Baudžiamoji byla Nr. 1-130-805/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15184-2017
Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.7.2.5;
1.1.8.6.2; 1.1.9.1;1.1.9.10; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.2; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.10.1;
2.1.16.1; 2.3.6.3; 2.3.6.4.2;
(S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
2017 m. birželio 29 d.
Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė,
sekretoriaujant Jolitai Matulienei,
dalyvaujant prokurorei Gitanai Kaupei,
kaltinamajai E. K., gynėjai - advokatei R. M.,
nukentėjusiojo nepilnamečio Š. S. atstovei A. J.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti pagrindinį išsilavinimą, dirbanti UAB „Langučiai“, išsituokusi, auginanti du nepilnamečius vaikus, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
Kaltinamoji E. K. 2017 m. kovo 29 d. apie 16.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia laidu sudavė ne mažiau 7 smūgius mažamečiui sūnui Š. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), per sėdmenis, tuo mažamečiui šeimos nariui Š. S. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis ant sėdmenų ir šlaunų užpakalinio ir šoninio paviršiaus.
Kaltinamoji E. K. kalta pripažino visiškai ir parodė, kad augina du nepilnamečius vaikus – Š. S. ir P. M.. 2017 m. kovo 29 d. apie 14 val. sūnui Š. einant atsinešti skaitymui knygutės, pastebėjo, jog šis eina atbulas. Patikrinusi jo kelnes pamatė, jog sūnus buvo pasituštinęs. Tai buvo ne pirmas kartas, todėl supyko ir paėmusi nuo fotelio laidą, kurį vaikai iš vakaro buvo atsinešę iš lauko į namus ir su juo žaidė, sūnui sudavė juo per sėdmenis 6 -7 kartus. Sūnus buvo su rūbais, po suduotų smūgių vaikas neverkė, Š. pradėjo verkti tuomet, kuomet neleido eiti jam prie kompiuterio. Prausiant Š. matėsi raudonos dėmės toje vietoje. Po dešimties minučių Š. atėjo jos ir atsiprašė. Nurodė, kad prieš sūnų smurtą panaudojo pirmą kartą, ji ant sūnaus supyko dėl to, kad prisidarė į kelnes ir nesusivaldė. Paaiškino, kad sūnus Š. mokosi Pakuonio mokyklos pirmoje klasėje, mokslo metų pradžioje sūnus kelis kartus mokykloje buvo pasituštinęs į kelnes, bet pasakė, kad nuo streso. Vėliau viskas susitvarkė, tai pasikartojo kovo mėnesį. Su sūnumi bendravo, jis neminėjo, kad mokykloje iš jo būtų tyčiojamasi ar turėtų kokių nors problemų, kas įtakotų išmatų nelaikymą. Mano, kad tą kartą sūnus į kelnes pasituštino ant jos supykęs, kad neleido jo į baseiną. Situaciją pastebėjo mokykloje, nes Š. vėl prisidarė į kelnes, paskambinusi direktorė liepė atnešti švarius rūbus, jį tvarkė ir pamatė. Š. aiškino, kad taip nutiko todėl, kad kiti vaikai buvo užėmę tualetą, todėl jis nespėjo užeiti. Paaiškino, kad sūnaus dėl šios problemos pas gydytojus nebuvo nuvedusi, tačiau, po šio įvykio paėmus vaiką iš šeimos, jos motina Š. buvo nuvežusi pas medikus, kurie jokių sveikatos problemų tuo klausimu nenustatė. Šiuo metu sūnus gyvena pas jos motiną, kartu gyvena motinos sugyventinis, kurį vaikai vadina dieduku. Sūnų ji lanko savaitgaliais po darbo, sūnus ant jos nepyksta, su ja nenori išsiskirti, klausia, kada vėl atvažiuos, jie abu susitaikė. Savo elgesį vertina blogai, dėl padarytos veikos gailisi, prieš kitą sūnų fizinio smurto nėra naudojusi, padarė išvadas ir žada daugiau taip nesielgti. Nurodė, kad sūnus Š. su patėviu, kuris yra dvejais metais jaunesnio sūnaus P. M. tėvas, tarpusavyje sutaria gerai, jis vaikų nebara, su jais gražiai bendrauja, juos užstoja, jai irgi neleisdavo vaikų barti. Šeima gyvena iš sugyventinio (buvusio sutuoktinio, su kuriuo po santuokos nutraukimo vėl pradėjo kartu gyventi) gaunamų pajamų ir gaunamo sūnui Š. išlaikymo, ji pati pradėjo dirbti, dėl ko susitvarkė psichologinė – emocinė būsena, po ilgai trukusio bedarbystės laiko jaučiasi pilnaverčiu žmogumi..
