Dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-214/2007

Procesinio sprendimo kategorija 124.2.2

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Sigito Gurevičiaus ir Egidijaus Laužiko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. O. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal atsakovės Valerijos Ostrianicos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-581/1999 pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovei V. O. dėl žemės valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, tretieji asmenys: Telšių apskrities viršininko administracija, M. P., A. L., L. P., V. Z., D. B.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Prašymo esmė

Atsakovė nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-581/1999 Plungės rajono apylinkės teismas 1999 m. birželio 25 d. sprendimu iš dalies tenkino: 1) ieškovo S. M. ieškinį, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M. nuo 1937 m. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 1,74 ha žemės Plungės rajone, Žemaičių Kalvarijos seniūnijoje, Paplatelės kaime; 2) atsakovės priešieškinį, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. M. nuo 1937 m. iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdė 1 ha žemės Plungės rajone, Žemaičių Kalvarijos seniūnijoje, Paplatelės kaime. Teismas nutraukė civilinės bylos dalį dėl J. M. nuosavybės teise valdytos 0,26 ha žemės ir P. M. nuosavybės teise valdytos 1 ha žemės fakto nustatymo. Atsakovė jau vieną kartą kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo, bet kasacinis teismas 2005 m. sausio 19 d. nutartimi paliko nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta atnaujinti procesą. Atsakovė 2006 m. kovo 23 d. vėl kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą ir nurodė, kad proceso atnaujinimo pagrindas yra naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė ir teismų padarytos klaidos. Teismai savo išvadas grindė archyviniais duomenimis, kad M. M. turėjo tik 26,24 ha žemės ir ją buvo išpardavęs. Atsakovės nuomone, naujai paaiškėjusi aplinkybė yra Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2005 m. gruodžio 23 d. rašte nurodyti duomenys apie neįtraukto į bylą asmens F. B. nuosavybės teisių į 2,90 ha žemės atkūrimą, iš kurių matyti, kad M. M. iš viso priklausė 29,50 ha žemės. Tai taip pat patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: 1942 m. vasario 15 d. žemės atidavimo raštas (testamentas), 1943 m. liepos 30 d. sutartis, 1924 m. vekseliai, D. L. 16,50 ha žemės sklypo planas ir sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas, abrisas, Žemės tvarkymo departamento matininko Česlovo Juchnevičiaus 1932 m. atliktas „Žemės atsienojimo planas“. Dėl to, perleidus 26,24 ha žemės kitiems asmenims, M. M. liko apie 3 ha žemės. Taip pat atsakovė nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. sausio 19 d. nutartyje padarė išvadą, kad vekselis nepatvirtina nuosavybės teisės perėjimo fakto į 29,50 ha žemės M. M.. Tai prieštarauja Plungės rajono apylinkės teismo 1992 m. liepos 24 d. sprendimui ir yra pagrindas ginčyti visų trečiųjų asmenų nuosavybės teisių į žemę atkūrimą. Kasacinis teismas neteisingai nurodė, kad atsakovė neįrodė to, jog M. M. padovanojo 1 ha žemės savo broliui P. M.. Atsakovės nuomone, P. M. 1 ha žemės valdymo nuosavybės teise pagrindą patvirtina liudytojų parodymai.

Remdamasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktais, atsakovė prašė atnaujinti civilinę bylą, panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 1999 m. birželio 25 d. sprendimo dalį, kuria nutraukta civilinės bylos dalis dėl P. M. (Mockevičiaus) nuosavybės teise valdyti 1 ha žemės, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą, nustatant, kad M. M. 1926 metais padovanojo savo broliui, atsakovės seneliui, P. M. 1 ha žemės Plungės rajone, Žemaičių Kalvarijos seniūnijoje, Paplatelės kaime, kurią P. M. valdė nuosavybės teise iki žemės nacionalizacijos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Plungės rajono apylinkės teismas 2006 m. liepos 20 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą ir nurodė, kad atsakovės nurodyti rašytiniai įrodymai byloje buvo pateikti ir teismai juos įvertino. Teismas taip pat nurodė, kad tai, jog F. B. neatlygintinai suteiktas lygiavertis turėtajam žemės sklypas, kurio dalis patenka į buvusią valstybinę žemę, neturi esminės reikšmės išnagrinėtos bylos baigčiai ir teismo sprendime padarytoms išvadoms. Dėl to teismas nepripažino atsakovės pateiktų įrodymų naujais įrodymais CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. spalio 11 d. nutartimi atmetė atsakovės atskirąjį skundą ir Plungės rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 20 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad tai, jog iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašto (atsakymo) atsakovei tapo žinoma apie kitam nedalyvaujančiam byloje asmeniui grąžintą 2,65 ha dydžio žemės sklypą, kuris, atsakovės nuomone, yra M. M. žemės sklypo dalis, yra nesusiję su nagrinėjama byla. Iš nurodyto rašto (atsakymo) matyti, kad F. B. nuosavybės teisės atkurtos į žemės sklypą, kurio dalis patenka į buvusią valstybinę žemę. Teismas nurodė, kad ši aplinkybė nepatvirtina M. M. nuosavybės teise turėto žemės sklypo dydžio ir dovanojimo sutarties fakto. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje taip pat negalima atnaujinti proceso CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu, nes byla buvo peržiūrėta apeliacine ir kasacine tvarka.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, nurodymas apie prisidėjimą

