Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žemės sklypo savininko teisių gynimą nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, kurie padaryti vykdant statybą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-473-695/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04018-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.12.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gedimino Sagačio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. Ž. ir A. Ž. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. Ž. ir A. Ž. ieškinį atsakovėms 963-iajai gyvenamojo namo statybos bendrijai, Vilniaus miesto savivaldybei, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai apie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisių pažeidimo, trukdymo naudotis nuosavybės teise pašalinimo, statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. T., J. T., S. B., S. L., E. J., M. J., A. A., uždaroji akcinė bendrovė „Industrius“, D. J., R. J., Z. G., M. G., I. P., G. A. (G. A.), A. K. Š., M. P., N. V., V. P., L. J., B. V., L. P., T. D.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žemės sklypo savininko teisių gynimą nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, kurie padaryti vykdant statybą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovai prašė pripažinti, kad:

jie nebuvo suteikę atsakovei 963-iajai gyvenamojo namo statybos bendrijai (toliau – ir Bendrija) užstatymo teisės ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini);

pastatyti atsakovės Bendrijos statiniai – inžineriniai tinklai (požeminė vandentiekio linija ir nuotekų linija) yra neteisėti statiniai;

įpareigoti šią Bendriją pašalinti iš ieškovų žemės sklypo visus statybų padarinius – išmontuoti požeminius vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus, sutvarkyti statybvietę per keturis mėnesius;

priteisti iš atsakovės 963-iosios gyvenamojo namo statybos bendrijos ieškovų naudai 196,44 Eur turtinės ir 1450 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

pripažinti niekiniais ir negaliojančiais atsakovės 963-iosios gyvenamojo namo statybos bendrijos ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 2009 m. gegužės 6 d. dovanojimo sutartį dėl požeminių vandentiekio linijos ir nuotekų linijos perleidimo, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ sudarytus 2011 m. liepos 13 d. bei 2012 m. gegužės 15 d. sandorius dėl vandentiekio ir nuotekų linijos perleidimo;

panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priimto statybos užbaigimo akto dalį dėl požeminių vandentiekio ir nuotekų linijų statinių pabaigos.

Ieškovai nurodo, kad 2003 m. balandžio 18 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo 0,06 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas – (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai žemės sklypą įsigijo vienbučiam gyvenamajam namui statyti, t. y. apsirūpinti gyvenamuoju būstu. Nuo 2005 m. ieškovai buvo išvykę į užsienį. Jiems 2009 m. grįžus ir pradėjus tvarkytis dokumentus, reikalingus vienbučiam gyvenamajam namui statyti, 2010 m. sausio 25 d. paaiškėjo, kad jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame sklype neįmanoma namo statyba, nes sklype yra suprojektuoti ir nutiesti požeminiai vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklai ir pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ nuostatas jiems nustatytos apsauginės zonos. Ieškovai reiškia ieškinį atsakovėms dėl to, kad inžineriniai tinklai nutiesti neturint jų sutikimo, todėl privalo būti išmontuoti, o ieškovų nuosavybė turi būti apginta nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, panaikinančių galimybę žemės sklype statyti vienbutį gyvenamąjį namą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad ieškovai 2003 m. balandžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo 0,06 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini); žemės sklypas įsigytas vienbučiam gyvenamajam namui statyti; 2010 m. sausio 25 d. ieškovai gavo UAB „KITOS PUSĖS projektai“ raštą, kuriuo buvo informuoti, jog jiems priklausančiame sklype neįmanomas planuojamo vienbučio namo projektavimas ir statyba, nes jame yra suprojektuoti ir nutiesti požeminiai vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklai, kuriems nustatytos apsauginės zonos.

