Baudžiamoji byla Nr. 2K-411/2007
Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.7.2. (S)
2007 m. gegužės 29 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Benedikto Stakausko, Lidijos Liucijos Žilienės ir pranešėjo Vytauto Piesliako,
sekretoriaujant D. Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui A. Žukauskui,
gynėjams J. Kvaraciejui, D. Svirinavičiui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. ir nuteistojo E. R. gynėjo kasacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 2 d. nuosprendžio.
Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu M. B. buvo nuteistas pagal BK 151 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. E. R. nuteistas pagal BK 151 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams.
Priteista solidariai iš M. B. ir E. R. 5130 Lt K. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 9 d. nuosprendžiu nuteistojo E. R. ir jo gynėjo bei nuteistojo M. B. gynėjo apeliaciniai skundai atmesti. Pakeistas Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nuosprendis.
M. B. ir E. R. nusikalstamos veikos perkvalifikuotos į BK 149 straipsnio 2 dalį ir paskirtos bausmės: M. B. laisvės atėmimas trejiems metams. Panaikinta Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio dalis, kuria M. B. taikytas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. E. R. paskirta bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams.
Taip pat panaikinta Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio dalis, kuria priteista solidariai iš M. B. ir E. R. 5130 Lt K. G. G. G. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kita Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 23 d. nutartimi panaikintas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 9 d. nuosprendis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 2 d. nuosprendžiu nuteistojo E. R. ir jo gynėjo bei nuteistojo M. B. gynėjo apeliaciniai skundai atmesti, o Kauno miesto apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas patenkintas iš dalies. Pakeistas Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nuosprendis. M. B. pagal BK 149 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Panaikinta Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio dalis, kuria M. B. taikytas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams.
E. R. pagal BK 149 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistųjų M. B. ir E. R. gynėjų, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,
n u s t a t ė :
M. B. ir E. R. nuteisti už tai, kad 2005 m. balandžio 30 d., apie 24.00 val., Kaune, veikdami bendrininkų grupe, E. R., visą laiką būnant šalia M. B., sugriebęs nukentėjusiąją G. G. S. Daukanto gatvėje, grasino panaudoti fizinį smurtą, jeigu ši šauksis pagalbos, nepaleido nukentėjusiosios, prieš jos valią atitempė iki išžaginimo vietos, į krūmus prie „Statoil“ degalinės, toliau laikydamas ir neleisdamas pasprukti, grasino panaudoti fizinį smurtą, vėliau jį panaudojo – pastūmė ranka nukentėjusiąją į krūtinę ir pargriovė ant žemės, laikė ją už rankų, kad nesipriešintų, užgulęs laikė ją prispaustą prie žemės ir atliko prievartinį lytinį, po to jai atsistoti neleido M. B., užguldamas ir prispausdamas prie žemės, kuris taip pat atliko prievartinį lytinį aktą.
Kasaciniu skundu nuteistasis M. B. ir nuteistojo E. R. gynėjas prašo teismą panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 2 d. nuosprendį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 2 d. nuosprendį ir bylą nutraukti.
Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas bylą iš naujo nagrinėdamas apeliacine tvarka nepilnai išnagrinėjo apeliacinius skundus ir nepašalino prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų, dėl ko buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo 2007 m. kovo 2 d. nuosprendžio, į daugumą apeliacinio skundo argumentų išvis nebuvo atsakyta.
Teismo išvados dėl BK 149 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo pagrįstos prielaidomis ir prieštaringais nukentėjusiosios parodymais, kuriuos paneigė išsamūs liudytojų T. S. ir E. K. parodymai bei kitos faktinės bylos aplinkybės. Nagrinėjant bylą iš naujo apeliacine tvarka apklaustas liudytojas T. S., kuris matė lytinį aktą tarp nukentėjusiosios ir abiejų nuteistųjų, patvirtino savo teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu duotus parodymus apie tai, kad nukentėjusioji su abiem nuteistaisiais į įvykio vietą atėjo „kaip draugai“, t. y. nukentėjusioji nebuvo tempiama prievarta. Analogiškai parodė ir apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas E. K., tačiau teismas šiuos kasatorių teisinančius liudytojų parodymus nemotyvuotai atmetė.
