G. M. pagal BK 281 str. 4 d.

Baudžiamoji byla Nr. 1-20-1023/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37247-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.5; 1.1.8.15; 1.1.8.6.2; 1.2.14.1.2.2; 1.1.9.1;1.1.10.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.13;2.1.16.2.12; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.7; 2.3.6.8; 1.2.25.4.2.3

(S)

PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

2017 m. birželio 29 d.

Prienai

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Baumilė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretoriui Eimantui Jancevičiui,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorams Redai Berčiūnienei, Rūtai Šipkauskienei, Rasai Urbienei,

kaltinamajam G. M., jo gynėjai advokatei D. V.,

nukentėjusiajam V. D., jo atstovei advokatei L. R.,

civilinio atsakovo baudžiamojoje byloje Seesam Insurance įgaliotam atstovui K. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „Betonuotojas LT“ betonuotoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei Jūratei Štreimikytei perdavus baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu Prienų rajono apylinkės teismui (II tomas, b. l. 74 - 84), kaltinamasis G. M. buvo kaltinamas tuo, kad 2016 m. rugpjūčio 7 d. apie 11.10 val. kelyje Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė, 49.600 kilometre, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas kelių transporto priemonę - V. D. priklausantį automobilį BMW 530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punktą, nurodantį, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims neblaiviems, 127 punktą nurodantį, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, t. y. nesilaikydamas visų nurodytų būtinų atsargumo priemonių, vairuodamas automobilį būdamas neblaivus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nesuvaldė vairuojamo automobilio, dėl to nuvažiavo nuo kelio į dešinėje kelio pusėje esančias pievas ir apvirto, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas automobilio keleivis V. D., kuriam dėl dešinio šlaunikaulio išnirimo, plėštos kairio žasto ir kairio dilbio žaizdos, šlapimo pūslės plyšimo, kepenų ir blužnies sumušimo bei plyšimo, galvos smegenų sukrėtimo, krūtininio I ir krūtininio VI bei krūtininio XII stuburo slankstelių skersinių ataugų lūžimo, juosmeninio I ir juosmeninio III slankstelių skersinių ataugų lūžio bei juosmeninio II slankstelio lanko lūžio, dauginių šonkaulių lūžimo, o būtent V. D. dėl trauminio blužnies ir kepenų plyšimo sunkiai sutrikdė sveikatą. Šiais veiksmais G. M. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 4 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovė advokatė L. R. pasinaudojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 256 straipsnyje reglamentuota teise iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ir veikos kvalifikaciją ir kaltinamajam G. M. kaltinimą suformulavo taip (III t b.l. 107-109):

G. M. kaltinamas tuo, kad 2016 m. rugpjūčio 7 d. apie 11 val. 10 min. kelyje Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė, 49,600 kilometre, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 1,05 procentai (promilės) etilo alkoholio, vairuodamas kelių transporto priemonę-nukentėjusiajam V. D. priklausantį automobilį BMW 530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punktą, nurodantį, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims ir 127 punktą, nurodantį, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto matomos kliūties, t.y. nesilaikydamas visų nurodytų būtinų atsargumo priemonių, vairuodamas automobilį būdamas neblaivus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nesuvaldė vairuojamo automobilio, dėl to nuvažiavo nuo kelio į dešinėje kelio pusėje esančias pievas ir apvirto, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio keleivis nukentėjusysis V. D. buvo sužalotas ir jam dėl dešinio šlaunikaulio išnirimo, plėštos kairio žasto ir kairio dilbio žaizdos, šlapimo pūslės plyšimo, kepenų ir blužnies sumušimo bei plyšimo, galvos smegenų sukrėtimo, krūtininio I ir krūtininio VI bei krūtininio XII stuburo slankstelių skersinių ataugų lūžimo, juosmeninių I ir juosmeninio III slankstelių skersinių ataugų lūžio bei juosmeninio II slankstelio lanko lūžio, dauginių šonkaulių lūžimo, dėl trauminio blužnies ir kepenų plyšimo buvo sunkiai sutrikdyta sveikata ir nukentėjęs V. D. jau neteko 30% darbingumo, t.y. šiais nusikalstamais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatymą LR BK 281 straipsnio 4 dalyje.

Be to, G. M. 2016 m. rugpjūčio 7 d. apie 11 val. 10 min. kelyje Antakalnis- Jieznas-Alytus-Merkinė, 49,600 kilometre, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 1,05 procentai (promilės) etilo alkoholio, vairuodamas kelių transporto priemonę- nukentėjusiajam V. D. priklausantį automobilį BMW 530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punktą ir 127 punktą, savo nusikalstamais veiksmais sukėlęs eismo įvykį, dėl ko nukentėjusiajam V. D. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, sukėlęs pavojų nukentėjusiajam ir turėdamas visas galimybes suteikti nukentėjusiajam pagalbą, jos nesuteikė ir turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiuoju, jam nepagelbėjo, o pasišalino iš eismo įvykio vietos, kai grėsė nukentėjusiajam pavojus gyvybei, t.y. šiais nusikalstamais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 144 straipsnyje.

Kaltinamasis G. M. teisiamojo posėdžio metu patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (II t., b. l. 44-46, 50-52), kad 2016 m. rugpjūčio 7 d. ryte kaimynas D. G. jį atvežė iki jo draugo G. sodybos. Čia buvo jaunimo, tarp kurių buvo jo pažįstami A. B., V. D.. Sodyboje kartu su draugais gėrė alų ir degtinę. V. D. taip pat vartojo alkoholį. Puotaujant jiems pritrūko degtinės, todėl nusprendė nuvažiuoti jos nusipirkti. Tiksliai neprisimena ar jis pats pasisiūlė ar jį kas paprašė nuvažiuoti. Prisimena tai, kad jis kartu su V. D., V. D. automobiliu BMW530, išvažiavo į Jiezną. Nežino kodėl, bet automobilį vairavo jis. Prisimena tai, kad jis automobiliu nuvažiavo iki Jiezne esančios parduotuvės „Aibė“. Jis išlipo, o V. D. liko sėdėti automobilio keleivio vietoje. Jis vienas nuėjo į parduotuvę, nupirko butelį degtinės, lyg 0,5 l talpos, grįžo į automobilį, sėdo už vairo. Neatsimena, ar jis užsisegė saugos diržą, ar V. buvo užsisegęs, jis nežino. Prisimena, kad važiavo Vytauto gatve, po to apsisuko ir Jiezno miestelyje Vytauto gatve važiavo link Jiezno pagrindinės stoties, t. y. link kelio Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė. Kas toliau įvyko, neprisimena. Kokiu greičiu važiavo, irgi nepamena. Atsimena, kad atsirado netoli savo namų, paskambino broliui T. M., ką su juo kalbėjo, nepamena. Iš kur jis grįžo iš pradžių nesuvokė. Kaip dabar supranta, jis grįžo iš avarijos vietos. Jis eismo įvykio vietos neprisimena. Kaip įvyko eismo įvykis neprisimena. Jis atsigavo netoli savo namų, čia suprato kurioje vietoje jis yra. Nuo eismo įvykio vietos iki jo namų atstumas gali būti apie 1,5 kilometro. Netrukus prie namų atvažiavo S. B. su jo broliu T. ir jie jį pasitiko netoli namų, pievoje. Jis neprisimena ar jis jiems ką nors sakė. Jis buvo visas šlapias. Namuose persirengė kitais rūbais. Prisimena tai, kad jam skaudėjo dešinį šoną, dešinę ranką ir galvą, iš pakaušio bėgo kraujas. S. B. kartu su jo broliu jį nuvežė iki eismo įvykio vietos. Įvykio vietoje buvo daug žmonių, mašinų, daugiau nieko nematė. Jis pats automobilio BMW nematė, prie jo nebuvo priėjęs. Prisimena tai, kad jis iš S. B. automobilio sėdo į savo brolio T. M. automobilį ir jį brolis nuvežė į Prienų ligoninės priėmimo skyrių. Jam ligoninėje gydytojai suteikė pirmąją pagalbą, nustatė dešinės rankos riešo lūžimą, dešinės pusės sumušimus. O dėl galvos traumos jį iš Prienų ligoninės norėjo vežti į Kauno klinikas, bet jis atsisakė vykti. Kiek prisimena, jis Prienų ligoninėje pasiteiravo kaip V. sveikata. Ar jam kas sakė kaip V. sveikata, neprisimena. Policijos pareigūnai jam alkotesteriu nustatė 0,99 promilės girtumą. Kaip įvyko pats eismo įvykis, jis nepamena.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. M. papildomai parodė (III t., b. l. 15-17), kad nuoširdžiai gailisi dėl to, kad taip pasielgė, kad sėdo už vairo neblaivus ir sužalojo draugą. Nukentėjusįjį pažįsta nuo mokyklos laikų, nukentėjusysis žino kiek jam metų, su juo kartu gėrė ir tai nebuvo pirmas kartas, kadangi jie palaiko draugiškus santykius. Po įvykio nukentėjusįjį pačią pirmą dieną lankė ligoninės reanimacijoje, buvo nuvažiavęs kai šis buvo išleistas iš ligoninės, nes jam buvo svarbu žinoti kaip jis jaučiasi. Skambino ir klausė, kaip spręs šį klausimą, draugas pasakė kreiptis į jo advokatę ir kalbėti su ja. Buvo kalba ir apie žalos atlyginimą, draugui sakė, kad pusę automobilio vertės gali iškart sumokėti, o paskui dalimis. Jam žinoma koks pareikštas ieškinys, 22 000 Eur jam yra labai didelė suma. Papildomai nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 7 d. atsikėlęs ryte išsiruošė žvejoti, o kadangi iš vakaro buvo gėręs, todėl paprašė D. G. jį nuvežti. Netoliese pirtelėje draugai šventė, todėl užsuko pas juos ir prisijungė. Kartu su nukentėjusiuoju vartojo alkoholinius gėrimus: alų, degtinę, todėl nukentėjusysis matė, kaip jis geria. Vaišinantis pritrūko degtinės, todėl nutarė važiuoti į Jiezną nusipirkti. Važiavo V. D. automobiliu. Automobilio raktelius padavė pats V. D.. Jis sėdėjo už vairo, o nukentėjusysis – šalia. V. sakė, kad nevairuos, nors atrodė apsvaigęs, bet negirtas, o jis pats nebuvo blaiviausias iš kompanijos. Nepamena ar jis ir V. D. atsisėdę automobilyje užsisegė saugos diržus. Nesidomėjo kokie daiktai buvo automobilyje. Nieko neatsimena po to, kai išvažiavo iš Jiezno, apie patį įvykį visiškai nieko nepamena, gal dėl to, kad buvo šokas, padaryta avarija, galėjo įtakoti ir jo girtumas. Pamena kai prabudo- atsipeikėjo prie namų, kai brolis jį pasitiko pievoje. Net nežino kaip po įvykio susiorientavo, kad reikia eiti prie namų. Buvo visas šlapias, jam buvo šalta. Savo sužalojimus pastebėjo namie persirengdamas. Buvo lūžusi ranka ir skaudėjo šonus, buvo sunku kvėpuoti. Galvos neskaudėjo, buvo tik nubėgęs kraujas. Gal brolio T. M. iniciatyva grįžo atgal į eismo įvykio vietą, kur buvo daug žmonių, automobilių. Kadangi jam skaudėjo šoną ir jis duso, tai tuo metu jis nieko nesidomėjo. Tuomet persodino į kitą automobilį ir vežė į ligoninę.

Nukentėjusysis V. D. teisiamojo posėdžio metu parodė (III t., b. l. 17-21), kad su kaltinamuoju yra draugai, kaltinamasis jo atsiprašė, mano, kad jis tikrai gailisi ir atsiprašymą sako nuoširdžiai. Parodė, kad pirtelėje su draugais šventė visą naktį, o ryte atvažiavo G. savo Volkswagen Golf automobiliu ir prisijungė prie jų. Nematė, kad jis būtų vartoję alkoholį. Po to kažkaip išvažiavo su jo automobiliu į Jiezną, o kadangi jis pats buvo nemažai išgėręs, tai automobilį davė kaltinamajam vairuoti. Jo manymu G. M. buvo neišgėręs, jis elgėsi normaliai, atrodė, kad yra blaivus. Kadangi jis buvo labai neblaivus - nepasakys kokiu greičiu važiavo, nematė ant kaltinamojo automobilio žalio klevo lapo, nebuvo užsisegęs saugos diržo, tačiau jis buvo užsegtas už nugaros, kad nepypsėtų. Ten parduotuvėje G. nupirko alkoholio ir važiavo atgal į pirtelę, kai atsitiko eismo įvykis. Po to daugiau nieko neatsimena. Po poros dienų reanimacijoje suprato, kad pateko į eismo įvykį. Nežino kas jį rado ir suteikė pagalbą. G. buvo apsilankęs pas jį Kauno klinikose, bet nelabai ką prisimena, kadangi nebuvo pilnai atsigavęs. Po šio apsilankymo su juo daugiau nebuvo jokių kontaktų. Po įvykio skambino jam, nepamena ką kalbėjo, nukreipė kalbėti su jo advokate. Kaltinamasis jo atsiprašė ligoninėje. Jam iš automobilio negrąžino jo patalynės, ji likusi ten, kur stovi automobilis bei sugadinta. Patalynė negrąžinta, nes iš automobilio niekas jos nepaėmė, prašymo dėl patalynės grąžinimo nedavė. Ikiteisminio tyrimo metu teikė rašytinį prašymą grąžinti kitus daiktus. Grąžinti tik daiktai, kuriuos buvo surinkę kažkas iš pažįstamų ir draugų. Juos atidavė policijoje. Civilinį ieškinį palaiko visiškai. Prašo atlyginti 22 000 Eur: moralinė žala – 14 334 Eur, turtinė žala – 6 450 Eur, bylinėjimosi išlaidos – 868,91 Eur. Už automobilį, kurį naudojo metus, mokėjo 6 500 Eur, tiek ir prašo atlyginti civiliniu ieškiniu. Duomenų apie pirkimo kainą neturi, nes neturi pirkimo-pardavimo sutarties. Nežino kokia dabar yra tokio automobilio vertė. Automobilis stovi Alytuje, policija reikalavo jį pasiimti. Automobilio neėmė, nes vyko tyrimas. Mano, kad draudimas atlygino už gydymą, kad buvo klinikose. Negavo dokumento už ką draudimas atlygino 1 000 Eur. Negali pasakyti kiek laiko G. M. turi vairuotojo pažymėjimą. Jis pats vairuotojo pažymėjimą turi apie 5 metus, todėl manė, kad ir G. turi vairuotojo pažymėjimą tiek pat laiko, nes jis vyresnis. Draudimo sutarties sąlygas atsimena. Draudimo sutartyje nurodyta, kad automobilio nevairuos asmenys jaunesni nei 33 metų arba turintys ne mažesnį 5 metų vairavimo stažą. Žinojo, kad G. jaunesnis nei 33 metų, bet buvo įsitikinęs, kad jis turi 5 metų vairavimo stažą. Buvo sunkiai sužalotas, jaučia skausmus, negali ilgai stovėti, sėdėti, normaliai vaikščioti, prastai miega, kankina nemiga, baimė. Iki šiol nepasveikęs, nedirbantis, kadangi nustatytas 30 procentų nedarbingumas, sveikata prasta. Buvo išnarinta koja, sužeista kairė ranka, dvi plėštinės žaizdos, pažeisti vidiniai organai. Buvo pašalinta blužnis. Iš pradžių gydėsi dvi savaites Kauno klinikose, paskui namuose Prienuose, nes niekur nepriėmė dėl to, kad arba neturėjo tokio skyriaus, arba buvo per menki sužalojimai, po to Birštone „Versmės“ sanatorijoje. Reabilitacija buvo mokama, reikėjo mokėti pačiam. Sanatorijoje buvo rankos, kojos masažai. Iki dabar tęsia gydymą pas savo gydytoją, ji išrašo vaistus. Važinėja pas traumatologus. Prienų ligoninėje darė 10 nemokamų masažų. Vaistų nuo skausmo naudoja labai daug, pavadinimo nepasakys. Šiuo metu yra ir atminties sutrikimų. Nežino ar viso gydymo metu jam buvo skirti raminamieji vaistai. Į užsienį išvykęs nebuvo. Kaltas dėl eismo įvykio nesijaučia, nes automobilio pats nevairavo.

