Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-6-581/2024
Teisminio proceso Nr. 4-50-3-00071-2023-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10.; 21.11.11.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 26 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi M. B. atstovo advokato Lino Žalnieriūno 2023 m. gruodžio 1 d. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. lapkričio 21 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,
nustatė:
1. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. spalio 12 d. nutarimu M. B. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 5 dalį administracine nuobauda – 870 Eur bauda ir pagal ANK 428 straipsnio 1 dalį administracine nuobauda – 30 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, M. B. paskirta galutinė administracine nuobauda – 870 Eur bauda. M. B. nubaustas už tai, kad 2023 m. birželio 12 d., 01.20 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę dviratį, tamsiuoju paros metu nedėvėjo ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais, taip pat dviračio priekyje nedegė baltos šviesos žibintas, o dviračio gale nedegė raudonos šviesos žibintas, ir nepakluso uniformuotų policijos pareigūnų teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, kai tokie reikalavimai buvo duodami įjungus patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius ir specialiuosius garso signalus, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950, (toliau – KET) 16, 56 punktus.
2. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimi (toliau – Skundžiama nutartis) buvo atmestas M. B. atstovo advokato padėjėjo L. S. 2023 m. spalio 24 d. skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti Institucijos 2023 m. spalio 12 d. nutarimą ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą Institucijai nagrinėti iš naujo. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad byloje apklausti policijos pareigūnai N. B. ir M. B. teismo posėdžio metu patvirtino, jog persekiojo dviračiu važiuojantį M. B.. Liudytojo N. B. teigimu, jis įvykio metu dviratininko veidą matė tris kartus, su M. B. jam teko susidurti ankstesnėse bylose, todėl žino, kaip šis atrodo, atpažįsta jo balsą. Kitas policijos pareigūnas M. B. teismo posėdžio metu taip pat atpažino M. B., nurodė jo veidą matęs iš arti du kartus. Nėra pagrindo netikėti tiesiogiai įvykį mačiusių policijos pareigūnų parodymais, juolab, jog jų parodymus patvirtina vaizdo medžiaga. Nors joje nėra aiškiai matyti dviratininko veido, tačiau pati įvykio seka yra chronologiška, atitinka policijos pareigūnų nurodytas aplinkybes. Tačiau liudytojo D. M. parodymai vertintini kritiškai, kadangi jis yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens patėvis, gyvena kartu su M. B. ir yra suinteresuotas bylos baigtimi. Byloje surinktų įrodymų pakanka daryti išvadai, jog kaltinime nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis dviratį vairavo būtent M. B., o jo veiksmai kvalifikuoti tinkamai pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, 428 straipsnio 1 dalį.
3. Panevėžio apygardos teisme gautas M. B. atstovo advokato L. Žalnieriūno 2023 m. gruodžio 1 d. apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Skundžiamą nutartį ir tenkinti M. B. atstovo advokato padėjėjo L. S. 2023 m. spalio 24 d. skundą, panaikinti Institucijos 2023 m. spalio 12 d. nutarimą ir grąžinti administracinio nusižengimo bylą Institucijai nagrinėti iš naujo. Taip pat prašoma priteisti iš Institucijos M. B. turėtas teisinio atstovavimo išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:
