Dėl pažeistos dalykinės reputacijos gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-100/2009

Procesinio sprendimo kategorija 27.12 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algio Norkūno ir Antano Simniškio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Birių krovinių terminalas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 23 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Birių krovinių terminalas“ ieškinį atsakovui UAB „Ekstra“ žurnalui dėl pažeistos dalykinės reputacijos gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo V. K.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Birių krovinių terminalas“ kreipėsi į teismą, nurodydamas, jog 2006 m. spalio 16-22 d. atsakovo žurnalo „Ekstra“ Nr. 42 straipsnyje „Valdininkai ir teisėsaugos institucijos pro pirštus pažiūrėjo į diversiją“ buvo paskleisti žeminančio pobūdžio, tikrovės neatitinkantys duomenys apie ieškovą, formuojamas neigiamas bendrovės įvaizdis visuomenėje, dėl to buvo pažeista jo dalykinė reputacija.

Ieškovas prašė teismo įpareigoti atsakovą UAB „Ekstra“ žurnalą artimiausiame žurnale „Ekstra“ be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančias žinias, adekvačioje paskelbtam straipsniui vietoje išspausdinant tokio turinio paneigimą: „Vilniaus apygardos teismo sprendimu nustatyta, kad UAB „Ekstra“ žurnalas žurnale „Ekstra“ 2006 m. spalio 16-22 d. Nr. 42 28-31 puslapiuose išspausdino korespondento V. K. straipsnį „Valdininkai ir teisėsaugos institucijos pro pirštus pažiūrėjo į diversiją“, kuriame paskelbti teiginiai: „ „Ekstrai“ tapo žinoma (...) uosto teritorijoje veikianti UAB Birių krovinių terminalas (BKT) savavališkai atjungė kai kuriuos gyvybiškai svarbius uosto infrastruktūros įrenginius“; „Įtaria pinigų plovimu“; „Ekstros“ šaltinių teigimu, įtariama, jog per BKT galėjo būti išplauta apie devynis milijonus litų. Iš tikrųjų vieno BKT savininkų I. U. bei „Klaipėdos Smeltės“ ginčai teismuose turi kur kas grėsmingesnę, su valstybės nacionaliniu saugumu susijusią potekstę“; „BKT skolą išauginusios iki 19 mln. litų, ją neapmokestinamosios bendrovės perdavė pačiam I. U. Teisėsaugos pareigūnai įtaria, jog neapmokestinamųjų bendrovių galimas savininkas yra I. U. Tokiu atveju sudaręs sutartį pats su savimi, galėjo iš BKT išplauti apie 9 milijonus litų“; „Diversija II“, neatitinka tikrovės bei pažeidžia UAB „Birių krovinių terminalas“ dalykinę reputaciją“; priteisti iš atsakovo 150 000 Lt tikrovės neatitinkančių bei dalykinę reputaciją pažeidžiančių duomenų paskleidimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškovo UAB „Birių krovinių terminalas“ ieškinį tenkino iš dalies - įpareigojo atsakovą UAB „Ekstra“ žurnalą artimiausiame žurnale „Ekstra“ be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančias žinias, adekvačioje paskelbtam straipsniui vietoje išspausdinant paneigimą: „Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 23 d. sprendimu nustatyta, kad UAB „Ekstra“ žurnalas žurnale „Ekstra“ 2006 m. spalio 16-22 d. Nr. 42 28-31 puslapiuose išspausdino korespondento V. K. straipsnį „Valdininkai ir teisėsaugos institucijos pro pirštus pažiūrėjo į diversiją“, kuriame paskelbtas teiginys „ „Ekstrai“ tapo žinoma (...) uosto teritorijoje veikianti UAB Birių krovinių terminalas (BKT) savavališkai atjungė kai kuriuos gyvybiškai svarbius uosto infrastruktūros įrenginius“ neatitinka tikrovės bei pažeidžia įmonės „Birių krovinių terminalas“ dalykinę reputaciją“. Teismas priteisė iš atsakovo UAB „Ekstra“ žurnalo 15 000 Lt ieškovo neturtinei žalai atlyginti. Dėl kitų ieškovo nurodytų teiginių pripažinimo žeminančiais ieškovo dalykinę reputaciją ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad civilinės atsakomybės už dalykinės juridinio asmens reputacijos pažeidimą taikymo sąlyga yra tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimas, todėl kiekvienu atveju sprendžiama, ar paskleisti duomenys (informacija), ar tik pareikšta nuomonė, už kurią civilinės atsakomybės nekyla. Ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia ar nuomonė, sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (pagrįsti) duomenys (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 69 dalis). Žiniai taikomas tiesos kriterijus, nes fakto ir duomenų egzistavimą galima nustatyti procesinių teisės normų nustatytais įrodymais. Nuomonei nėra taikomas tiesos kriterijus, jos neprivaloma įrodyti, bet ji turi remtis tikrais faktais ir būti reiškiama etiškai.

