Civilinė byla Nr. e2-4861-810/2025
Proceso Nr. 2-09-3-00478-2025-2
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.5.4; 2.5.5; 2.6.1.6.1; 2.6.1.6.2; 3.1.7.6; 3.1.7.1.4; 3.1.18.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 8 d.
Druskininkai
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Edita Dambrauskienė,
sekretoriaujant Eglei Večerkauskaitei,
dalyvaujant ieškovo PLUSPLUS CAPITAL AS atstovui G. Š.,
atsakovų R. B., V. B. ir J. M. atstovei advokato padėjėjai Agnei Litvinaitei,
nedalyvaujant atsakovams R. B., V. B. ir J. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo PLUSPLUS CAPITAL AS (toliau – ir ieškovas) patikslintą ieškinį atsakovams R. B. (toliau – ir Atsakovas1), V. B. (toliau – ir Atsakovas2) ir J. M. (toliau – ir Atsakovas3) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Teismas
n u s t a t ė :
patikslintu ieškiniu ieškovas prašo:
pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sudarytą vienašalį sandorį (palikimo atsisakymą); atnaujinti atsakovui R. B. terminą palikimui, atsiradusiam po motinos O. B. mirties, priimti;
priteisti nuosavybės teise atsakovo R. B. naudai žemiau nurodytą nekilnojamąjį turtą:
- 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (viso objekto vidutinė rinkos vertė 779 Eur);
- 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (viso objekto vidutinė rinkos vertė 6099 Eur);
- 6911/49602 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (viso objekto vidutinė rinkos vertė 44 230 Eur);
- 1/6 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (viso objekto vidutinė rinkos vertė 3080 Eur);
- 1/6 dalį sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (viso objekto vidutinė rinkos vertė 14300 Eur);
- 1/6 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (viso objekto vidutinė rinkos vertė 5020 Eur);
priteisti iš V. B. atsakovo R. B. naudai 865,36 Eur ir 50,15 USD, kas šiuo metu sudaro 43,13 Eur, įpareigojant V. B. priteistas lėšas pervesti į antstolės A. M. depozitinę sąskaitą;
priteisti iš J. M. atsakovo R. B. naudai 865,36 Eur ir 50,15 USD, kas šiuo metu sudaro 43,13 Eur, įpareigojant J. M. priteistas lėšas pervesti į antstolės A. M. depozitinę sąskaitą;
pripažinti negaliojančiu 2025 m. gegužės 20 d. Varėnos rajono 1-ojo notarų biuro notaro R. M. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą dalyje, kuria patvirtinta atsakovo V. B. nuosavybės teisė į šį turtą: 1/6 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 1/6 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 6911/99204 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 1/12 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 1/12 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 1/12 dalį sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 1/12 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. duomenys neskelbtini), adresu duomenys neskelbtini); 865,36 Eur ir 50,15 USD;
pripažinti negaliojančiu 2025 m. gegužės 20 d. Varėnos rajono 1-ojo notarų biuro notaro R. M. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą dalyje, kuria patvirtinta atsakovės J. M. nuosavybės teisė į šį turtą: 1/6 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 1/6 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 6911/99204 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 1/12 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 1/12 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 1/12 dalį sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 1/12 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 865,36 Eur ir 50,15 USD.
Patikslintame ieškinyje (reg. 2025-08-19 DOK-32468) nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės teismas 2010-11-19 priėmė nutartį Nr. 2-01355-470/2010 dėl R. B. ir L. B. priklausančio „Swedbank“, AB naudai įkeisto turto pardavimo iš varžytinių. Tos pačios nutarties pagrindu vykdomas išieškojimas iki visiško kredito grąžinimo (49 958,14 Eur negrąžinto kredito, sutartinių kintamų palūkanų, kurios 2010-11-12 buvo 5,939 procento, ir 5 procentų procesinių palūkanų nuo 2010-10-07 iki pilno skolos išieškojimo). Vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdyti antstolei A. M. (vykdomoji byla Nr. 0151/12/01413). Reikalavimo teisė pagal šį vykdomąjį dokumentą perleista naujajam kreditoriui PLUSPLUS CAPITAL, AS, atsižvelgiant į tai, 2019-01-04 priimtas patvarkymas dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo. Iš antstolės pateikto Testamentų registro išrašo matyti, jog, mirus Atsakovo1 motinai O. B., Atsakovas1, būdamas testamentiniu įpėdiniu, palikimo atsisakė. Iš O. B. paveldėjimo bylos matyti, kad jos palikimą sudarė šis turtas:
- žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (viso objekto vidutinė rinkos vertė 779 Eur);
- žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (viso objekto vidutinė rinkos vertė 6099 Eur);
- 13822/33068 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (viso objekto vidutinė rinkos vertė 44 230 Eur);
- 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (viso objekto vidutinė rinkos vertė 3080 Eur);
- 1/2 dalis sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (viso objekto vidutinė rinkos vertė 14300 Eur);
- 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (viso objekto vidutinė rinkos vertė 5020 Eur);
- 1/2 dalis piniginių indėlių su priklausančiomis palūkanomis, esančių AB Šiaulių banke, sąskaitų numeriai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pagal 2024-09-16 banko pažymą Nr. SB-24-7190E sąskaitose buvo 10 384,36 Eur ir 601,78 USD.
