Civilinė byla Nr. 3K-3-95/2009
Procesinio sprendimo kategorijos: 77.6; 82.2.2
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų J. S., V. L. bei atsakovų V. D., A. D. kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 24 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams V. D. (M.), A. D. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos vaikui nustatymo, nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, turto administratoriaus paskyrimo ir išlaikymo vaikui priteisimo; tretieji asmenys: J. S., V. L., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento vaiko teisių apsaugos tarnyba.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas teismo prašė: 1) neterminuotai apriboti tėvų valdžią V. D. (M.) ir A. D.; 2) nustatyti S. D. (M.), gimusiam 2004 m. sausio 10 d., nuolatinę globą, globėjais ir jo turto administratoriais paskirti J. S. ir V. L., S. D. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su globėjais; 3) priteisti iš atsakovės V. M. po 125 Lt (1 MGL), iš atsakovo A. D. po 300 Lt kas mėnesį sūnaus S. D. išlaikymui. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl teisės normų, reglamentuojančių sąlygas, kurioms esant neterminuotai apribojama tėvų valdžia nepilnamečiam vaikui, vaiko laikinoji globa keičiama į nuolatinę globą ir nustatomas vaiko turto administravimas bei išlaikymas, aiškinimo ir taikymo. Byloje teismai nustatė, kad nesusituokusiems ir atskirai gyvenantiems atsakovams 2004 m. sausio 10 d. gimęs vaikas S. D. šiuo metu negyvena kartu su tėvais (atsakovais). Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 3 d. įsakymu vaikui nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta J. S. Ją ir vaiką sieja glaudūs šeiminiai ryšiai. Nuo laikinosios globos nustatymo iki ginčo dėl vaiko grąžinimo atsiradimo atsakovai nesiekė įgyvendinti tėvų teisių ir pareigų savo vaikui, vengė tai daryti. Bylos nagrinėjimo metu pasikeitė atsakovų santykiai vienas su kitu ir su vaiku: atsakovas tik 2006 m. gruodžio 13 d. pripažino savo tėvystę, nors nuo vaiko gimimo žinojo apie ją; atsakovai 2007 m. vasario 17 d. susituokė; abu šiuo metu dirba; atsakovė įgijo vidurinį išsilavinimą; taip pat atsakovai užregistravo vaiką į darželį dėl priėmimo; kreipėsi į Vaikų teisių apsaugos tarnybą dėl bendravimo su vaiku sąlygų sudarymo; pradėjo teikti vaikui išlaikymą; kartu gyvena nuomojamame bute; konsultavosi su psichologu dėl bendravimo su vaiku klausimų; kreipėsi į teismą dėl laikinosios globos panaikinimo ir vaiko grąžinimo. Teismo ekspertizės akte nustatyta, kad, nutraukus vaiko ir jo globėjų emocinį ryšį, vaikui būtų padaryta sunki psichologinė trauma.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2007 m. liepos 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį esminė sąlyga apriboti tėvų valdžią yra tėvų veiksmai, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia. Teismas sprendė, kad biologiniai vaiko tėvai gali įgyvendinti tėvų valdžią, nes pasikeitė atsakovės požiūris į šeimą ir vaiko auginimą, ji pasiryžusi sudaryti reikiamas sąlygas sūnui auginti. Tai patvirtina ir atsakovų charakteristika bei jų veiksmai, siekiant susigrąžinti vaiką į šeimą. Ieškovė nepateikė duomenų, kad S. D. tėvai yra neigiamos asmenybės ir bendravimas su sūnumi galėtų pakenkti vaiko interesams. Teismas pabrėžė, kad atsakovės ir laikinosios globėjos santykiai įtempti, laikinosios globėjos veiksmai sutrukdė tėvams įgyvendinti tėvų valdžią, neatitiko vaiko interesų, ji, neleisdama globotiniui bendrauti su tėvais, pažeidė globotiniui prisiimtus įsipareigojimus. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo atsakovams taikyti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, nes vaiko laikinosios globos tikslas – grąžinti vaiką į šeimą, o padėtis nuo laikinosios globos paskyrimo pagerėjo pasikeitus tėvų elgesiui.