Liudytoja V. U. teisiamojo posėdžio metu parodė (III t., b. l. 23-24), kad apie patį eismo įvykį ji nieko nežino, eismo įvykio vietoje nebuvo, tačiau apie eismo įvykį jai pranešė teta, kuri sakė, kad jos brolis V. vežamas į Kauno klinikas bei prašė jos ten nuvykti. Reanimacijoje paklausus V. kas vairavo automobilį, jis pasakė, kad nevairavo. Įvykio vietoje buvo jos pusbrolis R. P. ir sakė, kad M. eismo įvykio vietoje nebuvo. Nežino kaip atsirado M. eismo įvykio vietoje po to. Pusbroliui nuvažiavus į eismo įvykio vietą automobilis buvo jau atverstas, tačiau nebuvo nei V., nei G. M.. V. buvo rastas gulintis pievoje, apie 50 metrų nuo automobilio. Jį rado gaisrininkas. Pusbrolis ten buvo iki galo, t. y. kol išvežė automobilį. Jis surinko automobilio atliekas. Brolis pasakojo, kad jis pats nevairavo, sakė, kad prisimena, kad girdėjo smūgius ir trenksmą. V. pašalinta blužnis. Buvo išnarinta koja, kuria dabar sunkiai vaikščioja. Ranka sugijusi, bet yra likę randai. Brolis buvo gydomas namuose, kiekvieną dieną vaikščiojo medicinos sesuo, kuri perrišinėjo žaizdas. Dabar geria vaistus nuo skausmo, gydosi randus, sunkiai valdo koją, suprastėjusi atmintis. Pasidarė išsiblaškęs, neturi tiek sveikatos, silpnas.

Ekspertas S. J. teisiamojo posėdžio metu parodė (III t., b. l. 127-130), kad sunkų sveikatos sutrikdymą įvertino pagal sunkiausius autoįvykio metu padarytus sužalojimus. Vienas jų uždara pilvo organų trauma, kuri patvirtinta operacijos metu. Buvo nustatytas blužnies plyšimas, ji dėl traumos pašalinta. Taip pat operacijos metu buvo konstatuotas kepenų plyšimas. Kraujavimas sustabdytas koaguliuojant (prideginant). Šie du sužalojimai sąlygojo, kad sužalojimas kvalifikuotas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Kraujavimas buvo į pilvo ertmę. Chirurginės operacijos metu rasta 2 litrai kraujo ir kraujo krešulių. Tai ne operacijos pasekmė. Apie 18 val. nukentėjusysis buvo operuotas. Kraujavimo intensyvumas priklauso kiek giliai pažeisti organai. Šiuo atveju klinicistai plyšimo medicinos dokumentuose neaprašė. Inksto buvo tik sumušimas. Toks kiekis kraujo galėjo susikaupti keleto valandų bėgyje. Dėl kraujavimo V. D. galėjo numirti, jeigu nebūtų suteikta laiku pagalba. Blužnies sužeidimai buvo daugybiniai, t. y. padaryti sužeidimai blužnies apatinio poliaus ir vartų srityje. Vartų srityje išeina ir įeina venos kraujagyslės. Blužnies pašalinimas buvo padarytas klinicistų nuožiūra, kadangi pažeidimas galėjo būti ir paviršinis, tačiau jo kitaip nebuvo galima sutvarkyti. Iš medicinos dokumentų spręsti negalima kiek tiksliai buvo pažeistos kepenys. Medicinos dokumentuose nurodytas vienas 3-3,5 cm įplyšimas, kuris davė kraujavimą. Kepenys buvo koaguliuotos, kad uždaryti kraujagysles ir sustabdyti kraujavimą. Išvadoje parašyta, kad padaryta galvos smegenų kompiuterinė diagrama – be trauminių pakitimų. Dėl galvos smegenų yra pateikta radiologo išvada. Rugpjūčio 7 d. 15.45 val. nukentėjusysis apžiūrėtas neurologo. Neurologas davė išvadą, kad yra trauminė galvos smegenų liga, galvos smegenų sukrėtimas. Rekomenduotas simptominis gydymas. Kompiuterinė tomografija atlikta neurologo iniciatyva, kad atmesti ar nėra smegenų medžiagos sužeidimų, ar nėra kontūzinių židinių, ar nėra kraujavimo po smegenų dangalais, nes jeigu yra kraujavimas, tai keičiasi smegenų sužeidimo laipsnis. Po dangalais išsiliejęs kraujas jau būtų sunkios formos trauminė galvos smegenų liga. Kompiuterinė tomografija atlikta diagnozės patikslinimui, o neurologas galvos smegenų sukrėtimo diagnozę davė remdamasis tam tikrais simptomais, tai galėjo būti koordinacijos pakitimas bei kita. Magnetinio rezonanso tyrimas nebuvo darytas. Dėl galvos smegenų sukrėtimo skiriami nuskausminantys, raminantys vaistai ir lengva dehidratacija. Stacionaraus gydymo šiuo atveju nereikėjo. Krūtinės ląstos sumušimas kaip toks - tai yra nieko nesakanti diagnozė, nes paminėti daugybiniai šonkaulių lūžimai. Audinių nekrozė tai žaizdos ir jų gijimo pasekmės. Ten buvo žaizdos, o kur yra žaizdos vystosi nekrozė. Jeigu žaizda sugyja be supūliavimo yra viena kvalifikacija, jeigu žaizda su supūliavimu – kita kvalifikacija. Jeigu elementari žaizdelė ir pasireiškia nekrozė, tai gali būti kvalifikuojama jau kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvadoje žaizdos yra paminėtos. Taip pat apžiūros metu krūtinės ląstos chirurgo yra nustatyta dešinio plaučio hematomos diagnozė. Jos nėra specialisto išvadoje išvardinant sužalojimus, kadangi rugpjūčio 10 d. krūtinės ląstos rentgenograma nustatyta galimai infiltracija dešinio plaučio viršutinėje dalyje, o rugpjūčio 8 d. krūtinės ląstos chirurgas konstatuoja hematomą, bet po dviejų dienų hematoma rentgenologiškai nepatvirtinama. Šiuo atveju specialisto išvadą reikėtų papildyti 5 punktu, kadangi kliniškai įtarta dešinio plaučio hematoma, kuri nepatvirtinta vėlesnio rentgenologinio tyrimo metu, todėl neimama domėn formuluojant teismui medicininę diagnozę bei kvalifikuojant sveikatos sutrikdymo mastą. Ūmus inkstų funkcijos nepakankamus vystėsi vėlesniu periodu kaip ir kepenų pakenkimas. Uždegiminių rodiklių padidėjimą po tokių masyvių traumų, kada buvo lūžiai, rodo serektyvinis baltymas, nes gijimas eina per uždegiminę reakciją, bet kurioje sužalotoje vietoje. Tiek traumos, tiek ligos, tiek plaučių uždegimo pasekoje uždegiminiai rodikliai, pagrinde serektyvinis baltymas, išaugo. Rugpjūčio 8 d. nukentėjusįjį apžiūri nekrologas ir tiriamojoje dalyje rašo apie ūminį inkstų nepakankamumą, sąlygotą šoko, hipovolemijos, bei siūlo gydyti konservatyviai. Ūmus inkstų nepakankamumas, tai šlapimo nebuvimas arba mažas šlapimo išskyrimas. Antras dalykas serume kreatininas, šlapalas smarkiai išauga. Pateikdamas išvadą turėjo tokius dokumentus, kuriuos pateikė tyrėjai – tik Kauno klinikų dokumentus, kitų įrodymų nebuvo pateikta. Išeminis hepatitas yra eismo įvykio pasekos rezultatas, kadangi buvo kraujavimas bei po to sąlygoti organų minimalūs pokyčiai. Tokių komplikacijų, kaip ūmus inkstų funkcijos nepakankamumas, išeminis hepatitas, neįtraukia į teismo medicininę diagnozę, nes tai nelemia sužalojimo sunkumo kvalifikacijos. Šie sužalojimai nesurašyti į 1 specialisto išvados punktą, kadangi tai yra pagrindinių sužalojimų komplikacijos. Nekrologo buvo tik įtartas inkstų funkcijos nepakankamumas. Nežino ar šiai dienai jis yra dializuojamas, ar sutrikusi kepenų funkcija, kokie kepenų fermentai ir visa kita. Teismo prašytų papildyti pirmos specialisto išvados punkto dalį, aptarančią teismo medicininę diagnozę, kad kliniškai nustatyta ūmus inkstų funkcijos nepakankamus bei išeminis hepatitas kaip padarytų sužalojimų pasekmė, komplikacija. Prognozuoti kas bus nukentėjusiajam ateityje dėl padarytų sužalojimų negali, nes jokiais objektyviais duomenimis negali to pagrįsti. Ar galėjo šie sužalojimai būti, jeigu nukentėjusysis būtų prisisegęs saugos diržus, kurie skirti saugumui, jis negali pasakyti. Trauma automobilio viduje neskirstoma į fazes, bet laikoma vienmomentine. Kada yra sužalojimai – tai kuo anksčiau teikiama pagalba, tuo pasekmės lengvesnės. V. D. medicininė pagalba buvo suteikta per dvi valandas. Kai yra traiškytinė, muštinė žaizda, kad paspartinti gijimą šie žaizdos kraštai pašalinami, tai ir vadinama nekrektomija. Pašalinama ne tik oda, bet ir gilesni audiniai. Konservatyvus gydymas – tai gydymas medikamentais, fizioterapinėmis procedūromis, bet tai nėra chirurginis, intervencinis gydymas. V. D. buvo nustatyta žasto ir dilbio žaizdos. Nekrozė – tai audinių apmirimas, kuris būna dėl nepakankamo aprūpinimo krauju ir deguonimi. Žaizdos gydymo kokybė audinių apmirimo neįtakoja, kadangi audiniai yra pažeidžiami, sumušami, pažeidžiamos smulkios kraujagyslės ir kol neišsivysto uždegiminė reakcija atrodo, kad audiniai yra nepažeisti, bet vėliau gijimo eigoje išryškėja ir chirurgas ne visada tai gali prognozuoti pirminės apžiūros metu. Išvadoje nurodytas konservatyvus gydymas – tai yra reikia kreiptis pas apylinkės gydytoją, o esant reikalui apylinkės gydytojas siunčia pas chirurgą. Paskui tolesnė žaizdų gydymo pagalba gali būti teikiama Pirminės sveikatos priežiūros centre. Išvadoje nevardina sužalojimų komplikacijų, jeigu jos neturi įtakos. Jeigu įvykio vietoje būtų konstatuota sunkaus trauminio šoko požymiai, tuomet būtume išvadoje įrašę, kad yra sunkus trauminis šokas padarytų sužalojimų pasekoje kas taip pat atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Šiuo atveju sunkaus šoko požymių nebuvo, tiek guldant, tiek skubios medicinos pagalbos apžiūros metu pulso ir sistolinio kraujo spaudimo santykis nerodė į sunkų trauminį šoką, ūmaus kvėpavimo funkcijos sutrikimo taip pat nebuvo. Surašius visas komplikacijas į išvadą, tai reikšmės sužalojimų kvalifikacijai neturėtų.

Liudytojas R. P. teisiamojo posėdžio metu parodė (III t., b. l. 132-133), kad tą dieną, apie 11 val., važiavo savo automobiliu, išgirdo sirenas ir nuvažiavo pažiūrėti. Įvykio vietoje jau buvo atvažiavusi gaisrinė ir policija. Pamatė atverstą automobilį. Suprato, kad tai jo pusbrolio automobilis, kadangi jį atpažino iš ratų spalvos. Tuomet vaikščiojo ir klausinėjo, kadangi dar nei vieno žmogaus nebuvo radę. Maždaug po 15-20 minučių gaisrininkas G. Ž. rado V. ražienoje maždaug už 30 metrų nuo automobilio. Pribėgęs matė, kad jis apiplėšytas. Pradžioje be sąmonės, stipriai sumerkęs akis, o jiems priėjus sąmonę atgavo ir rėkė, kad skauda koją. Kilnojo vieną ranką ir trynė koją, o kitos rankos buvo plyšęs raumuo. V. medikai išvežė į ligoninę. Jis liko ir laukė kada atvažiuos tralas, į maišą surinko jo daiktus ir dokumentus iš automobilio. Maišą su daiktais pateikė policijai. Patalynę įdėjo į automobilio bagažinę. Pagalvę su koldra įdėjo į BMW bagažinę. Pas jį liko tik automobilio ratas ir kapotas. Automobilio plastmasės buvo išsibarstę apie 100 metrų atstumu, o automobilio kapotas buvo kitoje pusėje kelio. Kaltinamojo įvykio vietoje nebuvo. Toje vietoje buvo apie 4-5 val., kadangi policija išvažiavo kartu su gaisrine ir tralu, o jis liko dar surinkti likusias šiukšles. Per tą visą laiką G. M. nematė. Jo brolį gal ir matė. Nurodė, kad G. M. pažįsta nuo mokyklos, kartais susitinka pasišnekėti bendroje draugų kompanijoje, žino, kad G. M. važinėdavo su Volkswagen Golf automobiliu, tačiau negali pasakyti ar jis turėjo teisę vairuoti.