Ieškovo teigimu, pridedami dokumentai patvirtina, kad nutartis dėl skolos išieškojimo buvo priimta 2010 metais, tuo tarpu Atsakovo1 motina mirė ir Atsakovas1 paveldėjimo teisių atsisakė 2024 metais. Todėl akivaizdu, kad ginčijamo sandorio (palikimo atsisakymo) sudarymo metu kreditorius turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teise į Atsakovą1, kuri iki šiol nėra įvykdyta. Atsakovui1 palikimo atsisakius, palikimą priėmė V. B. ir J. M., kurie paveldėjo visą O. B. turtą. Pagal testamentą visi trys testamentiniai įpėdiniai būtų paveldėję lygiomis dalimis. Nuo reikalavimo teisių įgijimo ir išieškotojo pakeitimo vykdymo procese 2019 metais antstolei iš Atsakovo1 ieškovo naudai iki šiol nėra pavykę išieškoti nei vieno euro. Iš to darytina išvada, kad nėra jokio kito turto, iš kurio ieškovo reikalavimas galėtų būti patenkintas. Ieškovo duomenimis, Atsakovo1 skola su priskaičiuotomis palūkanomis šiuo metu sudaro daugiau nei 43 000 Eur. Atsisakydamas palikimo Atsakovas1 žinojo, kad iš esmės bus apsunkintas skolos išieškojimo procesas, kadangi jokio kito turto, iš kurio galėtų būti išieškoma, jis neturi, geranoriškai skolos nedengia. Atsisakydamas palikimo Atsakovas1 suvokė, kad palikimas atiteks kažkuriam iš jo artimųjų giminaičių (broliui, seseriai arba tėvui, priklausomai nuo to, kas priims palikimą), todėl šiuo atveju, ieškovo vertinimu, pagal analogiją taikytinos ir CK 6.67 straipsnio 1 punkto nuostatos, numatančios skolininko veiksmų nesąžiningumo prezumpciją. Kaip matyti iš pridedamo Testamentų registro išrašo, Atsakovas1 palikimo atsisakė 2024-04-30, todėl akivaizdu, jog ieškinio pareiškimo metu nebuvo suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas ieškiniui CK 6.66 straipsnio pagrindu pareikšti. Nagrinėjamu atveju ieškovui nėra žinomos aplinkybės, kurių pasėkoje Atsakovas1 būtų privalėjęs sudaryti ginčijamą sandorį ir atsisakyti palikimo, tuo iš esmės apsunkindamas priverstinio skolos išieškojimo procesą ieškovo naudai. Pripažinus Atsakovo1 atsisakymą nuo po motinos mirties atsiradusio palikimo negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, Atsakovas1 vėl įgytų teisę spręsti priimti ar atsisakyti po motinos mirties atsiradusio palikimo. Šios teisės Atsakovas1, veikdamas nesąžiningai ir priešingai savo kreditorių interesams jau buvo atsisakęs, todėl egzistuoja sąlygos netiesioginio ieškinio instituto taikymui, ko pasėkoje atsiranda pagrindas priteisti Atsakovo1 naudai tą motinos palikimo dalį, kurią Atsakovas1 būtų įgijęs, jeigu nebūtų nesąžiningai vengęs įsiskolinimo padengimo savo kreditoriams. Atsižvelgiant į susiklosčiusią faktinę situaciją, iš kurios akivaizdu, kad terminas palikimui priimti praleistas išimtinai tik dėl Atsakovo1 nesąžiningų veiksmų, nukreiptų siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, laikytina, jog egzistuoja pagrindas atnaujinti terminą palikimui priimti, tokiu būdu užtikrinti realią Atsakovo1 kreditorių interesų apsaugą. Kadangi ieškinys yra susijęs su daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį turtą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 31 straipsniu, taikomas išimtinis teismingumas - tokie ieškiniai teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ieškinys reiškiamas dėl nekilnojamojo turto objektų, esančių duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, byla teisminga duomenys neskelbtini). Ieškovas už pradinio ieškinio reikalavimą buvo sumokėjęs 348 Eur žyminio mokesčio. Patikslinto ieškinio reikalavimas mažesnis, už kurį mokėtinas 327 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, ieškovui grąžintinas 21 Eur žyminis mokestis.