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 24 d. sprendimu iš dalies patenkino trečiųjų asmenų J. S. ir V. L. apeliacinį skundą, panaikino Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 26 d. sprendimą ir iš dalies patenkino ieškinį: 1) laikinai apribojo motinos V. D. valdžią sūnui S. D. Teismas išaiškino, kad sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, bet išlieka teisė matytis su sūnumi; 2) laikinai apribojo tėvo A. D. valdžią sūnui S. D. Teismas išaiškino, kad sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, bet išlieka teisė matytis su sūnumi; 3) nustatė S. D. nuolatinę globą; 4) S. D. globėjais paskyrė J. S. ir V. L. Teismas įpareigojo globėjus netrukdyti atsakovams bendrauti su sūnumi; 5) S. D. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatė su globėjais; 6) paskyrė S. D. globėjus jam priklausančio turto administratoriais; 7) priteisė S. D. iš atsakovės V. D. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 130 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2008 m. rugsėjo 24 d.) iki vaiko pilnametystės; 8) priteisė S. D. iš atsakovo V. D. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2008 m. rugsėjo 24 d.) iki vaiko pilnametystės; 9) priteisė J. S. iš atsakovų po 179 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Klaipėdos apygardos teismas taikė tėvų valdžios apribojimo institutą, bet ne vaikų ir tėvų atskyrimo institutą, nes atsakovai vengia atlikti savo pareigas sūnui ne dėl objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvai negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas pripažino, kad abu tėvai kalti dėl vengimo atlikti CK 3.155 straipsnyje nustatytas pareigas. Teismas atsisakė taikyti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, nes ginčo situacijos nepripažino išimtiniu atveju, teikiančiu pagrindą apriboti tėvų valdžia tokiu būdu, nes bylos nagrinėjimo metu pasikeitė atsakovų santykiai vienas su kitu ir su vaiku. Neterminuotam tėvų valdžios apribojimui netaikyti teismas laikė svarbiais atsakovų veiksmus, kuriais atsakovai siekia susigrąžinti vaiką. Remdamasis teismo ekspertizės aktu, Klaipėdos apygardos teismas padarė išvadą, kad tikslingiau yra taikyti laikiną tėvų valdžios apribojimą, nes atsakovų vaikas ilgą laiko tarpą gyvena su globėjais, tėvai realiai neaugino sūnaus, juo nesirūpino, vaikas jų nepažįsta ir negalima įvertinti to, ar pasikeitė tėvų požiūris, ar vaiką ir globėjus sieja artimi šeiminiai santykiai. Teismas pabrėžė, kad biologinių tėvų ir vaiko, kuris gyvena globėjų šeimoje, santykiams atnaujinti reikia pasiruošti ir aktyviai bendradarbiauti. Teismas sprendė, kad, laikinai apribojus tėvų valdžią, turi būti nustatyta nuolatinė vaiko globa, o globėjais paskirti esami globėjai (CK 3.257 straipsnio 3 punktas). Kartu teismas akcentavo, kad tiek globėjai, tiek valdžios institucijos privalo užtikrinti tėvų bendravimą su vaiku. Atsižvelgęs į tėvų turtinę padėtį, teismas priteisė vaikui iš tėvų išlaikymą, proporcingą tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis).
III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į kasacinius skundus teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu tretieji asmenys J. S. ir V. L. prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 24 d. sprendimą: neterminuotai apriboti motinos V. D. (M.) ir tėvo A. D. valdžią sūnui S. D.; kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė CK 3.180 straipsnį, nes pritaikė netinkamą tėvų valdžios apribojimo būdą. Kasatoriai teigia, kad teismas turėjo taikyti neterminuotą, bet ne laikiną tėvų valdžios apribojimą, nes tam yra visos įstatyme nustatytos sąlygos.