Byloje nustatyta ir tai, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2005 m. gegužės 30 d. davė atsakovei Bendrijai sutikimą dėl inžinerinių tinklų valstybės žemėje tiesimo; šiame sutikime nurodyta, kad neprieštaraujama dėl inžinerinių tinklų valstybinėje žemėje tiesimo – vandentiekio ir buitinio nuotakyno, lietaus nuotekų nuvedimo, dujotiekio, elektros tinklų bei telekomunikacijų per valstybinę žemę iki nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); Vilniaus miesto savivaldybės administratoriaus 2005 m. spalio 19 d. įsakymu patvirtinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano sprendiniai; patvirtinto detaliojo plano pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės administratorius 2006 m. birželio 27 d. išdavė statybos leidimą.

Teismas nurodė, kad galioja 2006 m. birželio 27 d. statybos leidimas, kurio pagrindu buvo vykdoma minėtų inžinerinių statinių statyba. Pasibaigusių administracinių procesų metu (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. administracinė byla Nr. 1-468-561/2011 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. administracinėje byloje Nr. A-63-3249/2011) minėtas statybos leidimas nepripažintas neteisėtu ir nepanaikintas (administracinis teismas skundo netenkino dėl pasibaigusio senaties termino). Teismo vertinimu, ieškovai šioje byloje reiškė tapatų kaip ir administracinėje byloje reikalavimą pripažinti atsakovės Bendrijos pastatytus statinius ieškovų žemės sklype neteisėta statyba bei įpareigoti juos pašalinti.

Teismas nesutiko su tuo, kad ieškovų reikalavimui galioja bendrasis 10 metų senaties terminas. Teismas konstatavo, kad ieškovai praleido Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje nurodytus teisių ar teisėtų interesų gynimo terminus, todėl visus šioje byloje reiškiamus reikalavimus atmetė.

Teismas konstatavo, kad galiojant statybą leidžiančiam dokumentui visi kiti ieškovų reikalavimai negali būti tenkinami, nes yra išvestiniai.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. balandžio 15 d. sprendimu nuspręsta neatlygintinai perimti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn inžinerinius tinklus ir įrenginius, kuriuos perdavė atsakovė 963-ioji gyvenamojo namo statybos bendrija; 2009 m. gegužės 6 d. dovanojimo sutartimi Bendrija padovanojo Vilniaus miesto savivaldybei inžinerinius tinklus; Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2011 m. liepos 13 d. sprendimu nusprendė perduoti UAB „Vilniaus vandenys“ nuosavybėn kaip savivaldybės turtinį įnašą jai nuosavybės teise priklausančius vandentiekio, nuotekų tinklus ir įrenginius; Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2012 m. gegužės 15 d. sprendimu buvo pakeista keletas techninių netikslumų, bet ginčo objektų perdavimo aplinkybės liko nepakitusios; 2013 m. kovo 26 d. turto perdavimo–priėmimo aktu šie objektai perduoti UAB „Vilniaus vandenys“. Teismas nenustatė, kad ginčijami perleidimo ir dovanojimo sandoriai buvo sudaryti nesilaikant įstatymų reikalavimų, todėl nenustatė pagrindų juos pripažinti negaliojančiais.

Teismas padarė išvadą, kad statybos ieškovams nuosavybės teise priklausančiame sklype vyko esant išduotam statybos dokumentui, kuris yra nenuginčytas ir nepanaikintas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad jų žemės sklype pastatyti statiniai yra neteisėti ir turi būti nugriauti. Ieškovai, kaip žemės sklypo savininkai, negalėjo nežinoti, kas vyksta jų žemės sklype, privalėjo nuolat domėtis ir rūpintis savo nuosavybe, laiku užkirsdami kelią galimiems savo teisių pažeidimams.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovų apeliacinį skundą, 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. sprendimą paliko iš esmės nepakeistą, patikslindama teismo sprendimo rezoliucinę dalį ir nurodydama, kad priimtas dalies ieškinio reikalavimų (pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2006 m. birželio 27 d. statybos leidimą ir visas šio statybos leidimo versijas negaliojančiomis; pripažinti niekiniu ir negaliojančiu 2012 m. gegužės 15 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. gegužės 15 d. sprendimą niekiniu ir negaliojančiu) atsisakymas ir dėl šių reikalavimų bylos dalis nutraukta.

