Administracinė byla Nr. eI3-5909-414/2043
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00048-2024-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 16.6; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugsėjo 26 d.
Kaunas
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės, Nataljos Zelionkienės,
sekretoriaujant Rasai Ganienei,
dalyvaujant pareiškėjos Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos atstovams advokatei D. P. ir Ž. P.,
Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui D. J.,
uždarosios akcinės bendrovės „Izovoltas“ atstovui advokato padėjėjui K. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Izovoltas“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėja Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija (toliau – ir pareiškėja, ir Bendrija) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2023 m. sausio 31 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos (toliau – ir NŽT) sprendimą Nr. 49SK-197-(14.49.109 E.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (toliau – ir Ginčijamas sprendimas) ir 2023 m. balandžio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos įsakymą Nr. 49VĮ-557-(14.49.2 E.) Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos sprendimo Nr. 49SK-197-(14.49.109 E.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ pakeitimo (toliau – ir Ginčijamas įsakymas). Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja skunde nurodė ir jos atstovai teismo posėdžio metu paaiškino, kad Bendrija yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomininkė (sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suformavimas atliktas Ginčijamo sprendimo bei Ginčijamo įsakymo pagrindu. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra suformuotas taip, jog patekti į jį (arba iš jo išeiti/išvažiuoti), nekertant pareiškėjos nuomos sutarties pagrindais naudojamo žemės sklypo, yra neįmanoma. Nežiūrint į tai, jog žemės sklypo formavimo dokumentuose nėra nurodyta, kokiems tikslams suformuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše esantys įrašai byloja, jog 0,0493 ha žemės sklypas suformuotas 24,54 kv. m. dydžio pagalbinio ūkio paskirties pastatui - garažui eksploatuoti.
Pažymėjo, kad žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams (Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 33 punktas); formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai (Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 42 punktas); sprendinių brėžinyje ar jo prieduose nurodomi pertvarkomos teritorijos žemės sklypų ir besiribojančių žemės sklypų kadastro numeriai, žemės sklypų plotai, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir žemės sklypo naudojimo būdas (-ai) iki žemės sklypo pertvarkymo ir po jo, žemės naudmenų eksplikacija, teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, esami ir (ar) siūlomi servitutai, jų plotai ir pagal Projektą formuojamos naujos teritorijos žemės sklypų ir besiribojančių žemės sklypų kadastro numeriai, žemės sklypų plotai, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, žemės sklypo naudojimo būdas (-ai), formuojamo žemės sklypo žemės naudmenų eksplikacija, teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, esami ir (ar) siūlomi servitutai (žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 53 punktas).
Akcentavo, jog atskiras 493 kv. m. dydžio žemės sklypas suformuotas 24,54 kv. m. dydžio garažui (pagalbinio ūkio paskirties statiniui eksploatuoti), tačiau ginčijamuose sprendiniuose nėra nurodytas žemės sklypo naudojimo būdas, nenustatytos teisiškai pagrįstos galimybės patekti į žemės sklypą, nepažeidžiant kitų asmenų (pareiškėjos) teisių ir teisėtų interesų. Ginčijami aktai priimti neinformuojant ir nekontaktuojant su Bendrija, neieškant geriausių sprendinių variantų, tenkinančių abi šalis.
Paminėjo, kad vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu ir 10 straipsnio 5 dalies 1 punktu, valstybinės žemės sklypai išnuomojami ar parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Šis teisinis reguliavimas reiškia, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent – fizinio arba juridinio asmens teisė išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą ir valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti. Ir priešingai, kai tokių statinių konkrečiame valstybinės žemės sklype nėra, tai negali atsirasti ir minėtos teisės bei pareigos šio teisinio santykio subjektams. Tai savo ruožtu lemia, kad tokiais atvejais nėra ir teisinio pagrindo pradėti bei vykdyti atitinkamas viešojo administravimo procedūras bei atlikti kitus parengiamuosius techninio pobūdžio darbus (žemės sklypo plano parengimą ir pan.), reikalingus minėtam teisiniam santykiui realizuoti. Prie skundo pridėta iš VĮ Registrų centro gauta statinių (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų byla (su statinių išdėstymo planu), kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) indeksu pažymėtas mūrinis garažas yra pagalbinio ūkio paskirties statinys.