Civilinio atsakovo baudžiamojoje byloje Seesam Insurance įgaliotas atstovas K. G. teisiamojo posėdžio metu parodė (III t., b. l. 133-135), kad buvo apdraudę automobilio BMW, valstybinis (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Draudimo sutartimi buvo nustatyti kitų, išskyrus V. D., valdytojų reikalavimai amžiui ir vairavimo stažui. Įvyko įvykis ir dėl to yra gautas V. D. ieškinys dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Iš dalies su ieškiniu sutinka. Dalį žalos atlygino, dėl likusių reikalavimų nesutinka. Iš policijos buvo pateikta informacija apie vairuotojo amžių, buvo nurodyta gimimo data ir pagal tai pasitikslino kada išduotas vairuotojo pažymėjimas. Asmenų girtumo laipsniai nebuvo pateikti. Buvo nustatyta, kad jis buvo neblaivus. V. D. nereiškia pretenzijos dėl to, kad G. M. buvo neblaivus. Jam pretenzija pareikšta dėl to, kad jis pažeidė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, o pareiga yra tokia, kad negali vairuoti asmuo, kuris neturi tam tikro vairavimo stažo ir nėra sulaukęs tam tikro amžiaus, nes tai yra susiję su rizikos vertinimu. Toks pažeidimas draudimo bendrovei leidžia reikšti atgręžtinį reikalavimą dėl išmokėtų sumų po eismo įvykio. Dalį žalos, 1234,54 Eur, jau atlygino. Iš išmokėtos sumos išskaitė 50 procentų būsimos pretenzijos ir taip pat dalį sumos yra išmokėję ligonių kasoms. Patalynė yra draudėjui priklausantis turtas ir draudimo sutarties pagrindu ta žala neatlyginama, kadangi taikoma įstatymo išimtis šios draudimo rūšies atžvilgiu, kad nuostoliai padaryti draudėjo turtui, o draudėjas V. D., nėra atlyginami. Iš dalies nesutinka su civiliniu ieškiniu, kadangi yra draudimo sąlygų pažeidimas ir dalis reikalavimo, kuris yra pareikštas ieškiniu, tie nuostoliai nedraudžiami. Draudimo bendrovė nedraudžia transporto priemonės, kurią valdo valdytojas ir su kuria sukelia eismo įvykį, t. y. nuostoliai jam nėra atlyginami ir tai įtvirtina įstatymo išimtimi. Automobilį įvertino ne jų bendrovės specialistai, kadangi Prienuose neturi atstovybės. Be to, transporto priemonė yra saugoma Alytuje, o ne Prienuose, todėl siųsti specialistą iš centrinės būstinės būtų brangiau negu samdyti. Specialistus turi tik didžiuosiuose miestuose, o regionuose apžiūros vykdomos sutartiniais pagrindais per partnerius. Prokurorė pateikė skelbimus pagal kuriuos panašios analogiškos transporto priemonės yra parduodamos, bet tai nėra transporto priemonės rinkos vertės nustatymas. Nustatant transporto priemonės rinkos vertę yra vadovaujamasi kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija. Atsižvelgdama į instrukciją draudimo bendrovė pateikė išvadą apie transporto priemonės rinkos vertę. Pirmiausia buvo atlikta apžiūra, įvertinti apgadinimai ir sudaryta remonto sąmata. Pagal sudarytą sąmatą remontas yra netikslingas. Vėliau buvo pateiktos analogiškos transporto priemonės, kurios yra parduodamos pagal viešus skelbimus. Atsižvelgiant į visa tai buvo atliktas transporto priemonės vertinimas. Automobilio kaina buvo mažinama atsižvelgiant į korekcinius koeficientus. Pagrindinis aspektas, kuris mažino transporto priemonės kainą, tai nustatyta faktinė automobilio rida, kuri yra ženkliai didesnė nei rinkos vidurkis. Atliekant automobilio apžiūrą 2014 m. nustatyta rida 382 000 km. Atsižvelgiant į tai nustatyta transporto priemonės rinkos vertė ir liekanų vertė. Automobilio likutinė vertė 469 Eur. Likutinė vertė paskaičiuota pagal tai koks agregatas likęs ir kokia suma jis vertinamas. Likutinės vertės vertinimas atliktas skaičiavimo būdu. Rinkos kaina buvo nustatoma palyginamuoju metodu, kadangi neturi sveiko automobilio, tai kaina nustatoma, atsižvelgiant į viešus skelbimus ir tam tikrus korekcinius koeficientus. Mažiausia automobilio remonto kaina 14 793 Eur. Be to, V. D. automobilio apžiūroje dalyvavo pats. Apžiūrint automobilį patalynė buvo jame.

Liudytojas A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė (III t., b. l. 135-136), kad G. ir V. yra jo draugai. Tą dieną jie visi buvo pirtyje. Po kiek laiko atvyko G. M. su D. G., G. automobiliu Volkswagen Golf, ant kurio nebuvo jokių ženklų. Neatkreipė dėmesio ar jis vairuoja su žaliu lapu. Visi pasibuvo, vaišinosi, G. M. taip pat vartojo alkoholį. Be to, G. atvažiavo jau išgėręs. Nukentėjusysis galėjo matyti, kad G. vartojo alkoholį. Jis pats nuėjo į pirtį, o išėjus sužinojo G. su V. buvo jau išvažiavę. Dar pasibuvus atvyko R. K. ir juos nuvežė į įvykio vietą. Čia rado apverstą automobilį. Buvo susirinkę žmonių. Jis buvo nuėjęs iki automobilio, bet ten nieko nebuvo. Buvo atvykusi gaisrinė ir greitoji pagalba. G. M. įvykio vietoje nebuvo. V. ilgai ieškojo. Jie skambino ir V., ir G., tačiau jie nekėlė telefono ragelio. G. iš pradžių lyg pakėlė telefono ragelį, bet paskui vėl nieko. Galvojo, kad jie abu pabėgę iš įvykio vietos. Įvykio vietoje buvo apie 15 min. paskui išvažiavo. Važiavo jų ieškoti ir nieko neradę vėl grįžo į įvykio vietą. Iki V. ir G. namų nuvykę nebuvo. Jie buvo išvykę iš įvykio vietos, kai surado V.. Vėliau jiems grįžus, kai V. buvo surastas, brolis T. atvežė G.. Įvykio vietoje matė ir R. P..

Liudytojas D. G. teisiamojo posėdžio metu patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (I t., b. l. 172-173) kurie vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2016 m. rugpjūčio 7 d. ryte jam paskambino G. M. ir jo paprašė pavairuoti automobilį, nes jis pagiringas. G. norėjo, kad jis jį nuvežtų į Jiezną į parduotuvę. Kartu su G. dviese, G. automobiliu VW Golf, kurį vairavo jis pats, nuvažiavo iki Jiezno „Aibės“ parduotuvės, G. nusipirko butelį degtinės. Po to abu nuvažiavo į G. sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). G. čia važiavo išgerti, nes žinojo, kad pirtelėje yra draugų. Pastebėjo, kad V. D. buvo gerai išgėręs. Kieme stovėjo V. automobilis BMW ir G. automobilis VW Golf. Jis su G. taip pat prie jaunimo prisijungė ir visi gėrė degtinę. Matė kaip G. su V. išėjo į lauką parūkyti. Po kurio laiko jis iš pirties pastato išėjo į lauką ir pamatė, kaip nuvažiavo V. automobilis BMW. Kas vairavo automobilį, jis nematė, tačiau kieme nebuvo V. ir G.. Po kiek laiko, nesulaukęs grįžtančio G., jam paskambino. G. atsiliepė, buvo labai išsigandęs ir pasakė kad apsivertė su BMW prie Girininkijos. Tada ryšys nutrūko. Po to į pirtį atvažiavo R. K. ir jis su A. jo automobiliu nuvyko į eismo įvykio vietą. Atvykęs pamatė nuo kelio nuvažiavusį V. automobilį. Buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, policija, gaisrinė. Jie sustojo, tačiau įvykio vietoje nei V. nei G. nebuvo. Iš pradžių manė, kad jie iš įvykio vietos yra pasišalinę. Po kažkurio laiko matė kaip iš pievos į greitąją ant neštuvų kažką nešė. Priėjęs arčiau pamatė, kad tai V.. Matė kaip į įvykio vietą G. dėdė S. B. atvežė G. ir matė kaip G. sėdo į savo brolio automobilį ir jie išvažiavo.

Liudytojas D. G. teisiamojo posėdžio metu papildomai nurodė (III t., b. l. 137-138), kad matė tiek V., tiek G. vartojant alkoholį. G. M. su V. D. ir bendrai gėrė alkoholį, todėl galėjo vienas kitą suprasti, jog yra neblaivūs. G. turėjo tik vieną automobilį, ant kurio užklijuotas žalio klevo lapas. Į įvykio vietą atvyko per 5-10 minučių. V. D. dar buvo nerastas. Matė kaip S. B. atvežė į įvykio vietą G. M.. Po valandos jis išvažiavo namo.

Liudytojas V. G. teisiamojo posėdžio metu patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (I t., b. l. 181-182) kurie vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2016 m. rugpjūčio 7 d., apie 11.15 val. jis su sunkvežimiu važiavo iš Alytaus nuo Verbyliškių sankryžos link Jiezno. Kelyje Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė jo važiuojamosios pusės kelio kairėje pusėje pamatė nuo kelio nuvažiavusį ir ant stogo apvirtusį juodos spalvos automobilį. Atpažino, kad automobilis BMW 530 priklauso V. D., nes ratai buvo oranžinės spalvos. Jis išlipo iš sunkvežimio ir ėjo prie automobilio. Prie įvykusio eismo įvykio sustojo ir daugiau automobilių. Jis girdėjo kaip vienas iš buvusių vyrų skambino pagalbos telefonu, pranešdamas apie įvykį. Jam priėjus prie automobilio viduje žmonių nebuvo, taip pat prie automobilio nieko nebuvo. Jis su kitais asmenimis pavaikščiojo po pievą, tačiau nieko nepastebėjo. Žinodamas, kad automobilis priklauso V. D., todėl paskambino A. B., šis pasakė, kad V. su G. M. išvažiavo į Jiezno miestelį. Jis skambino G. M., norėdamas jo pasiteirauti, kur jis yra, tačiau G. jo skambučius atmetinėjo. Lyg ir V. skambino, tačiau gerai neprisimena, V. telefonas lyg buvo išjungtas. Jam būnant dar atvyko gaisrinė ir policija. Jis kartu su kitais asmenimis pavaikščioję po pievas ir sužeistų asmenų neradęs, išvažiavo. Po to su savo lengvuoju automobiliu vėl atvyko į eismo įvykio vietą. Atvykus pamatė, kad V. D. yra surastas ir yra greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Iš kitų asmenų sužinojo, kad V. buvo rastas pievoje nuo automobilio nublokštas apie 30 metrų atstumu. Pamatė, kad automobilis yra atverstas ir stovi ant ratų. Po to išgirdo, kad atsirado ir G. M., kurį, kaip jis matė, į įvykio vietą atvežė S. B.. Su jais dar buvo ir T. M.. Matė kaip G. M. iš S. B. automobilio sėdo į T. M. automobilį ir jie išvažiavo. G. M. buvo visas perbalęs, išsigandęs, nieko nekalbėjo.

Liudytojas V. G. teisiamojo posėdžio metu papildomai nurodė, kad (III t., b. l. 138-139), kad paties įvykio jis nematė, tik gulintį automobilį. Įvykio vietoje pabuvo apie 20 minučių. Paskui išvažiavo namo ir nebuvo įvykio vietoje apie 30 minučių. Kai nuvarė sunkvežimį namo ir grįžo atgal į įvykio vietą matė G. M.. Matė kaip jį dėdė atvežė į įvykio vietą, atvažiavo ir G. brolis T. M.. G. M. buvo pasimetęs, pabalęs. Jis neilgai ten buvo. Šiek tiek pastovėjo, persėdo į kitą automobilį ir išvažiavo. Sužalojimų ant jo nesimatė, kadangi stovėjo toliau nuo jo. Tuo metu V. D. jau buvo rastas. Nematė, ar G. ėjo prie greitosios pagalbos automobilio.

Liudytojas T. M. teisiamojo posėdžio metu parodė (III t. b. l. 139-141), kad buvo sekmadienis, apie 11 val. Jam paskambino brolis G. M. ir pasakė, kad padarė avariją, iškrito iš automobilio, nesuvokia kur randasi ir prašė nuvykti į įvykio vietą pasižiūrėti. Paklausus kaip jaučiasi - pasakė, kad dusina ir lūžusi ranka. Jis greitai nuvažiavo į įvykio vietą. Važiuodamas susiskambino su dėde S. B., kad ir jis tai pat važiuotų. Atvykus į vietą V. D. rado prie jo už kokių 40-50 metrų nuo automobilio. Nepamena kas tiksliai rado. Įvykio vietoje sutiko pažįstamą gaisrininką A. G.. Šiam pasakė, kad tuo automobiliu važiavo jo brolis. Jis su S. B. šio automobiliu išvažiavo ieškoti brolio. Broliui bandė prisiskambinti dar kartą, tačiau telefono jis nekėlė. Nuvažiavus į kaimą šis jam paskambino ir pasakė, kad yra netoli namų, palei kažkokį kryžių. Nuvažiavo prie namų, jis užėjo už ūkinio pasato ir pamatė, kad brolis pareina per pievą. Atrodė išsigandęs, ranka buvo kruvina, galva nubrozdinta, tylėjo, apie įvykį nieko neaiškino, buvo šoke, baltas, nešnekus. Grįžęs namo nei valgė nei gėrė, tik per 5-8 minutes persirengė šlapius drabužius, nes lijo, visi (jis, brolis, S. B.) sėdo į automobilį ir nuvažiavo iki įvykio vietos. A. G. ar S. paskambino, ar jam ir pasakė, kad G. iškviesta greitoji pagalba. Ten buvo greitosios pagalbos automobilis, bet brolis atsisakė juo važiuoti. Perlipo iš dėdės automobilio į jo automobilį, nes jį buvo palikęs įvykio vietoje, ir jie išvyko į ligoninę. Vežant G. dusino, jis tylėjo, nieko nešnekėjo, atrodė alpstantis. Brolis sakė lyg jis vairavo, lyg ne, nes jis tos avarijos neatsimena, kadangi buvo išsviestas iš automobilio ir buvo praradęs sąmonę. Apie avariją jis nieko jam neaiškino, sakė nežinau kur randuosi, einu per kažkokią pievą, matau degalinę, prie kažkokio kryžiaus.

