Baudžiamoji byla Nr. 1A-84-300/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33820-2016-8
Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.19.4.1; 1.2.29.1.1;
2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.4.6.4.4; 2.4.7
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 11 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,
teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko,
sekretoriaujant Vilmai Armalytei,
dalyvaujant prokurorui Egidijui Jurgeliui,
nukentėjusiojo K. Z. atstovui advokatui Vigintui Stričkai,
nuteistajai D. L.-K.,
gynėjai advokatei Kristinai Pugačienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. L.-K., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. Z. bei Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko (toliau – ir Institucija) apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo D. L.-K. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalyje ir nubausta – 80 MGL (3012,80 Eur) bauda, pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje ir nubausta – 100 MGL (3766 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintos, taikant bausmių apėmimo principą, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 100 MGL (3766 Eur) bauda. Civilinio ieškovo K. Z. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista, iš civilinio atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 1000 Eur neturtinės žalos. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas. Priteista iš kaltinamosios D. L.-K. nukentėjusiajam K. Z. 10,46 Eur proceso išlaidų.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
D. L.-K. nuteista už tai, kad dirbdama Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėja ir tirdama policijoje gautus 2016 m. vasario 11 d. D. Š. ir K. Z. pareiškimus, tyčia laikotarpyje nuo 2016 m. vasario 12 iki 29 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, 2016 m. vasario 19 d. D. Š., 2016 m. vasario 23 d. K. Z. vardu surašė paaiškinimus, nurodydama juose tikrovės neatitinkančią informaciją bei paaiškinimuose parašydama „surašita teisingai“, „sarašita teisingai“ ir pasirašydama už D. Š., K. Z., šių paaiškinimų pagrindu, 2016 m. vasario 29 d. A. M. nedalyvaujant, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 81P-52734593-16, nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 81N-52735278-16, kuriuose parašė tikrovės neatitinkantį A. M. paaiškinimą bei pasirašė už A. M., suklastojo tikrus dokumentus – 2016 m. vasario 19 d. D. Š., 2016 vasario 23 d. K. Z. paaiškinimus, administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 81P-52734593-16, nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 81N-52735278-16.
Be to, D. L.-K. nuteista už tai, kad būdama valstybės tarnautoja – policijos pareigūne, dirbdama Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėja, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – vykdydama savo pareigas ir tirdama policijoje gautus 2016 m. vasario 11 d. D. Š. ir K. Z. pareiškimus, tyčia laikotarpyje nuo 2016 m. vasario 12 iki 29 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, 2016 m. vasario 19 d. D. Š., 2016 m. vasario 23 d. K. Z. vardu surašė paaiškinimus, nurodydama juose tikrovės neatitinkančią informaciją bei paaiškinimuose parašydama „surašita teisingai“, „sarašita teisingai“ ir pasirašydama už D. Š., K. Z., šių paaiškinimų pagrindu 2016 m. vasario 29 d., A. M. nedalyvaujant, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 81P-52734593-16, nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 81N-52735278-16, kuriuose parašė tikrovės neatitinkantį A. M. paaiškinimą bei pasirašė už A. M., tokiu būdu pažeisdama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnio nuostatas, Lietuvos policijos įstatymo 4 straipsnio 1, 2 dalies nuostatas, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-06-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 3 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4, 8 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktų nuostatas, padarė didelės žalos D. Š. ir K. Z., nes pažeidė jų teises ginti pažeistas teises įstatymų nustatyta tvarka, o taip pat padarė didelės žalos valstybei, nes pažeidė valstybės deklaruojamų įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus, iškraipė valstybės institucijos – Lietuvos policijos funkcijas ir veiklos principus bei diskreditavo valstybės tarnautojo – policijos pareigūno vardą.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai
Apeliaciniu skundu nuteistoji D. L.-K. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.