Kasatoriai pabrėžia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovų ir vaiko santykiai yra pasikeitę. Kasatoriai tvirtina, kad atsakovų ir vaikų santykiai yra nepakitę, o teismo nurodytos aplinkybės nepatvirtina šių santykių pokyčio, nes jos buvo dar tuo metu, kai vaikui nustatyta laikinoji globa. Be to, kai kurios aplinkybės, reikšmingos tėvų ir vaiko santykiams, atsirado tik prasidėjus teismo procesui, t. y. veiksmų vaikui susigrąžinti tėvai ėmėsi ne savanoriškai.
Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes, susijusias su atsakovų ir vaiko santykių pokyčiu. Kasatoriai atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovai ilgą laiko tarpą nesirūpino vaiku; jų gyvenimo aplinkybės nestabilios; darbo ir gyvenimo sąlygos nepasikeitė ir netgi pablogėjo: atsakovas dirba tą patį darbą; atsakovė šiuo metu yra bedarbė; atsakovai nuomojasi mažą butą, kuris neaišku, ar tinka vaikui gyventi; atsakovė užrašė vaiką į specializuotą lopšelį–darželį, neatitinkantį dabartinių vaiko interesų; atsakovas pripažino tėvystę ir atsakovai susituokė tik formaliai, nes atsakovas ir anksčiau žinojo, kad yra vaiko tėvas, o santuokos sudarymas neįrodo to, jog atsakovai pradėjo labai gerai sutarti.
Kasatoriai teigia, kad, nustatydamas laikiną tėvų valdžios apribojimą, apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė galimybę atkurti vaiko ryšius su biologine šeima, nes, kasatorių nuomone, tokios galimybės nėra. Kasatoriai remiasi psichiatro ekspertizės išvada ir tvirtina, kad, atskyrus vaiką nuo dabartinių globėjų, jis patirs psichologinę traumą. Be to, vaiko ir biologinių tėvų ryšio net nebuvo, todėl ir atkurti jo negalima.
Kasatoriai nurodo, kad, laikinai apribojęs tėvų valdžią, apeliacinės instancijos teismas nenustatė termino, todėl pats preziumavo tėvų valdžios apribojimo neterminuotumą.
Kasatoriai pabrėžia, kad Klaipėdos apygardos teismo argumentai dėl laikinosios globos yra nepagrįsti, nes teismo sprendimu gali būti nustatoma tik nuolatinė globa, todėl jie naikintini. Laikinoji globa nustatoma savivaldybės direktoriaus įsakymu. Kasatoriai atkreipė dėmesį į tai, kad, nors teismo argumentai dėl laikinosios globos nepagrįsti, bet rezoliucinėje dalyje teismas teisingai nustatė nuolatinę globą.
Kasatoriai nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas pažeidė Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 8 straipsnį, Vaiko teisių apsaugos konvencijos 16 straipsnį, nes neteisingai aiškino „šeimos“ sąvoką. Kasatoriai teigia, kad „šeimos“ sąvoka yra platesnė už biologinę tėvystę ir apima šeimos ryšius, susidariusius tarp vaiko ir jam artimų asmenų. Teismai privalo ginti ne tik biologinių tėvų interesą, bet ir užtikrinti vaiko teisę į esamus šeimos ryšius. Šiuo atveju, kasatorių teigimu, vaiko teisė būtų užtikrinta apribojus biologinių tėvų valdžią neterminuotai.
Atsiliepimų į trečiųjų asmenų J. S. ir V. L. kasacinį skundą nepateikta.
Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir palikti galioti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 26 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai apribojo tėvų valdžią ir taikė CK 3.180 straipsnio 1 dalį, pažeidė CK 3.161 straipsnio 3 dalį, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnį, nes byloje nenustatyta nė vienos šios teisės normos taikymo sąlygos. Kasatoriai pabrėžia, kad šiuo metu pasikeitė aplinkybės ir jie gali tinkamai rūpintis vaiku ir įgyvendinti tėvų valdžią, o globėjai trukdo tėvams bendrauti ir užmegzti glaudesnį ryšį su vaiku.
