Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A – 227 – 198 / 2013
Ledina Šinkūnienė Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00951-2012-5
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
14.1; 121.14; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
2013 m. kovo 28 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Gabenitra“ apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1132-504/2012 pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui UAB „Gabenitra“ dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo ir
n u s t a t ė:
ieškovas A. V. prašė priteisti iš atsakovo UAB „Gabenitra“ 2 328,36 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 23,84 Lt delspinigių, 2 264,88 Lt vidutinio darbo užmokesčio sumą už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį nuo darbo sutarties nutraukimo dienos iki 2012-08-31, po 754,96 Lt vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio kas mėnesį iki visiško atsiskaitymo.
Nurodė, kad jis 2011-10-26 su atsakovu sudarė darbo sutartį Nr. 202, remiantis kuria buvo priimtas pagalbinio darbininko pareigoms (ardyti buvusią katilinę – išmontuoti perdengimo plokštes, plytas, pamatus, laiptus ir t.t.). Pagal darbo sutartį, darbdavys įsipareigojo mokėti jam LR patvirtintą valandinį tarifinį atlyginimą (4,85 Lt), bet ne mažiau nei nustatyta Vyriausybės, už faktiškai išdirbtas valandas. Šalių susitarimu darbo užmokestis turėjo būti mokamas vieną kartą penkioliktą mėnesio dieną už praėjusį mėnesį. Darbo sutartis buvo nutraukta 2012-05-31 suėjus terminui (DK 126 str.). Tačiau darbdavys su juo neatsiskaitė. Nutraukiant darbo sutartį jam buvo neišmokėta dalis darbo užmokesčio už 2012 m. vasario mėnesį (2,58 Lt), darbo užmokestis už kovo mėnesį (717,62 Lt), darbo užmokestis už balandžio mėnesį (656,58 Lt) ir galutinis atsiskaitymas (951,58 Lt). Viso – 2 328,36 Lt. Delspinigiai sudaro 23,84 Lt. Pagal DK 141 str. 3 d., tais atvejais, kai uždelsiamą atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Šiuo atveju ieškovo kaltės dėl darbdavio pareigos atsiskaityti su darbuotoju nevykdymo nėra, todėl atsakovas privalo jam mokėti už pradelstą laikotarpį jo vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką. 2012 m. kovo - gegužės mėn. jis pas atsakovą dirbo 65 darbo dienas, todėl vidutinis darbo dienos užmokestis sudaro (717,62 Lt + 656,58 Lt + 951,58 Lt : 65) 35,78 Lt. Mėnesio darbo užmokestis apskaičiuotinas taip: 35,78 Lt (vidutinis darbo dienos užmokestis) x 21,1 (metinis vidutinis darbo dienų skaičius 2012 m. per mėnesį) = 754,96 Lt. Tokiu būdu, darbdavys privalo išmokėti po 754,96 Lt vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio kas mėnesį iki visiško su ieškovu atsiskaitymo. Iki šio ieškinio surašymo dienos, t. y. 2012-08-31, iš atsakovo priteistina suma už uždelsimo laikotarpį sudaro 2 264,88 Lt. Nuo 2012-09-01 priteistina iš atsakovo po 754,96 Lt vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio kas mėnesį iki visiško su ieškovu atsiskaitymo.
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino. Priteisė iš UAB „Gabenitra“ A. V. 2 328,36 išmokėtino darbo užmokesčio, 23,84 Lt delspinigių, 2 439,36 Lt už uždelstą atsiskaityti laiką priskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio nuo atleidimo iš darbo dienos – 2012-05-31 iki 2012-08-31 bei po 813,12 Lt vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio kas mėnesį nuo 2012-09-01 iki visiško atsiskaitymo su ieškovu.