Atsakovai R. B., V. B. ir J. M. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (reg. 2025-10-03 DOK-38708), jame nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad CPK 29 straipsnis įtvirtina bendrąją normą, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Nenustačius pagrindų taikyti išimtinio teismingumo taisyklės, taip pat nesant duomenų apie tai, kad Atsakovas1 turi nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje, nagrinėjamu atveju ieškiniui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu taikytina bendroji CPK 29 straipsnyje numatyta teismingumo taisyklė, t. y. ieškinys turi būti reiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą, t. y. Šveicarijoje. Taip pat pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju turi būti taikoma 2007-12-21 Konvencija dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Lugano konvencija), kurios šalimis yra Šveicarija ir Lietuva. Atsakovai taip pat nurodė, kad ieškinyje netinkamai nurodyti Atsakovas2 ir Atsakovas3, kadangi jie nėra ieškovo skolininkai ir nėra niekaip susiję su ieškovu. Ieškovas ginčija vienašalį sandorį – paveldėjimo teisės atsisakymą. Ginčijant vienašalį sandorį į bylą traukiamas atsakovu paveldėjimo atsisakęs asmuo. Kiti asmenys į bylą traukiami trečiaisiais asmenimis. Atsižvelgiant į tai, jog Atsakovas2 ir Atsakovas3 nėra ieškovo skolininkai, taip pat į tai, kad ieškovas ginčija vienašalį sandorį (paveldėjimo atsisakymą), darytina išvada, jog ieškovas pareiškė ieškinį netinkamiems Atsakovui2 ir Atsakovui3. Tai padarė tyčia, siekdamas „apeiti“ teismingumo taisykles. Atsakovų teigimu, nagrinėjamu atveju neegzistuoja bent kelios CK 6.66 straipsnyje nustatytos sąlygos. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju tarp brolių ir sesers buvo žodinis susitarimas, jog Atsakovas1 atsisakys paveldėjimo, kadangi Atsakovas1 daug metų gyvena Šveicarijoje ir prie mamos išlaikymo nei materialiai, nei fiziškai neprisidėjo. Tuo tarpu V. B. visada materialiai padėjo mamai, o J. M. daug metų fiziškai padėjo bei prižiūrėjo velionę (vežiojo pas gydytojus, vežė maisto produktus, pirko vaistus bei kitaip prisidėdavo). Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad pripažįstant, kad palikimo priėmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpėdinio laisva valia pareiškiama teisė, konstatuojama, kad negalimas įpėdinio įpareigojimas priimti palikimą. Nagrinėjamoje byloje neegzistuoja ir antroji sąlyga actio Pauliana instituto taikymui, nes Atsakovo1 palikimo atsisakymas nepažeidė ieškovo interesų. Šiuo konkrečiu atveju, remiantis susiklosčiusiomis faktinėmis aplinkybėmis, galima konstatuoti, jog sprendimas atsisakyti paveldėjimo buvo nulemtas faktinių ir gyvenimiškų aplinkybių. Atsakovas1 Lietuvoje negyvena, į Lietuvą grįžti gyventi neketina, todėl turtas Lietuvos Respublikoje jam nereikalingas. J. M. bei V. B. iki pat mirties rūpinosi velione, taip pat prižiūrėjo jai nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl tarp šalių įvyko susitarimas, jog Atsakovas1 atsisakys paveldėjimo sesers ir brolio naudai. Ginčijamą sandorį CK 6.66 straipsnio prasme Atsakovas1 privalėjo sudaryti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių. Nenustačius, kad Atsakovo1 ginčijamas sandoris turėjo įtakos Atsakovo1 (ne)mokumui ar buvo pažeistos jo kreditorių teisės, manytina, kad vien tik aplinkybė, jog Atsakovas1 ir kiti du atsakovai yra artimi giminaičiai ir Atsakovas1 atsisakė paveldėjimo savo sesers ir brolio naudai, yra nepakankama konstatuoti šalių nesąžiningumą. Ginčijamu sandoriu Atsakovas1 siekė įvykdyti tarp sesers ir brolių sudarytą susitarimą dėl jų motinos išlaikymo ir prižiūrėjimo. Akivaizdu, jog nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti negaliojančiu ginčijamą sandorį actio Pauliana pagrindu.
Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino aplinkybes, iš esmės analogiškas nurodytoms patikslintame ieškinyje.
Atsakovų atstovė teismo posėdžio metu su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti, paaiškino aplinkybes, iš esmės analogiškas nurodytoms atsiliepime į patikslintą ieškinį.
Patikslintas ieškinys tenkinamas.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas, siekdamas apginti savo, kaip kreditoriaus interesus, prašo pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo pat sudarymo momento) atsakovo R. B. sudarytą vienašalį sandorį – atsisakymą priimti palikimą, atsiradusį po Atsakovo1 motinos O. B. mirties. Ieškovo nuomone, atsakovo R. B. veiksmai, kuomet jis po motinos mirties, būdamas testamentiniu įpėdiniu, atsisakė palikimo, pažeidžia ieškovo, kaip skolininko kreditoriaus, teises ir teisėtus interesus, yra nesąžiningi ir dėl to yra pagrindas pripažinti tokį sandorį (vienašalį atsisakymą nuo palikimo) negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.
