavimuose. Pažymėtina, kad neteisingai buvo nurodyta tik 0° kampo atramos įrąžų pamatus veikiančių jėgų skaičiavimų lentelės antraštė, o kitų tipų atramų, kurių įrąžų pamatus veikiančių jėgų skaičiavimai buvo pateikti tame pačiame A. P. siųstame dokumente, lentelių antraštės ir skaičiavimai buvo iš esmės teisingi, tačiau faktiškai visų atramų pamatai buvo sumontuoti 2–4 kartus silpnesni, nei buvo nurodyta A. P. skaičiavimuose. Jei A. B. nebūtų pažeidęs teisės aktų ir tinkamai suprojektavęs atramos pamatus ir (arba) būtų tinkamai atlikta projekto ekspertizė, ir (arba) būtų atlikti natūriniai polių bandymai, ir (arba) faktiškai sumontuoti pamatai būtų atitikę bent A. P. teiktus skaičiavimus, ir (arba) I. L. būtų dirbęs iš autobokštelio – padariniai nebūtų kilę. A. P. padaryta skaičiavimo klaida yra pernelyg nutolusi nuo kilusių padarinių. Be to, byloje pagal tą patį BK straipsnį yra nuteisti dar trys asmenys. Teismų nuosprendžiuose nurodyta, kad kiekvieno iš keturių nuteistųjų atlikti veiksmai (neveikimas) buvo būtinuoju priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais, tačiau teismai niekaip neaptarė, koks yra visų nuteistųjų atliktų veiksmų (neveikimo) tarpusavio santykis.

8.6. Neabejotina, kad šios veikos subjektas yra specialusis, tačiau baudžiamasis įstatymas nepateikia tikslios šio subjekto apibrėžties. Statybos įstatyme nurodyta, kad už įstatymų ir kitų teisės aktų vykdymo užtikrinimą statybų proceso metu atsako: statinio projekto vadovas; statinio statybos techninis prižiūrėtojas; statinio statybos vadovas ir kt. Tuo tarpu A. P. aptariamu atveju buvo statinio projekto dalies rengėjas, tačiau pagal Statybos įstatymą statinio projekto dalies rengėjas tiesiogiai nėra atsakingas už statybą reglamentuojančių teisės aktų laikymosi priežiūrą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal aktualiu laikotarpiu galiojusį Statybos įstatymo (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-424 redakcija) 11 straipsnį statinio projekto dalies rengėjas nebuvo laikomas ir šiuo metu nėra laikomas statybos dalyviu. Baudžiamoji atsakomybė už statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą gali kilti tik tam, kas pagal teisės aktus yra tiesiogiai atsakingas už teisėtumo užtikrinimą statybų procese, o ne bet kam, kas bet kokia forma ar būdu dalyvavo statybų procese ir pažeidė kokio nors teisės akto reikalavimus.

8.7. A. P. inkriminuojami tik bendro pobūdžio teisės normų, kuriomis įtvirtinamos tik pačios bendriausios pareigos statinius statyti taip, kad jie atitiktų esminius statinių reikalavimus, nesideformuotų ir nesugriūtų, pažeidimai. Tuo tarpu jokie teisės aktų pažeidimai, kurie būtų konkrečiai susieti su A. P. vykdytomis funkcijomis bei jo vaidmeniu atramų projektavimo procese, neinkriminuojami. Dėl to darytina išvada, kad A. P. neatitinka BK 271¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos subjekto požymių.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9. Nuteistosios V. K. ir civilinės atsakovės UAB „E“ gynėjo ir atstovo advokato S. Brazausko bei nuteistojo A. P. ir jo gynėjo advokato D. Raulušaičio kasaciniai skundai atmestini.

Dėl skundų nagrinėjimo ribų ir nenagrinėtinų argumentų

10. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduoti kasaciniai skundai, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų netiriant ir nevertinant, naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimais kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes buvo atsižvelgta į visus svarbius bylos duomenis, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-788/2019). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010). Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant pagrindo konstatuoti, kad buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai (BPK 369 straipsnio 3 dalis), nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus. Atitinkamai skunduose nurodomi esminiai įrodymų vertinimo pažeidimai turi būti aiškiai įvardyti, tačiau, kaip matyti iš UAB „E“ atstovo advokato S. Brazausko kasacinio skundo, jie yra tik deklaratyviai nurodomi, nesiejant su konkrečiais pažeidimais. Pažymėtina, kad kasacinių skundų argumentai iš esmės yra analogiški apeliacinių skundų argumentams. Apeliacinius skundus išsamiai išnagrinėjo ir, priešingai nei teigiama kasaciniuose skunduose, į juos motyvuotai atsakė apeliacinės instancijos teismas, įskaitant ir neturtinės žalos pagrįstumo klausimus. Paminėtina, kad neturtinės žalos dydis ir jo piniginė išraiška pirmiausia yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas gali nagrinėti šį klausimą tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrindamas, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reguliuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje. Tačiau šiais klausimais nuosekliai pasisakė abiejų instancijų teismai, taigi tie kasacinių skundų argumentai, kuriais nesutinkama su priteistos žalos dydžiu, taip pat išeina už kasacinės instancijos teismo ribų. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju kasacijos dalyką sudaro kasaciniuose skunduose iškelti klausimai, susiję su teismo teisės aiškinti teisės normas ribomis BK 271¹ straipsnio aiškinimo kontekste, jo sudėties požymių vertinimu, bei civilinio atsakovo tinkamumo klausimas.

11. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dalis V. K. kasaciniame skunde išdėstytų argumentų taip pat nesudaro bylos kasacinio nagrinėjimo dalyko ir dėl to jie paliktini nenagrinėti. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nagrinėdamas kasacinę bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas. Todėl argumentai, nurodantys ne tuos teisės taikymo klausimus, – kasaciniame skunde kasatoriai kalba apie Reglamento STR 2.01.01(1):2005 reikalavimų pažeidimus, o kaltinimas ir teismų aiškinimas yra siejami su Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 214 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ 6.8, 74 ir 95 punktų pažeidimais, – išeina už teismo įgaliojimų nagrinėjant šią kasacinę bylą ribų.

Dėl kasatorių argumentų dėl netinkamo 271¹ straipsnio taikymo ir su juo siejamų BK bendrosios dalies normų

12. Visuose kasaciniuose skunduose akcentuojama, kad nuosprendžiai priimti išplėtus BK 271¹ straipsnyje nurodytos pavojingos veikos ribas, t. y. nustačius neaptartą jose požymį – neatsargią kaltę, taip pažeidžiant nullum crimen sine lege principą, draudimą apsunkinti kaltinamojo teisinę padėtį plečiamuoju būdu aiškinant teisės aktus ir BK bendrąsias normas, reglamentuojančias baudžiamosios atsakomybės sąlygas. Taip pat yra ginčijamas priežastinio ryšio tarp kasatorių nustatytos kaltės ir atsiradusių pasekmių klausimas.

13. Atsakydamas į analogiškus apeliacinių skundų argumentus, apeliacinės instancijos teismas, patvirtindamas pirmosios instancijos teismo išvadas šiuo klausimu, nurodė, kad nors BK 271¹ straipsnio 1 dalyje nuorodos į neatsargią kaltės formą nėra, ko reikalaujama pagal BK 16 straipsnio 4 dalį, į ką teisingai dėmesį atkreipė ir apeliantė, ši aplinkybė nereiškia, kad tokiu atveju yra paneigiama veikų padarymo dėl neatsargumo galimybė. Tokia išvada neprieštarauja ir kasacinei praktikai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMDUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-305/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-305/2009">2K-P-305/2009</a>). Kasatorių pateikti argumentai tokių išvadų nepaneigia.

14. Pažymėtina, kad, grindžiant teiginį apie nurodytų kasatorių argumentų nepagrįstumą, yra svarbu apibrėžti teismo teisės aiškinti teisės normas ribas, blanketinių normų ypatumus bei priežastinio ryšio nustatymo aspektus. Šiems klausimams tinkamai išspręsti yra svarbios tarptautinio ir nacionalinio įstatymu įtvirtinto reguliavimo, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje, Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ir teismų praktikoje suformuluotos taisyklės.

15. BK 271¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Pagal šio straipsnio 1 dalį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas vykdė savavališką statybą ar kitaip pažeidė statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, jeigu dėl to įvyko statinio avarija ir žuvo žmogus, arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, arba buvo padaryta didelė žala aplinkai ar didelė turtinė žala asmeniui.

16. BK 271¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje nėra nurodyta, kurių konkrečiai statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimai užtraukia baudžiamąją atsakomybę.

17. Šio straipsnio 1 dalies dispozicija, kurios tekste yra nuorodos į įstatymus ir teisės aktus, reglamentuojančius statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, traktuojama kaip blanketinė. Tai reiškia, kad BK 271¹ straipsnyje nustatytos nusikaltimo sudėties požymių turinys atskleidžiamas remiantis ne vien tik baudžiamojo įstatymo dispozicija, bet ir kitais atitinkamais teisės šaltiniais.

