J. V. pagal BK 140 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-3-309/2018

Teisminio proceso Nr. 1-36-3-00011-2016-4 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.1.; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.1.1.; 1.2.4.6.1.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.6.; 2.1.14.; 2.1.15.1.2.; 2.4.6.5.2.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 11 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės,

sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,

dalyvaujant nukentėjusiajai ir privačiai kaltintojai I. B., jos atstovei advokatei Aušrai Žukienei,

išteisintajai J. V., jos gynėjai advokatei Danutei Činčiuvienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir privačios kaltintojos I. B. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendžio, kuriuo J. V. išteisinta jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, požymių.

I. B. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. J. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį buvo kaltinama tuo, kad ji 2016 m. kovo 18 d., apie 8.15 val., (duomenys neskelbtini), pieno supirkimo punkto patalpose, suduodama kumščiu vieną kartą į veidą ir vieną kartą įspirdama į pilvą I. B., padarė jai kraujosruvą kairės akies obuolyje, kairės akies apatinio voko-skruosto-ausies, pilvo sumušimus, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir privati kaltintoja I. B. prašo pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendį kaip neteisėtą bei nepagrįstą ir priimti naują – apkaltinamąjį – nuosprendį.

2.1. Skunde nukentėjusioji ir privati kaltintoja nurodo, kad 2016 m. kovo 18 d. ji, eidama į J. V. darbovietę – pieno surinkimo punktą – išsiaiškinti dėl pastarosios rašytos SMS žinutės, buvo sutikusi kaimyną E. Z., taip pat buvo užėjusi į parduotuvę, kurioje dirba A. G. ir jiems sakė, kad eina susitikti su J. V. ir išsiaiškinti dėl pastarosios rašytos žinutės turinio. E. Z. ir A. G. matė, kad tuo metu ji (I. B.) nebuvo sužalota, ant jos veido nebuvo jokių smurto žymių. Jai tik įėjus į pieno supirkimo punktą, J. V., nieko nepaaiškinusi, sudavė jai į veidą, spyrė į lytinių organų sritį. Teigia, kad byloje surinkti įrodymai, t. y. 2016 m. kovo 18 d. specialisto išvada, liudytojų A. G., E. Z., G. P., A. P., P. P. parodymai, VĮ „P. t.“ bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pateikti rašytiniai įrodymai jos parodymus patvirtina, o J. V. parodymus paneigia. Nurodo, kad J. V. parodymus, jog ji 2016 m. kovo 18 d. 8.10 val. savo darbo vietoje nebuvo, pieno tyrimo rezultatus atspausdino iš savo namuose esančio kompiuterio laikotarpiu tarp 8 ir 9 val., paneigia VĮ „P. t.“ pateikti duomenys, jog pieno tyrimo rezultatas internetinėje svetainėje 2016 m. kovo 18 d. buvo patalpintas tik 9.33 val. Nukentėjusiosios įsitikinimu, teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, formaliai taikė in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą, akcentavo neesminius neatitikimus liudytojų parodymuose, be pagrindo liudytojos A. P. parodymus vertino kaip nepatikimus tik dėl to, kad ji ir J. V. dirba konkuruojančiose įmonėse. Kartu pažymi, kad BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje aprašyta veika apima ir tokius atvejus, kai smurtavimu asmeniui sukeliamas fizinis skausmas, be to, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ne dėl to, kad nepadaryta jokia nusikalstama veika, o todėl, kad baudžiamosios bylos dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka. Taip pat atkreipia dėmesį, kad ji iš karto po įvykio ieškojo žmogaus, kuris jai padėtų nuvykti pas specialistus ir į kitas institucijas, G. P. ją nuvežė į seniūniją, o po to į policijos komisariatą, taigi, teismo argumentas, kad apie įvykį iš karto nebuvo pranešta policijai, yra nepagrįstas.

3. Atsiliepimu į nukentėjusiosios ir privačios kaltintojos I. B. apeliacinį skundą išteisintoji J. V. prašo nukentėjusiosios I. B. apeliacinį skundą atmesti, Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendį, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, palikti nepakeistą. Nurodo, kad priimdamas nuosprendį pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi teismų praktika, formuojama baudžiamosiose bylose, o būtent atsižvelgė į tai, jog teismų praktikoje visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti, teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Kartu pažymi, kad įvairių teisės šakų normų kompleksas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-269/2013).