Kolegija nurodė, kad ieškovai šioje byloje siekė apginti savo daiktines teises – užstatymo teisę, kurių įgyvendinimas buvo apribotas dėl ieškovams priklausančiame sklype suprojektuotų ir nutiestų požeminių vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų. Nors ieškovai 2014 m. kovo 17 d. atsisakė reikalavimo panaikinti statybos leidimą, tačiau faktinis ieškinio pagrindas tiesiogiai susijęs su atliktų jų žemės sklype statybos darbų teisėtumu. Kolegija pažymėjo, kad šioje byloje pareikšti ieškovų reikalavimai nėra tapatūs reikalavimams, pareikštiems Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Be to, administracinės teisenos tvarka jų reikalavimas dėl statybos leidimo panaikinimo nebuvo išnagrinėtas iš esmės – teismas atsisakė skundą priimti dėl praleisto apskundimo termino.

Kolegija pripažino, kad pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas statybos leidimo panaikinimo klausimo, padarė pagrįstą išvadą, jog, ieškovams nenuginčijus statybos leidimo teisėtumo, inžineriniai tinklai pastatyti galiojant statybos leidimui, todėl negali būti pripažinti neteisėtais statiniais, atitinkamai negali būti tenkinami kiti su tuo tiesiogiai susiję ieškovų reikalavimai. Ieškovai nenurodė pagrindų, dėl kurių ginčijami sandoriai ir priimti sprendimai turėjo būti pripažinti negaliojančiais.

Ieškovai nurodė, kad jie atsisakė reikalavimo pripažinti statybos leidimą, 2012 m. gegužės 15 d. sandorius, sudarytus atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Vilniaus vandenys“, negaliojančiais. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neišsprendė šio reikalavimo bei reikalavimo dėl statybos leidimo nuginčijimo atsisakymo, tačiau, kolegijos nuomone, tai neturi įtakos iš esmės teisingo sprendimo teisėtumui. Dėl to kolegija ištaisė pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį ją patikslindama.

Kadangi inžineriniai tinklai buvo nutiesti teisėtai, tai kolegija neturėjo pagrindo spręsti, jog dėl to buvo pažeistos ieškovų daiktinės teisės. Kolegija pažymėjo, kad dėl neteisėtų savivaldybės institucijų veiksmų ieškovų pažeistos teisės naudotis jiems nuosavybės teises priklausančiu žemės sklypu pagal paskirtį, statyti vienbutį gyvenamąjį namą įgyvendinimo jau buvo apgintos minėtoje administracinėje byloje Nr. 1-468-561/2011, priteisus jiems neturtinės žalos atlyginimą. Kolegijos nuomone, šioje byloje ieškovai pasirinko netinkamą savo teisių gyvenimo būdą, nes nenustatyti neteisėti atsakovės Bendrijos veiksmai.

Nenustačius atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų šioje byloje, senaties termino klausimą kolegija laikė teisiškai nereikšmingu.