Liudytoja K. J. teisiamojo posėdžio metu parodė (IV t., b. l. 23-24), kad 2016 m. rugpjūčio pradžioje ji važiavo iš Varėnos pro Alytų, Jiezną, į Kauną ir netoli Jiezno pamatė kaip iš už posūkio gretai atvažiuojantį automobilį sumėtė. Ji važiavo negreit, apie 70 km/h, nes vyko kelio darbai, pristabdė kai iki atvažiuojančios mašinos liko apie 200 metrų ir pamatė kaip automobilis pradėjo skristi. Automobilis praskrido pro ją, matė jo ratus, dugną, ant jos automobilio stiklo pabiro žemės. Praskridęs pro jos automobilį minėtas automobilis nukrito apie 150 metrų už jos. Nematė kiek automobilyje buvo žmonių, nes jie važiavo priešais ją, o automobiliui praskrendant pro ją matė tik automobilio dugną, ratus, bet ne saloną. Ji daugiau nebežiūrėjo, nes pasiėmusi telefoną pradėjo skambinti 112. Pradėjo stoti ir kiti automobiliai. Išlipusi iš automobilio nuėjo prie įvykio vietos. Automobilis buvo apvirtęs ratais į viršų, šone kelio, žolėje. Buvo išlipę keli vyrai ir gesino apvirtusį automobilį, nes rūko dūmai. Kiti žmonės vaikščiojo po žolę ir ieškojo iškritusių žmonių, nes kažkas rusiškai buvo pasakę, kad viduje žmonių nėra. Mano, kad vairuotojas ir keleiviai, verčiantis mašinai, iškrito iš automobilio, jiems turėjo būti šokas, nes automobilis vertėsi. Einančių keliu žmonių nebuvo, išlipant jai iš mašinos nematė einančio jokio žmogaus. Kaltinamojo įvykio vietoje nematė. Pati į žolę nelipo ieškoti žmonių, nes automobilyje laukė mažas vaikas ir tuo metu lijo lietus. Vėliau pamatė, kad jos ten nereikia ir ėjo važiuoti. Prieš išvažiuodama matė, kad atvažiuoja kažkokia raudona mašina, pagalvojo, kad iš Jiezno gaisrinė. Gaisrinė atvažiavo kelių minučių bėgyje.

Liudytojas R. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (I t., b. l. 163-164) kurie vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2016 m. rugpjūčio 7 d., 11.00 val., automobiliu Audi A4 nuo kelio Antakalnis-Jieznas-Alytus Merkinė įvažiavo į Jiezno miestelį, Vytauto gatvę ir tuo metu sankryžoje nuo Jiezno miestelio išvažinėjo automobilis BMW 530 D. Automobilis buvo V. D.. Jis sankryžoje su šiuo automobiliu apsilenkė. Matė, kaip šis automobilis įvažiavo į kelią Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė ir pasuko link Verbyliškių, link Merkinės. Matė, kad už automobilio vairo sėdėjo ir šį BMW automobilį vairavo G. M., o keleivio vietoje, šalia vairuotojo sėdėjo V. D.. Jam pravažiuojantis BMW automobilis jokio įtarimo nesukėlė, jis važiavo leistinu greičiu. Kadangi automobilio BMW langai buvo tamsinti, todėl ar daugiau kas sėdėjo šiame automobilyje, nesimatė. Jis pakėlė ranką norėdamas su jais pasisveikinti, tačiau jie jo nepamatė, pastebėjo, kad jie tarpusavyje iš kažko juokėsi. Jis Jiezno miestelyje nuvažiavo prie parduotuvės „Aibė“. Jam prie parduotuvės kalbantis su pusbroliu L. G., išgirdo gaisrinės garsinius signalus, todėl nuvažiavo į kelią Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė, kur netoli Verbyliškių sankryžos pamatė įvykusį eismo įvykį. Matė, kad nuo kelio žiūrint nuo Antakalnio pusės, dešinėje kelio pusėje, nuo kelio nuvažiavęs ir apsivertęs V. D. automobilis su kuriuo jis sankryžoje apsilenkė. Jam atvažiavus automobilis buvo ant stogo, įvykio vietoje buvo gaisrinė. Tai pamatęs jis bėgo gelbėti eismo įvykio nukentėjusiųjų, tačiau pribėgus prie automobilio, jame nieko nebuvo. Tada jis ir kiti asmenys pievoje pradėjo ieškoti nukentėjusiųjų. Beieškant, nuo BMW automobilio priekio maždaug apie 50 metrų atstumu ražienoje buvo rastas gulintis V. D.. Šis buvo be sąmonės, jį išvežė medikai. Eismo įvykio vietoje visi ieškojo G. M., nes jis matė, kad G. M. vairavo automobilį, tačiau jo nerado. Beieškant iš kažkur išgirdo, kad G. M. atsirado. Po to su pusbroliu L. G. nuvažiavo iki Prienų ligoninės priėmimo skyriaus pasižiūrėti kaip V. D. sveikata ir pamatė kaip iš ligoninės priėmimo skyriaus išėjo G. M.. Jis G. M. pasiteiravo kaip sveikata, jis atsakė, kad nieko. Pastebėjo, kad ant G. dešinės rankos buvo įtvaras. Pusbrolis L. bandė klausti G. kas atsitiko, jis tik atsakė, kad jis nieko neprisimena. Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad nuo to momento kai prasilenkė su V. D. automobiliu iki kol įvykio vietoje pamatė gaisrinę praėjo apie 10 minučių. Prasilenkiant su G. ir V., jie jokių įtarimų nesukėlė, važiavo tvarkingai, viduje automobilio elgėsi tvarkingai. Įvykio vietoje buvo apie 30 min – 1 val., bet G. M. nematė. Nematė ir einančio ar bėgančio žmogaus, nors ta vieta yra pakankamai lygi ir įmanoma matyti einantį žmogų.

Liudytojas R. M. teisiamojo posėdžio metu parodė (IV t., b. l. 26-27) kad kai jis važiavo namo prasilenkė miestelyje su V. D. ir G. M.. V. D. automobilyje sėdėjo keleivio pusėje, o G. M. sėdėjo už automobilio vairo. Jie važiavo tvarkingai. Neatkreipė dėmesio ar jie buvo prisisegę diržus. Po kiek laiko pamatė nuvažiuojančią gaisrinę. Įvykio vieta nuo jo namų gerai matosi, kadangi yra ant kalniuko. Sugalvojo nuvažiuoti į įvykio vietą. Nuvykęs rado apsivertusį automobilį ir buvo ieškoma žmonių iš automobilio. V. rado už 15-20 minučių po to kai jis atvažiavo. Iki kol atvažiavo greitosios visi vaikščiojo dideliu spindulių aplink automobilį ir ieškojo žmonių. Jis pats taip pat ieškojo. Iš pradžių rado V. asmeninius daiktus. Vėliau priekyje automobilio rado gulintį V.. Pradžioje jis net nejudėjo. Po to ieškojo G., tačiau jo niekas nerado. Ieškoma buvo labai dideliu spinduliu. V. D. buvo išvežtas su greitąja. G. M. įvykio vietoje atsirado, kai V. jau buvo greitosios pagalbos automobilyje ir jį išvežinėjo. Matė kaip jį atvežė, bet nematė kas. Paskui jį turbūt dėdė išvežė į ligoninę. Nuo to momento, kai jis atvyko į įvykio vietą iki to momento, kai atvyko G. M. praėjo apie 30 minučių. G. M. buvo išsigandęs, pasimetęs, lyg drebantis, šoko ištiktas. Akivaizdžiai nesimatė, kad G. M. būtų sužalotas, kraujas jam nebėgo.

Liudytojas A. G. teisiamojo posėdžio metu parodė (IV t., b. l. 27-28), kad į autoįvykį atvyko kaip gelbėtojas. Į įvykio vietą nuvyko maždaug per 15 minučių. Automobilis buvo apvirtęs, gulėjo griovyje. Buvo pradėta nukentėjusiųjų žmonių paieška, nes automobilyje žmonių nebuvo. Jis kaip gaisrinės vairuotojas buvo prie gaisrinės automobilio, paieškos nevykdė, nes paiešką vykdė ugniagesiai su pamainos vadu. Kitų gaisrinių automobilių nebuvo, buvo sustoję ir pravažiuojančių automobilių. Eismo įvykio dieną skambino S. B., kadangi vienas iš asmenų buvo dingęs ir kažkuris iš vietinių jam pasakė, kad tai S. B. giminaitis, o jis šį pažinojo ir pasakė, kad pabandytų paskambinti ir sužinotų kur jis yra. S. B. buvo atvažiavęs į įvykio vietą ir kažkam skambinėjo. Jis nežinojo kas vairavo automobilį. Eismo įvykio vietoje kaltinamojo nematė. Jam paskambino S. B. ir pasakė, kad rado G. M. ir veža į ligoninę. Jis pasakė, kad vežtų į įvykio vietą, nes jo laukia greitoji ir pagalba bus suteikta greičiau. S. pasakė, kad nuveš patys. Nematė ar S. B. atvežė G. M. į įvykio vietą, daugiau su B. nebendravo.

Liudytojas S. B. teisiamojo posėdžio metu parodė (IV t., b. l. 28-29), kad buvo sekmadienio rytas, kai jam paskambino T. M. ir pasakė, kad jo brolis papuolė į avariją ir kurioje vietoje viskas įvyko. Kadangi jis arčiau gyvena, todėl nuvyko į įvykio vietą su savo automobiliu. Nuvykus gaisrininkai jau ieškojo žmonių. Jis skambino G. kelis kartus, bet šis nesugebėjo pasakyti kur jis yra. Skambino kelis kartus. Iš gaisrinės jam paskambino G. ir paklausė ar rado G. ir pasakė, kad jo laukia greitoji. Jam skambino, kadangi jis buvo prieš tai atvykęs į įvykio vietą, o G. buvo prie gaisrinės automobilio. Kadangi ten buvo ieškoma asmenų iš automobilio jis pasakė, kad jei turi giminaičio telefono numerį, tai jam skambinti ir bandyti jo ieškoti. G. žinojo, kad jis išvažiavo ieškoti G. M.. Nuo G. M. namų iki įvykio vietos apie 3 km, reikia važiuoti apie 10 minučių. G. M. ieškojo po visą gyvenvietę, tada nuvyko į G. namus ir pamatė jį pareinantį. G. buvo šlapias, šoko būsenoje, visas drebėjo, su jais nekalbėjo. Tik pasakė, kad jam šalta ir nori persirengti. Brolis jam padėjo persirengti. Paklausus keliese važiavo, atsakė, kad neprisimena. Namuose užtruko apie 10-15 min. Paskambino gaisrininkams ir pranešė, kad G. rado. Jie pasakė, kad vežtų greičiau, nes laukia greitoji pagalba. Jis pasakė, kad nuveš patys ir, kad greitoji pagalba nelauktų. G. persirengus grįžo į įvykio vietą. Įvykio vietoje jau buvo ir policija. V. D. jau buvo išvežtas. G. M. persėdo į T. automobilį ir šis jį nuvežė su savo automobiliu į ligoninę. Žino, kad G. buvo sugipsuota ranka, ji buvo lūžusi, gydėsi apie 1 mėnesį.

Liudytojas G. G. teisiamojo posėdžio metu patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (I t., b. l. 175 - 177) kurie vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu, kad 2016 m. rugpjūčio 7 d., apie 01 val. pas jį į pirtelę esančią (duomenys neskelbtini), susirinko draugai, tame tarpe V. D.. Visi šventė savaitgalį, vartojo degtinę. V. D. į pirtį atvyko vienas, savo automobiliu BMW 530D. Apie 5 val. ryto jis grįžo į namus, o draugai liko pirtyje. Jam būnant pirtyje G. M. prie jo nebuvo. Jam būnant namuose, galėjo būti po 11 val., paskambino brolis V. G. ir pasakė, kad nuo kelio nuvažiavęs ir sudužęs V. D. automobilis. Po šios žinios jis kartu su pusbroliu R. K. nuvažiavo į įvykio vietą ir pamatė nuo kelio nuvažiavusį ir sudužusį V. D. automobilį BMW 530D. Automobilis stovėjo ant ratų. Įvykio vietoje buvo gaisrinė, greitoji pagalba buvo išvykusi. Kiek jam buvo žinoma, kad V. D. medicinos pagalbos automobiliu buvo išgabentas į ligoninę. Matė, kad į įvykio vietą atvyko T. M. ir kartu su juo buvo G. M.. Kaip pats eismo įvykis įvyko jis nematė. Taip pat kada ir kuriuo metu pirtyje atsirado G. M. jis nežino. Ir kada, ir kas vairavo V. D. automobilį jis taip pat nematė.

