Civilinė byla Nr. e3K-3-477-1075/2017
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00429-2016-7
Procesinio sprendimo kategorija 1.3.2.9.5.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gruodžio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (pranešėja), Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas) ir Gedimino Sagačio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 20 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. K. ieškinį atsakovams Panevėžio kūno kultūros ir sporto centrui, Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, įsakymų ir rašto panaikinimo, su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims Panevėžio miesto savivaldybės tarybai, S. R..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė teismo: 1) pripažinti jo atleidimą iš darbo Panevėžio kūno kultūros ir sporto centre neteisėtu, grąžinti į Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro direktoriaus pavaduotojo sporto bazėms pareigas; 2) pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2015 m. lapkričio 5 d. Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro direktoriaus įsakymą Nr. P-127 „Dėl darbo sutarties nutraukimo su S. K.“; 3) pripažinti neteisėta ir panaikinti 2015 m. spalio 8 d. Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro direktoriaus įsakymo Nr. V-98 „Dėl įstaigos struktūros pakeitimo ir pareigybių panaikinimo“ dalį dėl direktoriaus pavaduotojo sporto bazėms pareigų panaikinimo; 4) pripažinti neteisėtu atsakovės Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2015 m. spalio 6 d. rašto Nr. 19-2301(4.10) „Dėl pareigybių skaičiaus sumažinimo“ nurodymą Panevėžio kūno kultūros ir sporto centrui skubiai atlikti būtinus veiksmus, susijusius su pareigybių skaičiaus sumažinimu; 5) priteisti ieškovui iš atsakovo Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2016 m. sausio 5 d. iki 2016 m. gegužės 1 d. 3790,61 Eur bei už likusį priverstinės pravaikštos laiką iki ieškovo grąžinimo į darbą dienos; 6) priteisti ieškovui iš atsakovo Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro 5000 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2014 m. gegužės 9 d. ieškovas su atsakovu Panevėžio kūno kultūros ir sporto centru (toliau – ir Sporto centras) sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. DS-739, pagal kurią nuo 2014 m. gegužės 12 d. ieškovas priimtas Sporto centro direktoriaus pavaduotoju sporto bazėms. Nuo 2014 m. gegužės 19 d. pakeistas darbo sutarties 3 punktas – ieškovui paskirtas 70 proc. atlyginimo mėnesinis priedas už papildomų pareigų atlikimą (viešųjų pirkimų, kurių vertė viršijo 10 000 Lt (2896,20 Eur), organizavimą). 2015 m. rugpjūčio 27 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. I-225 nuspręsta nuo 2015 m. spalio 1 d. įsteigti trijų pareigybių Sporto skyrių savivaldybėje. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. spalio 6 d. raštu Nr. 19-2301(4.10) „Dėl pareigybių skaičiaus sumažinimo“ informavo atsakovą Sporto centrą apie trijų pareigybių Sporto skyriaus savivaldybėje įsteigimą ir paprašė skubiai atlikti būtinus veiksmus, susijusius su pareigybių skaičiaus mažinimu. Sporto centro direktorius 2015 m. spalio 8 d. priėmė įsakymus Nr. 97 „Dėl Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centro organizacinės struktūros ir etatų sąrašo patvirtinimo“ ir Nr. V-98 „Dėl pareigybių panaikinimo“, pastaruoju įsakymu nuspręsta panaikinti direktoriaus pavaduotojo sporto bazėms pareigybę, tačiau apie šio įsakymo priėmimą ieškovas nebuvo informuotas.
2015 m. lapkričio 5 d. ieškovui įteiktas pranešimas Nr. SR-247, kuriuo jis informuotas, kad naikinamas direktoriaus pavaduotojo sporto bazėms etatas ir kad laisvų darbo vietų pagal jo kompetenciją nėra. Tos pačios dienos Sporto centro direktoriaus įsakymu ieškovas atleistas iš darbo, atleidimo datą nukeliant į 2016 m. sausio 5 d.
Ieškovas nurodė, kad po pirmiau nurodyto įsakymo priėmimo jo kabineto durys buvo užplombuotos, jis negalėjo patekti į savo darbo vietą. Faktiškai struktūriniai pakeitimai Sporto centre nebuvo atlikti, o tik įforminti, siekiant atleisti iš darbo Sporto centro direktoriui neįtinkantį asmenį S. K.. Tuo metu Sporto centre buvo laisvos 6,25 darbo vietos, tačiau apie jas darbdavys ieškovo neinformavo, nė viena iš jų nebuvo jam pasiūlyta, taip pat nebuvo pasiūlyta eiti kitų pareigų. Sporto centro 2015 m. gruodžio 31 d. pasiūlymą ieškovas gavo tik po atleidimo, t. y. 2016 m. sausio 26 d. Po ieškovo atleidimo į jo pareigas, susijusias su viešaisiais pirkimais, priimtas naujas darbuotojas, taip pat buvo priimti nauji darbuotojai ir į kitas darbo vietas. Ieškovas atleistas neteisėtai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 129, 130 straipsnių nuostatas.
Atsakovė Panevėžio miesto savivaldybės administracija ir trečiasis asmuo Panevėžio miesto savivaldybės taryba pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, su jo reikalavimais nesutiko. Atsakovė nurodė, kad, 2015 m. rugpjūčio 27 d. patvirtinus naują Panevėžio miesto savivaldybės administracijos struktūrą ir nutarus joje įsteigti Sporto skyrių, buvo nurodyta sumažinti Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro etatų skaičių 3 etatais, juos perduodant naujai įsteigtam savivaldybės Sporto skyriui. Apie šį sprendimą informuotas Sporto centras, jis ėmėsi veiksmų etatams mažinti. Savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 6 d. rašte pateikta tik bendra informacija, jokių konkrečių nurodymų Sporto centrui nepateikta.
Atsakovas Panevėžio kūno kultūros ir sporto centras pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, su jo reikalavimais nesutiko. Atsakovas nurodė, kad ieškovas atleistas pagal DK reikalavimus (įteiktas įspėjimas, kuriame nurodytos jo atleidimo iš darbo priežastys – etatų mažinimas). Panevėžio miesto savivaldybės tarybai nutarus įkurti Sporto skyrių, Sporto centre teko sumažinti ne tik pareigybių skaičių, bet ir darbo užmokesčio finansavimą. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu buvo nutarta pakeisti pareigybių skaičių (iš 136 pareigybių palikti 134). 2015 m. spalio 6 d. savivaldybės administracijos direktoriaus raštas informacinio pobūdžio, jame nurodyta, kad, sumažinus etatų skaičių, bus dar kartą atliekamas etatų mažinimas spalio mėnesį, taip pat bus mažinamas ir darbo užmokesčio finansavimas. Sporto centro direktorius, gavęs šią informaciją, nutarė panaikinti mažiausiai reikalingus etatus. Ieškovo etatas buvo įsteigtas kaip kontroliuojantis ir jo panaikinimas jokių neigiamų pasekmių Sporto centro funkcijų atlikimui nesukėlė, nes kiti darbuotojai kaip vykdė, taip ir toliau vykdo tas funkcijas. Viešųjų pirkimų funkcijos ieškovui buvo papildomos prie pagrindinių jo darbo funkcijų, po jo atleidimo viešųjų pirkimų organizatorius priimtas 0,5 etato. Ieškovą atleidžiant, Sporto centre buvę laisvi (nefinansuojami) etatai negalėjo būti panaikinti, nes šios darbo vietos buvo realiai reikalingos. Ieškovui išsiųstame pranešime dėl laisvų darbo vietų nurodyta, kad nėra ieškovo kompetenciją atitinkančių darbo vietų, tačiau nenurodyta, jog Sporto centre apskritai nėra laisvų darbo vietų. Vėliau ieškovui registruotu paštu buvo siunčiami du pranešimai (2015 m. gruodžio 21 d. raštas Nr. SR-422, 2015 m. gruodžio 31 d. raštas Nr. SR-428) apie laisvas darbo vietas, ši informacija buvo paskelbta ir viešai (Sporto centro interneto svetainėje). Ieškovo nurodyti dvasiniai išgyvenimai, dėl kurių, kaip jis pats teigia, patirta neturtinė žala, vertintini kritiškai.