Atsakovės UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepime į ieškinį išreikšta sąlyginė pozicija, kad, teismui nustačius, jog Bendrijos pastatytų vandentiekio ir nuotekų tinklų statyba buvo neteisėta, minėtų vandentiekio ir nuotekų tinklų perleidimo sandoriai tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Vilniaus vandenys“ turi būti pripažinti niekiniais ir negaliojančiais, negali būti vertinama kaip ieškinio pripažinimas. Vilniaus miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Bet kuris asmuo, norintis statyti statinį jam nepriklausančiame žemės sklype ar įsigyti statinį, kuris yra jam nepriklausančiame žemės sklype, turi gauti žemės sklypo savininko sutikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.160 straipsnio 1 dalis, 4.163 straipsnio 1 dalis). Pažeistos daiktinės teisės gali būti apgintos reiškiant negatorinį ieškinį (CK 4.98 straipsnis). Šiuo atveju ieškovai reiškė negatorinį ieškinį atsakovei Bendrijai, reikalaudami pašalinti daiktinės teisės pažeidimą (išmontuoti vandentiekio ir nuotekų vamzdžius, sumontuotus be ieškovų sutikimo ieškovams priklausančiame žemės sklype), tačiau teismas pasisakė ne dėl pažeistų ieškovų daiktinių teisių, o dėl statybos teisėtumo, t. y. daiktinės teisės pažeidimo klausimą tiesiogiai susiejo su statybų teisėtumo klausimu. Kadangi ieškinys reikštas ne CK 4.103 straipsnio pagrindu, tai teismai neturėjo spręsti dėl statybos teisėtumo. Teismai neatsižvelgė į tai, kad skiriasi CK 4.98 straipsnyje ir CK 4.103 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų įrodinėjimo dalykas. Ieškovų daiktinės teisės buvo pažeistos tuo, kad jiems priklausančiame žemės sklype be jų sutikimo atsakovė bendrija sumontavo inžinerinius tinklus. Teismai sprendė, kad atsakovė inžinerinius tinklus montavo turėdama statybos leidimą, todėl statyba ieškovų žemės sklype yra teisėta. Jei teismai būtų sprendę ne statybos teisėtumo klausimą, o ieškovų daiktinių teisių pažeidimo klausimą, būtų atsižvelgę į faktines aplinkybes, kad ieškovai nebuvo davę atsakovei sutikimo atlikti inžinerinių tinklų montavimo darbus, būtų buvęs nustatytas ieškovų daiktinių teisių pažeidimas ir patenkintas ieškinio reikalavimas išmontuoti inžinerinius tinklus.

Ieškiniu reiškiamas reikalavimas priteisti ieškovams turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais veiksmais, kai be ieškovų sutikimo buvo nutiesti inžineriniai tinklai per jiems jungtinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, atlyginimas. Šis reikalavimas kildinamas iš daiktinės teisės pažeidimo, kurį padarė atsakovė, atlikdama statybos darbus be žemės sklypo savininkų suteiktos užstatymo teisės, o ne iš valstybės institucijos neteisėtų veiksmų. Todėl nepagrįstas apeliacinio teismo teiginys, kad ieškovų teisės jau apgintos administracinėje byloje priteisiant iš savivaldybės institucijos neturtinės žalos atlyginimą.

Teismai nukrypo nuo teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yMzAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-230/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-230/2010">3K-7-230/2010</a>), kurioje pasisakyta dėl ieškinio, reiškiamo CK 4.99 straipsnio pagrindu ir CK 4.103 straipsnio 2 dalies pagrindu, įrodinėjimo dalyko: pirmuoju atveju įrodinėjimo dalykas yra neigiamas neleistinas poveikis žemės sklypui ar jame esantiems pastatams, antruoju – teisės aktų reikalavimų pažeidimas. Šioje byloje teismai neatribojo CK 4.98 straipsnio ir 4.103 straipsnio normų ir aiškino priešingai, kad statybos leidimo neapskundimas ieškovams užkerta kelią savo pažeistas teises ginti kitomis priemonėmis, taip pat kad santykiai tarp statytojo ir statybos leidimą išdavusių institucijų turi įtakos trečiųjų asmenų, t. y. žemės sklypo savininkų, teisėms ir pareigoms.

Teismai pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nes neįvertino, kad ieškovai nebuvo davę sutikimo tiesti tinklus per savo žemės sklypą. Byloje įrodyta ir pripažinta atsakovės, kad ji, statydama inžinerinius tinklus ieškovams nuosavybės teise priklausančiame sklype, neturėjo būtino tokiu atveju žemės sklypų savininkų sutikimo ir net nesiekė jo gauti. Teismai nepagrįstai nenuginčytą statybos leidimą iš esmės prilygino ieškovų sutikimui tiesti inžinerinius tinklus jų žemėje, t. y. daiktinės užstatymo teisės suteikimui.