3.1. nesutinkama su apylinkės teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu ir išvada, kad M. B. Institucijos 2023 m. spalio 12 d. nutarime nurodytu metu ir vietoje vairavo dviratį. Apylinkės teismas pažeidė in dubio pro reo principą, nes byloje kilusias abejones aiškino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nenaudai. Nepašalintos abejonės bei neįvertintos aplinkybės, jog policijos pareigūnai galėjo suklysti dėl dviratininko tapatybės. Byloje nėra vaizdo įrašų, kuriuose būtų matomas dviratininko veidas arba kadrai, tinkami asmens atpažinimui. Dviratininkas dėvėjo gobtuvą, jis visą laiką judėjo, net apšvietus, jis nesustojo ir toliau judėjo, viskas vyko naktį, tamsiu paros metu, kai nuo šviesos krenta šešėliai. Bylos medžiagoje esantis vaizdo įrašas paneigia N. B. nurodytą aplinkybę, jog asmuo, važiuodamas dviračiu, buvo atsisukęs veidu į jį apie 5 sekundes, nes iš vaizdo įrašo nėra matyti, kad dviratį vairuojantis asmuo iš viso būtų atsisukęs į pareigūnus, o tuo labiau važiavęs apie 5 sekundes veidu atsisukęs į tarnybiniame automobilyje sėdėjusius policijos pareigūnus. Vaizdo įrašai patvirtina, kad policijos pareigūnai vartoja necenzūrinę leksiką, kas rodo, jog jie buvo susinervinę, taip išreiškė pyktį, neigiamą nusistatymą prieš dviratininką. Esant emocijoms, pykčiui bei įtemptai situacijai, tai buvo šalutiniai veiksniai, kurie galėjo kliudyti objektyviai nustatyti asmens tapatybę. Vaizdo įraše pareigūnas N. B. įvardija asmenį, kuris vairuoja dviratį, su abejone. N. B., vairuodamas transporto priemonę, sėdėjo dešinėje automobilio pusėje. Dėl to, dviratininkui važiavus automobilio kairėje pusėje, vairuotojo matymo laukas buvo ribojamas automobilio salone esančia kompiuterine įranga (kompiuterio ekranu), kairėje sėdinčio kolegos (M. B.), kuris buvo pasisukęs visu kūnu prie keleivio pusės durelių lango. Be to, N. B., kuris vairavo transporto priemonę, reikėjo žiūrėti į priekį. Dėl to kilo pagrįstų abejonių ar esant nurodytoms aplinkybėms N. B. galėjo objektyviai ir neabejotinai įsitikinti dviratininko tapatybe;
3.2. N. B., nurodė, kad jis M. B. atpažino iš ankščiau vykusių bylų. Tačiau M. B. nurodė, jog jis buvo pareiškęs skundą dėl galimo N. B. smurto prieš jį panaudojimo. N. B. teismo posėdžio metu patvirtino šią aplinkybę. Šios aplinkybės, nors ir netiesiogiai, tačiau parodo galimą N. B. išankstinį neigiamą nusistatymą prieš M. B.. Be to, neigiamą nusistatymą pagrindžia vaizdo įraše girdimas policijos pareigūnų pokalbis, necenzūriniai epitetai, kuriais įvardijamas dviratį vairavęs asmuo. Šiuo atveju policijos pareigūnai iš viso nekalbėjo ar dviratininko išorės požymiai galėtų atitikti M. B. požymius;
3.3. apklausiant policijos pareigūnus, skyrėsi jų paaiškinimai, kodėl buvo nuvykta prie M. B. gyvenamosios vietos. N. B. teigė, jog jam atpažinus dviratininką, iš karto nuspręsta vykti prie jam žinomos M. B. gyvenamosios vietos, o M. B. parodė, jog po to, kai dviratininkas nutolo nuo jų, pareigūnai matė, kur toliau juda dviratininkas. Vertinant M. B. paaiškinimus, išeina, jog policijos pareigūnai matė dviratininko judėjimą, jie jį sekė, dėl to pareigūnai galėjo nuvykti į (duomenys neskelbtini) gatvę. (duomenys neskelbtini) gatvė yra (duomenys neskelbtini) gatvės, kurioje gyvena M. B., todėl tai galėjo būti tik sutapimas;
3.4. nepagrįsti N. B. teiginiai, jog „dviratininkas sustojo prie savo gyvenamojo namo“, kadangi vaizdo įraše nėra matyti, jog policijos pareigūnai būtų laukę prie gyvenamojo namo. N. B. parodė, jog jie buvo apie 50 metrų nuo M. B. gyvenamosios vietos. Po to dviratininkui nuvažiavus link (duomenys neskelbtini), tai reiškia, jog dviratininkas nuvažiavo priešinga kryptimi nei yra M. B. gyvenamoji vieta ((duomenys neskelbtini)). Nors policijos pareigūnai laukė dviratininko ir jis pasirodė, tačiau jis staigiai pasuko į šoną, todėl objektyviai įžiūrėti asmens veido nebuvo galimybės. Vaizdo įraše matomas epizodas iki kol dviratininkas įvažiuoja į (duomenys neskelbtini) parką;