Trečiasis asmuo S. R. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, su jo reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad jo vadovaujamam Sporto centrui priskirtos kai kurios funkcijos perėjo naujai įsteigtam savivaldybės Sporto skyriui, todėl darbo apimtis sumažėjo ir jis turėjo imtis priemonių etatams mažinti, nes priešingu atveju būtų pritrūkta darbo užmokesčio finansavimo. Buvo nutarta panaikinti direktoriaus pavaduotojo pareigybę, nes kitos pareigybės, nors ir buvo laisvos, tačiau nebuvo finansuojamos. Po ieškovo atleidimo dalis jo funkcijų buvo perduotos sporto bazių vyr. administratoriams, kitos funkcijos priskirtos direktoriui.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas ieškovo prašymą pripažinti neteisėtu Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2015 m. spalio 6 d. rašto Nr.19-2301(4.10) „Dėl pareigybių skaičiaus sumažinimo“ nurodymą Sporto centrui skubiai atlikti būtinus veiksmus, susijusius su pareigybių skaičiaus sumažinimu, laikė nepagrįstu. Rašte nenurodyta, ką konkrečiai Sporto centras turi atlikti, kokius etatus sumažinti, todėl šis raštas laikytinas informacinio pobūdžio, kuriame nėra jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų konkrečiam subjektui, t. y. ieškovui, todėl savaime toks raštas nesukelia ieškovui jokių teisinių pasekmių. Pagal Sporto centro nuostatų 28.5, 28.7 punktus sprendimą dėl struktūros, konkrečių etatų mažinimo ir pan. savarankiškai priima Sporto centro direktorius.
Teismas sprendė, kad darbo sutartis su ieškovu nutraukta dėl realiai vykdomų Sporto centro struktūrinių pertvarkymų (DK 129 straipsnio 2 dalis), t. y. dėl savivaldybėje naujai įsteigto Sporto skyriaus etatų pertvarkymų, darbo organizavimo pakeitimų (dalies Sporto centro darbuotojų atliekamų funkcijų perdavimo pirmiau nurodytam skyriui). Tuo pagrindu Sporto centro direktoriaus pavaduotojo funkcijų apimtis sumažėjo, joms atlikti užteko kitų darbuotojų (sporto bazių vyr. administratorių), dalį funkcijų pavesta atlikti Sporto centro direktoriui. Teismo vertinimu, Sporto centro pertvarkymus lėmė objektyvios priežastys – Sporto centro darbuotojų atliekamų funkcijų, darbo užmokesčio finansavimo ir patvirtintų pareigybių skaičiaus sumažinimas. Šias aplinkybes įrodo Sporto centro direktoriaus 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-131 patvirtinta Sporto centro organizacinė struktūra, kurioje nurodyta direktoriaus pavaduotojo sporto bazėms pareigybė, o 2015 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. V-97 ir 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. V-10 patvirtintose Sporto centro organizacinėse struktūrose direktoriaus pavaduotojo sporto bazėms pareigybė nenurodyta.
Spręsdamas klausimą dėl darbo sutarties nutraukimo pagrįstumo, teismas nurodė, kad darbo sutarties DK 129 straipsnio pagrindu nutraukimui viena iš būtinųjų sąlygų yra tinkamai įgyvendinta darbdavio iniciatyva (darbuotojo įspėjimas). Teismo vertinimu, 2015 m. spalio 9 d. pranešime (įspėjime) apie darbo sutarties nutraukimą konkrečiai nurodyta, kad: naikinamas direktoriaus pavaduotojo sporto bazėms etatas; darbo sutartis nutraukiama vadovaujantis DK 129 straipsnio 1 ir 2 dalies, 130 straipsnio 1, 2 ir 8 dalies nuostatomis; ieškovas bus atleistas po 2 mėnesių nuo įspėjimo gavimo (per įspėjimo laikotarpį dirbti nebereikės); bus išmokėta 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka ir atlikti kiti atsiskaitymai; pagal ieškovo kompetenciją šiuo metu laisvų darbo vietų nėra. Teismas padarė išvadą, kad Sporto centras laikėsi įstatyme nustatytų įspėjimo turinio ir formos reikalavimų, ieškovui pateiktas pranešimas (įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą) atitinka DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus, ieškovas apie darbo sutarties nutraukimą informuotas tinkamai ir laiku.
Viena iš privalomų sąlygų atleisti darbuotoją pagal DK 129 straipsnį – negalima darbuotojo perkelti į kitą darbą jo sutikimu. Teismas nustatė, kad ieškovui pasiūlymai dėl kito darbo (informuotas apie visas laisvas darbo vietas) buvo siunčiami raštu ne vieną kartą (žr. šios nutarties 7 punktą) ir, atsižvelgdamas į šias faktines aplinkybes, padarė išvadą, jog Sporto centras tinkamai įgyvendino pareigą per visą numatomo atleisti ieškovo įspėjimo laikotarpį iki pat faktinės jo atleidimo dienos ieškoti galimybių perkelti darbuotoją į kitą darbą. Teismas ieškovo argumentus dėl pirmiau nurodytų pranešimų negavimo vertino kritiškai, nes jam šventiniu laikotarpiu išvykus iš gyvenamosios vietos galimybė tikrinti pašto dėžutę išliko. Teismas iš Lietuvos pašto įteikimo pranešimo nustatė, kad 2015 m. gruodžio 31 d. pranešimas ieškovui įteiktas asmeniškai 2016 m. sausio 26 d.
Teismas sprendė, kad Sporto centras, atleisdamas ieškovą iš darbo, laikėsi visų DK nustatytų atleidimo iš darbo procedūrų ir terminų. Įrodyta darbo sutarčiai DK 129 straipsnio pagrindu nutraukti būtina juridinių faktų visuma: 1) tinkamai įgyvendinta darbdavio iniciatyva (darbuotojo įspėjimas); 2) svarbi darbo sutarties nutraukimo priežastis; 3) faktas, kad darbuotojas negali būti perkeltas jo sutikimu į kitą darbą, todėl pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu nėra pagrindo. Taip pat teismas sprendė, kad nėra pagrindo priteisti ieškovui išmoką už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos atlyginimą.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies, pripažino ieškovo atleidimą iš Sporto centro direktoriaus pavaduotojo sporto bazėms pareigų pagal DK 129 straipsnio 2 dalį neteisėtu; panaikino 2015 m. lapkričio 5 d. Sporto centro direktoriaus įsakymą Nr. P-127 „Dėl darbo sutarties nutraukimo su S. K.“ dėl jo atleidimo nuo 2015 m. lapkričio 9 d., nukeliant atleidimo datą į 2016 m. sausio 5 d. (pasibaigus įspėjimo terminui); grąžino ieškovą į Sporto centro direktoriaus pavaduotojo sporto bazėms pareigas; pripažino neteisėta ir naikintina 2015 m. spalio 8 d. Sporto centro direktoriaus įsakymo Nr. V-98 „Dėl įstaigos struktūros pakeitimo ir pareigybių panaikinimo“ dalį dėl direktoriaus pavaduotojo sporto bazėms pareigų panaikinimo; priteisė ieškovui iš Sporto centro: už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2016 m. sausio 5 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2017 m. balandžio 20 d.) 14 934,09 Eur ir po 45,67 Eur vidutinį dienos darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2017 m. balandžio 21 d. iki sprendimo įvykdymo, 1000 Eur neturtinės žalos, 1800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, ir 726 Eur, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą; priteisė valstybei iš Sporto centro 71 Eur žyminio mokesčio ir 16,06 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; kitą ieškinio dalį atmetė.
Teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl Sporto centro struktūrinių pertvarkymų realumo, nurodė, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados šiuo klausimu neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Struktūrinių pertvarkymų realumas nustatomas pagal tai, ar dėl jų atitinkamą darbą dirbęs darbuotojas nebegali atlikti darbo sutartimi jam priskirtų darbo funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso nebeatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų. Byloje nėra ginčo, kad ieškovo iki struktūrinių pertvarkymų atliktos darbo funkcijos išliko, tačiau nėra aišku, kokia apimtimi išliko, kas konkrečiai jas vykdo – nenustatyta, kam konkrečiai buvo pavesta atlikti ieškovo darbo funkcijas, nepateikti duomenys, kad dėl kitiems darbuotojams priskirtų papildomų funkcijų atlikimo būtų buvę priimti Sporto centro direktoriaus sprendimai. Kad dėl naujai įsteigto savivaldybės Sporto skyriaus vyko darbo organizavimo pakeitimų ir kad dalis Sporto centro darbuotojų funkcijų buvo perduota naujai įsteigtam skyriui, nepatvirtina nei atsakovai, nei tretieji asmenys. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme šalys, tretieji asmenys nurodė, kad Sporto skyriui nebuvo perduota jokių Sporto centro darbuotojų funkcijų. Byloje nepateikta jokių duomenų apie konkrečių Sporto centro darbuotojų funkcijų perdavimą Sporto skyriui, Sporto centro atstovė nurodė, kad visos ieškovo darbo funkcijos buvo paskirstytos kitiems centro darbuotojams. Panevėžio miesto savivaldybės administracija nurodė, kad savivaldybės taryba, 2015 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. 1-225 nuo 2015 m. spalio 1 d. įsteigusi Panevėžio miesto savivaldybės administracijoje Sporto skyrių, nepriėmė sprendimo dėl Sporto centro pareigybių mažinimo ar perkėlimo į savivaldybės administraciją. Savivaldybės administracijos ir savivaldybės tarybos teigimu, priėmus sprendimą dėl Sporto skyriaus įsteigimo, savivaldybės administracijos direktorius 2015 m. spalio 6 d. raštu Nr. 19-2301 (4.10.) „Dėl pareigybių skaičiaus sumažinimo“ informavo Sporto centrą, kad nuo 2016 m. spalio 1 d. įsteigiamas Sporto skyrius, kuriame numatomos 3 pareigybės, ir kad tuo pagrindu atitinkamai bus sumažintas pareigybių skaičius ir darbo užmokesčio finansavimas Sporto centre.
Panevėžio miesto savivaldybės taryba, remdamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir pirmiau minėtu savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 6 d. raštu, 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 1-309 „Dėl savivaldybės Tarybos 2012-02-23 sprendimo Nr. 1-55 „Dėl didžiausio leistino darbuotojų, dirbančių Panevėžio sporto įstaigose pagal darbo sutartis, pareigybių skaičiaus patvirtinimo“ pakeitimo“, atitinkamai sumažino pareigybių skaičių Sporto centre – vietoj 111 finansuojamų iš savivaldybės biudžeto pareigybių paliko 106 pareigybes. Taip pat savivaldybės taryba 2016 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 1-95 papildomai Sporto centre sumažino pareigybių skaičių dar viena pareigybe (patvirtino 105 pareigybes).
Kolegija taip pat nustatė, kad Sporto centro direktoriaus 2015 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-95 patvirtinta Sporto centro organizacinė struktūra, atitinkamai patvirtinta 108,5 etato, be kita ko, ir direktoriaus pavaduotojo sporto bazėms etatas, taip pat patvirtintas 45 708,06 Eur darbo užmokesčių finansavimas. O Sporto centro direktoriaus 2015 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. V-97 patvirtinta centro organizacinė struktūra, kurioje direktoriaus pavaduotojo sporto bazėms pareigybė nenurodyta. 2015 m. spalio 9 d. raštu Nr. SR-247 ieškovui pranešta apie darbo sutarties nutraukimą, išaiškinta atleidimo tvarka (žr. šios nutarties 4, 12 punktus).
Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 6 d. rašte Nr. 19-2301(4.10) „Dėl pareigybių skaičiaus sumažinimo“ nenurodyti įpareigojimai panaikinti būtent ieškovo etatą, šis raštas nesukelia ieškovui jokių teisinių pasekmių, todėl nėra pagrindo jį (raštą) naikinti.
Kolegijos vertinimu, Sporto skyriaus įsteigimas nepriėmus konkrečių sprendimų dėl pareigybių centre sumažinimo ir konkrečių funkcijų perdavimo šiam skyriui bei darbo užmokesčio finansavimo sumažinimo nesuteikia pagrindo spręsti, kad buvo atliekami realūs struktūriniai pertvarkymai. Sporto centro direktoriaus įsakymai (2014 m. lapkričio 7 d. Nr. V-131 ir 2015 m. spalio 8 d. Nr. V-97) nepatvirtina pirmosios instancijos teismo išvadų dėl Sporto centre sumažėjusių darbuotojų darbo funkcijų ir (ar) sumažėjusio darbo užmokesčio finansavimo. Kolegija sprendė, kad Sporto centras neįrodė realiai vykusių struktūrinių pertvarkymų, jų įtakos centro veiklai, pareigybių skaičiui, konkrečioms vykdomoms funkcijoms (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis).
Kolegija, spręsdama klausimą dėl darbo sutarties nutraukimo pagrįstumo, nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Kolegijos vertinimu, 2015 m. spalio 9 d. įspėjime dėl darbo sutarties nutraukimo nurodymas, kad pagal ieškovo kompetenciją laisvų darbo vietų nėra, nesuteikia pagrindo šį nurodymą vertinti kaip kito darbo pasiūlymą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino kaip tinkamą darbdavio 2015 m. gruodžio 31 d. pranešimą, kuris ieškovui įteiktas tik 2016 m. sausio 6 d., t. y. jau pasibaigus darbo santykiams.
Kolegija atmetė atsakovų argumentą, kad įspėjimo įteikimo metu pagal ieškovo kompetenciją laisvų darbo vietų nebuvo, nes, bylos duomenimis, darbdavys turėjo galimybę pasiūlyti ieškovui kitą darbą. Įstatymas nereikalauja, kad atleidžiamą iš darbo darbuotoją darbdavys perkeltų į lygiavertį buvusiajam darbą. Kitas darbas (laisva darbo vieta ar pareigos) visų pirma turi būti siūlomas atsižvelgiant į atleidžiamo darbuotojo profesiją, specialybę, kvalifikaciją ir, reikiamais atvejais, į sveikatos būklę, o jeigu laisvų tokio darbo vietų nėra arba darbuotojas nesutinka būti į jas perkeltas, turi būti siūlomas bet koks kitas darbas, kurį darbuotojas, atsižvelgiant į jo sugebėjimus ir sveikatos būklę, galėtų dirbti. Įstatymas taip pat nereikalauja, kad atleidžiamą iš darbo darbuotoją darbdavys perkeltų būtent į analogišką buvusiajam termino požiūriu darbą. Taigi įspėtam apie darbo sutarties nutraukimą darbuotojui, dirbančiam pagal neterminuotą darbo sutartį, darbdavys privalo siūlyti ir terminuoto pobūdžio darbą ir, priešingai, – darbuotojui, dirbančiam pagal terminuotą darbo sutartį, privalo siūlyti ir neterminuoto pobūdžio darbą.
Pateiktoje Vidaus audito ataskaitoje nurodytas ne tik Sporto centre patvirtintas etatų skaičius, iš kurių 6,25 etato laisvi (2015 m. spalio 7 dienos duomenimis), bet ir tai, kad atleidžiamam darbuotojui nebuvo siūlytos laisvos darbo vietos. Audito tarnyba atkreipė dėmesį į tai, kad kitai darbuotojai A. N. buvo siūlomos laisvos vietos, akcentavo skirtingus Sporto centro sprendimus atskirų darbuotojų atžvilgiu.
Kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis dėl buvusių Sporto centre laisvų etatų, duomenis apie priimtą naują darbuotoją (nuo 2015 m. gruodžio 18 d. 0,5 etato viešiesiems pirkimams organizuoti), atsakovo pateiktus papildomus dokumentus, sprendė, kad darbdavys turėjo galimybę ieškovui pasiūlyti kitus darbus.