18. Nuorodos į juos motyvuojant teismų sprendimus dėl padarytų veikų kvalifikavimo yra būtinos. Šioje baudžiamojoje byloje nuo tokios praktikos nėra nukrypta. Žemesniųjų instancijų teismai nustatė, kad A. P. pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 16 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.), 2011 m. kovo 9 d. Europos parlamento ir tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011 1 priedo 1 punkto, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. D1–455 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.01.01(1):2005 Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ 12 punkto, 13 punkto reikalavimus, dėl to įvyko statinio avarija ir žuvo žmogus; V. K. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 214 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 „statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ 6.8 punkto, 74 punkto, 95 punkto reikalavimus, dėl to įvyko statinio avarija ir žuvo žmogus. Šiais veiksmais A. P. ir V. K. padarė nusikaltimus nurodytus BK 271¹ straipsnio 1 dalyje.

19. Pažymėtina, kad EŽTT, aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 7 straipsnyje įtvirtintą principą, jog tik įstatyme galima apibrėžti nusikalstamas veikas ir nustatyti bausmes už jas (nullum crimen, nulla poena sine lege), nurodo, kad jis turi būti aiškinama ir taikoma taip, kad būtų užtikrinta veiksminga apsauga nuo savavališko baudžiamojo persekiojimo, nuteisimo ir nubaudimo. Iš Konvencijos 7 straipsnio nuostatų kyla kokybiniai reikalavimai teisiniam reguliavimui, kuriuo apibrėžiamos nusikalstamos veikos, įskaitant tai, kad jis turi būti prieinamas ir iš anksto numatomas (angl. accessible and foreseeable) (inter alia, Didžiosios kolegijos 2008 m. vasario 12 d. sprendimas byloje Kafkaris prieš Kiprą, peticijos Nr. 21906/04, 140 punktas; 2008 m. rugsėjo 19 d. sprendimas byloje Korbely prieš Vengriją, peticijos Nr. 9174/02, 70 punktas). Plėtodamas šiuos išaiškinimus EŽTT nurodo, kad aptarto reikalavimo yra laikomasi, kai asmuo iš teisinio reguliavimo, esant reikalui – iš jo aiškinimo teismų praktikoje, gali žinoti, už kokius veiksmus ar neveikimą jis gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir kokia bausme gali būti baudžiamas. Kad ir kaip aiškiai gali būti apibrėžtas teisinis reguliavimas, bet kurioje teisės srityje, inter alia, baudžiamojoje teisėje, neišvengiamas yra jo aiškinimas teismų praktikoje. Jeigu dėl įstatymų aiškinimo kyla abejonių, jas, priimdami sprendimus, turi pašalinti teismai (inter alia, Didžiosios kolegijos 2013 m. spalio 21 d. sprendimas byloje Del Rio Prada prieš Ispaniją, peticijos Nr. 42750/09, 77–79, 92, 93 punktai; 2015 m. sausio 27 d. sprendimas byloje Rohlena prieš Čekijos Respubliką, peticijos Nr. 59552/08, 50 punktas).

20. EŽTT praktikoje taip pat yra pripažinta, kad blanketinės normos neprieštarauja Konvencijos 7 straipsniui, jeigu atitinka tuos pačius (įstatymui keliamus) aiškumo, prieinamumo, numatomumo reikalavimus. Taip pat yra akcentuojama, kad nurodančioji ir nurodamoji nuostatos, aiškinamos kartu, turi leisti asmenims suprasti ir numatyti, esant būtinybei su teisinės konsultacijos pagalba, koks elgesys sukelia baudžiamąją atsakomybę (EŽTT Didžiosios kolegijos 2020 m. gegužės 29 d. konsultacinė išvada dėl blanketinių nuorodų arba įstatymo nuorodų technikos apibrėžiant nusikalstamą veiką panaudojimo ir nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio baudžiamojo įstatymo bei pakeisto baudžiamojo įstatymo palyginimo standartų, dėl Armėnijos Konstitucinio Teismo prašymo Nr. P16-2019-001).

21. Šiuos tarptautinius išaiškinimus atliepia ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija, nurodant, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia, šiuos: kad teisinių santykių subjektai galėtų žinoti, ko iš jų reikalauja teisė, teisės normos turi būti nustatomos iš anksto, teisės aktai turi būti oficialiai skelbiami, jie turi būti vieši ir prieinami; įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, teisės aktų formuluotės turi būti tikslios, turi būti užtikrinamas teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius; kad teisinių santykių subjektai galėtų savo elgesį orientuoti pagal teisės reikalavimus, teisinis reguliavimas turi būti santykinai stabilus; teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lot. lex non cogit ad impossibilia); teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lot. ex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lot. lex benignior retro agit) (inter alia, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai). Pažymėtina, kad konstitucinis teisinės valstybės principas būtų pažeistas, jeigu, be kita ko, įstatyme būtų nustatyta teisinė atsakomybė už tokią veiką, kuri nėra pavojinga visuomenei ir dėl to teisiškai nedraustina.