Nukentėjusiojo Š. S. įstatyminė atstovė A. J. teisiamajame posėdyje paaiškino, jog vaikas apklausos metu sakęs, kad smurtas buvo naudojamas nebe pirmą kartą, vaiko motina pagalbos į psichologus, psichikos sveikatos centrą nesikreipė. Mano, kad vaikai šiuo metu šeimoje augti negali.
Kaltinamajai nurodžius, jog bylą nagrinėjant teisme galimas sutrumpintas įrodymų tyrimas, prokurorė, perduodama bylą teismui, tokią sąlygą aptarė ir kaltinamajame akte (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 218 straipsnio 2 dalis, 219 straipsnio 8 punktas). E. K. nėra kaltinama padariusi labai sunkų nusikaltimą, prisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, bylos aplinkybės aiškios, sutinka, kad nagrinėjant bylą teisme būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, to prašo ir gynėja teisiamojo posėdžio metu, prokurorė sutinka dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo, nukentėjusiojo atstovė neprieštarauja. Taikytinos BPK 273, 291 straipsnių nuostatos.
Be E. K. prisipažinimo, kaltinamosios kaltę patvirtina ir kiti šioje byloje surinkti faktiniai duomenys, ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o būtent:
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. V. parodė, kad ji dirba Pakuonio pagrindinės mokyklos direktore. 2017-03-30 apie 13.00 val. priešmokyklinės grupės auklėtoja pranešė, kad pirmos klasės mokinys Š. S., gimęs (duomenys neskelbtini), pridarė į kelnes, prausiant ant vaiko užpakaliuko pastebėjo smurto žymes, kraujosruvas. Nupraususi vaiką ant abiejų pusių užpakaliuko pamatė pailgas skersai einančias kraujosruvas. Buvo akivaizdu, kad vaikas muštas. Ji iš karto paskambino bendrajam pagalbos centrui, Vaiko teisių apsaugos skyriui, Švietimo skyriaus vedėjui. Š. S. sakė, kad vakar jį mušė mama E. K.. Į mokyklą atvyko Prienų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės, seniūnijos socialinė darbuotoja. Motina iš karto prisipažino, kad kažkokiu laidu sudavė sūnui per užpakalį dėl to, kad jis prisikakojo į kelnes. Sakė, kad ji dėl to labai supyko ir negalėjo susivaldyti. Š. S. mokykloje prisidaro į kelnes ne pirmą kartą. 2017-03-28 vaikas taip pat buvo pridaręs į kelnes, tačiau jį prausdama mokytoja A. M. smurto požymių nematė. Liudytojos parodymais anksčiau nebuvo pastebėta, kad prieš Š. S. būtų naudotas smurtas. Motina atrodė pareiginga, domėjosi kaip sekasi jos vaikui. E. K. turi jaunesnį sūnų - P. M., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris lanko ikimokyklinio ugdymo grupę. Vaiko teisių skyriaus atstovės sakė, kad laikinai abu vaikai paimti iš šeimos (I t., b. l. 37-38).
Nukentėjusiojo Š. S., apklausto ikiteisminio tyrimo metu, protokole Š. S. parodė, kad jis prisidarė į kelnes ir mama jį mušė laidu. Laidą iš kažkur parsinešė. Mama daug kartų mušė per kojas ir užpakalį, nes jis netyčia pridarė į kelnes. Jam skaudėjo, verkė, prašė, kad mama nemuštų, bet ji mušė. Nustojusi mušti mama jo atsiprašė, bet pagalbos nesuteikė, niekas neapgynė, nes namuose buvo tik mažesnis brolis. Mokykloje jis pasakė, kad mama sumušė, jam skauda koją, mama muša dažnai (I t., b. l. 20). Nepilnamečio apklausa fiksuota vaizdo ir garso įraše byloje įsiūtame kompaktiniame diske (I t., b. l. 97).
