Civilinė byla Nr. 3K-3-475-684/2017
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05831-2015-5
Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.2.4.1; 3.2.4.11;3.4.3.5.3.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gruodžio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Status optimus“ ieškinį atsakovei N. M. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys AAS „BTA Baltic Insurance Company“, A. S..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žalą kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė prašė iš atsakovės N. M., kaip buvusios BUAB „Status optimus“ bankroto administratorės, priteisti 2316,96 Eur sumokėtą varžytynių dalyvio mokestį, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškovė nurodė, kad bankroto administratorė N. M. bankroto administravimo išlaidas viršijo panaudodama ne tik BUAB „Status optimus“ lėšas, bet ir trečiojo asmens A. S. įmokėtą į BUAB „Status optimus“ sąskaitą 2316,96 Eur (8000 Lt) varžytynių dalyvio mokestį, kuris nepriklausė BUAB „Status optimus“ ir turėjo būti grąžintas A. S..
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 2316,96 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2316,96 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teismas nustatė, kad ieškovei UAB „Status optimus“ 2009 m. gegužės 5 d. iškelta bankroto byla. Atsakovė N. M. 2010 m. sausio 25 d. paskirta UAB „Status optimus“ bankroto administratore.
2013 m. birželio 4 d. pakartotiniu kreditorių susirinkimo nutarimu buvo nutarta parduoti reikalavimo teisę į Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ (toliau – LSD „Žalgiris“) 178 271,02 Eur (615 534,18 Lt) skolą. Apie vyksiančias varžytynes paskelbta įstatymo nustatyta tvarka 2013 m. birželio 28 d. Varžytynes vykdė atsakovė N. M.. 2013 m. rugpjūčio 12 d. varžytynių protokolas Nr. 2 patvirtina, kad varžytynės įvyko, varžytynių laimėtoju paskelbtas A. S., kuris buvo sumokėjęs 2316,96 Eur (8000 Lt) varžytynių dalyvio mokestį į BUAB „Status optimus“ sąskaitą. Varžytinių protokolo papildyme 2013 m. rugpjūčio 26 d. atsakovė nurodė neįvykusių varžytynių priežastį – varžytynių dalyvis per nustatytą laiką nesumokėjo visos turto pardavimo kainos. 2015 m. rugsėjo 5 d. kreditorių susirinkimo nutarimu buvo nutarta atšaukti 2013 m. birželio 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus 1–5 darbotvarkės klausimais, ir juos laikyti negaliojančiais.
Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovei uždrausta vykdyti 2013 m. birželio 4 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimus bei pasirašyti 178 271,02 Eur reikalavimo teisių į LSD „Žalgiris“ pardavimo dokumentus. Esant tokiai situacijai, administratorė turėjo nedelsiant sustabdyti varžytynes, kol nebus panaikinti šia Kauno apygardos teismo nutartimi administratorei nustatyti draudimai. Administratorė neturėjo pagrindo reikalauti sumokėti likusios sumos už parduodamą turtą ir tęsti varžytynių procedūros.
Teismas pažymėjo, kad varžytynių dalyvių pradiniai įnašai nėra bankrutuojančios įmonės pajamos ar turtas iki varžytynių pabaigos. Kadangi atsakovei buvo uždrausta pasirašyti reikalavimo teisių pardavimo dokumentus, administratorė, kaip savo srities profesionalė, turėjo numatyti, jog, panaikinus kreditorių nutarimus dėl reikalavimo teisių pardavimo, varžytynių dalyviams turės būti grąžinami jų sumokėti pradiniai įnašai. Varžytynių dalyvių pradiniais įnašais atsakovė N. M. neturėjo teisės disponuoti, iki bus išspręstas klausimas dėl varžytynių pabaigos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija nurodė, kad, atsižvelgiant į Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių turto pardavimo viešose varžytynėse nuostatas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1074 (toliau – Nutarimas), spręstina, kad varžytynių dalyvio mokestis arba gali būti grąžintas varžytynių dalyviui, arba pervestas į sąskaitą, skirtą atsiskaityti su kreditoriais. Tai reiškia, kad disponavimo teisė šiomis lėšomis priklauso varžytynių vykdytojui, todėl būtent jis sprendžia, kurį sprendimą priimti. Svarbu nustatyti, ar atsakovė, būdama bankrutavusios bendrovės administratorė, turėjo teisę spręsti, kad varžytynės neįvyko todėl, kad varžytynių laimėtojas per nustatytą terminą nesumokėjo visos turto pardavimo kainos, kai tuo metu jau buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis buvo uždrausta vykdyti 2013 m. birželio 4 d. pakartotinio susirinkimo nutarimus parduoti reikalavimo teises į LSD „Žalgiris“ ir pasirašyti šių reikalavimo teisių perleidimo dokumentus. Esant nurodytam draudimui parduoti skolą varžytynėse, tolesni reikalavimo teisių pardavimo veiksmai tapo negalimi, įskaitant ir likusios sumos sumokėjimą. Tai savo esme atitinka likusios varžytynių procedūros vykdymo sustabdymą. Kol galiojo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pradėta varžytynių procedūra negalėjo būti užbaigta, nė vienu iš Nutarime nurodytų būdų.