22. Taigi darytina išvada, kad BK, be konkrečiai su­formuluotų nusikalstamų veikų sudėčių, vadinamų visuminiais baudžiamaisiais įstatymais, gali būti ir blanketinių nuostatų, kuriose neapibrėžta, kas yra draudžiama, o šios nuostatos nukreipia į kitus įstatymus, teisės aktus ar administracinius aktus. Šiais atvejais kompleksišką veikos sudėtį galima rasti tik susiejus blanketinį įstatymą su jį papildančia norma. Pagal tai, kaip pasireiškia blanketišku­mas, blanketines dispozicijas turinčius BK straipsnius galima suskirstyti į grupes, tarp kurių pažymėtinos – BK straipsniai, kurių blanketiškumas pa­sireiškia vartojant sąvokas „neteisėtas“, „neteisėtai“ ir pan.; BK straipsniai, kurie nukreipia į teisės aktus, už kurių pažeidimą kyla baudžia­moji atsakomybė, ir kt.

23. BK 271¹ straipsnis priskirtinas straipsnių grupei, kuri nukreipia į kitus statybos sritį reglamentuojančius teisės aktus. Standartinė formuluotė, rodanti šių straipsnių dispozicijų blanketiškumą, yra nusikalstamos veikos aprašymas nurodant, kad ji padaroma pažeidžiant teisės aktų nustatytas taisykles, reikalavimus, tvarką arba neatliekant teisės aktų reikalaujamų veiksmų. Šio blanketinių dispozicijų porūšio ypatybė yra ta, kad blanketinėse dis­pozicijose nurodoma, kokios teisės srities taisyklės pažeidžiamos darant nusikalstamą veiką. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, jei BK straipsnio dispozicijoje nurodomos ne konkrečios egzistuojančios taisyklės (ne tikrinis pavadinimas), tada baudžiamoji atsakomybė kyla už bet kokio pavadinimo ir teisinės galios norminio akto, reglamentuo­jančio atitinkamą sritį, pažeidimą. Kai BK straipsnio dispozicija blanketinė, surašant nuosprendį turi būti nurodomas įstatymas ar kitas teisės aktas, už kurio reikalavimų ar draudimų pažeidimą nustatyta baudžia­moji atsakomybė. Nuosprendyje turi būti nurodomas jo straipsnis, dalis ar punktas, glaustai atskleidžiant turinį, pažymint pa­žeidimo esmę. Šių reikalavimų kaip minėta žemesniųjų instancijų teismai nepažeidė.

24. Tiek EŽTT, tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad, esant būtinybei, atskleisti atskirų įstatyme pavartotų sąvokų prasmę galima išsiaiškinus įstatymo paskirtį, jo reguliuojamų santykių pobūdį ir apimtį, reguliavimo ypatumus ir pan. Aiškinant įstatymą galima taikyti įvairius aiškinimo metodus, neapsiribojant tik lingvistiniu. Tam tikrais atvejais, kai aiškinimo rezultatai atitinka aiškinamų teisės normų ar principų kalbinę išraišką teisiniame tekste, vadinasi, jie yra adekvatūs tekstui. Kitais atvejais aiškinimo rezultatai būna platesni arba siauresni nei aiškinamų elgesio standartų tekstinės išraiškos prasmė, tačiau adekvatūs teisinio reguliavimo visumai. Ignoruojant teisinės logikos taisykles aiškinimo rezultatai būtų paradoksalūs, net absurdiški. Nepaisant to, teisės normos, kuriose formuluojami konkretūs draudimai, žmogaus teisių ribojimo pagrindai ir pan., turėtų būti aiškinamos adekvačiai, t. y. atsižvelgiant labiau į tekstinę raišką, tačiau neignoruojant ir teisinio reguliavimo visumos. Taigi tekstinės išraiškos ir jų aiškinimo rezultatų skirtumai paprastai turėtų būti išimtiniai atvejai, kurie pateisinami ir pagrindžiami atskleidžiant visuminio teisinio reguliavimo tikslus, interpretuojamų nuostatų sisteminius ryšius su kitais teksto elementais ir pan. Primintina, kad, aiškindami teisės normas, teismai negali kurti naujų konkrečius elgesio modelius išreiškiančių teisės normų, kaip tai daro įstatymų leidėjas, tačiau, esant norminio teisinio reguliavimo nepakankamumui ar (ir) prieštaringumui, jie aiškina ir taiko teisę sukonkretindami interpretuojamame tekste abstrakčiai išreikštas bendras oficialiai sankcionuoto elgesio kryptis ir tokiu būdu aktyviai veikia, užtikrindami teisinio reguliavimo darną ir neprieštaringumą. Teisinius sprendimus ir juos pateisinančius argumentus teismai suranda konstatuodami įvairių teisinių nuostatų sisteminius tarpusavio ryšius, t. y. teisinio reguliavimo visumoje, kuri neatsiejama tiek nuo interpretuojamo akto tekste įtvirtintų normų, tiek nuo abstraktaus turinio, eksplicitiškai ar implicitiškai jame išreikštų teisės principų