Kasatoriai nurodo, kad, visų pirma, pačios nukentėjusiosios parodymai dėl vietos, kurioje nuteistieji prieš ją pradėjo naudoti fizinį ir psichinį smurtą ir nukentėjusiosios atsaką į tai nuolat keitėsi. Be to, nukentėjusioji skirtingai aiškino priežastis, kodėl ji nešaukė pagalbos, ikiteisminio tyrimo metu nurodydama, kad nešaukė dėl baimės patirti fizinį smurtą, o teisminio bylos nagrinėjimo metu teigdama, kad nešaukė, nes nesitikėjo, kad kas nors padės. Taigi, pačios nukentėjusiosios elgesys - lytinis santykiavimas su dviem vaikinais iš karto viešoje vietoje stebint pašaliniams asmenims, patvirtina kasatorių teiginį, kad nukentėjusioji lytiškai santykiavo savo noru.
Kasatorių manymu, nukentėjusiosios parodymai byloje buvo prieštaringi. Apeliacinės instancijos teismas bylą iš naujo nagrinėdamas apeliacine tvarka, nors ir apklausė nukentėjusiąją, tačiau nepašalino minėtų prieštaravimų tarp nukentėjusiosios parodymų ir nenustatė, kurioje vietoje kasatorius su kitu nuteistuoju pradėjo naudoti fizinį ir psichinį smurtą ir kaip nukentėjusioji jiems priešinosi, todėl nuosprendyje pateikė bendro pobūdžio ir faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas dėl BK 149 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties buvimo nuteistųjų veikoje.
Kasatoriai pabrėžia, kad apeliacinės instancijos teismas nepašalino ir daugiau prieštaravimų nukentėjusiosios parodymuose, o būtent tai, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo, ji parodė, kad liudytojo V. N. nepažįsta, su juo 2005 m. balandžio 30 d. vykusio koncerto metu susitikusi nebuvo, tačiau baigiant nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme, nukentėjusioji pripažino liudytoją V. N. pažinojusi, tačiau neigė su juo bendravusi 2005 m. balandžio 30 d. vakarą. Tuo tarpu liudytojas V. N. tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtino, kad nukentėjusiąją pažįsta ir ji 2005 m. balandžio 30 d. vakarą vykusios šventės metu sėdėjo prie vieno stalo kartu su juo, jo sugyventine M. S., E. R., M. B. ir A. K., be to, nukentėjusioji net pati siūlė važiuoti pas nuteistąjį E. R. Tačiau teismas nepagrįstai nesivadovavo šiais liudytojo parodymais. Tokios teismo išvados prieštarauja nusistovėjusiai teismų praktikai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas abejonėmis ir prielaidomis.
Be to, nors nukentėjusioji teigė, kad tą vakarą buvo išgėrusi dvi stiklines alaus ir vieną butelį sidro, šiuos nukentėjusiosios parodymus paneigė liudytoja E. B., parodžiusi, kad nukentėjusioji buvo išgėrusi 2 l alaus ir 2 l sidro. Nuteistasis E. R. nurodė, kad šventės metu nukentėjusioji išgėrė dar du bokalus alaus, todėl neatsitiktinai liudytojas T. S. parodė, kad po nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusiojo atrodė apsvaigusi: girta ar vartojusi narkotinių medžiagų.
Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje padarė faktinėms bylos aplinkybėms prieštaraujančias išvadas apie tai, kad nukentėjusiajai apatinės kelnaitės buvo suplėšytos ir odos nubrozdinimas kairiame kelyje padarytas naudojant fizinį smurtą prievartinio lytinio akto metu, kai tuo tarpu pati nukentėjusioji niekada neparodė, kad jai buvo padarytas koks nors sužalojimas ar kad jos rūbai buvo suplėšyti.
Be to nuteistojo E. R. gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas neįvertino nukentėjusiosios asmenybės, nes tai jau antra byla, kurioje ji tampa nukentėjusiąja dėl patirtos lytinės prievartos. Be to, ir liudytoja E. B. parodė, kad su nukentėjusiąja nedraugauja todėl, kad sužinojo, jog ši su visais vyrais santykiauja, o po to rašo pareiškimus policijai. Taip pat apeliacinės instancijos teismas be jokios priežasties atmetė gynybos prašymą išreikalauti iš teisėsaugos institucijų informaciją apie pradėtus ar nutrauktus ikiteisminius tyrimus, kuriose nukentėjusiojo patyrė lytinę prievartą, bei apklausti ekspertą psichologą.
Nuteistojo M. B. ir nuteistojo E. R. gynėjo kasaciniai skundai netenkintini.