3.1. Nurodo, kad byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys nepatvirtina, kad ji materialiai suklastojo dokumentus. Teigia, kad esminis įrodymas byloje nustatant dokumento materialinio suklastojimo faktą yra specialisto ar eksperto, atlikusio rašysenos objektų tyrimą ar ekspertizę, išvados, o analizuojant byloje esančias rašysenos objektų tyrimo išvadas matyti, kad nė viena jų nenurodo, jog kaltinime išvardintus įrašus dokumentuose atliko ar pasirašė juose apeliantė. Be to, nurodo, kad byloje nėra pateikta specialisto išvada, kad 2016 m. vasario 19 d. D. Š. ir 2016 m. vasario 23 d. K. Z. paaiškinimuose yra suklastoti šių asmenų parašai. Pažymi, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, jog minėtus rankraštinius įrašus „surašita teisingai“ turėjo galimybę padaryti ne tik apeliantė, bet ir kiti Radviliškio rajono PK pareigūnai ir darbuotojai. Anot apeliantės, iš liudytojo A. K. nurodytos dokumentų tikrinimo bei juose nustatytų trūkumų (klaidų) taisymo Radviliškio rajono PK tvarkos matyti, kad nebuvo griežtai laikomasi dokumentų rengimo, klaidų juose taisymo tvarkos, o to pirmosios instancijos teismas nevertino. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad byloje nėra pateiktos kategoriškos specialisto išvados dėl A. M. parašų suklastojimo administracinio teisės pažeidimo protokole bei nutarime. Teigia, kad nors byloje yra pažyma iš A. M. darbdavio, kurioje nurodyta, kad jis 2016 m. vasario 29 d. dirbo Vokietijoje, tačiau, tai neįrodo, kad įmonės darbo apskaita buvo vedama atsakingai, bei paaiškina, kad ji, surašydama 2016 m. vasario 29 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą bei tos pačios dienos nutarimą, nepareikalavo atvykusio asmens tapatybės dokumento, todėl galėjo pasirašyti už A. M. kitas asmuo, o tai reiškia, kad ne apeliantė, o kitas asmuo suklastojo 2016 m. vasario 29 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą bei nutarimą.
3.2. Pasak apeliantės, byloje nepašalintos abejonės dėl D. Š. duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu turinio, gebėjimo juos perskaityti, jog nėra jokių duomenų, kad D. Š. dėl psichologinių, psichiatrinių savybių ikiteisminio tyrimo metu galėjo duoti parodymus, juos perskaityti, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo jais remtis, o visos abejones turėjo būti vertinamos apeliantės naudai. Apeliantės teigimu, D. Š. ir K. Z. nurodytos aplinkybės dėl konflikto skyrėsi nuo A. M. nurodytų aplinkybių tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu. A. M. teigė, kad jokiame konflikte jis nedalyvavo, dėl to, apeliantė daro išvadą, kad nukentėjusieji D. Š. ir K. Z. siekė asmeninių sąskaitų suvedimo su A. M., ir dėl to gavę jiems nepalankų procesinį apeliantės sprendimą, sąmoningai nurodo kitokias 2016 m. vasario 9 d. įvykio aplinkybes, bei tai, kad jų paaiškinimus surašė apeliantė.
3.3. Apeliantė apibendrindama nurodo, kad K. Z., paaiškino, kad neturtinę žalą jis bei mažamečiai vaikai patyrė dėl muštynių, o ne dėl apeliantės kaltės, bei nurodė, kad jaučia nepasitikėjimą policija, dėl to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai K. Z. priteisė neturtinę žalą. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog ji padarė jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. Z. prašo pakeisti 2017 m. gruodžio 18 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio ir iš civilinių atsakovų solidariai priteisti 170 Eur turtinės žalos, 3000 Eur neturtinės žalos ir procesines išlaidas: 300 Eur už teisines paslaugas, 10,46 Eur už kelionės išlaidas, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
4.1. Apeliantas nurodo, kad jis negalėjo pasinaudoti ATPK nuostatomis, kad būtų atlygintos išlaidos už atstovavimą, todėl patirtos atstovavimo išlaidos laikytina patirta žala, bei teigia, kad padaryta žala yra susijusi priežastiniu ryšiu su kaltinamosios neteisėtais veiksmais. Teigia, kad kaltinamoji gavusi apelianto pareiškimą turėjo tinkamai atlikti savo pareigas. Nurodo, kad yra priežastinis ryšis tarp kaltinamosios neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, todėl ieškinys dalyje dėl turtinės žalos turėjo būti tenkintas ir priteista 170 Eur turtinė žala.
