M. U. pagal BK 202 str., 20 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-15-354/2018

(S)

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02861-2016-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.7.3.1; 1.1.8.1.1; 1.2.17.6.1; 2.4.6.5.2

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 11 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus ir Virginijos Žindulienės,

sekretoriaujant Renatai Kovierei, Irenai Skaringienei,

dalyvaujant prokurorui Egidijui Timoniui,

išteisintajam M. U., jo gynėjui advokatui Raimundui Jurkai,

išteisintojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Egidijui Losiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Egidijaus Timonio apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nuosprendžio, kuriuo M. U. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 202 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių; uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) išteisinta pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 202 straipsnio 1 dalį, jai nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

M. U. buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2013 m. liepos 1 d., būdamas socialinės įmonės UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, žinodamas, kad bendrovei nėra įstatymo nustatyta tvarka suteikta licencija verstis asmens ir turto sauga, laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d., pažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo (2004 m. liepos 8 d. Nr. IX-2327) 9 straipsnio 1 ir 3 dalies reikalavimus, pagal kuriuos įstatymo numatytai asmens ir turto saugai yra reikalinga licencija, neturėdamas Ginkluotos ir neginkluotos asmens ir turto saugos licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 116, 6 dalies 2 punkte numatytos neginkluotos asmens ir turto saugos licencijos, organizavo ir vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai, o būtent, tęsdamas įmonės vardu sudarytą 2012 m. gruodžio 14 d. Apsaugos sutartį su UAB,, (duomenys neskelbtini)“ bei įmonės vardu pasirašydamas sutartis: 2013 m. spalio 1 d. Priežiūros paslaugų teikimo sutartį Nr. 20131001 (2016 m. sausio 18 d. priedą Nr. 16 prie Priežiūros paslaugų teikimo sutarties sudarytos 2013 m. spalio 1 d.) su UAB,, (duomenys neskelbtini)“, 2014 m. spalio 27 d. Parduotuvės priežiūros paslaugų teikimo sutartį Nr. 1 su UAB,, (duomenys neskelbtini)“ ir 2015 m. spalio 5 d. Parduotuvės priežiūros paslaugų teikimo sutartį Nr. ĮV-15/002 (2015 m. spalio 5 d. priedą Nr. 1 prie sutarties Nr. ĮV-15/002) bei 2016 m. sausio 18 d. Parduotuvės priežiūros paslaugų teikimo sutartį Nr. 20160118 (2016 m. sausio 18 d. priedą Nr. 1 prie sutarties Nr. 20160118) su UAB,, (duomenys neskelbtini)“, teikti asmens ir turto saugos paslaugas, ir UAB,, (duomenys neskelbtini)“ šias paslaugas teikė, kaip apibrėžta Asmens ir turto saugos įstatymo 9 straipsnio 1 ir 3 dalyse, pagal kurį ši veikla licencijuojama, todėl UAB,, (duomenys neskelbtini)“ neteisėtai stambiu mastu vertėsi ūkine-komercine veikla, neturėdama licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtu laikotarpiu gavo 342 350,01 Eur pajamų (iš UAB,, (duomenys neskelbtini)“ – 253 235,78 Eur, iš UAB,, (duomenys neskelbtini)“ – 83 275,95 Eur, iš UAB,, (duomenys neskelbtini)“ – 5 838,28 Eur).

UAB,, (duomenys neskelbtini)“ buvo kaltinama tuo, kad UAB,, (duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) direktorius M. U. nuo 2013 m. liepos 1 d. eidamas vadovaujančias pareigas bendrovėje ir pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. Nr.IX-1889) 37 straipsnio 10 dalies 1 punktą būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, veikdamas bendrovės vardu ir jos naudai bei interesais, turėdamas teisę atstovauti bendrovei, priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroliuoti jos veiklą, žinodamas, kad bendrovei nėra įstatymo nustatyta tvarka suteikta licencija verstis asmens ir turto sauga, laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d., pažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo (2004 m. liepos 8 d. Nr. IX-2327) 9 straipsnio 1 ir 3 dalies reikalavimus, pagal kuriuos įstatymo numatytai asmens ir turto saugai yra reikalinga licencija, neturėdamas Ginkluotos ir neginkluotos asmens ir turto saugos licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 116, 6 dalies 2 punkte numatytos neginkluotos asmens ir turto saugos licencijos, organizavo ir vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai, o būtent, tęsdamas įmonės vardu sudarytą 2012 m. gruodžio 14 d. Apsaugos sutartį su UAB,, (duomenys neskelbtini)“ bei įmonės vardu pasirašydamas sutartis: 2013 m. spalio 1 d. Priežiūros paslaugų teikimo sutartį Nr. 20131001 (2016 m. sausio 18 d. priedą Nr. 16 prie Priežiūros paslaugų teikimo sutarties sudarytos 2013 m. spalio 1 d.) su UAB,, (duomenys neskelbtini)“, 2014 m. spalio 27 d. Parduotuvės priežiūros paslaugų teikimo sutartį Nr. 1 su UAB,, (duomenys neskelbtini)“ ir 2015 m. spalio 5 d. Parduotuvės priežiūros paslaugų teikimo sutartį Nr. ĮV-15/002 (2015 m. spalio 5 d. priedą Nr. 1 prie sutarties Nr. ĮV-15/002) bei 2016 m. sausio 18 d. Parduotuvės priežiūros paslaugų teikimo sutartį Nr. 20160118 (2016 m. sausio 18 d. priedą Nr. 1 prie sutarties Nr. 20160118) su UAB,, (duomenys neskelbtini)“, teikti asmens ir turto saugos paslaugas, ir UAB,, (duomenys neskelbtini)“ šias paslaugas teikė, kaip apibrėžta Asmens ir turto saugos įstatymo 9 straipsnio 1 ir 3 dalyse, pagal kurį ši veikla licencijuojama, todėl, UAB,, (duomenys neskelbtini)“ neteisėtai stambiu mastu vertėsi ūkine-komercine veikla, neturėdama licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtu laikotarpiu gavo 342 350,01 Eur pajamų (iš UAB,, (duomenys neskelbtini)“ – 253 235,78 Eur, iš UAB,, (duomenys neskelbtini)“ – 83 275,95 Eur, iš UAB,, (duomenys neskelbtini)“ – 5 838,28 Eur)

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Egidijus Timonis prašo: panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. nuosprendį; M. U. pripažinti kaltu įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 300 MGL dydžio baudą; UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kalta įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 202 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 500 MGL dydžio baudą; kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Skunde prokuroras nurodo, kad teismas pernelyg abstrakčiai ir apibendrintai vertino skirtingų liudytojų parodymus, neindividualizuojant kiekvieno liudytojo nurodomų aplinkybių, kurios neatitinka bendros teismo išvados. Prokuroras atkreipia dėmesį į liudytojų V. M., V. L., N. G., Z. D., L. M., R. K., L. R., R. K., L. P., D. J., V. N., A. R., L. D., R. P., L. P., R. N., G. D., A. P. parodymus, iš kurių visumos, prokuroro nuomone, akivaizdu, kad buvo vykdoma apsaugos funkcija.