Dėl M. B. ir E. R. nuteisimo pagal BK 149 straipsnio 2 dalį
Išžaginimas BK 149 straipsnio prasme yra lytinis santykiavimas, panaudojant fizinį smurtą, grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę priešintis ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiosios būkle. Skiriamasis išžaginimo požymis, kad tai daroma prieš nukentėjusiojo asmens valią, t. y. nesutinkant vienam iš asmenų, dalyvaujančių lytiškai santykiaujant. Vieno iš asmenų nesutikimas turi būti išreikštas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimą. Asmens nesutikimas gali būti išreikštas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorą, šaukiant pagalbos, arba kitokio pobūdžio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininką, stengiantis nuo jo pabėgti, arba kitais būdais.
Kolegija laiko, kad apeliacinės instancijos teismas nepažeidė BPK reikalavimų, reglamentuojančių bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka ir pagrįstai nuteistųjų M. B. ir E. R. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 149 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, atnaujino įrodymų tyrimą ir pakartotinai apklausęs nukentėjusiąją G. G. bei liudytojus T. S. ir E. K., pašalino prieštaravimus tarp šių asmenų ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duotų parodymų bei pateikė motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės.
Priešingai nei teigia kasatoriai, nukentėjusioji G. G. tiek ikiteisminio bei teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek bylą iš naujo nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme vienodai ir nuosekliai aiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir įvykių seką, todėl teismas jos parodymus pripažino teisingais ir pagrįstai jais rėmėsi. Nukentėjusioji parodė, kad nuteistuosius M. B. ir E. R. sutiko perėjusi Kęstučio gatvės sankryžą eidama Daukanto gatve Karaliaus Mindaugo pr. link. Šioje vietoje E. R. ją sugriebė rankomis per liemenį iš už nugaros ir ėmė tempti Gedimino tilto link. Pasak nukentėjusiosios, ji muistėsi, stengėsi ištrūkti, todėl E. R. pagrąsino, kad jei ji nesutiks su juo bei M. B. lytiškai santykiauti, jie „nusives ją patalpas, kur bus dar blogiau“. Atsitempęs nukentėjusiąją į krūmus, esančius prie Gedimino tilto šalia „Statoil“ degalinės, E. R. ranka ją pastūmė, o šiai parkritus, numovė vieną kelnių klešnę ir kelnaites bei užgulęs jos kūną ir laikydamas rankas, lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja prieš jos valią, nors nukentėjusioji priešinosi stengdamasi nuteistąjį E. R. nuo savęs nustumti. E. R. baigus lytiškai santykiauti, iš karto priėjo M. B. ir, užgulęs nukentėjusiąją bei laikydamas jos rankas, pradėjo lytiškai santykiauti prieš jos valią. Nors nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo pradžioje, t. y. 2005 m. gegužės 1 d. protokole-pareiškime ir 2005 m. gegužės 1 d. liudytojo apklausos metu, nurodė, kad nuteistajam E. R. ją sugriebus per liemenį ir pradėjus tempti, ji muistėsi ir šaukė, tačiau žmonės nereagavo, tuo tarpu vėlesnių apklausų metu bei apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teisme nukentėjusioji savo parodymus šioje dalyje paneigė ir nurodė, kad nešaukė bijodama būti sumušta, o tik muistėsi stengdamasi pabėgti, teismas pagrįstai šių prieštaravimų nelaikė esminiais ir turinčiais įtakos veikos kvalifikavimui, kadangi, bet kuriuo atveju, nukentėjusioji savo nesutikimą lytiškai santykiauti išreiškė veiksmais, iš kurių abu nuteistieji suprato, kad nukentėjusioji lytiškai santykiauti nenori. Taip pat nelaikytina esminiu prieštaravimu nukentėjusiosios parodymuose nustatyti netikslumai dėl vietos, kurioje nuteistieji jai atsisakius lytiškai santykiauti pagrasino panaudoti fizinį smurtą ir pradėjo ją tempti, nes įvertinus tiek pačios nukentėjusiosios, tiek nuteistųjų parodymus, teismas teisingai nustatė, kad nuteistieji nukentėjusiąją sugriebė ir pradėjo tempti jai perėjus Kęstučio gatvės perėją ir einant Daukanto gatve Karaliaus Mindaugo pr. link.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiosios pasipriešinimą prievartiniams lytiniams santykiams patvirtina suplėšytos apatinės kelnaitės bei specialisto išvada Nr. G 2252/05 (02) nustatytas odos nubrozdinimas kairiame kelyje, kuris buvo padarytas kietu buku daiktu galimai paros bėgyje iki apžiūros ir vertintinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kadangi nukentėjusioji į įvykio vietą buvo tempiama ją laikant už liemens, o ji pati aktyviai nesipriešino, todėl jai negalėjo būti padaryti jokie kiti sunkesni kūno sužalojimai.