Visos išdėstytos aplinkybės neginčijamai patvirtina, jog Ginčijami aktai yra aiškiai nepagrįsti ir neteisėti.
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą NŽT nurodė ir jos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), pastatas - garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui. Iš trečiojo suinteresuoto asmens pateikto teismui atsiliepimo matyti, kad jis visiškai nesutinka su Bendrijos reikalavimu panaikinti NŽT priimtą Ginčijamą sprendimą ir įsakymą.
Iš NŽT 2023 m. rugpjūčio 18 d. „Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas“ Nr. (FD-14.49.140.) matyti, kad buvo patikrintas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantis pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuris naudojamas pagal nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte nustatyta, kad pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esantis žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teritorija aptverta, patekti į žemės sklypą negalima (vartai (durys) užmūrytos), negalima nustatyti ar pastatas yra sklype.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Izovoltas“ prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime į skundą UAB „Izovoltas“ nurodė ir jo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėja nuslėpė nuo teismo reikšmingas faktines aplinkybes, kad Bendrijos nariai 493 kv. m. žemės sklype pasistatę nelegalius sandėliukus ir todėl neteisėtai ir neatlygintinai naudojasi didžiąja žemės klypo dalimi, tokie neteisėti Bendrijos narių veiksmai teismo negali būti ginami.
Pažymėjo, kad vienintelės trečiajam asmeniui priklausančio garažo durys atsidaro tik į pareiškėjai priklausančio žemės sklypo pusę. Todėl vienintelis patekimas į garažą yra tik per pareiškėjos nuomojamą žemės sklypą. Todėl, nepaisant to, bus suformuotas ginčo žemės sklypas, ar nebus suformuotas, trečiasis suinteresuotas asmuo vis tiek bus priverstas patekti į garažą per pareiškėjos nuomojamą žemės sklypą. Atsižvelgiant į faktinę padėtį, formuojant 493 kv. m. žemės sklypą nebuvo galimybes numatyti patekimo į jį iš gatvės (kelio), kadangi visą šį žemės sklypą nuo gatvės skiria mūrinė tvora, o numatyti servitutą administraciniu aktu taip pat nebuvo galimybės, kadangi visi kiti aplinkiniai žemės sklypai yra privatūs. Ginčijamais aktais suformavus 493 kv. m. žemės sklypą buvo įgyvendintas Vilniaus miesto senamiesčio regeneracijos planas. Tai reiškia, kad, priešingai pareiškėjos teiginiams, 493 kv. m. žemės sklypas buvo suformuotas laikantis galiojančių teises aktų reikalavimų.
Paminėjo, kad kaip įrodo pridedami,,Garažo su tvora (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto projektiniai pasiūlymai", vykdant Vilniaus miesto Senamiesčio regeneracijos planą, patekimas į 493 kv. m. žemės sklypą numatytas ne per pareiškėjos naudojamą žemės sklypą, bet per tvoroje atveriamą (šiuo metu užmūrytą) bromą. Tačiau tam, kad UAB „Izovoltas“ gautų bromo atvėrimui būtiną statybą leidžiantį dokumentą, buvo būtina iš pradžių suformuoti žemės sklypą ant kurio ir stovi tvora su užmūryta broma, kadangi tvora yra Vilniaus miesto Senamiesčio apsaugos zonoje.
k o n s t a t u o j a :
Byloje kilo ginčas dėl NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2023 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. 49SK-197-(14.49.109 E.) bei NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2023 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. 49VĮ-557-(14.49.2 E.), kuriais suformuotas 493 kv. m. ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir patvirtinti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenys, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš 2023 m. balandžio 13 d. žemės sklypo dalies išskyrimo pastatui eksploatuoti plano (duomenys neskelbtini) matyti, kad 493 kv. m. žemės sklypas suformuotas pastato – garažo eksploatavimui, kuris nuosavybės teise priklauso trečiajam suinteresuotam asmeniui.
Byloje neginčijamai nustatyta, kad Bendrija yra gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomininkė (sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Nėra ginčo ir dėl to, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra suformuotas taip, jog patekti į jį (arba iš jo išeiti/išvažiuoti), nekertant pareiškėjos nuomos sutarties pagrindais naudojamo žemės sklypo, yra neįmanoma.
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2023 m. sausio 4 d.) 40 straipsnis, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 33 punkte nustatyta, kad žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams. Formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai (Taisyklių 42 punktas).
Byloje nėra duomenų apie servitutų siūlymą (planavimą), nenustatytos teisiškai pagrįstos galimybės patekti į žemės sklypą, nepažeidžiant kitų asmenų (pareiškėjos) teisių ir teisėtų interesų, todėl teisėjų kolegija sutinka su skunde nurodyta aplinkybe, kad Ginčijamais aktais buvo pablogintos Bendrijos galimybės naudotis jai išnuomota žeme (duomenys neskelbtini), o tuo pažeisti Taisyklių 33 punkto ir 42 punkto reikalavimai.
Pareiškėja su Ginčijamais aktais nesutinka, be kita ko, teigia, kad jai nebuvo nepranešta apie būsimo žemės sklypo suformavimą ir būsimą pablogintą galimybę naudotis jai išnuomota žeme (duomenys neskelbtini), neieškota geriausių sprendinių variantų, tenkinančių abi šalis, šioje administracinėje procedūroje jiems nebuvo nesuteikta teisė dėl to duoti paaiškinimus, jie nebuvo išklausyti, t. y. buvo pažeistas gero administravimo principas.
Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad kiekvieno asmens teisė į gerą administravimą nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – ir Chartija). Pagal Chartijos nuostatas ši teisė reiškia, kad institucijos reikalus turėtų tvarkyti nešališkai, teisingai ir per kiek įmanomai trumpesnį laiką (Chartijos 41 str. 1 d.). Chartijos 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teisė į gerą administravimą apima: kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (a p.); kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla, laikantis teisėto konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo (b p.); administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus (c p.).
Atitinkamai nuosekliai išplėtota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika atskleidžia, kad šios Chartijos nuostatos išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/SS0xMy01MjAvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'I-13-520/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="I-13-520/2016">I-13-520/2016</a>; 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzE1OS00MTUvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3159-415/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3159-415/2021">eA-3159-415/2021</a>).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo ir tai, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencija, kaip teisės aiškinimo šaltinis, yra svarbi ir Lietuvos teisės aiškinimui bei taikymui. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje pasisakyta, kad Chartijos 41 straipsnyje įtvirtinta teisė į gerą administravimą atspindi bendrą Europos Sąjungos teisės principą (2014 m. gegužės 8 d. sprendimas byloje H. N. prieš Minister for Justice, Equality and Law Reform ir kt., C-604/12, ECLI:EU:C:2014:302).
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad teisė būti išklausytam bet kuriam asmeniui užtikrina galimybę vykstant administracinei procedūrai iki sprendimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus, priėmimo tinkamai pareikšti savo nuomonę; teisė būti išklausytam turi būti užtikrinama per bet kurią administracinę procedūrą, kai gali būti priimtas nepalankus sprendimas; šios teisės turi būti paisoma, net jei taikytinuose teisės aktuose toks formalumas aiškiai nenumatytas; ši teisė taip pat reiškia, kad administracija, rūpestingai ir nešališkai išnagrinėjusi visą aptariamam atvejui reikšmingą informaciją ir nurodžiusi išsamius sprendimo motyvus, turi atidžiai susipažinti su suinteresuotojo asmens pateiktomis pastabomis, nes pareiga nurodyti pakankamai išsamius ir konkrečius sprendimo motyvus, kad suinteresuotasis asmuo galėtų suprasti, kodėl jo prašymas buvo atmestas, kildintina iš teisės į gynybą paisymo principo (2012 m. lapkričio 22 d. sprendimas M. prieš Minister for Justice, Equality and Law Reform, Ireland ir Attorney General, C-277/11, ECLI:EU:C:2012:744).
Apibendrinęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad, viena vertus, teisė išklausyti reiškia užtikrinti, kad asmuo turėtų deramą, realią, veiksmingą nuomonės, informacijos pateikimo galimybę iki sprendimo priėmimo, nepaisant to, ar minimas reikalavimas teisės aktuose numatytas ar ne, kita vertus, pakankamas informacijos gavimas administracijai leidžia ištirti bylos medžiagą taip, kad ji priimtų sprendimą žinodama visas bylos aplinkybes, jog suinteresuotasis asmuo prireikus galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę pateikti skundą, užtikrinti geresnę savo gynybą (žr., pvz., 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTMxNi0xMDYyLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1316-1062/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1316-1062/2019">eA-1316-1062/2019</a>).
Atsižvelgiant į NŽT Ginčijamo sprendimo ir Ginčijamo įsakymo turinį ir pobūdį, kuris pagrindžia, kad juo buvo daroma įtaka Bendrijos (jos narių) nuomos teisėms ir jų gerbimui, darytina išvada, kad tokio klausimo svarba akivaizdžiai reikalavo, jog pareiškėja administracinėje procedūroje dėl žemės sklypo suformavimo (duomenys neskelbtini), būtų išklausyta.
Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad pareiškėja neturėjo realios ir veiksmingos galimybės pareikšti savo nuomonės dėl žemės sklypo suformavimo (duomenys neskelbtini), o NŽT netyrė ir nesiaiškino pareiškėjos ginčo nagrinėjimo teisme metu pateiktų aplinkybių, kuriomis grindžiama, kad UAB „Izovoltas“ priklausantis mūrinis garažas yra pagalbinio ūkio paskirties statinys, todėl žemės sklypas tokio statinio eksploatavimui negali būti formuojamas; atskiras 493 kv. m. dydžio žemės sklypas suformuotas 24,54 kv. m. dydžio garažui eksploatuoti; sprendinių brėžinyje ar jo prieduose nenurodyti pertvarkomos teritorijos žemės sklypų ir besiribojančių žemės sklypų kadastro numeriai, žemės sklypų plotai, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir žemės sklypo naudojimo būdas (-ai) iki žemės sklypo pertvarkymo ir po jo, žemės naudmenų eksplikacija, teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, esami ir (ar) siūlomi servitutai, jų plotai, konstatuoja, jog pareiškėjos teisė į gerą administravimą, jos teisė būti išklausytiems administracinės procedūros dėl žemės sklypo suformavimo iki administracinio akto, galinčio neigiamai paveikti pareiškėjos interesus, susijusius su jos nuomos teisių naudojimo, priėmimo, buvo pažeistos.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje yra numatyti skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad skundžiamas teisės aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad anksčiau konstatuotas procedūros pažeidimas, vertintinas kaip esminis, todėl Ginčijami aktai panaikintini ir šiuo pagrindu.
Teisėjų kolegija nesutinka su NŽT atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybe, kad Bendrija praleido terminą kreiptis į teismą, nes nenuneigta skunde nurodyta aplinkybė, jog apie Ginčijamus aktus Bendrija sužinojo 2023 m. gruodžio 5 d. dalyvaudama trečiuoju suinteresuotu asmeniu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2YT-14298-820/2023, iškeltoje pagal Vilniaus miesto savivaldybės prašymą dėl pagalbinio ūkio paskirties statinių pripažinimo bešeimininkiais daiktais (atsakydama į pareiškėjos atstovės užklausą, VĮ Registrų centras 2023 m. gruodžio 5 d. laišku pateikė dokumentus, patvirtinančius aplinkybę jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suformavimas atliktas Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2023 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. 49SK-197-(14.49.109 E.) ir 2023 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. 49VĮ-557-(14.49.2 E.) pagrindu).