Apeliacinis teismas atsisakė ginti pažeistas ieškovų teises dėl to, kad jie, ilgą laiką gyvendami užsienyje, nesidomėjo savo nuosavybe. Pažeista teisė gali būti neginama tik praleidus senaties terminą. Toks teismo nurodytas argumentas iš esmės apriboja galimybę ieškovams ginti savo pažeistas teises, todėl taip yra pažeidžiama asmens teisė į teisingą teismą.

Teismai nepagrįstai rėmėsi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnyje nustatytu vienerių metų terminu. Civiliniam ginčui taikomi ieškinio senaties terminai negali būti sutrumpinti vien dėl to, kad kito asmens atžvilgiu yra priimtas administracinis aktas. Nagrinėjant negatorinio ieškinio reikalavimą dėl tęstinio nuosavybės teisių pažeidimo, negali būti taikomas administracinių aktų apskundimo institutas, nes senaties terminas ir terminas kreiptis dėl administracinio akto teisėtumo nėra tapatūs. Ieškovai ieškinį grindė ne tuo argumentu, kad neteisėtas statybą leidžiantis dokumentas, o tuo, kad atsakovė inžinerinius tinklus jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype sumontavo be jų sutikimo, neturėdami susitarimo su savininkais dėl užstatymo teisės.

Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į kasacinį skundą prašo ieškovų kasacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Nagrinėjamu atveju ieškovai kaip savo teisių gynimo būdą pasirinko paskutinę priemonę (lot. ultima ratio) – reikalavo atsakovės Bendrijos pastatytus statinius, inžinerinius tinklus, pripažinti neteisėtomis statybomis bei įpareigoti atsakovę išmontuoti požeminius vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklus, sutvarkyti statybvietę. Bylą nagrinėję teismai tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad statybos leidimas yra galiojantis, todėl kiti reikalavimai negali būti tenkinami, nes jie yra išvestiniai.

2008 m. spalio 6 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktas buvo užpildytas laikantis teisės aktų reikalavimų. Ieškovai neįrodo aplinkybės, kad administracinio akto priėmimo metu buvo pateikti dokumentai, neabejotinai patvirtinantys imperatyviųjų teisės normų pažeidimą. Šiuo atveju nėra įrodymų, kad pripažindama statinį tinkamu naudoti komisija galėjo nustatyti kokius nors trūkumus ir jų nenustatė, netinkamai veikė, neatliko tinkamai pareigų, todėl ieškinys Inspekcijai yra nepagrįstas.

Nagrinėjant civilines bylas, kuriose vienas reikalavimų yra administracinio pobūdžio, tokiems reikalavimams taikytinos administracinės teisės normos. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ginčijant pripažinimo aktą taikytinos administracinės teisės normos ir terminai. Ieškovas neneigia fakto, kad apie pripažinimo aktą jau buvo žinoma nagrinėjant minėtas administracines bylas; neginčydamas jo, praleido įstatymų garantuojamą terminą jį apskųsti.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Ieškovai ieškinyje nurodė būtent tai, kad teismai ieškinio reikalavimus suformulavo taip, jog teismas privalėjo juos vertinti per statybą reglamentuojančius teisės aktus (buvo prašoma atsakovės statinius pripažinti neteisėta statyba ir pašalinti statybos teisinius padarinius). Inžineriniai tinklai buvo pastatyti Vilniaus miesto savivaldybei išdavus 2006 m. birželio 27 d. statybos leidimą, šis nėra nuginčytas, todėl jo pagrindu statyba nelaikytina neteisėta. Nagrinėjamu atveju egzistuoja tiesioginis ryšys tarp inžinerinių tinklų statybos teisėtumo bei ieškovų reikalavimų išardyti šiuos tinklus pagrįstumo.