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji ir privati kaltintoja bei jos atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintoji ir jos gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

5. Nukentėjusiosios ir privačios kaltintojos I. B. apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikintinas ir priimtinas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad J. V. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Dėl J. V. kaltės padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką

6. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši tyčinė veika objektyviai pasireiškia kito žmogaus mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu įstatymo dispozicijoje nurodytus padarinius.

6.1. Nors J. V. neprisipažino kalta padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, jos kaltę padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą įrodo byloje surinktų įrodymų visuma.

6.2. Nukentėjusioji ir privati kaltintoja I. B. teisiamajame posėdyje nurodė, kad 2016 m. kovo 17 d. vakarą gavusi iš J. V. SMS žinutę, kurioje buvo parašyta „aš tau nei fiziškai, nei juridiškai neskolinga, nesirūpink mano sveikata, jei pati esi ligonis“, ji 2016 m. kovo 18 d., apie 8.15 val., nuėjo į J. V. darbovietę ir, pradariusi duris bei pasisveikinusi, pastarosios paklausė, kodėl ji rašė žinutę. J. V., nieko jai nepasakiusi, puolė ir sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą. Tuomet J. V. pradėjo bėgti į kitą patalpą, o kai ji (I. B.) paklausė, ką ji (J. V.) daro, pastaroji grįžo atgal ir spyrė jai į lytinius organus. Taip pat parodė, kad ji eidama į pieno supirkimo punktą pas J. V. nebuvo sužalota, tai matė E. Z. ir A. G.. Po įvykio ji buvo nuėjusi į toje pačioje gatvėje, maždaug už 20 m esančią parduotuvę. Eidama į pieno supirkimo punktą ji prie parduotuvės sutiktam E. Z. pasakė, kad gavo iš J. V. žinutę ir eina pas ją paklausti „kodėl taip parašyta“. Apie tai ji pasakė ir pakeliui esančioje parduotuvėje sutiktai pardavėjai, į parduotuvę ji užsuko ir po įvykio, „kažkiek“ pasipasakojo A. G. bei E. Z., apsiverkė. Tuo metu parduotuvėje buvo ir valytoja S. J.. Kadangi ji jautėsi blogai, todėl paskambino G. P. ir paprašė ją nuvežti į policiją. Nuvažiavusi į N. seniūniją ji pirmiausia užsuko pas seniūną, papasakojo, kas įvyko, ir seniūnas jai pasiūlė kreiptis į policiją. Tuomet ji nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur policijos pareigūnas surašė protokolą, o po to nuvyko pas ekspertą. Po to nuvyko pas šeimos gydytoją, jai pasidarė bloga ir ji buvo nuvežta į „greitąją“, ten sulašintos lašelinės. Prašė priteisti jai iš J. V. 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nes ji dėl J. V. veiksmų patyrė didelį stresą, jai buvo gėda prieš kitus žmones, ji pirmą kartą gyvenime patyrė moters smurtą, po įvykio lankėsi pas nervų gydytoją, dar lankosi ir pas šeimos gydytoją, vartoja vaistus (b. l. 40–42).

6.3. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, todėl netikėti nukentėjusiosios parodymų teisingumu nėra pagrindo.

6.4. Liudytoja A. G. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad I. B. apie 8 val. buvo atėjusi į parduotuvę, kurioje ji dirba pardavėja, sakė, kad eina pas J. V. išsiaiškinti dėl gautos žinutės turinio. Po kurio laiko I. B. atėjo verkdama, „žandu raudonu“, pasakė, kad J. V. „pripuolė ir davė ir įspyrė lyg tai į pilvo galą“. Patvirtino, kad I. B. aiškintis dėl žinutės pas J. V. ėjo nebūdama sužalota, o parėjo sužalota. Matė, kad I. B. žandas buvo raudonas, ji buvo susiėmusi pilvą, sakė, kad labai skauda. Viską girdėjo ir matė tuo metu parduotuvėje buvusi valytoja. Į parduotuvę buvo atėjęs ir E. Z. (b. l. 42–43).