3.5. N. B. tarnybiniame pranešime teigiama, jog jis iš matymo pažino dviratininką prie parduotuvės „B.“ ir prie pastato, adresu (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu liudytoju apklausiamas N. B. nurodė trečią momentą, kada jis atpažino dviratininką – tęsiant dviratininko persekiojimą (duomenys neskelbtini) parke, tačiau tarnybiniame pranešime nebuvo nurodyta duomenų apie tęstą dviratininko persekiojimą (duomenys neskelbtini) parke. Tarnybiniame pranešime nėra nurodyta duomenų, jog dviratininką atpažino ar jį galėtų atpažinti M. B.. Tai reiškia, jog N. B. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės iš esmės skiriasi ir nesutampa su vaizdo įrašuose matomu vaizdu, girdimu pareigūnų pokalbiu, bei atliktais veiksmais (t. y. persekiojimą (duomenys neskelbtini) parke vykdė M. B., o ne N. B.). N. B. teismo posėdžio metu liudijo, kad būtent jis (duomenys neskelbtini) parke vykdė dviratininko persekiojimą, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad tai darė M. B.. Dėl to, kritiškai vertintini N. B. parodymai, jog jis (duomenys neskelbtini) parke trečią kartą atpažino dviratininką, nes jis ten nebuvo. Tačiau teismo posėdžio metu M. B. teigė, kad grįžęs iš parko kolega N. B. teigė, dar kartą atpažinęs dviratininką. Dėl to kritiškai vertintini ir M. B. parodymai. Nurodytų prieštaravimų tarp policijos pareigūnų parodymų ir vaizdo įraše matomų įvykiu nėra galima vertinti kaip neesminiais. Apylinkės teismas nevertino šių prieštaravimų, dėl to nepašalino byloje kilusių abejonių ar policijos pareigūnai objektyviai nustatė dviratininko tapatybę;
3.6. dviratininko persekiojimas vyko apie 30 minučių, tačiau byloje pateikti tik du atskiri, kelių minučių sukarpyti vaizdo įrašai. Byloje nėra policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų. Byloje nėra transporto priemonės judėjimo GPS duomenų, užfiksuotų radijo ryšių pokalbių turinio. Institucija nesiėmė visų galimų priemonių surinkti ir pateikti objektyvius įrodymus byloje. Policijos pareigūnų parodymai yra prieštaringi, neatitinka vaizdo įraše užfiksuotų įvykių. Tikėtina, jog pilname vaizdo įraše būtų girdimas policijos pareigūnų pokalbis dėl dviratininko tapatybės, atliekamų veiksmų, pavyzdžiui, kodėl nuspręsta laukti (duomenys neskelbtini) gatvėje, ar pasitvirtino pareigūnų spėjimas dėl dviratininko tapatybės, ar aptariami rezultatai dėl dviratininko persekiojimo (duomenys neskelbtini) parke. Institucijai byloje nepateikus visų įrašų, kuriuose užfiksuotas dviratininko persekiojimas, dėl to kyla pagrįstų abejonių bylos duomenų objektyvumu. Dviratininkas nebuvo sulaikytas, todėl jo tapatybė objektyviai nenustatyta. Asmens tapatybės atpažinimas grįstas vien policijos pareigūno (N. B.) subjektyviu vertinimu ir teigimu, kuris nebuvo patikrintas kitais leistinais įrodymais. Vaizdo įrašai nėra tinkami nustatyti asmens tapatybei, nes juose nematyti asmens veido požymių. Byloje nėra jokių kitų duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti dviratininko tapatybę arba ją patikrinti. M. B. turi raudonos ir baltos spalvos dviratį, o ne tamsiai mėlynos, kuris matomas vaizdo įraše;
3.7. pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog policijos pareigūnai, taip pat yra suinteresuota šalis procese. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad policijos pareigūnai taip pat turi suinteresuotumą byloje, t. y. suinteresuotumą priimamu galutiniu procesiniu sprendimu, kadangi nuo to tiesiogiai priklauso vykdytų pareigų įvertinimas. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ANK 567 straipsnio reikalavimus ir suabsoliutino policijos pareigūnų parodymus. Byloje nevertintos ir liko nepašalintos kilusios abejonės dėl dviratininko tapatybės, t. y. jo policijos pareigūnai galėjo klysti nurodydami dviratininko tapatybę.