4.2. Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį netinkamai nustatė faktines aplinkybes, bei atkreipia dėmesį, kad teisme nurodė, jog jaučia nuoskaudą dėl A. M. veiksmų, tačiau neturtinė žala jam padaryta dėl kaltinamosios neveikimo. Pasak apelianto, jis turėjo pagrįstą tikėjimą, jog policijos pareigūnai laikosi įstatymų. Nurodo, kad kaltinamoji ne tik nevykdė įstatyme numatytų pareigų, bet ir įvykdė nusikalstamas veikas, o apeliantas nesulaukęs policijos pareigūnės deramos pagalbos ir reakcijos į jį ištikusią nelaimę, patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus ir dėl to kreipėsi pagalbos į psichologą. Apelianto teigimu, jis dėl nuolatinės įtampos ir nerimo buvo prislėgtos nuotaikos, tai paveikė jo sveikatą, sutriko miegas, jautėsi nesaugiai, bejėgiškai, nes nebesitikėjo pagalbos iš policijos kaip institucijos. Be to, teigia, kad kaltinamosios buvo diskriminuojamas dėl turtinės ir socialinės padėties. Nurodo, jog buvo užkirstas kelias įgyvendinti teisę į teisingą teismą, nes buvo priimtas nutarimas atsakyti pradėti ikiteisminį turimą. Nurodo, jog pakartotinas pareiškimo tyrimas įvyko daugiau kaip po 6 mėnesių, todėl ikiteisminio tyrimo institucija nebegalėjo surinkti visų reikšmingų įrodymų, kad kaltinimą palaikytų valstybė, o ne privatus asmuo. Teigia, kad jam buvo užkirstas kelias įgyvendinti savo teisę į teisingą teismą, todėl jo reikalaujama priteisti 3000 Eur neturtinė žala yra pagrįsta ir atitinka padarytų nusikaltimų sunkumą.
4.3. Galiausiai apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, be to, apeliantas nurodo, kad neturėdamas specialių teisinių žinių kreipėsi į advokatą dėl civilinio ieškinio paruošimo baudžiamojoje byloje, todėl nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje, išlaidos už teisines paslaugas laikytinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš atsakovų.
5. Apeliaciniu skundu Institucija prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalį dėl 1000 Eur neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. Z. ir jo civilinį ieškinį atmesti.
5.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. Z. priteisė 1000 Eur neturtinės žalos. Atkreipia dėmesį į tai, kad teisiamojo posėdžio metu K. Z. negalėjo įvardyti kokią žalą patyrė dėl neteisėtų pareigūnės D. L.-K. veiksmų, K. Z. teigė, jog patyrė stresą dėl įvykusių muštynių su A. M., jog jį kankina nemiga, lankėsi pas psichologą. Skunde teigiama, kad nėra nustatyta viena iš viešosios atsakomybės sąlygų – priežastinio ryšio tarp neteisėtų kaltinamosios veiksmų ir atsiradusios žalos. Be to, nurodo, kad K. Z. nepateikė į bylą jokių duomenų, pagrindžiančių jam šiais veiksmais padarytą žalą. Taip pat skunde nurodo, kad procesinis sprendimas dėl K. Z. pareiškimo buvo priimtas ir taip teisingumas atstatytas.
5.2. Institucija atkreipia dėmesį į tai, kad teisminėje praktikoje yra išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Skunde akcentuojama, kad neturtinė žala atlyginama tik tada, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė emocinį sukrėtimą ir stresą. Skunde pažymi, kad pagal teismų praktiką neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Nurodo, jog byloje nėra duomenų, jog dėl policijos pareigūnės veiksmų (neveikimo) nukentėjusiajam kilo tokios apimties neigiamos pasekmės, kad neabejotinai būtų nustatyta jog buvo padaryta neturtinė žala.
6. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė visus apeliacinius skundus atmesti, nuteistoji ir jos gynėja advokatė K. Pugačienė prašė nuteistosios skundą tenkinti, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. Z. atstovas adv. V. Strička prašė K. Z. skundą tenkinti, nuteistosios ir Institucijos apeliacinius skundus atmesti, bei priteisti atstovavimo teisinių paslaugų išlaidas.
Nuteistosios D. L.-K., Institucijos, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. Z. skundai tenkinami iš dalies.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.
Nuteistoji D. L.-K. apeliaciniu skundu nesutikdama su apylinkės teismo priimtu sprendimu iš esmės ginčija įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms. Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad nuteistoji savaip interpretuoja byloje nustatytas faktines aplinkybes ir siūlo besąlygiškai remtis jos dėstomu vertinimu, o ne byloje esančiu ir išnagrinėtų duomenų visetu. Nepaisant to, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visumą byloje surinktų įrodymų ir padarė teisingas išvadas dėl jų, dėl to pagrįstai konstatavo, kad D. L.-K. padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas.
Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Teismai, taikydami BK 228 straipsnį, pripažįsta žala ne tik turtinio, bet ir kitokio pobūdžio žalą, dėl kurios nukenčia valstybės, tarptautinės viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Turtine žala pripažįstamas turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), negauta nauda ar negautos pajamos, kurios būtų gautos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Kitokio pobūdžio žala – fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms – asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu dėl to pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisės ir laisvės, sumenkinamas valstybės institucijų autoritetas, sutrikdomas darbas. Kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo bei valstybės institucijų autoritetui ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMyLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-232/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-232/2012">2K-232/2012</a>, 2K-7-335/2013).
Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, neatlikdamas arba netinkamai atlikdamas savo pareigas, visada diskredituoja savo vardą, tačiau ne bet koks valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei. Didelės žalos valstybei požymis turi būti konstatuojamas nurodant argumentus, iš kurių būtų aišku, kodėl padaryta žala valstybei vertinama kaip didelė (pvz.: dėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens poelgio sutriko normali valstybės veikla, buvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, pažeisti daugelio žmonių interesai, pakirstas pasitikėjimas valdymo tvarka ir pan.).
Nuteistoji D. L.-K. tiek pirmosios instancijos metu, tiek apeliacinės instancijos metu bei apeliaciniame skunde neigia savo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistoji D. L.-K. pirmosios instancijos metu nurodė, jog A. M. žino iš matymo (III t., b. l. 131), todėl aplinkybė, kaip teigia nuteistoji, kad ji netikrino asmens dokumento ir už A. M. nutarimą galėjo pasirašyti atvykęs kitas asmuo, bei taip ji padarė tik drausminį nusižengimą, vertinama kaip nuteistosios gynybinė versija. Pirmosios instancijos teisme apklaustas A. M. (III t., b. l. 129) nurodė, kad dėl minėto įvykio apklaustas nebuvo, parodymų nedavė, parašų administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nedėjo ir negalėjo to padaryti, nes tuo metu dirbo Vokietijoje, tai patvirtina UAB „H“ pateikta pažyma (I t., b. l. 80, 83). Taip pat, A. M. teigė, jog priešingai nei nurodoma suklastotuose K. Z. ir D. Š. paaiškinimuose, D. Š. jam nebuvo skolingas pinigų. Apeliantė skunde, nurodo, jog jai kyla abejonės dėl D. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų turinio, gebėjimo juos perskaityti, jog nėra jokių duomenų, kad D. Š. dėl psichologinių, psichiatrinių savybių ikiteisminio tyrimo metu galėjo duoti parodymus. Tačiau, teisėjų kolegija, su tokiais nuteistosios skunde išdėstytais teiginiais nesutinka. Kaip matyti iš liudytojo R. K. parodymų (III t., b. l. 128), D. Š. apklausos metu, viską pakankamai išsamiai pasakojo, jokių įtarimų, kad D. Š. nemoka skaityti, nekilo, savo parodymus D. Š. skaitė įdėmiai, todėl užtruko. Liudytojas nurodė, kad į apklausos protokolus nerašomi necenzūriniai žodžiai, jie paprastai perfrazuojami ir parašomi bendrine kalba. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui taip pat nekilo abejonių dėl D. Š. gebėjimų papasakoti įvykio aplinkybes. Pirmosios instancijos teisme perkaičius D. Š. ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos protokolą (II t., b. l. 107–108), D. Š. nurodė, jog protokolas surašytas teisingai, nurodė, kad jaudinasi, jog visko nebepamena, nes praėjo daug laiko, patvirtino, kad geba skaityti (III t., 108–109). Nuteistosios apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad Radviliškio rajono PK nebuvo griežtai laikomasi dokumentų rengimo, klaidų juose taisymo tvarkos. Tačiau liudytojas A. K. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog D. L.-K. prastai atliko savo pareigas, tačiau ne piktybiškai, o dėl negėbėjimo susitvarkyti su darbu. Nurodė, jog techniniai pažeidimai – gramatinės klaidos nebuvo fiksuojamos, tačiau jei klaidos keitė dokumento esmę, buvo prašoma, kad pareigūnas pataisytų, jei apklausa būdavo blogai atlikta, tuomet prašoma, kad pareigūnas ją atliktų iš naujo (III t., b. l. 163). Be to, pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas G. A. nurodė, jog per D. L.-K. tarnybos laiką buvo pradėti du tarnybiniai patikrinimai dėl netinkamai atliekamų pareigų, bei buvo skirta drausminė nuobauda (III t., b. l. 110–111). Be to, apeliacinės instancijos teismas, atkreipia dėmesį į liudytojo M. K. parodymus, kad kiekvienas pareigūnas turėjo savo atskirą darbo vietą, buvo seifai byloms (III t., b. l. 128), liudytoja J. B. nurodė, jog konfliktai tarp darbuotojų ir viršininko kildavo dėl didelio darbo krūvio (III t., 163–164). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad teisiamojo posėdžio metu duodama paaiškinimus D. L.-K. nukentėjusįjį K. Z., vadino „Zabarausku“, o tokia jo pavardė užrašyta nukentėjusiojo 2016-02-23 paaiškinime (I t., b. l. 34), dėl kurio klastojimo D. L.-K. pareikštas kaltinimas. Taigi visos šios minėtos aplinkybės yra tie objektyvūs duomenys, kurie paneigia deklaratyvią nuteistosios versiją, kad ji nesuklastojo tikrų dokumentų ir nediskreditavo valstybės tarnautojo – policijos pareigūno vardo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo vertinimui, kad D. L.-K. kaltė padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta.
Teisėjų kolegija, išsamiai susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, yra tos nuomonės, kad nagrinėjamu atveju iš nukentėjusiųjų D. Š. ir K. Z. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų (III t., b. l. 108–109), D. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (II t., b. l. 107–108), kuriuos patvirtino teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas D. Š. apklausą vykdęs pareigūnas R. K. (III t., b. l. 128), matyti, jog jie yra nuoseklūs, tarpusavyje iš esmės sutampa, netikėti jais apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi jokio pagrindo, kita bylos medžiaga – specialistų išvados (I t., b. l. 113–114, II t., b. l. 5–9, 32–35), administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. II-12-767/16 duomenys (I t., b. l. 28–29), liudytojo A. M. parodymai (III t., b. l. 129), UAB „H“ raštas (I t., b. l. 80, 83), apžiūros protokolai, pokalbio tarp nukentėjusiųjų ir kaltinamosios išklotinė (II t., b. l. 80–82), patvirtina nukentėjusiųjų papasakotą įvykių versiją. Apeliaciniame skunde nuteistoji D. L.-K. teigia, kad nė viena specialisto išvada nepatvirtina dokumentų klastojimo fakto, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atkreipia dėmesį, kad nors specialistų išvadose nėra tiesiogiai nurodyta, kad D. L.-K. būtų suklastojusi nukentėjusiųjų bei A. M. parašus ir žodžius „surašita teisingai“, tačiau minėtų išvadų turinį pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vertino atsižvelgdamas į visų byloje esančių įrodymų visetą, jie patvirtina, kad D. L.-K. dirbdama Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėja ir tirdama policijoje gautus D. Š. ir K. Z. pareiškimus, tyčia D. Š. ir K. Z. vardu surašė paaiškinimus, nurodydama juose tikrovės neatitinkančią informaciją bei pasirašydama už D. Š., K. Z., bei 2016 m. vasario 29 d. A. M. nedalyvaujant, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą bei nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, A. M. paaiškinimą bei pasirašė už A. M., t. y. suklastojo tikrus dokumentus: 2016 m. vasario 19 d. D. Š., 2016 vasario 23 d. K. Z. paaiškinimus, administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nutarimą Nr. 81N-52735278-16 administracinio teisės pažeidimo byloje.
Atsakant į nuteistosios skundo argumentus taip pat pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland).
Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Būtinas piktnaudžiavimo kaip nusikaltimo požymis yra padariniai – didelės žalos dėl minėtų veikų atsiradimas. Teismų praktikoje neturtinio pobūdžio žala paprastai yra pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba kai piktnaudžiaujant tarnyba padaromos dar ir kitos nusikalstamos veikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-199/2009, 2K-305/2011). Apeliacinės instancijos teismas, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad D. L.-K., kaip Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėja, atitiko specialaus subjekto – valstybės tarnautojo statusą. D. L.-K. vykdydama savo pareigas ir tirdama policijoje gautus D. Š. ir K. Z. pareiškimus, D. Š. ir K. Z. vardu surašydama paaiškinimus, nurodydama juose tikrovės neatitinkančią informaciją ir pasirašydama už D. Š. ir K. Z., A. M. nedalyvaujant, surašydama administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 81P-52734593-16 ir nutarimą Nr. 81N-52735278-16 administracinio teisės pažeidimo byloje, bei pasirašydama už A. M. – pažeidė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 4 straipsnio 1, 2 dalį, Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4, 8 punktus, 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. L.-K. padarė didelę žalą valstybei, t. y. sumenkino valstybinės teisėsaugos institucijos – Lietuvos policijos – autoritetą bei prestižą, diskreditavo pareigūno vardą, padarė žalą teisingumo ir teisėtumo interesams, sumenkino esminius policijos pareigūnų veiklos principus, o taip pat pažeidė D. Š. ir K. Z. teises ginti pažeistas teises įstatymų nustatyta tvarka, todėl jos nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, įvertinęs nuteistosios einamų pareigų svarbą, tai, kad D. L.-K. būdama policijos pareigūne, kuriai keliami aukšti profesiniai ir etiniai reikalavimai, veikdama priešingai savo pareigų paskirtį ir prasmę, įvykdė nusikalstamą veiką – suklastojo dokumentus ir tokiais veiksmais nuteistoji padarė didelės žalos valstybei, nes pažeidė valstybės deklaruojamų įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principus, iškraipė valstybės institucijos – Lietuvos policijos – funkcijas ir veiklos principus bei diskreditavo valstybės tarnautojo – policijos pareigūno vardą. Visi šie anksčiau aprašyti duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad D. L.-K. padarė ne darbo drausmės pažeidimus, o nusikaltimus.
IV. Dėl civilinio ieškinio, proceso išlaidų
Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. Z. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš civilinio atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 1000 Eur neturtinės žalos ir 10,46 Eur proceso išlaidų. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu K. Z. nesutinka ir prašo iš civilinių atsakovų solidariai priteisti 170 Eur turtinės žalos, 3000 neturtinės žalos, procesines išlaidas:300 Eur už teisines paslaugas, 10,46 Eur už kelionės išlaidas, bei 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat, dėl civilinių ieškinių dydžio nesutinka ir savo apeliaciniuose skunduose pasisako Institucija bei nuteistoji D. L.-K., kurie mano, jog nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo civilinis ieškinys turi būti atmestas.
Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais.
Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su Institucijos ir nuteistosios apeliaciniuose skunduose išreikšta nuomone, jog nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. Z. civilinis ieškinys turi būti atmestas, kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad D. L.-K. suklastojus nukentėjusiojo K. Z. paaiškinimą, bei pasisakant apie jo turtinę ir socialinę padėtį, buvo pažeista jo teisė į teisingą procesą, bei nukentėjusysis galėjo pasijusti diskriminuojamas, dėl to pagrįstai nustatyta, jog tokiais nuteistosios neteisėtais veiksmais K. Z. yra padaryta neturtinė žala. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl 3000 Eur neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiojo naudai, pirmosios instancijos teismo buvo sumažintas iki 1000 Eur įvertinus ne tik tai, kad K. Z. dėl D. L.-K. veiksmų jaučia nusivylimą ir nepasitikėjimą policijos institucija, patyrė įtampą ir nerimą, nesijaučia saugus, kreipėsi į psichologą, bet ir tai, kad iš K. Z. paaiškinimų matyti, jog dėl jo prastos emocinės būsenos ir patirto streso jis kaltina ne tik D. L.-K., bet ir A. M., be to nebuvo byloje pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog būtent dėl nuteistosios neteisėtų veiksmų K. Z. lankėsi pas psichologą (III t. b. l. 90), nenurodyta kokie sutrikimai diagnozuoti, ar pažeidimas turėjo negrįžtamų pasekmių jo turtinėms ir neturtinėms teisėms.