Spręsdama klausimą dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, kolegija nustatė, kad su ieškovu visiškai atsiskaityta, pateikti duomenys apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, kurių ieškovas neginčijo. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė pateikė teisingus apskaičiavimus. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas mažinti ieškovui priteistinas išmokas, konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, jog pažeidžiami šalių interesų pusiausvyra ir proporcingumo principas. Prašoma priteisti suma, atsižvelgiant į laikotarpį, nėra didelė, tinkamai atlieka socialinę funkciją, apsaugo ieškovą nuo pajamų netekimo ir veikia prevenciškai darbdavį bei atitinka proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. Kolegija sprendė, kad ieškovui iš Sporto centro priteistina 14 934,09 Eur vidutinio mėnesio darbo užmokesčio išmoka už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2017 m. balandžio 20 d. (skaičiuojant už 327 darbo dienas) ir 45,67 Eur vidutinis dienos darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2017 m. balandžio 21 d. iki sprendimo įvykdymo.
Kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, jog jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių ieškovas negalėtų būti grąžintas į darbą, teisėjų kolegija ieškovo ieškinio reikalavimą dėl grąžinimo į darbą tenkino.
Kolegija, pasisakydama dėl neturtinės žalos priteisimo, nurodė, kad reikalavimą atlyginti 5000 Eur neturtinę žalą ieškovas iš esmės grindė, jo nuomone, neteisėtu, t. y. nesant darbdavio nurodytos svarbios priežasties, darbo sutarties nutraukimu ir dėl to jo patirtais neigiamais išgyvenimais. Atsižvelgdama į ieškovo rašytiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, į atleidimo aplinkybes (atleidimas ieškovui buvo netikėtas), darbdavio elgesį dėl užplombuotų ieškovo kabineto durų, liudytojų paaiškinimus, į tai, kad ieškovas nepateikė duomenų, jog kreipėsi į gydymo įstaigas, kolegija sprendė, kad prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė ir mažintina iki 1000 Eur.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai, prisidėjimai prie kasacinio skundo
Kasaciniu skundu atsakovas Sporto centras prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 20 d. sprendimą ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimą; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas, vertindamas darbdavio struktūrinių pakeitimų realumą, iš esmės nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2011; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02MTQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-614/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-614/2012">3K-3-614/2012</a>), kurioje išaiškinta, kad teismas neturi įgaliojimų vertinti etatų mažinimo, nulemto ekonominių priežasčių, tikslingumo ir pagrįstumo, t. y. negali vertinti, ar darbdavys tikslingai ir pagrįstai atsisakė vieno ar kito etato, nes tai ne teismo kompetencija. Ūkinius ir organizacinius sprendimus savo veikloje priima pats darbdavys, bet ne teismas, todėl jis pats sprendžia, kuri pareigybė yra reikalinga, o kuri – ne. Teismas turi nustatyti, ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu ir ar nėra tokie sprendimai fiktyvūs. Kaip nustatė Panevėžio miesto apylinkės teismas ir patvirtino Šiaulių apygardos teismas, ieškovo darbo funkcijos nesumažėjo, tačiau jos buvo paskirstytos kitiems darbuotojams, t. y. Sporto centro direktoriui ir sporto bazių vyr. administratoriams. Atskirų įsakymų dėl funkcijų priskyrimo direktorius neišleido, nes panaikinto etato funkcijos dubliavo tiek dalį direktoriaus funkcijų, tiek sporto bazių vyr. administratorių funkcijas (byloje pateikti pareiginiai nuostatai, iš kurių matyti funkcijų dubliavimasis, todėl nebuvo tikslo ir pareigos rengti įsakymus dėl papildomų funkcijų, kurios jau yra nurodytos darbuotojų pareiginiuose nuostatuose). Atsakovas, be kita ko, nurodė, kad į ieškovo pareigybę (panaikintą etatą) nepriimtas kitas asmuo, jo vykdytas darbo funkcijas atlieka kiti atsakovo darbuotojai daugiau kaip metus, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė, formaliai nurodė, kad nėra pateiktų įsakymų dėl ieškovo funkcijų paskirstymo kitiems darbuotojams. Teismas netinkamai sprendė klausimą dėl Sporto centro darbo užmokesčio finansavimo sumažėjimo, netyrė ir nevertino aplinkybių, susijusių su tuo, kad atsakovas negali pateikti tikslių skaičiavimų, nes Sporto centro biudžetas sudaromas ne visiems kalendoriniams metams – finansavimo asignavimų dydžiai susiję su Sporto centro trenerių tarifikacijomis (tarifikacijos vyksta spalio mėnesį, o biudžetas tvirtinamas tik vasario–kovo mėnesiais), nuo kurių priklauso darbo užmokesčio dydis ir pan., taip pat kilo minimalus darbo užmokesčio dydis. Teismas nesusiejo Sporto centro pareigybių faktinio sumažėjimo su darbo užmokesčio finansavimo sumažėjimu, nors pareigybių skaičiaus sumažinimas daro tiesioginę įtaką darbo užmokesčio finansavimo sumažinimui. Šią dieną pagal patvirtintą aktualią Sporto centro struktūrą ginčo etato nėra, todėl susidaro kolizinė situacija, kad nors skundžiamame sprendime įpareigota grąžinti ieškovą į buvusias pareigas, tačiau atsakovas negali ieškovui suteikti jokio darbo krūvio, nes, kaip minėta, visas funkcijas atlieka kiti darbuotojai.
Teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 129 straipsnio 1 dalies (dėl tinkamos darbdavio pareigos perkelti darbuotoją į kitą darbą vykdymo) nuostatas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes, kad ieškovui kitas darbas buvo siūlytas net kelis kartus, įskaitant siųstus asmeninio pobūdžio pranešimus ir viešą paskelbimą įkeliant informaciją apie laisvas darbo vietas į Sporto centro interneto svetainę. Vien įspėjimo dėl atleidimo iš darbo turinio pažeidimai nesudaro savarankiško pagrindo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo, netyrė ir neįvertino ieškovui jau išmokėtų išmokų dydžio. Ieškovui išmokėta 645,45 Eur kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, taip pat dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (1918,14 Eur). Atsižvelgiant į skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį matyti, kad nors ieškovas yra grąžinamas į darbą, tačiau išeitinės išmokos ir nepanaudotų atostogų išmokos dydžių dalimis kompensacija už priverstinę pravaikštą nėra sumažinta. Tokiu būdu ieškovas atsidūrė kur kas geresnėje padėtyje nei būtų dirbęs, taigi nepagrįstai praturtėjo 2563,59 Eur, todėl netgi ir tenkinus ieškinį priteistina suma mažintina iki 12 370,5 Eur. Taip pat teismas ignoravo ieškovo ir atsakovų teiginius, kad visą laikotarpį nuo atleidimo iki 2017 m. balandžio 20 d. ieškovas buvo užsiregistravęs darbo biržoje ir galimai gavo nedarbo išmokas.
Ieškovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Teismas nenukrypo nuo atsakovo nurodomos kasacinio teismo praktikos, o šia praktika vadovavosi ir pagrįstai nusprendė, kad realiai Sporto centras struktūrinių pertvarkymų neatliko ir ieškovo darbo funkcijos įstaigoje išliko. Teismas nevertino darbovietės struktūrinių pertvarkymų tikslingumo ir pagrįstumo, o vertino, ar atliktas Sporto centro struktūrinis pertvarkymas buvo realus. Atsakovas pripažino, kad nebuvo priimta jokių įstaigos vadovo ar kitų asmenų sprendimų dėl minėtų funkcijų perkėlimo kitiems įstaigos darbuotojams (įsakymų dėl darbuotojų atliekamų funkcijų apimties padidinimo, darbo sutarčių pakeitimų ir kt.). Byloje pateikti vyriausiųjų sportinių bazių administratorių pareiginiai nuostatai patvirtina, kad po ieškovo atleidimo kitų įstaigos darbuotojų atliekamos funkcijos nepasikeitė ir nepadidėjo. Byloje esantys aktualūs darbuotojų pareiginiai nuostatai, patvirtinti įstaigos direktoriaus 2004 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. V-38 (prieš 10 metų iki ieškovo darbo sutarties sudarymo), po ieškovo atleidimo nebuvo pakeisti. Teismas taip pat konstatavo, kad po ieškovo atleidimo anksčiau jo atliekamoms darbo funkcijoms (viešųjų pirkimų organizavimui) vykdyti buvo priimtas naujas darbuotojas. Nors atsakovas ir teigė, kad ieškovo atliekamas funkcijas iš dalies dubliavo sportinių bazių vyr. administratorių atliekamos funkcijos, ieškovo atleidimo iš darbo metu buvo laisvų sportinių bazių vyr. administratorių etatų, tačiau šių atsakovas nepasiūlė ieškovui. Taigi, atsakovo Sporto centro atliktas struktūros pertvarkymas nebuvo susietas ir su kita svarbia priežastimi, kad funkcijoms atlikti atsakovui buvo reikalingas mažesnis darbuotojų skaičius. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo atliekamoms darbo funkcijoms vykdyti po ieškovo atleidimo iš darbo buvo priimti nauji darbuotojai. Be to, ieškovo atleidimo iš darbo metu Sporto centre buvo 13 laisvų darbo vietų, kurios, atliekant struktūrinius pertvarkymus, nebuvo panaikintos. Teismas nustatė, kad Sporto centro struktūriniai pertvarkymai nebuvo realūs. Tą patvirtina ne tik tai, kad visos ieškovo atliekamos darbo funkcijos išliko, joms vykdyti reikalingas darbuotojų skaičius nesumažėjo, bet ir tai, kad Sporto centro etatų sąrašas direktoriaus buvo tvirtintas prieš 8 dienas. Atsakovo direktorius 2015 m. rugsėjo 30 d. priėmė įsakymą Nr. 95, nuo 2015 m. spalio 1 d. patvirtinti naują etatų sąrašą, į kurį trečiuoju numeriu įrašyta direktoriaus pavaduotojo sporto bazėms pareigybė. 2015 m. spalio 8 d. atsakovo direktorius įsakymu Nr. V-97 patvirtino „Etatų sąrašą 2015-10-07“, kuris nuo ankstesnio skyrėsi tik viena ieškovo pareigybe. Atsakovo direktorius, priimdamas vėlesnį įsakymą, nepanaikino 2015 m. rugsėjo 30 d. įsakymo „Dėl etatų sąrašo patvirtinimo“, todėl šiuo metu galioja ir pirminiu įsakymu patvirtintas etatų sąrašas, kuriame nurodyta direktoriaus pavaduotojo sporto bazėms pareigybė. Taigi dviejų skirtingų etatų sąrašų galiojimas tuo pačiu metu taip pat patvirtina, kad atsakovo struktūros pertvarkymas realiai nebuvo įvykdytas. Be to, struktūros pertvarkymas buvo vykdomas tik dėl ieškovo atleidimo iš darbo, jokios kitos atsakovo struktūroje nurodytos pareigybės neišnyko. Atsakovas teigė, kad struktūros pertvarkymas buvo realus, nes, be ieškovo pareigybės, buvo panaikinti dar du etatai (vienas iš trijų metodininko etatų ir bendrabučio administratoriaus etatas). Atsakovas painioja pareigybės sąvoką su etato sąvoka. Pagal 2015 m. lapkričio 8 d. ir 2016 m. sausio 20 d. vardinį etatų sąrašą, įstaigoje buvo 3 metodininkų etatai, iš kurių vienas etatas buvo laisvas. Tokiu būdu pagal 2015 m. spalio 8 d. direktoriaus įsakymą Nr. V-97 realiai joks darbuotojas nebuvo atleistas iš darbo, buvo panaikintas tik vienas laisvas metodininko etatas. Dėl šio laisvo etato panaikinimo įstaigos vidaus struktūra realiai nepakito, nes joje metodininko pareigybė išliko, o darbuotojų skaičius įstaigoje taip pat realiai nesumažėjo. Analogiškai pasakytina ir dėl bendrabučio administratoriaus pareigybės, kuri atsakovo organizacinėje struktūroje buvo ir yra šiuo metu. 2015 m. spalio 8 dieną buvo 4,5 šios pareigybės etato, o po 2015 m. spalio 8 d. direktoriaus įsakymo Nr. V-97 liko 3,5 etato, tačiau realiai jokia bendrabučio administratorė iš įstaigos nebuvo atleista. Vardinio etatų sąrašo nuo 2015 m. lapkričio 9 d. iki 2016 m. sausio 20 d. grafoje „Atleistas“ nurodyta, kad, panaikinus nurodytus etatus, buvo atleistas iš darbo tik ieškovas. Nuo 2014 m. gegužės 9 d. iki 2014 m. spalio 31 d. Sporto centre buvo 4,75 laisvo etato; nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. lapkričio 8 d. – 7,5 laisvo etato; nuo 2015 m. lapkričio 9 d. iki 2016 m. sausio 20 d. – 5,75 laisvo etato. Taigi įsakymo apie atleidimą iš darbo įteikimo ieškovui metu pas darbdavį buvo laisvi 7,5 etato. Atsakovas, teigdamas apie darbo užmokesčio finansavimo sumažinimą, nepanaikino laisvų etatų, o neteisėtai iš darbo atleido ieškovą.
Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nėra pagrindo 2015 m. spalio 9 d. įspėjimo nuorodos, kad darbdavys neturi laisvų darbo vietų pagal ieškovo kompetenciją, vertinti kaip darbo pasiūlymo. Negalima sutikti su atsakovo teiginiu, kad ieškovui buvo viešai pasiūlytas darbas, nes darbdavio interneto puslapyje buvo nurodytos laisvos darbo vietos. Pagal byloje esančius duomenis, informacija apie laisvas darbo vietas buvo skelbiama ir 2015 m. lapkričio 5 d., kai darbdavys įteikė ieškovui 2015 m. spalio 9 d. pranešimą apie jo atleidimą. Taigi atsakovas ieškovo atleidimo procese viešai skelbiamų (darbdavio interneto puslapyje) laisvų darbo vietų ieškovui nesiūlė ir neketino į jas ieškovo priimti. Atsakovas individualiai ieškovo apie laisvas darbo vietas taip pat neinformavo ir jokios laisvos darbo vietos nepasiūlė, tik imitavo pranešimų apie laisvas darbo vietas siuntimą 2015 m. gruodžio 23 d. ir 2015 m. gruodžio 31 d., nes šventiniu laikotarpiu nebuvo realu tikėtis, kad ieškovas iki 2016 m. sausio 5 d. (atleidimo data) realiai gaus šiuos pranešimus ir turės realią galimybę pasinaudoti įstatymo suteikta teise būti perkeltam į laisvą darbo vietą. Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovo ieškovui siųsti pranešimai iki ieškovo atleidimo iš darbo nebuvo jam įteikti ir jų negalima vertinti kaip tinkamų darbo pasiūlymų.
Teismas detaliai pasisakė dėl ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Teismas įvertino visas bylos aplinkybes (atsakovo elgesį – melagingus duomenis dėl laisvų darbo vietų nebuvimo, darbo kabineto durų užplombavimą, ieškovo amžių bei jo sunkesnes galimybes susirasti kitą darbą) ir nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų galima sumažinti ieškovui priteistiną išmoką. Teismas sprendime pasisakė, kad tokios priverstinės pravaikštos priteisimas nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principų. Kasaciniame skunde teigiama, kad neva kompensacija turėjo būti sumažinta iki 12 370,50 Eur, tačiau realiai atsakovas ieškovui pervedė dar mažesnę pinigų sumą – 11 349,91 Eur. Todėl atsakovas iki šio laiko Šiaulių apygardos teismo sprendimo nėra visiškai įvykdęs.