CK 4.98 straipsnio normai taikyti būtina įrodyti dvi aplinkybes: kad asmuo yra turto savininkas ir tai, kad jo teisės pažeistos. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad ieškovai yra žemės sklypo savininkai, tačiau jie nepateikė jokių pagrįstų duomenų apie tai, kaip yra pažeidžiamos jų teisės. Atsakovių teisėto elgesio įrodymas yra būtent tai, kad yra statybą leidžiantis dokumentas, kurio pagrindu pastatyti inžineriniai statiniai.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl negatorinio ieškinio, kai reikalaujama apginti pažeistas statybos metu savininko teises

Žemės sklypo savininkas gali ginti savo pažeistas teises pareikšdamas negatorinį ieškinį, t. y. reikalaudamas pašalinti bet kuriuos pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-285/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-285/2010">3K-3-285/2010</a>; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-344/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-344/2012">3K-3-344/2012</a>).

Žemės sklypo savininko teisių pažeidimas dėl aplinkybių, nesusijusių su valdymo netekimu, gali pasireikšti kaip galimybės naudotis daiktu pagal jo paskirtį visiškai ar iš dalies praradimas, apribojimas ar kitoks apsunkinimas. Teismui aiškinantis, ar buvo pažeistos savininko teisės, svarbus yra savininko teisių turinys (apimtis). Gintinų savininko teisių apimtis gali priklausyti nuo to, kokie apribojimai ar naudojimosi daiktu sąlygos yra nustatyti savininko daiktui tiek jo sukūrimo, tiek įgijimo, tiek naudojimosi metu.

Žemės sklypo savininko teisių pažeidimas gali būti nustatytas net ir tuo atveju, jei savininkui jau yra nustatyti tam tikri apribojimai naudotis daiktu (pvz., servitutai, įsipareigojimai ar įpareigojimai ir pan.), jeigu dėl kito asmens veiksmų žemės sklypo savininkas patiria didesnių (daugiau) apribojimų, nei nustatyta tam daiktui.

Pagal kasacinio teismo praktiką daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-407/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-407/2008">3K-3-407/2008</a>; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-285/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-285/2010">3K-3-285/2010</a>; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-344/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-344/2012">3K-3-344/2012</a>; kt.). Jeigu savininko teises suvaržęs asmuo įrodo, kad jis elgėsi teisėtai, tai reiškia, kad savininko teises ribojantys veiksmai atlikti teisės aktų pagrindu ir nustatyta tvarka, todėl savininko teisių suvaržymas laikytinas teisėtai įvykdytu. Teisėtai, t. y. įstatymo nustatytu pagrindu, tvarka ir būdu, įvykdyto savininko teisių suvaržymo ar galimybių sumažinimo nebūtų pagrindo vertinti kaip savininko teisių pažeidimo, nes pažeidimas turi būti siejamas su asmens veiksmų neatitiktimi teisei.

Savininko teisės gali būti paveikiamos kito asmens veiksmais, kurių faktinį pagrindą sudaro statybos veikla, o teisinį – atitinkamas statybą nustatančių teisės aktų reglamentavimas. Statybos veikla paprastai vykdoma pagal statybą leidžiančius dokumentus, taip pat realizuojant teritorijų planavimo dokumentus. Prieš išduodant statybos leidimus, statybos projektavimo ir vėlesnėse stadijose turi teisę dalyvauti visi asmenys, kurių teises gali paliesti vykdoma statyba (Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 3 punktas).

Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Tai reiškia, kad statybos procedūros turi būti organizuojamos taip, kad nebūtų pažeisti trečiųjų asmenų interesai. Dėl to statybos procedūrų metu atliekami veiksmai, tarp jų statybą leidžiančių dokumentų išdavimas ir realizavimas, neturi pažeisti kitų trečiųjų asmenų kaip savininkų teisių.