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl proceso atnaujinimo iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Bylą nagrinėję teismai neteisingai nustatė, kad duomenys apie F. B. nuosavybės teisės atkūrimą neturi reikšmės nagrinėjamoje byloje, ir dėl to priėmė neteisėtas nutartis. Išnagrinėję bylą be nurodyto asmens, teismai neteisingai nustatė faktines aplinkybes ir neatskleidė bylos esmės, nes iš F. B. nuosavybės teisės atkūrimo duomenų galima nustatyti reikšmingą aplinkybę: kad F. B. suteiktos valstybinės žemės pirminis savininkas buvo M. M..

2. Teismai neįvertino rašytinių įrodymų, patvirtinančių tai, kad nuo 1924 m. M. M. nuosavybės teise valdė 29,50 ha žemės. Tokie įrodymai yra 1942 m. vasario 15 d. žemės atidavimo raštas (testamentas), 1943 m. liepos 30 d. sutartis, 1924 m. vekseliai, 2004 m. kovo 9 d. D. L. 16,50 ha žemės sklypo planas ir jo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas, abrisas, sudarytas sprendžiant žemės grąžinimo F. B. klausimą, Žemės tvarkymo departamento matininko Česlovo Juchnevičiaus 1932 m. parengtas „Žemių atsienojimo planas“.

3. Teismai, padarę neteisingą išvadą, kad 1942 m. vasario 15 d. žemės atidavimo raštas (testamentas), 1943 m. liepos 30 d. sutartis, 1924 m. vekseliai nepatvirtina fakto, jog M. M. nuosavybės teise valdė 29,50 ha žemės, pažeidė civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo principą, nes tų pačių įrodymų pagrindu nuosavybės teisės buvo atkurtos tretiesiems asmenims. Kasatorės nuomone, tie patys faktai negali sukelti skirtingų teisinių pasekmių keliems asmenims. Procesą būtina atnaujinti dėl to, kad būtų išsiaiškinta, kodėl tie patys įrodymai yra reikšmingi atkuriant nuosavybės teises vieniems asmenims, bet nereikšmingi – kitiems.

4. Teismų išvada, kad M. M. negalėjo padovanoti savo broliui P. M. 1 ha žemės, nes 26,24 ha žemės jis buvo išpardavęs, yra nepagrįsta dėl to, jog iš viso M. M. turėjo 29,50 ha žemės.

5. Teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes paviršutiniškai vertino liudytojų O. Bagdonienės ir A. S. parodymus, kurie analogiškose bylose būtų turėję esminę įrodomąją reikšmę. Kasatorės manymu, nurodytų liudytojų parodymai įrodo tai, jog pagal dovanojimo sutartį P. M. įgijo iš M. M. nuosavybės teisę į 1 ha žemės.

Ieškovas pateikė prisidėjimą prie kasacinio skundo. Atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.

konstatuoja:

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad Plungės rajono apylinkės teismas 1999 m. birželio 25 d. sprendime nustatė juridinę reikšmę turinčius faktus: kad ieškovo tėvas J. M. (Mockus) iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 1,74 ha žemės, atsakovės senelis P. M. (Mockevičius) – 1 ha žemės. Teismas nutraukė civilinės bylos dalį dėl J. M. (Mockaus) nuosavybės teise valdytos 0,26 ha žemės ir P. M. (Mockevičiaus) – 1 ha žemės faktų nustatymo. Atsakovė 2003 m. birželio 30 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą ir panaikinti sprendimo dalį, kuria civilinės bylos dalis dėl P. M. nuosavybės teise valdytos 1 ha žemės nutraukta, ir priimti naują sprendimą, nustatant, kad jos senelis P. M. 1926 m. gavo dovanų iš savo brolio M. M. 1 ha žemės Plungės rajone, Žemaičių Kalvarijos seniūnijoje, Paplatelės kaime, ir ją valdė nuosavybės teise iki žemės nacionalizacijos. Pirmosios instancijos teismas nustatė prašomą faktą, bet Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. rugsėjo 15 d. sprendimu panaikino Plungės rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 17 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą: atmetė atsakovės prašymą ir paliko galioti Plungės rajono apylinkės teismo 1999 m. birželio 25 d. sprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. sausio 19 d. nutartimi paliko nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Atsakovė pateikė pakartotinį prašymą dėl proceso atnaujinimo, nurodydama, kad jai paaiškėjo naujos aplinkybės. Be to, atsakovė mano, kad, atmesdami pirmąjį prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismai netinkamai taikė teisės normas ir vertino byloje esančius įrodymus.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas pažymi, kad proceso atnaujinimas yra išimtinė proceso stadija, kurią įstatymų leidėjas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformuotoje teismų praktikoje vertina kaip ekstraordinarų būdą peržiūrėti įsiteisėjusius teismų procesinius sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. v. M. D. ir kt., byla Nr. 3K-3-601/2006; 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Š. v. A. P. ir kt., byla Nr. 3K-3-647/2005, 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB,,Pramoninė santechnika“ ir kt., byla Nr. 3K-3-485/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pabrėžė proceso atnaujinimo instituto paskirtį asmens teisių apsaugai, pažymėdamas, kad dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. A. v. D. V. ir kt., byla Nr. 3K-3-44/2007; 2000 m. rugpjūčio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vokietijos draudimo kompanija,,DA Deutsche Allgemeine Versicherung Aktiengesellschaft” v. Švenčionių r. valstybinė mokesčių inspekcija, byla Nr. 3K-3-739/2000; 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. J. D., byla Nr. 3K-3-183/2001).