Prisidėjimu prie kasacinio skundo trečiasis asmuo Panevėžio miesto savivaldybės administracija prašo skundą tenkinti, skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimą, taip pat nurodo, kad sutinka su skunde išdėstyta pozicija ir argumentacija.
Prisidėjimu prie kasacinio skundo trečiasis asmuo Panevėžio miesto savivaldybės taryba prašo skundą tenkinti, skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimą, taip pat nurodo, kad sutinka su skunde išdėstyta pozicija ir argumentacija.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų realumo
Nagrinėdama šią bylą kasacinio teismo teisėjų kolegija vadovaujasi DK redakcija, galiojusia pranešimo apie naikinamą direktoriaus pavaduotojo sporto bazėms etatą įteikimo momentu, t. y. 2015 m. lapkričio 5 d.
DK 129 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju gali nutraukti tik dėl svarbių priežasčių, apie tai įspėjęs jį DK 130 straipsnyje nustatyta tvarka, ir jeigu negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą, o 2 dalyje (taikytina 2012 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. XI-2358 redakcija) nurodyta, kad svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe; darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių, taip pat tais atvejais, kai priežastis nustato DK ir kiti įstatymai. Pastaroji nuostata, pagal kurią darbo sutartis gali būti nutraukta taip pat tais atvejais, kai priežastis nustato DK ir kiti įstatymai, yra nukreipianti, be kita ko, į DK 120 straipsnio 1 dalį.
Darbo sutarties nutraukimo teisėtumą nulemia ne tik įstatyme nustatyto pagrindo buvimas, bet ir tinkamai įvykdyta atleidimo procedūra. Pagal DK 129 straipsnio 1 dalį yra dvi privalomos sąlygos nutraukiant neterminuotą darbo sutartį pagal šį DK straipsnį: 1) prieš tai darbuotoją atitinkamai įspėjus ir 2) jeigu darbuotojo negalima perkelti jo sutikimu į kitą darbą. DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punkte reglamentuojamas įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą turinys. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad įspėjimas, kuriame nenurodyta darbo sutarties nutraukimo priežastis, nurodyta klaidingai ar yra nekonkreti, taip pat jei nurodyta kita priežastis nei ta, kuria iš tikrųjų grindžiamas darbo sutarties nutraukimas, neatitinka DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų; darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį, negali darbo sutarties nutraukimo pagrįsti kitokia priežastimi, nei nurodyta jo įspėjime darbuotojui apie darbo sutarties nutraukimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-523-701/2015).
Bylas pagal darbuotojo (ieškovo), atleisto iš darbo remiantis DK 129 straipsniu, ieškinį dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu teismas nagrinėja laikydamasis bendrųjų CPK taisyklių bei atsižvelgdamas į CPK XX skyriuje ir DK numatytas išimtis (CPK 410 straipsnis). Teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 414 straipsnio 1 dalis), turi patikrinti ieškinyje jo pagrindu nurodytas aplinkybes bei kitas aplinkybes, nors ir nenurodytas ieškinio pagrindu, tačiau susijusias su pareikšto ieškinio pagrindu ir dalyku, t. y. teismas turi patikrinti ir nustatyti: 1) ar darbuotojas (ieškovas) atleistas iš darbo esant teisėtam darbo sutarties nutraukimo pagrindui (DK 129 straipsnis); 2) ar nėra pažeistos darbuotojui (ieškovui) taikytinos garantijos (DK 132, 133, 134, 135 straipsniai ir kt.); 3) ar laikytasi darbo sutarties nutraukimo tvarkos (DK 130, 131 straipsniai ir kt.); 4) ar yra pagrindas darbuotojo (ieškovo) atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ir, jeigu yra, tai kuris iš DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytų alternatyvių darbuotojo teisių gynimo būdų taikytinas, o jeigu tam pagrindo nėra, tai ar nėra pagrindo ginti darbuotojo teises kitais DK 36 straipsnio 2 dalyje numatytais darbo teisių gynimo būdais. Bylose dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu darbuotojų, atleistų iš darbo darbdavio iniciatyva, darbdavys (atsakovas) privalo įrodyti įstatyme numatyto atleidimo iš darbo (DK 129 straipsnis) pagrindo teisėtumą, tų svarbių priežasčių, kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimą, buvimą (CPK 178 straipsnis), o teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 6 dalis), atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar darbdavio nurodytos atleidimo iš darbo priežastys yra pakankamai svarbios, kad sudarytų pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-59/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-59/2014">3K-3-59/2014</a>).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad darbovietės struktūriniai pertvarkymai gali būti teismo pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį tuo atveju, jeigu dėl struktūrinių pertvarkymų darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso nebeatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų; struktūriniai pertvarkymai turi būti įforminti atitinkamo darbdavio valdymo organo sprendimu ir jis turi būti realiai vykdomas. Struktūrinių pertvarkymų faktui konstatuoti, be kita ko, aktualu nustatyti, 1) kokia iki jų buvo darbdavio struktūra (sandara) ir 2) kaip ji pakito; taip pat būtina nustatyti, ar 3) struktūriniai pertvarkymai nėra fiktyvūs, t. y. tokie, kuriais remiantis tik siekiama pagrįsti darbo sutarties su konkrečiu darbuotoju nutraukimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-336-248/2016 10 punktą).
Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad teismas neturi įgaliojimų vertinti darbuotojų skaičiaus mažinimo, nulemto ekonominių priežasčių, tikslingumo ir pagrįstumo, t. y. negali vertinti, ar darbdavys tikslingai ir pagrįstai atsisakė vieno ar kito etato, nes tai – ne teismo kompetencija. Ūkinius ir organizacinius sprendimus savo veikloje priima pats darbdavys, bet ne teismas, todėl jis pats sprendžia, kuri pareigybė yra reikalinga, o kuri – ne (žr. pirmiau nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties 13 punktą).
Atsakovas kasaciniame skunde nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, nurodydamas, kad, vertindamas darbdavio struktūrinių pakeitimų realumą, teismas iš esmės nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje, be kita ko, išaiškinta, kad ūkinius ir organizacinius sprendimus savo veikloje priima pats darbdavys, bet ne teismas, todėl jis pats sprendžia, kuri pareigybė yra reikalinga, o kuri – ne. Teismas turi nustatyti ar darbovietės struktūriniai pertvarkymai atlikti kompetentingo organo sprendimu ir (ar) nėra tokie sprendimai fiktyvūs (žr. šios nutarties 28.1 punktą).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas kasaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog apeliacinės instancijos teismas vertino, ar darbdavys tikslingai ir pagrįstai atsisakė direktoriaus pavaduotojo sporto bazėms etato. Iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas pasisakė dėl Sporto centre vykusių struktūrinių pertvarkymų, bet ne dėl jų ūkinių ir (ar) organizacinių sprendimų pagrįstumo. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su atsakovo kasacinio skundo teiginiais, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino ieškovo darbovietėje atliktų struktūrinių pertvarkymų realumą.
Bylą nagrinėję teismai skirtingai sprendė dėl ieškovo darbovietėje atliktų struktūrinių pertvarkymų realumo: spręsdamas ginčą pirmosios instancijos teismas struktūrinius pertvarkymus pripažino realiais (žr. šios nutarties 11–12 punktus); apeliacinės instancijos teismas, priešingai, struktūrinių pertvarkymų realumo nenustatė (žr. šios nutarties 16–20 punktus).
Iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad spręsdamas dėl Sporto centro struktūrinių pertvarkymų teismas nustatė, jog iš esmės byloje nėra ginčo, kad ieškovo vykdytos funkcijos išliko. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atleidus ieškovą iš darbo, pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatyta, kam konkrečiai buvo pavesta atlikti ieškovo funkcijas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Sporto centro atstovai, įrodinėdami, jog ieškovo pareigybė nepasiteisino, jo funkcijas dubliavo vyr. administratoriai, nepateikė jokių šių aplinkybių įrodymų; nors ir teigė, bet nepagrindė, neįrodinėjo jokiais rašytiniais ar kt. įrodymais, kad ieškovo darbinės funkcijos nebereikalingos, nes jas atlieka kiti darbuotojai, ir kad ieškovo funkcijoms atlikti užtenka mažiau darbuotojų; nepateikė duomenų dėl priimtų konkrečių sprendimų, susijusių su pareigybių centre sumažinimu, konkrečių funkcijų perdavimu Sporto skyriui ir (ar) tam tikrų darbo funkcijų priskyrimu kitiems Sporto centro darbuotojams, taip pat finansavimo sumažinimu.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčo situacijoje ieškovo darbovietės struktūriniai pertvarkymai grindžiami tuo, jog dėl jų darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokioms funkcijoms atlikti užtenka mažiau darbuotojų. Tokiu atveju, kai kitų darbuotojų patvirtinti pareiginiai nuostatai apima atleidžiamo darbuotojo funkcijas, nėra pagrįsta reikalauti, kad darbdavys būtų priėmęs atskirus vidaus teisės aktus dėl darbuotojo funkcijų perdavimo kitiems darbuotojams. Priešingas aiškinimas gali lemti situaciją, kai darbdavys dirbtinai vien įrodinėjimo dėl struktūrinių pertvarkymų realumo tikslais turės priimti vidaus teisės aktus, nors darbo teisės normos tokių teisės aktų poreikio nenustato.
Šios nutarties 36 punkte minėta, kad struktūrinių pertvarkymų faktui konstatuoti, be kita ko, aktualu nustatyti, kokia iki jų buvo darbdavio struktūra (sandara) ir kaip ji pakito; taip pat būtina nustatyti, ar struktūriniai pertvarkymai nėra fiktyvūs, t. y. tokie, kuriais remiantis tik siekiama pagrįsti darbo sutarties su konkrečiu darbuotoju nutraukimą. Nors apeliacinės instancijos teismas ir paminėjo atsakovo Sporto centro nurodomus įrodymus (sporto bazių administratorių ir vyriausiojo sportinių bazių administratoriaus pareiginius nuostatus) ir argumentus, kad dalį pavaduotojo funkcijų prisiėmė pats Sporto centro direktorius, o nuo 2015 m. gruodžio 18 d. 0,5 etato viešųjų pirkimų funkcijoms atlikti priimtas kitas darbuotojas, tačiau jų nevertino ir nenustatė, ar yra darbo funkcijų dubliavimasis ir (ar) darbo funkcijos – perteklinės. Apeliacinės instancijos teismas tik apsiribojo konstatavimu, kad atsakovas Sporto centras pateiktų teiginių nepagrindė jokiais įrodymais.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, jog nepritaria pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytoms išvadoms dėl Sporto centro struktūrinių pertvarkymų realumo, neišsiaiškino, kokia apimtimi ieškovo iki struktūrinių pertvarkymų atliktos darbo funkcijos išliko, kas konkrečiai jas vykdo – nenustatė, kam konkrečiai buvo pavesta atlikti ieškovo darbo funkcijas. Šios nutarties 35 punkte minėta, kad teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 414 straipsnio 1 dalis).
Šioje ginčo situacijoje vertinant struktūrinių pertvarkymų realumą aplinkybės, susijusios su Sporto skyriaus įsteigimu savivaldybėje ir finansavimo sumažinimu, vertintinos kaip priežastis, kuri nulėmė poreikį darbdaviui atlikti struktūrinius pertvarkymus. Šio ginčo atveju ši priežastis nėra aplinkybė, įrodanti struktūrinių pertvarkymų realumą (nėra jo požymis), tačiau visų bylos aplinkybių kontekste gali turėti reikšmės vertinant struktūrinių pertvarkymo realumą. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovu, kad pats savaime didžiausio leistino skaičiaus etatų sumažėjimas daro tiesioginę įtaką darbo užmokesčio finansavimo sumažėjimui. Tai rodo ir ta aplinkybė, kad nors atsakovo didžiausias leistinas etatų skaičius buvo sumažintas 6 etatais, tačiau atsakovas, vykdydamas struktūrinius pertvarkymus, įstaigoje sumažino etatų skaičių tik trimis etatais. Todėl atsakovas, siekdamas pasiremti šiomis aplinkybėmis, jas turėjo įrodyti.
Pirmiau nurodytų teisiškai svarbių aplinkybių nustatymas yra fakto klausimas. Faktinių aplinkybių nustatymas yra bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų funkcija, kasacinis teismas jų iš naujo nenustato (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Remdamasi pirmiau nurodytų argumentų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja esant pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Dėl pasiūlymų dirbti kitą darbą pateikimo darbuotojui įvertinimo
DK 129 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį, išskyrus atvejį, kai nutraukiama terminuota darbo sutartis ir darbuotojui išmokamas vidutinis darbo užmokestis už likusį darbo sutarties galiojimo laiką (DK 129 straipsnio 5 dalis), turi pareigą ieškoti galimybių perkelti atleidžiamą iš darbo darbuotoją į kitą darbą ir, esant darbuotojo sutikimui, jį perkelti į kitą darbą.
Šią pareigą darbdavys privalo vykdyti per visą numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį, įskaitant darbuotojo atleidimo iš darbo dieną. Kitas darbas (laisva darbo vieta ar pareigos) visų pirma turi būti siūlomas atsižvelgiant į atleidžiamo darbuotojo profesiją, specialybę, kvalifikaciją ir, reikiamais atvejais, į sveikatos būklę, o jeigu laisvų tokio darbo vietų nėra arba darbuotojas nesutinka būti į jas perkeltas, turi būti siūlomas bet koks kitas darbas, kurį darbuotojas, atsižvelgiant į jo sugebėjimus ir sveikatos būklę, galėtų dirbti. Jeigu darbuotojo profesija, specialybė, kvalifikacija, atitinkamais atvejais – ir sveikatos būklė, yra tinkami laisvai darbo vietai (pareigoms) užimti, darbdavys privalo jam šį darbą (pareigas) pasiūlyti, išskyrus atvejus, kai darbdavys to negali padaryti dėl objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, kai tokia laisva darbo vieta pasiūloma kitam atleidžiamam iš darbo darbuotojui ir pastarasis jo sutikimu į ją perkeliamas dirbti, ir pan.). Darbdavio galimybė perkelti darbuotoją į kitą darbą objektyviai sąlygota kito atitinkamo darbo buvimo ir darbuotojo sutikimo būti perkeltam į kitą darbą. Pripažinimą, kad darbdavys pažeidė nurodytos DK 129 straipsnio 1 dalies nuostatos reikalavimus, lemia ne faktas, kad darbdavys nepasiūlė darbuotojui kito darbo, o faktas, kad darbdavys neperkėlė darbuotojo į kitą darbą, nors tokia galimybė buvo. Ar darbdavys laikėsi DK 129 straipsnio 1 dalies reikalavimų, esant ginčui, teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Sprendžiant, ar darbdavys, nepasiūlydamas darbuotojui kito darbo ir neperkeldamas darbuotojo į tokį darbą, nepažeidė DK 129 straipsnio 1 dalies reikalavimų, būtina, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti, be kita ko, į darbuotojo perkėlimo į tokį darbą teisines pasekmes jo turimų garantijų aspektu, darbuotojo gautinų ir ryšium su perkėlimu į tokį darbą prarastinų su darbo santykiais susijusių išmokų balansą, į tai, ar darbuotojo interesai objektyviai yra pažeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-224-701/2015; ir kt.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodytos pagrindinės taisyklės ir kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatoma, ar buvo galimybė perkelti atleidžiamą darbuotoją į kitą darbą. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką ši įstatymu darbuotojui suteikta garantija gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, jeigu pas darbdavį tuo metu apskritai yra arba įspėjimo laikotarpiu atsiranda laisvų darbo vietų; darbdavys turi pasiūlyti darbuotojui kitą darbą, atsižvelgdamas į jo profesiją, kvalifikaciją, kitas dalykines savybes. Jeigu tokio darbo nėra, darbdavys turėtų siūlyti kurią nors iš esamų laisvų darbo vietų, kurioje darbuotojas galėtų dirbti pagal savo sugebėjimus; nelaikomi darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, reglamentuojančių teisės normų pažeidimu atvejai, kai darbdavys nepasiūlo atleidžiamam iš darbo darbuotojui laisvos darbo vietos, kuriai užimti darbuotojo profesija, specialybė, kvalifikacija, tam tikrais atvejais ir sveikatos būklė, netinkami ar jis neatitinka kitų laisvai darbo vietai keliamų reikalavimų; paprastai aukštesnės kvalifikacijos darbuotojas gali dirbti žemesnės kvalifikacijos darbą, jei tai nebus susiję su papildomais specifiniais kvalifikacijos reikalavimais; net ir aukštesnės kvalifikacijos darbą tam tikrais atvejais gali būti privalu pasiūlyti darbuotojui, su kuriuo numatoma aptariamu pagrindu nutraukti darbo sutartį, jeigu tam darbui reikalingą kvalifikaciją darbuotojas galėtų nesudėtingai ir operatyviai įgyti; perkėlimas galimas, jei darbuotojas išreiškia sutikimą būti perkeltas į kitą darbą pas tą patį darbdavį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-414-248/2015; ir kt.).