Pagal nagrinėjamoje byloje suformuluotą ieškinio dalyką ir pagrindą aišku, kad ieškovai siekia apginti savo, kaip žemės sklypo savininkų, daiktines teises, nesusijusias su valdymo netekimu. Jos buvo apribotos ieškovams priklausančiame sklype suprojektavus ir nutiesus atsakovėms požeminių vandens ir nuotekų šalinimo tinklus taip, kad dėl tiems tinklams nustatytos apsauginės zonos žemės sklypo savininkai neteko galimybės jiems priklausančiame žemės sklype pasistatyti vienbutį gyvenamąjį namą. Apeliacinės instancijos teismas atsakovės Bendrijos veiksmų (inžinerinių tinklų tiesimo) teisėtumą nustatė vertindamas, ar jie atlikti turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą. Šis teismas pripažino, kad, ieškovams nenuginčijus Vilniaus miesto savivaldybės administratoriaus 2006 m. birželio 27 d. išduoto Bendrijai statybos leidimo tiesti inžinerinius tinklus, šie laikytini nutiestais teisėtai. Taigi esmine aplinkybe ieškovų pareikštam negatoriniam ieškiniui tenkinti apeliacinės instancijos teismas laikė faktą, kad galioja inžineriniams tinklams tiesti išduotas statybos leidimas, todėl jo pagrindu pastatyti statiniai negali būti pripažįstami pastatytais neteisėtai ir dėl to pažeidžiančiais žemės sklypo savininkų teises.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, ginant žemės sklypo savininko teises nuo kito asmens statybos leidimo pagrindu vykdomos statybos daromo neigiamo poveikio ir pažeidimo, ne visais atvejais būtina ginčyti statybos leidimą. Statybos leidimo pripažinimas negaliojančiu civilinėje byloje dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, gali būti svarbus tuo atveju, jeigu savininko nurodomas jo teisių pažeidimas konstatuojamas, o jo pašalinimas yra nesuderinamas su statybos leidimo galiojimu. Civilinėje byloje dėl savininko teisių gynimo CK 4.98 straipsnio pagrindu atmetant savininko reikalavimą pašalinti statybos padarinius nepakanka nustatyti, kad statybos leidimas nepanaikintas ir galioja, bet turi būti nustatyta, kad darbai buvo atlikti tiksliai pagal statybos leidimą ir kad jais nebuvo pažeistos savininko teisės, t. y. jos buvo neteisėtai apribotos ar kaip nors kitaip suvaržytos.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad statybos leidimas galioja (teismo tvarka jis nepanaikintas), netyrė, ar buvo pažeistos ieškovų kaip žemės sklypo savininkų teisės dėl tokio leidimo pagrindu atliktų darbų, ar statybos leidimo išdavimas turėjo įtakos žemės sklypo savininkų teisėms. Kaip nurodyta nutarties 23 punkte, pažeistai savininko teisei įvertinti svarbus yra savininko teisių turinys. Byloje nepateikta 2003 m. balandžio 18 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, kurios pagrindu ieškovai įgijo nuosavybės teises į šį sklypą ir pagal kurią būtų nustatyta savininkų teisių apimtis. Byloje esančiais duomenimis, ieškovų žemės sklypui nuo 2002 m. rugpjūčio 5 d. nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos – dujotiekio apsaugos ir elektros linijų apsaugos zonos. Tiek VĮ Registrų centro 2003 m. gegužės 9 d. pažymėjime, tiek ir šios įstaigos 2009 m. liepos 28 d. išduotame Nekilnojamojo turto registro išraše yra pastaba dėl sklypo naudotojo pareigos esant reikalui leisti pakloti per sklypą bendrojo naudojimo inžinerinius tinklus. Taigi teismas turėjo nustatyti ir įvertinti, kokias žemės sklypo naudojimo sąlygas ir įsipareigojimus dėl šio sklypo naudojimo turėjo ieškovai kaip žemės sklypo savininkai. Teismas turėjo ištirti ir įvertinti ir tai, kokie žemės sklypo suvaržymai buvo iki statybos leidimo išdavimo tiesti požeminius inžinerinius tinklus, ar dėl tokių suvaržymų (dujotiekio ir elektros linijų apsaugos zonų) atsakovės Bendrijos požeminiai inžineriniai tinklai galėjo būti pakloti taip, kad neišnyktų žemės sklypo savininkų galimybė statyti gyvenamąjį namą. Vien tik faktas, kad statybos leidimu leidžiama pakloti požeminius inžinerinius tinklus per ieškovų žemės sklypą, savaime negali nulemti išvados, kad dėl tokių tinklų žemės sklypo savininkai turi apskritai prarasti galimybę statyti gyvenamąjį namą. Teismas turi ištirti, ar inžineriniai tinklai galėjo būti statomi šiame sklype jau esančiose apsaugos zonose, ar galėjo būti tiesiami taip, kad paliktų žemės sklypo savininkams teisę statytis gyvenamąjį namą.