25. Paneigiant A. P. gynėjo advokato D. Raulušaičio kasacinio skundo argumentus dėl to, kad svarstant BK papildymo 271¹ straipsniu įstatymo projektą (XIP-1078) buvo teikta išvada dėl neatsargios kaltės formos įtraukimo konstruojant sudėtį, šiuo aspektu svarbu pažymėti ir tai, kad, aiškindami teisę, teismai yra apriboti remtis ir tam tikrais teisės aiškinimo šaltiniais. Štai V. Mikelė­nas išskiria šaltinius, kuriais privalu rem­tis, šaltinius, kuriais reikėtų remtis, šalti­nius, kuriais galima remtis, ir šaltinius, ku­riais negalima remtis (Mikelėnienė, Dalia; Mikelėnas, Valenti­nas. Teismo procesas: teisės aiškinimo ir taiky­mo aspektai. Vilnius: Justitia, 1999, p. 238). Būtent paskutinė grupė šaltinių apriboja teisėjo teisės aiškinimą. Šiai grupei minėtas au­torius priskiria: 1) politines ir ideologines nuomones ir vertinimus; 2) sociologinių, ekonominių ir kitokių tyrimų, visuomenės apklausų rezultatus; 3) argumentus, prieš­taraujančius geriems papročiams, gerai moralei, bendriesiems teisės principams; 4) neoficialią medžiagą apie įstatymo ar kito teisės šaltinio rengimo ar priėmimo raidą [16, p. 253–254]. Taigi aiškinamieji raštai, kuriais kasatorius grindžia savo teiginius dėl plečiamojo normos aiškinimo, yra priskirtini netinkamiems teisės aiškinimo šaltiniams.

26. Taigi aiškinant BK 271¹ straipsnio sudėties požymius, vienas kurių gali būti neatsargi kaltė, būtina įvertinti ne tik tekstinę normos raišką, kuo apsiriboja kasatoriai, bet ir bendrą teisinio reguliavimo kontekstą. Šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad šiuolaikinėje baudžiamojoje teisėje yra kriminalizuoja­mos ne tik pačios pavojingiausios veikos, tokios kaip nusikaltimai žmogaus gyvybei, sveikatai, turtui, nusikaltimai valstybei, bet ir mažiau reikšmingos ir pavojingos veikos. Baudžiamosios teisės priemonėmis reglamentuojant baudžiamąją atsakomybę už įvairias smulkesnes veikas, kurių tiesioginį draudimą nustato kiti nei BK teisės aktai, tam, kad nebūtų apkrautas baudžiamasis įstatymas ir kad keičiantis tam tikriems kituose teisės aktuose nurodytiems apribojimams ar draudimams nereikėtų kiekvieną kartą kaitalioti BK, neišvengiamai tenka naudoti blanketines dispozicijas. Taigi pati blanketinės dispozicijos forma išduoda, kad veika galima ir neatsargia kaltės forma, kuri tiesiogiai nėra aptarta pačioje normoje. Kaip minėta, šiuo atveju svarbus ir teisinių nuostatų sisteminis tarpusavio ryšys, t. y. teisinio reguliavimo visuma.

27. Nagrinėjant teisinio reguliavimo visumą, išskirtinos BK įtvirtintos nusikalstamų veikų sudėtys, susijusios su atsakomybe už tam tikrų taisyklių pažeidimą, sukėlusį avariją ir žmogaus mirtį. Jų analizė rodo, kad (pvz., BK 278, 281, 282 ir kiti straipsniai) atsakomybė pagal atitinkamą straipsnį kyla, kai veika padaryta neatsargiai, nes, kaip minėta, už tyčinę veiką yra taikoma griežtesnė atsakomybė, nustatyta kituose BK straipsniuose. Štai jeigu gyvybė atimama tyčia, BK vartojama kitokia sąvoka – „nužudymas“, pvz., 129–131 straipsniuose, 250 straipsnio 4 dalyje. Taigi, aptartose sudėtyse, įskaitant ir BK 271¹ straipsnį, vartojama sąvoka „žuvo žmogus“ taip pat suponuoja neatsargią kaltės formą dėl gyvybės atėmimo. Ne mažiau svarbi ir pačios formos kalbinė išraiška ir konstrukcija „<...> pažeidė teisės aktus <...>, jeigu dėl to <...> kilo padariniai <...>“, kuri, kaip minėta, būdinga neatsargių nusikaltimų sudėtims. Primintina, kad šiuo atveju galutinį veikos kvalifikavimą lemia psichinis santykis su veikos padariniais. Kai santykis su padariniais yra neatsargumas – veika padaroma neatsargia kaltės forma.