Be kaltinamojo G. M. tiesioginio prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 4 dalyje, jo kaltė įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais ir aukščiau ištirtais įrodymais, t.y. paties kaltinamojo parodymais, duotais teisminio nagrinėjimo metu ir sutapusiais su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusiojo V. D., liudytojų V. U., R. P., A. B., D. G., V. G., T. M., K. J., R. K., R. M., A. G., S. B., G. G., specialisto S. J., parodymais. Be to jo kaltę dėl įvykdyto minėto nusikaltimo taip pat patvirtina:

įvykio vietos apžiūros protokolas (I t., b. l. 11-12, 13), kuriame nurodyta, kad automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra dešiniame kelio griovyje, priekiu link važiuojamosios kelio dalies. Nuo automobilio priekinės ašies 5,6 metro iki važiuojamosios kelio dalies, nuo galinės ašies 8,3 metro iki važiuojamosios kelio dalies. Nuo automobilio apie 600 metrų link Alytaus yra kilometrinis stulpelis 49/32. Pirminiais duomenimis automobilis buvo apsivertęs, iš karto po eismo įvykio asmenys automobilį atvertė ant ratų;

2016 m. rugpjūčio 7 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su schema (I t., b. l. 11-13), kurioje užfiksuota apžiūrėta ir aprašyta eismo įvykio vieta. Apžiūrima įvykio vieta yra kelyje Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė, 49.600 kilometre, tiesus kelio ruožas, kelyje vyksta kelio remonto darbai. Eismo įvykio vietoje yra kelio ženklas - darbai kelyje. Automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra dešiniajame kelio griovyje, priekiu link važiuojamosios kelio dalies. Nuo automobilio priekinės ašies 5,6 m iki važiuojamosios kelio dalies, nuo galinės ašies 8,3 m iki važiuojamosios kelio dalies;

transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas (I t., b. l. 14-24) kuriuo apžiūrėtas ir aprašytas automobilis BMW 530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) fiksuoti jo sugadinimai. Pažymėta, kad automobilio salone ant kairės pusės šoninės oro pagalvės rasta kraujo dėmė. 3 padangos tvarkingos, 1 - nusidėvėjusi, 3 padangų protektoriaus piešinio gylis atitinka KET reikalavimus, 1 galinės dešinės vidinė dalis nusidėvėjusi iki kordo;

registracijos liudijimas (I t., b. l. 27) kuriame fiksuota, kad automobilio BMW 530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas V. D.;

techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 30), kurioje pažymėta, kad techninė automobilio BMW 530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra galioja iki 2016 m. rugpjūčio 8 d.;

iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus gautas 2016 m. rugpjūčio 7 d. 11.06 val. centro sistemoje užfiksuotos dviejų pranešėjų skambučių garso įrašo kopijos apie 2016 m. rugpjūčio 7 d. 11.06 val. užfiksuotą eismo įvykį (I t., b. l. 36, 37-40). Atlikta šių gautų garso įrašų apžiūra;

2016 m. rugpjūčio 7 d. apžiūros protokolas (I t., b. l. 42-45, 46-48) kuriame fiksuota, kad aikštelėje, esančioje Naujoji g. 140, Alytus, apžiūrėtas automobilis BMW 530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 57-58, 59-61), kurioje nurodyta, kad ant automobilio oro pagalvės dalies, kuri 2016 m. rugpjūčio 7 d. buvo paimta apžiūrint automobilį BMW 530, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, nustatytas G. M. DNR profilis su 99,99999999996% tikimybe;

2016 m. rugpjūčio 7 d. asmens blaivumo testas Nr. 6810 I t., b. l. 64), kuriuo G. M. nustatytas 0,99 promilės girtumas;

Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 68), kurioje nurodyta, kad G. M. kraujyje rasta 1,05 (promilės) etilo alkoholio;

savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (I t., b. l. 69-70, 71-72, 73-79, 80-82, 83) kuriame fiksuota, kad G. M. pateikė drabužius - megztinį, džinsines kelnes ir liemenę, kurie buvo apžiūrėti apžiūros protokolu ir po apžiūros grąžinti G. M.;

savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (I t., b. l. 84-86, 87-90, 91) kuriame fiksuota, kad V. B. parduotuvėje „Aibė“, esančioje Vytauto g. 15A, Jieznas, Prienų r. sav., parduotuvės viduje, tarnybinėse patalpose, pateikė per vaizdo kameras įrašytas 2016 m. rugpjūčio 7 d. parduotuvės vidaus ir kiemo įrašus, kurių bylai reikšminga informacija yra įrašyta į CD diską. Atlikta šio vaizdo įrašų apžiūra;

specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 129-132), kurioje konstatuota, kad V. D. kliniškai nustatyta dešinio šlaunikaulio išnirimas, plėštos kairio žasto ir kairio dilbio žaizdos, šlapimo pūslės plyšimas, kepenų ir blužnies sumušimas bei plyšimas, galvos smegenų sukrėtimas, krūtininio I ir krūtininio VI bei krūtininio XII stuburo slankstelių skersinių ataugų lūžimi, juosmeninio I ir juosmeninio III slankstelių skersinių ataugų lūžiai bei juosmeninio II slankstelio lanko lūžis, dauginiai šonkaulių lūžimai. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, smogiant jais arba atsitrenkiant į juos. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto autoįvykio metu, atsitrenkiant į automobilio salono detales. Sužalojimas, dėl trauminio blužnies ir kepenų plyšimo (uždaras pilvo organų sužalojimas, nustatytas operacijos metu), kvalifikuotinas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Be to, dėl blužnies pašalinimo traumos pasėkoje, nukentėjusysis prarado 30 procentų bendrojo darbingumo. Trauma automobilio viduje laikoma vienmomentine;

specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 30-31), kurioje konstatuota, kad G. M. kliniškai nustatyta krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimas bei dešinio stipinkaulio lūžis tipinėje vietoje. Sužalojimai padaryti veikiant kietais bukais žalojančiais daiktais, smogiant jais arba atsitrenkiant į juos. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto autoįvykio metu, atsitrenkiant į automobilio salono detales. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio stipinkaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Trauma automobilio viduje laikoma vienmomentine. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek esant keleiviui, tiek esant vairuotojui.

Dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 281 straipsnio 4 dalyje

Pagal BK 281 straipsnio 4 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šiame straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas žmogus), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal 281 straipsnio 4 dalį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų trijų įvardytų požymių buvimą ir faktą, kad asmuo vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taigi, šio straipsnio sudėtis yra materiali. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzgvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-38/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-38/2008">2K-38/2008</a>). Teismas turi įvertinti ne tik transporto priemonę vairuojančio asmens padarytus Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, bet ir kitus faktorius, taip pat galėjusius turėti reikšmės padarinių atsiradimui, ir nustatyti, ar minėti pažeidimai buvo eismo įvykio, sukėlusio BK 281 straipsnyje numatytus padarinius, priežastis. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos Kelių eismo taisyklės, t.y. eliminuojant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Kadangi nusikalstama veika yra materialios sudėties, todėl būtinas šio nusikaltimo sudėties požymis – BK 281 straipsnyje numatytų padarinių kilimas. Šioje byloje nustatyti padariniai - kito žmogaus sunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nukentėjusiajam V. D. buvo konstatuotas uždaras pilvo organų sužalojimas dėl trauminio blužnies ir kepenų plyšimo, ko pasėkoje nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas (I t., b. l. 129 - 132). Minėtos išvados 1 punkte išvardijami V. D. padaryti kūno sužalojimai, jų lokalizacija ir mechanizmas: dešinio šlaunikaulio išnirimas, plėštos kairio žasto ir kairio dilbio žaizdos, šlapimo pūslės plyšimas, kepenų ir blužnies sumušimas bei plyšimas, galvos smegenų sukrėtimas, krūtininio I ir krūtininio VI bei krūtininio XII stuburo slankstelių skersinių ataugų lūžimai, juosmeninio I ir juosmeninio III slankstelių skersinių ataugų lūžiai bei juosmeninio II slankstelio lanko lūžis, dauginiai šonkaulių lūžimai. Išvadoje taip pat nurodoma, kad dėl blužnies pašalinimo traumos pasėkoje nukentėjusysis prarado 30 procentų darbingumo. Teismo ekspertas S. J. teisiamojo posėdžio metu pateiktą išvadą patvirtino ir paaiškino (III t., b. l. 127-130), kad sunkų sveikatos sutrikdymą įvertino pagal sunkiausius autoįvykio metu padarytus sužalojimus: uždarą pilvo organų traumą, kuri patvirtinta operacijos metu ir nustatytas blužnies plyšimas, kuri dėl traumos pašalinta, ir kepenų plyšimas. Be to, paaiškindamas savo duotą išvadą nurodė, kad kliniškai įtarta dešinio plaučio hematoma nepatvirtinta vėlesnio rentgenologinio tyrimo metu, todėl neimama domėn formuluojant teismui medicininę diagnozę bei kvalifikuojant sveikatos sutrikdymo mastą. Minėtas teismo ekspertas teismo posėdžio metu, pasinaudodamas BPK 285 straipsnyje įtvirtinta teise, papildė specialisto išvados 1 punkto dalį, aptarančią teismo medicininę diagnozę, kad kliniškai nustatyta ūmus inkstų funkcijos nepakankamus bei išeminis hepatitas kaip padarytų sužalojimų pasekmė, komplikacija, tačiau pažymėjo, kad tai sveikatos sutrikdymo masto nekeičia ir lieka sunkus sveikatos sutrikdymas. Kaip matyti iš bylos medžiagos (I tomas, b. l. 121 - 132), minėta išvada teismo eksperto atlikta remiantis medicinos dokumentų duomenimis iš asmens sveikatos istorijos ir iš gydymo stacionare ligos istorijos, teismo ekspertui pakako duomenų tam, kad būtų galima objektyviai atsakyti į ikiteisminio tyrimo metu užduotyje suformuluotus klausimus, priešingu atveju, ekspertas, vadovaudamasis BPK 86 straipsniu, būtų atsisakęs pateikti išvadą arba prašęs pateikti papildomą medžiagą, reikalingą išvadai pateikti. Byloje nėra duomenų, kurie leistų suabejoti pateikta išvada, kurioje detaliai ir visapusiškai nustatyta nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mechanizmas, lokalizacija ir sunkumo laipsnis bei eksperto S. J. apklausos metu duotais paaiškinimais, kaip nepakankamai išsamiais ar pagrįstais.

Teismas konstatuoja, kad pagrindinė priežastis, sukėlusi minėtą nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, buvo kaltinamojo padaryti Kelių eismo taisyklių 14, 127 punktų pažeidimai. Pagal Kelių eismo taisyklių 14 punktą yra draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Pagal Kelių eismo taisyklių 127 punktą, vairuotojas privalo atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto matomos kliūties. Šių Kelių eismo taisyklių reikalavimų kaltinamasis G. M. nesilaikė ir įvyko eismo įvykis. Nustatant, ar kaltininko padarytas Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, teismų praktikoje taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus – sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Kaip matyti, šiuo atveju minėtų KET 14, 127 punktų pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga, nors ta aplinkybė, kad nukentėjusysis nebuvo prisisegęs saugos diržų, ką pats pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisiamojo posėdžio metu, dėl ko įvykus eismo įvykiui jis neliko automobilyje, o iškrito iš jo, rodo taip pat, kad ir nukentėjusysis pažeidė eismo įvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 196 ir 197 punktus, t.y. važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, vairuotojas ir keleiviai privalo juos užsisegti; saugos diržas privalo būti užsegtas juosiant jį per petį ir per juosmenį arba kaip numatė transporto priemonės gamintojas. Nepaisant to, kad nukentėjusysis pažeidė minėtus KET punktus- tai nebuvo kilusių pasekmių būtinoji sąlyga ir priežastis, kadangi eismo įvykis įvyko ne dėl to, kad keleivis V. D. nebuvo prisisegęs saugos diržų, o dėl asmens vairavusio automobilį neapgalvotų veiksmų, pasirenkant nesaugų važiavimo greitį, neįvertinant kelio ypatumų, oro sąlygų, buvimo neblaiviu nuo alkoholinių gėrimų ir pan. Taigi, kaltinamojo minėti KET pažeidimai yra būtinoji eismo įvykių padarinių- nukentėjusiojo V. D. sunkaus sveikatos sutrikdymo, kilimo sąlyga, kadangi analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų eismo įvykis neįvyktų vien dėl to, kad keleivis neprisisegė saugos diržo. Visgi, ši nustatyta aplinkybė įvertintina kartu su kitomis aplinkybėmis, turinčiomis reikšmės nustatant nukentėjusiajam neturtinės žalos dydį.

Kaltinamasis veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Tarp kaltinamojo veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Akivaizdu, kad eismo įvykis nebūtų įvykęs, jeigu kaltinamasis nebūtų neblaivus sėdęs už vairo ir vairavęs, nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgęs į važiavimo sąlygas (lijo, todėl slidi kelio danga), kelio ir transporto priemonės būklę (vyko kelio remonto darbai, nusidėvėjusi automobilio padanga), eismo intensyvumą (dėl vykusių kelio darbų buvo sumažintas važiavimo greitis, dėl ko vyko pakankamai intensyvus eismas, ką parodo iš karto po įvykio vienas paskui kitą sustojusios transporto priemonės ir juose esančių asmenų veiksmai, kviečiant pagalbą, siekiant paties padėti), nesilaikęs visų nurodytų būtinų atsargumo priemonių, konkrečiu atveju sumažinant greitį ir būnant itin atidžiu ir atsargesniu dėl sudėtingų eismo sąlygų, kelio ruožų ypatumų, buvimo neblaiviu. Aplinkybė, kad kaltinamasis eismo įvykio metu buvo neblaivus nuo alkoholinių gėrimų, kai jo kraujyje rasta 1,05 promilės etilo alkoholio, yra nustatyta specialisto išvadoje (I tomas, b. l. 68), jos neginčija ir pats kaltinamasis (III tomas, b.l. 15 - 17), nurodydamas, kad tą dieną vartojo alkoholį, ją patvirtina ir liudytojai A. B., D. G. (III tomas, b. l. 135 - 138) (BK 281 straipsnio 9 dalis). Faktas, kad eismo įvykio pasėkoje nukentėjusysis prarado 30 procentų darbingumo, nustatytas Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo eksperto pateiktoje specialisto išvadoje (I tomas, b. l. 129 - 132). Duomenų, patvirtinančių kitokį nukentėjusiojo netektą darbingumą, byloje nėra. Kaltinamasis G. M. dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 4 dalyje padarymo, savo kaltę pripažino visiškai. Taigi, esant aukščiau nustatytoms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms ir įvertintiems įrodymams, konstatuotina, kad pasitvirtino kaltinimas G. M. tuo, kad 2016 m. rugpjūčio 7 d. apie 11 val. 10 min. kelyje Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė, 49,600 kilometre, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 1,05 procentai (promilės) etilo alkoholio, vairuodamas kelių transporto priemonę - nukentėjusiajam V. D. priklausantį automobilį BMW 530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių 14 punktą, nurodantį, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims ir 127 punktą, nurodantį, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto matomos kliūties, t.y. nesilaikydamas visų nurodytų būtinų atsargumo priemonių, vairuodamas automobilį būdamas neblaivus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nesuvaldė vairuojamo automobilio, dėl to nuvažiavo nuo kelio į dešinėje kelio pusėje esančias pievas ir apvirto, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio keleivis nukentėjusysis V. D. buvo sužalotas ir jam dėl dešinio šlaunikaulio išnirimo, plėštos kairio žasto ir kairio dilbio žaizdos, šlapimo pūslės plyšimo, kepenų ir blužnies sumušimo bei plyšimo, galvos smegenų sukrėtimo, krūtininio I ir krūtininio VI bei krūtininio XII stuburo slankstelių skersinių ataugų lūžimo, juosmeninių I ir juosmeninio III slankstelių skersinių ataugų lūžio bei juosmeninio II slankstelio lanko lūžio, dauginių šonkaulių lūžimo, o būtent dėl trauminio blužnies ir kepenų plyšimo buvo sunkiai sutrikdyta sveikata ir nukentėjęs V. D. neteko 30% darbingumo. Tokiu būdu, konstatuotina, kad kaltinamojo veika atitinka BK 281 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, jo veika kvalifikuota tinkamai.