Kasatoriai teigia, kad Klaipėdos apygardos teismas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 straipsnį, nes, laikinai apribojęs tėvų valdžią, vilkina vaiko sugrąžinimą į šeimą, taip pat pritaikė griežtesnį tėvų teisių ir pareigų apribojimo būdą – vietoj laikinosios globos nustatė laikiną tėvų valdžios apribojimą.
Kasatoriai tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus, nes nepagrįstai suteikė viršenybę teismo psichiatrijos, psichologijos aktui, ir neatsižvelgė į kitas byloje nustatytas aplinkybes. Kasatoriai taip pat pažymi, kad nurodytas teismo ekspertizės aktas neatitinka Teismo ekspertizės įstatymo 24 straipsnio 4, 6 dalių, nes jame atsakyta ne į visus pateiktus klausimus ir nemotyvuota, kodėl taip padaryta.
Kasatoriai nurodo, kad, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, teismo posėdyje nedalyvavo ieškovas.
Tretieji asmenys J. S. ir V. L. padavė atsiliepimą į atsakovų kasacinį skundą, kuriuo prašo atmesti nurodytą kasacinį skundą. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovų argumentai dėl nenustatytų aplinkybių, būtinų tėvų valdžiai apriboti, yra nepagrįsti, nes Klaipėdos apygardos teismas nustatė tokias aplinkybes: atsakovų vengimą atlikti tėvų pareigas ir nesirūpinimą vaiku. Atsiliepime teigiama, kad atsakovų veiksmai ir atsiradęs noras auginti savo vaiką po bylos iškėlimo neįrodo to, kad tėvų požiūris pasikeitė iš esmės. Atsiliepime nurodoma, kad šiuo metu vaiko teisė augti šeimoje, nustatyta Konstitucijos 38 straipsnyje ir CK 3.161 straipsnyje, yra nepažeista, bet ją pažeidė patys tėvai atsisakę įgyvendinti savo valdžią sūnui. Dabartinėje situacijoje vaiko interesas yra likti gyventi globėjų šeimoje. Atsiliepime pabrėžiama, kad atsakovai nepagrįstai remiasi EŽTK 8 straipsniu, nes neatsižvelgia į tai, jog jų ir vaiko nesieja šeimos gyvenimo ryšiai. Atsiliepime nesutinkama su atsakovų pateikiamu „šeimos“ sampratos aiškinimo tik kaip biologinės šeimos ir remiamasi tais pačiais argumentais, kaip ir trečiųjų asmenų pateiktame kasaciniame skunde. Tretieji asmenys nurodo, kad atsakovai neteisingai aiškina laikinosios globos tikslus. Atsiliepime nurodoma, kad, vadovaujantis CK 3.254 straipsnio 3 dalimi, esant būtent šioje byloje nustatytoms aplinkybėms, nustatomos laikinosios globos tikslas – ne kol pasikeis aplinkybės grąžinti vaiką į šeimą, bet apsaugoti vaiką tol, kol teismas sprendimu atskirs vaiką nuo tėvų ir nustatys vaiko nuolatinę globą. Atsiliepime nurodoma, kad globėja netrukdo vaikui bendrauti su atsakovais, tai ne šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl atsakovų argumentai, susiję su šiomis aplinkybėmis, yra nepagrįsti.