Be to, prokuroro teigimu, tai, kad buvo vykdoma būtent apsaugos funkcija, matyti ir iš 2012 m. gruodžio 14 d. apsaugos sutarties su visais vėlesniais pakeitimais, iš policijos medžiagos, kurioje užfiksuota, kad buvo sulaikomi vagys parduotuvėse, iš telefoninių skambučių, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, pranešdami apie vagystes, prisistatė apsaugos darbuotojais.

Taip pat prokuroras skunde pažymi, kad teismui kilus abejonių dėl specialisto išvados tikslumo buvo būtina kviesti specialistę į teismą ar skirti papildomą užduotį specialistei. Šiuo atveju tinkamai nepatikrinus, specialisto išvada nepaneigta.

Skunde prokuroras atkreipia dėmesį, kad skirtingai nei nurodo M. U. ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, sulaikymas yra prievartinis veiksmas. Prokuroras pabrėžia, kad nustatyti tokie atvejai, kai žmonės buvo uždaromi sandėlyje, kai parduotuvės durys buvo uždaromos ir nuo 5 iki 10 min. niekas negalėjo pasišalinti, taip apribojant žmonių laisvę. Prokuroro teigimu, svarbu ne tai, ar fizinė prievarta buvo naudojama, svarbu tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai turėjo teisę ją naudoti. Prokuroras nurodo ir tai, kad nustačius, jog dujų balionėliai buvo, teisė juos naudoti yra savaime suprantama.

Apygardos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintasis M. U. ir jo gynėjas bei išteisintojo juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Nors pirmosios instancijos teismas viešame teismo posėdyje ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismui suteikiama teisė įrodymus vertinti iš naujo ir padaryti kitokias išvadas bei savo procesinį sprendimą grįsti naujais įrodymais. Pažymėtina, kad nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas turi ypač atidžiai patikrinti skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą, įvertinti, ar teismo išvadas patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, ar buvo atsižvelgta į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti ir pan.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi prokuroro apeliacinio skundo argumentus, iš naujo dar kartą įvertinusi byloje surinktų ir pirmosios instancijos teisme ištirtų bei patikrintų įrodymų visumą, papildomai atlikusi įrodymų tyrimą – apklaususi specialistus J. D. ir A. K., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino M. U. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 202 straipsnio 1 dalį, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis naikinama ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje M. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinimą motyvavo tuo, jog nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, teikdama paslaugas kitiems juridiniams asmenimis, vertėsi licencijuojama asmens ir turto saugos veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatyme. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas grindė tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovai nurodė, jog jiems nereikėjo saugos paslaugų, o tik parduotuvių priežiūros paslaugų, kad liudytojais apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai nurodė, jog jie parduotuvėse atliko tik priežiūros darbus, jiems nebuvo išduotos specialios priemonės atlikti saugos funkcijoms, kad parduotuvių vadovai, kuriose dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, taip pat nurodė, jog plataus profilio darbuotojai apsaugos funkcijų neatliko, kad byloje nenustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai būtų turėję dujų balionėlių, nenustatyta ir tai, kad M. U. būtų pats ar per kitus asmenis davęs nurodymus plataus profilio darbuotojams kitų asmenų atžvilgiu naudoti fizinę prievartą, ginklus ar specialias priemones, kad nenustatyta, jog plataus profilio darbuotojai kitų asmenų atžvilgiu būtų panaudoję ar turėję teisę panaudoti fizinę prievartą, ginklus ar specialias priemones. Prokuroras nesutinka su šia teismo išvada ir mano, kad teismas nuosprendyje netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, pernelyg abstrakčiai ir apibendrintai vertino liudytojų parodymus, kilus abejonių dėl specialistės išvados tikslumo, šių abejonių nepašalino, neatsižvelgė į byloje esančių įrodymų visumą, iš kurių galima daryti išvadą, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ plataus profilio darbuotojai vykdė apsaugos funkcijas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo atveju visiškai sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, išteisinamasis nuosprendis M. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu buvo priimtas nepakankamai išsamiai išanalizavus byloje esančius duomenis, neįvertinus byloje esančių įrodymų visumos ir nepašalinus byloje kilusių abejonių, todėl yra pagrindas teigti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus ir šis pažeidimas sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Priešingai nei pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad M. U. veikoje yra BK 202 straipsnio 1 dalyje, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ – BK 20 straipsnio 2 dalies ir 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai.

BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytą verslo tvarką. Tokia tvarka apima tiek bendrąsias verslo subjektų teises ir pareigas, tiek specialiuosius reikalavimus, keliamus atskiroms verslo rūšims. Pagal BK 202 straipsnį ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtumas pirmiausia siejamas su vertimusi licencijuojama veikla neturint galiojančios licencijos (leidimo) tokiai veiklai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ3LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-147/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-147/2010">2K-147/2010</a>, 2K-490/2010, 2K-48/2011, 2K-199/2011, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc0LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-174/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-174/2012">2K-174/2012</a>, 2K-7-58/2013, 2K-428/2014). Taikant BK 202 straipsnio 1 dalį, nepakanka išsiaiškinti, kad kaltininkas neteisėtai sudarė sandorius ir gavo pajamų, bet būtina nustatyti ir kitus požymius, kurie atskleistų jo veiklos liečiamumą su baudžiamojo įstatymo saugoma vertybe, t. y. kad tokia veikla pažeidžia nustatytą vertimosi ekonomine veikla tvarką ir prieštarauja sąžiningos verslininkystės principams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc0LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-174/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-174/2012">2K-174/2012</a>, 2K-7-58/2013, 2K-428/2014).

Pažymėtina, kad už vertimosi ūkine, komercine veikla pažeidimus numatyta dviejų rūšių teisinė atsakomybė – baudžiamoji ir administracinė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad pirmiausia už verslo tvarkos pažeidimus atsiranda administracinė atsakomybė, o baudžiamoji atsakomybė kyla tik nustačius papildomus, BK 202 straipsnyje numatytus pažymius – veiklos versliškumą arba stambų mastą. Stambaus masto sąvoka BK nepateikta, tačiau sisteminis įstatymų aiškinimas leidžia spręsti, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik viršijus administracinę atsakomybę numatantį veikos mastą (tiek pagal anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 173 straipsnį, tiek pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 127 straipsnį), t. y. kai gaunamos pajamos (įplaukos) ar paskutiniųjų 12 mėnesių pajamos (įplaukos), ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė viršija 500 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (18 830 eurų) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzM1LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-335/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-335/2012">2K-335/2012</a>, 2K-7-58/2013).

Nagrinėjamoje byloje tiek M. U., tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pareikšti kaltinimai neteisėtai stambiu mastu ėmus verstis ūkine – komercine veikla, t. y. asmens ir turto sauga neturint tokiai veiklai reikalaujamos licencijos, kuriai ji reikalinga. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje nebuvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ plataus profilio darbuotojų atliekamas darbas laikytinas asmens ir turto sauga Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo prasme, tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia apylinkės teismo išvada.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmens ir turto sauga – saugos tarnybų ir saugos padalinių vykdoma ginkluota ar neginkluota asmens ir turto sauga, kuria siekiama apsaugoti fizinius ir juridinius asmenis, kitas organizacijas ir jų padalinius nuo neteisėto kėsinimosi į jiems priklausantį turtą, asmens gyvybę ir sveikatą, o 2 dalyje nurodyta, jog fizinė prievarta – fizinės jėgos ar kovinių imtynių veiksmų panaudojimas. To paties įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad neginkluota asmens ir turto sauga – asmens ir turto sauga turint teisę panaudoti fizinę prievartą, dujinius ginklus ir specialiąsias priemones. Minėto įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ginkluota asmens ir turto sauga, neginkluota asmens ir turto sauga, jei ji kaip paslauga teikiama klientams, yra licencijuojama, ir to paties straipsnio 2 dalyje yra išskiriamos trys licencijų rūšys: 1) licencija ginkluotai asmens ir turto saugai; 2) licencija neginkluotai asmens ir turto saugai; 3) tarpvalstybinio grynųjų pinigų vežimo licencija, o to paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmens ir turto sauga be licencijos yra draudžiama.

Iš Licencijuojamos veiklos posistemio pažymos matyti, kad informacijos apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotas licencijas nėra (4 t., b. l. 154). Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus bei iš Policijos departamento pateiktos informacijos matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl licencijos verstis asmens ir turto sauga nesikreipė (4 t., b. l. 156, 158). Pažymėtina, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. gruodžio 14 d. sudarytos Apsaugos sutarties turinio matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartyje įvardijama kaip saugos tarnyba, sutarties objektas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro fizinė apsaugą, t. y. prekybinės salės ir kitų patalpų stebėjimas ir pirkėjų kontrolė, parduotuvės personalo kontrolė, priskirtų prekių lentynų aptarnavimas. Šia sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo apsaugai skirti neginkluotų apsaugos darbuotojų, imtis visų fiziškai įmanomų teisėtų priemonių turto apsaugai, viešajai tvarkai užtikrinti, užkirsti kelią viešosios tvarkos, priešgaisrinės apsaugos normų pažeidimams tiek iš pašalinių asmenų, tiek iš personalo pusės, reikalauti nutraukti neteisėtus veiksmus arba sulaikyti pažeidėjus (2 t., b. l. 99–101). Nors minėtą sutartį kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė pasirašė L. P., tačiau nuo 2013 m. liepos 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi paskirtas M. U. (4 t., b. l. 131) toliau tęsė minėtos sutarties vykdymą ir 2013 m. spalio 1 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė 2012 m. gruodžio 14 d. Apsaugos sutarties papildymą (2 t., b. l. 107–108), kuris nepakeitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. gruodžio 14 d. Apsaugos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro fizinės apsaugos, be to, nors 2016 m. sausio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė 2013 m. spalio 1 d. priežiūros paslaugų teikimo sutarties priedą Nr. 16, kuriame buvo pakoreguotos nuostatos dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų, tačiau 2012 m. gruodžio 14 d. Apsaugos sutarties objektas išliko nepakitęs (2 t., b. l. 110–111). Iš byloje esančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ objekto apsaugos, priežiūros aktų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyje minimų aktų įvardijama kaip apsauga, dalyje – kaip paslaugų teikėjas, tačiau visuose aktuose yra nurodoma tokia pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų pareiga – iškilus pavojui, nedelsiant pranešti klientui (UAB „(duomenys neskelbtini)“) (2 t., b. l. 114–136). Teisėjų kolegija pažymi, kad nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atstovaujama M. U.) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. spalio 27 d. sudarė parduotuvės priežiūros paslaugų teikimo sutartį Nr. 1, tačiau iš sutarties objekto ir šalių įsipareigojimų akivaizdu, jog sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo teikti neginkluotą asmens ir turto apsaugą. 2014 m. spalio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės priežiūros paslaugų teikimo sutartyje Nr. 1 sutarties objektu nurodomos parduotuvės priežiūros paslaugos, kurios įvardijamos kaip parduotuvės prekybinės salės ir kitų patalpų priežiūra (stebėjimas ir pirkėjų kontrolė), parduotuvės personalo kontrolė bei, esant poreikiui, ne daugiau kaip vieną valandą per darbo dieną atliekamas prekių krovimas, taigi, pagrindinė sutartyje numatyta funkcija yra kontrolė, o ne prekių krovimas, be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėta sutartimi įsipareigojo objekto priežiūrai skirti tiek neginkluotų priežiūros darbuotojų, kiek numatyta sutarties priede, imtis visų fiziškai įmanomų teisėtų priemonių užsakovo turto priežiūrai, saugojimui, viešajai tvarkai užtikrinti, užkirsti kelią pastebėtiems viešos tvarkos pažeidimams, reikalauti nutraukti neteisėtus veiksmus arba sulaikyti pažeidėjus (3 t., b. l. 36–38). Nors sutartyje darbuotojai yra įvardijami kaip priežiūros darbuotojai, tačiau atsižvelgiant į 2014 m. spalio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės priežiūros paslaugų teikimo sutartyje Nr. 1 nurodomus įsipareigojimus, sutarties objektą yra akivaizdu, jog minėta sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja kitam juridiniam asmeniui teikti neginkluotą turto ir asmens apsaugą. Iš byloje esančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ objekto priežiūros aktų matyti, kad visuose aktuose yra nurodoma tokia pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų pareiga – iškilus pavojui, nedelsiant pranešti klientui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (3 t., b. l. 42–51, 53, 55–56). Iš 2015 m. spalio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atstovaujamos M. U.) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos parduotuvės priežiūros paslaugų teikimo sutarties Nr. ĮV-15/002 turinio matyti, jog nors sutarties objektu yra įvardijamos parduotuvės priežiūros paslaugos, tačiau jos detalizuojamos kaip prekybinės salės ir kitų patalpų stebėjimas ir pirkėjų kontrolė, parduotuvės personalo kontrolė bei viena valanda per dieną atliekamas prekių krovimas, taigi, pagrindinė funkcija numatyta sutartyje yra kontrolė, o ne prekių krovimas, be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo objekto priežiūrai skirti tiek neginkluotų priežiūros darbuotojų, kiek numatyta sutarties priede, imtis visų fiziškai įmanomų teisėtų priemonių užsakovo turto saugojimui, viešai tvarkai palaikyti, nedelsiant reaguoti į bet kokius užsakovo atstovų pranešimus apie galimą ar faktiškai daromą žalą užsakovo turtui ir darbuotojams, užkirsti kelią pastebėtiems viešosios tvarkos pažeidimams, reikalauti nutraukti neteisėtus veiksmus arba sulaikyti pažeidėjus (5 t., b. l. 1–3). 2015 m. spalio 5 d. priede Nr. 1 prie sutarties Nr. ĮV-15/002 yra nurodomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų pareigos, susijusios su užsakovui – UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikiamomis priežiūros paslaugomis, t. y. pareiga užtikrinti įmonės bei darbuotojų materialinio turto apsaugą, sulaikymas įtariamo teisės pažeidėjo, užklupto darant nusikalstamą veiką, susijusią su saugomu objektu, pašalinimas iš parduotuvės asmenis, pažeidusius viešąją tvarką ar parduotuvės vidaus taisykles bei kitaip keliančius grėsmę įmonės darbuotojų ar turto saugumui, viešosios tvarkos užtikrinimas parduotuvėje, parduotuvės prieigose ir automobilių stovėjimo aikštelėje, be to, pagalbos suteikimas parduotuvės darbuotojams, kiek tai netrukdo atlikti tiesiogines pareigas (5 t., b. l. 4–5). 2016 m. sausio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė parduotuvės priežiūros paslaugų teikimo sutartį Nr. 20160118 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (5 t., b. l. 6–8), kurios objektas išliko nepakitęs nuo 2015 m. spalio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos parduotuvės priežiūros paslaugų teikimo sutarties Nr. ĮV-15/002, be to, 2016 m. sausio 18 d. sutartyje išliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimai imtis visų įmanomų teisėtų priemonių užsakovo turto išsaugojimui, tvarkai užtikrinti, nedelsiant reaguoti į bet kokius užsakovo atstovų pranešimus apie galimą ar faktiškai daromą žalą užsakovo turtui ir darbuotojams ir įmanomomis teisėtomis priemonėmis užkirsti kelią žalai atsirasti arba padidėti. 2016 m. sausio 18 d. priede Nr. 1 prie sutarties Nr. 20160118 numatytos pareigos UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams: užtikrinti įmonės bei darbuotojų materialinio turto priežiūrą, užklupus įtariamą teisės pažeidėją darant nusikalstamą veiką, susijusią su prižiūrimu objektu, nedelsiant kviesti apsaugą arba policiją, pašalinti iš parduotuvės asmenis, pažeidusius tvarką ar parduotuvės vidaus taisykles bei kitaip keliančius grėsmę įmonės darbuotojų ar turto saugumui, užtikrinti tvarką parduotuvėje, parduotuvės prieigose ir automobilių stovėjimo aikštelėje, be to, suteikti pagalbą parduotuvės darbuotojams, kiek tai netrukdo atlikti tiesiogines pareigas (5 t., b. l. 9–10).

Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos nuostatos patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujama M. U., faktiškai teikė asmens ir turto apsaugos paslaugas kitiems juridiniams asmenims, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, kad nors sutartyse su minėtomis įmonėmis saugos paslaugos buvo formaliai įvardijamos kaip priežiūros paslaugos, tačiau iš sutarčių ir jų priedų turinio akivaizdu, jog pagrindinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų funkcija buvo kitų juridinių asmenų turto ir jų darbuotojų apsauga. Tai patvirtina ir 2015 m. kovo 2 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. DS17 patvirtinti plataus profilio darbuotojo pareiginiai nuostatai, kurių 11, 14, 17, 19, 23–27 punktuose minėtiems darbuotojams yra numatytos pareigos, susijusios su materialinių vertybių, klientų, darbuotojų priežiūra, kontrole, saugumu, o 43.2 punkte numatyta plataus darbuotojo atsakomybė – saugomo objekto, materialinių vertybių, patalpų bei teritorijos saugumas (5 t., b. l. 23–25). 2016 m. sausio 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. DS24 buvo patvirtinti nauji plataus profilio darbuotojo nuostatai, kurių 11 punkte numatyta, kad plataus profilio darbuotojas turi pareigą budriai stebėti objektą ir imtis visų priemonių užtikrinti materialinių vertybių, klientų, darbuotojų priežiūrą, 23 punkte numatyta pareiga vykdyti pinigų išėmimą ir įdėjimą, palydėti kasininkę iki patalpos, kur bus skaičiuojami ir įdedami į seifą ar kasą pinigai, 24 punkte nurodyta, jog dirbant vienam darbuotojui, stebėjimą vykdyti kamerų pagalba, o esant būtinumui, išeiti į prekybos salę (5 t., b. l. 19–21).

Nagrinėjamu atveju, tiek M. U., tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas nesutiko su pareikštais kaltinimais, teigdami, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteikė asmens ir turto saugos paslaugų kitiems asmenims, nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ plataus profilio darbuotojų atlikti veiksmai ir funkcijos nelaikytinos neginkluota asmens ir turto sauga Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo prasme, todėl tai nelaikytina licencijuojama veikla. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais argumentais. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu buvo apklaustas specialistas A. K., kuris yra Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos licencijavimo skyriaus vyriausiasis specialistas, ruošiantis dokumentus licencijų išdavimui asmens turto apsaugos klausimais. Specialistas A. K. nurodė, kad, remiantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartimis su bendrovėmis „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė licencijuojamą veiklą, tai yra veiklą, kuriai reikalinga licencija. Pasak specialisto, pagrindinis požymis, kad buvo teikiama licencijuojama veikla, yra tai, kad verslo subjektas teikė kitam verslo subjektui turto apsaugos paslaugą. A. K. nurodė, kad Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatyme yra suteikiama teisė teisėtai vykdantiems veiklą vykdyti fizinę prievartą prieš asmenį, tačiau nėra būtinas fizinės prievartos panaudojimo faktas, pažymėjo, kad licencijos reikalauja bet kokia verslo subjekto veikla, siekiant apsaugoti svetimą turtą, įstatyme yra atskirta, kas yra ginkluota ir neginkluota apsauga, pavyzdžiui, monitorių stebėjimas, jei turimas tikslas yra apsaugoti svetimą turtą, yra licencijuojama veikla. Specialistas A. K. paaiškino, kad fizinė sauga yra apibrėžta Saugos tarnybų ir saugos padalinių ataskaitos pildymo taisyklėse, patvirtintose generalinio komisaro, kur numatyta, kokią ataskaitą pateikia apie veiklą saugos tarnybos ir atkreipė dėmesį į tai, kad teisė panaudoti ginklą nėra pareiga. Specialistas A. K. taip pat pažymėjo, kad monitorių stebėjimas ir saugos ekipažo iškvietimas yra ta pati veikla – turto sauga. Nurodė, kad ginkluota ir neginkluota apsauga yra licencijuojama veikla. Specialistas asmenų judėjimo laisvės apribojimą vertino kaip fizinę prievartą ir paaiškino, kad fizinė apsauga patenka į neginkluotą apsaugą, nes bet kokia verslo subjekto paslauga saugant svetimą turtą yra licencijuojama, kai paslauga teikiama kitam asmeniui. Nurodė, jog salės stebėjimas per monitorių ir nieko daugiau nedarymas nėra licencijuojama veikla, tačiau, jei pranešama parduotuvės vadovui apie vagystę ar netinkamą elgesį prekybos salėje, tai būtų laikoma apsauga, nes tai rodo tikslą apsaugoti turtą. Specialisto teigimu, asmens turto apsauga yra licencijuojama veikla, kai vienas subjektas teikia paslaugą kitam subjektui, nekreipiant dėmesio į tai, panaudojo ar nepanaudojo fizinę prievartą. Asmens ir turto saugos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis reiškia, kad yra veikla, kuria yra siekiama apsaugoti fizinius ir juridinius asmenis, kai kėsinamasi į jiems priklausantį turtą, asmens gyvybę ir sveikatą. Specialistas nurodė, jei įmonės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai būtų vykdę tą pačią veiklą, tuomet būtų nelicencijuojama veikla, jei kasininkei būtų suteiktas įpareigojimas kviesti apsaugą pulteliu, tai būtų nelicencijuojama veikla, tačiau jei kasininkas būtų samdomas iš kitos įmonės, tai jau būtų licencijuojama veikla. A. K. patvirtino, kad apsaugos veikla yra licencijuojama nepriklausomai nuo to, ar bus naudojamos specialiosios priemonės, ar ginklai, ar jie nebus naudojami, nes pati veikla yra licencijuojama. Taigi, specialisto A. K. paaiškinimai patvirtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė neginkluotos asmens ir turto apsaugos paslaugas kitiems juridiniams asmenims neturėdama tam reikalingos licencijos.