28. Taigi konstatuotina, kad situacija, jog nėra atitinkamos papildomos straipsnio dalies, kurioje nurodyta, kad atsakomybė kyla tik tais atvejais, kai veikos padarytos dėl neatsargumo, reiškia tik tai, jog dalies kitų sudėties nurodytų alternatyvių padarinių sukėlimas gali užtraukti atsakomybę ir tais atvejais, kai jų atžvilgiu yra tyčia (savavališka statyba). Tai neprieštarauja ir jau nurodytai teismų praktikai ir toks teismų aiškinimas atitinka teisės aiškinimo šiuo konkrečiu atveju ribas.

29. Žemesniųjų instancijų teismai nustatė, kad visi nuteistieji veikė neatsargia kaltės forma, dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Tokioms teismų išvadoms nėra pagrindo prieštarauti.

30. BK 16 straipsnio 3 dalyje pateiktoje nusikalstamo nerūpestingumo sąvokoje apibūdinant šios neatsargumo rūšies intelektualinį momentą yra apibrėžtas tik kaltininko psichinis santykis su priežastinio ryšio vystymusi, nurodant, kad asmuo nenumatė, jog dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodytų padarinių, o apie kaltininko psichinį santykį su pavojinga veika neužsimenama. Tačiau logiškai aiškinant įstatymą galima daryti išvadą, kad jeigu asmuo nenumatė galinčių kilti padarinių, tai jis ir nesuvokė daromos veikos pavojingo pobūdžio. Tai esminis nusikalstamo nerūpestingumo bruožas, skiriantis jį nuo kitų kaltės formų, nes esant tyčiai asmuo suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, esant nusikalstamam pasitikėjimui – daromos veikos rizikingą pobūdį, o esant nusikalstamam nerūpestingumui asmuo nenumato galinčių kilti padarinių ir nesuvokia daromos veikos nei pavojingo, nei rizikingo pobūdžio. Taigi kaltininkas suklysta vertindamas situaciją ir suvokia tik išorinę savo poelgio pusę, t. y. tai buvo klaida (A. P. atveju), netinkamas pareigų, nustatytų specialiuose norminiuose aktuose, atlikimas, t. y. iš principo asmuo suvokia savo veiksmų netinkamumą, tačiau nepakankamai įvertina galinčius kilti padarinius, jie lieka už kaltininko suvokimo ribų. Tačiau turėjimas numatyti padarinius yra objektyvus nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato pareigos būti atsargiam darant atitinkamas veikas buvimą. Tokia pareiga gali išplaukti iš įstatymo, tarnybos pareigų, profesijos, ankstesnės veiklos, gyvenimo patyrimo ir pan. Galėjimas numatyti padarinius yra subjektyvus nusikalstamo nerūpestingumo kriterijus, kuris nustato asmens, turinčio atitinkamą pareigą, realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos pavojingumą ir numatyti avarijos kilimo kaip jo veikos padarinius. Apie tai teismas sprendžia įvertinęs kaltininko asmenines savybes – patirtį, kompetenciją, išsilavinimą, sveikatos būklę ir pan. Atitinkamai tokio pobūdžio nusikaltimuose priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jis nustatomas tarp veikos (kaltininko padarytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų) ir kilusių padarinių (nelaimingo atsitikimo darbe, avarijos ar atsiradusių kitokių sunkių padarinių), o ne tarp kaltės ir padarinių, ką nuolat akcentuoja kasatoriai. Tokio pobūdžio bylose turi būti nustatyta, kokius konkrečiai norminių aktų reikalavimus jis pažeidė ir kad būtent šie pažeidimai yra būtina padarinių kilimo sąlyga ir pagrindinė to priežastis. Tai teismai ir padarė.

31. Statybų projektavimo darbai ir projekto tvirtinimas susideda iš kelių etapų, kurių visuma lemia jo tinkamumą ir saugumą realizuojant. Antai Statybos įstatymo 4 straipsnis nustato esminius statinio parametrus, vienas kurių yra mechaninis atsparumas ir pastovumas. Šie parametrai yra privalomi vykdant projektavimo, projekto ekspertizės ir statybos darbus, kaip yra nurodyta šio įstatymo 10 straipsnyje. Įstatymo 2 straipsnis nurodo tiek statybos procesus, tiek ir asmenis, kurie dalyvauja juose, kaip antai: 27. Statinio projektas – normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (aiškinamoji dalis, projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statinio statybai įteisinti ir vykdyti, visuma; 28. Statinio projektavimas – architektūrinė inžinerinė veikla, kurios tikslas parengti statinio projektą; 35. Statinio projekto ekspertizė – įvertinimas, kaip statinio projekte įgyvendinti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyti esminiai statinio reikalavimai, taip pat kitų įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų bei privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimai; 44. Statinio projekto vadovas – architektas ar statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas statytojo interesams, normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatyta tvarka organizuoja statinio projekto rengimą, koordinuoja statinio projekto dalių sprendinius bei statinio projekto dalių vadovų veiklą, prižiūri ir atsako, kad statinio projekte būtų įgyvendinti įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimai; 46. Statinio projekto rengėjas – architektas ar statybos inžinierius, kuris vienas rengia statinio projektą ir yra šio statinio projekto vadovas arba rengia konkretaus statinio projektą, vadovaujamas kito šio projekto vadovo. Statinio projekto rengėjas gali būti projekto vadovo vadovaujama fizinių asmenų grupė, sudaryta iš projekto dalių vadovų, kitų architektų ir statybos inžinierių; 47. Statinio projekto dalies rengėjas – architektas ar statybos inžinierius, kuris vienas rengia statinio projekto dalį ir yra šios statinio projekto dalies vadovas arba vienas rengia statinio projekto dalį, vadovaujamas kito šios projekto dalies vadovo. Statinio projekto dalies rengėju gali būti ir fizinių asmenų grupė, sudaryta iš architektų ir statybos inžinierių.

32. Techniniuose reglamentuose yra detalizuojami projektavimo etapai bei juose būtinų dokumentų ir veiklų visuma. Atitinkamai šių dokumentų rengėjai sudaro asmenų grupę, kuri turi ne tik pagal kvalifikaciją ir kompetenciją parengti tinkamą projektą, užtikrinantį saugią statybą ir kokybišką statinį, bet ir užtikrinti rengimo metu galimų klaidų eliminavimą per jų atliekamą pirmiau ėjusio darbų etapo kontrolę – dalies techninio projekto parengimą, ekspertizę, jo įtraukimą į bendrą techninį projektą bei darbo projektą. Taigi šioje byloje pagal BK 271¹ straipsnio 1 dalį buvo nuteisti 4 asmenys – A. P. kaip techninio projekto dalies rengėjas (vykdė statybos inžinieriaus, konstruktoriaus funkcijas), A. B. – kaip darbo projekto konstrukcijų dalies vadovas, V. K. – kaip dalinės projekto ekspertizės vadovė, J. S. – kaip projekto vadovas, kurie turėjo reikiamas kompetencijas, kvalifikaciją, patirtį bei galimybę tinkamai vykdyti jiems pavestas funkcijas vadovaujantis skirtingais statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, tačiau dėl visų jų nerūpestingumo ši klaidos eliminavimo grandinė nesuveikė, t. y. jie visi, turėdami reikiamas kompetencijas, kvalifikacijas veikti pagal savo įgaliojimus, to tinkamai nepadarė, ir dėl to atsirado BK nustatyti padariniai – įvyko avarija ir žuvo žmogus. Atitinkamai teismai pagrįstai konstatavo, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes, savo asmenines savybes, turimą kompetenciją ir kvalifikaciją visi nuteistieji galėjo ir turėjo numatyti galimų neigiamų pasekmių atsiradimo galimybę. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas ir kasatorių (V. K. gynėjo advokato) argumentas apie dalinį civilinės atsakomybės pobūdį, nes, kaip pagrįstai nurodė apeliacinės instancijos teismas, pagal bylos įrodymus nėra galimybės nustatyti, kurio iš nuteistųjų padaryti pažeidimai labiau prisidėjo prie neigiamų padarinių atsiradimo, o kartu ir kuris iš jų turi atlyginti atitinkamai mažesnę ar didesnę neturtinės žalos dalį.