Atkreiptinas dėmesys, jog, nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti ir į tai, kad dėl K. Z. pareiškimo, ištyrus visas pareiškime nurodytas aplinkybes, bei atlikus kitus procesinius veiksmus, buvo priimtas procesinis sprendimas (I t., b. l. 64–66), kuriame buvo paaiškinti tokio sprendimo priėmimo motyvai, nutarimo apskundimo tvarka. Be to byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog dėl nuteistosios nusikalstamų veiksmų, K. Z. patyrė ilgalaikes neigiamas pasekmes. Apylinkės teismas šių aplinkybių pakankamai neįvertino, todėl iš civilinio atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo naudai priteistos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 500 Eur.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką minėtos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tokiais atvejais, išieškant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą nagrinėta byla ir koks skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-20/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-20/2011">2K-20/2011</a>, 2K-163/2012).
Pažymėtina tai, jog nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. Z., pagrįstai savo apeliaciniame skunde prašo iš nuteistosios D. L.- K. priteisti, pirmosios instancijos teisme, turėtas proceso išlaidas advokato pagalbai apmokėti 300 Eur (III t., b. l. 89). Taip pat, byloje yra, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, K. Z. gynėjo advokato V. Stričkos pateiktas pinigų priėmimo kvitas už suteiktas teisines paslaugas 200 Eur sumai (IV t., b.l. 33). Teisėjų kolegija pažymi, kad iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog nukentėjusiajam K. Z. iš nuteistosios D. L.-K. buvo priteista 10,46 Eur proceso išlaidų (III t., b. l. 94, 101, 122, 151), todėl nukentėjusysis nepagrįstai savo apeliaciniame skunde prašo priteisti jau priteistą minėtą sumą.
Esant anksčiau paminėtoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nėra pagrindo netenkinti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo prašymo išieškoti iš nuteistosios jo turėtas proceso išlaidas advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. Z. apeliacinis skundas tenkinamas tik iš dalies, priteistina suma už apeliacinės instancijos metu suteiktas teisines paslaugas mažintina iki 100 Eur.
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. Z. prašo priteisti 170 Eur atstovavimo išlaidas patirtas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Aukštesnės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas buvo reglamentuojamas iki 2016 m. gruodžio 31 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 279 straipsnyje, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą K. Z. patirtų išlaidų atlyginimo klausimo nekėlė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtų K. Z. patirtų išlaidų nelaikė materialiais nuostoliais, be to, CK 6.249 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, apibrėžianti žalą ir nuostolius, patirtus dėl teisės pažeidimo, ir joje nenurodyta, kad žala galėtų būti pripažįstamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos administracinio teisės pažeidimo byloje. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atstovavimo išlaidos administracinio teisės pažeidimo byloje priskirtinos administracinių teisės pažeidimų proceso teisinio reguliavimo sferai ir nepatenka į CK 6.249 straipsnio reguliavimo sritį, todėl negali būti pripažintos žala.
Taip pat, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. Z. apeliaciniu skundu nepagrįstai prašo priteisti 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir pažymi, jog CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Minimos CK nuostatos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių. Taip pat, kolegija pabrėžia, jog procesinės palūkanos yra skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Šiuo atvėju, baudžiamojo proceso paskirtis yra kitokia nei civilinio, todėl baudžiamajame procese civilinio ieškinio pareiškimo bei nagrinėjimo tvarka apibrėžta BPK 109 straipsnyje, t. y., kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Baudžiamojoje byloje reiškiamo civilinio ieškinio dalykas yra turtinė ir (ar) neturtinė žala, priežastiniu ryšiu siejama su baudžiamojoje byloje nagrinėjama nusikalstama veika. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. Z. reikalaujamos priteisti procesinės palūkanos nėra susijusios priežastiniu ryšiu su nuteistosios D. L.-K. padaryta nusikalstama veika ir baudžiamajame procese negali būti priteisiamos. Atsižvelgus į tai, kas pasakyta, darytina išvada, kad K. Z. prašymas dėl 5 procentų dydžio palūkanų priteisimo yra nepagrystas ir dėl to atmestinas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą dėl D. L.-K. kaltės padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje. Tačiau, kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamas nuosprendis keistinas dalyje dėl neturtinės žalos ir procesinių išlaidų dydžio priteisimo nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. Z..
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 332 straipsniu,
n u t a r ė:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nuosprendį pakeisti:
iš civilinio atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteistus 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 500 Eur (penkių šimtų eurų).
Priteisti iš nuteistosios D. L.-K. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui K. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) už suteiktą advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme, ir 100 Eur (vieną šimtą eurų) už suteiktą advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Vidmantas Mylė
Teisėjai Raimundas Jurgaitis
Zigmas Kavaliauskas