6.5. Liudytoja A. G. apygardos teismo posėdyje dar kartą patvirtino, kad 2016 m. kovo 18 d. ryte ji nukentėjusiąją matė nesužalotą, I. B. sakė, kad eina pas J. V. išsiaiškinti dėl jos siųstos žinutės. Po to į parduotuvę I. B. grįžo susijaudinusi, sakė, kad tarp jos ir J. V. įvyko konfliktas, J. V. jai spyrė, sudavė į veidą. Matė, kad I. B. žandas buvo labai raudonas (b. l. 150).

6.6. Liudytojas E. Z. teisiamajame posėdyje taip pat patvirtino, kad ryte eidamas į parduotuvę buvo sutikęs I. B., paklausus, kur ji eina, pastaroji atsakė, kad eina į pieninę. Nepraėjus nė 15–20 min., I. B. grįžo verkdama, sakė, kad susimušė su pienininke, jos akis ir žandas buvo paraudę, sakė, kad kreipsis į policiją. Žinutės tekstą jis sužinojo parduotuvėje, I. B. davė jam žinutę paskaityti, sakė, kad ėjo dėl tos žinutės aiškintis. I. B. jam sakė, kad J. V. trenkė jai į veidą, taip pat sakė, kad spyrė (b. l. 43–44).

6.7. Liudytojas G. P. nurodė, kad apie 8.30 val. jam paskambinusi I. B. pasakė, jog ją sumušė J. V. ir paprašė nuvežti į ligoninę ir į policiją. Pirmiausia jie nuvažiavo į N. seniūniją, po to – pas šeimos gydytoją į (duomenys neskelbtini), paskui – į policiją, į (duomenys neskelbtini), o galiausiai – į ligoninę, nes I. B. pasidarė silpna. Jis matė, kad I. B. žandas buvo raudonas, I. B. verkė, sakė, kad jai įspyrė, kad skauda pilvą. Papasakojo, kad nuėjo į pieno surinkimo punktą pas J. V. išsiaiškinti dėl žinutės ir buvo pastarosios sumušta. Po įvykio jis kelis kartus vežė I. B. pas gydytojus, į vaistines. Padėjo I. B., nes pastarosios vyras neturi teisės vairuoti transporto priemones, o sūnus dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 44).

6.8. Liudytoja A. P. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad tą dieną, t. y. kovo 18 d., penktadienį, dirbo (duomenys neskelbtini) punkte pieno priėmėja, jos ir J. V. punktai yra tame pačiame kieme ir jos viena kitą labai gerai mato. Ji matė, kaip maždaug 8.10 val. į J. V. pieno surinkimo punktą atėjo I. B.. Po kiek laiko pamatė I. B. išeinančią, ji verkė, buvo susiėmusi už kairiojo žando, nuėjo į parduotuvę. Po to pamatė, kad I. B. akis ir kairysis žandas raudoni. Konfliktas tarp moterų įvyko apie 8.15 val. I. B. jai rodė J. V. rašytą žinutę, sakė, kad ėjo paklausti J. V., ką ji parašė. Jai nuėjus į parduotuvę, joje buvo I. B., E. Z., E. G., S. J., G. P., jie visi aptarinėjo šį įvykį, tai buvo „dienos įvykis“, nes tai, kad moterys mušasi, yra „stebuklas kaime“. Matė, kad I. B. pas J. V. ėjo sveika, nesumušta, „buvo veidas normalus“ (b. l. 57–60, 61).

6.9. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoja A. P. iš esmės nurodė tokias pat aplinkybes. Patvirtino, kad kovo 18 d. I. B. pas J. V. atėjo po 8 val., prieš paimant pieną. I. B. iš J. V. išėjo ranka užsidengusi kairįjį žandą. Po 9 val. ji nuėjusi į parduotuvę sužinojo, kas įvyko. Su I. B. ji bendravo parduotuvėje, I. B. papasakojo, kad konfliktas įvyko dėl žinutės, parodė jai šią žinutę telefone. Matė, kad yra paraudęs kairysis I. B. skruostas, akis, ji skundėsi, kad skauda pilvą, nes jai įspyrė. Tą dieną visi tik ir tekalbėjo apie šį įvykį. I. B. buvo šoke, pasimetusi (b. l. 131–132).

6.10. Liudytojas P. P. nurodė, kad tąkart 7.35 val. jis grįžo į (duomenys neskelbtini) pieno surinkimo punktą išsikrauti, vėl turėjo išvažiuoti 8.10 val. ar 8.15 val., taigi, gali patvirtinti, kad J. V. pieno surinkimo punktas tuo metu dirbo. I. B. jis nebuvo sutikęs, tačiau žmona jam sakė, kad įvyko konfliktas, „istorinis įvykis, susimušė dvi moteriškės“. Apie tai išgirdo ir parduotuvėje, pardavėja pasakė, kad J. V. sumušė I. B. (b. l. 83–84).