Nukentėjusiosios G. G. parodymus taip pat patvirtino liudytojai E. K. ir T. S., kurie parodė matę patį lytinį santykiavimą bei tai, kad abiem nuteistiesiems baigus su nukentėjusiąja lytiškai santykiauti, ši ėjo Karaliaus Mindaugo pr. sutrikusi ir verkdama. Nors minėti liudytojai negalėjo tiksliai pasakyti, ar matė, kaip nuteistieji ir nukentėjusioji atėjo į įvykio vietą ir ar ji vedama priešinosi, atkreiptinas dėmesys į tai, kad lytiškai santykiauti su nukentėjusiąją G. G. nuošalioje vietoje tamsiu paros metu (apie 24 val.) siekė du vaikinai, todėl esant akivaizdžiai jėgų persvarai bei pakankamam pagrindui bijoti patirti fizinį smurtą, nukentėjusioji negalėjo aktyviai pasipriešinti, nes pagrįstai manė, kad nuteistųjų grasinimai panaudoti fizinį smurtą bus įgyvendinami tuoj pat. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti naudoja fizinį smurtą, grasinimus arba pasinaudoja bejėgiška nukentėjusiojo būkle ar lytinių santykių siekia keli kaltininkai, nukentėjusysis gali išoriškai neišreikšti savo nesutikimo dėl panaudoto prieš jį smurto, sukelto skausmo ar baimės patirti fizinį smurtą, ar bejėgiškos būklės, tačiau kaltininkas ar kaltininkai turi suvokti, kad lytiniai santykiai vyksta prieš nukentėjusiojo valią. Todėl nepaisant to, kad nukentėjusioji žodžiais neišreiškė savo nesutikimo lytiškai santykiauti, t. y. nešaukė pagalbos, nuteistieji suvokė, kad lytinis santykiavimas vyko prieš nukentėjusiosios valią, kadangi tempiama iki nusikaltimo padarymo vietos ji muistėsi stengdamasi ištrūkti, o lytinio santykiavimo tiek su E. R., tiek su M. B. metu priešinosi stengdamasi juos nuo savęs nustumti. Be to, nukentėjusiosios G. G. reakcija iš karto po nusikaltimo padarymo (ji verkė, buvo susijaudinusi), iš karto paklausta pasakė, kad ją išžagino mašinoje sėdėjęs vaikinas, patvirtina, kad nuteistieji su ja lytiškai santykiavo prieš jos valią.
Teismas pagrįstai kritiškai vertino liudytojų V. N. ir jo sugyventinės M. S. parodymus apie tai, kad 2005 m. balandžio 30 vakarą nuteistasis E. R. bendravo su nukentėjusiąja, kadangi kartu su V. N., M. S., E. R. ir M. B. buvęs liudytojas A. K. parodė, kad tą vakarą E. R. jokios merginos atsivedęs nebuvo. Tą patį patvirtino ir pati nukentėjusioji.
Nors nuteistasis M. B. fizinio smurto nenaudojo ir negrasino tuoj pat jį panaudoti, tačiau jis nuteistajam E. R. grasinant panaudoti fizinį smurtą ir tempiant nukentėjusiąją į nusikaltimo padarymo vietą bei ją žaginant buvo šalia ir suvokė, kad taip sustiprina grasinimų tuoj pat panaudoti fizinį smurtą realumą ir kartu su nuteistuoju E. R. bendrai suderintais veiksmais palaužia nukentėjusiosios pasipriešinimą, ko pasėkoje, E. R. baigus lytiškai santykiauti su nukentėjusiąja, M. B., pasinaudodamas prieš tai palaužtu nukentėjusiosios pasipriešinimu, lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja prieš jos valią. Esant šioms aplinkybėms, baudžiamasis įstatymas byloje pritaikytas tinkamai ir abiejų nuteistųjų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 149 straipsnio 2 dalį kaip išžaginimas padarytas bendrininkų grupės.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo M. B. ir nuteistojo E. R. gynėjo kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Benediktas Stakauskas
Lidija Liucija Žilienė
Vytautas Piesliakas