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-468-561/2011 nustatyta, jog gretimo sklypo detalusis planas ir statybos leidimas statyti daugiabutį namą šiame sklype išduotas nepareikalavus ieškovų sutikimo; konstatuota, kad savivaldybė, išduodama statybos leidimą ir nepareikalaudama, jog Bendrija pateiktų sutartį su ieškovais, per kurių sklypą numatyta tiesti inžinerinius tinklus, pažeidė pagrindines procedūras, todėl jos veiksmai pripažinti neteisėtais, iš jos priteistas ieškovų naudai neturtinės žalos atlyginimas. Dėl tokio pažeidimo administracinio teismo sprendimu priteista neturtinė žala pagal savo pagrindimą ir atsižvelgus į jos dydį negali būti vertinama kaip apginanti savininko interesus. Šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvados, kad administracinio teismo nurodytas pagrindas ir priteistas nustatyto dydžio neturtinės žalos atlyginimas galėtų būti vertinami kaip tinkamai pašalintas savininko teisių pažeidimas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, neištirdamas ieškovų kaip savininkų teisių turinio apimties, žemės sklypo naudojimo sąlygų ir įsipareigojimų, netinkamai nustatė reikšmingas negatorinio ieškinio pagrįstumui įvertinti aplinkybes. Tai teikia pagrindą daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vadovavosi proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis įrodymų tyrimą ir vertinimą, netinkamai aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias savininko teisių gynimą, ir šie pažeidimai turėjo įtakos priimant neteisėtą procesinį sprendimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmesti ieškinio reikalavimai, naikinama ir ši bylos dalis grąžinama apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismui iš naujo nagrinėjant bylą, tirtinos ir vertintinos nutarties 30 punkte nurodytos aplinkybės, taip pat pareikalautini įrodymai šioms aplinkybėms nustatyti ir tam, kad būtų galima įvertinti teisinę galimybę elektros ir dujų apsaugos zonose montuoti inžinerinius tinklus arba juos montuoti taip, kad būtų išsaugoma galimybė statyti gyvenamąjį namą ir pan. Tik nustačius ir įvertinus visas aplinkybes galima prieiti prie išvados dėl ieškovų prašomo daiktinių teisių gynimo būdo.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės nagrinėjamam ginčui išspręsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinis teismas patyrė 81,62 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai dėl nurodytų, taip pat šalių turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti šis teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 20 d. nutarties dalis, kuriomis paliktas iš esmės nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. sprendimas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. papildomas sprendimas, ir šią bylos dalį perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 20 d. sprendimo dalį, kuria patikslinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. sprendimo rezoliucinė dalis dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Algis Norkūnas

Gediminas Sagatys