Pažymėtina, jog nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad liudytojais apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ plataus profilio darbuotojai, parduotuvių, kurioms paslaugas teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovai bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovai teigė, kad plataus profilio darbuotojai atliko tik parduotuvės priežiūros funkcijas (prekių krovimas, išdėliojimas lentynose, prekių kainų stebėjimas ir jų keitimas ir kt.), o ne saugos paslaugas, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie pirmosios instancijos teismo argumentai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Byloje esantys liudytojų parodymai, duoti apylinkės teismo posėdžio metu, patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ plataus profilio darbuotojai vykdė neginkluotą asmens ir turto apsaugą atliekant parduotuvių darbuotojų, klientų stebėjimą per vaizdo kameras, apie galimus pažeidėjus pranešant parduotuvių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, sulaikant galimus pažeidėjus (neleisdami pasišalinti iš saugomų objektų, užrakindami patalpų duris, užstodami praėjimą), nenaudojant specialių priemonių, ginklų, ir galimus pažeidėjus arba informaciją apie juos perduodant saugos tarnybai arba policijai, užtikrinant saugumą įnešant ir išimant pinigus į ir iš kasos arba seifo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ regiono vadybininkas E. L. apylinkės teisme nurodė, kad instruktuodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ plataus profilio darbuotojus kaip dirbti su kameromis, pastebėjus vagystę spausti pavojaus mygtuką, kviesti apsaugą, reikalui esant – policiją. E. L. aiškinimu, stebėjimo tikslas buvo užtikrinti, kad nebūtų išneštos prekės, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ plataus profilio darbuotojai prekybos salę stebėdavo ne tik per monitorių, bet išeidavo ir į pačią prekybos salę, be to, ne visada leisdavo galimiems pažeidėjams pasišalinti iš parduotuvės, ypatingais atvejais parduotuvės durys būdavo uždaromos iki tol, kol atvažiuos apsauga, taip pat minėti darbuotojai kai kuriose parduotuvėse atliko ir kitas funkcijas – skaičiavo prekes, dėliojo kainas (6 t., b. l. 163–164). UAB „(duomenys neskelbtini)“ regiono vadovas S. R., apklausiamas liudytoju, nurodė, kad plataus profilio darbuotojai tik stebi, kad nebūtų atliekami neteisėti veiksmai, savo iniciatyva nieko nesulaiko, nes tam yra skirti pulteliai apsaugos tarnybos iškvietimui, tačiau pats S. R. nurodė, kad anksčiau dirbdamas plataus profilio darbuotoju stebėdavo prekybos salę per vaizdo kamerų monitorių tikslu išvengti vagysčių ar kainų perklijavimo (7 t., b. l. 4–5). Taigi, iš šių liudytojų parodymų matyti, kad prekybos salių, objektų stebėjimas buvo atliekamas turint tikslą apsaugoti kito juridinio asmens turtą, o pastebėjus vagystę, tam tikrais atvejais galimo pažeidėjo judėjimo laisvė būdavo apribojama, todėl, atsižvelgiant į specialisto A. K. parodymus, tai laikytina licencijuojama asmens turto apsauga. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė asmens ir turto saugos paslaugas, patvirtina ir kitų byloje esančių liudytojų parodymų visuma.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojas V. M. apylinkės teisme apklausiamas liudytoju teigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai neatliko saugos paslaugų, buvo atsakingi už prekių priėmimą, jų išdėstymą lentynose, tikrindavo prekių galiojimo laiką, tačiau tuo pačiu nurodė, jog minėti darbuotojai žiūrėdavo, kaip kasininkas atlieka savo funkcijas, stebėdavo, kaip elgiasi pirkėjai, ar nesistengia išsinešti prekių nesusimokėję. V. M. pažymėjo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų skirtumas nuo kasininkų ar krovėjų buvo tas, kad plataus profilio darbuotojai galėdavo stebėti parduotuvę per vaizdo stebėjimo kameras, esant poreikiui buvo kviečiama saugos tarnyba arba policija, tačiau iki minėtos tarnybos atvyks, įtariamas pažeidėjas būdavo sulaikomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų. V. M. patvirtino, kad jam žinomi tokie faktai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai buvo sulaikę asmenį, besikėsinantį į įmonės turtą, pažymėjo, kad nors specialių priemonių nebuvo naudojama prieš įtariamus pažeidėjus, tačiau tokiems pažeidėjams nebūdavo leidžiama išeiti iš parduotuvės, buvo užstojamos durys, buvo gaunami tarnybiniai darbuotojų pranešimai, kad pažeidėjas sulaikytas apsaugos darbuotojo už kasų ir perduotas iškvietus policiją ar saugos tarnybą. V. M. patvirtino, kad visus klausimus dėl 2012 m. gruodžio 14 d. apsaugos sutarties ir vėlesnių parduotuvių priežiūros paslaugų sutarčių sudarymo sprendė su M. U., o L. P. vaidmuo sudarant pirmąją sutartį buvo tik toks, kad ji minėtą sutartį pasirašė (6 t., b. l. 119–122). L. P. teisme patvirtino, kad ji tik pasirašė 2012 m. gruodžio 14 d. apsaugos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o viską derino tuo metu vadybininku dirbęs M. U., kuris ir nusprendė teikti kitokio pobūdžio paslaugas nei valymas ir fasavimas. L. P. pripažino, kad sutartyje buvo numatyta sulaikymo pareiga, tačiau teigė, jog šios pareigos nebuvo laikomasi (6 t., b. l. 157–158). UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių parduotuvių vadovės Z. D., L. M., L. R., L. P., D. J., R. K., M. M., V. S., A. P., V. N., A. R. apklausiamos liudytojomis nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai be netiesioginių funkcijų ar papildomų darbų, atlikdavo tokias funkcijas: stebėdavo parduotuvę per vaizdo kamerų monitorius; atlikdavo parduotuvės salės stebėjimą vaikščiodami po parduotuvės salę; stebėjimą vykdė siekiant išvengti vagysčių parduotuvėje, o pamatę vagystę patys iškviesdavo policiją arba saugos tarnybą; apie incidentus pranešdavo parduotuvės vadovei, vedėjai; per kameras vykdydavo savų darbuotojų, pašalinių asmenų kontrolę; apsaugodavo darbuotojus nuo girtų besikabinėjančių asmenų. Minėtų liudytojų aiškinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai buvo pristatomi kaip vykdysiantys parduotuvės apsaugą ir vykdė iš esmės tokias pačias funkcijas kaip apsaugos darbuotojai, dirbę iki ir po UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų įdarbinimo – įtarus vagystę, asmenys buvo nepraleidžiami išeiti pro duris, juos stabdydavo už kasų; lydėdavo pamainos viršininkę su inkasuotais pinigais; tikrindavo darbuotojus, kad neišsineštų prekių; sulaikydavo galimus pažeidėjus; sulaikytus asmenis atvesdavo pas vadovą į kabinetą (7 t., b. l. 7–8, 8–9, 10–11,11–12, 13, 60, 61–62, 63, 118–120). Apylinkės teisme apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ plataus profilio darbuotojas S. S., dirbęs parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, nurodė, jog buvo atsakingas už priežiūrą, saugojo turtą vaikščiodamas, stebėdamas, kad nevogtų, nebūtų incidentų, sėdėdavo prie vaizdo stebėjimo kamerų, jei pastebėdavo vagystės atvejį, kviesdavo policiją arba apsaugą, įtariamų vagyste asmenų patys nesulaikydavo, apie vagystę informuodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą. Nors S. S. teigė galimų pažeidėjų nesulaikydavęs, tačiau tuo pačiu nurodė, jog būdavo atvejų, kai neleisdavo pasišalinti galimiems pažeidėjams stovėdamas prieš juos (6 t., b. l. 162). Liudytojas K. J. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ plataus profilio darbuotojas, dirbęs parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“) nurodė, jog pagrindinė jo darbo funkcija buvo tvarkos stebėjimas prie monitoriaus, kad nebūtų vagysčių, tačiau pažeidėjų nesulaikinėdavo, kviesdavo apsaugą, kartu patvirtino, kad, jei pažeidėjas elgdavosi agresyviai, tai būdavo vyriškai pasakoma stovėti, niekur jų (pažeidėjų) neišleisdavo, užstodavo kelią, kol atvyks apsaugos tarnyba (7 t., b. l. 3–4).

Buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. V. apylinkės teisme parodė, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta parduotuvės priežiūros paslaugos sutartis, o ne apsaugos, tačiau tuo pačiu šis liudytojas nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai stebi parduotuves per vaizdo kameras, vagystės atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai privalo iškviesti policiją arba informuoti saugos tarnybą, be to, turi ir papildomų darbų, pavyzdžiui, lentynų priežiūra (6 t., b. l. 123–124). Liudytojas G. M. patvirtino, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ plataus profilio darbuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ žiūri tvarką, vagystės atveju kviečia saugos tarnybą, stebi per kameras parduotuvę, pastebėjęs vagystės atvejį prieina prie galimo pažeidėjo ir paprašo susimokėti, o asmuo, kuris susimoka arba padeda prekę atgal, yra išleidžiamas. G. M. nurodė, kad būdavo atvejų, kai pažeidėjas pabėgdavo, tačiau pastarojo nesivydavo, nes neturėjo teisės jo sulaikyti (6 t., b. l. 165–166). Liudytojas R. N. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ plataus profilio darbuotojas, dirbęs parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“) nurodė, kad viena iš jo atliekamų funkcijų buvo prekybos salės stebėjimas per vaizdo monitorių siekiant užtikrinti tvarką, kad girti asmenys neišvartytų prekių, jų nepavogtų (7 t., b. l. 5). Liudytojas G. D. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ plataus profilio darbuotojas, dirbęs parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“) nurodė, kad jo darbo funkcijos – prekybos salės stebėjimas per monitorių, pardavėjų išleidimas į namus, parduotuvės atrakinimas ir užrakinimas, taip pat paaiškino, kad pastebėjus vagystę užrakindavo parduotuvės duris, kad nebūtų išleidžiamas pažeidėjas, ir kviesdavo apsaugos tarnybą (7 t., b. l. 6–7). Liudytojas S. Š. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ plataus profilio darbuotojas, dirbęs parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“) parodė, kad jo darbo funkcijos buvo: prižiūrėti parduotuvėje tvarką nuo vagysčių, atrakinti, užrakinti parduotuvės duris, o kad nebūtų vagiama, turėjo stebėti parduotuvės salę per kompiuterį (kameras), kitų funkcijų neturėjo (7 t., b. l. 57–58). Iš apylinkės teisme pagarsintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės direktorės J. J. parodymų matyti, jog fizinę parduotuvių apsaugą atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, kurie per vaizdo stebėjimo kameras stebėjo parduotuvės darbuotojus ir klientus, kad nebūtų daromos vagystės, o pagavę vagį pranešdavo prekybos centro administracijai (2 t., b. l. 62–63).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. J. apylinkės teisme nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai jokių apsaugos funkcijų UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektuose neatliko, nes tam buvo samdomos įmonės, turinčios reikiamą licenciją (6 t., b. l. 122–123). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie S. J. parodymai yra paneigiami kitais byloje apklaustų liudytojų parodymais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių parduotuvių vadovės V. J., G. Č. apklausiamos kaip liudytojos nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai be netiesioginių funkcijų ar papildomų darbų atlikdavo tokias funkcijas: stebėdavo prekybos salę nuo vagysčių; sulaikydavo galimus pažeidėjus; padėdavo užtikrinti, kad galimai padarę vagystę asmenys nepabėgtų; vagystės atveju užrakindavo duris (7 t., b. l. 63–64, 65–66). V. J. ir G. Č. parodymus patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ plataus profilio darbuotojų parodymai. Liudytojas A. P., kuris buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, dirbęs parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ plataus profilio darbuotoju, nurodė, kad salės stebėjimas buvo jo darbinė funkcija, vagystės atveju jis iškviesdavo apsaugą paspaudęs mygtuką pultelyje, ir nors šis liudytojas teigė, kad pats pažeidėjų nesulaikydavo, nes tam neturėjo teisės, tačiau pats pripažino, kad buvo atvejis, kai laikotarpį nuo apsaugos iškvietimo iki jos atvykimo galimas pažeidėjas buvo sulaikytas parduotuvėje užrakinant parduotuvės duris (6 t., b. l. 164–165). Kitas liudytojas – R. P., kuris buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, dirbęs parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ plataus profilio darbuotoju, nurodė, kad jo darbo funkcijos buvo – prekybos salės stebėjimas, kad nebūtų vagysčių, t. y. jis atliko apsaugos darbuotojo funkcijas, o pastebėjus vagystę, išeidavo į prekybos salę, apie vagystės atvejus turėjo pranešti parduotuvės vadovei, nuėmus kasą pardavėjas palydėdavo iki direktorės kabineto, kad pinigai būtų padėti į seifą, kitų funkcijų, išskyrus apsaugos darbuotojo, neturėjo, papildomus darbus atlikdavo tik pardavėjų paprašytas (7 t., b. l. 2–3). Liudytojas V. L. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ plataus profilio darbuotojas, dirbęs parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“) taip pat nurodė, kad viena iš jo darbo funkcijų buvo sėdėjimas prie monitoriaus ir prekybos salės stebėjimas nuo vagysčių, o pastebėjus vagystę, buvo prieinama prie asmens, paprašoma susimokėti, o jei kyla konfliktas, yra kviečiama apsaugos tarnyba (7 t., b. l. 4). Liudytojas A. A. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ plataus profilio darbuotojas, dirbęs parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“) nurodė, kad viena iš jo funkcijų buvo parduotuvės salės stebėjimas per vaizdo kameras ir, jei kas nutinka, pranešama vedėjai, pastebėjus vagystę pranešama pardavėjai arba iškviečiama apsaugos bendrovė (7 t., b. l. 58).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paminėtų liudytojų parodymai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos sutartys ir priedai prie sutarčių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, objektų priežiūros/apsaugos aktai, plataus profilio darbuotojų nuostatai, specialisto A. K. duoti paaiškinimai apeliacinės instancijos teisme patvirtina tai, kad M. U. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ne tik sudarė sutartis dėl apsaugos paslaugų teikimo kitiems juridiniams asmenis, tačiau šias paslaugas realiai ir teikė kitiems juridiniams asmenims. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai atlikdami savo darbines funkcijas, sulaikydami galimus pažeidėjus nepanaudojo specialių priemonių, kovinių imtynių veiksmų, fizinės jėgos, nepaneigia fakto, jog pagrindinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ plataus profilio darbuotojų tikslas buvo apsaugoti fizinius ir juridinius asmenis nuo neteisėto kėsinimosi į pastariesiems priklausantį turtą. Kaip ir minėjo specialistas A. K., fizinės jėgos panaudojimas atliekant asmens ir turto apsaugą yra teisė, o ne pareiga, todėl, jei asmuo, atlikdamas savo tiesiogines asmens ir turto saugos funkcijas, nepanaudoja fizinės jėgos ar kovinių imtynių veiksmų, negalima teigti, jog tokie veiksmai nepriskirtini asmens ir turto apsaugai, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo nuostatose.