Atsižvelgiant į administratoriui keliamus reikalavimus ir į nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aiškinimą, atsakovė, būdama administratorė, privalėjo laikytis teismo nustatytų draudimų, o jų nepaisydama elgėsi neteisėtai. Atsakovė neturėjo teisės pripažinti varžytynių neįvykusiomis varžytynių laimėtojui per nustatytą laiką nesumokėjus visos turto pardavimo kainos ir šią varžytinių dalyvio įmoką panaudoti administravimo išlaidoms apmokėti. Veikdama priešingai, tebegaliojant nurodytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, ji pažeidė nustatytus draudimus ir yra atsakinga už nuostolius, atsiradusius dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių neįvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 145 straipsnio 9 dalis). Atsakovės 2013 m. rugpjūčio 26 d. surašytas 2013 m. rugpjūčio 2 d. varžytynių protokolo papildymas, kuriuo nustatyta, kad varžytynės neįvyko, kadangi laimėtojas per nustatytą laiką nesumokėjo visos turto pardavimo kainos, laikytinas niekiniu (CK 1.80 straipsnis) ir negalėjo sukelti jokių teisinių pasekmių, t. y. būti pagrindu šį įnašą panaudoti atsakovės administravimo išlaidoms padengti.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovė, panaudojusi varžytynių dalyvio pradinį įnašą administravimo išlaidoms padengti, iš to gavo naudos, o CK 6.249 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Bet kuriuo atveju ieškovei priėmus sprendimą grąžinti varžytynių dalyvio pradinį įnašą ar jo negrąžinti, tačiau atsakovei jį jau panaudojus savo interesams, ieškovei atsiras žala, kadangi ji arba turės grąžinti įnašą iš savo lėšų, arba jį paprasčiausiai praras be teisėto pagrindo.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, pareiškimas dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo
Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Bylą nagrinėję teismai padarė proceso teisės normų pažeidimą, t. y. pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė pirmiau nurodytą įrodymų vertinimo taisyklę ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos dėl įrodymų vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-316/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-316/2010">3K-3-316/2010</a>; 2004 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2004).
Teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas dėl civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo. Teismai konstatavo žalos faktą nesant jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės patirtą žalą, nes jokia žala ir nebuvo padaryta (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Įrodyti žalos buvimo faktą, kaip ir visas kitas civilinės atsakomybės sąlygas, yra ieškovo pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje surinkti įrodymai taip pat patvirtina, kad ginčo sumą atsakovė panaudojo ieškovės BUAB „Status optimus“ administravimo išlaidoms padengti: 4000 Lt sumokėjo advokatei Vilmai Normantienei; 1410,05 Lt sumokėjo už ekspertizės paslaugas; 210,26 Eur (726 Lt) sumokėjo UAB „LB Auditas“ už buhalterines paslaugas; 539,84 Eur (1863,95 Lt) perdavė ieškovės bankroto administratoriui M. M. 2014 m. balandžio 25 d. perdavimo–priėmimo aktu. Sau asmeniškai atsakovė iš ginčo sumos neišsimokėjo nieko.
Pareiškimu dėl prisidėjimo prie atsakovės kasacinio skundo trečiasis asmuo draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ prašo kasacinį skundą tenkinti, remdamasi skunde nurodytais pagrindais.
Atsiliepimų iš ieškovės ir trečiojo asmens A. S. į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl žalos kaip būtinosios sąlygos, nustatant bankroto administratoriaus civilinę atsakomybę
Remiantis ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalimi, įstatymų nustatyta tvarka administratorius privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo ir (arba) jo padėjėjo (padėjėjų) pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (2013 m. kovo 28 d. įstatymo redakcija).
Civilinei atsakomybei kilti būtina šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Ši taisyklė taikytina ir bankroto administratoriaus civilinei atsakomybei, todėl bylose, kuriose bankroto administratoriui reiškiami reikalavimai dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, teismai turi nustatyti visas pirmiau nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas. Bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, žalos (nuostolių) faktą ir priežastinį ryšį tarp bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NzYtNjg3LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-576-687/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-576-687/2016">3K-3-576-687/2016</a>, 12 punktas).
Žala įmonei gali pasireikšti tuo, kad suprastėja jos turtinė padėtis: išauga skolos ar sumažėja turto ir jo nepakanka didžiajai daliai įmonės skolų apmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011).
