Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-29-958/2024
Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00105-2023-8
Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 29 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėja Kristina Latožienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. gruodžio 6 d. nutarties teisėtumo,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. S. K. K. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir Institucija) vyresniojo tyrėjo G. T. (duomenys neskelbtini) d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir nutarimas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 432 straipsnio 1 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį paskirta galutinė nuobauda - 300 Eur bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešių mėnesių laikotarpiui.
2. S. K. nubausta už tai, kad (duomenys neskelbtini) g., vairuodama transporto priemonę nesegėjo saugos diržo, kai šis automobilyje įrengtas, ir vairavo transporto priemonę neturėdama teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, kai ši teisės atimta.
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus su skundu, kuriuo prašė panaikinti pirmiau paminėtu nutarimu jai skirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą šešiems mėnesiams.
4. Kauno
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. S. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti Institucijos (duomenys neskelbtini) nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kuria paskirtas specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) šešiems mėnesiams.
6. Nurodo, kad neginčija, jog (duomenys neskelbtini) padarė administracinį nusižengimą, nes nesegėjo automobilyje įrengto saugos diržo, tačiau vairuodama transporto priemonę buvo įsitikinusi, kad tam turi teisę, nes dėl anksčiau padaryto pažeidimo paskirtą baudą buvo sumokėjusi, automobilį vairavo praėjus paskirtos administracinio poveikio priemonės terminui.
7. Teigia, kad iki (duomenys neskelbtini), kuomet buvo sustabdyta policijos pareigūnų, nežinojo, apie būtinybę baigti papildomus vairuotojų mokymus ir kreiptis į VĮ „Regitra“ dėl teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo. (duomenys neskelbtini) tokius mokymus pabaigė ir kreipėsi į VĮ „Regitra“.
8. Pažymi, kad niekam pavojaus šiuo pažeidimu nesukėlė, teisė vairuoti transporto priemones jai būtina tiek dėl šeiminių aplinkybių – būtinybės iš (duomenys neskelbtini) rajono, kur gyvena su dukra, atvykti į miestą, tiek ir dėl darbinės – (duomenys neskelbtini) veiklos.
9. Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti.
10. Nurodo, kad apeliantė tinkamai informuota apie teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo tvarką. Tai aiškiai nurodoma administracinio nusižengimo protokole, bei Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau ir SEAKĮ) ir Kelių eismo taisyklių nuostatose, kurias privalo išmanyti visi vairuotojai. Išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas pažeidėjos atžvilgiu nenustatyta.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
11. ANK 652 straipsnio 1 dalis nustato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs kitų esminių proceso teisės pažeidimų, pasisako apeliacinio skundo ribose, t. y. dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo S. K..
12. Pagal ANK 28 straipsnio 1 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą, o 3 dalyje nurodyta, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. ANK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas administracines nuobaudas ir poveikio priemones parinkti iš kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
13. Nagrinėjamoje byloje S. K. pripažinta kalta padariusi du administracinius nusižengimus, numatytus ANK 432 straipsnio 1 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje. Už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą nustatyta administracinė nuobauda – bauda, tačiau pažymėtina, kad ANK 424 straipsnio 7 dalyje yra nurodyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Taigi, už šį administracinį nusižengimą ANK imperatyviai įpareigoja skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Kitų alternatyvų, suteikiančių galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą, įstatymas nenumato, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
14. Apeliantė neginčija, kad už (duomenys neskelbtini) padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje jai be baudos skirta ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas vienam mėnesiui. Iš apeliantės pozicijos tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme matyti, kad ji nežinojo, jog yra numatyta speciali šios teisės susigrąžinimo tvarka, todėl pasibaigus minėtam specialios teisės atėmimo terminui, toliau naudojosi šia teise.
15. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad ji iki (duomenys neskelbtini), kuomet buvo aiškinamasi dėl jos kito padaryto administracinio nusižengimo padarymo (ANK 432 straipsnio 1 dalis) buvo įsitikinusi, jog turi teisę vairuoti transporto priemones, nesudaro pagrindo spręsti, kad nėra ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymio – kaltės, ar, kad yra pagrindas paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės apskritai neskirti.
16. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Kadangi kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, be kita ko, privalo išlaikyti teorinių žinių patikrinimo egzaminą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams, todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimu. Taigi, ir Kelių eismo taisyklių 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės, ir SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Kartu tai reiškia, kad asmuo, praradęs teisę vairuoti, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad šią teisę tinkamai susigrąžino.