3.8. nagrinėjamu atveju, jeigu būtų sutinkama su N. B. teiginiais, jog jis iš matymo atpažino dviratininką, kyla klausimas - kodėl buvo tęsiamas dviratininko persekiojimas? Policijos pareigūnai galimai spėjo dviratininko tapatybę. Dėl to siekė sulaikyti asmenį, kad būtų patvirtinta asmens tapatybė. Tai paaiškina situaciją, kodėl policijos pareigūnai netikrino ar gyvenamojoje vietoje yra M. B., nekalbino ir nebendravo su D. M. (M. B. patėviu). Policijos pareigūnams, įsitikinus dviratininko tapatybe, nebūtų buvę jokio tikslo toliau tęsti dviratininko persekiojimo. Tęsiamas persekiojimas kėlė pavojų dviratininkui arba policijos pareigūnams susižaloti, didino riziką patirti neigiamus padarinius turtui ar trečiųjų asmenų sveikatai;
3.9. nėra pagrindo sutikti, jog D. M. parodymai vertinami kritiškai dėl to, kad jis yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens patėvis ir gyvena kartu su M. B., kad D. M. parodymų neatitikimų patvirtina ir vaizdo įrašas, iš kurio matyti kaip prie M. B. gyvenamojo namo atvažiuoja dviratininkas, kurį vėliau persekioja policijos pareigūnai, o D. M. nurodo, jog jokio dviratininko nematė. Dviratininkas tolo nuo M. B. gyvenamosios vietos ir nebuvo iš viso privažiavęs prie gyvenamojo namo adresu, (duomenys neskelbtini). D. M. galėjo nematyti dviratininko, nes jis pasirodė už daugiau nei pusės šimto metrų ir tolo nuo D. M.. Vaizdo įraše nėra matyti D. M. ar jo gyvenamojo namo kiemo. Dėl to nėra galima kategoriškai teigti, jog D. M. turėjo ar galėjo matyti dviratininką. D. M. artimas ryšys (patėvis) su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu neleidžia savaime spręsti apie tokio asmens parodymų nepagrįstumą (melagingumą).
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos atstovas su apeliaciniame skunde išdėstytu reikalavimu nesutinka, prašoma palikti Skundžiamą nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės dėl inkriminuojamo pažeidimo nepripažino, tačiau byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad būtent jis padarė inkriminuojamus pažeidimus pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį, 428 straipsnio 1 dalį. Liudytojo D. M. parodymai, kad jis grįžęs namo pro langą matė keliuke stovintį policijos automobilį, kuris pastovėjęs 2-3 min. išvažiavo, kad jo posūnis buvo visą laiką namuose, o kai buvo atvažiavusi policija, posūnis miegojo savo kambaryje, kad pažeidimo metu užfiksuotas dviratis nėra M. B., nes jis (M. B.) turi kitą dviratį vertinami kritiškai, kaip klaidinantys ir siekimas padėti posūniui M. B. išvengti administracinės atsakomybės, nes yra suinteresuotas asmuo. Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime išsamiai nurodytos visos įvykio aplinkybės ir atlikti veiksmai, siekiant nustatyti asmenį (vairuotoją), aptariamo pažeidimo metu vairavusį dviratį, kuris nepakluso uniformuotų policijos pareigūnų teisėtiems ir aiškiai išreikštiems reikalavimams sustabdyti transporto priemonę. Vaizdo įrašai patvirtina, kad pareigūnai aiškiai matė dviratį vairavusį asmenį ir jo veidą, nes policijos pareigūnai buvo prisiviję nestojusį dviratininką, važiavo šalia jo ir jį apšvietė papildomu ant transporto priemonės stogo esančiu apšvietimu. Pareiškėjo pateiktos aplinkybės ir argumentai dėl M. B. padarytų pažeidimų, vertintinos kaip pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, už padarytus administracinius nusižengimus. Skiriant administracines nuobaudas M. B., buvo atsižvelgta į padarytų nusižengimų kiekį, pobūdį bei pavojingumą, asmens atsakomybę lengvinančių, bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
5. Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Apeliaciniu skundu nesutinkama su apylinkės teismo padarytu administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų vertinimu. Nurodoma, jog nebuvo pašalintos abejonės dėl aptariamo įvykio metu dviratį vairavusio asmens tapatybės, abejojama policijos pareigūnų N. B. ir M. B. duotų parodymų bei kitų administracini nusižengimo byloje surinktų įrodymų, kuriais vadovautasi sprendžiant dėl M. B. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, patikimumu. Todėl apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą nutartį. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutartį, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
7. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog administracinio nusižengimo byloje kilusias abejones dėl dviratį vairavusio asmens tapatybės apylinkės teismas vertino administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. nenaudai, dėl to pažeidė principą, jog visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai (in dubio pro reo); apylinkės teismas neįvertino, jog policijos pareigūnai galėjo suklysti dėl dviratį vairavusio asmens tapatybės. Su šiais apeliacinio skundo argumentais apeliacinį skundą nagrinėjantis apygardos teismas sutikti neturi pagrindo. Iš Skundžiamos nutarties matyti, jog išvada dėl M. B. kaltės, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, buvo padaryta įvertinus ne tik atsakomybėn traukiamo M. B., tačiau ir liudytojų N. B., M. B., D. M. duotus parodymus, Utenos apskrities VPK Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo N. B. tarnybiniame pranešime nurodytus duomenis, policijos pareigūnų tarnybinio automobilio priekinio vaizdo kamera darytuose vaizdo ir garso įrašuose užfiksuotus duomenis ir kitą administracinio nusižengimo bylos medžiagą. Skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad nėra pagrindo abejoti policijos pareigūnų N. B. ir M. B., kurie tiesiogiai matė nagrinėjamą įvykį, duotais parodymais, nes jų duoti parodymai sutampa su objektyviais byloje esančiais įrodymais – vaizdo medžiaga. Teisingi apeliacinio skundo argumentai, jog administracinio nusižengimo byloje esančiuose vaizdo įrašuose nėra užfiksuotas dviratį vairavusio asmens veidas, kadangi dviratį vairavęs asmuo buvo filmuojamas policijos pareigūnų tarnybinio automobilio priekinėje dalyje įmontuota vaizdo fiksavimo kamera. Nepaisant to, ši aplinkybė, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nepaneigia policijos pareigūnų parodymų, jog jie matė dviratį vairavusio asmens veidą ir atpažino šį asmenį kaip M. B.. Administracinio nusižengimo byloje esančiame vaizdo įraše („Vaizdo įrašas iš tarnybinio automobilio U1023.dav“ (administracinio nusižengimo bylos l. 22)) užfiksuota, kaip policijos pareigūnų tarnybinis automobilis, važiuodamas paskui dviratį vairavusį asmenį, privažiuoja šalia dviračio vairuotojo šiam iš kairės pusės (dviračio vairuotojas su dviračiu buvo dešinėje policijos pareigūnų tarnybinio automobilio pusėje). Pagal policijos pareigūnų parodymus būtent šiuo metu jie atpažino dviratį vairavusį asmenį, kadangi galėjo matyti jo veidą iš arti. Iš minėto vaizdo įrašo („Vaizdo įrašas iš tarnybinio automobilio U1023.dav“ (administracinio nusižengimo bylos l. 22)) matyti ir tai, jog policijos pareigūnas M. B. balsu, kreipdamasis tiesiogiai į šalia pareigūnų automobilio tuo metu buvusį dviračio vairuotoją, nurodo sustoti („tai gal sustosi, gi?“), tačiau šis nepaklūsta policijos pareigūnų teisėtiems reikalavimams ir važiuoja toliau. Aptariamas vaizdo įrašas patvirtina, jog policijos pareigūnai buvo privažiavę ir matė dviračio vairuotoją bei jo veidą iš arti, o be to, net galėjo į jį tiesiogiai kreiptis. Aplinkybės, kad vaizdo įrašuose neužfiksuotas dviračio vairuotojo veidas, kad nebuvo atsisukęs veidu į policijos pareigūnus, nėra pagrindas teigti, jog policijos pareigūnai suklydo dėl dviratį vairavusio asmens tapatybės, kadangi byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, jog policijos pareigūnai atpažino M. B., kaip dviratį vairavusį asmenį. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad iš byloje esančių vaizdo įrašų yra girdėti kaip policijos pareigūnas N. B., kuomet dviračio vairuotojas buvo atsisukęs į pareigūnus, išreiškė abejones, ar atpažintas asmuo tikrai yra M. B. („Nu nežinau“). Nors apeliaciniame skunde toliau yra keliamos abejonės dėl policijos pareigūnų įsitikinimo atpažinto asmens tapatybe, tačiau matyti, jog apylinkės teismui tokios abejonės pagrįstai nekilo. Be to, aplinkybė dėl policijos pareigūno N. B. išsakytų žodžių „Nu nežinau“, kuomet jis pirmą kartą atpažino M. B., nėra pagrindas Skundžiamą nutartį panaikinti, kadangi išvados dėl M. B. kaltės šioje nutartyje padarytos įvertinus ne tik vaizdo įrašuose užfiksuotus duomenis, tačiau ir kitus byloje surinktus įrodymus. Administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog policijos pareigūnai, vydamiesi M. B., kelis kartus turėjo galimybę jį atpažinti ir apie tai davė nuoseklius parodymus. Skundžiamoje nutartyje padaryta pagrįsta išvada, jog įvykio seka yra chronologiška bei atitinka policijos pareigūnų nurodytas aplinkybes. Matyti, kad būtent dėl to, jog policijos pareigūnai atpažino M. B., tačiau negalėjo jo iš karto sulaikyti, nusprendė nuvykti prie M. B. gyvenamosios vietos, kurią žinojo, tikėdamiesi dviračio vairuotoją sulaikyti ten. Administracinio nusižengimo byloje esančiame vaizdo įraše pavadinimu „Vaizdo įrašas iš tarnybinio automobilio U1023 (2).dav“ (administracinio nusižengimo bylos l. 22) užfiksuoti duomenys patvirtina, jog tas pats policijos pareigūnų persekiotas dviračio vairuotojas atvyko netoliese prie M. B. gyvenamosios vietos, kur laukė policijos pareigūnai, tačiau išvydęs policijos pareigūnus, teisėtiems jų reikalavimams sustoti ir vėl nepakluso bei nuvažiavo tolyn, po ko buvo persekiojamas policijos pareigūnų tarnybiniu automobiliu. Šis vaizdo įrašas patvirtina ir liudytojo policijos pareigūno N. B. apylinkės teisme duotus parodymus, jog laukdami prie M. B. namų, matė M. B. atvažiuojantį dviračiu iš priekio 10 m atstumu. Iš esmės analogiškus parodymus apylinkės teisme davė ir liudytojas policijos pareigūnas M. B.. Šiuos liudytojų policijos pareigūnų parodymus patvirtina vaizdo įrašas „Vaizdo įrašas iš tarnybinio automobilio U1023 (2).dav“ (administracinio nusižengimo bylos l. 22), kuriame užfiksuotas atvažiuojantis dviračio vairuotojas. Vaizdo įrašas pavadinimu – „Vaizdo įrašas iš tarnybinio automobilio U1023 (2).dav“ patvirtina, jog policijos pareigūnai, laukdami, išvydę atvažiuojantį dviračio vairuotoją nori jį sulaikyti, apšviečia jį žibintuvėliu, tačiau šis teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams ir toliau nepaklūsta bei nuvažiuoja tolyn. Kaip ir nurodoma apeliaciniame skunde, iš šio vaizdo įrašo taip pat nėra matyti dviračio vairuotojo veido, tačiau tai nepaneigia policijos pareigūnų duotų parodymų, jog jie tuo metu turėjo galimybę matyti dviratį vairuojančio asmens veidą. N. B. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu parodė, jog M. B. atpažino pamatęs jo veidą ir iš balso, kadangi su pažeidėju jam teko susidurti ankstesnėse bylose, todėl žinojo, kaip M. B. atrodo. Pastebėtina, jog negalima vertinti byloje surinktų įrodymų atsietai, jų nevertinant kartu su kitais byloje surinktais įrodymais. Nagrinėjamu atveju aptariami vaizdo įrašai patvirtina policijos pareigūnų duotus parodymus dėl galimybės aiškiai pamatyti dviračio vairuotojo veidą ir jį atpažinti. Vien apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog peržiūrėjus aptariamus vaizdo įrašus negalima teigti, jog dviratį vairavusio asmens tapatybė yra aiški, nereiškia, jog to padaryti galimybės neturėjo tiesiogiai įvykį matę policijos pareigūnai. Skundžiamoje nutartyje išvados dėl galėjimo atpažinti dviratį vairavusį asmenį išsamios ir motyvuotos, padarytos įvertinus visų administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visumą. Todėl apeliacinio skundo argumentai, jog policijos pareigūnai galėjo klysti, nustatydami dviratį vairavusio asmens tapatybę, o apylinkės teismas šių abejonių nepašalino, atmestini kaip nepagrįsti.
8. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog policijos pareigūnai galimai buvo suinteresuoti administracinio nusižengimo bylos baigtimi. Pasak apelianto, tai patvirtina vaizdo įrašuose girdimi policijos pareigūnu vartojami keiksmažodžiai ir žodžiais išreikštas pyktis dėl nestojančio dviračio vairuotojo. Be to, nurodoma ir tai, kad policijos pareigūnai turi suinteresuotumą priimamu galutiniu procesiniu sprendimu, kadangi nuo to tiesiogiai priklauso jų vykdytų pareigų įvertinimas. Taip pat nurodoma, jog policijos pareigūnas N. B. galėjo turėti išankstinį neigiamą nusistatymą prieš M. B., kadangi pripažino, jog žinojo M. B. iš ankščiau vykusių bylų. Pastebėtina, jog apylinkės teismas įvertino apeliantų nurodytus argumentus dėl policijos pareigūnų galimo suinteresuotumo bylos baigtimi ir jų duotų parodymų objektyvumo. Skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog policijos pareigūnai neturi pagrindo apkalbėti M. B., kadangi dviračio vairuotoją persekiojo dėl užfiksuotų padarytų Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimų. Ši išvada neprieštarauja policijos pareigūnų duotiems parodymams apylinkės teisme, N. B. tarnybiniame pranešime nurodytiems duomenims bei vaizdo įrašuose užfiksuotiems duomenims, iš kurių matyti, jog užfiksavus galimai daromus Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimus buvo nuspręsta sustabdyti dviračio vairuotoją, kurio tapatybė tuo metu dar nebuvo nustatyta. Svarbu ir tai, kad dviračio vairuotojas, nors ir nustačius, jog tai buvo M. B., buvo persekiojamas toliau būtent dėl tos priežasties, jog, pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams. Reikšmės nagrinėjamu atveju neturi aplinkybė, jog M. B. buvo žinomas policijos pareigūnui N. B. ir nesudaro pagrindo teigti, jog policijos pareigūnai buvo iš anksto nusistatę prieš M. B. bei todėl klaidingai sprendė dėl dviratį vairavusio asmens tapatybės ir apkalba M. B.. Subjektyviu byloje surinktų tik dalies įrodymų vertinimu grindžiami argumentai, kurie, pasak apeliantų, įrodo, jog policijos pareigūnų duoti parodymai nėra objektyvūs, nepaneigia Skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų. Pastebėtina, jog aptariamo įvykio metu policijos pareigūnai vykdė savo tiesioginės tarnybines pareigas, siekdami sulaikyti pažeidėją, todėl nėra pagrindo teigti, jog M. B. yra apkalbamas.