konstatuoja:
V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasaciniuose skunduose keliama CK 3.180 straipsnio aiškinimo ir taikymo problema, taip pat įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikymo klausimas. Šie klausimai yra teisės klausimai ir teisėjų kolegija dėl jų pasisako (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Dėl abiejų tėvų valdžios apribojimo sąlygų
Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Šios kategorijos bylose kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje R. Č. v. S. K., byla Nr. 3K-3-1225/2002; 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje J. T. v. K. T., byla Nr. 3K-3-236/2008).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. gegužės 8 d. nutartimi perdavė šią bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui ir išaiškino, kad jeigu ieškinys dėl tėvystės apribojimo yra pareikštas abiem tėvams, tai, sprendžiant ginčą dėl tėvų valdžios apribojimo, būtina nustatyti kiekvieno iš tėvų priešingus teisei veiksmus, šie veiksmai vertintini CK 3.155 straipsnio turinio aspektu. Taip pat kasacinis teismas pažymėjo, kad kai vaiko ir tėvų ryšiai nesusiformavę, teismas turėtų svarstyti galimybę taikyti tėvų valdžios apribojimo priemonę, kartu ją derindamas su kitomis vaiko teisių įgyvendinimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius v. V. D. (M.), A. D., byla Nr. 3K-3-209/2008). Be to, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kasacinis teismas pabrėžė, kad kiekvienu atveju teismui tenka svarbi užduotis nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemones, kurios padarytų žalos vaiko sveikatai ir jo raidai (Johansen v. Norway judgement of 7 August 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-III, p. 1008-09).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimais ir padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamo ginčo atveju yra pagrindas apriboti tėvų valdžią, nes vaiko tėvai dėl abiejų kaltės vengė vykdyti konstitucinę tėvų pareigą rūpintis vaiku, todėl vaikas liko be tėvų priežiūros. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. AD1-1309 mažamečiam S. D. nustatyta laikinoji globa, globėja paskirta J. S., nes tėvai nesirūpino vaiku dėl to, jog buvo neatsakingi ir nerūpestingi dėl vaiko priežiūros, taip pat buvo nesusituokę, gyveno atskirai, atsakovė buvo nepasirengusi motinystei, neturėjo lėšų vaikui prižiūrėti. Šios išvardytos ir byloje nustatytos aplinkybės negali pateisinti tėvų pareigos rūpintis vaiku nevykdymo. Nagrinėjamą bylą iškėlus teisme pasikeitė šios aplinkybės: atsakovas pripažino vaiko tėvystę; atsakovai susituokė, dirba ir apibūdinami teigiamai; atsakovė įgijo vidurinį išsilavinimą, užregistravo vaiką į eilę dėl priėmimo į darželį, kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą dėl bendravimo su vaiku sąlygų sudarymo, pradėjo teikti išlaikymą, turi tinkamas gyvenimo sąlygas, konsultavosi su psichologu dėl bendravimo su vaiku sutrikimų, kreipėsi į teismą dėl laikinosios globos panaikinimo ir vaiko sugrąžinimo tėvams. Tai, kad tik po bylos iškėlimo teisme pasikeitė tėvų elgesys ir jie siekia susigrąžinti vaiką, nagrinėjamo ginčo atveju negali būti prielaida atsisakyti apriboti tėvų valdžią, nes bylą nagrinėję teismai nustatė, kad vaiko interesus augti saugioje ir darnioje aplinkoje užtikrintų vaiko palikimas gyventi su globėjais (vaikas beveik nuo pat gimimo gyvena su jais ir juos sieja glaudūs ryšiai). Be to, teismai nenustatė, kad tėvų požiūris į vaiką iš esmės pasikeitė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo laikinosios globos nustatymo praėjo didelis laiko tarpas, tėvai sūnaus neaugino, juo nesirūpino, vaikas jų nepažįsta, o nutraukus vaiko ir globėjų ryšius būtų paveiktas psichologiškai. Atsakovų kasacinio skundo argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas vilkina vaiko grąžinimą į biologinių tėvų šeimą, teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstą, nes šiuo atveju negalima konstatuoti grąžinimo vilkinimo dėl to, jog vaiko teisė į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje turi pirmenybę prieš tėvų teisę vėl būti kartu su vaiku, juolab kad nepažeidžiama teisė matytis su vaiku (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių apsaugos principu ir esant nustatytiems nesirūpinimo vaiku faktui bei tėvų kaltei, buvo sąlygos CK 3.180 straipsnio 1 daliai taikyti ir tėvų valdžiai apriboti.