Teismas nustatė, kad teiginys „ „Ekstrai“ tapo žinoma (...) uosto teritorijoje veikianti UAB Birių krovinių terminalas (BKT) savavališkai atjungė kai kuriuos gyvybiškai svarbius uosto infrastruktūros įrenginius“ yra paskelbtas apie ieškovą, jame nurodyta, kad ieškovas atliko teisei priešingus veiksmus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto hidrotechniniai įrenginiai, krantinės, navigacijos keliai ir kanalai, navigaciniai įrenginiai ir kiti infrastruktūros objektai turi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui, pažymėjo, jog tai tik sustiprina straipsnyje įvardytų ieškovo neva savavališkų veiksmų neigiamą vertinimą. Teismas konstatavo, kad teiginyje išdėstyti faktai yra tokie, kuriuos galima patikrinti, todėl nurodė, kad vertinamas teiginys turi faktų apie tam tikrą ieškovo UAB „Birių krovinių terminalas“ veiklą konstatuojamąjį pobūdį. Teismas vertino, kad šiuo teiginiu žurnalistas išsakė ne savo subjektyvią nuomonę apie ieškovą, o paskleidė apie jį tam tikrus duomenis. Teiginys suprantamas kaip ieškovo tyčinis veiksmas, nukreiptas prieš sklandžią Klaipėdos jūrų uosto veiklą. Teismo įsitikinimu, šiuo teiginiu buvo paskelbta nauja žinia, neigiamai apibūdinanti ieškovą (Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs žurnalistų etikos inspektoriaus paaiškinimus, raštą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai ir kitus įrodymus, nusprendė, kad ieškovas neturėjo ketinimų savavališkai piktybiškai sutrikdyti Klaipėdos jūrų uosto veiklos, o straipsnyje išspausdintame teiginyje buvo pateikta tiesos neatitinkanti ir klaidinanti visuomenę žinia, diskredituojanti ieškovą. Teismas vertino, jog buvo tyčia paskleisti duomenys, nukreipti į ieškovo dalykinės reputacijos sumenkinimą.

Teismas konstatavo, kad atsakovas šiuo teiginiu pažeidė ieškovo teises, iškraipė informaciją apie įmonę ir ją pateikė kaip tikrą, žinios paskleidimo mastas platus, todėl, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą (CK 2.24 straipsnio 1,8 dalys, 6.250 straipsnio 2 dalis).

Teismo manymu, teiginių: „Įtaria pinigų plovimu“; „ „Ekstros“ šaltinių teigimu, įtariama, jog per BKT galėjo būti išplauta apie devynis milijonus litų“, nėra pagrindo pripažinti duomenimis. Jais išreikšta tik subjektyvi žurnalisto nuomonė. Šių teiginių patikrinti neįmanoma. Tokia buvo ir žurnalistų etikos inspektoriaus nuomonė. Jis nurodė, kad teiginyje pateikta viešosios informacijos rengėjo nuomonė, bet nėra informacijos, jog ieškovas užsiėmė neteisėta veikla. Teismas sprendė, kad šiai nuomonei tiesos kriterijus netaikomas, ieškovas neturi teisės reikalauti nurodytų teiginių paneigimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismo įsitikinimu, taip pat nėra pagrindo pripažinti tikrais duomenimis ir teiginių: „Iš tikrųjų vieno BKT savininkų I. U. bei „Klaipėdos Smeltės“ ginčai teismuose turi kur kas grėsmingesnę, su valstybės nacionaliniu saugumu susijusią potekstę“; „BKT skolą išauginusios iki 19 mln. litų, ją neapmokestinamosios bendrovės perdavė pačiam I. U.“. Pirmuoju teiginiu išreikšta tik subjektyvi trečiojo asmens nuomonė apie dviejų ūkio subjektų tarpusavio santykius. Be to, juose akcentuojamas ne ieškovas, o kitas asmuo – I. U. Kontekste, kuriame šiuose teiginiuose yra paminėtas ieškovas, nėra ir fakto, kad paskleisti duomenys pažeistų UAB „Birių krovinių terminalas“ dalykinę reputaciją.

Teismas nurodė, kad teiginiuose: „Teisėsaugos pareigūnai įtaria, jog neapmokestinamųjų bendrovių galimas savininkas yra I. U. Tokiu atveju sudaręs sutartį pats su savimi, galėjo iš BKT išplauti apie 9 milijonus litų“ kalbama ne apie ieškovą, o apie I. U. Juose nėra fakto, kad paskleistos žinios yra apie UAB „Birių krovinių terminalas“. Teismas sutiko su žurnalistų etikos inspektoriaus išvada, kad teiginyje „Tokiu atveju sudaręs sutartį pats su savimi, galėjo iš BKT išplauti apie 9 milijonus litų“ UAB „Birių krovinių terminalas“ nėra įvardytas nusikalstamos veikos subjektu, todėl ieškovo dalykinei reputacijai nebuvo pakenkta.

Teismo sprendime nurodyta, kad straipsnio skyrelio pavadinimas „Diversija II“ savaime yra abstraktaus pobūdžio. Nagrinėjant skyrelio turinį negalima daryti išvados, kad kalbama apie ieškovą. Teismas sutiko su žurnalistų etikos inspektoriaus išvada, kad šiame skyrelyje reiškiama viešosios informacijos rengėjo nuomonė apie publikacijoje nagrinėjamą situaciją ir problemas. Nors diversija yra teisės normų pažeidimas ir už šią veiką taikoma įstatyme nustatyta atsakomybė, tačiau minėtame skyrelyje nėra paskleista žinia, kad diversiją įvykdė ieškovas UAB „Birių krovinių terminalas“. Tiesiogiai sąvoka „diversija“ įvardyta cituojant LKAB „Klaipėdos Smeltė“ direktoriaus R. V. pasvarstymus, tačiau negalima daryti išvados, kad šiuo nusikaltimu kaltinamas ieškovas. Be to, pati citatos struktūra, jos pateikimas leidžia teigti, kad taip išreikšta nuomonė, kuriai negali būti taikomas tiesos kriterijus.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 6 d. nutartimi ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus atmetė, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarka, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teisės, pareigos ir atsakomybė. CK 2.24 straipsnio nuostatos, kurios skirtos asmens garbės ir orumo gynimui, yra taikomos ir ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją (CK 2.24 straipsnio 8 dalis). Viešosios informacijos rengėjas ir (ar) viešosios informacijos skleidėjas neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą, jeigu jis nurodė informacijos šaltinį, o ji buvo pateikta kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas (Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Ar publikacijoje yra paskleisti duomenys, ar paskelbta nuomonė, kritika ar kitoks subjektyvus požiūris, turi būti vertinama konkrečioje byloje ir yra fakto klausimas. Teismas, nustatydamas faktą, ar paskleistos žinios žemina ieškovo dalykinę reputaciją, turi vadovautis ne subjektyvia ieškovo ar atsakovo nuomone, o atsižvelgti į objektyvius kriterijus. Teismų praktikoje yra suformuluoti kriterijai, pagal kuriuos duomenys arba žinios yra atribojami nuo nuomonės, kaip subjektyvaus požiūrio. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors yra tvirtinama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Ar tam tikri teiginiai yra žinios, informacija, tai yra duomenys CK 2.24 straipsnio prasme, sprendžiama iš visos publikacijos turinio, tikslo, kryptingumo, pavartotų meninės išraiškos formų, sakinių konstrukcijos ir kt. Gali turėti reikšmės pasisakymo aplinkybės ir tikslai. Teismas turi įvertinti, ar teiginiai kategoriški, ar jais tik iškeliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualią problemą, pareiškiamas autoriaus susirūpinimas svarbiu klausimu. Apie tai galima spręsti iš to, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas ar kaip pasiūlymas, dvejonė, klausimas, ar dar kitokia forma. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, su nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, o ne žinia.

Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo pateiktu vertinimu ir motyvais, sprendžiant dėl straipsnyje pateikto teiginio „Ekstrai“ tapo žinoma (...) uosto teritorijoje veikianti UAB Birių krovinių terminalas (BKT) savavališkai atjungė kai kuriuos gyvybiškai svarbius uosto infrastruktūros įrenginius“, nurodė, kad pagrįstai buvo pripažinta, kad šiuo teiginiu išsakyta ne atsakovo nuomonė, o paskleisti tikrovės neatitinkantys ir ieškovo dalykinę reputaciją žeminantys duomenys. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl priteistos neturtinės žalos ir jos dydžio.

Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog teiginiai: „Įtaria pinigų plovimu“; „„Ekstros“ šaltinių teigimu, įtariama, jog per BKT galėjo būti išplauta apie devynis milijonus litų“ vertintini kaip subjektyvi žurnalisto nuomonė. Šių teiginių pateikimo turinys („įtaria“, „įtariama“) leidžia teigti, kad jais yra tik keliamos abejonės, siekiama atkreipti dėmesį į aktualią problemą, pareiškiamas autoriaus susirūpinimas tam tikra UAB „Birių krovinių terminalas“ vykdoma veikla. Teiginiai pateikti kaip spėjimas, pasireiškiantis autoriaus ar kitų asmenų (įvardytų kaip žurnalo „Ekstra“ šaltiniai) išsakyta nuomone, o ne žinia. Šių teiginių patikrinti neįmanoma, nes jais buvo išsakyta tik subjektyvi nuomonė, kuriai netaikomas tiesos kriterijus. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje esančiais įrodymais, negalėjo daryti išvados, kad viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas (atsakovas) piktnaudžiavo teise reikšti nuomonę.

Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad teiginiai: „Iš tikrųjų vieno BKT savininkų I. U. bei „Klaipėdos Smeltės“ ginčai teismuose turi kur kas grėsmingesnę, su valstybės nacionaliniu saugumu susijusią potekstę“; „BKT skolą išauginusios iki 19 mln. litų, ją neapmokestinamosios bendrovės perdavė pačiam I. U. Teisėsaugos pareigūnai įtaria, jog neapmokestinamųjų bendrovių galimas savininkas yra I. U.“ taip pat laikytini subjektyvia žurnalisto nuomone, kuria perduodamos mintys, idėjos, susijusios su tam tikrais įvykiais, šiais teiginiais žinia nepaskleista. Be to, jais apibūdinami I. U. (vieno iš UAB „Birių krovinių terminalas“ savininkų) bei „Klaipėdos Smeltės“ santykiai, o ne akcentuojama pati įmonė - UAB „Birių krovinių terminalas“ (nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygos – kad duomenys paskleisti apie ieškovą). Atsižvelgiant į tai, kad pabrėžiamas kitas subjektas – fizinis asmuo I. U. (kalbama apie įmonės savininką, nurodant jo vardą ir pavardę, o ne apie pačią įmonę, atlikti veiksmai siejami įmonės su savininku, o ne įmone), nėra pagrindo daryti išvados, kad nurodyti teiginiai pažeistų pačios UAB „Birių krovinių terminalas“ dalykinę reputaciją.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad vieno iš straipsnio skyrelio pavadinimas - „Diversija II“ yra abstraktus. Šio skyrelio turinys (vertinamas teismo priimtas procesinis sprendimas, kalbama apie šaldytuvo statybą, dėstoma „Klaipėdos Smeltės“ generalinio direktoriaus nuomonė ir pan.) taip pat nesudaro pagrindo daryti išvados, jog kalbama apie tai, kad esą diversiją įvykdė UAB „Birių krovinių terminalas“. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog sąvoka „diversija“ nurodyta cituojant „Klaipėdos Smeltės“ generalinio direktoriaus nuomonę. Remdamasi šiais motyvais ir aptariamo straipsnio skyrelio turiniu, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad teiginys „diversija“ paskleistas apie UAB „Birių krovinių terminalas“ (ieškovo) veiklą.

Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad pirmosios instancijos teismo išvados iš esmės atitinka Žurnalistų etikos inspektoriaus 2007 m. sausio 31 d. rašte Nr. 5-89 (t. 1, b. l. 168-170) pateiktus išaiškinimus dėl publikacijoje „Ar Lietuva praras vienintelį jūrų uostą?/ Valdininkai ir teisėsaugos institucijos pro pirštus pažiūrėjo į diversiją („Ekstra“ 2006 m. spalio 16-22 d., Nr. 42) paskelbtos informacijos. Šis raštas laikytinas oficialiuoju rašytiniu įrodymu, jis nebuvo paneigtas kitais byloje esančiais įrodymais.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartį ir konstatuoti, kad atsakovo UAB „Ekstra“ žurnalas 2006 m. spalio 16-22 d. Nr. 42 28-31 puslapiuose išspausdinto straipsnio „Valdininkai ir teisėsaugos institucijos pro pirštus pažiūrėjo į diversiją“ paskelbti teiginiai: „Įtaria pinigų plovimu“, „Iš tikrųjų vieno BKT savininkų I. U. bei „Klaipėdos Smeltės“ ginčai teisme turi kur kas grėsmingesnę, su valstybės nacionaliniu saugumu susijusią potekstę. BKT skolą išauginusios iki 19 mln. litų, ją neapmokestinamosios bendrovės perdavė pačiam I. U. Teisėsaugos pareigūnai įtaria, jog neapmokestinamųjų bendrovių galimas savininkas yra I. U. Tokiu atveju sudaręs sutartį pats su savimi, galėjo iš BKT išplauti apie 9 mln. litų. Diversija II“, neatitinka tikrovės ir pažeidžia UAB „Birių krovinių terminalas“ dalykinę reputaciją; įpareigoti atsakovą artimiausiame žurnalo „Ekstra“ numeryje be komentarų paneigti tikrovės neatitinkančias žinias išspausdinant nurodyto turinio paneigimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Dėl žinios atribojimo nuo nuomonės. Teismai netinkamai taikė nustatytus paskleistų duomenų atitikties tikrovei vertinimo ir žinios atribojimo nuo nuomonės teisinius kriterijus (CK 2.24 straipsnio 1 ir 8 dalys) ir, nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos, žinias laikė nuomone. Straipsnyje pateiktais teiginiais „Įtaria pinigų plovimu“, „iš tikrųjų vieno BKT savininkų I. U. bei „Klaipėdos Smeltės“ ginčai teisme turi kur kas grėsmingesnę, su valstybės nacionaliniu saugumu susijusią potekstę“ yra paskleisti duomenys, kurie suponuoja neigiamą visuomenės požiūrį į kasatorių, sudaro įspūdį, kad jis yra nepatikimas, bendrovė kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, už kurią taikytina baudžiamoji atsakomybė. Šie teiginiai akivaizdžiai pažeidžia bendrovės dalykinę reputaciją, jų žeminantis pobūdis akivaizdus.

Teiginiais „įtaria pinigų plovimu“ ir „Ekstra“ šaltinių teigimu, įtariama, jog per BKT galėjo būti išplauta apie devynis milijonus litų“ yra pateikta informacija, kad ieškovas vykdo neteisėtą veiklą, tokie teiginiai gali būti patikrinti tiesos kriterijumi, t.y. galima patikrinti, ar ieškovui pareikšti įtarimai dėl pinigų plovimo, ar per bendrovę galėjo būti išplauti devyni milijonai litų. Žinios nuo nuomonės atribojimo pagrindinis kriterijus pagal kasacinio teismo praktiką yra teiginių patikrinamumas, įrodomumas.

Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nurodė, kad teiginiais „Teisėsaugos pareigūnai įtaria, jog neapmokestinamųjų bendrovių galimas savininkas yra I. U. Tokiu atveju sudaręs sutartį pats su savimi, galėjo iš BKT išplauti apie 9 mln. litų.“ nepažeidžiama ieškovo dalykinė reputacija, nes ieškovas neįvardijamas nusikalstamos veiklos subjektu. Tačiau tokie teiginiai vienareikšmiškai sudaro įspūdį, kad ieškovas yra tas subjektas, per kurį galima išplauti pinigus, t. y. kuriuo prisidengiant galima vykdyti nusikalstamas veikas. Ieškovui nepareikšta jokių įtarimų, todėl tokie teiginiai neatitinka tikrovės ir pažeidžia ieškovo dalykinę reputaciją.