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl M. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmų kvalifikavimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai, be licencijos vykdė asmens ir turto saugos paslaugą stambiu mastu. Minėta, kad stambaus masto požymis yra tada, kai gaunamos pajamos (įplaukos) ar paskutiniųjų 12 mėnesių pajamos (įplaukos), ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė viršija 500 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (18 830 eurų). Iš byloje esančios 2016 m. rugsėjo 2 d. specialisto išvados dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos (5 t., b. l. 83–100) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktų asmens ir turto saugos (priežiūros) paslaugų inkriminuojamos nusikalstamos veikos laikotarpiu, t. y. nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d., gavo daugiau nei 500 MGL, t. y. 342 350,01 Eur pajamų. Teisėjų kolegija pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų vykdytos pagrindinės funkcijos buvo susijusios su asmens ir turto apsauga, todėl nėra pagrindo gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas teikiant apsaugos paslaugas išskirti iš pajamų, gautų atliekant papildomas funkcijas, susijusias su parduotuvės priežiūra.

BK 20 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridinis asmuo atsako už fizinio asmens padarytas nusikalstamas veikas tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką juridinio asmens naudai ir interesais padarė fizinis asmuo, veikęs juridinio asmens vardu, jeigu jis eidamas vadovaujančias pareigas juridiniame asmenyje turėjo teisę: atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus juridinio asmens vardu, arba kontroliuoti juridinio asmens veiklą. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad M. U. nuo 2013 m. liepos 1 d. buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi (4 t., b. l. 131). Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. Nr.IX-1889) 37 straipsnio 10 dalies 1 punktą bendrovės vadovas yra atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą, veikia bendrovės vardu, turi teisę atstovauti bendrovei, priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroliuoti jos veiklą. Pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog M. U., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, įmonės vardu sudarė, tęsė ir vykdė sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl apsaugos/priežiūros paslaugų teikimo, neturint tam reikiamos licencijos, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš šios neteisėtos veikos gavo naudos, t. y. 342 350,01 Eur pajamų. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu M. U. pagrįstai buvo kaltinamas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrįstai buvo kaltinama pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 202 straipsnio 1 dalį. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria M. U. ir juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinti, naikinama kaip nepagrįsta ir neteisėta ir priimamas naujas nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad M. U. nuo 2013 m. liepos 1 d., būdamas socialinės įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, žinodamas, kad bendrovei nėra įstatymo nustatyta tvarka suteikta licencija verstis asmens ir turto sauga, laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d., pažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo (2004 m. liepos 8 d. Nr. IX-2327) 9 straipsnio 1 ir 3 dalies reikalavimus, pagal kuriuos įstatymo numatytai asmens ir turto saugai yra reikalinga licencija, neturėdamas Ginkluotos ir neginkluotos asmens ir turto saugos licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 116, 6 dalies 2 punkte numatytos neginkluotos asmens ir turto saugos licencijos, organizavo ir vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai, o būtent, tęsdamas įmonės vardu sudarytą 2012 m. gruodžio 14 d. Apsaugos sutartį su UAB,, (duomenys neskelbtini)“ bei įmonės vardu pasirašydamas sutartis: 2013 m. spalio 1 d. Priežiūros paslaugų teikimo sutartį Nr. 20131001 (2016 m. sausio 18 d. priedą Nr. 16 prie Priežiūros paslaugų teikimo sutarties, sudarytos 2013 m. spalio 1 d.) su UAB,, (duomenys neskelbtini)“, 2014 m. spalio 27 d. Parduotuvės priežiūros paslaugų teikimo sutartį Nr. 1 su UAB,, (duomenys neskelbtini)“ ir 2015 m. spalio 5 d. Parduotuvės priežiūros paslaugų teikimo sutartį Nr. ĮV-15/002 (2015 m. spalio 5 d. priedą Nr. 1 prie sutarties Nr. ĮV-15/002) bei 2016 m. sausio 18 d. Parduotuvės priežiūros paslaugų teikimo sutartį Nr. 20160118 (2016 m. sausio 18 d. priedą Nr. 1 prie sutarties Nr. 20160118) su UAB,, (duomenys neskelbtini)“ teikti asmens ir turto saugos paslaugas, ir UAB,, (duomenys neskelbtini)“ šias paslaugas teikė, kaip apibrėžta Asmens ir turto saugos įstatymo 9 straipsnio 1 ir 3 dalyse, pagal kurias ši veikla licencijuojama, todėl UAB,, (duomenys neskelbtini)“ neteisėtai stambiu mastu vertėsi ūkine-komercine veikla, neturėdama licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtu laikotarpiu gavo 342 350,01 Eur pajamų (iš UAB,, (duomenys neskelbtini)“ – 253 235,78 Eur, iš UAB,, (duomenys neskelbtini)“ – 83 275,95 Eur, iš UAB,, (duomenys neskelbtini)“ – 5 838,28 Eur). M. U. veika atitinka BK 202 straipsnio 1 dalį.