6.11. Kaip liudytojas apygardos teismo posėdyje apklaustas N. seniūnijos seniūnas R. L. parodė, kad I. B. pas jį buvo atėjusi apie 10 val., jai buvo paraudę prie akies. I. B. jam sakė, kad J. V. jai sudavė ir spyrė. Jis patarė I. B. kreiptis į policiją. Žmonėms buvo keista, kad moterys susimušė.

6.12. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko poskyrio specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad I. B. padaryta kraujosruva kairės akies obuolyje, kairės akies apatinio voko-skruosto-ausies, pilvo sumušimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, koja, mažiausiai dviem smūgiais ar trauminiais poveikiais. I. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 26–27).

6.13. Taigi iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos matyti, kad I. B. 2016 m. kovo 18 d. ryte, būdama sveika, nesužalota, ėjo pas J. V. išsiaiškinti dėl pastarosios jai parašytos SMS žinutės. I. B. apie 8.15 val. nuėjus į J. V. darbovietę – pieno surinkimo punktą, J. V., nieko neaiškinusi iš karto sudavė smūgį I. B. į kairįjį skruostą ir įspyrė į pilvo apačią. Tai, kad I. B. nuėjo pas J. V. nesužalota, patvirtino ją prieš pat įvykį matę liudytojai A. G. ir E. Z., tai, kad ji iš J. V. darbo vietos grįžo sužalota, patvirtino ją iš karto po įvykio matę liudytojai A. P., A. G., E. Z.. Nukentėjusiosios parodymus, kad ji iš karto po įvykio nuvyko pas seniūną, į policiją, kreipėsi į medikus patvirtina liudytojų G. P., R. L. parodymai, taip pat byloje esanti pirmiau minėta specialisto išvada. Taigi visiškai nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusiosios parodymus laikyti patikimais nėra pagrindo, nes jų nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Priešingai, nagrinėjamu atveju jokie bylos duomenys nesudaro pagrindo manyti, kad I. B. galėjo būti sužalota kitomis aplinkybėmis ir kito asmens, o ne J. V. ir ne jai suformuluotame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Tai, kad A. P. teisiamajame posėdyje nurodė, jog ant I. B. skruosto matė pirštų antspaudus, o kiti liudytojai šios aplinkybės nenurodė, nereiškia, kad šios liudytojos parodymai yra nepatikimi ir nėra pagrindas jais nesiremti, nes A. P. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa ir su nukentėjusiosios, ir su kitų liudytojų parodymais. Iš bylos matyti, kad I. B. pareiškimas dėl to, kad ją 2016 m. kovo 18 d., apie 8.15 val., (duomenys neskelbtini), pieno supirkimo punkte sumušė J. V. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate buvo gautas tą pačią dieną po įvykio (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 1–2 b. l.), todėl visiškai nesuprantamas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad „po įvykio policijai iš karto apie sumušimą nebuvo pranešta“. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys, kad įstatymas nenumato konkretaus termino, per kurį nukentėjusysis turėtų kreiptis į teisėsaugos institucijas su pareiškimu dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos. Taip pat pažymėtina, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–287–2013). Be to, nors pirmosios instancijos teismas liudytojos A. P. parodymus vertino itin kritiškai, net ir dėl to, kad tarp A. P. bei J. V. vyksta konkurencija dėl pieno supirkimo, kolegija šios liudytojos parodymus laiko patikimais, nes jie dėl esminių aplinkybių yra nuoseklūs ir, kaip minėta, sutampa su nukentėjusiosios bei kitų liudytojų parodymais. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat padarė nepagrįstą išvadą, kad nepaneigta J. V. versija, jog 8.15 val. ji nebuvo savo darbo vietoje – pieno surinkimo punkte. Tai, kad šiuo laiku J. V. buvo būtent darbo vietoje, o ne kažkur kitur, patvirtina pirmiau išdėstyti nukentėjusiosios I. B. ir liudytojų A. P., P. P., A. G., E. Z. parodymai. Tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojų parodymai yra nuoseklūs, jie vieni kitiems dėl esminių įvykio aplinkybių neprieštarauja, priešingai, vieni kitus papildo, todėl nėra jokio pagrindo netikėti šiais parodymais ir jais nesiremti sprendžiant J. V. kaltės klausimą. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojų parodymus, išskirtinį dėmesį skyrė visiškai neesminiams šių parodymų nesutapimams ir juos išskirtinai vertino kaltinamosios naudai. Kolegijos vertinimu, J. V. kaltę padarius jai inkriminuotą nusikaltimą patvirtina ir specialisto išvada, o VĮ „P t.“ informacija, kad pieno tyrimo rezultatai internetinėje svetainėje buvo patalpinti 2016 m. kovo 18 d. 9.33 val. (b. l. 74), J. V. kaltę nei patvirtina, nei paneigia.