Kasatorius teigia, kad iš F. B. nuosavybės teisės atkūrimo duomenų galima nustatyti reikšmingą aplinkybę: kad F. B. suteiktos valstybinės žemės pirminis savininkas buvo M. M. Šis kasacinio skundo argumentas yra teisiškai nepagrįstas. Kasatorė, antrą kartą prašydama atnaujinti procesą dėl, jos teigimu, naujai paaiškėjusių nurodytų aplinkybių apie M. M. valdytą žemės sklypą ir jo dydį, remiasi nauju įrodymu – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2005 m. gruodžio 23 d. raštu „Dėl skundo nagrinėjimo“. Iš esmės kasatorė nurodo tą pačią aplinkybę, t. y. kad M. M. nuosavybės teise priklausė 29,50 ha žemės, tik ją įrodinėja nauju įrodymu. Pažymėtina, kad tuo pačiu pagrindu atnaujinti procesą galima prašyti tik vieną kartą (CPK 374 straipsnis). Nepaisant to ir atsižvelgiant į tai, kad kasatorė pateikė naują įrodymą nagrinėjamoje byloje teismai pagrįstai sprendė, ar jis galėtų patvirtinti esmines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytą dokumentą, nustatė, kad F. B. nuosavybės teisės atkurtos į žemės sklypą, kurio dalis patenka į buvusią valstybinę žemę. Iš nurodyto rašto matyti, kad jame Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos remiasi tokiais dokumentais, kurie buvo pateikti teismams nagrinėjamoje byloje. Be to, kasatorės pateiktame Nacionalinės žemės tarnybos rašte nekalbama apie tai, kad M. M. nuosavybės teise valdė 29,50 ha žemės, t. y. nenurodyta naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasatorė nenurodo konkrečių kitų įrodymų, aplinkybių ir duomenų, kurie yra F. B. nuosavybės teisių atkūrimo byloje ir kurie galėtų patvirtinti tai, kad šiam asmeniui suteikto sklypo dalies pirminis savininkas buvo M. M., taip pat kad M. M. dovanojimo sutartimi perleido savo broliui P. M. 1 ha žemės, t. y. kasatorė nenurodė naujai paaiškėjusių aplinkybių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iki nacionalizacijos buvusių žemės savininkų turėtų žemės sklypų ribos nustatomos neatsižvelgiant į tai, kas yra dabartiniai žemės sklypų savininkai. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išvada, jog valstybinės žemės suteikimas F. B. yra nesusijęs su nagrinėjama byla, nes tai nepatvirtina M. M. nuosavybės teise turėto žemės sklypo dydžio ir dovanojimo sutarties fakto, yra pagrįsta.

Kitais kasacinio skundo argumentais ginčijami apeliacinės instancijos teismo ir kasacinio teismo procesinių sprendimų, priimtų dėl ankstesnio atsakovės prašymo atnaujinti procesą, pagrįstumas ir teisėtumas. Nurodytuose argumentuose kasatorė nenurodo kitų pagrindų procesui atnaujinti, bet iš esmės tvirtina ir įrodinėja, kad apeliacinės instancijos ir kasacinis teismai padarė neteisingas išvadas. Taigi, nors nenurodydama, atsakovė remiasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu proceso atnaujinimo pagrindu. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjama byla buvo peržiūrėta apeliacine ir kasacine tvarka, todėl konstatuoja, jog apeliacinės instancijos teismo išvada, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu procesas negali būti atnaujintas, yra teisiškai pagrįsta.

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties kasaciniame skunde nurodytais argumentais, todėl kasacine tvarka apskųstas teismo procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai

Česlovas Jokūbauskas

Sigitas Gurevičius

Egidijus Laužikas