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas toks perkėlimo sprendimo būdas, kai darbuotojas į kitą darbą gali būti perkeliamas ne tik darbdavio, bet ir savo iniciatyva, pateikus prašymą darbdaviui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-102/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-102/2009">3K-3-102/2009</a>; 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NzUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-575/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-575/2014">3K-3-575/2014</a> ir jose nurodomą praktiką). Vis dėlto esant tokiai situacijai konstatuoti, kad darbdavys nepažeidė pareigos, nustatytos DK 129 straipsnio 1 dalyje, galima tik tokiu atveju, jei darbuotojui buvo laisvai prieinama informacija apie neužimtas darbo vietas, ši informacija buvo išsami ir suprantama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-414-248/2015; ir kt.).
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad informacija apie turimas laisvas darbo vietas atleidžiamam darbuotojui gali būti pateikta ne tik individualiai, bet ir viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-266/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-266/2012">3K-3-266/2012</a>; 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NzUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-575/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-575/2014">3K-3-575/2014</a>; ir kt.).
Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2015 m. lapkričio 5 d. ieškovui įteiktas pranešimas Nr. SR-247, kuriuo jis informuotas, jog naikinamas direktoriaus pavaduotojo sporto bazėms etatas ir kad laisvų darbo vietų pagal jo kompetenciją nėra, todėl, vadovaujantis DK 129 straipsnio 1–2 dalimis ir 130 straipsnio 1–2, 8 dalimis, jis bus atleistas nepasibaigus įspėjimo terminui, atleidimo datą nukeliant po 2 mėnesių nuo šio įspėjimo gavimo; per įspėjimo laikotarpį dirbti nereikės ir darbo santykiai bus pasibaigę; pagal DK 140 straipsnio 1 dalies 2 punktą bus išmokėta 2 mėn. išmoka, pagal DK 141 straipsnį – atlikti visi kiti atsiskaitymai.
Bylos duomenimis, taip pat nustatyta, kad ieškovui registruotu paštu buvo siunčiami du pranešimai apie laisvas darbo vietas: 2015 m. gruodžio 21 d. raštas Nr. SR-422 (šis raštas paštui pateiktas gruodžio 22 d., gavėjas nerastas, korespondencija gruodžio 25 d. grąžinta darbdaviui) ir 2015 m. gruodžio 31 d. raštas Nr. SR-428 (įteiktas asmeniškai 2016 m. sausio 26 d.). Informacija apie laisvas darbo vietas buvo paskelbta ir viešai (Sporto centro interneto svetainėje).
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Sporto centras laikėsi įstatyme nustatytų įspėjimo turinio ir formos reikalavimų, ieškovui pateiktas pranešimas (įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą) atitinka DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus, ieškovas apie darbo sutarties nutraukimą informuotas tinkamai ir laiku. Apeliacinės instancijos teismas su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutiko. Kolegijos vertinimu, 2015 m. spalio 9 d. įspėjime dėl darbo sutarties nutraukimo nurodymas, kad pagal ieškovo kompetenciją laisvų darbo vietų nėra, nesuteikia pagrindo šį nurodymą vertinti kaip kito darbo pasiūlymą; pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino kaip tinkamą darbdavio 2015 m. gruodžio 31 d. pranešimą, kuris ieškovui įteiktas tik 2016 m. sausio 6 d., t. y. jau pasibaigus darbo santykiams.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija tokią apeliacinės instancijos teismo išvadą laiko teisiškai nepagrįsta. Viena vertus, sutiktina, kad 2015 m. lapkričio 5 d. ieškovui įteiktas pranešimas Nr. SR-247, kuriuo jis informuotas, kad naikinamas direktoriaus pavaduotojo sporto bazėms etatas ir kad nėra laisvų darbo vietų pagal jo kompetenciją, nėra preciziškai suformuluotas, yra ydingas ir gali klaidinti dėl pasiūlymo turinio dirbti kitą darbą. Kita vertus, įvertinus bylos aplinkybes, kad ieškovas, turintis aukštąjį išsilavinimą, ėjo direktoriaus pavaduotojo pareigas, jam nuo 2014 m. gegužės 19 d. paskirtas 70 proc. atlyginimo mėnesinis priedas už papildomų pareigų atlikimą (viešųjų pirkimų, kurių vertė viršijo 10 000 Lt (2896,20 Eur), organizavimą), turėjo galimybę, dėdamas protingas pastangas, domėtis Sporto centre esančiomis laisvomis darbo vietomis jam ir neįteikus pasiūlymo.
Šios nutarties 52 punkte minėta, kad kasacinis teismas yra konstatavęs, jog viešas skelbimas apie laisvas darbo vietas gali būti vertinamas kaip neindividualaus pobūdžio siūlymas dėl darbo sutarties sudarymo, kuriuo gali pasinaudoti visi suinteresuoti asmenys. Esant tokioms nustatytoms šios bylos aplinkybėms, neužkertančioms kelio ieškovui pačiam pasinaudoti galimybe ir (ar) teise būti aktyviam, būti perkeltam į kitą darbą ne tik darbdavio, bet ir savo iniciatyva, taip pat ieškovui siunčiant pranešimus registruotu paštu, pranešimas apie laisvas darbo vietas internete (darbdavio interneto svetainėje) pripažintinas tinkamu darbdavio pareigos siūlyti atleidžiamam darbuotojui kitą darbą įvykdymu. Toks atsakovo pasirinktas darbuotojo informavimo būdas laikytinas atitinkančiu darbuotojo interesus.
Remdamasi pirmiau nurodytų argumentų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja esant pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovo Sporto centro ieškovui pateikti pranešimai (įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą, pranešimai apie laisvas darbo vietas) pripažinti netinkamais, ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
Šios nutarties 42–45 punktuose konstatavusi pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą (dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagrindo esant svarbioms priežastims, kuriame sprendžiamas klausimas dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo teisėtumo), ir nusprendusi perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kasacinio teismo teisėjų kolegija plačiau neanalizuoja kasacinio skundo argumentų, susijusių su vidutinio darbo užmokesčio ieškovui priteisimu, nes ši bylos dalis neatsiejama nuo bylos dalies dėl atsakovo Sporto centro struktūrinių pertvarkymų realumo (ne)nustatymo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į kasacinio teismo DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalių taikymo ir aiškinimo suformuotą praktiką (dėl atsižvelgimo į jau išmokėtas išmokas priteisiant darbuotojui priklausančias sumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yOTAvMjAwNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-290/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-290/2005">3K-7-290/2005</a>; 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjEtOTE1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-321-915/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-321-915/2015">3K-3-321-915/2015</a>; 2015 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTUtOTY5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-415-969/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-415-969/2015">3K-3-415-969/2015</a>; ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai). Kasacinis teismas patyrė 5,83 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. pažyma).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 20 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Algis Norkūnas
Gediminas Sagatys