Dėl tėvų valdžios apribojimo būdo
Nagrinėjamoje byloje taip pat kilo klausimas dėl to, ar apeliacinės instancijos teismas taikė tinkamą tėvų valdžios apribojimo būdą. Pagal CK 3.181 straipsnio 2 dalį laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Europos Žmogaus Teisių Teismas šią priemonę taip pat laiko išimtine (žr., pvz., cituotą sprendimą Johansen v. Norway, § 78). Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus. Iš žemesniųjų instancijų teismų nustatytų aplinkybių negalima daryti išvados, kad tėvai darė ir daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina. Be to, byloje yra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, nes, minėta, kad S. D. tėvai po bylos iškėlimo teisme ir šiuo metu pakeitė savo elgesį ir siekia susigrąžinti vaiką. Nepagrįsti trečiųjų asmenų kasacinio skundo argumentai, kad tėvų valdžia turėtų būti apribota neterminuotai, nes kai kurios aplinkybės, reikšmingos tėvų ir vaiko santykiams, atsirado tik prasidėjus teismo procesui, t. y. veiksmų vaikui susigrąžinti tėvai ėmėsi ne savanoriškai, atsakovai ilgą laiko tarpą nesirūpino vaiku; jų gyvenimo aplinkybės nestabilios; darbo ir gyvenimo sąlygos nepasikeitė ir netgi pablogėjo (atsakovas dirba tą patį darbą; atsakovė šiuo metu yra bedarbė; jie nuomojasi mažą butą, kuris neaišku, ar tinka vaikui gyventi; atsakovė užrašė vaiką į specializuotą lopšelį–darželį, neatitinkantį dabartinių vaiko interesų; atsakovas pripažino tėvystę ir atsakovai susituokė, nors atsakovas ir anksčiau žinojo, kad yra vaiko tėvas, o santuokos sudarymas neįrodo to, jog atsakovai pradėjo labai gerai sutarti). Trečiųjų asmenų teiginiai tik patvirtina apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad atsakovai anksčiau nevykdė pareigos rūpintis vaiku, bet dabar jie siekia užmegzti santykius su vaiku ir jį susigrąžinti. Nagrinėjamu atveju laikas, kada tėvai pradėjo siekti įgyvendinti savo teises, ir tai, kad tėvų darbo bei buitinės gyvenimo sąlygos yra sudėtingesnės negu globėjų, su kuriais gyvena vaikas, negali būti pagrindas taikyti griežtesnį tėvų valdžios apribojimo būdą negu nustatytas įstatyme, juolab kad trečiųjų asmenų nurodytų aplinkybių įstatymų leidėjas nepripažįsta kaip sąlygų neterminuotam tėvų valdžios apribojimui taikyti. Atsižvelgdama į tai, taip pat į atsakovų kaltės pobūdį dėl tėvų pareigų nevykdymo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai pasinaudojo įstatymų leidėjo jam suteikta diskrecijos teise ir pagrįstai atsakovams nustatė laikiną tėvų valdžios apribojimą.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad tretieji asmenys kasaciniame skunde klaidingai tvirtina, laikinai apribojęs tėvų valdžią, apeliacinės instancijos teismas preziumavo tėvų valdžios apribojimo neterminuotumą, nenustatė termino. Kasaciniame skunde neatsižvelgiama į tai, kad apskųstame sprendime Klaipėdos apygardos teismas pabrėžė, jog negali būti paneigiama biologinių tėvų teisė turėti galimybes bendrauti su vaiku, o tėvų ir vaiko, kuris tam tikrą laiką gyveno globėjų šeimoje, santykiams atnaujinti būtina pasiruošti, taip pat šiam tikslui pasiekti reikia aktyvaus ir supratingo visų suinteresuotų asmenų bendradarbiavimo. Teisėjų kolegija nurodo, kad teismo sprendimas dėl laikino tėvų valdžios apribojimo nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl tėvai gali kreiptis teismą dėl laikino tėvų valdžios panaikinimo, kai tik išnyks aplinkybės, dėl kurių ji nustatyta (CK 3.182 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad tokiu pat argumentu rėmėsi ir apeliacinės instancijos teismas, bet tik klaidingai vartodamas sąvokas vietoj „laikino tėvų valdžios apribojimo“ – „laikinąją globą“, nors iš teismo sprendimo turinio matyti, jog šis argumentas pateiktas motyvų, kuriais remdamasi teismas laikinai apribojo tėvų valdžią, kontekste. Taigi esant sudėtingiems tėvų, globėjų ir vaiko santykiams bei neaiškiam laikui, kada gali išnykti aplinkybės, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia, ir ar iš viso taip gali atsitikti, teismas gali nenustatyti laikino tėvų valdžios apribojimo termino. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo sprendimas laikinai apriboti tėvų valdžią, nenustatant konkretaus apribojimo termino, nereiškia tėvų valdžios apribojimo neterminuotumo prezumpcijos.
Dėl nuolatinės vaiko globos nustatymo
Vadovaudamasis CK 3.183 straipsniu, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu skiria vaikui globą (rūpybą) ir nustato jo gyvenamąją vietą. Pagal CPK 407 straipsnį, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaikui nuolatinę globą (rūpybą) ir jo gyvenamąją vietą. Vaiko laikinoji globa nustatoma rajono (miesto) savivaldybėje jos valdybos (mero) sprendimu (potvarkiu) pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimą, nuolatinė – teismo nutartimi pagal rajono (miesto) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos arba prokuroro pareiškimą (CK 3.262, 3.263 straipsniai). Atsižvelgdama į nurodytas teisės normas teisėjų kolegija konstatuoja, kad, laikinai apribojęs tėvų valdžią, apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė nuolatinę S. D. globą.
Dėl teismo ekspertizės akto vertinimo
Atsakovų kasaciniame skunde neteisingai nurodoma, kad byloje teismo pavedimu pateiktas 2007 m. birželio 28 d. teismo psichologinės ekspertizės aktas neatitinka Teismo ekspertizės įstatymo 24 straipsnio 4, 6 dalių.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad eksperto išvada kaip įrodymas civiliniame procese yra tik dėl iškeltoje civilinėje byloje teismo ar teisėjo nutartimi paskirto tyrimo gauta išvada, kurią pateikia teismo ekspertu paskirtas asmuo, pritaikęs specialiąsias žinias. Teisminio nagrinėjimo metu gali būti naudojami kaip įrodymai rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias. Tai turto įvertinimo, defektų nustatymo, įrengimų ir mechanizmų ištyrimo ar kitokie aktai, kurie yra surašyti atitinkamą kvalifikaciją turinčių asmenų po ištyrimo. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymima, kad jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo-mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma rašytiniu įrodymu, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 73 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 9 d. nutartis J. V. v. UADB,,Baltikums draudimas“ byloje Nr. 3K-3-549/2001; 2002 m. spalio 9 d. nutartis R. M. v. O. R. byloje Nr. 3K-3-1174/2002; 2002 m. gruodžio 9 d. nutartis I. J., E. M. v. R. N. byloje Nr. 3K-3-1501/2002; 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis V. K. v. V. J. byloje Nr. 3K-3-587/2004; 2005 m. vasario 7 d. nutartis R. S. v. A. R. Ž. byloje Nr. 3K-3-8/2005). Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Ž. R. v. R. T., byla Nr. 3K-3-20/2007).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. balandžio 17 d. nutartimi pavesta atlikti psichologinę teismo ekspertizę, kurioje suformuluoti ieškovo, atsakovų ir trečiųjų asmenų klausimai ekspertui. Į visus nurodytus klausimus ekspertizės akte atsakyta, todėl šis įrodymas atitinka CPK 212, 216 straipsnių, Teismo ekspertizės įstatymo reikalavimus, o apeliacinės instancijos teismas eksperto išvadas įvertino vadovaudamasis CPK 218 straipsniu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos proceso teisės normos, susijusios įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis.
Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, nes jie nesusiję su šios bylos kasacinio nagrinėjimo dalyku.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias tėvų valdžios apribojimą bei įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, ir nėra pagrindo kasacinių skundų argumentais naikinti apskųsto teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai
Zigmas Levickis
Egidijus Laužikas
Sigita Rudėnaitė