Dėl nusikaltimo, numatyto BK 144 straipsnyje

BK 144 str. yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą. Kadangi ši nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, veikos baigtumo momentas siejamas su jos padarymo momentu (pavojingų padarinių įrodinėjimo ir jų nustatymo nereikalaujama), t. y. kai asmuo, turintis pareigą rūpintis nukentėjusiuoju arba kuris pats sukėlė tą pavojų nukentėjusiajam, nepagelbėjo jam, nors turėjo tokią galimybę. Ši veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Kaltės turinys apibrėžiamas tuo, jog kaltininkas supranta, kad kito asmens gyvybei gresia pavojus ir kad jam būtina pagalba, taip pat tai, kad gali pagelbėti, tačiau sąmoningai susilaiko nuo pagalbos suteikimo (Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 18 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-557-397/2014).

Kelių eismo taisyklėse yra nustatytos eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui. Pagal eismo įvykio metu galiojusių Kelių eismo taisyklių 219.4 ir 219.5 punktus, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam; imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai. Tad pagal BK 144 straipsnį atsako autotransporto priemonės vairuotojas ar kitas eismo dalyvis, dalyvavęs eismo įvykyje, kurio metu nukentėjo žmogus, ir sąmoningai palikęs nukentėjusįjį be pagalbos, nuvažiavęs ar kitaip pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, tačiau teismo nuomone, nepaisant fakto, kad nukentėjusysis buvo sunkiai sužalotas ir kaip nurodė teismo ekspertas laiku nesuteiktus pagalbos jam grėsė gyvybei pavojus, kitų aplinkybių, siekiant inkriminuoti BK 144 straipsnį, šioje byloje nenustatyta. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad jis nesuvokė, kad pasišalina iš eismo įvykio vietos ir palieka nukentėjusįjį. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad neprisimena paties eismo įvykio aplinkybių, iš karto po įvykio negalėjo pasakyti kur randasi, nesiorientavo aplinkoje, buvo šoko būsenoje, išbalęs, drebėjo, duso, nekomunikavo, buvo pats sužalotas ir akivaizdu, kad patyrus tokio pobūdžio eismo įvykį, automobiliui verčiantis ir skriejant tam tikru atstumu nuo kelio į pievas, be fizinių sužalojimų jis patyrė stresą, netikėtumo ir baimės jausmus, stipraus šoko būseną, kuriai praėjus jis iš karto pripažino, neneigė, kad vairavo, tokiu būdu nesiekė išvengti atsakomybės, teiravosi, kaip nukentėjusysis jaučiasi, važiavo pas jį į ligoninę, jo atsiprašė, siekė atlyginti žalą. Tiek iš kaltinamojo parodymų ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad kaltinamasis laikėsi nuoseklios pozicijos, kad jo veiksmus – pasišalinimą iš autoįvykio vietos lėmė nesuvokimas kas įvyko, nesiorientavimas, šokas ir patirta trauma. Šios aplinkybės nėra paneigtos bylos duomenimis, o priešingai jas patvirtina liudytojų parodymai. Liudytojas V. G. parodė, kad G. M. buvo visas perbalęs, išsigandęs, pasimetęs, nieko nekalbėjo (III t., b. l. 138-139). Liudytojas T. M. parodė (III t. b. l. 139-141), kad brolis G. M. paskambinęs pasakė, kad padarė avariją, iškrito iš automobilio, nesuvokia kur randasi, sakė, kad eina per kažkokią pievą, mato degalinę, prie kažkokio kryžiaus ir prašė nuvykti į įvykio vietą pasižiūrėti, o paklausus kaip jaučiasi - pasakė, kad dusina, lūžusi ranka. Broliui bandė prisiskambinti dar kartą, tačiau telefono jis nekėlė. Radus brolį ateinantį per pievą, jis atrodė išsigandęs, ranka buvo kruvina, galva nubrozdinta, tylėjo, apie įvykį nieko neaiškino, buvo šoke, baltas, nešnekus, nuvykus į įvykio vietą atsisakė važiuoti su greitosios pagalbos automobiliu, vežant G. dusino, jis tylėjo, nieko nešnekėjo, atrodė alpstantis. Liudytoja K. J. teisiamojo posėdžio metu parodė (IV t., b. l. 23-24), kad automobilis praskrido pro ją, matė jo ratus, dugną, ant jos automobilio stiklo pabiro žemės, praskridęs pro jos automobilį minėtas automobilis nukrito apie 150 metrų už jos, todėl mano, kad vairuotojas ir keleiviai, verčiantis mašinai, iškrito iš automobilio, jiems turėjo būti šokas, nes automobilis vertėsi. Liudytojas R. K. parodė, kad ligoninėje bandė klausti G. kas atsitiko, tačiau jis tik atsakė, kad nieko neprisimena (I t., b. l. 163-164). Liudytojas R. M. teisiamojo posėdžio metu parodė (IV t., b. l. 26-27) kad G. M. įvykio vietoje buvo išsigandęs, pasimetęs, lyg drebantis, šoko ištiktas. Liudytojas S. B. teisiamojo posėdžio metu parodė (IV t., b. l. 28-29), kad jis skambino G. kelis kartus, bet šis nesugebėjo pasakyti kur jis yra, radus jį einantį per pievą G. buvo šlapias, šoko būsenoje, visas drebėjo, su jais nekalbėjo, tik pasakė, kad jam šalta, paklausus keliese važiavo, atsakė, kad neprisimena. Iš paminėtų liudytojų parodymų galima spręsti, kad kaltinamasis G. M. iš kart po įvykio buvo apsvaigęs ir traumuotas, nesuvokė net, kad jam pačiam reikalinga medicininė pagalba, vengė važiuoti greitosios pagalbos automobiliu, tikėtina, kad dėl įvykusio eismo įvykio ir dėl to patirto nesaugumo, baimės jausmo, streso. Tai, kad kaltinamasis po įvykio buvo šoko būsenoje rodo ir šie požymiai, kad jis buvo išbalęs, drebėjo, nors įvykis buvo vasaros metu, nesiorientavo vietovėje, kurioje pats gyvena, nurodydamas, kad randasi prie kažkokio kryžiaus, prie degalinės, akivaizdu, kad jis jautėsi blogai, nekomunikavo, buvo išsigandęs. Be to, išvada apie kaltinamojo eismo įvykio aplinkybių, padarinių nesuvokimą ir valios pastangas kontroliuoti savo veiksmus darytina ne tik pagal kaltinamojo pareiškimus dėl šoko būsenos, kuriuos patvirtino minėti liudytojų parodymai, tačiau ir atsižvelgus į objektyvias aplinkybes. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti (II tomas, b. l. 30 - 31), kad G. M. nustatytas krūtinės ląstos dešinės pusės sumušimas, dešinio stipinkaulio lūžis tipinėje vietoje ir dėl šių sužalojimų jam konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl G. M. jau vien dėl šių sužalojimų, kuriuos jis pastebėjo tik persirengdamas ir kurių skausmo jis nejautė ir nematė būtinybės važiuoti su greitosios pagalbos automobiliu, atsisakė važiuoti į klinikas, galėjo objektyviai nesuvokti eismo įvykio situacijos, padarinių, pavojingumo nukentėjusiajam V. D.. Teismo nuomone, visi aptarti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis po eismo įvykio negalėjo pasirūpinti nukentėjusiuoju asmeniu, tai padarė liudytoja K. J., pro kurią praskriejo įvykio automobilis ir kuri iš karto nedelsdama iškvietė telefonu 112 pagalbą, o iš parodymuose apibūdinamos kaltinamojo, liudytojų veiksmų eigos, galima daryti išvadą, kad G. M. atvyko į įvykio vietą tuo metu, kai nukentėjusysis V. D. jau buvo rastas ir beišvežamas su greitąja pagalba, todėl tikėtina, kad kaltinamasis pamatęs specialiąsias pagalbos transporto priemones (greitosios, gaisrinės, policijos) turėjo pagrindo manyti, jog reikiama pirminė pagalba jau yra suteikta, todėl atmestinas nukentėjusiojo advokatės argumentas, kad BK 144 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą rodo ir tai, kad grįžęs į įvykio vietą kaltinamasis nepriėjo prie nukentėjusiojo, kadangi akivaizdu, kad tuo metu pirminė pagalba faktiškai jau buvo nereikalinga, nes jau buvo suteikta kvalifikuotų specialistų. Teismas konstatuoja, kad, nenustačius prieštaravimų aukščiau aptartuose įrodymuose, G. M. veiksmai – nesąmoningas pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, būnant šoko būsenoje, negali būti prilyginami BK 144 straipsnio dispozicijoje numatytiems tyčiniams nusikalstamiems veiksmams, kurie atsiranda (ir nusikaltimas laikomas baigtu) sąmoningai nepagelbėjus nukentėjusiajam, turint galimybę suteikti pagalbą. Dėl paminėto pagal Lietuvos Respublikos BK 144 straipsnį G. M. išteisintinas, kadangi šioje byloje nėra surinkta neginčijamų ir objektyvių duomenų, įrodančių, kad G. M., veikdamas tiesiogine tyčia, sąmoningai nesuteikė nukentėjusiajam pagalbos, turint galimybę ją suteikti. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTEwLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-110/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-110/2013">2K-110/2013</a>). Atsižvelgiant į išdėstytą, G. M. išteisintinas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 144 straipsnyje, požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Bausmės skyrimas

BK 281 straipsnio 4 dalies sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą iki šešerių metų. Pagal BK 54 straipsnio nuostatas teismas, skirdamas bausmę, turi laikytis trijų taisyklių, kurių visuma ir sudaro bausmės skyrimo pagrindus: 1) bausmė skiriama pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, 2) teismas vadovaujasi Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatomis, 3) teismas, skirdamas bausmę, įvertina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvą ir tikslą; nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Be to, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 61 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu kaltininkas 1) savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, 2) nuoširdžiai gailisi, 3) aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir 4) nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Ši nuostata yra imperatyvi ir teismas esant šioje dalyje išvardytiems pagrindams privalo skirdamas bausmę vadovautis šia nuostata. Nagrinėjamojoje byloje kaltinamasis padarė vieną apysunkį neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 11, 16 straipsniai). Įvertinant veikos pavojingumo laipsnį matyti, kad kaltinamasis padarė šiurkščius Kelių eismo taisyklių 14, 127 punktų pažeidimus, kadangi vairavo neblaivus, kai jo kraujyje nustatyta 1,05 promilės etilo alkoholio, pasirinko nesaugų važiavimo greitį, neįvertino kelio ypatumų, oro sąlygų ir pan., dėl padarytų pažeidimų kilo eismo įvykis, kurio padariniai- sunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo atsakomybę lengvina aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Nors nukentėjusysis nurodė, kad tiki kaltinamojo nuoširdžiu gailėjimusi, jo atsiprašymu, tačiau nukentėjusiojo atstovė šia atsakomybe lengvinančia aplinkybe abejojo, nurodydama, kad nemato jokio nuoširdaus gailėjimosi. Pažymėtina, kad šiai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei konstatuoti privalu nustatyti vieną iš trijų alternatyvų: 1) kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba 2) kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir padėjimą išaiškinti nusikalstamą veiką, 3) kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir padėjimą išaiškinti joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą gali būti teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą parengtinio bylos tyrimo ar bylos nagrinėjimo teisme metu savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe asmens prisipažinimas padarius nusikaltimą parengtinio bylos tyrimo metu, jei teisme jis keičia parodymus ir ima neigti nusikaltimo padarymą. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan.). Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu neneigė savo kaltės, davė parodymus apie kilusį eismo įvykį, nurodė aplinkybes kurias prisiminė, reiškė nuoširdų apgailestavimą dėl sukeltų padarinių ir savo elgesio, siekė atlyginti žalą, ką pripažino tiek nukentėjusysis, tiek jo atstovė, teisiamojo posėdžio metu taip pat atsiprašė nukentėjusiojo, nukentėjusysis kaltinamajam atleido, nelaikydamas ant kaltinamojo pykčio. Esant šioms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad kaltinamojo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.

Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant KET pažeidimų bylas rizikingą nukentėjusiųjų elgesį (šiuo atveju važiavimą neprisisegus saugos diržų), įtakojusį veikos padarymą ir mirtinų sužalojimų bei kitokių skirtingo masto sveikatos sutrikdymų padarymą, galima būtų pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jeigu toks nukentėjusiųjų elgesys įtakotų kaltininko elgesį, t. y. kaltininko padarytą eismo saugumo taisyklių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk2LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-296/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-296/2009">2K-296/2009</a>). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis G. M., vairuodamas automobilį, pažeidė KET 14, 127 punktus: vairavo neblaivus ir pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto matomos kliūties, t.y. nesilaikydamas visų nurodytų būtinų atsargumo priemonių, vairuodamas automobilį būdamas neblaivus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nesuvaldė vairuojamo automobilio, dėl to nuvažiavo nuo kelio į dešinėje kelio pusėje esančias pievas ir apvirto, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio keleivis nukentėjusysis V. D. buvo sužalotas ir jam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Eismo įvykis įvyko ne dėl to, kad keleivis V. D. nebuvo prisisegęs saugos diržų, o dėl asmens vairavusio automobilį neapgalvotų veiksmų. Todėl rizikingas nukentėjusiojo elgesys, t. y. važiavimas neprisisegus saugos diržų, negali būti pripažintas kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Pažymėtina, kad kaltinamasis, padaręs neatsargų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą ir nors anksčiau yra padaręs du administracinis teisės pažeidimus (važiavimas motoroleriu be šalmo ir važiavimas neužsisegus saugos diržų), tačiau baudos sumokėtos, galiojančių nuobaudų neturi (II tomas, b. l. 10 - 11), savo kaltę visiškai pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (III tomas, b. l. 7), byloje nėra jokių kaltinamąjį neigiamai apibūdinančių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie didesnį asmens pavojingumą visuomenei. Be to, kaltinamasis dirba (III tomas b. l. 8 - 9), psichiatrijos ir priklausomybės ligų įskaitoje neužregistruotas (II tomas b. l. 8). Atsižvelgiant į tai bei įvertinus kitas aukščiau aptartas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad G. M. nėra linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, todėl teismas mano, kad siekiant tinkamai nubausti tokį asmenį bei sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo (BK 41 straipsnio 2 dalis), įgyvendinti teisingumo principą ir bausmės paskirtį, įvertinant jo padarytų nusikalstamų veiksmų pobūdį, skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas tokios bausmės vidurkis.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam, be kita ko, laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas turi nuodugniai išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas pažymi, kad iš BK 75 straipsnyje numatyto instituto kylančius humaniškumo principo reikalavimus privaloma suderinti su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją; be to, kaip nurodoma teismų praktikoje, nėra teisinga nubaudimą sieti tik su padariniais; todėl teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo ir jo atstovės poziciją dėl bausmės, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidedant paskirtos bausmės vykdymą, neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės, kadangi jis nėra linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, jo padaryta pirmą kartą nusikalstama veika dėl nusikalstamo nerūpestingumo, atsakomybės jis nevengė, veiką pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį, atsiprašė nukentėjusiojo, jis jaunas, dirba, siekia atlyginti nukentėjusiajam žalą, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, baustas administracine tvarka du kartus, tačiau administracinių galiojančių nuobaudų neturi. BK 75 straipsnyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas paskiriant kaltinamajam įpareigojimus: tęsti darbą ir būti namuose nustatytu laiku, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 68 ir 69 straipsniuose: uždraudžiant vairuoti tam tikrą laiką ir įpareigojant atlyginti žalą per tam tikrą laiką. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos G. M. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti, bei greičiau bus atlyginta žala nukentėjusiajam.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-103/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-103/2010">2K-103/2010</a>, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-103/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-103/2010">2K-103/2010</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDMxLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-431/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-431/2013">2K-431/2013</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDAxLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-401/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-401/2014">2K-401/2014</a>). Įstatymas numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Uždraudimas naudotis specialia teise, paskirtas kartu su laisvės atėmimu arba areštu, taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. Kaltinamasis G. M. anksčiau nebuvo teistas, administracine tvarka baustas viso du kartus (už važiavimą motoroleriu be šalmo ir važiavimą neužsisegus saugos diržų), tačiau galiojančių nuobaudų neturi, šios bylos KET pažeidimai sukėlė sunkius padarinius – nukentėjusysis buvo sunkiai sužalotas, prarado 30 procentų darbingumo, KET pažeidimai laikytini šiurkščiais, nes padaryti neblaivaus asmens, kai kraujyje nustatyta 1,05 promilės etilo alkoholio, veika padaryta neatsargia kaltės forma dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgtina ir į kaltininko asmenybę, kuri apibūdinama teigiamai, į nedalyvavimą eismo įvykiuose iki byloje nagrinėjamo atvejo, į tai, kad kaltinamasis dirba kitame mieste ir teisė vairuoti yra būtina, tačiau įvertintina ir tai, kad kaltinamojo darbas nėra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu. Atsižvelgiant į visas aukščiau nustatytas ir įvertintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, jos trukmę nustatant pagal BK 68 straipsnyje numatytą vidurkį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-128/2008, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-103/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-103/2010">2K-103/2010</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDMxLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-431/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-431/2013">2K-431/2013</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDAxLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-401/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-401/2014">2K-401/2014</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDE4LTIyMi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-418-222/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-418-222/2016">2K-418-222/2016</a> ir kt.).

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 113 straipsnio 1 dalis nustato, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas, o 2 dalis teisinį reglamentavimą patikslina nustatydama, kad, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Kaip nustatyta BPK 115 straipsnio 1 dalyje, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusysis patikslintu ieškiniu (II t., b. l. 175-183) prašo teismo solidariai iš atsakovo G. M. ir draudimo bendrovės Seesam Insuranse AS Lietuvos filialo priteisti nukentėjusiajam V. D. 14 334,00 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 6 451,00 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad Eismo įvykio metu buvo nepataisomai apgadintas jo automobilis BMV, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko patyrė 6 500,00 Eur žalą. Kadangi eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta jo sveikata, jis neteko 30 procentų savo darbingumo, gydėsi Kauno klinikose, vėliau gydymas buvo tęsiamas ambulatoriškai, buvo išvykęs į reabilitaciją, turėjo ir iki šiol turi vartoti nuskausminamuosius, priešuždegiminius vaistus ir tepalus randams gydyti, todėl išlaidos medikamentams sudaro 527,10 Eur. Eismo įvykio metu automobilyje buvo iš namų pasiimtas patalynės komplektas, kuris po eismo įvykio jam nebuvo grąžintas, todėl padaryta 30,00 Eur turtinė žala. Bendra patirtų nuostolių suma yra 7 057,120 Eur. Ieškinyje nurodoma, kad nukentėjusysis patyrė fizinius skausmus, nepatogumus bei dvasinius išgyvenimus dėl eismo įvykio, sveikatos sutrikdymo, 30 procentų darbingumo netekimo, pažeminimo jo neatsiprašant, nuo pat pradžių bandant įrodyti jog ne jis vairavo, atsisakant jam finansiškai padėti gydytis, liekamuosius reiškinius jaučia ir dabar, dėl patirto streso ir baimės jaučia pasekmes nervinei sistemai ir dabar, sumažėjo profesinės ir bendravimo galimybės, todėl prašo priteisti 15 000,00 Eur neturtinės žalos. Atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajam išmokėjo 1 234,59 Eur turtinės ir neturtinės žalos, todėl civilinį ieškinį sumažina iki 14 334,00 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 6 451,00 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Civilinis atsakovas baudžiamojoje byloje Seesam Insurance AS Lietuvos filialas pateikė atsiliepimą į civilinį ieškinį ir patikslintą civilinį ieškinį, kuriuose nurodė, kad (II t., b. l. 128-131, III t., b. l. 1-2) su pateiktu ieškiniu sutinka iš dalies. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad 2016 m. birželio 7 d. su V. D. buvo sudaryta Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartimi šalys susitarė, kad atsakovas transporto priemonės BMW 530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojams teiks civilinės atsakomybės draudimo apsaugą tokios apimties kaip to reikalaujama Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (toliau – TPVCAPDĮ). Šalys taip pat susitarė, kad transporto priemonė nebus naudojama jaunesnio nei 33 metų amžiaus asmens ir / ar turinčio mažesnį nei 2 metų vairavimo stažą. Ieškovas reikalauja žalos atlyginimo dėl sugadintos transporto priemonės, tačiau nepateikia įrodymų, kad patyrė būtent tokią žalą. Be to, atsakovas atlygindamas eismo įvykio metu nukentėjusių asmenų patirtą žalą privalo vadovautis TPVCAPDĮ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 122 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Vadovaujantis TPVCAPDĮ 3 str. 3 d. dėl sugadintos transporto priemonės BMW 530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jokia draudimo išmoka negali būti mokama, atsakovas kaip draudikas dėl tokios žalos atlyginimo sudarytos draudimo sutarties prasme neatsako. Ieškovas Ieškinyje reikalauja atlyginti 527,10 Eur išlaidų susijusių su medikamentais skirtais eismo įvykio metu patirtų traumų gydymu. Atsakovas atsižvelgdamas į ieškovo patirtas traumas, sveikatos sutrikdymo mąstą, pateiktus išlaidas pagrindžiančius dokumentus iš esmės sutinka, kad tokios išlaidos gali būti susijusios priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu. Byloje nėra pateiktų įrodymų, kad patalynės komplektas priklausė nukentėjusiajam, todėl nurodytas 30,00 Eur nuostolis neįrodytas. Prašoma priteisti neturtinė žala ribojama įstatymu ir pagal TPVCAPDĮ 11 str. 1 d. 3 p. negali būti didesnė kaip 5 000,00 Eur. Įvertinus pateiktus duomenis apie ieškovo patirtus sužalojimus, sveikatos sutrikdymo mastą galėtų būti mokama maksimali draudimo išmoka dėl neturtinės žalos atlyginimo. Susidariusioje situacijoje reikalavimas dėl žalos atlyginimo subsidiarus, todėl atsakovas atlygina tiek žalos, kiek numato draudimo sutartis, o žalai viršijus draudimo sutartyje nurodytą sumą, reikalavimus dėl žalos atlyginimo privalo tenkinti savo sąskaita. Kaltinamojo amžius ir vairavimo stažas nesiekia draudimo sutartyje numatytų sąlygų, todėl buvo pažeistos dvi esminę įtaką draudimo rizikai turinčios sąlygos dėl ko draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos sumos. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis eismo įvykio metu buvo neblaivus, dėl visų draudimo išmokų, kurios yra to paties įvykio pasekmė, turi regresinį reikalavimą ne tik į ieškovą, bet ir į kaltinamąjį, kaip asmenį, kuris eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus. Atsakovas nurodo, kad ieškovas turi teisėtą reikalavimą jo atžvilgiu dėl 5000 Eur neturtinės žalos ir 568,42 Eur turtinės žalos, viso 5568,42 Eur. Tačiau, jei visa ši suma ieškovui būtų išmokėtą, atsakovas ieškovo atžvilgiu įgytų 50 procentų atgręžtinį reikalavimą dėl visos šios sumos, todėl atsakovas išmokėtiną sumą mažina 50 procentų iki 2784,21 Eur. Be to, atsakovas iš Kauno teritorinės ligonių kasos yra gavęs pretenzija dėl išlaidų patirtų gydant nukentėjusįjį, dėl ko 2016 m. gruodžio 15 d. išmokėjo 3 099,23 Eur draudimo išmoką Valstybinei ligonių kasai tokiu būdu kompensuojant ieškovo gydymo išlaidas ir įgijo 50 procentų atgręžtinio reikalavimo teisę į nukentėjusįjį TPVCAPDĮ 22 str. 2 d. pagrindu. Esant tokiai situacijai, draudimo bendrovė turi teisėtą 1 549,62 Eur reikalavimą nukentėjusiojo atžvilgiu, todėl ši suma išskaitytina iš jam mokėtinų draudimo išmokų, todėl išmokama draudimo išmoka 1234,59 Eur (2784,21 Eur – 1549,62 Eur? 1234,59 Eur).

Teismas aukščiau nustatė, kad dėl eismo įvykio kaltas G. M., tarp jo veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys, todėl nukentėjusiajam V. D. padaryta žala turi būti atlyginta. Ieškiniu nukentėjusysis nurodo, kad turtinę žalą sudaro išlaidos medikamentams 527,10 Eur, patalynės komplektas 30,00 Eur, automobilis 6500 Eur. Prašo priteisti viso 6 451,00 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, kadangi draudimo bendrovė nukentėjusiajam išmokėjo 1 234,59 Eur turtinės ir neturtinės žalos. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad prašomos priteisti išlaidos medikamentams pagrįstos rašytiniais įrodymais, pagal kuriuos viso patirta turtinė žala yra netgi daugiau nei prašo nukentėjusysis, todėl nepaisant to, kad viename iš receptų nurodant paciento V. D. gimimo metus yra suklysta, įvertinus patirtus nukentėjusiojo sužalojimus, sunkų sveikatos sutrikdymą ir naudotas medicinines priemones, medikamentus, darytina išvada, kad nukentėjusiojo ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo medikamentams laikytina visiškai pagrįsta (CPK 178 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad eismo įvykio metu dėl kaltinamojo veiksmų, priežastiniu būtinuoju ryšiu susijusių su sunkiomis pasekmėmis, nepataisomai buvo sugadintas nukentėjusiojo automobilis, į tai, kad nustatyta ir didelis pačio nukentėjusiojo neatsargumas, duodant automobilį vairuoti neblaiviam asmeniui ir pačiam neprisisegant saugos diržų, į tai, kad iš automobilio pirkimo- pardavimo galiojančios neginčijamos sutarties matyti, jog jis pirktas už 1000 Eur (IV tomas, b.l. 51), į tai, kad jo likutinė vertė yra 469 Eur (III tomas, b. l. 45 - 67), sprendžia ieškinio dalį dėl sugadinto automobilio turtinės žalos tenkinti iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo 531 Eur (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad prašomos priteisti 30 Eur patalynės išlaidos nėra pagrįstos dokumentais, todėl net ir konstatavus, kad patalynė, esanti sugadintame automobilyje, yra nenaudotina, dėl praėjusio laiko ir laikymo sąlygų susidėvėjusi, teismas šių išlaidų nepriteisia, nepagrindus, kad būtent tokia suma pirkta ir verta patalynė bei neįrodžius, kad nukentėjusysis negalėjo po eismo įvykio pasirūpinti savo turtu, tame tarpe ir patalyne (CPK 178, 185 straipsniai). Esant šioms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms, viso priteistina 1058,10 Eur turtinės žalos nukentėjusiojo naudai.

Ieškiniu nukentėjusysis taip pat prašo priteisti 14 334,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5.). Teismas privalo argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).

Nagrinėjamojoje byloje aukščiau nustatyta, kad kaltinamasis G. M., būdamas neblaivus, kai nustatyta 1,05 promilės etilo alkoholio kraujyje, vairuodamas automobilį, t.y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, pažeidė KET 14, 127 punktus ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sužalotas nukentėjusysis V. D.. Minėto įvykio metu, kaltinamajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už neabejotinai patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, nepatogumus, kita vertus- kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, kaltinamojo turtinė padėtis ir jo lūkesčiai, kad priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas, adekvatus jo kaltės laipsniui ir realus.

Dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis akivaizdu, kad patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir dvasinius išgyvenimus, stresą, didelius nepatogumus, tikėtina, kad nukentėjusysis, būdamas jaunuoliu ir netekęs 30 procentų darbingumo, dėl to jaučia ir psichologinius padarinius, išgyvena dėl sumažėjusio darbingumo, jaučia bendravimo sunkumus. Nors ieškinyje grindžiant neturtinę žalą nurodoma aplinkybė, kad nuo pat pradžių kaltinamasis bandė įrodyti jog ne jis vairavo, atsisakė finansiškai padėti gydytis, tačiau teismas aukščiau nustatė priešingai- tiek iš pačio nukentėjusiojo, tiek iš kaltinamojo parodymų matyti, kad po eismo įvykio ligoninės reanimacijoje buvo bendraujama, kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo ir siūlėsi padėti, vėliau telefonu buvo siūloma pagalba, pati nukentėjusiojo atstovė baigiamosiose kalbose pripažino, kad ji bendravo su kaltinamuoju dėl atsiskaitymo, be to, kaltinamojo ir nukentėjusiojo atstovės advokatės taip pat derino žalos atlyginimo poziciją. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad nepavyko civiliniam ieškovui ir atsakovui suderinti žalos dydžio, tai nereiškia, kad asmuo, esant priteistai žalai, vengs ją atlyginti ir kad tai gali būti vertinama, kaip neturtinės žalos atlyginimo kriterijus.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos sunkius padarinius (sunkus sveikatos sutrikdymas, 30 procentų darbingumo netekimas), į šią žalą padariusio asmens neatsargią kaltę dėl nusikalstamo nerūpestingumo, į sunkią pačio kaltinamojo turtinę padėtį (nors turto neturi, tačiau yra jaunas, sveikas, darbingas, dirba, gauna minimalias pajamas), padarytos turtinės žalos dydį, padarytos veikos aplinkybes ir pavojingumą, nukentėjusiojo išgyvenimus dėl savo dabartinės sveikatos būklės (neteko 30 proc. darbingumo, netektas vienas iš organų, nebaigtas gydymas, apsunkintas judėjimas ir fizinė veikla ir pan.), taip pat į formuojamą teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo. Vertinant padarytos veikos pavojingumą, akcentuotinas Kelių eismo taisyklių pažeidimų pobūdis, kad jie susiję su šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu, vairuojant neblaiviam, neįvertinant kelio ir oro sąlygų, nepasirenkant saugaus greičio ir pan. Pažymėtina, kad automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Taigi valdydamas automobilį asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams: pasirinkti tinkamą greitį atsižvelgiant į kelio, eismo ir oro sąlygas. Todėl ne be reikalo Kelių eismo taisyklų keliamas imperatyvus reikalavimas draudžiantis vairuoti automobilį apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio rodo asmens itin didelį neatsargumą ir abejingumą ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiajam priteisiant neturtinės žalos atlyginimo dydį įvertintina ir aukščiau nustatytas padaryto pažeidimo šiurkštumas ir kaltės laipsnis.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Įvertintina ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis dėl šio sužalojimo neteko 30 proc. darbingumo; jam padaryta sudėtinga operacija; pašalinta blužnis, dėl patirtų daugybinių sužalojimų, politraumos buvo vartojami įvairūs medikamentai, atlikti tyrimai ir taikytas gydymas, nepaisant to apsunkinta dabartinė fizinė veikla, vaistams ir sveikatos grąžinimui reikalingos didelės lėšos; tai tikėtina atsiliepė jo šeiminiams santykiams, kurie yra apsunkinti dėl nukentėjusiojo mamos ligos; jis patyrė ir patiria ilgalaikius dvasinius išgyvenimus ir dėl galimų liekamųjų reiškinių dėl pašalinto organo po patirtų sunkių sužalojimų. Pastebėtina, kad nors nukentėjusysis V. D. ieškinyje teigia, jog dėl jo dabartinės sveikatos būklės sumažėjo profesinės galimybės, dabar turi ir ateityje turės įsidarbinimo problemą, tačiau pagal bylos duomenis ir pačio nukentėjusiojo parodymų spręstina, kad jis ir iki eismo įvykio nedirbo, nebuvo registruotas Darbo biržoje, o po eismo įvykio nesikreipė ir dėl neįgalumo nustatymo (III tomas, b. l. 19).

Įvertintinas ir neturtinės žalos kompensacijos dydį mažinantis faktorius, susijęs su nukentėjusiojo elgesio įtaka kilusioms pasekmėms, patirtai žalai. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį atlygintinos žalos dydis gali būti mažinamas arba reikalavimas atlyginti žalą atmestas atsižvelgus į nukentėjusiojo kaltę dėl didelio neatsargumo. Didelis neatsargumas- tai paprasčiausių kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių nepaisymas, kai nukentėjusiojo veiksmai lėmė žalos atsiradimą ar sudarė sąlygas jai atsirasti. Nusikaltimo padarymo situacija rodo, kad tam tikros įtakos nusikaltimui padaryti turėjo ir pačio nukentėjusiojo elgesys, kadangi tiek iš kaltinamojo, tiek iš liudytojų parodymų, tiek iš alkotesterio duomenų, tiek iš specialisto išvados apie kraujyje nustatytą etilo alkoholio koncentraciją matyti, kad kaltinamasis buvo neblaivus, tačiau nepaisant to, nukentėjusysis davė savo mašiną neblaiviam asmeniui ir pats būdamas neblaivus važiavo kartu, tokiu būdu sukūrė rizikingą situaciją, susijusią su pačio jo saugumu. Be to, nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teismo posėdyje pripažino, jog nebuvo užsisegęs saugos diržų, kaip to reikalauja KET 196 ir 197 punktai.

Teismas, priteisdamas nukentėjusiajam patirtą neturtinę žalą, taip pat atsižvelgia į teismų praktiką šios kategorijos bylose, kad nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiamas nuo 8688,60 Eur iki 26 065,80 Eur neturtinės žalos atlyginimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-556/2008, 2K-181/2010, 2K-48/2013, 2K-346-699/2015 ir kt.), pažymint, jog šios sumos priteisiamos nesant nukentėjusiojo kaltės dėl eismo įvykio kilimo. Taigi, įvertinus visus aukščiau aptartus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus (nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, nukentėjusiojo didelį nerūpestingumą, kaltinamojo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus), užtikrinant protingą priešingų interesų pusiausvyrą ir atsižvelgiant į teisminę praktiką (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDE4LTIyMi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-418-222/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-418-222/2016">2K-418-222/2016</a>) nukentėjusiajam priteistina mažiau vidurkio teismų priteisiama neturtinės žalos suma 13000 Eur (CK 6.250 straipsnis, 6.282 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis G. M. eismo įvykį sukėlė vairuodamas automobilį „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas Seesam Insurance AS pagal sudarytą Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (I tomas, b. l. 28 - 29). Pažymėtina, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (Lietuvos Respublikos CK 6.987 straipsnis). Lietuvos Respublikos CK 6.251 straipsnio 1 dalis numato, kad padaryti nuostoliai turi būti visiškai atlyginti, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Apsidraudęs civilinę atsakomybę asmuo (fizinis ar juridinis), turi prievolę atlyginti padarytą žalą tik ta dalimi, kiek nuostolių dydis viršija ribotos civilinės atsakomybės draudimo sumą arba draudiko nemokumo atveju. Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai nurodyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5000000,00 EUR dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000,00 EUR dėl neturtinės žalos) ir 1000000,00 EUR dėl žalos turtui. Atsižvelgiant į tai, prievolę atlyginti šios bylos eismo įvykio metu padarytą turtinę ir neturtinę žalą pirmiausia turi draudikas – civilinis atsakovas Seesam Insurance AS, bei tiek, kiek jos nepadengia sudaryta draudimo sutartis, - žalą padaręs asmuo, t.y. kaltinamasis G. M.. Atkreiptinas dėmesys, kad civilinio atsakovo Seesam Insurance AS atsiliepime nurodomos aplinkybės dėl regresinio ieškinio atsisakymo reiškimo laikytinos nepagrįstomis, prieštaraujančiomis įstatymui ir teisminei praktikai, todėl sprendžiant žalos atlyginimo klausimą neimamos domėn (CK 1.137 straipsnio 6 dalis; CK 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnio 1, 2 dalys, TPVCAPDĮ 22 straipsnis, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 62 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzgwLTk2OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-380-969/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-380-969/2016">e3K-3-380-969/2016</a>). Atsižvelgiant į išdėstytus argumentais ir teisinius motyvus, vadovaujantis protingumo, teisingumo principais, civilinis atsakovas Seesam Insurance AS, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, privalo atlyginti civiliniam ieškovui visą jo patirtą turtinę žalą - 1058,10 Eur, išminusuojant jo jau sumokėtus 568,42 Eur, bei dalį - 5000,00 EUR neturtinės žalos, išminusuojant sumokėtus 666 Eur. Likusią neturtinės žalos dalį (t.y. 8000 Eur) privalo atlyginti kaltinamasis G. M..

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjA1LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-605/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-605/2011">2K-605/2011</a>).

Nukentėjusysis civiliniu ieškiniu prašo priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas, patikslintu civiliniu ieškiniu prašo priteisti 802,36 Eur bylinėjimosi išlaidų, baigiamosiose kalbose nukentėjusiojo atstovė prašo priteisti 872,66 Eur. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusiojo interesams bylos nagrinėjimo metu atstovavo advokatė L. R., nukentėjusiojo turėtas 800 Eur advokato išlaidas patvirtina pinigų priėmimo dokumentai (II tomas, b. l., 106 -107). Nukentėjusysis pagal byloje esančius dokumentus taip pat patyrė šias išlaidas: 2,60 pašto išlaidų (II tomas, b. l. 109), 66,55 Eur už antstolės nutarties dėl laikino nuosavybės apribojimo vykdymą (III tomas, b. l. 10, 36 – 40), 3,75 Eur už dokumentų iš VĮ „Regitra“ išdavimą (IV tomas, b. l. 52). Viso nukentėjusiojo išlaidos sudaro 872,90 Eur.

Teismas įvertinęs bylos ir civilinio ieškinio sudėtingumus, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumą, nagrinėjimo trukmę, reikalingas teisines paslaugas, kad atstovas surašė iš esmės vieną procesinį dokumentą t.y. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurį tikslindamas iš esmės atkartojo aplinkybes nurodytas pirminiame ieškinyje, o patikslino tik prašomas priteisti sumas, atsižvelgdamas į nusistovėjusių teisinių paslaugų įkainius, teisinei pagalbai skirtą darbo laiką, tai, kad atstovė į teismo posėdžius vykdavo į kitą nei yra jos būstinė vietovę, kad atstovo paruošti civiliniai ieškiniai laikytini visiškai įprastiniais ir nereikalaujančiais specialių (ypatingų) teisinių žinių, kad pirminis ieškinys ir patikslintas ieškinys savo turiniu analogiški, kad tas pats advokatas atstovavo nukentėjusįjį tiek ikiteisminiame tyrime tiek teisme, kad byla nebuvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį dėl nukentėjusiojo atstovės reikštų įvairių prašymų, kad kaltinamojo gaunamos pajamos mažos ir iš jo priteistina neturtinė žala jo turtinę padėtį dar labiau apsunkins, tuo tarpu nukentėjusysis nesinaudojo valstybės teikiama nemokama teisine pagalba, o jį gynė privatus advokatas, sprendžia, kad nukentėjusiojo turėtų išlaidų suma teisinėms paslaugoms yra aiškiai per didelė, todėl mažintina ir iš kaltinamojo viso priteistina 600 Eur bylinėjimosi išlaidų nukentėjusiojo naudai.

Civilinis atsakovas Seesam Insurance AS, pateikdamas eismo įvykio automobilio įvertinimą, teismo prašė patirtas 28,96 Eur išlaidas atlyginti teismo arba priteisti iš civilinio ieškovo (III tomas, b. l. 45-46). Vadovaujantis TPVCAPDĮ 15 straipsniu, pareiga įvertinti sugadintą ar sunaikintą turtą yra priskirta atsakingam draudikui, šiuo atveju Seesam Insurance AS, todėl prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).

Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, G. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (II tomas, b. l. 54 - 55).

Laikinas kaltinamojo nuosavybės teisės apribojimas, taikytas 2017 m. sausio 11 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi, panaikintinas įsiteisėjus nuosprendžiui (BPK 151 straipsnio 8 dalis, II tomas b. l. 113 - 114).

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 298 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str.,

n u s p r e n d ž i a:

G. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 4 dalyje ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 2 metus 9 mėnesius.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą G. M. atidėti 2 metams, įpareigojant G. M. tęsti darbą ir būti namuose nuo 22 valandos iki 6 valandos, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Vadovaujantis BK 68, 69 straipsniais, G. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemones - uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. teise vairuoti transporto priemones dvejus metus ir atlyginti nukentėjusiajam V. D. padarytą žalą per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

G. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 144 straipsnyje, išteisinti nepadarius šio nusikaltimo požymių turinčios veikos (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Nukentėjusiojo V. D. patikslintą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies:

priteisti nukentėjusiajam V. D. iš civilinio atsakovo Seesam Insurance AS Lietuvos filialo 489,68 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 68 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 4334 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus trisdešimt keturis eurus) neturtinės žalos atlyginimo;

priteisti nukentėjusiajam V. D. iš G. M. 8000 Eur (aštuonis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Atmesti civilinio atsakovo Seesam Insurance Se prašymą dėl 28,96 Eur išlaidų atlyginimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, G. M. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinį įrodymą- automobilį BMW 530 D, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), saugomą automobilių saugojimo aikštelėje, adresu Alytus Naujoji g.140, ir voką su užvedimo rakteliu, saugomą Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajam V. D..

Daiktinius įrodymus- CD diską, kuriame iš bendrojo pagalbos centro gauti pranešimai apie eismo įvykį ir garso pranešimai-garso įrašo kopijos įrašytos į CD diską, CD diską, kuriame įrašyta 2016-08-07 vaizdo įrašas prie parduotuvės Aibė, prijungtus prie bylos – palikti saugoti byloje.

Daiktinį įrodymą- voką, kuriame yra oro pagalvės dalis, saugomas Alytaus apskrities VPK aptarnavimo skyriuje - nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Panaikinti laikiną kaltinamojo G. M. nuosavybės teisės apribojimą, taikytą 2017 m. sausio 11 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi, įsiteisėjus nuosprendžiui.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja (parašas) Vaida Baumilė

Nuorašas tikras

Teisėja Vaida Baumilė