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.
Pareiškėja prašo iš NŽT priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nagrinėjamu atveju sprendimas priimamas pareiškėjos naudai, todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjos prašomas priteisti atstovavimo išlaidas sudaro 2000 Eur už skundo parengimą ir pateikimą teismui, 600 Eur už atstovavimą byloje.
Patirtos atstovavimo išlaidos grindžiamos 2023 m. gruodžio 27 d. Nr. 43, 2024 m. rugpjūčio 27 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 19, 2024 m. sausio 2 d. ir 2024 m. rugpjūčio 27 d. AB SEB bankas Patvirtinimais apie lėšų įskaitymą.
Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).
Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, šių koeficientų pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Kadangi skundą teismui pareiškėja pateikė 2024 m. sausio 4 d. (2024 m. pirmas ketvirtis), sprendžiant dėl išlaidų, patirtų už skundo surašymą priteisimo, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2023 metų trečio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (2 018,2 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali už skundo parengimą galima priteisti suma yra 5 045,50 Eur (2 018,2 Eur x 2,5 (koeficientas)). Pareiškėjos prašoma priteisti 2 000 Eur suma už skundo parengimą yra ženkliai mažesnė už maksimalų Rekomendacijose numatytą dydį, todėl laikytina pagrįsta ir priteistina pareiškėjai iš atsakovės.
Vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Pagal Rekomendacijų 10 punktą atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose ar teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas.
Pareiškėjos atstovė advokatė D. P. dalyvavo 2024 m. rugpjūčio 29 d. (2024 m. trečias ketvirtis), kuris, neįskaitant 15 min. pertraukos, truko 1 val. 18 min., kas pagal Rekomendacijų 9 punktą prilyginama 1 valandai. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimali už šias teisines paslaugas galima priteisti suma yra 216,10 Eur (2161,00 Eur (2024 m. pirmo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje) x 0,1 (koeficientas) x 1 (valandų skaičius)). Pareiškėjos prašoma priteisti 600 Eur suma už atstovavimą byloje viršija maksimalų Rekomendacijose numatytą dydį, todėl mažintina ir pareiškėjai priteistina 216,10 Eur suma.
Pareiškėjos pateikti 2021 m. sausio 4 d. AB SEB bankas mokėjimo nurodymas Nr. 3123 ir Swedbank AB 2024 m. sausio 12 d. mokėjimo nurodymas Nr. 443 patvirtina 22,50 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą, todėl šios išlaidos laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš atsakovės.
Taigi, nagrinėjamu atveju atsižvelgus į bylos sudėtingumą, maksimaliai galimas priteisti sumas, pareiškėjai iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos priteistina 2 238,60 Eur (2 000 + 216,10 + 22,50) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų administraciniame teisme.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė priteisti iš pareiškėjos išlaidas teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad šioje administracinėje byloje nebuvo patenkintos apgintos trečiojo suinteresuoto asmens teisės (ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis), trečiasis suinteresuotas asmuo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė prašymo raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis), teismas konstatuoja, jog trečiasis suinteresuotas asmuo neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 4 punktais, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos skundą patenkinti.
Panaikinti 2023 m. sausio 31 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos sprendimą Nr. 49SK-197-(14.49.109 E.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ ir 2023 m. balandžio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos įsakymą Nr. 49VĮ-557-(14.49.2 E.) Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjos sprendimo Nr. 49SK-197-(14.49.109 E.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ pakeitimo.
Priteisti pareiškėjos Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos naudai iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2 238,60 Eur (du tūkstančius du šimtus trisdešimt aštuonis eurus, 60 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų administraciniame teisme.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėjai Rimantas Giedraitis
Janina Vitunskienė
Natalja Zelionkienė