Dėl teiginių apie įmonės savininką įtakos įmonės dalykinei reputacijai. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nurodė, kad teiginiais „Iš tikrųjų vieno BKT savininkų I. U. bei „Klaipėdos Smeltės“ ginčai teisme turi kur kas grėsmingesnę, su valstybės nacionaliniu saugumu susijusią potekstę. BKT skolą išauginusios iki 19 mln. litų, ją neapmokestinamosios bendrovės perdavė pačiam I. U. Tokiu atveju sudaręs sutartį pats su savimi, galėjo iš BKT išplauti apie 9 mln. litų. Diversija II“ kasatoriaus dalykinė reputacija nepažeidžiama, nes juose akcentuojamas ne ieškovas, o kitas asmuo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai žinios paskleidžiamos apie organizaciją konkrečiai nurodant darbuotoją, kurio darbinių pareigų atlikimas siejamas su organizacijos veikla, jo priklausomybe tai organizacijai, tai tokiu atveju laikoma, kad paskleistos žinios yra ir apie organizaciją, ir apie konkretų asmenį. Teiginių turinys patvirtina faktą, jog teiginiai yra apie ieškovą (minimas ieškovo pavadinimas, nurodoma akcininko vardas ir pavardė). Be to, jau įsigaliojusiu Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1624-45/2007 nustatyta, kad teiginiai apie I. U., kurie buvo paskelbti ir kitose visuomenės informavimo priemonėse, neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę ir orumą.

Dėl teiginių vertinimo viso straipsnio kontekste. Atsakovo paskleistas teiginys „Diversija II“ nepagrįstai teismų vertintas kaip abstraktaus pobūdžio, nes iš viso straipsnio turinio galima spręsti, kad visa publikacija yra apie ieškovą, todėl ir atskiras straipsnio skyrelis „Diversija II“, skirtas ieškovo vykdomai veiklai apibūdinti, turi būti laikomas faktu, kuris neatitinka tikrovės ir pažeidžia dalykinę reputaciją, apie ieškovą.

Atsakovas atsiliepime į ieškovo kasacinį skundą prašė kasacinio skundo netenkinti, teismų priimtus procesinius sprendimus palikti galioti. Atsiliepime nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai, atribodami žinią nuo nuomonės, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Kasacinio skundo argumentai, kad jeigu duomenys skelbiami apie fizinį asmenį, kartu jie liečia ir juridinį asmenį, nepagrįsti; kasatoriaus nurodomais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės 5 d. nutarimo išaiškinimais negalima vadovautis, nes jie nelaikytini teisės šaltiniu. Atsiliepime taip pat pažymima, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gruodžio 12 d. priėmė nutartį, kuria atnaujino baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo dėl V. K. pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 154 straipsnio 2 dalyje, 2006 m. spalio 16 d. žurnale „Ekstra“ paskelbus žinias, kurios yra ginčo objektas ir šioje byloje, apie I. U.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas pasisakydamas dėl kasaciniame skunde keliamų teisės taikymo klausimų yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį keliami juridinio asmens dalykinės reputacijos pažeidimo; juridinio asmens identifikavimo; nuomonės ir duomenų atribojimo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.

Dėl nuomonės ir duomenų atribojimo; dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos pažeidimo

Nagrinėjamoje byloje atribodami nuomonę nuo duomenų teismai netenkino dalies ieškinio reikalavimų, konstatavę, kad teiginiais yra išsakyta žurnalisto nuomonė, o ne paskleisti duomenys; dėl dalies teiginių dar konstatavo, kad išsakyta žurnalisto nuomonė neliečia ieškovo, t. y. nėra faktų sudėties, kuriai esant ginama juridinio asmens dalykinė reputacija.

Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai įvertino paskleistų teiginių: „įtaria pinigų plovimu“, „Iš tikrųjų vieno BKT savininkų I. U. bei „Klaipėdos Smeltės“ ginčai teisme turi kur kas grėsmingesnę, su valstybės nacionaliniu saugumu susijusią potekstę. BKT skolą išauginusios iki 19 mln. litų, ją neapmokestinamosios bendrovės perdavė pačiam I. U. Teisėsaugos pareigūnai įtaria, jog neapmokestinamųjų bendrovių galimas savininkas yra I. U. Tokiu atveju sudaręs sutartį pats su savimi, galėjo iš BKT išplauti apie 9 mln. litų.“ pobūdį; neatsižvelgė, kad teiginiai:,,iš tikrųjų vieno BKT savininkų I. U. bei „Klaipėdos Smeltės“ ginčai teisme turi kur kas grėsmingesnę, su valstybės nacionaliniu saugumu susijusią potekstę. BKT skolą išauginusios iki 19 mln. litų, ją neapmokestinamosios bendrovės perdavė pačiam I. U. Tokiu atveju sudaręs sutartį pats su savimi, galėjo iš BKT išplauti apie 9 mln. litų.“ yra apie ieškovą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, nagrinėjant saviraiškos laisvės apribojimo aspektus, teismui svarbus paskleistos informacijos pobūdis. Skirtingai negu faktiniai teiginiai, vertinamieji (nuomonės) negali būti įrodomi, nors šiems taip pat neturi trūkti faktinio pagrindo. Siekiant tam tikrus teiginius priskirti konkrečiai kategorijai (faktų konstatavimui ar vertinamiesiems teiginiams), būtina atsižvelgti į bylos kontekstą (teiginių formuluotes, jų pateikimo aplinkybes, pateiktą realaus elgesio vertinimą ar nuomonės pareiškimą be jokio faktinio pagrindo ir kt.). Nurodytai pozicijai taip pat pritariama Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje dėl Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 10 straipsnio (teisė į saviraiškos laisvę), kuris aktualus nagrinėjamos bylos atveju, taikymo (žr., pvz., EŽTT Lingens v. Austria, judgment of 8 July 1986, Series A no. 103, p. 28, § 46, ir Oberschlick v. Austria (no. 1), judgment of 23 May 1991, Series A no. 204, p. 27-28, § 63 ir kt.). Iš bylos duomenų (posėdžių protokolų, Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimo, tyrėjos tarnybinio pranešimo, teismui pateiktų procesinių dokumentų) sprendžiama, kad straipsnio pagrindas - tarp ūkio subjektų vykę ginčai dėl ūkinės komercinės veiklos. Straipsnis yra susijęs su vieša diskusija komerciniame kontekste. Teisėjų kolegija, kaip ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, pažymi, kad tokia diskusija yra svarbi demokratinėje, veikiančioje rinkos ekonomikos sąlygomis, visuomenėje, kurioje komercinė veikla gali būti vertinama konkurentų, vartotojų ir kitų asmenų, taip pat ir visuomenės informavimo priemonių (žr., pvz., EŽTT Markt Intern Verlag Gmbh and Klaus Beermann v. Germany, no. 10572/83, judgment of 1989 November 20). Straipsnyje ir jo teiginiuose (dėl kurių reikalavimas netenkintas) kritikuojama ieškovo ir jo akcininko I. U. vykdomos ūkinės veiklos strategija. Be kita ko, civilinėje byloje aptariama vieša diskusija turi visuomeninę reikšmę dėl to, kad joje aptariami klausimai yra susiję su šaliai strategiškai svarbiu objektu - jūrų uostu ir jo veikla. Bylą nagrinėję teismai sprendė, kad išsakyti teiginiai, kurių pobūdį kasatorius ginčija, vertintini kaip subjektyvi žurnalisto nuomonė.

Teisėjų kolegija pritaria teismų padarytai išvadai, kad ginčijamuose teiginiuose pavartoti žodžiai („įtaria, įtariama“) leidžia teigti, kad jais yra keliamos abejonės; pareiškiamas autoriaus susirūpinimas dėl galimos ieškovo veiklos strategijos; teiginiai pateikti kaip spėjimas, pasireiškiantis autoriaus ar kitų asmenų išsakyta nuomone, o ne duomenų paskleidimu. Vertindami ginčijamus teiginius tuo aspektu, ar jie liečia ieškovą teismai sprendė, kad jais yra apibūdinami I. U. (fizinio asmens UAB „Birių krovinių terminalas“ akcininko) bei „Klaipėdos Smeltės“ santykiai, o ne kalbama apie UAB „Birių krovinių terminalą“. Teismai sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvados, jog būtų pažeista ieškovo (juridinio asmens) dalykinė reputacija.

Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad teismų praktikoje yra pasisakyta dėl tų atvejų, kai paskleidžiant atitinkamus duomenis apie juridinio asmens darbuotoją kartu gali būti pažeidžiama ir juridinio asmens dalykinė reputacija, tačiau nėra aišku, kaip turėtų būti vertinama teisinė situacija, kai paskleisti teiginiai yra apie juridinio asmens (UAB) akcininką.

Teisėjų kolegija pažymi, kad juridinio asmens dalyvio (akcininko, nario, dalininko ir pan.) ir juridinio asmens interesai gali nesutapti. Interesų nesutapimas būdingas privatiems juridiniams asmenims. Privataus juridinio asmens dalyvio tikslas yra tenkinti privatų interesą – gauti pelno. Juridinis asmuo, kaip savarankiškas teisės subjektas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Siekdamas pelno, turi įvertinti kreditorių, darbuotojų, vietos bendruomenės, klientų ir kitų asmenų teisėtus interesus.

Iš straipsnyje išsakytų teiginių, ginčijamų kasatoriaus, negalima daryti išvados, kad juridinio asmens ir jo dalyvio (akcininko) interesai sutaptų ir kad išsakytais teiginiais apie akcininką būtų pažeista juridinio asmens dalykinė reputacija.

Atribojant žinią nuo nuomonės, turi būti analizuojamas viso straipsnio kontekstas, pasisakymo aplinkybės, sakinio konstrukcija, kuriame išsakyti teiginiai. Išvada, ar paskelbta nuomonė, ar informacija apie tam tikrą faktą, gali būti padaryta, tik ištyrus ir įvertinus visas konkrečias bylos aplinkybes. Bylos duomenys liudija, kad teismai išanalizavo visus byloje pateiktus įrodymus, ginčijamus teiginius vertino jų pasakymo kontekste. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teismų argumentai atribojant žinią ir nuomonę dėl ginčijamų teiginių procesiniuose sprendimuose pateikiami glaustai, tačiau bylos duomenų visuma leidžia šiai išvadai pritarti. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad konkuruojant dviem teisiniams gėriams (teisei į saviraiškos laisvę ir teisei į asmens garbės ir orumo, dalykinės reputacijos apsaugą) svarbu nustatyti teisingą pusiausvyrą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalis, Konvencijos 10 straipsnis) tarp šių gėrių. Saviraiškos laisvė yra vienas esminių demokratinės visuomenės pagrindų, ji gali būti taikoma tokiam informacijos ir idėjų skleidimui, kuris gali žeisti, šokiruoti ar trikdyti. Bet kokios saviraiškos įgyvendinimo išimtys turi būti aiškinamos griežtai, o apribojant šią laisvę, privalo būti pateikiami svarūs ir pakankami motyvai (žr., pvz., EŽTT Janowski v. Poland [GC], no. 25716/94, § 30, ECHR 1999-I; Nilsen and Johnsen v. Norway [GC], no. 23118/93, § 43, Kwiecien v. Poland, no. 51744/99, judgment of 9 January 2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus krepšinio klubas,,Rytas” v. UAB,,Veidas”, bylos Nr. 3K-3-1286/2000, Teismų praktika 15). Sprendžiant dėl konkrečių teiginių priskyrimo (faktų konstatavimui ar vertinamiesiems teiginiams), atsižvelgta į bylos kontekstą, jų pateikimo aplinkybes ir teismų spręsta, jog yra išsakyta nuomonė.

Kasatoriaus nurodytas Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 18 d. sprendimas neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai, nes joje spręstas ginčas tarp kitų šalių, vertinti kituose leidiniuose išsakyti kiti teiginiai.

Kasacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalyje) nustatytų pagrindu naikinti skundžiamus teismų sprendimą ir nutartį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Algis Norkūnas

Antanas Simniškis