33. Nėra pagrindo nesutikti ir su teismų nustatyta ir pripažinta pagrindine avarijos bei dėl jos įvykusios žmogaus žūties priežastimi – tai statybas reglamentuojančių norminių aktų pažeidimai, nulėmę nustatytus darbo projekto trūkumus. Ši priežastis yra vieningai nustatyta visų ekspertų, be kita ko, tyrusių ir galimus darbų saugos pažeidimus, kurie, nors ir buvo konstatuoti, tačiau atmesti kaip nesusiję priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis. Antai pagal nelaimingo atsitikimo darbe aktą atramos Nr. 56 avariją lėmė darbo projekte apskaičiuotos per mažos įrąžos į pamatus ir netinkamai atlikta projekto ekspertizė (6 t., b. l. 23, 24). Tie patys pažeidimai nustatyti ir UAB „P“ bendrosios ekspertizės akte Nr. 15/037-A-1 (4 t., b. l. 73–91), 400 kV įtampos elektros perdavimo oro linijos nuo Alytaus iki Lietuvos ir Lenkijos sienos avarijos tyrimo akte Nr. 1S-2-(14.15) (4 t., b. l. 3–26), Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1100(16) (8 t., b. l. 47–57), kurioje, be kitų aplinkybių, buvo vertinama ir tai, ar statybos darbų atlikimas atitiko norminių aktų reikalavimus. Nors šiame ekspertizės akte ir buvo nustatyta, kad tyrimui pateiktas dokumentų segtuvas „Statybos darbų technologinis projektas“ neatitinka nustatytų reikalavimų, jame nėra suprojektuota, kaip atlikti laidų montavimo darbus atramoje Nr. 56, netinkamas statybos darbų projektavimas, nenustačius, kad konkretūs statybos darbai (technologinės operacijos) lėmė atramos Nr. 56 virtimą, nelaikytas avarijos, kurios metu žuvo I. L., priežastimi. Teisme apklaustas specialistas R. A. taip pat vienareikšmiškai patvirtino, kad esminės avariją lėmusios priežastys buvo suskaičiuotos per mažos įrąžos į pamatus ir netinkamai atlikta projekto ekspertizė, o visi kiti smulkūs pažeidimai nelėmė avarijos (17 t., b. l. 144, ­145). Tokios pačios pozicijos laikėsi ir specialistas Titas Dėjus, jis teisiamajame posėdyje patvirtino, kad statybos darbų technologijos projektas neatitiko statybos techninio reglamento, pagal jį nebuvo galima suprasti, kaip reikia dirbti, neparašyta, kur žmogus turi būti (atramoje ar bokštelyje), tačiau šie neatitikimai neturėjo įtakos atramos griuvimui, taigi, ir nebuvo priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais (I. L. mirtimi) (17 t., b. l. 138–143). Taigi jokių abejonių dėl to, kad I. L. mirtis yra tiesiogiai susijusi su avarija – atramos Nr. 56 griuvimu, vertinamu atveju nekyla.

34. Todėl žemesniųjų instancijų teismai, tiek nustatydami, kad visi subjektai yra tinkami bei atitinka BK 271¹ straipsnio nustatytam subjektam keliamus reikalavimus (įskaitant A. P., kuris vykdė konstruktoriaus funkcijas), tiek ir nustatydami jų veikos padarymo formą – neatsargų nerūpestingumą, tiek ir detaliai aptardami jų padarytus blanketinių normų pažeidimus bei priežastinį ryšį tarp padarytų pažeidimų ir atsiradusių pasekmių, teisės aiškinimo ir taikymo klaidų nepadarė.

Dėl UAB „E“ civilinės atsakomybės

35. UAB „E“ atstovo kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesniųjų instancijų teismai nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja UAB „E“ draudiko prievolė atlyginti žalą. Šie kasatoriaus argumentai yra nepagrįsti.

36. Keisti ar pripažinti nepagrįstomis šiuo klausimu žemesniųjų instancijų teismų išvadas teisėjų kolegija neturi pagrindo, atsižvelgdama į tokias pagrindines šiai situacijai taikytinas taisykles. Kai darbuotojas nusikalstama veika padaro žalos, eidamas darbines (tarnybines) pareigas, žalą nukentėjusiajam atlygina darbdavys (CK 6.264 straipsnio 1 dalis). Darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą ne tik darbo sutarties, bet ir civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikė ne savo rizika, o atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami (CK 6.264 straipsnio 2 dalis). Tokie atvejai yra įvardijami kaip netiesioginės atsakomybės taikymo atveju dėl asmeniui padarytos žalos. Samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jei už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zMjgtMjQ4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-328-248/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-328-248/2015">3K-7-328-248/2015</a>).

37. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad V. K. teismų nustatytus pažeidimus padarė būdama UAB „E“ darbuotoja, taip pat, pripažinus pagrįstu jos nuteisimą pagal BK 271¹ straipsnį, pareiga atlyginti žalą kyla iš nusikalstamos veikos. Todėl, nors ir nesant pareikštų tiesioginių kaltinimų šioje byloje UAB „E“, kaip minėta, veikiant taisyklei, kad samdančio darbuotoją asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojo kalte, nėra pagrindo kitaip, nei padarė žemesniųjų instancijų teismai, aiškinti CK nuostatas dėl darbdavio atsakomybės ir dėl įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistosios V. K. ir civilinės atsakovės UAB „E“ gynėjo ir atstovo advokato Sauliaus Brazausko bei nuteistojo A. P. ir jo gynėjo advokato Dariaus Raulušaičio kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Eligijus Gladutis

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė