Dėl turto pardavimo be varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, įrašų panaikinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-65/2009

Procesinio sprendimo kategorijos:

21.4.1.1; 129.2 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Gražinos Davidonienės ir Birutės Janavičiūtės,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų G. S. ir R. G. kasacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Išlaužo žuvis“ ieškinį atsakovams G. S., R. G., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Teisingumo ministerijos, antstolei Vilmai Kazlauskienei, Kauno apskrities viršininko administracijai, VĮ Registrų centrui, trečiajam asmeniui antstolei Danutei Marčiukaitienei dėl turto pardavimo be varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, įrašų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB „Išlaužo žuvis“ ieškiniu (T. 2, b. l. 120-124, 167-171) prašė teismo:

a) pripažinti negaliojančiu (niekiniu) 2001 m. rugpjūčio 6 d. turto pardavimo be varžytynių aktą, antstolio patvirtintą 2002 m. gegužės 23 d., nuo jo sudarymo dienos ir taikyti visišką restituciją;

b) vykdant restituciją, įpareigoti AB „Išlaužo žuvis“ sumokėti atsakovams 35 000 Lt, kuriuos šie sumokėjo pagal 2001 m. rugpjūčio 6 d. turto pardavimo be varžytynių aktą;

c) pripažinti antstolės V. Kazlauskienės 2005 m. balandžio 4 d. raštą, adresuotą VĮ Registrų centrui, negaliojančiu;

d) pripažinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. balandžio 22 d. raštą negaliojančiu;

e) įpareigoti VĮ Registrų centrą panaikinti R. G. ir G. S. vardais atliktą nekilnojamųjų daiktų teisinę registraciją.

Ieškovo teigimu, turto pardavimo be varžytynių akte nenurodyta, kuriuos 11 tvenkinių įsigyja atsakovai, nors antstolei buvo žinoma apie 13 tvenkinių, esančių žemės sklype Nr. 4. Akte nurodyta, kad atsakovai įsigyja 149,67 kv. m žemės sklypą iš 11 tvenkinių, taip pat vandens kėlimo stotį, elektros pastotę, t. y. ne ieškovui priklausantį turtą. VĮ Registrų centro Kauno filialo 2004 m. rugsėjo 28 d. ir 2005 m. kovo 30 d. sprendimuose teigiama, kad akte nenurodyta duomenų, identifikuojančių nekilnojamąjį daiktą ir žemės sklypą. Dėl to, ieškovo teigimu, ginčijamas aktas neatitinka CK 6.396 straipsnio 1 dalyje nurodytų pirkimo-pardavimo sutarties požymių, sandoris, prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo normoms, yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Antstolės V. Kazlauskienės 2005 m. balandžio 4 d. rašte pardavimo objektas išplėstas, nurodant, kad aktu parduoti sklype esantys 12 tvenkinių su priklausiniais. Sandoris, kuriame nėra aiškiai įvardyto jo dalyko, prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (CK 1.80, 6.396 straipsniai) ir yra negaliojantis. Parduotas žemės sklypas Nr. 4 Prienų rajone, Išlaužo kaime, yra valstybės, o ne AB „Išlaužo žuvis“ nuosavybė, todėl negalėjo būti parduotas turto pardavimo be varžytynių aktu (CK 6.306 straipsnio 1 dalis).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Prienų rajono apylinkės teismas 2008 m. gegužės 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:

1. Pripažino negaliojančiu (niekiniu) 2001 m. rugpjūčio 6 d. turto pardavimo be varžytynių aktą, antstolio patvirtintą 2002 m. gegužės 23 d., nuo jo sudarymo dienos ir taikė restituciją, įpareigodamas ieškovą per 14 dienų sumokėti 35 000 Lt atsakovams G. S. ir R. G., o G. S. ir R. G. įpareigodamas perduoti 2001 m. rugpjūčio 6 d. turto pardavimo be varžytynių akto, antstolės V. Kazlauskienės 2005 m. balandžio 4 d. rašto ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. balandžio 22 d. rašto pagrindu R. G. ir G. S. vardais registruotą nekilnojamąjį turtą, unikalūs Nr. 4400-0331-7324 ir Nr. 4400-0644-7958, ieškovui AB „Išlaužo žuvis“.