2017-03-30 A. V. protokolu-pareiškimu nurodė, kad ji dirba direktore Pakuonio pagrindinės mokykloje, esančioje (duomenys neskelbtini). 2017-03-30 apie 13.00 val. priešmokyklinės grupės auklėtoja R. E.pranešė, kad pirmos klasės mokinys Š. S., gimęs (duomenys neskelbtini), pridarė į kelnes, vaiką prausiant ji pastebėjo ant užpakaliuko smurto žymes, kraujosruvas. Įtarė, kad prieš vaiką buvo naudotas smurtas. Š. S. pasakė, kad iš vakaro jį mušė mama E. K., gimusi (duomenys neskelbtini). Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą įvykio aplinkybėms nustatyti, o ir kaltiems asmenims taikyti poveikio priemones (I t., b. l. 5).
2017-03-30 įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėse užfiksuota įvykio vieta gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 11-15).
Daiktų apžiūros protokolu 2017-03-31 apžiūrėtas varinis, aptrauktas geltonos spalvos guma, lankstus laidas, kurio ilgis 93 cm, diametras - 0,5 cm. Laidas Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK tyrėjos R. A. 2017-04-04 kvitu, serija AVPK Nr. 001763 paimtas tolimesniam saugojimui kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (I t., b. l. 16-18).
Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Š. S. poodinės kraujosruvos ant sėdmenų ir šlaunų užpakalinio ir šoninio paviršiaus galėjo būti padarytos kieto, turinčio ribotą paviršių, daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Neatvykus nukentėjusiajam apžiūrai nustatyti kelių trauminių poveikių pasekoje padaryti sužalojimai, ekspertas galimybės neturi. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (I t., b. l. 28).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnyje įtvirtina, jog nepilnamečius vaikus gina įstatymas. Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga - dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti jį iki pilnametystės, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Nepilnamečiai vaikai yra socialiai nebrandi ir pažeidžiama asmenybė, todėl suaugusių elgesys ir gero elgesio taisyklės vaikams turi būti pavyzdys, formuojantis tinkamo elgesio ir moralės normas, bei užtikrinantis tinkamą nepilnamečių priežiūrą ir auklėjimą. Visa tai sudaro tėvų valdžios turinį, už ką yra atsakingi nepilnamečių įstatyminiai atstovai.
Aptarti įrodymai visumoje patvirtina, kad kaltinamoji prieš mažametį sūnų Š. S. panaudojo fizinį smurtą, tuo sukeldama nepilnamečiui Š. fizinį skausmą (vaikas verkė) ir nežymiai sutrikdydama sūnaus sveikatą, nes nuo sudavimo laidu per sėdmenis sūnui atsirado poodinės kraujosruvos ant sėdmenų ir šlaunų užpakalinio ir šoninio paviršiaus. Kaltinamoji prisipažino, jog nesusitvardžiusi, kad paaugęs sūnus vėl prisidarė į kelnes, sudavė 6 – 7 kartus buvusiu ant fotelio vaikų numestu laidu Š. per sėdmenis. Nesant byloje objektyvių duomenų, ikiteisminio tyrimo pareigūnams nepristačius mažamečio specialistų apžiūrai, ekspertas, pagal pateiktus medicininius duomenis - ambulatorinę gydymo apskaitos kortelę, neturi galimybės neginčijamai konstatuoti kelių trauminių poveikių pasekoje Š. S. buvo padaryti sužalojimai. Kitų neginčijamų įrodymų dėl suduotų per sėdmenis smūgių skaičiais, byloje nėra pateikta, to tiksliai nenurodė ir mažametis nukentėjusysis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu bei liudytojai, vienok, ši aplinkybė esminės reikšmės veikos kvalifikacijai neturi, kadangi smurto artimoje aplinkoje prieš mažametį sūnų faktas yra įrodytas byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų duomenų visetu. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika atitinka BK 140 straipsnio 3 dalies dispoziciją. Tokias aplinkybes be kaltinamosios visiško ir nuoširdaus prisipažinimo bei kritikos atliktų veiksmų atžvilgiu patvirtina Š. S. bei liudytojų parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai dėl sužalojimo aplinkybių, nusikaltimo padarymo vietos, laiko, mechanizmo, lokalizacijos ir pan. E. K. tiesiogiai sūnaus atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, ko pasekoje dėl tyčinių kaltinamosios veiksmų kilo padariniai. Tarp kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes įpykusios ir nesusitvardžiusios motinos veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta mažamečio sveikata.