6.14. Įvertinusi byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visumą, kolegija daro išvadą, kad:

J. V. 2016 m. kovo 18 d., apie 8.15 val., (duomenys neskelbtini), pieno supirkimo punkto patalpose, suduodama kumščiu vieną kartą į veidą ir vieną kartą įspirdama į pilvą I. B., padarė jai kraujosruvą kairės akies obuolyje, kairės akies apatinio voko-skruosto-ausies, pilvo sumušimus, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais nusikalstamais veiksmais J. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

6.15. Remiantis tuo, kas išdėstyta, Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendis naikinamas ir J. V. atžvilgiu priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis, pripažįstant J. V. kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Dėl bausmės skyrimo

7. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. V. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra.

7.1. Skirdama J. V. bausmę už nusikaltimą, numatytą 140 straipsnio 1 dalyje, kolegija atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, t. y. atsižvelgia į tai, kad J. V. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 140 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, anksčiau neteista (b. l. 17), administracine tvarka nebausta (b. l. 18), žemės ūkio kooperatyvo ir seniūnijos charakterizuojama teigiamai, kaip darbšti, tvarkinga, atsakinga, iniciatyvi (b. l. 22, 13, 25, 26, 27), jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinusi visas minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus J. V. bausmę – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis), dydžiu mažesnį, negu šios bausmės rūšies vidurkis (vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų).

Dėl civilinio ieškinio

8. Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį.

8.1. Nukentėjusioji I. B. pareiškė byloje civilinį ieškinį, prašydama priteisti jai iš J. V. 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–4, 40–42).

8.2. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.

8.3. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros, todėl CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismus įvertinti ir nusikaltimą padariusio asmens turtinę padėtį. Į nuteistojo turtinę padėtį atsižvelgtina vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

8.4. Nukentėjusioji nurodė, kad ji dėl neteisėtų J. V. veiksmų patyrė didelį stresą, jai buvo gėda prieš kitus žmones, po įvykio lankėsi pas nervų gydytoją, dar lankosi pas šeimos gydytoją, vartoja vaistus. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad J. V. tyčiniais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai I. B. buvo padaryta neturtinė žala. Tačiau kolegija, nustatydama neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į šią žalą padariusio asmens turtinę padėtį, dėl nusikalstamos veikos padarymo kilusias pasekmes, į kitas turinčias reikšmės šio klausimo sprendimui aplinkybes, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, susiformavusia teismų praktika tokio paties pobūdžio bylose. Atsižvelgusi į visas minėtas aplinkybes, kolegija nukentėjusiosios J. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies ir priteisia jai iš J. V. 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl proceso išlaidų

9. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nors skunde, kaltinant J. V. nusikalstamos veikos padarymu, nukentėjusioji I. B. prašė priteisti jai iš J. V. visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1–4), tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ji tokio prašymo nepateikė, o jos atstovė advokatė A. Žukienė baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad J. V. nepasiėmė patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti patvirtinančio kvito ir pažymėjo, kad priteisti proceso išlaidas bus prašoma „atskiru prašymu“ (b. l. 84–87). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nei pati nukentėjusioji, nei jos atstovė advokatė A. Žukienė neprašė priteisti iš J. V. nukentėjusiajai I. B. pastarosios turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Dėl to proceso išlaidų klausimas nesprendžiamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

J. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai laisvės apribojimą 6 mėnesiams.

Nukentėjusiosios I. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti I. B. iš J. V. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjai Zigmas Kavaliauskas

Raimundas Jurgaitis

Vidmantas Mylė