2. Pripažino antstolės Vilmos Kazlauskienės 2005 m. balandžio 4 d. raštą, adresuotą VĮ Registrų centrui, ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. balandžio 22 d. raštą negaliojančiais.

3. Civilinės bylos dalį dėl įpareigojimo VĮ Registrą centrą panaikinti įrašus Nekilnojamojo turto registre, padarytus 2001 m. rugpjūčio 6 d. turto pardavimo be varžytynių akto, 2005 m. balandžio 4 d. antstolės V. Kazlauskienės rašto ir 2005 m. balandžio 22 d. Kauno apskrities viršininko administracijos rašto pagrindu, t. y. panaikinti R. G. ir G. S. vardais atliktą nekilnojamųjų daiktų, unikalūs Nr. 4400-0331-7324 ir Nr. 4400-0644-7958, teisinę registraciją, nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme.

Teismas nustatė, kad 2001 m. rugpjūčio 6 d. turto pardavimo be varžytynių aktu Prienų rajono apylinkės teismo antstolis pardavė R. G. ir G. S. žemės sklypą Nr. 4, susidedantį iš 11 tvenkinių, vandens kėlimo stoties, elektros pastotės, 149,67 kv. m ploto, esantį Prienų rajone, Išlaužo kaime, priklausantį AB „Išlaužo žuvis“, už 35 000 Lt. Vėliau šiame akte padarytas prierašas: žemės sklype Nr. 4, bendro ploto 149,67 ha (T. 1, b. l. 15). Šiuo aktu realizuotas 1998 m. kovo 10 d. turto arešto aktu aprašytas ir areštuotas AB „Išlaužo žuvis“ priklausantis turtas (vykdomoji byla Nr. 132, b. l. 21). 2004 m. rugsėjo 28 d. sprendimu VĮ Registrų centro Kauno filialas R. G. prašymo įregistruoti tvenkinius ir daiktines teises į juos adresu: Išlaužo kaimas, Prienų rajonas, nagrinėjimą atidėjo, nes turto pardavimo be varžytynių akte nenurodyta nekilnojamąjį daiktą ir žemės sklypą, kuriame yra šie daiktai, identifikuojančių duomenų (T. 2, b. l. 17). 2005 m. balandžio 4 d. antstolė V. Kazlauskienė raštu VĮ Registrų centrui patikslino, kad pagal 2001 m. rugpjūčio 6 d. turto pardavimo be varžytynių aktą parduota 149,67 ha žemės sklype esantys 12 tvenkinių (su priklausiniais), elektros pastotė, vandens kėlimo stotis (T. 1 b. l. 18). Kauno apskrities viršininko administracija 2005 m. balandžio 22 d. raštu informavo R. G., kad tvenkiniai su pylimais yra melioracijos statiniai ir gali būti teisiškai įregistruoti (T. 1, b. l. 86). 2005 m. birželio 23 d. VĮ Registrų centro sprendimu, atsižvelgiant į 2005 m. balandžio 4 d. antstolės bei 2005 m. balandžio 22 d. Kauno apskrities viršininko administracijos raštus, buvo patenkintas R. G. ir G. S. prašymas įregistruoti jų nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus – 12 tvenkinių (su priklausiniais), elektros pastotę, vandens kėlimo stotį (T. 2, b. l. 20, 21). Iš 1996 m. kovo 11 d. sklypo plano matyti, kad sklype Nr. 4 yra 13 tvenkinių (T. 3, b. l. 16), pagal 1999 m. AB „Išlaužo žuvis“ žemėnaudos planą nurodyta, kad sklype Nr. 4 yra 12 tvenkinių ir 1 sėsdintuvas (T. 1, b. l. 25). Tuo remdamasis teismas nustatė, kad 2001 m. rugpjūčio 6 d. turto pardavimo be varžytynių metu 4 sklype buvo 12 tvenkinių ir 1 sėsdintuvas.

Teismas nurodė, kad 1998 m. kovo 10 d. teismo antstolė D. Marčiukaitienė, aprašydama areštuojamą AB „Išlaužo žuvis“ turtą ir patvirtindama 2001 m. rugpjūčio 6 d. turto pardavimo be varžytynių aktą, nurodė netikslius duomenis apie AB „Išlaužo žuvis“ areštuojamą ir parduodamą turtą, t. y. nenurodė parduodamą nekilnojamąjį daiktą identifikuojančių duomenų. Įvertinus, tai, kad sklype Nr. 4 buvo 12 tvenkinių ir 1 sėsdintuvas, yra neaišku, kurie 11 tvenkinių buvo parduoti. Turto pardavimo be varžytynių aktu parduota ir vandens kėlimo stotis bei elektros pastotė, kurie nebuvo AB „Išlaužo žuvis“ nuosavybė.

Teismas, remdamasis tuo, kad vienas iš dviejų pagrindinių pirkimo-pardavimo sutarties elementų yra sutarties dalykas ir sandoris, kuriame nėra aiškiai įvardytas jo dalykas, prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms (CK 1.80, 6.396 straipsniai) ir yra negaliojantis, sprendė, jog 2001 m. rugpjūčio 6 d. turto pardavimo be varžytynių aktas, kuriame nėra duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti sandorio dalyką, pripažintinas negaliojančiu (niekiniu) nuo jo sudarymo momento. Dėl to teismas 2001 m. rugpjūčio 6 d. turto pardavimo be varžytynių aktą, kuriame nėra duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti sandorio dalyką, pripažino negaliojančiu (niekiniu) nuo sudarymo momento. Vėlesni veiksmai dėl ginčo tvenkinių, t. y. antstolės V. Kazlauskienės 2005 m. balandžio 4 d. raštas, adresuotas VĮ Registrų centrui, Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. balandžio 22 d. raštas, yra tiesiogiai susiję su 2001 m. rugpjūčio 6 d. turto pardavimo be varžytynių aktu, dėl to šie taip pat naikintini. Ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino ieškiniui pareikšti.

Teismas taikė sandorio negaliojimo pasekmes - dvišalę restituciją - ir įpareigojo atsakovus grąžinti ieškovui priklausantį turtą, šiam grąžinant atsakovams 35 000 Lt. CK 4.96 straipsnio 4 dalyje nustatytas draudimas išreikalauti daiktą iš asmens, įgijusio jį teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Tačiau įrodžius, kad priverstinai parduodamą daiktą nusipirkęs asmuo buvo nesąžiningas, įgytas turtas gali būti iš jo išreikalautas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 24 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-4/2007). Asmuo vertinamas sąžiningu įgijėju, jeigu jis ne tik nežinojo, bet ir negalėjo ir neturėjo žinoti tam tikrų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-62/2005). Teismas įvertino, kad atsakovai žinojo (turėjo matyti bei žinoti), jog aktu įsigyja 149,67 kv. m žemės sklypą, susidedantį iš 11 tvenkinių, o ne iš 12 ir sėsdintuvo, nes jie tai pripažino. Atsakovai, turėdami žinoti, kad jie pagal aktą neįsigijo jokių priklausinių ir kito turto, kuris buvo žemės sklype Nr. 4, savo iniciatyva kreipėsi į antstolę V. Kazlauskienę prašydami išduoti raštą, patikslinantį, t. y. iš esmės keičiantį, turto pardavimo be varžytynių aktą, kurio pagrindu vėliau įregistravo savo nuosavybę į turtą. Toks atsakovų elgesys įvertintas nesąžiningu.

Sprendime taip pat nurodyta, kad teismine tvarka gali būti ginčijama teisinė registracija, nurodant jos neteisėtumą, kai registracija atlikta nepagrįstai arba pažeidžiant nustatytą tvarką, tačiau tokiu faktiniu pagrindu ieškinio reikalavimas panaikinti atsakovų vardu teisinę registraciją į turtą negrindžiamas. Pateikus esamą teismo sprendimą nuosavybės teisės į ginčo objektus būtų išregistruojamos ne ginčo tvarka. Dėl to ieškovo reikalavimas įpareigoti VĮ Registrų centrą panaikinti įrašus Nekilnojamojo turto registre nenagrinėtinas teisme, dėl šios dalies byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. spalio 29 d. nutartimi atsakovų G. S. ir R. G. apeliacinį skundą atmetė ir nutarė palikti nepakeistą Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą.

Nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovas AB „Išlaužo žuvis“ nepraleido ieškinio senaties termino, nes pagal 2001 m. rugpjūčio 6 d. akto sudarymo metu galiojusį 1964 m. CPK 435 straipsnį varžytynių aktai galėjo būti pripažinti negaliojančiais bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais (1964 m. CPK 435 straipsnio 1 dalis) ir dėl antstolio padarytų proceso teisės normų pažeidimų (1964 m. CPK 435 straipsnio 2 dalis), o ieškovas 2001 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą su skundu dėl antstolio veiksmų parduodant AB „Išlaužo žuvis“ turtą, prašė juos pripažinti neteisėtais (civilinė byla Nr. 2-899-05/2001). Pabaigęs procesą nurodytoje civilinėje byloje, ieškovas pasinaudojo įstatymo suteikta galimybe skųsti varžytynių aktą grįsdamas ieškinį bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl sandorio negaliojimo bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais teisme pareikšti yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Kadangi byloje nustatyta, kad ieškinį šiuo pagrindu ieškovas atsakovams pareiškė 2006 m. liepos 10 d. (T. 1, b. l. 2), tai darytina išvada, jog ieškovas nepraleido įstatymo nustatyto termino atsakovams dėl sandorio negaliojimo bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais ieškiniui pareikšti.

Įsiteisėję teismų sprendimai (civilinėje byloje Nr. 2-899-05/2001), kuriuose konstatuota, kad antstolio veiksmai buvo teisėti, priimti 2001 m. spalio 11 d. – 2002 m. balandžio 8 d. (civilinė byla Nr. 2-899-05/2001, b. l. 59, 60, 95-97). Po nurodytų teismų sprendimų priėmimo antstolis atliko kitus veiksmus: surašė 2005 m. balandžio 4 d. raštą VĮ Registrų centrui, kuriuo papildė skundžiamą varžytynių aktą ir patikslino, kad pagal 2001 m. rugpjūčio 6 d. turto pardavimo be varžytynių aktą parduota 149,67 ha žemės sklype esantys ne 11, o 12 tvenkinių (su priklausiniais), elektros pastotė, vandens kėlimo stotis (T. 1, b. l. 18). Šio rašto pagrindu atsakovams kilo teisinės pasekmės - buvo įregistruota nuosavybės teisė į turtą, kurio jie neįgijo ir negalėjo įgyti pagal skundžiamą aktą.

Kai varžytynėse parduodamas nekilnojamasis daiktas, pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos privalo atitikti imperatyviuosius CK normų reikalavimus, nes pardavimo iš varžytynių akte nesant CK 6.396 straipsnyje nurodytų duomenų gali nukentėti tiek skolininko, tiek trečiųjų asmenų interesai. Kai nėra įstatyme nurodytų duomenų varžytynių akte, tai neįmanoma įregistruoti daiktų ir daiktinių teisių viešame registre. Ginčo akte turėjo būti įrašytos pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos, atitinkančios imperatyviuosius CK normų reikalavimus, tačiau jų neatitiko, nebuvo duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti sandorio dalyką. Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį sandoris, prieštaraujantis imperatyviosioms įstatymo normoms, yra niekinis ir negalioja.

Atsakovų nesąžiningumą įgyjant turtą pagal ginčijamą aktą patvirtina jų elgesys tiek iki turto pardavimo be varžytynių akto sudarymo (kai atsakovai nesidomėjo, nei kokį, nei kur esantį turtą įgyja ir tai suprato (turėjo suprasti ir žinoti) akto sudarymo metu, tiek po nurodyto akto sudarymo (kai atsakovai kreipėsi į antstolę, prašydami VĮ Registrų centrui pateikti raštą, kuriuo jie neteisėtai įregistravo nuosavybę savo vardu).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovai G. S. ir R. G. prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutartį bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

1. Ieškovui 2006 m. liepos 10 d. pateikus teisme ieškinį dėl turto pardavimo be varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teismai turėjo taikyti ne 1964 m. CPK 435 straipsnio 1, 2 dalių normas, o 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusio CPK normas, kurio 3 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Nuo 2002 m. priimto CPK įsigaliojimo skolininko turto perleidimo kitų asmenų nuosavybėn priverstine tvarka sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais tik specialiajame įstatyme - CPK 602 straipsnyje - nustatytais atvejais. Ieškovas, prašydamas pripažinti turto pardavimo be varžytynių aktą negaliojančiu, nesirėmė CPK 602 straipsnyje išvardytais pagrindais, dėl to teismai neturėjo pagrindo taikyti CK 1.80 straipsnį dėl bendrųjų sandorių negaliojimo pagrindų. Taip skundžiamais teismų sprendimu ir nutartimi nukrypta nuo teismų teisės aiškinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-293/2008; 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-410/2008).

2. Pagal CK 1.96 straipsnį sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojančių kitų jo dalių, jeigu galima daryti prielaidą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies. Kadangi, ieškovo teigimu, atsakovai ginčo aktu neteisėtai nusipirko daugiau nekilnojamojo turto, nei jo priklausė ieškovui (t. y. šalys neginčija, kad antstolė D. Marčiukaitienė turėjo teisę atsakovams parduoti bent 11 tvenkinių), tai tik dėl bylos dalies dėl aktu parduotų papildomų dviejų tvenkinių ir elektros pastotės galėjo būti sprendžiamas klausimas dėl akto pripažinimo negaliojančiu. Ši kasatoriaus išvada grindžiama CPK 602 straipsnio 1 punktu, pagal kurį turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, jeigu realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas. Taigi teismai neturėjo pagrindo pripažinti aktą negaliojančiu visa apimtimi, net ir tą dalį, kuria teisėtai ir pagrįstai perleistas tik ieškovui nuosavybės teise priklausęs turtas.

3. Teismai neįvertino, nors turėjo įvertinti, kad ieškovas, pateikęs ieškinį dėl akto nuginčijimo, praleido 1964 m. CPK 435 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą. Antstolio veiksmai, susiję su ginčo aktu, nebuvo 1964 m. CPK 472 straipsnio nustatyta tvarka pripažinti neteisėtais, taigi ieškovas, ginčydamas aktą, negalėjo remtis jokiais pažeidimais. Ieškovas byloje pripažino ieškinio senaties termino praleidimo faktą, o atsakovai reikalavo taikyti senaties pasekmes. Teismai nepagrįstai netaikė trijų mėnesių ieškinio senaties termino ir neišsprendė vieno iš ieškinio reikalavimų – atnaujinti senaties terminą ieškiniui pareikšti.

Prisidėjimais prie atsakovų G. S. ir R. G. kasacinio skundo atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, antstolė V. Kazlauskienė ir trečiasis asmuo antstolė D. Marčiukaitienė palaiko kasacinį skundą ir sutinka su jame išdėstytais argumentais bei prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Ieškovo AB,,Išlaužo žuvis“ atsiliepimą į atsakovų G. S. ir R. G. kasacinį skundą atsisakyta priimti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2009 m. vasario 6 d. nutartimi dėl to, kad atsiliepimas pateiktas praleidus CPK 351 straipsnyje nustatytą vieno mėnesio terminą atsiliepimui į kasacinį skundą pateikti ir šis atsiliepimas nesurašytas advokato, kaip to reikalaujama CPK 347 straipsnio 3 dalyje ir 351 straipsnio 1 dalyje.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl vykdymo proceso dalyvio teisės ieškinyje remtis CK 1.78-1.96 straipsniuose įtvirtintais bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais ginčijant antstolio priimtą turto realizavimo aktą