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, kad juridinis asmuo UAB,, (duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)), atstovaujama direktoriaus M. U., kuris nuo 2013 m. liepos 1 d. eidamas vadovaujančias pareigas bendrovėje ir pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. Nr.IX-1889) 37 straipsnio 10 dalies 1 punktą būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, veikdamas bendrovės vardu ir jos naudai bei interesais, turėdamas teisę atstovauti bendrovei, priimti sprendimus bendrovės vardu bei kontroliuoti jos veiklą, žinodamas, kad bendrovei nėra įstatymo nustatyta tvarka suteikta licencija verstis asmens ir turto sauga, laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d., pažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo (2004 m. liepos 8 d. Nr. IX-2327) 9 straipsnio 1 ir 3 dalies reikalavimus, pagal kuriuos įstatymo numatytai asmens ir turto saugai yra reikalinga licencija, neturėdamas Ginkluotos ir neginkluotos asmens ir turto saugos licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 116, 6 dalies 2 punkte numatytos neginkluotos asmens ir turto saugos licencijos, organizavo ir vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai, o būtent, tęsdamas įmonės vardu sudarytą 2012 m. gruodžio 14 d. Apsaugos sutartį su UAB,, (duomenys neskelbtini)“ bei įmonės vardu pasirašydamas sutartis: 2013 m. spalio 1 d. Priežiūros paslaugų teikimo sutartį Nr. 20131001 (2016 m. sausio 18 d. priedą Nr. 16 prie Priežiūros paslaugų teikimo sutarties, sudarytos 2013 m. spalio 1 d.) su UAB,, (duomenys neskelbtini)“, 2014 m. spalio 27 d. Parduotuvės priežiūros paslaugų teikimo sutartį Nr. 1 su UAB,, (duomenys neskelbtini)“ ir 2015 m. spalio 5 d. Parduotuvės priežiūros paslaugų teikimo sutartį Nr. ĮV-15/002 (2015 m. spalio 5 d. priedą Nr. 1 prie sutarties Nr. ĮV-15/002) bei 2016 m. sausio 18 d. Parduotuvės priežiūros paslaugų teikimo sutartį Nr. 20160118 (2016 m. sausio 18 d. priedą Nr. 1 prie sutarties Nr. 20160118) su UAB,, (duomenys neskelbtini)“ teikti asmens ir turto saugos paslaugas, ir UAB,, (duomenys neskelbtini)“ šias paslaugas teikė, kaip apibrėžta Asmens ir turto saugos įstatymo 9 straipsnio 1 ir 3 dalyse, pagal kurias ši veikla licencijuojama, todėl UAB,, (duomenys neskelbtini)“ neteisėtai stambiu mastu vertėsi ūkine-komercine veikla, neturėdama licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga, dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtu laikotarpiu gavo 342 350,01 Eur pajamų (iš UAB,, (duomenys neskelbtini)“ – 253 235,78 Eur, iš UAB,, (duomenys neskelbtini)“ – 83 275,95 Eur, iš UAB,, (duomenys neskelbtini)“ – 5 838,28 Eur). Juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ veika atitinka BK 20 straipsnio 2 dalį ir 202 straipsnio 1 dalį.

Bausmių skyrimas

Skirdama M. U. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bausmes, teisėjų kolegija atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytas bausmės skyrimą reglamentuojančias taisykles ir BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

Parinkdama bausmės rūšį ir dydį M. U. už padarytą nusikalstamą veiką teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad M. U. padarytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, M. U. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, M. U. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis (6 t., b. l. 1–9). Įvertinusi šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kurios leidžia teismui daryti išvadą, kad iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo M. U. antivisuomeninės nuostatos nebuvo susiformavusios, kartu atsižvelgusi ir į BK 202 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų bausmių rūšis (viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, laisvės atėmimas iki 4 metų), teisėjų kolegija sprendžia, kad BK 41 straipsnio nurodyti bausmės tikslai M. U. atžvilgiu bus pasiekti ir įgyvendintas teisingumo principas parenkant jam bausmės rūšį – baudą, nustatant jos dydį, mažesnį nei įstatyme (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija) nustatytas vidurkis ir mažesnį nei prašo prokuroras.

Parinkdama bausmės rūšį ir dydį UAB „(duomenys neskelbtini)“ už padarytą nusikalstamą veiką teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ anksčiau neteista. Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, darančias įtaką UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryto nusikaltimo, numatyto BK 202 straipsnio 1 dalyje, pavojingumui, kartu atsižvelgusi ir į BK 43 straipsnio 1 dalyje juridiniams asmenims numatytų bausmių rūšis (bauda, juridinio asmens veiklos apribojimas, juridinio asmens likvidavimas), teisėjų kolegija sprendžia, kad BK 41 straipsnio nurodyti bausmės tikslai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu bus pasiekti ir įgyvendintas teisingumo principas parenkant bausmės rūšį – baudą, nustatant jos dydį, artimą BK 47 straipsnio 4 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) nustatytam vidurkiui ir mažesnį nei siūlo prokuroras.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a:

Panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nuosprendžio dalį dėl M. U. ir juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinimo ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

M. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per dvejus metus;

Juridinį asmenį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje ir 202 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 350 MGL (13181 Eur) dydžio bauda.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai

Nijolė Matuzevičienė

Gražvydas Poškus

Virginija Žindulienė