Bankrutuojančios įmonės administratorius, pradėdamas administruoti bankrutuojančią įmonę ir teikdamas administravimo veiklą, savo veiklą orientuoja į atliktų veiksmų rezultatyvumą ir teisinius principus, kurie užtikrina veiklos bei teisėtų lūkesčių apsaugą. Įmonės administratorius turi pareigą užtikrinti, kad administruojamos įmonės vardu civilinėje apyvartoje bus veikiama sąžiningai, o šį reikalavimą atitinka toks elgesys, kai siekiama nepadaryti žalos, kontrahentams atskleidžiamos reikšmingos su sudaromu sandoriu susijusios aplinkybės, elgiamasi apdairiai ir rūpestingai. Įmonės administratorius privalo veikti taip, kad maksimaliai įmanomai užtikrintų pačios įmonės, kartu ir visų kreditorių teisėtus interesus, vykdydamas bankroto procedūrą, nepažeistų kitų su bankrutuojančia įmone susijusių asmenų interesų, t. y. privalo elgtis sąžiningai ir protingai, apdairiai ir rūpestingai visų asmenų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-6/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-6/2012">3K-3-6/2012</a>).
Nagrinėjamu atveju teismai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad reikalavimo teisės į LSD „Žalgiris“ skolą varžytynių laimėtoju paskelbtas A. S.; šis buvo sumokėjęs 2316,96 Eur varžytynių dalyvio mokestį į BUAB „Status optimus“ sąskaitą. Galiausiai varžytynių protokolo papildyme 2013 m. rugpjūčio 26 d. atsakovė nurodė, kad varžytynės neįvyko, nes varžytynių dalyvis per nustatytą laiką nesumokėjo visos turto pardavimo kainos. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad nurodyta suma nebuvo grąžinta varžytynių dalyviui – byloje sprendžiama dėl to, ar lėšos buvo panaudotos pagrįstai. Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad gautos lėšos buvo panaudotos įmonės administravimo išlaidoms padengti, tuo tarpu ieškovė, siekdama priteisti iš atsakovės žalos atlyginimą, ieškinyje nurodė, kad atsakovė gautą varžytynių dalyvio įmoką panaudojo nepagrįstai. Todėl šiuo atveju aktualu išsiaiškinti, ar atsakovė, nuspręsdama trečiajam asmeniui negrąžinti varžytynių dalyvio įmokos, sukėlė žalą BUAB „Status optimus“.
Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjUtNjg2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-165-686/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-165-686/2017">3K-3-165-686/2017</a>, 34 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nurodė, kad atsakovė, panaudojusi varžytynių dalyvio pradinį įnašą administravimo išlaidoms padengti, iš to gavo naudos. Teisėjų kolegija papildomai nurodė, kad atsakovė įnašą panaudojo savo interesams patenkinti. Pažymėtina, kad teismas nenurodė, kokiais duomenimis remdamasis konstatavo šį faktą. Teismas nenustatė, kad bankroto administratorė būtų išsimokėjusi kokį nors atlygį. Teismas netyrė, kam buvo panaudotas gautas varžytynių dalyvio mokestis, t. y. teismas tiesiog konstatavo faktą, kad atsakovė gautą sumą iš varžytynių panaudojo savo interesams. Taigi teismas nenustatė, kaip pasireiškė įmonei padaryta žala – ar įmonė neteko turto, ar turėjo papildomų išlaidų, ar negavo pajamų, ar kt. Teismas, konstatuodamas, kad atsakovė įmonei sukėlė žalą, turėjo visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti visas reikšmingas bylos aplinkybes – turėjo nustatyti lėšų panaudojimo pobūdį (paskirtį), t. y. turėjo įvertinti, kam gauta suma buvo panaudota – ar bankrutuojančios įmonės interesams, ar kitiems tikslams. Byloje yra duomenų, kad varžytynių dalyvio mokestis panaudotas, perduodant jo dalį naujajam ieškovės bankroto administratoriui, atsiskaityti už teisinę pagalbą ir už suteiktas audito paslaugas. Dėl šių įrodymų nepasisakyta. Todėl sutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir konstatavo žalos faktą, nesiremdamas jokiais konkrečiais duomenimis dėl ieškovės patirtos žalos.
Dėl procesinės bylos baigties
Kadangi šioje nutartyje minėtos priežastys lemia poreikį šalims įrodinėti, o teismui – nustatyti esmines šios bylos teisingam ir visapusiškam išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, o tai negali būti padaryta kasaciniame teisme (CPK 353 straipsnio 1 dalis), egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Kasacinis teismas turėjo 14,33 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 27 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).
Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 6 d. nutartį panaikinti ir grąžinti iš naujo nagrinėti tam pačiam apeliacinės instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Donatas Šernas
Dalia Vasarienė