Bylos duomenimis nustatyta, kad, skolininkams R. B. ir L. B. netinkamai vykdant savo įsipareigojimus „Swedbank“, AB, pastarasis kreditorius kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto (byla Nr. 2-01355-470/2010) (el. bylos t. 1, b. l. 25-26). Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-11-19 nutartimi nutarta pareiškėjo „Swedbank“, AB piniginio reikalavimo patenkinimui parduoti iš viešųjų varžytinių R. B. ir L. B. priklausančius, „Swedbank“, AB naudai įkeistus, nekilnojamuosius daiktus, esančius duomenys neskelbtini): 0,25 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tos pačios nutarties pagrindu antstolės A. M. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0151/12/01413 vykdomas 49 958,14 Eur negrąžinto kredito, sutartinių kintamų palūkanų, kurios 2010-11-12 buvo 5,939 proc., ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-10-07) iki pilno skolos išieškojimo išieškojimas iš skolininkų R. B. ir L. B. kreditoriaus PLUSPLUS CAPITAL AS naudai (2019-01-04 antstolės A. M. patvarkymu Nr. S-19-151-207 pradinis kreditorius „Swedbank“, AB buvo pakeistas nauju kreditoriumi PLUSPLUS CAPITAL AS, el. bylos t. 1, b. l. 34-35). Išieškoma suma 2025-01-10 – 45 626,82 Eur (el. bylos t. 1, b. l. 22-24).
Palikėja O. B. mirė (duomenys neskelbtini) (el. bylos t. 1, b. l. 142), po jos mirties palikimą sudarė šis turtas (el. bylos t. 3, b. l. 86-107):
O. B. 2010-11-12 sudarė testamentą (el. bylos t. 3, b. l. 13, 70-71), kuriuo visą jai priklausantį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, ji paliko lygiomis dalimis savo vaikams: R. B., V. B. ir J. M.. Atsakovas R. B. 2024-04-30 pareiškimu dėl palikimo atsisakymo (el. bylos t. 3, b. l. 6, t. 1, b. l. 36-37, 118-122) palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini), mirus jo motinai (palikėjai) O. B., atsisakė ir šis faktas įregistruotas Testamentų registre. Varėnos rajono 1-ojo notaro biuro notaras R. M. 2025-05-20 išdavė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, kuriuo patvirtino, kad palikėjo O. B. testamente nurodyto turto įpėdiniai yra vaikai J. M. ir V. B., kurie paveldi turtą lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį. Šis paveldėjimo teisės liudijimas buvo įregistruotas Nekilnojamo turto registre.
Atsakovai atsiliepime į patikslintą ieškinį (el. bylos t. 3, b. l. 165-174) nurodė, kad CPK 29 straipsnis įtvirtina bendrąją normą, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Nustačius jo gyvenamąją vietą, kartu tampa žinoma ir procesinių dokumentų įteikimo vieta (CPK 122 straipsnis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.12 straipsniu, asmens gyvenamąja vieta laikytina vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs. Nustatant asmens, kuris turi kelias gyvenamąsias vietas skirtingose valstybėse, nuolatinę gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į tai, kur yra jo pagrindinė gyvenamoji vieta. Pažymėjo, kad atsakovas R. B. Lietuvos Respublikos teritorijoje negyvena, nedirba ir neturi turto ar pajamų – nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. yra oficialiai deklaravęs išvykimą į Šveicariją. Nenustačius pagrindų taikyti išimtinio teismingumo taisyklės, taip pat nesant duomenų apie tai, kad R. B. turėtų nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje, nagrinėjamu atveju ieškiniui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu taikytina bendroji CPK 29 straipsnyje numatyta teismingumo taisyklė, t. y. ieškinys turi būti reiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą, t. y. Šveicarijoje.
Ieškovas patikslintame ieškinyje (el. bylos t. 3, b. l. 151-162) nurodė, kad ieškinys yra susijęs su daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį turtą, o tokiu atveju, vadovaujantis CPK 31 straipsniu, taikomas išimtinis teismingumas - ieškiniai teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Ieškinys reiškiamas dėl nekilnojamojo turto objektų, esančių Varėnos rajone, todėl byla teisminga Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams Varėnoje. Ieškovo teigimu, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, sprendžiant bendrojo ir išimtinio teritorinio teismingumo atribojimo klausimą, lemiamą reikšmę turi nagrinėjamo ginčo sąsaja su nekilnojamojo daikto teisiniu režimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NzIvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-672/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-672/2006">3K-3-672/2006</a>). Byloje nustačius, kad yra ginčijamas sandoris, kuriuo buvo perleistos nuosavybės teisės į konkrečius nekilnojamuosius daiktus, siekiant juos sugrąžinti atsakovui, konstatuotina, kad ginčas yra susijęs su daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį daiktą, atitinkamai tokiu atveju ieškinys turėtų būti pareikštas pagal nekilnojamojo daikto buvimo vietą (CPK 31 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario n d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 62-81-370/2021).
Šioje civilinėje byloje patikslintu ieškiniu ginčijami sandoriai, susiję su daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl teismas sutinka su ieškovo pozicija, jog nagrinėjamu atveju turi būti taikomas išimtinis teismingumas (CPK 31 straipsnis), ir daro išvadą, kad ieškinys pareikštas nepažeidžiant teismingumo taisyklių – pagal nekilnojamųjų daiktų buvimo vietą. Atskirai teismas pažymi, kad patikslintas ieškinys ieškovo reiškiamas taip pat ir atsakovams V. B. ir J. M., pastarosios atsakovės gyvenamoji vieta yra Lietuvoje. Todėl neteisinga tvirtinti, jog ieškinys turėjo būti reiškiamas pagal Atsakovo1 gyvenamąją vietą.
Atsakovų teigimu, atsakovai V. B. ir J. M. nėra ieškovo skolininkai, ieškovas ginčija vienašalį sandorį (palikimo atsisakymą), todėl darytina išvada, kad ieškovas ieškinį pareiškė netinkamiems Atsakovui2 ir Atsakovui3, tai padarė tyčia, siekdamas „apeiti“ teismingumo taisykles.
Atsakovu į bylą traukiamas asmuo, kuris turi pagal ieškinį atsakyti (CPK 45 straipsnio 1 dalis). Ieškovas patikslintu ieškiniu be kita ko prašo pripažinti negaliojančiu 2025 m. gegužės 20 d. Varėnos rajono 1-ojo notarų biuro notaro R. M. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą dalyje, kuria patvirtinta atsakovo V. B. ir atsakovės J. M. nuosavybės teisė į atitinkamą turtą. Todėl teismas daro išvadą, kad šie asmenys pagrįstai įtraukti dalyvauti byloje atsakovais.
Pagal teisinį reguliavimą, asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, o įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 2, 3 dalys). Siekiant apginti kreditoriaus interesus actio Pauliana institutu, nustatomos sutarties laisvės principo ribos, nes skolininkas, disponuodamas savo turtu, yra įpareigotas atsižvelgti į savo kreditoriaus interesus ir nesudaryti tokių turto perleidimo sandorių, kurie juos pažeistų. Taigi, faktiškai įstatyme įtvirtinta asmens sudaromų sandorių kontrolės galimybė. Atsižvelgiant į tai, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarties laisvės principo ribomis, pripažinti sandorį negaliojančiu šiuo pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visetui, kad būtų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui šiuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0zMTEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-311/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-311/2012">3K-P-311/2012</a>).
Teismas, nagrinėjamoje byloje išanalizavęs visas actio Pauliana instituto sąlygas, sprendžia, kad visos būtinosios actio Pauliana taikymui sąlygos byloje yra įrodytos.
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai neginčijo pirmosios sąlygos, be kita ko, iš bylos duomenų ir nesat pagrindo nesutikti, jog ieškovas, reikalavimo perleidimo sandorio pagrindu perėmęs reikalavimo teisę į atsakovo R. B. skolą, turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, teismas dėl šios actio Pauliana sąlygos plačiau nepasisako.
Sprendžiant dėl antrosios sąlygos egzistavimo pažymėtina, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Nustatant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą – kitokį kreditoriaus teisių pažeidimą, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet visgi sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-313/2015, 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2018, ir kt.). Be to, tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas ir toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012).
Aptariamu atveju, atsakovas R. B. po savo motinos O. B. mirties (duomenys neskelbtini), būdamas testamentiniu įpėdiniu ir turėdamas teisę priimti 1/3 dalį mirusios motinos palikimo (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 2 punktas), 2024-04-30, veikdamas per įgaliotą asmenį J. M., pateikė notarui pareiškimą dėl palikimo atsisakymo, po ko minėtą palikimą lygiomis dalimis priėmė kiti du O. B. testamentiniai įpėdiniai – V. B. ir J. M..
Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ginčijamo sandorio (palikimo atsisakymo) sudarymo metu atsakovo R. B. ir skolininkės L. B. įsiskolinimas vykdomojoje byloje Nr. 0151/12/01413 nebuvo padengtas ir sudarė 45 626,82 Eur. Turto, iš kurio būtų galima visiškai ar didžiąja dalimi atsiskaityti su kreditoriumi (ieškovu), Atsakovas1 neturi (el. bylos t. 3, b. l. 188-189, 192). Byloje taip pat nėra duomenų, kad ir bendraskolė L. B. ginčo sandorio sudarymo metu būtų turėjusi lėšų ar turto skolai padengti, tuo pačiu iš byloje turimų duomenų nesant pagrindo paneigti, jog ir atsakovui R. B. aplinkybės apie bendraskolės L. B. turtinę padėtį ir galimybes mokėti skolą buvo žinomos (R. B. turėjo galimybę susipažinti su vykdomosios bylos Nr. 0151/12/01413 medžiaga). Atsakovas R. B. savo ir bendraskolės L. B. mokumo ginčijamo sandorio (palikimo atsisakymo) sudarymo metu neįrodė. Bylos duomenimis, R. B. ir L. B. įsiskolinimas ieškovui ilgą laiką nebuvo dengiamas, ieškovo teigimu, nuo 2019 metų antstolei A. M. ieškovo naudai nepavyko išieškoti nė vieno euro. Priešingas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų Atsakovas1 į bylą nepateikė. Nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad, atsakovui R. B. sudarant ginčo vienašalį sandorį (palikimo atsisakymą), buvo pažeistos kreditoriaus (ieškovo) teisės, kadangi, Atsakovui1 nepriėmus palikimo ir tokiu būdu netekus jam priklausančios mirusios motinos turto dalies, jis ženkliai sumažino savo galimybę atsiskaityti su kreditoriumi. Aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad ginčo sandoris pažeidė kreditoriaus (ieškovo) teises.
Dar viena iš būtinų sąlygų ginčyti sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu yra sandorio sudarymo neprivalomumas - skolininkas sandorio sudaryti neprivalėjo, tačiau jį sudarė pažeisdamas kreditoriaus teises. Ši sąlyga visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04OC8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-88/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-88/2013">3K-3-88/2013</a>; 2021 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-69-313/2021). Dėl to, nusprendžiant dėl sandorio sudarymo privalomo pobūdžio, yra svarbu byloje tinkamai nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kada ir kokiu tikslu buvo sudarytas sandoris, ar apie jo sudarymą ir tikslus žinojo kreditorius, ar jį buvo būtina sudaryti tam, kad būtų įvykdytos kitų sutarčių sąlygos ir visiškai atsiskaityta su kreditoriumi, ar nebuvo kitų galimybių ir pan. Pareiga įrodyti pirmenybinio sandorio būtinumą tenka atsakovui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-969/2020).
Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos suponuoja tai, kad atsakovas R. B. negali būti įpareigotas priimti mirusios motinos O. B. palikimą, kadangi savo turimą paveldėjimo teisę jis gali įgyvendinti savo nuožiūra. Tačiau nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus (bylos atveju ieškovo, Atsakovo1 kreditoriaus, teises ir interesus), pažeistos asmens (kreditoriaus) teisės turi būti ginamos.
Atsakovų atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2005 metais tarp atsakovų R. B., V. B. ir J. M. buvo sudarytas susitarimas, jog po motinos O. B. mirties atsakovas R. B. atsisakys palikimo sesers ir brolio naudai, tokiu būdu Atsakovas2 ir Atsakovė 3 įgis teisę paveldėti velionei priklausiusį turtą, kadangi šie ilgus metus prižiūrėjo tiek palikėją O. B., tiek ir jos turtą. Ši atsakovų nurodyta aplinkybė nebuvo patvirtinta jokiais kitais objektyviais duomenimis. Priešingai – iš bylos duomenų matyti, kad testamentą palikėja O. B. sudarė 2010-11-12 (el. bylos t. 3, b. l. 70-71, 134). Testamentu O. B. visą jai priklausiusį turtą lygiomis dalimis paliko atsakovams R. B., V. B. ir J. M.. Tai patvirtina, kad net ir atsakovų motinai O. B. testamento sudarymo metu nebuvo žinoma apie jos vaikų, kaip teigia atsakovai, sudarytą susitarimą, jog palikimą po motinos mirties priims tik du jos vaikai – Atsakovas2 ir Atsakovas3. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, jog, atsakovams sudarant, kaip jie teigia, tokio pobūdžio susitarimą, jiems tikėtina nebuvo žinoma, kam konkrečiai palikėja O. B. paliks savo turtą. Nesant duomenų, ar palikėjos O. B. vaikai taps įpėdiniais po jos mirties, negalimas ir tokio susitarimo sudarymas. Pažymėtina ir tai, kad posėdžio metu atsakovų atstovė negalėjo atsakyti į klausimą, kur 2005 metais gyveno atsakovai, palikėjos vaikai, kas konkrečiai rūpinosi O. B.. Teismo nuomone, mažai tikėtina, jog prieš maždaug 19 metų iki palikėjos mirties buvo įmanoma numatyti, kas 19 metų rūpinsis motina, ją prižiūrės, padės finansiškai, ir sudaryti atsakovų nurodomo pobūdžio susitarimą dėl motinos palikimo. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti, jog palikėjos O. B. testamentiniai įpėdiniai po jos mirties siekė įvykdyti neva 2005 metais jų sudarytą susitarimą, o ne atsakovui R. B. atsisakyti palikimo formaliai, kad išvengtų išieškojimo ir kreditoriaus (ieškovo) reikalavimų patenkinimo.
Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą teismų praktiką, šios bylos aplinkybes, be kita ko nustačius, kad ginčo sandoris pažeidė ieškovo teises, daroma išvada, kad atsakovas R. B. neįrodė, jog jis privalėjo sudaryti tokį sandorį (atsisakyti motinos palikimo), kad tokia pareiga kilo teisėtu pagrindu, šiuo aspektu esminės reikšmės neturinčia laikant atsakovų byloje akcentuotą aplinkybę apie palikėjos O. B. vaikų (atsakovų) susitarimą, jog atsakovas R. B. atsisakys palikimo sesers ir brolio naudai, nes atsakovai šios aplinkybės neįrodė (atsakovų atstovės paaiškinimas vertintinas kritiškai, nes atsakovai yra suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, kitų objektyvių įrodymų pateikta nebuvo). Teismo vertinimu, Atsakovas1 sudarė sandorį, kurio sudaryti neprivalėjo.
Ketvirtoji actio Pauliana sąlyga sietina su skolininko, sudarančio sandorį, sąžiningumu. Šiuo atveju ginčo nėra, jog Atsakovas1 žinojo apie jo atžvilgiu atliekamą išieškojimą, todėl turėjo priimti jam tenkantį palikimą. Net jei ir būtų buvęs kitokio pobūdžio šeimos susitarimas, ši aplinkybė nepanaikina skolininko pareigos atsiskaityti su kreditoriumi. Teismo vertinimu, Atsakovas1 atsisakė priimti palikimą tam, kad išvengtų kreditoriaus (ieškovo) reikalavimų tenkinimo iš jam priklausančio turto dalies, taigi veikė nesąžiningai.
Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja CK straipsnyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija, nes sudarydamas ginčijamą sandorį, kuriuo atsisakė nuo palikimo, Atsakovas1 iš esmės veikė savo artimųjų, t. y. brolio ir sesers, naudai. Preziumuojama, jog kreditoriaus interesus pažeidusios sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais (CK 6.67 straipsnio 1 punktas).
Pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį ir CK 1.127 straipsnio bendras taisykles actio Pauliana ieškiniui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
Byloje nustatyta, kad Atsakovas1 po savo motinos O. B. mirties, būdamas testamentinis įpėdinis ir turėdamas teisę priimti dalį mirusios motinos palikimo, į paveldėjimo teisinius santykius neįstojo, palikimo nepriėmė (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 1–3 dalys, 5.61 straipsnio 1 dalis). Atsakovas1, įgyvendinęs teisę priimti dalį motinos palikimo, būtų įgijęs nuosavybės teisę į dalį palikimo objektu buvusio atitinkamo nekilnojamojo turto ir piniginių lėšų. K. A., būdamas skolingas ieškovui (kreditoriui) ir neturėdamas galimybių atsiskaityti su ieškovu, nepriėmė palikimo, atsiradusio po motinos mirties, darytina išvada, kad taip Atsakovas1 piktnaudžiaudamas savo teise sumažino savo galimybę iš paveldimo turto bent iš dalies įvykdyti skolinę prievolę ieškovui (sumažinti įsiskolinimą). Taigi, sudarius ginčijamą vienašalį sandorį, Atsakovas1 sumažino galimybes įvykdyti prievolę kreditoriui, dėl ko buvo pažeistos ieškovo, kaip skolininko kreditoriaus, teisės, kurios gali būti ginamos CK 6.66 straipsnio nustatyta tvarka ir pagrindu. Išdėstytų aplinkybių kontekste teismas sprendžia, jog egzistuoja visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, todėl ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovo R. B. sudarytą vienašalį sandorį (palikimo atsisakymą) tenkintinas.
Atsakovui1 terminas palikimui po motinos O. B. mirties priimti atnaujintinas, nes praleistas dėl svarbios priežasties – Atsakovo1 nesąžiningų veiksmų, nukreiptų siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriui (ieškovui) (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 1.117 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 576-578 straipsniai).
Paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, apibrėžtų įstatyme (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Teismui pripažinus atsakovo R. B. sudarytą vienašalį sandorį (palikimo atsisakymą) negaliojančiu, atitinkamai išnyktų ir dalis teisinio pagrindo, kuriuo remiantis Atsakovui2 ir Atsakovui3 atsirado nuosavybės teisė į visą palikimą sudarantį turtą. Atsižvelgiant į tai, iš dalies negaliojančiu pripažintinas atsakovams V. B. ir J. M. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kaip įpėdinių turimas teises įforminantis dokumentas.
Pripažinus Atsakovo1 atsisakymą nuo po motinos O. B. mirties atsiradusio palikimo negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. birželio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-121 -781/2025, atsisakymo priimti palikimą panaikinimas teisine prasme reikštų, kad palikimo atsisakymo nebuvo, t. y. kad įpėdinis nei priėmė palikimą, nei atsisakė jį priimti, kas reiškia, kad Atsakovas1 vėl įgytų teisę spręsti priimti ar atsisakyti po motinos mirties atsiradusį palikimą. Šios teisės Atsakovas1 jau buvo atsisakęs.
Tais atvejais, kai skolininkas neįgyvendina savo teisių, įstatymas numato galimybę kreditoriui ginti savo pažeistus interesus pareiškiant netiesioginį ieškinį (CK 6.68 straipsnis). CK 6.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagrindinė aptariamo instituto paskirtis - apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistą turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-279/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNzQtMzgxLzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-74-381/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-74-381/2024">e3K-3-74-381/2024</a> ir kt.).
Kasacinio teismo išaiškinta, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms. Pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis)).
Pirmoji sąlyga, jog kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas, yra įrodyta. Pripažinus negaliojančiu Atsakovo1 sudarytą vienašalį sandorį (palikimo po motinos O. B. mirties atsisakymą) bei atnaujinus terminą R. B. palikimui po motinos mirties priimti, daroma išvada, kad atsakovas R. B. turi turtinę teisę priimti palikimą, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, ši jo teisė yra neabejotina, galiojanti ir vykdytina, o tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises. Vadinasi, egzistuoja visos sąlygos netiesioginio instituto taikymui, ko pasėkoje atsiranda pagrindas priteisti Atsakovo1 naudai tą motinos palikimo dalį, kurią Atsakovas1 būtų įgijęs, jeigu nebūtų atsisakęs palikimo.
Taigi, byloje nustačius, kad įpėdinis R. B. piktnaudžiaudamas savo teise nepriimti palikimo po motinos O. B. mirties, pažeidė ieškovės teises ir interesus, pažeistos ieškovės teisės turi būti ginamos, Atsakovo1 naudai priteisiant tą motinos palikimo dalį, kurią Atsakovas1 būtų įgijęs, jeigu nebūtų atsisakęs palikimo.
Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad ieškovas patikslinto ieškinio reikalavimus įrodė, todėl patikslintas ieškinys tenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Patenkinus ieškinį visiškai, ieškovui iš atsakovo R. B. priteistinos žyminio mokesčio ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išlaidos (327 Eur + 56 Eur) (CPK 93 straipsnis). Ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos nėra dalijamos atsakovams lygiomis dalimis, nes ieškovo kreipimąsi į teismą su ieškiniu sąlygojo pirmiausia atsakovo R. B. veiksmai – ginčijamo vienašalio sandorio (palikimo atsisakymo) sudarymas.
Byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (iš kiekvieno atsakovo po 3,65 Eur), todėl šios išlaidos iš atsakovų nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411).
Ieškovui grąžintina 21 Eur per daug sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. balandžio 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu Nekilnojamojo turto registre registruotą nekilnojamąjį turtą: 1/4 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 1/4 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 1/4 dalį sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 1/4 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 1/4 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 1/4 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 22089/132272 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juo disponuoti ar kitaip jį apsunkinant ar sumažinant jo vertę, palikti galioti iki šio teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-269, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
patikslintą ieškinį tenkinti.
Pripažinti
Atnaujinti atsakovui R. B. terminą palikimui, atsiradusiam po motinos O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.
Priteisti nuosavybės teise atsakovo R. B. naudai žemiau nurodytą nekilnojamąjį turtą:
- 1/6 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (viso objekto vidutinė rinkos vertė 5020 Eur).
Priteisti iš V. B. atsakovo R. B. naudai 865,36 Eur ir 50,15 USD, kas šiuo metu sudaro 43,13 Eur, įpareigojant V. B. priteistas lėšas pervesti į antstolės A. M. depozitinę sąskaitą.
Priteisti iš J. M. atsakovo R. B. naudai 865,36 Eur ir 50,15 USD, kas šiuo metu sudaro 43,13 Eur, įpareigojant J. M. priteistas lėšas pervesti į antstolės A. M. depozitinę sąskaitą.
Priteisti iš atsakovo R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo PLUS PLUS CAPITAL AS, juridinio asmens kodas 11919806, naudai 383,00 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2025 m. balandžio 18 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu Nekilnojamojo turto registre registruotą nekilnojamąjį turtą: 1/4 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 1/4 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 1/4 dalį sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 1/4 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 1/4 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 1/4 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 22089/132272 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juo disponuoti ar kitaip jį apsunkinant ar sumažinant jo vertę, palikti galioti iki šio teismo sprendimo įvykdymo.
Grąžinti ieškovui PLUSPLUS CAPITAL AS, juridinio asmens kodas 11919806, 21,00 Eur (dvidešimt vieno euro) žyminį mokestį, sumokėtą 2025 m. balandžio 15 d. į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, mokėjimo užduoties kodas (ID) Liteko sistemoje ZO22480.
Sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti valstybės įmonei Registrų centras.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.
Teisėja Edita Dambrauskienė