Suinteresuoto asmens teisė ginčyti antstolio priimtus turto realizavimo aktus remiantis tiek bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, tiek dėl antstolio padarytų proceso teisės normų pažeidimų patvirtinta teismų suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje taikant 1964 m. CPK nuostatas, taip pat ir 2002 m. CPK nuostatas, reglamentuojančias vykdymo proceso dalyvio teisę ginčyti tokius aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 25 d. nutartis ŽŪB,,Vanaginė“ v. Teisingumo ministerija ir kt. byloje Nr. 3K-3-140/2004; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis J. V., E. V., N. V., P. V. v. V. Š., Lietuvos valstybė byloje Nr. 3K-3-360/2005, 2006 m. kovo 27 d. nutartis L. V., R. V. v. antstolis Gintaras Matkevičius, A. K. ir kt. byloje Nr. 3K-3-188/2006). Kasacinio skundo teiginys, kad bylą išnagrinėję teismai negalėjo taikyti bendrojo sandorių negaliojimo pagrindo (CK 1.80 straipsnis), nes toks taikymas, kasatoriaus teigimu, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. 3K-3-293/2008 ir 3K-3-410/2008, yra klaidingas, dėl to laikytinas nepagrįstu, nes nurodytose nutartyse nėra teigiama, kad teismas turto realizavimo aktų teisėtumo negali vertinti CK įtvirtintų bendrųjų sandorių negaliojimo pagrindų prasme, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, kasacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2008, konstatuota, kad varžytynių aktas negalioja dėl jo prieštaravimo vienam iš bendrųjų sandorių negaliojimo pagrindų, nustatytam CK 1.81 straipsnyje (kai negalioja sandoris, prieštaraujantis gerai moralei) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 19 d. nutartis R. B. v. antstolis M. Dabkus ir kt. byloje Nr. 3K-3-293/2008).

Dėl ieškinio senaties termino turto pardavimo be varžytynių aktui ginčyti

2002 m. vasario 28 d. Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. IX-743) 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdomieji dokumentai dėl piniginių sumų išieškojimo, gauti vykdyti teismo antstolių kontoroje iki naujojo CPK įsigaliojimo (t. y. iki 2003 m. sausio 1 d.), užbaigiami vykdyti pagal procesines teisės normas, galiojusias iki šio kodekso įsigaliojimo, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus. Byloje ginčijamas 2001 m. rugpjūčio 6 d. turto pardavimo be varžytynių aktas priimtas vykdant išieškojimą, dėl to šis aktas skundžiamas ir jo teisėtumą teismas tikrina pagal atitiktį šio akto priėmimo metu galiojusio 1964 m. CPK nustatytoms procesinėms teisės normoms.

Ginčijamo 2001 m. rugpjūčio 6 d. turto pardavimo be varžytynių akto surašymo metu ieškinio senatį reikalavimui dėl akto nuginčijimo teismui pareikšti reglamentavo tuo metu galioję 1964 m. CPK 435 straipsnis (2000 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. VIII-1732 redakcija) ir 2000 m. liepos 18 d. priimto ir 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 1.125 straipsnis.

Antstolio priimti iki 2002 m. vasario 28 d. CPK įsigaliojimo 2003 m. sausio 1 d. turto realizavimo aktai (tarp jų ir turto pardavimo be varžytynių aktai) galėjo būti pripažinti negaliojančiais bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais (1964 m. CPK 435 straipsnio 1 dalis) ir dėl antstolio padarytų proceso teisės normų pažeidimų (1964 m. CPK 435 straipsnio 2 dalis). Pagal 1964 m. CPK 435 straipsnį ieškiniai dėl pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos įgyjant turtą varžytynėse, realizuojant turtą be varžytynių ar turtą perduodant išieškotojui, pripažinimo negaliojančia gali būti reiškiami per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tokie ieškiniai gali būti grindžiami šio kodekso normų pažeidimais tik tais atvejais, kai teismo antstolio veiksmai šio kodekso 472 straipsnio nustatyta tvarka buvo pripažinti neteisėtais.

Nurodytas galiojęs teisinis reglamentavimas lėmė, kad ieškiniai dėl turto pardavimo be varžytynių akto nuginčijimo, grindžiami antstolio padarytų proceso teisės normų pažeidimais, paduodami teismui per tuo metu galiojusį trijų mėnesių terminą (1964 m. CPK 435 straipsnis), o ieškiniai dėl aptariamo akto nuginčijimo, grindžiami bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais, pateikiami teismui per CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą dešimties metų ieškinio senaties terminą.

Nagrinėjamos bylos atveju teisiškai reikšminga aplinkybė yra ta, kad ieškovas pasinaudojo abiem įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, skųsdamas antstolio veiksmų teisėtumą 2001 m. rugpjūčio 24 d. skundu teismui civilinėje byloje Nr. 2-899-05/2001, taip pat, užbaigus procesą nurodytoje byloje, pateikdamas 2006 m. liepos 10 d. ieškinį nagrinėjamoje byloje. Ieškinio faktiniu ir teisiniu pagrindu, be kita ko, nurodytos ir aplinkybės dėl bendrųjų sandorio (ginčijamo akto) negaliojimo pagrindų. Asmeniui kreipiantis į teismą dėl subjektinių teisių gynimo ieškinio senaties termino eiga nutrūksta (CK 1.130 straipsnio 1 dalis). Dėl to akivaizdu, kad CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas, pateikus 2006 m. liepos 10 d. ieškinį teismui dėl 2001 m. rugpjūčio 6 d. turto pardavimo be varžytynių akto nuginčijimo, nepraleistas. Taigi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai sprendime ir nutartyje padarė teisiškai pagrįstą išvadą, kad ieškovas nepraleido įstatymo nustatyto termino ieškiniui dėl sandorio negaliojimo bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais pareikšti.

Dėl turto pardavimo be varžytynių akto kaip sandorio, kurio dalykas yra įmonės turtinis kompleksas, visiško ir dalinio negaliojimo bei tuo sukeliamų pasekmių

Byloje nustatyta, kad atsakovų G. S. ir R. G. nuosavybėn įgyti nekilnojamieji daiktai ir įrenginiai neatitinka ginčo akte įvardytų nekilnojamųjų daiktų ir įrenginių. Akte nurodyta, kad be varžytynių parduota: 149,67 kv. m žemės sklypas Nr. 4, 11 tvenkinių, vandens kėlimo stotis ir elektros pastotė, esantys Prienų rajone, Išlaužo kaime (T. 1, b. l. 15). Antstolės V. Kazlauskienės 2005 m. balandžio 4 d. rašte VĮ Registrų centrui patikslinama, kad pagal nurodytą aktą parduota 149,67 ha plote 12 tvenkinių, vandens kėlimo stotis ir elektros pastotė. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad atsakovai G. S. ir R. G. yra 149,67 ha ploto valstybinės žemės sklypo nuomininkai bei tvenkinių ir jų priklausinių (kiemo aikštelės, vandens linijos ir elektros oro linijos) savininkai (T. 1, b. l. 87, 92).

1964 m. CPK 432 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas prilyginamas notariškai patvirtintai pirkimo-pardavimo sutarčiai, jo nuorašas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, nustatyta tvarka registruojant pirkimo-pardavimo sutartį. Taigi antstolio priimtas turto realizavimo aktas prilygintas notaro patvirtintai pirkimo-pardavimo sutarčiai, toks daikto pardavimas vykdymo procese iš varžytynių ar be varžytynių yra sandoris, kuriam taikomos CK nuostatos, reglamentuojančios pirkimo-pardavimo sutartį. Vykdymo procese priverstinai parduodant nekilnojamąjį daiktą, pardavimo akte nurodytos sąlygos privalo atitikti imperatyviuosius CK normų reikalavimus pirkimo-pardavimo sutarčiai, nes pardavimo iš varžytynių akte nesant CK 6.396 straipsnyje reikalaujamų duomenų apie pirkimo-pardavimo sutarties dalyką gali nukentėti tiek skolininko, tiek trečiųjų asmenų interesai. Sutarties dalykas yra esminė pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga, sutartis laikoma galiojančia tik tada, kai yra aptartos visos esminės sutarties sąlygos (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Turto pardavimo be varžytynių akte nenurodyti duomenys, individualizuojantys parduotus nekilnojamuosius daiktus su priklausiniais, klaidingai nurodyta, kad pirkėjams pereina nuosavybės teisė į žemės sklypą, nors šis žemės sklypas nuosavybės teise nepriklausė skolininkui, o buvo valstybės nuosavybė, taip pat akte pateikta klaidinga informacija apie žemės sklypo, būtino tvenkinių su priklausiniais eksploatacijai, plotą, nurodant, kad žemės sklypo Nr. 4 plotas yra 149,67 kv. m, tuo tarpu tikrasis šio sklypo plotas - 149,67 ha.

Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pagrįstai konstatavo, kad turto pardavimo be varžytynių akte nenurodyti sandorio dalyko tikslūs duomenys, dėl to toks aktas prieštarauja CK 6.396 straipsnio nuostatoms ir yra negaliojantis (CK 1.80 straipsnis). Ši išvada atitinka analogišku atveju suformuluotus teisės taikymo išaiškinimus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 25 d. nutartyje ŽŪB,,Vanaginė“ v. Teisingumo ministerija ir kt. byloje Nr. 3K-3-140/2004; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartyje J. V., E. V., N. V., P. V. v. V. Š., Lietuvos valstybė byloje Nr. 3K-3-360/2005.

Kasaciniame skunde teigiama, kad antstolė turėjo teisę atsakovams parduoti 11 tvenkinių, dėl to tik dėl bylos dalies dėl turto pardavimo be varžytynių aktu parduotų papildomų 2 tvenkinių ir elektros pastotės galėjo būti sprendžiamas klausimas dėl akto pripažinimo negaliojančiu. Atsakydama į šį kasacinio skundo argumentą teisėjų kolegija nurodo, kad pagal CK 1.96 straipsnį sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojančių kitų jo dalių tik tada, jeigu galima daryti prielaidą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies. Sprendžiant klausimą, ar sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant kasatorių nurodytos negaliojančios akto dalies, svarbia aplinkybe laikytina tai, kad nurodyti 2 tvenkiniai ir elektros pastotė Nekilnojamojo turto registre nėra identifikuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Atskiru nekilnojamuoju daiktu Nekilnojamojo turto registre įrašyti tvenkiniai, kurių priklausiniu, be kitų daiktų, įvardyta elektros oro linija. Taigi vientisas tvenkinių kompleksas yra atskiras nekilnojamasis daiktas, kuris neskaidomas į atskirus daiktus tiek teisiniu, tiek ūkiniu-komerciniu požiūriu. Turtinis kompleksas kaip civilinių teisių objektas laikomas bendros ūkinės paskirties vienijamų daiktų visuma (CK 1.110 straipsnio 2 dalis). Konstatuotina, kad kai turtinį kompleksą sudarantys daiktai funkciniu ryšiu susiję taip, kad, nesant ar atskyrus kurį nors iš susidedančių daiktų, normaliai nefunkcionuotų visas kompleksas ar neproporcingai sumažėtų tokio komplekso vertė, tai tokiu atveju nuosavybės perleidimo objektas tiek pagal sutartį, tiek kitais įstatyme nustatytais pagrindais gali būti tik turtinis kompleksas kaip savarankiškas civilinių teisių objektas, bet ne tokio komplekso sudėtinės dalys. Priešingu atveju aptariamo turtinio komplekso dalinis perleidimas reikštų jo dalinį ar visišką likvidavimą. Nagrinėjamoje byloje tvenkinių kompleksas yra vientisas, dėl to turto pardavimo be varžytynių akte numatytas komplekso dalį sudarančių daiktų pardavimas laikytinas neteisėtas.

Pripažinę turto pardavimo be varžytynių aktą negaliojančiu pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė faktines aplinkybes apie atsakovų nesąžiningumą šiems įgyjant turtą, dėl to teisingai taikė restituciją, įpareigodami atsakovus perduoti įgytą turtą ieškovui, o ieškovą - grąžinti atsakovams jų sumokėtą 35 000 Lt sumą. Byloje įrodžius, kad priverstinai parduodamą daiktą nusipirkęs asmuo buvo nesąžiningas, įgytas turtas gali būti iš jo išreikalautas. Kai kasatoriams yra grąžinami pinigai, sumokėti jų už nesąžiningai įgytą turtą, tai negali būti laikoma kasatorių teisių pažeidimu ar nepagrįstu jų padėties pabloginimu (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 24 d. nutartis M. Č. v. E. M., I. D., Teisingumo ministerija byloje Nr. 3K-7-4/2007).

Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų motyvai ir jų išvados yra teisingi, priimti laikantis teismų praktikoje suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo išaiškinimų. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas, yra teisėta, todėl paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Gražina Davidonienė

Birutė Janavičiūtė