17. Pakankamą vairavimo patirtį turinčio asmens neveikimas negali būti vertinamas kaip administracinę atsakomybę švelninanti ar šalinanti aplinkybė. Aukštesniojo teismo vertinimu, būdama rūpestinga ir atsakinga vairuotoja, apeliantė turėjo ir galėjo žinoti jai, kaip vairuotojai, netekusiai teisės vairuoti dėl padaryto administracinio nusižengimo, nustatytas atitinkamas ne tik ANK 686 straipsnio 4 dalyje SEAKĮ pareigas, bet ir specialiame teisės akte (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. 1V-418 „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos apraše“) nustatytą teisės vairuoti sugrąžinimo tvarką, o kartu ir taikomą atsakomybę. Juo labiau, kad nutarime administracinio nusižengimo byloje yra išaiškinta ne tik baudos sumokėjimo, bet ir specialiosios teisės grąžinimo tvarka.
18. Pirmiau aptartos aplinkybės leidžia spręsti, kad apeliantė (duomenys neskelbtini) min., vairavo automobilį, pažeisdama ir kitą KET reikalavimą – segėti automobilyje įrengtą saugos diržą, būdama neįsitikinusi, ar šią teisę turi, t. y. ar tinkamai įvykdė šios teisės susigrąžinimo sąlygas, ir taip neatsargiai dėl nerūpestingumo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje.
19. Nors sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje, netiksliai nurodė datą, kuomet ji pabaigė papildomą vairuotojų mokymą – ją sutapatindamas su pažymos išdavimo data ((duomenys neskelbtini)), tačiau toks netikslumas nepaneigia pažeidimo fakto. Apeliantė papildomą vairuotojų mokymą pabaigė (duomenys neskelbtini), t.y. jau po to, kai buvo užfiksuota, jog ji nesusigrąžinusi, pagal teisiniu reguliavimu nustatytą tvarką, teisės vairuoti transporto priemones, tokia teise naudojosi dalyvaudama viešajame eisme bei, dar padarė ir kitą administracinį nusižengimą.
20. Pasisakant dėl galimybių švelninti pritaikytą priemonę, reikšminga ir tai, kad ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
21. Pagal teismų praktiką, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, švelnesnė administracinė nuobauda gali būti parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-47-976/2022).
22. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas pagrįstai konstatavo, kad pažeidėjos turimas darbas nėra išskirtinė aplinkybė, kurios pagrindu būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Juolab, kad pažeidėja jos darbinę veiklą patvirtinančių duomenų pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikusi. O iš aukštesniajam teismui pateiktos tik (duomenys neskelbtini) suformuotos Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos, matyti, jog S. K. teisę vykdyti - pašto ir pasiuntinių (kurjerių) veiklą įgijo tik (duomenys neskelbtini), t. y. po to, kai jai paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
23. Aptartos aplinkybės neleidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patrauktos S. K. skundą neįvertino jos nurodomų aplinkybių, susijusių su darbine veikla ar pan., pasisakydamas dėl administracinio poveikio priemonės taikymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į apeliantės nurodomas aplinkybes, susijusias su jos padaryto pažeidimo pobūdžiu, jo pavojingumu, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, Institucija atsižvelgė paskirdama minimalios trukmės specialiosios teisės atėmimo terminą.
24. Būtina pažymėti ir tai, kad iš į bylą pateikto administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, matyti, kad apeliantė už įvairius administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu yra bausta net 11 kartų. Administracinį nusižengimą, už kurį jai be kita ko buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, padarė (duomenys neskelbtini), o jau (duomenys neskelbtini) padarė naują nusižengimą. Taigi Institucija S. K. nubaudė už du administracinius nusižengimus, kuriuos ji padarė idealiąja sutaptimi, t.y. vairavo neturėdama tam teisės ir nesegėjo automobilyje įrengto diržo.
25. Apeliantės padarytų pažeidimų pobūdis ir sistemingumas rodo, kad ji nėra linkusi laikytis teisės aktais nustatytų dalyvavimo viešame eisme reikalavimų, o prieš tai taikytos administracinės nuobaudos, nepaisant deklaruojamos būtinybės vairuoti transporto priemones tiek asmeniniams poreikiams (dukros vežiojimui), tiek darbinei veiklai, teigiamos įtakos pažeidėjos elgesiui nepadarė.
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl administracinio poveikio priemonės kilsiantys nepatogumai, negali būti laikomi išskirtiniais, o tikėtina, kad turės pažeidėjai prevencinę reikšmę - nedaryti naujų administracinių nusižengimų ateityje. Tad šiuo atveju pagrindas ANK 34 straipsnio 6 dalies normos taikymui nenustatytas.
27. Esant visumai nurodytų aplinkybių sprendžiama, kad apeliantei paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, ji yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti pažeidėjos asmenybę, administracinei atsakomybei taikyti reikšmingus kriterijus bei teisingumo ir protingumo principus. Paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) minimaliam šešių mėnesių terminui, vertinti kaip per griežtos, ją panaikinti ar švelninti, atsižvelgus į pirmiau aptartus duomenis, šiuo atveju nėra pagrindo.
28. Remiantis tuo, kas aptarta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. S. K. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. gruodžio 6 d. nutartis paliekama galioti.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,
n u t a r i a :
palikti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir S. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėja Kristina Latožienė