Skiriant bausmę, teismas vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį, padarinius, kaltinamosios asmenybę ir kitas teismo nustatytas aplinkybes, kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, elgesį iki ir po nusikalstamos veikos padarymo ir pan. Lengvinančia kaltinamosios atsakomybę aplinkybe pripažįstama tai, kad E. K. visiškai pripažino nusikaltusi, ji dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi ir pergyvena, susitaikė su sūnumi, su juo toliau bendrauja, lanko laikinosios globėjos namuose, tarp motinos ir vaiko yra emocinis ryšys, šis pasiilgsta mamos. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarė artimoje aplinkoje prieš mažametį sūnų. E. K. nusikalto pirmą kartą, praeityje ji neteista, nebausta administracine tvarka, psichiatro – narkologo įskaitoje neįrašyta. Bylos duomenimis šeimoje yra du mažamečiai vaikai, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius iki šios nusikalstamos veikos padarymo jokių neigiamų duomenų apie kaltinamąją neturėjo, šeima nebuvo įtraukta į rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą mokyklos darbuotojų ikiteisminio tyrimo apklausoje užfiksuota, kad motina domisi vaikų ugdymu bei auklėjimu, smurto apraiškų vaikų atžvilgiu anksčiau nebuvo užfiksuota. Bylos duomenimis kaltinamoji su antrojo sūnaus tėvu ir dviem mažamečiais vaikais gyvena nuomojamo namo dalyje, šeima pašalpų iš socialinės paramos skyriaus neprašo, verčiasi pačių gaunamomis pajamomis ir Š. išlaikymui skirtais pinigais. E. K. įsidarbino ir dirba pagal neterminuotą darbo sutartį UAB „Langučiai“, gauna 400 eurų darbo užmokestį, suradusi darbo vietą jaučiasi emocionaliai ir finansiškai sutvirtėjusi, socialiniai ryšiai tvirti. Nukentėjusiajam stiprių liekamųjų reiškinių nėra nustatyta, motina su sūnum ir toliau bendrauja, pasak kaltinamosios, Š. pasiilgsta mamos, norėtų grįžti namo. Esant šioms aplinkybės, teismas mano, jog bausmės tikslai, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos, šiuo atveju gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymas atidėtinas BK 75 straipsnio 1-2 dalyse numatytu pagrindu, nustatant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, siekiant suteikti kaltinamajai žinių apie pozityvią tėvystę, vaikų auklėjimo būdus ir priemones, pataisyti ir tobulinti bendravimo įgūdžius, kad ateityje laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų.
Pagal BK 64¹ straipsnį kai baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji kaltę pripažino, todėl skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama trečdaliu.
Kaltinamoji laikinai sulaikyta nuo 2017-03-30 16.00 val. iki 2017-03-31 11.20 val. (I t., b. l. 52-54), todėl laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į paskirtosios bausmės laiką (BK 65, 66 straipsniai)..
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo (BPK 119, 120 straipsniai).
Daiktinis įrodymas – laidas, saugomas Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas kaip menkavertis (BPK 94 straipsnio 4 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 304-307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
E. K. pripažinta kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti terminuoto laisvės atėmimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 641 straispniu. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti E. K. 4 (keturių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 65 - 66 str. nuostatomis, į E. K. paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017-03-30 iki 2017-03-31 imtinai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 - 2 d. nuteistajai paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant E. K.:
du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, vykdomose Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriuje pagal gyvenamąją vietą;
per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus, organizuojamus Prienų pedagoginėje psichologinėje tarnyboje;
per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, rūpintis nepilnamečiais vaikais ir juos išlaikyti.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus laidą, saugomą Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.
Teisėja Loreta Radzevičienė