Teismas nustatė, kad šalys 2011-10-26 sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. 202, kuria susitarė, kad A. V. priimamas dirbti UAB „Gabenitra” pagalbiniu darbininku. Darbo sutarties 3 p. darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui darbo užmokestį – LR patvirtintą valandinį tarifinį atlyginimą (4,85 Lt), bet ne mažiau nei nustatyta vyriausybės, už faktiškai išdirbtas valandas. Šalių susitarimu darbo užmokestis mokamas vieną kartą penkioliktą mėnesio dieną už praėjusį mėnesį. Darbo trukmė – 40 darbo valandų per savaitę. Darbo sutartis su A. V. nutraukta 2012-05-31 pagal DK 126 str. Nustatė, kad atsakovas, atleisdamas ieškovą iš darbo, su juo neatsiskaitė – nesumokėjo priskaičiuoto išmokėti, tačiau neišmokėto darbo užmokesčio – 2 328,36 Lt (įskaitant ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas). Teismas konstatavo, kad ieškovas vidutinį darbo dienos užmokestį yra paskaičiavęs dalindamas ne priskaičiuotą darbo užmokestį iš dirbtų dienų, o išmokėtiną darbo užmokestį, kas neatitinka Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650. Iš UAB “Gabenitra” pateiktos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį teismas nustatė, kad A. V. priskaičiuota darbo užmokesčio už 2012 m. kovo mėn. 853,60 Lt, už 2012 m. balandžio mėn. 771,15 Lt, už 2012 m. gegužės mėn. 853,60 Lt. Viso už tris mėnesius – 2 478,35 Lt. Per šį laikotarpį dirbta 64 dienos. 2 478,35 Lt padalinus iš dirbtų dienų skaičiaus gaunamas vidutinis darbo užmokestis, tenkantis vienai darbo dienai – 38,72 Lt. Vidutinį vienos darbo dienos užmokestį – 38,72Lt padauginus iš 2012 m. vidutinio darbo dienų skaičiaus per mėnesį, t. y. 21, vidutinis darbo užmokestis už mėnesį yra 813,12 Lt. Tokiu būdu, iš atsakovo ieškovo naudai teismas priteisė 2 439,36 Lt priskaičiuoto vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį nuo darbo sutarties nutraukimo (2012-05-31) iki 2012-08-31 ir po 813,12 Lt vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio kas mėnesį nuo 2012-09-01 iki visiško su ieškovu atsiskaitymo.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo sprendimą dalyje dėl priteisto už uždelstą atsiskaityti laiką priskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio nuo atleidimo iš darbo dienos 2012-05-31 iki 2012-08-31 – 2 439,39 Lt bei dėl priteisto 813,12 Lt vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio kas mėnesį nuo 2012-09-01 iki visiško atsiskaitymo su ieškovu panaikinti ir šioje dalyje ieškinį atmesti. Nurodo, kad sutinka už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį sumokėti vieno vidutinio mėnesio atlyginimo išmoką (813,12 Lt). Savo prašymą grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika (2008-01-02 nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04Mi8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-82/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-82/2008">3K-3-82/2008</a>, 2009-07-07 nutartis byloje Nr. 3K-3-284/2009, 2010-09-28 nutartis byloje 3K-3-365/2010), kur teismas pasisakė dėl mažesnių nei priskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis išmokų priteisimo darbuotojams, atleistiems iš darbo, su kuriais buvo uždelsta atsiskaityti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylose buvo nagrinėjami atvejai, kai darbdavys, atleisdamas darbuotoją iš darbo, neatsiskaitė iš dalies, tad teismas pasisakė, kad tokiu atveju darbdaviui taikomos sankcijos dydį sudaro vidutinio darbo užmokesčio dalis, proporcinga neišmokėtoms sumoms. Kadangi ieškovas įmonėje UAB „Gabenitra“ pradėjo dirbti 2011 m. spalio 26 d., o darbo užmokestis buvo mokamas iki kovo mėnesio, tai galima teigti, kad atsakovas neatsiskaitė iš dalies.
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamą apylinkės teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad DK 141 str. 3 d. tikslai šiuo atveju bus įgyvendinti tik priteisus iš atsakovo ne dalį, o visą vidutinį darbo užmokestį už visą uždelstą atsiskaityti laiką, kadangi darbdavys ne tik kad atleidimo dieną su ieškovu visiškai neatsiskaitė, nesumokėdamas nė dalies mokėtinų išmokų, likdamas skolingas už daugiau kaip tris mėnesius darbo atsakovo įmonėje, tačiau ir toliau sąmoningai delsia atsiskaityti.
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 str. 2, 3 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas A. V. ir atsakovas UAB “Gabenitra“ 2011 m. spalio 26 d. sudarė terminuotą darbo sutartį Nr. 202, kuria susitarė, kad ieškovas priimamas dirbti UAB „Gabenitra” pagalbiniu darbininku. Darbo sutarties 3 p. darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui darbo užmokestį – LR patvirtintą valandinį tarifinį atlyginimą (4,85 Lt), bet ne mažiau nei nustatyta vyriausybės, už faktiškai išdirbtas valandas. Šalių susitarimu darbo užmokestis mokamas vieną kartą penkioliktą mėnesio dieną už praėjusį mėnesį. Darbo trukmė – 8 val. per dieną, 40 darbo valandų per savaitę. Darbo sutartis su A. V. nutraukta 2012-05-31 pagal DK 126 str. (suėjus terminui) (b. l. 5-6), tačiau atsakovas, atleisdamas ieškovą iš darbo, su juo neatsiskaitė.
Apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl 2 328,36 neišmokėto darbo užmokesčio, 23,84 Lt delspinigių, tačiau nesutinka su priteistais 2 439,39 Lt, priskaičiuotais už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2012-05-31 iki 2012-08-31, bei priteistu 813,12 Lt vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu kas mėnesį nuo 2012-09-01 iki visiško atsiskaitymo su ieškovu. Sutinka už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį sumokėti 813,12 Lt, t. y. vieno vidutinio mėnesio atlyginimo išmoką. Jo nuomone, DK 141 str. 3 d., vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, suteikia teismui teisę priteisti darbuotojui, su kuriuo buvo uždelsta atsiskaityti, mažesnes, nei priskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis, išmokas. Kadangi ieškovas atsakovo įmonėje pradėjo dirbti 2011-10-26, o darbo užmokestis buvo mokamas iki kovo mėnesio, tai laiko, kad atsakovas neatsiskaitė tik iš dalies.
Pagal DK 141 str. nuostatas darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu DK ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (DK 141 str. 3 d.). Jei nustatoma, kad darbdavys, pasibaigus darbo teisiniams santykiams, pažeidė savo pareigą ir uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, taip pat tai, kad dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, darbdaviui kyla DK 141 str. 3 d. nustatytos pasekmės – darbdavys už visą uždelsimo atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju laiką privalo jam sumokėti jo vidutinį darbo užmokestį. Byloje nustatyta, kad atsakovas, atleisdamas A. V. iš užimamų pareigų su juo neatsiskaitė už 2012 m. vasario mėnesį (2,58 Lt), už kovo mėnesį (717,62 Lt), už balandžio mėnesį (656,58 Lt) ir gegužės mėnesį (darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas) (951,58 Lt). Tokiu būdu, darbo užmokestis ieškovui iš esmės nebuvo mokamas nuo 2012 m. kovo mėnesio. Apeliantas šių aplinkybių neginčija. Kaip jau paminėta, darbo sutartis su ieškovu nutraukta 2012-05-31, o ieškinys teisme buvo gautas 2012-09-03 (b. l. 1-4). Įstatymas nenumato galimybės darbdavį, jam pažeidus pareigą atleidimo dieną pilnai atsiskaityti su darbuotoju, atleisti nuo DK 141 str. 3 d. numatytų pasekmių, išskyrus, jei pareigą pilnai atsiskaityti darbdavys neįvykdė dėl darbuotojo kaltės, kas šiuo atveju nebuvo nustatyta. Pažymėtina, kad DK 141 str. 3 d. numatytų pasekmių už darbo pareigų pažeidimą nustatymas atlieka dvejopą funkciją. Pirma, ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Darbdavio pareiga išmokėti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą laiką neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Antra, šioje normoje kartu nustatyta sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Jeigu su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaitoma visiškai, tai vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelsimo laiką išieškojimas laikytinas adekvačia sankcija (šiuo atveju atsakovas ieškovui ne tik, kad nemokėjo darbo užmokesčio nuo 2012 m. kovo mėnesio, bet neišmokėjo nei dalies ir iki šiol). Vertinant apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad vidutinio darbo užmokesčio išieškojimas už visą uždelsimo laiką gali reikšti neproporcingos, neadekvačios sankcijos, prieštaraujančios teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, taikymą tik tada, jei atleidžiamam darbuotojui neišmokama tik dalis darbo užmokesčio. Neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik šiuos principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų darbuotojų interesams, kaip antai: kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04Mi8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-82/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-82/2008">3K-3-82/2008</a>). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į byloje nustatytas svarbias šiam klausimui teisingai išspręsti faktines aplinkybes, konstatuodamas, kad, kai su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaitoma visiškai – neišmokamas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau mėnesių) darbo užmokestis, tai vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo laiką, laikomas adekvačia sankcija.
Apeliantas skundo reikalavimui pagrįsti nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog teisminiai precedentai turi būti taikomi itin atsargiai ir tik tokiose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra identiškos arba iš esmės panašios. Šios bylos aplinkybės skiriasi nuo bylų, kuriose buvo priimtos apelianto minimos teismo nutartys (<a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04Mi8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-82/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-82/2008">3K-3-82/2008</a>, 3K-3-284/2009, 3K-3-365/2010). Dėl to nagrinėjamoje byloje, esant kitokiai faktinių aplinkybių sudėčiai, kitoks yra ir jų teisinis įvertinimas.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, ir jo keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
CPK 99 str. numatyta, jog asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 str. nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos už A. V. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (200 Lt) priteistinos iš apelianto UAB „Gabenitra“ CPK 88 str. 1 d. 6 p., 96 str. ir 99 str. pagrindais.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „Gabenitra“, į. k. 301629586, 200,00 Lt (du šimtus litų) išlaidų į valstybės biudžetą.
Teisėja Birutė Jonaitienė