9. Abejoti policijos pareigūnų duotų parodymų objektyvumu neleidžia ir apeliacinio skundo argumentai dėl neva jų duotų parodymų neatitikimo administracinio nusižengimo byloje esančiam tarnybiniam pranešimui. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dviračio vairuotojo persekiojimą (duomenys neskelbtini) parke parodė vykdęs N. B., tačiau iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad tai darė policijos pareigūnas M. B.. Todėl pasak apelianto kritiškai vertintini N. B. parodymai, jog jis (duomenys neskelbtini) parke trečią kartą atpažino dviratininką, kadangi jo (N. B.) ten nebuvo. Pastebėtina, jog byloje esančiame vaizdo įraše pavadinimu – „Vaizdo įrašas iš tarnybinio automobilio U1023 (2).dav“ (administracinio nusižengimo bylos l. 22) užfiksuota, kaip dviračio vairuotoją, šiam kartu su dviračiu perėjus per kelio užtvarą, pėsčiomis, palikęs tarnybinį automobilį, persekioja policijos pareigūnas M. B., tačiau dar prieš tai užfiksuota, kaip policijos pareigūnas N. B. taip pat pėsčiomis persekioja nuvažiuojantį dviračio vairuotoją. Pastebėtina, jog nors vaizdo įrašuose nėra užfiksuota tolimesnė įvykių eiga, t. y. kaip dviračio vairuotoją persekioja policijos pareigūnai N. B. ar M. B., nereiškia, jog policijos pareigūno N. B. duoti parodymai, jog jis buvo dar kartą sutikęs dviračio vairuotoją (duomenys neskelbtini) parke, kur vėl atpažino jį kaip M. B., yra melagingi. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, policijos pareigūnų apylinkės teisme duoti parodymai atitinka N. B. tarnybiniame pranešime nurodytus duomenis. Todėl apylinkės teismas, priimdamas Skundžiamą nutartį, pagrįstai vadovavosi policijos pareigūnų duotais parodymais kaip objektyviais ir pakankamais M. B. kaltę pagrindžiančiais įrodymais. Abejoti policijos pareigūnų duotų parodymų patikimumu, o taip pat ir kitų administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų patikimumu, kurie vertinti kaip pakankami M. B. kaltei pagrįsti, pagrindo neturi ir apeliacinį skundą nagrinėjantis apygardos teismas. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl galimo policijos pareigūnų suinteresuotumo bylos baigtimi, o taip pat dėl galimo jų duotų parodymų melagingumo, atmestini kaip nepagrįsti.
10. Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su Skundžiamos nutarties argumentais dėl liudytojo D. M. duotų parodymų nepatikimumo. Liudytojas D. M. apylinkės teisme parodė, kad nagrinėjamo įvykio metu jo posūnis M. B. buvo namuose, miegojo savo kambaryje. Apylinkės teismas šiuos liudytojo D. M. parodymus vertino kritiškai ir sprendė, jog liudytojas D. M. yra suinteresuotas bylos baigtimi, kadangi jis yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens patėvis, gyvena kartu su M. B.. Apygardos teismas sutinka, jog liudytojo D. M. duoti parodymai dėl nagrinėjamo įvykio nepaneigia byloje padarytų išvadų dėl M. B. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Nors liudytojas D. M. parodė, jog pamatęs sustojusį policijos pareigūnų automobilį, atvažiuojančio dviratininko nematė, o jo posūnis M. B. tuo metu miegojo savo kambaryje, tai nepaneigia byloje surinktų objektyvių įrodymų visumos. Byloje nustatyta, jog M. B. buvo atpažintas kaip dviratį vairavęs ir policijos pareigūnų reikalavimams sustoti nepaklusęs asmuo. Liudytojo D. M. duoti parodymai nėra pagrįsti jokiais kitais byloje surinktais duomenimis, policijos pareigūnai taip pat nenurodė, jog, būdami prie M. B. gyvenamosios vietos, būtų matę liudytoją D. M. vedžiojant šunį ar kitą asmenį. Apeliacinį skundą nagrinėjantis apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis dėl liudytojo D. M. duotų parodymų vertinimo. Nesutikti su jais apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kurie pasak apeliantų, patvirtina ne liudytojui D. M., o policijos pareigūnams buvus suinteresuotiems bylos baigtimi atmestini kaip nepagrįsti.
11. Vadovaujantis išdėstytu darytina išvada, jog Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o joje padarytos išvados dėl M. B. kaltės, padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, yra pagrįstos objektyviu ir visapusišku byloje surinktų įrodymų vertinimu. Administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų pakanka M. B. kaltei pagrįsti, o apeliacinio skundo argumentai dėl galimo policijos pareigūnų suinteresuotumo bylos baigtimi yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti tuos apeliacinio skundo argumentus, kurie yra svarbūs Skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, padarytoms išvadoms dėl asmens kaltės patikrinti. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl dviratininko vairuoto dviračio spalvos ar neva nepakankamai byloje surinktų duomenų (nepateiktų policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje įrengtų vaizdo fiksavimo kameromis ir policijos pareigūnų kūno kameromis darytų vaizdo įrašų) Skundžiamos nutarties teisėtumui reikšmės neturi. Apeliacinį skundą nagrinėjantis apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo padarytomis išvadomis ir sprendžia, jog naikinti Skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, pagrindo nėra.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. lapkričio 21 d. nutartį nepakeistą ir M. B. atstovo advokato Lino Žalnieriūno 2023 m. gruodžio 1 d. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėja
